Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis finansų ministre, šiais metais pirmą kartą Valstybės kontrolė išvadą dėl 2016 metų biudžeto projekto parengė ir pateikė Seimui vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją.
Vykdydama šią funkciją, Valstybės kontrolė analizuoja ne ką nors abstraktaus, o turi labai aiškiai apibrėžtą užduotį stebėti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą. Mūsų įžvalgos jau buvo aptartos Audito komitete, Biudžeto ir finansų komitete. Šiandien esame pakviesti savo pastabas dar kartą pristatyti visam Seimui.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad fiskalinė institucija nagrinėjo ne Vyriausybės patobulintą ir šiandien jums pristatytą, bet Seimui pateiktą pirminį 2016 metų biudžeto projektą.
Esminės pastabos. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad 2016 metų biudžeto projektas parengtas darant prielaidą, kad Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su maža valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika. Tokia rizika galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų tęstinai įgyvendinami visi Lietuvos 2015 metų stabilumo programoje iškelti tikslai. Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika visų pirma dėl to, kad auga su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos, dėl to vidutinio laikotarpio tikslo apatinė riba turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 0,5 % BVP to meto kainomis.
Labai svarbu, kad kiekvieną kartą atnaujinusi ekonominės raidos scenarijų Vyriausybė pateiktų ir atnaujintą informaciją dėl trejų būsimų metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių. Tokia informacija leistų įvertinti, ar valdžios sektoriaus balanso rodikliai nenukrypsta nuo stabilumo programoje nustatytų tikslų visu vidutiniu laikotarpiu.
Antra. Valstybės skolos lygis Europos Sąjungos kontekste yra vienas mažiausių ir nesiekia Mastrichto sutartimi nustatyto kriterijaus, tačiau valstybės skolos ir BVP santykis nuo 2008 metų iki 2014 metų padidėjo beveik tris kartus. Pastaruosius keletą metų ji yra nekintamo lygio – apie 40 % BVP. Šiuo metu automatinės skolos dinamika yra palanki, tačiau atsiradus nepalankiam ekonomikos šokui yra rizika, kad Lietuvos skola ir vėl augs.
Vyriausybė numato valstybės skolos lygio mažėjimą nuo 2018 metų, tačiau stebima kasmetinio pirminio balanso pagerėjimo ir atitinkamai skolos mažėjimo tikslo pasiekimo nukėlimo į ateitį tendencija. Remiantis istoriniais duomenimis, kaip mūsų šaliai sekėsi pasiekti užsibrėžtų tikslų, matome riziką, jog mažai tikėtina, kad ir 2018 metais valstybės skola pradės mažėti. Iš Vyriausybės tikimės aiškios ir patvirtintos vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo metodikos bei nustatyto bendro valdžios sektoriaus skolinimosi limito.
Trečia. Valstybės kontrolės nuomone, rengiant 2016 metų biudžeto projektą, neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, nes išsipildžius nepalankiems rizikos veiksniams, būtų reikšmingai nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 metų struktūrinio valdžios sektoriaus deficito.
Ketvirta. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų atliktą valdžios sektoriaus išlaidų palyginamąją analizę, siūlytina, kad atitinkamų metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų rengimo procesas būtų papildytas etapu, kurio metu būtų parengta esamų viešųjų išlaidų efektyvumo analizė, jos pagrindu būtų formuojamos vidutinio laikotarpio išlaidų efektyvumo didinimo gairės, nustatomi siektini kokybiniai rezultatai.
Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose veikia fiskalinė sistema ir fiskalinių taisyklių laikymąsi prižiūrinčios institucijos, sprendimai dėl fiskalinės politikos priimami skaidriau, tačiau savo turiniu tai yra sudėtingos taisyklės, visuomenei ir ne specialistams jas yra sunku stebėti ir dar sunkiau įžvelgti jų nesilaikymo pasekmes.
Todėl Lietuvos nepriklausomos fiskalinės institucijos tikslas buvo vertinti, viešai pateikti nuomonę ir savo pastabomis suteikti pagalbą Lietuvos Respublikos Seimui įsitikinant, ar Vyriausybė iš tiesų laikosi fiskalinių taisyklių, ar vykdo politiką, užtikrinančią ilgalaikį, tvarų ir subalansuotą ekonomikos vystymąsi. Neužmirškime, kad 2015 metai buvo pirmieji metai, kai Lietuvoje pradėjo veikti biudžeto politikos kontrolės institucija, todėl tai buvo tam tikras bendro darbo Lietuvos labui egzaminas ne tik Finansų ministerijai, bet ir Valstybės kontrolei. Svarstymo Audito komiteto metu finansų ministras pritarė skaidresniam biudžeto planavimo procesui.
Šiuos metus apibendrinant, būtų galima padaryti ir kitas išvadas ateičiai.
Pirma. Siekiant laiku užbaigti Lietuvos biudžeto sistemos suderinimą su Europos Sąjungos sustiprintos ekonominės valdysenos reikalavimais ir į nacionalinę teisę perkelti visas fiskalinės sutarties nuostatas, Lietuva privalo priimti visus dar vėluojančius konstitucinį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Antra. Jeigu ateityje būtų manoma, kad neužtenka aptarimų Audito komitete, Biudžeto ir finansų komitete, siūlytume, kad Valstybės kontrolė, kaip biudžeto politikos kontrolės institucija, savo išvadą dėl biudžeto projekto pristatytų Seimo plenariniame posėdyje anksčiau, t. y. iki projektą grąžinant Vyriausybei patobulinti.
Trečia. Valstybės kontrolė ir pavasarį, ir rudenį informavo apie tam tikrą matomą riziką pateikdama savo nuomonę išvadose dėl ekonominio raidos scenarijaus tvirtinimo, tačiau pripažįstame, kad vienintelis mūsų institucijos ginklas – viešas kalbėjimas – tada buvo išnaudotas ne iki galo. Įvertinome tai savikritiškai, darysime tam tikras išvadas dėl savo pačių veiklos rengdami ir viešindami būsimus darbus.
Artimiausias Valstybės kontrolės, kaip aukščiausios audito institucijos, darbas – 2016 metų valstybinio audito programos sudarymas ir paskelbimas 2016 metų sausio mėnesį. Matomas rizikas vertinsime audituodami programinio biudžeto sistemą. Artimiausias Valstybės kontrolės, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos, darbas – 2016–2019 metų ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas 2016 metų kovo mėnesį.
Valstybės kontrolė dės visas pastangas parengti nepriklausomas ir objektyvias išvadas, kurios būtų pagalba tiek Finansų ministerijai, tiek Vyriausybei, tiek Lietuvos Respublikos Seimui. Ačiū už dėmesį.