Į pradžią
Valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio kalba Seime, pristatant išvadas: dėl 2015 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo, dėl 2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų ir skolinimosi teisėtumo, dėl Privatizavimo fondo, dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo.

Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai.

Šiemet, pristatydamas išvadą dėl 2015 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo, norėčiau pradėti nuo biudžeto sąrangos problemų, valstybės biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jį. Atlikę sisteminius auditus, tokius kaip programinis biudžetas ir valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas ( juos viešiname šiandien), ir kai kurių programų auditus, nustatėme iš esmės tą pačią problemą. Valstybės mastu planuodami pinigus ir atsiskaitydami už juos nesiejame atitinkamų metų išlaidų su nustatytais tikslais ar veiklos rodikliais. Pribrendome keisti esamą biudžeto formavimo sistemą, pinigus susieti su tikslais, stiprinti atskaitingumą, svarstyti, kokius ir kiek finansinių rodiklių privalo patvirtinti Seimas, kiek teisių vykdant biudžetą suteikti Vyriausybei. To reikia, nes, pirma, egzistuoja senos atsiskaitymo problemos. Seimas kartu su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitomis negauna aiškios ir sprendimams priimti naudingos informacijos apie Vyriausybės pasiektus veiklos rezultatus ir valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo naujausiose 2016 metų rekomendacijose, skirtose aukščiausiosioms audito institucijoms, siūlo atkreipti dėmesį į biudžeto dokumentavimo išsamumo, patikimumo, tikslumo ir viešumo aspektų svarbą. Aukščiausioji audito institucija 2008 metais rekomendavo Vyriausybei rasti tinkamą atsiskaitymų už pasiektus rezultatus formą, tačiau postūmio nėra.
Išanalizavę pateiktą 2015 metų informaciją apie strateginių tikslų įgyvendinimą naudojant valstybės biudžeto lėšas, konstatavome, kad atsiskaitymas iš esmės yra nepakitęs – jis labai smulkmeniškas, neinformatyvus, nesusistemintas, teikiamos informacijos mastas labai didelis, nėra aiškumo.
Antra. Atsiskaitymo problemų priežastis – planavimas. Pagal galiojančius teisės aktus atitinkamų metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinami tik finansiniai rodikliai, o veiklos prioritetai ar tikslai, jų vertinimo rodikliai – ne. Norint turėti aiškią ir sprendimams priimti naudingą informaciją, verta pasvarstyti, kokie tikslai, prioritetai ir jų veiklos rodikliai galėtų būti tvirtinami įstatymu. Taip Vyriausybės veiklos prioritetai ir tikslai būtų susieti su atitinkamų metų finansiniais rodikliais, o Seimas kartu su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitomis gautų ir informaciją apie Vyriausybės pasiektus veiklos rezultatus.
Džiugu, kad spręsdami šią esminę problemą su Vyriausybe ir Finansų ministerija sutarėme, kad reikia iš esmės peržiūrėti mūsų biudžeto sąrangą ir susieti išlaidas su rezultatais. Dabar detaliau apie patį biudžetą. Dėl pajamų. Audito metu vertinome kai kurias 2015 metais Vyriausybės taikytas pajamų didinimo priemones. Atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio taikymas statybų sektoriuje kol kas pajamų į biudžetą nepridėjo. Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų projektas buvo itin rezultatyvus, o fizinių asmenų nekilnojamojo turto apmokestinimas nepasiteisino. Apie biudžeto išlaidas pasisakėme dešimties programų atskiruose audituose, kurių rezultatus detaliau aptarsime svarstymo komitetuose metu.
Dėl Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo pareiškėme sąlyginę nuomonę, nes negalėjome įsitikinti teisingų duomenų apie pajamas pagal rūšis klasifikavimu. Pajamos pagal pajamų ekonominę klasifikaciją, pavyzdžiui, pridėtinės vertės ar gyventojų pajamų mokesčius vis dar yra reikšmingai iškraipytos, nes nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, esminės mokesčių apskaitos problemos neišspręstos.
Dėl Valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo taip pat pareiškėme sąlyginę nuomonę, nes nustatėme reikšmingų duomenų iškraipymų, šio rinkinio informacija dar nėra tokia, kad būtų galima ją laikyti naudinga vartotojams.
Tokios pačios problemos yra aktualios ir Nacionaliniam finansinių ataskaitų rinkiniui, tad plačiau jas apžvelgsime pristatydami išvadą dėl šio rinkinio. Ačiū už dėmesį.

* * *

Vykdydami Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, teikiame Seimui išvadą dėl 2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų teisingumo ir skolinimosi teisėtumo.
Dėl 2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio priminsiu pernai išsakytą nuomonę: „Džiugu, jog Lietuva įgyvendino viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą ir yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri viešojo sektoriaus apskaitą tvarko pagal tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų principus.“ Tai jau ketvirtasis nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys, kurio teisingumą vertinome.
Vis dėlto jo informacija dar nėra tinkama priimti valdymo ir ekonominius sprendimus. Mes pareiškėme sąlyginę nuomonę, nes, pirma, nacionalinio ir valstybės konsoliduotojo finansinių ataskaitų rinkinio informacija vis dar nėra teisinga, jose dar nepateikta visa informacija apie valstybinės žemės vertę, neužregistruota trečdalis laisvos žemės fondo… miškų vertę, finansinį turtą ir įsipareigojimus.
Be to, šiandien viešinama audito… valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą ataskaita.
Antra, yra reikšmingų turto – 2,2 mlrd. eurų ir įsipareigojimų – 1,2 mlrd. eurų sumų, kurių buvimo patvirtinimo negavome, nes subjektai apskaitos duomenų nepagrindė inventorizavimo duomenimis.
Trečia, pasikartosiu, kaip ir praėjusiais metais, konsoliduotuose finansinių ataskaitų rinkiniuose lieka reikšmingų klaidų, nes konsolidavimo procesas labai sudėtingas, jame dalyvauja beveik 4 tūkst. subjektų. Daliai jų trūksta sąmoningumo, atsakomybės ir kompetencijos. Nepakanka veiksmingų kontrolės priemonių, užtikrinančių teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą.
Dėl valstybės skolos ataskaitų taip pat pareiškiame sąlyginę nuomonę, nes į ataskaitas neįtraukta reikšminga įsipareigojimų suma. Svarbu atkreipti jūsų dėmesį, kad, kaip ir 2013 metais, Finansų ministerijai rekomendavome iš naujo įvertinti jos rengiamų valstybės skolos ataskaitų tikslingumą ir pakeisti teisės aktus, susijusius su ataskaitų sudarymu ir duomenų pateikimu, nes abejojame dėl dabar rengiamų ataskaitų aktualumo ir reikalingumo vartotojams.
Europos Komisija biudžetinės drausmės laikymąsi Europos Sąjungos šalyse vertina pagal Statistikos departamento parengtų ataskaitų duomenis. Statistikos departamentas, skaičiuodamas valstybės skolą, retrospektyviai keičia valdžios sektoriui priklausančių subjektų sąrašus keisdamas ir atitinkamų metų valstybės skolos duomenis, o Seimo patvirtintos valstybės skolos ataskaitos, atnaujinus duomenis apie valdžios sektoriui priklausančius subjektus, lieka nepakitusios, todėl informacija tampa neaktuali.
Dėl skolinimosi teisėtumo ir valstybės skolos valdymo norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, pirma, nenustatytas optimalus valstybės skolinimosi limitas. Aukščiausia audito institucija, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, ataskaitoje dėl 2016 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių rekomendavo Finansų ministerijai apskaičiuoti Lietuvai leistiną pakeliamą skolos lygį, nekeliantį grėsmės fiskaliniam tvarumui. Pažymime, kad tokią rekomendaciją mūsų institucija teikė ir 2008 metais.
Turime žinoti, koks būtų optimalus šaliai taikytinas skolos lygis, kuris užtikrintų skolos stabilumą, atitinkantį pakankamą ekonomikos augimą, palūkanų normas, infliacijos tempus ir nekeltų grėsmės valstybės finansams. Kai kurios Europos šalys ne tik apskaičiuoja tvarumui nekeliantį rizikos skolos lygį, bet ir nustato jį savo teisės aktuose.
Antra. Skolos valdymo išlaidos prižiūrimos nepakankamai. Dar 2010–2012 metais prisiimti skoliniai įsipareigojimai 2015 metų pabaigoje sudarė per 30 % visos valstybės skolos, o už jas mokamos palūkanos – per 50 % visų mokamų palūkanų, tai yra daugiau nei 300 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuva yra tarp patikimiausių Europos Sąjungos valstybių ir gali skolintis kur kas pigiau nei 2010–2012 metais. Audito metu pasigedome sisteminių ir kompleksinių visų turimų skolinimosi priemonių ir jų alternatyvų vertinimo bei sprendimų priėmimo.
Trečia. 2015 metais 10 % savivaldybių nesiėmė pakankamų ir veiksmingų priemonių, kad sumažintų turimą įsiskolinimą, o dvi jų, ignoruodamos teisės aktus, prisiėmė dar skolinių įsipareigojimų. Ačiū už dėmesį.

* * *

Teikiame išvadą dėl Privatizavimo fondo. Dėl fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pareiškiame besąlygines nuomones. Atkreipiame dėmesį, kad Privatizavimo fondas kompensavo visas Turto banko sąnaudas, susijusias su turto administravimu ir pardavimu nepaisant banko gautų pajamų ar pelno dydžio. Taigi Turto bankas nėra suinteresuotas siekti geriausių vykdomų veiklų rezultatų.
2015 metais pajamos už parduotą turtą buvo mažesnės nei Turto banko patirtos sąnaudos šiai veiklai. Atitinkamai Privatizavimo fondas liko skolingas šiam bankui daugiau nei 200 tūkst. eurų. Svarbu paminėti, jog nuo 2016 metų banko sąnaudos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Siekdami, kad Turto bankas būtų suinteresuotas siekti kuo geresnių vykdomos veiklos rezultatų, Finansų ministerijai rekomendavome peržiūrėti banko atlygio už vykdomas veiklas teisinį reguliavimą. Ačiū už dėmesį.

* * *

Teikiame išvadą dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Kaip minėjo viceministras, pateikėme besąlyginę nuomonę. Fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal jiems keliamus reikalavimus. Tačiau norime atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Fonde 2015 metų pabaigoje buvo beveik 63 mln. eurų. Šis rezervas sudaro tik apie 0,2 % BVP. Palyginti – Estija planuoja iki 2020 metų turėti 8 % BVP rezervą, o 2013–2014 metais jų rezervas sudarė 11 % BVP. Šio fondo lėšos gali būti naudojamos tik esant dideliam ekonomikos nuosmukiui, todėl keliame klausimą, ar valstybės finansų stabilumas gali būti užtikrintas tokio dydžio finansiniu rezervu. Ačiū už dėmesį.

* * *

Teikiame išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Atlikome šio fondo 2015 metų biudžeto vykdymo teisėtumo ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių teisingumo vertinimą ir reiškiame dvi besąlygines nuomones dėl fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių.
Vertindami 2015 metų fondo biudžeto, kurį sudarė apie 1,38 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų, vykdymą, turime dvi svarbias pastabas.
Pirma. Valstybė nepakankamai prisideda prie sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir skiria nepakankamai lėšų visoms fondui pavestoms funkcijoms: imunoprofilaktikai, ortopedinėms priemonėms ir kitkam, vykdyti. Nuo 2015 metų jam pavesta finansuoti ir visas greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Fondas šiam finansavimui panaudojo 178 mln. eurų, nors valstybė skyrė tik 14,8 mln. Eurų, arba 8,3 % visos reikalingos sumos.
Antra. Ydinga ortopedijos technikos priemonių kompensavimo sistema iš esmės nesikeičia nuo 2011 metų. Šios priemonės apmokėtos 10,1 mln. eurų aukštomis, karteliniu susitarimu nustatytomis kainomis, iki šiol netaikomos konkurenciją ir mažesnes kainas galinčios užtikrinti procedūros, o nauja kainų nustatymo metodika kelia naujo kartelinio susitarimo ir aukštų kainų riziką.
Aukščiausioji audito institucija nuo 2011 metų audito ataskaitose pabrėžia nepagrįstą ortopedijos technikos priemonių kainų nustatymą ir neigiamą kartelinio susitarimo įtaką fondo lėšų naudojimui. 2013 metais rekomendavome įvertinti aukštų kainų fondui padarytą žalą. 2015 metais atkreipėme Seimo dėmesnį, kad valstybėje nėra efektyvių mechanizmų kartelinių susitarimų padarytai žalai atlyginti ir pasekmėms pašalinti.
Ačiū už dėmesį.

* * *

Teikiame išvadą dėl 2015 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo. Atlikome 2015 metų fondo biudžeto vykdymo teisėtumo ir fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių teisingumo vertinimą ir reiškiame dvi sąlygines nuomones: dėl fondo konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir dėl finansinių ataskaitų rinkinio.
„Sodros“ lėšų ir turto valdymo vertinimas parodė, kad neišnaudojamos visos deficito mažinimo galimybės. Atsakingų institucijų atliekami veiksmai aprėpia ne visus svarbius fondo veiklos aspektus, būtinus subalansuotam fondo biudžetui ar gerokai mažesniam jo deficitui. Kaip žinote, „Sodros“ biudžetas yra deficitinis. 2015 metų deficitas sumažėjo 56,2 %, palyginti su 2014 metais, ir sudarė 136,8 mln. eurų, tačiau bendra „Sodros“ skola nuo 2014 metų padidėjo 3,5 % – 110 mln. eurų ir 2015 metų pabaigoje viršijo net 3,2 mlrd. eurų. Norime atkreipti dėmesį, kad valstybės biudžeto lėšos skiriamos nepadidėjusioms fondo išlaidoms ir pensijų reformai finansuoti. Tuo tarpu sumažintoms pensijoms kompensuoti jų skirta nepakankamai, todėl 2,7 mln. eurų „Sodros“ lėšomis išmokėtų kompensacijų padidino 2015 metų fondo deficitą. Kaip aukščiausioji audito institucija 2011, 2012, 2014 metų audito ataskaitose esame pažymėję, kad valstybės biudžeto lėšų neskirta visiems įstatymuose numatytiems tokio finansavimo tikslams. Jeigu į šias pastabas būtų atsižvelgta, jau 2015 metais galėjo būti pasiektas nedeficitinis einamųjų metų biudžeto vykdymo rezultatas. Fondo valdyba vis dar moka aukštas – nuo 2,7 iki 8 % palūkanas už 2009–2013 metų paimtas paskolas, nors Lietuvai tapus euro zonos nare, skolinimosi sąlygos ypač pagerėjo. 2015 metais tokių sumokėtų palūkanų suma siekė 147,9 mln. eurų. Ačiū už dėmesį.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2016-10-17

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.