Į pradžią
Tarnybinės etikos kodeksas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

valstybės kontrolieriaus

2017 m. balandžio 28 d.

įsakymu Nr. V-117

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS

TARNYBINĖS ETIKOS KODEKSAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės tarnybinės etikos kodeksas (toliau – kodeksas) nustato tarnybinės etikos vertybes, šias vertybes atitinkantį elgesį (etikos principus) ir bendruosius reikalavimus Valstybės kontrolėje dirbantiems pareigūnams, Valstybės kontrolės valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), ir specialiuosius reikalavimus Valstybės kontrolės pareigūnams, atliekant pareigas Valstybės kontrolėje ir laisvu nuo pareigų Valstybės kontrolėje atlikimo laiku.

2. Kodeksas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėmis, 30-uoju tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standartu „Etikos kodeksas“, kitais teisės aktais ir atsižvelgiant į Valstybės kontrolės vertybes.

3. Šio kodekso uždaviniai:

3.1. reglamentuoti tarnybinės etikos vertybes ir bendruosius reikalavimus, kuriais turi vadovautis darbuotojai, bei specialiuosius reikalavimus, kuriais turi vadovautis Valstybės kontrolės pareigūnai, atlikdami teisės aktuose nustatytas pareigas ir laisvu nuo pareigų Valstybės kontrolėje atlikimo laiku;

3.2. ugdyti darbuotojų supratimą, kad jų elgesys turi būti pagrįstas ne tik kodekso reikalavimais, bet ir visuotinai priimtomis dorovės normomis;

3.3. siekti, kad darbuotojas tarnautų visuomenei ir valstybei, atliktų pareigas nesavanaudiškais tikslais;

3.4. padėti išvengti konfliktų su audituojamo subjekto darbuotojais;

3.5. padėti sureguliuoti darbuotojų tarpusavio santykius.

4. Kodekse vartojamos sąvokos:

4.1. Darbuotojas – valstybės pareigūnas (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai), Valstybės kontrolės pareigūnas, valstybės tarnautojas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

4.2. Diskreditavimas – tokia veika (veikimas ar neveikimas), kuri kenkia Valstybės kontrolės autoritetui, griauna pasitikėjimą ja, kompromituoja.

4.3. Valstybės kontrolės pareigūnai – valstybės tarnautojai, atliekantys valstybinį auditą ir dalyvaujantys valstybiniame audite, prisiekę Lietuvos Respublikai ir pagal pareigas turintys viešojo ar vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

Kitos kodekse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. BENDRIEJI TARNYBINĖS ETIKOS REIKALAVIMAI

5. Darbuotojas privalo:

5.1. vadovautis 30-ajame tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standarte „Etikos kodeksas“ ir šiame kodekse nustatytomis tarnybinės etikos vertybėmis ir vykdyti reikalavimus, laikytis visuotinai priimtų dorovės normų;

5.2. nepriekaištingai ir atsakingai atlikti pareigas ir vykdyti reikalavimus, nustatytus atitinkamai jo veiklą reglamentuojančiuose Valstybės kontrolės įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose;

5.3. elgtis nesavanaudiškai ir taip, kad būtų naudinga visuomenei ir valstybei;

5.4. vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, elgtis taip, kad nekiltų tokio konflikto regimybės, laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatų;

5.5. nedelsdamas informuoti struktūrinio padalinio vadovą ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoją, koordinuojantį ir kontroliuojantį struktūrinio padalinio veiklą, apie kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūroje;

5.6. vykdyti išankstines rašytines rekomendacijas, nuo kokių interesų konfliktą sukeliančių veiksmų ir sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų, kad ir kaip jos būtų įvardijamos (pasitarimas, neformali konsultacija, klausimo pristatymas ar pan.), darbuotojas privalo nusišalinti ir kokių priemonių imtis, kad savo tarnybinę veiklą vykdytų pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;

5.7. išnykus aplinkybėms, dėl kurių šios rekomendacijos buvo teiktos, nedelsdamas raštu informuoti jose nurodytus asmenis;

5.8. nedaryti įtakos kitiems darbuotojams dėl jų atliekamo darbo, jei to nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose;

5.9. nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, gerbti asmenis ir institucijas, su kuriais bendrauja, su visais asmenimis elgtis vienodai, nepaisant jų tautybės, socialinės kilmės ir padėties, lyties, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, seksualinių ar kitokių nuostatų;

5.10. atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu nediskredituoti institucijos autoriteto, rodyti pavyzdį kitiems, laikytis Valstybės kontrolėje nustatyto aprangos kodo rekomendacijų;

5.11. nedelsdamas informuoti struktūrinio padalinio vadovą ir už privačių interesų deklaravimo kontrolę atsakingą asmenį apie sulaikymo atvejus, jo atžvilgiu priimtus teismo nuosprendžius, bankroto bylos iškėlimą;

5.12. nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų ne gydymosi tikslams;

5.13. nesinaudoti, pažeidžiant teisės normas, valstybės, jos institucijų ar įstaigų nuosavybe;

5.14. nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, ir Valstybės kontrolės rekvizitų siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti sau palankų sprendimą;

5.15. susilaikyti nuo viešų komentarų (įskaitant visuomenės informavimo priemones, interneto svetaines, socialinius tinklus) apie instituciją, jos veiklą, kitus Valstybės kontrolės darbuotojus, savo darbą, kurie galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar jos narių nuomonę apie instituciją, taip pat kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklą be išankstinio institucijos vadovybės pavedimo.

III. PAGRINDINĖS TARNYBINĖS ETIKOS VERTYBĖS

Sąžiningumas

6. Sąžiningumas suprantamas kaip vertybinis asmens elgesio matas, sugebėjimas savo veiklą ir elgesį sąmoningai vertinti ir reguliuoti pagal dorovės normas, suprasti savo poelgių moralinę vertę ir atsakomybę už juos.

Darbuotojas, vadovaudamasis šia vertybe, privalo:

6.1. rodyti gerą pavyzdį ir elgtis nepriekaištingai, patikimai, geranoriškai;

6.2. vykdydamas funkcijas laikytis institucijos nustatytos strategijos ir vertybių;

6.3. atlikti pareigas ir naudotis įgaliojimais, informacija ir ištekliais tik visuomenės interesais, nesinaudoti pareigomis siekiant gauti privilegijų ir naudos sau ar kitiems asmenims;

6.4. žinoti, su kuo galima konsultuotis tarnybinės etikos klausimais;

6.5. dalyvauti mokymuose, susitikimuose ir renginiuose, skirtuose ugdyti tarnybinę etiką;

6.6. žinoti aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo sąžiningumui dirbant institucijoje, ir vengti tokių aplinkybių.

Šios aplinkybės gali būti susijusios su:

6.6.1. asmeniniais, finansiniais ar kitokiais interesais arba santykiais, kurie gali prieštarauti institucijos interesams;

6.6.2. piktnaudžiavimu įgaliojimais, siekiant asmeninės naudos;

6.6.3. įsitraukimu į politinę veiklą, dalyvavimu lobizmo veikloje;

6.6.4. galimybe susipažinti su įslaptinta informacija;

6.6.5. galimybe gauti ir naudotis institucijos ištekliais;

6.6.6. kitais veiksniais.

Nepriklausomumas ir objektyvumas

7. Nepriklausomumas yra situacija, kai darbuotojas gali vykdyti veiklą neveikiamas santykių, kurie galėtų turėti įtakos ir pakenkti profesiniam sprendimui, gali veikti principingai ir išlaikyti objektyvumą ir profesinį skepticizmą.

8. Objektyvumas suprantamas kaip požiūris, kuriuo vadovaudamasis darbuotojas sugeba veikti nešališkai ir pristatyti ar vertinti dalykus remdamasis faktais, o ne jausmais ir interesais, nepatikėdamas sprendimo kitiems.

9. Darbuotojas turi vengti grėsmių nepriklausomumui ir objektyvumui, susijusių su politinėmis pažiūromis, vadovavimu, savikontrole, finansiniais ar kitais asmeniniais interesais, santykiais su kitais asmenimis ir jų įtaka.

Darbuotojas, vadovaudamasis šia vertybe, privalo:

9.1. išlikti nepriklausomas nuo politinės įtakos, susilaikyti nuo viešo savo politinių įsitikinimų reiškimo, neužsiimti agitacija, identifikuoti situacijas, kuriose asmeninės politinės pažiūros gali pakenkti jo nepriklausomumui ar objektyvumui ar kuriose jo politinės pažiūros ir veiksmai gali sukelti pavojų institucijos reputacijai ir pasitikėjimui jos veikla;

9.2. vengti aplinkybių, kai privatūs interesai galėtų paveikti sprendimų priėmimą ar sudarytų tokią regimybę visuomenei;

9.3. atsisakyti dovanų arba privilegijų, susijusių su atliekamomis pareigomis, kurios galėtų paveikti nepriklausomumą ir objektyvumą;

9.4. informuoti struktūrinio padalinio vadovą ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoją, koordinuojantį ir kontroliuojantį struktūrinio padalinio veiklą, apie visus anksčiau egzistavusius ar egzistuojančius santykius ir situacijas, kurios gali kelti grėsmę jo nepriklausomumui ar objektyvumui.

Kompetencija

10. Kompetencija suprantama kaip tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus.

Darbuotojas, vadovaudamasis šia vertybe, privalo:

10.1. atlikti pareigas laikydamasis teisės aktų, rekomendacijų, standartų, sutarčių ar susitarimų nuostatų, nustatytų ar sutartų terminų bei gerosios valstybinio audito atlikimo praktikos;

10.2. suprasti vykdomas funkcijas ir užduotis;

10.3. veikti kruopščiai, atidžiai, laikydamasis užduoties reikalavimų ir pagal suteiktus įgaliojimus;

10.4. išlaikyti, tobulinti ir plėtoti savo žinias ir įgūdžius, kad neatsiliktų nuo savo profesinės aplinkos raidos ir optimaliai atliktų savo darbą, įgyti naujų žinių ir gebėjimų;

10.5. gebėti dirbti įvairiose situacijose, priklausomai nuo darbo ar užduoties reikalavimų;

10.6. informuoti struktūrinio padalinio vadovą, jei patirtis nėra tinkama ar pakankama atlikti tam tikrą užduotį.

Profesionalumas

11. Profesionaliu laikytinas toks veikimas, kuris leistų nusimanančiai ir informuotai trečiajai šaliai, žinančiai susijusią informaciją, padaryti išvadą, kad darbas atitinka taikomus teisės aktus ir standartus.

Darbuotojas, vadovaudamasis šia vertybe, privalo:

11.1. laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, sutarčių, susitarimų nuostatų, taip pat institucijos vertybes atitinkančio priimtino elgesio, kurie yra privalomi darbo aplinkoje ir už jos ribų;

11.2. suprasti ir apsvarstyti savo veiksmų poveikį pasitikėjimui institucija ir atsižvelgti į kitų asmenų (kolegų, šeimos narių, draugų, audituojamų subjektų, žiniasklaidos priemonių ir kt.) lūkesčius dėl jo elgesio darbo aplinkoje ir privačiame gyvenime;

11.3. nepiktnaudžiauti savo padėtimi, būti atsargiam ir rūpestingam atliekant pareigas ir bendraujant su kitais asmenimis, kad jo veiksmai ar reiškiama nuomonė nesukompromituotų institucijos ir nediskredituotų jos autoriteto (taip pat ir naudojantis socialinės žiniasklaidos priemonėmis);

11.4. bendradarbiauti institucijos viduje, dalytis žiniomis bei informacija;

11.5. vengti veiksmų, kurie, nors ir yra teisiškai leidžiami, neatitinka profesionalaus etiško elgesio standarto.

Konfidencialumas ir skaidrumas

12. Konfidencialumas suprantamas kaip prievolė užtikrinti informacijos, gautos atliekant pareigas, naudojimą tik darbo (tarnybos) tikslams.

Darbuotojas, vadovaudamasis šia vertybe, privalo:

12.1. žinoti institucijos įsipareigojimus ir teisinį reguliavimą dėl konfidencialumo ir skaidrumo;

12.2. neatskleisti jokios informacijos, kurią sužinojo dirbdamas, be tinkamo ir konkretaus leidimo, išskyrus atvejus, jeigu turės įstatymais nustatytą ar profesinę teisę arba pareigą tai padaryti, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;

12.3. nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia informacija, kurią sužinojo dirbdamas, asmeniniams, artimų asmenų ar trečiųjų šalių poreikiams tenkinti;

12.4.  išlaikyti profesinį konfidencialumą darbo ar tarnybos santykių metu ir jiems pasibaigus;

12.5. užtikrinti informacijos konfidencialumą aptariant darbo klausimus su kitais darbuotojais bei privačiame gyvenime: šeimoje, socialinėje ar kitose aplinkose, įskaitant socialinę žiniasklaidą, įvertinti netyčinio informacijos atskleidimo riziką;

12.6. užtikrinti elektroninių duomenų įrenginių (nešiojamųjų kompiuterių ir nešiojamųjų duomenų laikmenų) apsaugą ir slaptažodžių konfidencialumą.

IV. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI VALSTYBĖS KONTROLĖS PAREIGŪNAMS

13. Valstybės kontrolės pareigūnas, atlikdamas valstybinį auditą ar dalyvaudamas valstybiniame audite, privalo:

13.1. laikytis duotos priesaikos;

13.2. elgtis nepriekaištingai su audituojamo subjekto darbuotojais, neduoti pagrindo nepasitikėti, vengti bet kokių ryšių su audituojamo subjekto darbuotojais, kurie gali sukelti interesų konfliktą ar sudaryti tokio konflikto regimybę;

13.3. audito proceso metu būti visiems vienodai dėmesingas ir reiklus, konfliktinėse situacijose išklausyti visų šalių argumentus ir ieškoti objektyvaus sprendimo, neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti, neturėtų savanaudiškų paskatų;

13.4. nedalyvauti audituojamo subjekto vadovybės sprendimų priėmimo procese;

13.5. neaudituoti savo darbo;

13.6. informaciją apie audituojamą subjektą, surinktą atliekant valstybinį auditą, naudoti tik valstybinio audito ataskaitai ir valstybinio audito išvadai rengti bei kitoms užduotims vykdyti;

13.7. gilintis į atliekamų auditų esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, tačiau nevilkinti audito proceso, laikytis nustatytų ar sutartų terminų;

13.8. išvadas, rekomendacijas ir sprendimus pagrįsti tik tinkamais ir patikimais įrodymais, surinktais vadovaujantis teisės aktais, tyčia neiškraipyti informacijos valstybinio audito dokumentuose;

13.9. neskelbti valstybinio audito duomenų, kol nepasirašyta valstybinio audito ataskaita.

14. Valstybės kontrolės pareigūnui draudžiama atlikti valstybinį auditą ir dalyvauti valstybiniame audite, jeigu jis:

14.1. susijęs šeiminiais, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamo subjekto administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku (buhalteriu), projekto vykdytoju, tarybos ar valdybos nariais;

14.2. buvo audituojamo subjekto darbuotojas ir nuo darbo santykių pabaigos yra praėję mažiau kaip vieneri metai; būdamas audituojamo subjekto darbuotoju vykdė veiklą ir buvo atsakingas už ją laikotarpiu, kurį apima audito mastas;

14.3. yra audituojamo subjekto akcininkas arba nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip vieneri metai;

14.4. yra gavęs iš audituojamo subjekto paskolą ar turi kitų finansinių įsipareigojimų audituojamam subjektui;

14.5. yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.

15. Valstybės kontrolės pareigūnas privalo atsisakyti vykdyti pavedimą ir atlikti valstybinį auditą ar dalyvauti valstybiniame audite, raštu informuodamas struktūrinio padalinio vadovą ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoją, koordinuojantį ir kontroliuojantį padalinio veiklą, jeigu atsiranda 14 punkte nurodytų aplinkybių.

V. DARBUOTOJŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

16. Darbuotojų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami mandagumu, sąžiningumu, pagarba, tolerancija, pasitikėjimu ir aktyvia pagalba.

17. Darbuotojai privalo būti solidarūs su kolegomis, ginti juos nuo nepagrįstos kritikos ir įspėti apie netinkamą įtaką.

18. Darbuotojai privalo viešai neanalizuoti kolegų veiksmų, nevertinti jų asmeninių savybių ir kompetencijos.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Darbuotojas privalo nevykdyti nurodymo, jei nurodymas verčia pažeisti įstatymus, kitus teisės aktus, tarptautinius audito standartus, tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus ar šį kodeksą. Apie tai darbuotojas privalo informuoti struktūrinio padalinio vadovą ir raštu pranešti valstybės kontrolieriui ar valstybės kontrolieriaus pavaduotojui, koordinuojančiam ir kontroliuojančiam struktūrinio padalinio veiklą.

20. Darbuotojas privalo pranešti valstybės kontrolieriui ir Valstybės kontrolės tarnybinės etikos komisijai jam žinomą faktą, kad kitas darbuotojas, atlikdamas pareigas institucijoje, pažeidė kodekso nuostatas, kai turi pagrįstų įtarimų dėl galimo kodekso nuostatų pažeidimo. Darbuotojui, pranešusiam apie kodekso nuostatų pažeidimą, garantuojama, kad nebus toleruojamas neteisingas arba diskriminuojantis elgesys jo atžvilgiu ir jo prašymu bus užtikrintas tapatybės konfidencialumas.

21. Visi darbuotojai privalo susipažinti su šiuo kodeksu ir įsipareigoti juo vadovautis. (Įsipareigojimo forma pridedama).

22. Tarnybinės etikos pažeidimai tiriami valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka.

23. Tais atvejais, kai darbuotojo elgesio nereguliuoja šio kodekso nuostatos, jis privalo laikytis kituose teisės aktuose nustatytų etikos reikalavimų ir visuotinai pripažintų dorovės normų.

_______________________________

 

 

 

(Įsipareigojimo formos pavyzdys)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ

 

ĮSIPAREIGOJIMAS

 

(Dokumento data)

(Dokumento sudarymo vieta)

 

Aš, Valstybės kontrolės_________________________________________________________

(pareigų pavadinimas)

_______________________________________________________________________________ ,

(vardas ir pavardė)

susipažinęs (-usi) su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės tarnybinės etikos kodeksu, pritariu jo nuostatoms ir įsipareigoju juo vadovautis.

 

Už informaciją atsakingas Teisės skyrius
Informacija atnaujinta 2017-05-15

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.