Į pradžią
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Audriaus Misevičiaus kalba LR Seimo plenariniame posėdyje pristatant Valstybės kontrolės išvadas dėl 2017 m. valstybės ataskaitų rinkinio, nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo, Rezervinio, Garantinio bei Ilgalaikio darbo išmokų fondų

Laba diena gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Ministrai, ponios ir ponai,

Pristatome Aukščiausiosios audito institucijos išvadas dėl septynių valstybės išteklių fondų ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Laukiame 2019 metų biudžeto projekto ir ruošiamės jo svarstymui, į pabaigą eina 2018-ieji, o mes šiandien pristatome 2017-ųjų metų vertinimo rezultatus. Ar ne per vėlu 2018-ųjų rudenį kalbėti apie 2017-uosius?

Vyriausybė už šiuos metus atsiskaitė pavasarį, tačiau be duomenų apie valstybės finansų būklę – tai yra be metinių finansinių ataskaitų. Toks atsiskaitymas nebūtų suprantamas nei EBPO valstybėse, nei privačiame sektoriuje, kuriame akcininkus kartu pasiekia veiklos ir finansinės ataskaitos.

Kviečiame jus keisti iki šiol galiojusią atsiskaitymo tradiciją, suderinti atsiskaitymo Seimui terminus, kad kartu su Vyriausybės pasiektais rezultatais būtų pateikiami ir finansiniai duomenys, ir audito institucijos vertinimai.

Tai rytojaus sprendinys, o šiandien, manau teisinga, kad 2019 m. biudžeto svarstymus pradėsite tik išklausę informaciją, kuri yra atrama Jūsų sprendimams ir Lietuvos žmonių ateičiai.

Dar daugiau... Matome poreikį ir interesą ne tik teikti nešališkus vertinimus, tačiau ir būti aktyviais Jūsų patarėjais biudžeto valdysenos sprendiniams. Todėl šiemet kartu su išvadomis pristatome ir naują produktą – Biudžeto valdysenos brandos vertinimą. Iš keturių biudžeto valdysenos brandos lygių mes kol kas dar nesame iškopę iš pirmojo – taisyklėmis grįstos valdysenos. Vis dar kyla sunkumų visuose etapuose: nuo politikos formavimo ir veiklos prioritetų nustatymo, iki atsiskaitymo už rezultatus ir šios informacijos panaudojimo, formuojant ateinančių laikotarpių biudžetus. Tačiau pirmojo lygio pasiekimas turi teigiamų aspektų: įgyta tinkamo veiklos ir išteklių administravimo patirtis. Ji yra būtina.

* * *

Pristatome išvadą dėl 2017 metų Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Tai rinkinys apimantis 3700 subjektų, kurių bendra turto vertė daugiau nei 53 mlrd. Eur. Dėl jo teisingumo reiškiame sąlyginę nuomonę. Tai reiškia, kad jame yra reikšmingų klaidų. Jas, kaip ir ankstesniais metais, lėmė iškraipymai žemesnio lygio ataskaitose.

Ne pirmą kartą džiaugiamės, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri viešojo sektoriaus apskaitą tvarko pagal tarptautinių standartų principus. Tai turėjo pagerinti valstybės išteklių valdymą ir naudojimą, leisti gauti išsamią ir objektyvią informaciją, kuri užtikrintų priimamų sprendimų pagrįstumą ir kokybę. Ar šiuos tikslus pasiekėme? Dar ne.

Nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje konsoliduoti beveik 4 tūkst. viešojo sektoriaus subjektų duomenys, tačiau matome, kad jame dar trūksta informacijos apie 140 valstybės valdomų įmonių būklę. Taigi, rinkinys nėra išsamus, nes jis neparodo tikrosios valstybės viešųjų finansų būklės. Kodėl to reikia?

Kaip pavyzdį pateiksiu valstybės nekilnojamojo turto valdymo situaciją. Sausio mėnesį paskelbėme audito ataskaitą, šiuo metu įsibėgėja administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimas Turto bankui. Tačiau jo finansiniai duomenys nėra konsoliduojami nacionaliniame rinkinyje, taigi kuo daugiau turto perduosime Turto bankui, tuo daugiau jo „išnyks“ iš šiandien svarstomo rinkinio. Ar galime sau leisti turėti nacionalinį balansą be šio turto?

Kitas pavyzdys. Praėjusiais metais daug diskutavome apie grynojo turto rodiklį, kaip vieną iš valstybės mokumo įvertinimo kriterijų. Ar teisingas bus rodiklis, jei nacionalinio rinkinio duomenys bus neišsamūs? Ar tokiu atveju apskritai įmanomi teisingi šios srities sprendimai. Jei trumpai - NE.

Apie Valstybės skolą taip pat trumpai. 2017 m. ekonomikos augimas teigiamai veikė valdžios sektoriaus skolos dinamiką, palyginti su 2016 m. ji sumažėjo 0,4 proc. BVP. Tačiau dar tikimės Finansų ministerijos veiksmų, įgyvendinant Aukščiausios audito institucijos rekomendacijas, kurios turėtų teigiamą poveikį skolos ir valstybės piniginių išteklių valdymui.

Baigdamas (pauzė) apie nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį... Patikinu Jus, kad būsime aktyvūs siekdami teiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir tikiuosi, kad dar šiai Vyriausybei pavyks pateikti išsamų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį.

* * *

Išvada dėl 2017 metų Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio

Pradedu nuo svarbiausio – biudžeto valdysenos pertvarkos. Vyriausybė to ėmėsi, šiandien jau matomi pirmieji pokyčiai, tačiau apčiuopiamų rezultatų dar nėra. Suprantama, kad sisteminiai pokyčiai reikalauja ilgesnio jų įgyvendinimo laiko, tačiau jau dabar kviečiu diskutuoti apie valstybės prioritetus ir nustatyti tikslus, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Tikimės, kad įgyvendinus strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, naujos kokybės biudžetą turėsime 2021-2023 metams.

Toliau apie valstybės ataskaitų rinkinius.

Įvertinę septynių šimtų įstaigų duomenis, šiandien dėl 2017 metų Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę. Kaip ir ankstesniais metais, reikšmingiausi trūkumai išliko 3‑jose pagrindinėse srityse – dar nėra tiksli laisvos valstybinės žemės vertė, dėl neištaisytų informacinių sistemų trūkumų nepatikimi mokesčių pajamų duomenys, dalis muziejinių vertybių dar neįvertintos tikrąja verte. Šie procesai, nors ir palengva, tačiau juda į priekį – dar šiemet Nacionalinė žemės tarnyba planuoja atlikti darbus žemės vertės tikslinimui, Valstybinė mokesčių inspekcija pabaigti informacinės sistemos trūkumų šalinimą, Kultūros vertybių pervertinimo procesą laipsniškai planuojama įgyvendinti iki 2020 m.

Piniginiu principu paremtas atsiskaitymas už biudžeto vykdymą reikšmingų trūkumų neturi. Dėl 2017 metų ataskaitų rinkinio, kuriame nurodytos 7,8 mlrd. Eur valstybės biudžeto įplaukų ir 8,1 mlrd. Eur valstybės biudžeto išlaidų, teikiame besąlyginę nuomonę.

Manome, kad tiek vertinant ankstesnių laikotarpių biudžetų vykdymą, tiek ieškant geriausių sprendimų būsimų laikotarpių biudžetams, pirmiausia reikia imtis priemonių sisteminių problemų sprendimui, kurias įvardijome atlikę veiklos auditus.

Pavyzdžiui - Viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, jiems skiriamos lėšos prilygsta 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tačiau ar sukurta viešųjų pirkimų sistema, kurios sąnaudos kasmet siekia 100 mln. Eur, funkcionuoja efektyviai? Audito rezultatai rodo, kad tam pakankamos sąlygos dar nesudarytos.

Esame konstatavę, kad šalyje nėra numatyta kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Panašu, jog procesai valstybės turto valdymo srityje pajudėjo – Seimui pateiktas įstatymo projektas, numatantis pozityvius turto valdymo pokyčius.

Kviečiame pokyčiams ir kitose srityse: verslo priežiūros institucijų konsolidavime, teisėkūroje, energijos vartojimo efektyvumo valdyme, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemose.

* * *

Pristatome išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo

Dėl šio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių teikiame besąlygines nuomones. Tai pozityvus signalas.

Tačiau neseniai atliktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės auditas rodo, kad dar reikia nemažai padirbėti, kad pacientams teikiamos paslaugos duotų geriausią tikėtiną rezultatą, kad žinotume, kiek mums kainuoja sveikatos priežiūra.

Viena vertus, tai esame konstatavę ir ankstesnių auditų metu, vis dar neišgryninta sveikatos draudimo įmokų paskirtis ir aiškiai nenustatyta šio draudimo garantuojamų paslaugų apimtis. Sveikatos draudimo lėšomis yra vykdomi valstybės prisiimti įsipareigojimai, kurie savo esme turi socialinės paramos požymių. Ne visais atvejais draudimo įmokos valstybės biudžeto pinigais prilygsta kitų apdraustųjų įmokų lygiui.

Kita vertus – valstybė gydymo įstaigoms neatlygintinai suteikia ligoninių pastatus, biudžeto lėšomis perka medicinos įrangą ar kitą turtą.

Žinodami realias fondo finansines galimybes galėtume pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos, periodiškai perskaičiuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos kainos.

Ir dar: privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo fondų atskirumas ir savarankiškumas neatleidžia nuo prievolės ieškoti jų išteklių naudojimo sinergijos. Ką turime mintyje? Gal teisingiau suteikti brangesnę inovatyvią sveikatos priežiūros paslaugą, tačiau sutaupyti  ilgesnio „gulėjimo“ ligoninėje ar ligos išmokos mokėjimo sąskaita?

Iššūkių daug ir nelengvų, aktualių kiekvienam gyventojui. Sveikatos apsaugos ministerija turi įgyvendinti mūsų institucijos teiktas rekomendacijas, o mes ir toliau nagrinėsime asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės temą – lapkričio mėnesį bus pristatytas dar vienas šios srities auditas, o šiemet, kasmetinėje Aukščiausios audito institucijos organizuojamoje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals“ kviečiame su geriausiais srities profesionalais diskutuoti apie kokybiškos sveikatos priežiūros kūrimą.

* * *

Pristatome išvadą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo

Dėl 2017 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo reiškiame sąlygines nuomones. Suprasdami ir džiaugdamiesi, kad šis fondas yra vienintelis iš šiandien apžvelgiamų, kuris taiko pažangų apskaitos metodą – kaupimo, turime konstatuoti kad mūsų išvadą lėmė vis dar daromos klaidos. Nenuoseklus jo taikymas – dėl to metiniai rezultatai dviejuose ataskaitų rinkiniuose esmingai skiriasi.

Kalbame apie socialiai jautrią sritį, apie beveik 4 mlrd. Eur., kasmet skiriamus pensijoms, motinystės bei ligos išmokoms, todėl aiškumas būtinas. Reikalingi ryžtingi žingsniai –– dabartinė fondo apskaitos sistema turi būti pertvarkyta ir išgryninta tam, kad žinotume ne tik bendruosius metų rezultatus, bet ir finansinę situaciją pagal atskiras draudimo rūšis. Tokia informacija yra reikalinga tinkamiems biudžeto planavimo sprendimams priimti ir ypatingai aktuali, priėmus sprendimą kaupti socialinio draudimo rezervinį fondą.

Pristatydami išvadas ne pirmus metus sakome, kad privalome rasti aiškią takoskyrą tarp socialinio draudimo ir socialinės paramos, tarp atskirų socialinio draudimo įmokų ir išmokų rūšių. Pirmi žingsniai padaryti, tikimės ir tolimesnių.

* * *

Pristatome išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo.

Teikiame išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių pažymėdami, kad mūsų teikiamos nuomonės yra besąlyginės.

Esame teikę pastabas, kad reikalavimas sudaryti atskirą fondo metinių ataskaitų rinkinį yra perteklinis, nes šis fondas tai tik nereikšmingas ir senkantis elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo šaltinis, sudarantis apie 3 proc. visų metinių išlaidų. Mūsų nuomone, fondo duomenis pakaktų nurodyti Energetikos ministerijos finansinių ataskaitų rinkinyje. Dėl pokyčių sutarta, tačiau tam reikalingų priemonių įgyvendinimo terminai iš 2018 m. nukeliami į 2019 m.

* * *

Pristatome išvadą dėl Garantinio fondo

Teikiame išvadą dėl Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių teisingumo, kurioje pareiškiame besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio.

Garantinio fondo ataskaitų rinkinyje neatskleistas gautinų įmokų nuvertėjimas, kuris sudarė daugiau kaip 17 proc. vertės. Nuvertėjimas parodo mokėtojų į fondą mokumo problemas, iš dalies atskleidžia ir fondo administratoriaus gebėjimą efektyviai veikti – bendrauti su įmokos mokėtojais ir surinkti įmokas, todėl šios informacijos nepateikimas klaidina ataskaitų vartotojus.

* * *

Pristatome išvadą dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo

Teikiame išvadą dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių teisingumo, kurioje pareiškiame besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio.

Kaip ir Garantinio fondo atveju – neatskleista informacija apie gautinų įmokų iš darbdavių sumų nuvertėjimą, prilygstantį 700 tūkst. Eur.

* * *

Pristatome išvadą dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo

Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę, todėl audito nuomonės yra besąlyginės. Šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurią naudotume finansinei krizei užklupus, tačiau esamas ar artimiausiu metu planuojamas sukaupti santaupų dydis, lygus 0,6 proc. BVP, vargu ar būtų pakankamas.

Bendrai kalbant apie fiskalinius rezervus, kuriuos numatoma sukaupti trijuose fonduose – kaupimo tempai lėti, todėl planai 2021 metais juose turėti 2 proc. BVP lėšų yra gana optimistiški.

Apie būtinybę didinti rezervą sunkmečiui Aukščiausioji audito institucija, vykdydama fiskalinės institucijos funkciją, taip pat pabrėžė ir neseniai atlikusi 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą. Finansų ministerijos parengtas scenarijus tiko rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus, tačiau mūsų parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje, auga gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Siūlytumėm Jums vertinti Vyriausybės pastangas ir prisiimti tik įsipareigojimus atsvertus pamatuotomis galimybėmis.

Pabaigai: lapkričio 28 d. Aukščiausios audito institucijos organizuojamoje viešojo sektoriaus konferencijoje SIGNALS kviesime diskutuoti apie piliečiams suprantamą biudžetą, sveikatos apsaugos sistemos iššūkius ir Europos Sąjungos 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą.

Ačiū.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2018-12-03

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.