Į pradžią
Deklaracija dėl aukščiausiosios kontrolės institucijos nepriklausomumo

Dėl aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumo
DEKLARACIJA

priimta Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos
(EUROSAI) IV kongrese Paryžiuje 1999 m. birželio 4d.

INTOSAI Limos deklaracijoje (1977) patvirtintas aukščiausios audito institucijos nepriklausomumo būtinumas, kuris yra neatskiriama efektyvaus viešųjų finansų audito sąlyga.

Nuo tada įvyko daug socialinių, technologinių ir politinių pokyčių. Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į demokratiją ypač atnaujino nepriklausomumo ir skaidrumo poreikį. Decentralizavimas, privatizavimas ir įstatymų pataisos keičia viešojo sektoriaus valdymą.

EUROSAI nariai, atsižvelgdami į minėtus veiksnius aptarė juos Lisabonos seminare (1998) ir kongrese Paryžiuje (1999) ir patvirtina, kad jų nepriklausomumas šiandien remiasi tokiais principais:

1. Aukščiausiosios audito institucijos privalo turėti reikalingus išteklius, kad galėtų būti pakankamai nepriklausomos.

Aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumas turi būti užtikrintas konstitucinėmis ar įstatymų normomis, kurios įtvirtina aukščiausiosios audito institucijos vietą valstybinės valdžios sandaroje. Nepriklausomumas taip pat priklauso nuo aukščiausiųjų audito institucijų vadovams suteiktų garantijų vykdyti savo įgaliojimus pakankamai stabilioje aplinkoje. Apsauga nuo spaudimo iš išorės bei aiškiai apibrėžti tyrimo atlikimo įgaliojimai yra būtini valstybinio auditoriaus nepriklausomumui užtikrinti.

Aukščiausioji audito institucija turi turėti pakankamai išteklių savo užduotims įgyvendinti. Biudžeto autonomija yra kitas veiksnys, galintis užtikrinti nepriklausomumą.

Galiausiai, kad būtų visiškai nepriklausoma, aukščiausioji audito institucija turi laisvai planuoti ir vykdyti tokius auditus, kuriuos mano esant reikalingus.

2. Nepriklausomumas eina lygia greta su atskaitingumu, pasireiškiančiu įvairiais būdais, atsižvelgiant į šalies institucinę sąrangą.

Aukščiausiosios audito institucijos turi laikytis tų pačių taisyklių, kurių laikytis reikalauja kitų institucijų.

Taigi jos turi sukurti vidaus audito procedūras savo darbo veiksmingumui užtikrinti. Vidaus auditas turi būti organizuotas taip, kad vadovui ir kitiems aukščiausios grandies vadovams būtų galima pateikti adekvačią informaciją apie institucijos veiklą. Vidaus auditas turi nuolat stebėti veiklos rodiklius ir vertinti audito rezultatus.

Aukščiausioji audito institucija vis labiau tampa išorės audito subjektu. Šia procedūra visuomenei suteikiama garantija, kad aukščiausioji audito institucija taiko tinkamus darbo metodus ir išorės auditas nepažeidžia jos nepriklausomumo.

Skelbdamos ataskaitas apie skirtų biudžeto lėšų panaudojimą institucijos reikmėms ir išorės audito ataskaitas bei pateikdamos jas parlamentui, aukščiausiosios audito institucijos siekia didžiausio skaidrumo joms skirtų išteklių naudojimo bei pasiektų rezultatų srityje.

3. Ryšiai su žiniasklaida kaip dar vienas svarbus aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumo rodiklis.

Aukščiausiosios audito institucijos laisvė nustatyti savo bendravimo su žiniasklaida ir visuomene politiką vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei teisės aktais yra svarbus jos nepriklausomumo ir veiksmingo darbo komponentas. Aukščiausioji audito institucija turi užtikrinti, kad šis bendravimo procesas sukurs sąžiningą ir neiškreiptą jos veiklos vaizdą ir nesuteiks pagrindo beprasmiams nesutarimams.

Išskyrus tuos atvejus, kai informacijos skleidimas yra privalomas pagal galiojančias teisines ar konstitucines normas, ši laisvė suteikia galimybę nuspręsti, ar galima viešinti vieną ar kitą ataskaitą. Ši nuostata gali būti taikoma pasirenkant turinį, visuomenės informavimo priemonę, formatą, datą, periodiškumą ir informacijos skleidimo kanalus.

Svarbus yra santykių su audituojamu subjektu skaidrumas. Aptariant faktus su audituojamu subjektu, taip pat skelbiant audituojamo subjekto nuomonę, teikiant jo atsakymus kartu su audito ataskaita būtina siekti, kad visuomenė gautų išsamią, teisingą ir nešališką informaciją.

Visuomenei turi būti tiesiogiai prieinamos aukščiausiosios audito institucijos ataskaitos, kurias ji nutaria viešinti. Šios ataskaitos turėtų būti skelbiamos masinio informavimo priemonėse, įskaitant ir internetą.

Už informaciją atsakingas Teisės skyrius
Informacija atnaujinta 2011-10-07

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.