Į pradžią
Valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio kalba LR Seimo plenariniame posėdyje pristatant Valstybės kontrolės išvadas dėl 2018 m. valstybės ataskaitų rinkinio, nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo, Rezervinio, Garantinio bei Ilgalaikio darbo išmokų fondų

Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės atstovai,

šiandien pristatome valstybės auditorių parengtas išvadas dėl septynių šalies biudžetų ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio.

Be abejo, visų šiandien teikiamų išvadų turinys bus išsamiai įvertintas Seimo komitetuose parlamentinės kontrolės metu, todėl, norėdami prisidėti prie gilesnių ir visumą apimančių diskusijų, kartu su išvadomis kaip pagalbinę medžiagą parengėme ir šešiolikos valstybės valdymo sričių vienlapius su situacijos jose apžvalga. Informacija jau dabar turėtų pasiekti jūsų elektroninio pašto dėžutes, taip pat galėsime ją perduoti jums asmeniškai. Būsime pasirengę ją pristatyti ir komitetuose aptarinėdami finansines ataskaitas.

Taigi nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys. Šis rinkinys parengtas konsolidavus per 3 800 viešojo sektoriaus subjektų finansinius duomenis. Galiausiai tai mūsų visų nacionaliniai duomenys, kurie turėtų skleisti informaciją apie viešųjų finansų būklę ir galėtų būti plačiai naudojami. Deja, reikšmingo kokybiško šuolio dėl ataskaitų duomenų teisingumo ir išsamumo dar nėra. Atkreipsiu mūsų visų dėmesį, kad nacionaliniu mastu rengiamų ataskaitų duomenys įdomūs ne tik jums, Finansų ministerijai ar aukščiausiajai audito institucijai. Tarptautinės organizacijos, Europos Sąjungos institucijos, užsienio investuotojai, reitingų agentūros taip pat jais domisi, pagal juos vertina šalies pažangą. Kitą savaitę šias išvadas analizuos Europos Komisijos misija Lietuvoje. Šioje tribūnoje stoviu penktą kartą ir penktą kartą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio pristatau jums sąlyginę nuomonę. Jame vis dar yra reikšmingų klaidų. Apie dalį jų taip pat kalbėsiu jau penktą kartą.

Pradžioje keletas minčių apie aplinką ir visumą, kurioje gimsta duomenys. Beveik trečdalis visų valstybinio audito rekomendacijų kalba apie strateginių, kompleksinių pokyčių būtinybę. Siekia, kad situacija nagrinėjamoje srityje keistųsi iš esmės, o teigiami pokyčiai būtų negrįžtami. Lokalaus pobūdžio rekomendacijas audituojamiesiems subjektams įgyvendinti sekasi, tačiau stringa strateginių pokyčių rekomendacijos. Jei paprašytumėte situaciją įvertinti vienu sakiniu, pasakyčiau taip: mus visus kamuoja sisteminių rekomendacijų sisteminis neįgyvendinimas. Kaip antai: strateginio planavimo ir biudžeto planavimo sistemos pertvarka didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą 2017 metų rudenį buvo įtraukta į strateginių projektų portfelį. Rekomendacijas pradžioje buvo planuojama įgyvendinti 2018 metais, tačiau pokyčiai liko portfelyje, nes įgyvendinimo praktikoje terminai buvo vis nukeliami. Taigi Finansų ministerijos puikiai parengto plano praktinis įgyvendinimas yra perduodamas jau kitos kadencijos Seimui ir ateities Vyriausybei.

Dabar keletas kitų įžvalgų. Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys neapima valdžios sektoriaus subjektų duomenų, todėl turime praplėsti dabar konsoliduojamų subjektų ratą. Dėl to jau sutarėme pernai, dabar susitarimus reikia įgyvendinti.

Stoviu prieš jus 2019 metų rudenį ir pristatau 2018 metų rezultatus, o jūs, gerbiamieji Seimo nariai, gyvenate jau 2020 biudžetinių metų planavimo rūpesčiais. Vyriausybė dėl 2018 metų jums atsiskaitė pavasarį, tačiau be finansinių duomenų. Dar kartą pabrėžiu poreikį suderinti veiklos ir finansinių rezultatų pateikimo jums terminus. Toks nesuderintas atsiskaitymas už lėšas, išleistas per metus, ir pasiektus rezultatus yra nenaudingas priimant valdymo sprendimus. Finansų ministerija pateikė pasiūlymus, kaip tobulinti teisinį reglamentavimą. Kviečiame peržiūrėti terminus, nelaukti 2021-ųjų, pokyčius daryti jau dabar.

Reikalingi ir kiti svarbūs darbai. Mūsų institucijai rekomendavus, rengiamos nekilnojamojo turto valdymo gairės, bet rezultatai planuojami tik 2021 metais. Puiku, kad pagal valstybės auditorių rekomendacijas įstatymu jau sumažintas panaudos subjektų skaičius. Tęsdami sisteminius turto valdymo vertinimus, kartu su savivaldybių kontrolieriais atliksime bendrą savivaldybių nekilnojamojo turto auditą.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad 2018 metais 34 savivaldybės neįvykdė Rodiklių įstatymo reikalavimo, kad įsiskolinimai negali būti didesni už praėjusių metų. 2016 metais šio reikalavimo nevykdė 25 savivaldybės, 2017 – 11. Tai tik keletas įžvalgų, kurios gimsta iš plataus savo turiniu nacionalinio ataskaitų rinkinio analizavimo. Detaliau aptarsime komitetuose.

Ačiū už dėmesį.

***

Išvada dėl 2018 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio

Piniginiu principu pagrįstas atsiskaitymas už biudžeto vykdymą reikšmingų trūkumų neturi, todėl dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikiame besąlyginę nuomonę. Deja, vis dar reikšmingos dalies duomenų teisingumo negalime patvirtinti, todėl dėl valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę.

Gyvename 2020 metų biudžeto sudarymo nuotaikomis, ieškome lėšų naujiems susitarimams ir įsipareigojimams padengti, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad neperžiūrime dalies mūsų biudžete jau esančių ir galbūt mums nebeaktualių programų. Pasakysiu atviriau, dėl jų nesikalbame, nesiderame, nediskutuojame. Dėl dalies iš jų jau daugiau kaip 16 metų, dėl vienos nuo 1991 metų. Kalbu apie 19-os programų fondų bei įstaigų finansavimą, kai joms skiriama iš anksto teisės aktuose nustatyta mokesčių ir kitų pajamų dalis. Šiam finansavimui be derybų 2018 metais skirta per 700 mln. eurų. Tokio būdo taikymo tikslai ir kriterijai yra nenustatyti, o skiriamų lėšų dydis nėra objektyviai pagrįstas. Nesant kriterijų, kada gali būti taikomas toks būdas, juo finansuojamos specialaus modelio nereikalaujančios ir išskirtinių požymių neturinčios veiklos, o dažnai lėšos tiesiog perskirstomos kitoms asignavimų valdytojų vykdomoms programoms finansuoti, kai šioms pritrūksta lėšų. O ir nepanaudotas visų, išskyrus vieną, programų lėšų likutis metų pabaigoje net neturi būti grąžinamas į biudžetą. Jis nuolat auga ir 2018 metais buvo daugiau kaip 200 mln. eurų. Noriu pabrėžti, kad nesiūlome naikinti nė vienos fiksuoto finansavimo programos ar jos lėšomis neremti konkrečios veiklos. Mes siunčiame signalą, kad jau laikas tas programas peržiūrėti ir įvertinti.

Pokyčių reikia ir kalbant apie valstybės lėšų naudojimo būdus. Skirtingų sričių – sporto, kultūros, žemės ūkio ir kitų – projektams finansuoti buvo skirta per 170 mln. eurų taikant daugiau nei 140 skirtingų tvarkų, kurios ne visada užtikrina remiamų veiklų sąsajas su institucijų siekiais, skaidrią pareiškėjų atranką, pakankamą vykdymo priežiūrą, pagrįstą atsiskaitymą ir viešumą.

Daugiau dėmesio turime skirti ir kitoms išlaidų grupėms. Viena jų – valstybės biudžeto dotacijos mokymo reikmėms. Jas gauna ir naudoja per tūkstantį šalies mokyklų. Nustatyti šių lėšų naudojimo trūkumai tik pagrindžia poreikį imtis aktyvesnių veiksmų įgyvendinant aukščiausiosios audito institucijos teiktas rekomendacijas švietimo srityje. Taigi švietimas išlieka daugiausia pokyčių reikalaujanti sritis. Tikimės, kad bus išgirsti ir valstybės auditorių pasiūlymai dėl viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimo, bus nustota leisti valstybės lėšas nerezultatyviai mažavertėms procedūroms atlikti ir kontroliuoti, bus susitelkta į stambiausius pirkimus. Aukščiausioji audito institucija kviečia susitelkti pažangai praktikoje.

Ačiū už dėmesį.

***

Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę, todėl audito nuomonės yra besąlyginės. Lietuvoje nėra sutarta, kokio dydžio finansinis rezervas valstybei reikalingas, tačiau visi puikiai suprantame, jog šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurios santaupas naudotume užklupus finansinei krizei. Deja, fondo lėšos kaupiamos nepakankamai sparčiai, o 2018 metais sukaupta 50 mln. eurų mažiau, nei buvo planuota. Kelia nerimą ir iniciatyvos, kurios dar labiau mažintų valstybės fiskalinį rezervą. Kalbu apie siūlymą dalį Rezervinio fondo lėšų atidėti kaupimui, siekiant ateityje dengti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir jų giluminio atliekyno įrengimo išlaidas.

Panašu, kad ir papildomi fondo finansavimo šaltiniai, įvesti nuo šių metų, fondo lėšų labai nepadidins.

Ačiū Finansų ministerijos komandai už bendradarbiavimą ir ačiū už jūsų dėmesį.

***

Atlikę Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių auditą, teikiame besąlygines nuomones. Patys rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal jiems keliamus reikalavimus, tačiau veiklos turinyje turime daug spręstinų klausimų.

Ne vienerius metus konstatuojame, kad vis dar neišgryninta sveikatos draudimo įmokų paskirtis ir aiškiai nenustatyta šio draudimo garantuojamų paslaugų apimtis. Antai valstybė remia net 19 socialiai jautrių asmenų grupių: vaikus, moksleivius, studentus, pensininkus, tai yra apie pusantro milijono žmonių, tačiau sumoka už juos mažiau, nei sumoka dirbantieji, gaunantys minimalią algą.

Dar daugiau. Valstybės prisiimami įsipareigojimai dengiami PSDF lėšomis, taip pat valstybė gydymo įstaigoms yra perdavusi daugiau nei 0,5 mlrd. eurų turto. Pernai sutarėme, kad laikas įvertinti realias fondo finansines galimybes ir pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos, periodiškai perskaičiuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Rezultato dar neturime. Neaiškumas dėl įmokų paskirties ir paslaugų apimties gali paskatinti žmones abejoti valstybės priimamais sprendimais apskritai. Belieka priminti, kad gydymo paslaugų metinės bazinės kainos balais jau daug metų nebuvo perskaičiuotos. Pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos paslaugų kainos nuo 2011 metų, o šeimos gydytojų paslaugos net nuo 2006 metų. Pripažinkime, kai nėra tikros ir aiškios kainos, atsiranda prielaidų imti papildomus pinigus iš pacientų.

Šiais metais išanalizavę teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutarčių sudarymo procesą, taip pat nustatėme reikšmingų trūkumų. Apibendrinant jų esmė būtų tokia. Pasirodo, gyventojas, priklausomai nuo to, kurioje ligonių kasų teritorijoje yra, turi skirtingas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, o dviejų gyventojų, gavusių paslaugas toje pačioje gydymo įstaigoje, tačiau priklausančių skirtingoms teritorinėms ligonių kasoms, ir paslaugų įkainis gali būti kitoks, ir laukti eilėje pas gydytoją jiems gali tekti ilgiau. Taip būti neturėtų, nes įmokas visi mokame vienodomis sąlygomis. Penkios teritorinės ligonių kasos, sudarydamos sutartis su gydymo įstaigomis, susikuria savo tvarką, skirtingai interpretuoja ministerijos nustatytą, kai kurios nustatytos tvarkos nesilaiko. Taip gydymo įstaigos turi nevienodas konkurencijos sąlygas ir už tą pačią suteiktą paslaugą iš skirtingų kasų gali gauti skirtingą fondo lėšų sumą. Būtina centralizuoti sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymą ir užtikrinti vienodais principais grįstą fondo lėšų skyrimą gydymo įstaigų teikiamoms paslaugoms apmokėti. Tai padaryti bus lengviau peržiūrėjus ligonių kasų valdymo struktūrą, atsisakius teritorinių ligonių kasų. Kodėl vienam fondui reikia net šešių administratorių? Mes, valstybės auditoriai, tikime, jog pokyčiai šio fondo veikloje paskatintų žmonių pasitikėjimą ir suinteresuotumą mokėti įmokas.

Ačiū sveikatos apsaugos ministrui ir jo komandai už bendradarbiavimą.

Ačiū už dėmesį.

***

Atlikę 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių teisingumo vertinimą, reiškiame sąlygines nuomones.

Jose yra reikšmingų klaidų. Tenka konstatuoti, kad vis dar nepavyksta sukurti socialinės apsaugos sistemos, kurioje būtų aišku, kokios išmokos turi būti mokamos iš Socialinio draudimo fondo lėšų, o kokios iš kitų šaltinių. Kasmet nėra suplanuojami pakankami tam tikrų rūšių socialinio draudimo įmokų tarifai, kurių užtektų atitinkamų rūšių išmokoms finansuoti. Todėl sudaromos prielaidos teiginiams, kad vienos grupės, pavyzdžiui, mamos, gyvena kitų grupių, pavyzdžiui, pensininkų, sąskaita.

Taip, deja, planuojame ir 2019 metais. Daugiau kaip 15 mln. eurų lėšų trūkumą daliai socialinio draudimo rūšių išmokų planuojame kompensuoti kitų teigiamą rezultatą duosiančių socialinio draudimo rūšių pajamomis. Fondo valdyba, suprasdama dėmesį naujai pensijų sistemai ir ypač naujai funkcijai – anuitetų mokėjimams, turi įgyvendinti aukščiausiosios audito institucijos teiktas rekomendacijas: sutvarkyti buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo procesus, optimizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklą, nepamiršdama ir fondo organizacinės struktūros optimizavimo – sujungti fondą administruojančių 13 įstaigų į vieną juridinį asmenį.

Šių darbų rezultatai turės įtakos kiekvienam mūsų. Tikime, kad, subalansavę visų socialinio draudimo rūšių įmokas ir išmokas, turėtume aiškesnį supratimą, kokiu tikslu mokamos draudimo įmokos ir kokias išmokas galima gauti. Tai leistų didinti ir žmonių pasitikėjimą pačia sistema. Ir jų suinteresuotumą mokėti draudimo įmokas.

Ačiū už dėmesį.

***

Garantinis fondas turi labai aiškią paskirtį – jis skirtas darbuotojų garantijoms užtikrinti, jei jų darbdavys tampa nemokus. 2018 metų pabaigoje šis fondas sąskaitose turėjo beveik 60 mln. eurų. Dėl šio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių teisingumo teikiame besąlygines nuomones, tiek dėl biudžeto vykdymo, tiek dėl finansinių ataskaitų rinkinių.

Ačiū už dėmesį.

***

Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra skirtas mokėti išmokas ilgalaikiams darbuotojams, kurie atleidžiami iš darbo. Ištikus krizei, neabejotinai padaugėtų ir atleidžiamų darbuotojų, išmokų mastas taip pat padidėtų. Šiame fonde 2018 metų pabaigoje buvo apie 60 mln. eurų. Dėl šio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių teisingumo teikiame besąlygines nuomones ir dėl biudžeto vykdymo, ir dėl finansinių ataskaitų rinkinių.

Ačiū socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir jo komandai už bendradarbiavimą.

Ačiū už dėmesį.

***

Teikiame išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių teisingumo. Pareiškėme besąlygines nuomones ir dėl biudžeto vykdymo, ir dėl finansinių ataskaitų rinkinių.

Apie tai, kad šis fondas yra nereikšmingas elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo šaltinis, siunčiame signalus jau nuo 2016 metų. Šis fondas neparodo tikro ir teisingo vaizdo apie visas eksploatavimo nutraukimo procesui naudojamas lėšas, todėl šiais metais pradėsime Ignalinos atominės elektrinės uždarymo proceso veiklos auditą, kurio metu vertinsime, ar šis procesas sklandus. Rezultatus planuojame pateikti kitų metų pabaigoje.

Ačiū energetikos ministrui ir jo komandai už bendradarbiavimą, ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, už jūsų dėmesį.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2019-10-23

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.