Į pradžią
Valstybės kontrolės išvados dėl 2010 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos ir Išvados dėl 2010 m. valstybės skolos ataskaitų pristatymas Lietuvos Respublikos Seime

Gerbiama Seimo pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,

Vykdydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, teikiu Seimui Išvadą dėl 2010 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos ir Išvadą dėl 2010 m. valstybės skolos ataskaitų.

Pirmiausia pristatysiu Valstybės kontrolės išvadą dėl valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos.

2010 m. buvo suplanuoti ir atlikti 33-jų valstybės institucijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo, Muitinės mokesčių fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei 17 savivaldybių finansiniai teisėtumo auditai. Taip pat buvo atliktas ribotos apimties auditas dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo eigos. Iš viso buvo audituota per 20 mlrd. Lt, arba 82 proc. visų panaudotų valstybės biudžeto asignavimų.

Atlikus auditus buvo reiškiamos dvi nuomonės. Pirmoji – dėl finansinių ataskaitų teisingumo, antroji – ar teisėtai buvo valdomos valstybės lėšos ir turtas. Savivaldybėse Valstybės kontrolė vertina tik valstybės lėšų panaudojimą.

Apibendrindama 2010 m. finansinių ataskaitų teisingumo rezultatus, noriu pažymėti, kad 26-iems audituotiems subjektams, arba beveik 80 proc. visų audituotų subjektų, dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo pareiškėme besąlygines nuomones, 6 (šešiems) – sąlygines ir vienam – neigiamą. Apžvelgiant lėšų naudojimo teisėtumą, besąlygines nuomones galėjome pareikšti 10 (dešimčiai) audituotų subjektų, sąlygines – 22 ir vienam – neigiamą nuomonę.

Auditų metu nustatytų klaidų suma, turėjusi įtakos reiškiamoms nuomonėms yra 176 mln. Lt arba 0,7 proc. taikyto reikšmingumo lygio.

Turime pripažinti, kad viešojo sektoriaus subjektams 2010-ieji metai buvo sudėtingi, nes jie apskaitą pradėjo tvarkyti pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus. Kiek nuogąstavome, kad atlikdami finansinius auditus susidursime su didesniu nei įprasta netikslumų ir klaidų srautu. Džiugu, kad mūsų nuogąstavimai nepasitvirtino. Pradėjus taikyti naujus apskaitos standartus buvo matomos audituojamų subjektų pastangos.

Analizuodami, ar Seimui pateiktas ataskaitų rinkinys atitinka teisės aktų reikalavimus, pasigedome kai kurios informacijos, radome klaidų ir netikslumų. Rinkinyje nurodytas mažesnis valstybės biudžeto rezultatas, kadangi jį apskaičiuojant neįtraukta 536 mln. Lt valstybės biudžeto išlaidų. Taip pat pateikta ne visa privaloma informacija: neišskirti duomenys apie studijų krepšeliui skirtus ir panaudotus asignavimus, nurodyti ne visi valstybės piniginių lėšų likučiai valstybės iždo sąskaitose. Nurodytos 4,4 mln. Lt mažesnės valstybės biudžeto pajamos, kai kuriais atvejais pateikta netiksli informacija. Valstybės investicijų ataskaita neparodo kiek valstybės investicijų buvo finansuota iš Privatizavimo fondo.

Valstybės biudžeto vykdymo rezultatų ataskaitoje, kurioje pateikiami reikšmingiausi rodikliai, yra techninių klaidų.

Vertindami valstybės biudžeto vykdymą nustatėme pažeidimų išduodant lėšas iš valstybės biudžeto, finansuojant specialiąją kelių priežiūros ir plėtros programą.

Audituodami Privatizavimo fondo lėšų panaudojimą nustatėme, kad šio fondo lėšos skirtos privatizavimo funkcijai, neatlikus išlaidų pagrįstumo kontrolės. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pervestos be lėšų poreikį patvirtinančių dokumentų, o pensijų sistemos reformos finansavimui 2010 metais panaudota 25 mln. Lt mažiau fondo lėšų, nei nurodyta ataskaitose.

Įvertinę mano paminėtus trūkumus pareiškėme sąlyginę nuomonę. Išskyrus poveikį, kurį turi išvadoje nurodyti dalykai, 2010 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, o valstybės biudžetas vykdytas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės biudžeto lėšų naudojimą.

Kaip ir kasmet savo ataskaitoje teikiame rekomendacijas.
Vyriausybei siūlome teisės aktais reglamentuoti iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo gautų ir nepanaudotų lėšų, likusių pas jų gavėjus, grąžinimą ar tolesnį jų naudojimą; valstybės biudžeto pajamų dalies, planuojamos skirti programoms finansuoti, nustatymą valstybės biudžete.

Finansų ministerijai pasiūlėme peržiūrėti teikiamų ataskaitų formas, patikslinti ataskaitų rinkinių sudarymo taisykles ir taisykles susijusias su palūkanų, sukauptų nuo Europos Sąjungos fondų lėšų, panaudojimu. Taip pat siūlome nustatyti tvarką ir užtikrinti, kad savivaldybių bendrosios dotacijos kompensacijos ir trumpalaikės paskolos būtų grąžinamos laiku.

Valstybės kontrolė nuolat stebi pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, todėl šioje ataskaitoje pateikiame informaciją apie ankstesnių metų siūlymų įgyvendinimo būklę. Daugelį jų Vyriausybė ir Finansų ministerija įgyvendino arba ėmėsi priemonių jiems įgyvendinti.

Šiandien taip pat teikiame Seimui išvadą dėl valstybės skolos.

Esant sudėtingai ekonominei ir finansinei situacijai, 2010 metais Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, skolintis teko ženkliai daugiau, todėl skolos valdymui Valstybės kontrolė skyrė ypatingą dėmesį,

Reikia pažymėti, kad Vyriausybė 2010 metais sėkmingai skolinosi tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Tai leido užtikrinti stabilų įsipareigojimų vykdymą.

Tiesa, negalime nepastebėti, kad siekiant šio rezultato, Finansų ministerija kai kuriuos sprendimus priėmė nesant reikiamo reglamentavimo ar kai kuriais atvejais nesivadovavo galiojančiais teisės aktais.

Buvo nustatyti Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklių reikalavimų nesilaikymo atvejai. Informacija apie išleidžiamas Vyriausybės vertybinių popierių emisijas nebuvo skelbiama prieš platinimą, o platinimo tvarka nenustatyta. Visi Vyriausybės vertybinių popierių vidaus rinkoje naudojami platinimo būdai buvo reglamentuoti tik 2011 m. rugpjūčio mėn.

Priimant sprendimą dėl kredito linijos nebuvo vadovautasi Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo užsienio rinkoje taisyklėmis. Finansų ministerija šia linija nesinaudojo ir sumokėjo 800 tūkst. Lt įsipareigojimo mokestį.

Toliau išlieka aktualios laikinai laisvų pinigų valdymo problemos. Skolos ataskaitose pasitaiko techninių klaidų.

Visą tai įvertinę pareiškėme sąlyginę nuomonę. Išskyrus poveikį, kurį turi išvadoje išdėstyti dalykai, 2010 m. visais reikšmingais atžvilgiais valstybės vardu buvo skolinamasi ir valstybės skolos ataskaitos parengtos laikantis Valstybės skolos įstatymo ir kitų teisės aktų.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybės kontrolė 2011 m. atliko skolos valstybės vardu valdymo auditą, kurio metu vertinome Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų vidaus rinkoje, valdymo efektyvumą. Auditas apėmė 2006–2010 m. laikotarpį.

Vyriausybei ir Finansų ministerijai buvo pateiktos rekomendacijos dėl Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos, skolinimosi vidaus rinkoje planavimo, Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo vidaus rinkoje, informacijos apie išleidimą per aukcionus skelbimo, reikalavimų aukciono dalyviams ir bendradarbiavimo su investuotojais tobulinimo.
Džiugu pastebėti, kad šiandieną į daugumą mūsų pastabų yra atsižvelgta.
Baigdama noriu padėkoti Finansų ministerijai už konstruktyvų bendradarbiavimą ir teiktą informaciją.

Seimo nariams dėkoju už dėmesį.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2011-10-12

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.