Į pradžią
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės kalba Seime, pristatant Išvadą dėl 2012 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir valstybės biudžeto vykdymo bei Išvadą dėl 2012 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio

Gerbiamasis posėdžio pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,

Vykdydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, teikiu Seimui Išvadą dėl 2012 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, valstybės skolos ataskaitų ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo.

Šioje išvadoje pareiškėme tris nuomones dėl 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ir skolos ataskaitų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių teisingumo ir dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo. Visais atvejais nuomonės buvo sąlyginės, t. y. visais reikšmingais atžvilgiais 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ir skolos ataskaitos bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai yra teisingi, o biudžetas buvo vykdomas teisėtai, išskyrus nustatytus dalykus, kuriuos toliau ir apžvelgsiu.

1. Dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo

Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys sudarytas remiantis valstybės institucijų ir įstaigų sudarytomis biudžeto vykdymo ataskaitomis. Finansinių (teisėtumo) auditų metu patikrinome 25-ių valstybės institucijų ir įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, parengtus ir Finansų ministerijai pateiktus 2012 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, Valstybės iždo, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės mokesčių fondų teikiamus duomenis bei atlikome pagrindines audito procedūras kitose atsirinktose institucijose ir įstaigose. Valstybės institucijos ir įstaigos, kuriose atlikome pilnos apimties finansinius (teisėtumo) auditus, panaudojo 22 943,7 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų, t. y. 94,2 proc. visų panaudotų valstybės biudžeto asignavimų. Pažymėtina, kad didžioji dauguma audituotų institucijų ir įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitas sudarė teisingai, jiems buvo pareikšta 19 besąlyginių ir 6 sąlyginės nuomonės. Audituotų institucijų ir įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitose nustatėme neatitikimų tarp išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnių ir kitų netikslumų, kurių suma sudarė 531,9 mln. Lt ir turėjo įtakos valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenų teisingumui.

Valstybės biudžeto atskaitų rinkinyje buvo nurodyta neteisinga informacija apie bendrą prisiimtų įsipareigojimų dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų sumą, atskleista ne visa informacija apie mokesčių ir kitų įmokų permokas valstybės biudžetui.

2. Nuomonė dėl valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo

Sąlyginę nuomonę dėl valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo lėmė tai, kad į šį rinkinį konsoliduotose viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose nustatėme reikšmingų neištaisytų iškraipymų. Finansinių (teisėtumo) auditų metu vertinome 484-ių subjektų finansinių ataskaitų duomenis, kurie konsoliduoti į 2012 metų valstybės finansinių ataskaitų rinkinį. Šių subjektų turtas sudarė 151 655,2 mln. Lt. Tuo tarpu visas 2012 m. valstybės finansinių ataskaitų rinkinyje nurodytas turtas sudaro 166 295,7 mln. Lt. Dėl šių rinkinių teisingumo pareiškėme 16 besąlyginių, 11 sąlyginių, dvi neigiamas nuomones. Dviem atvejais nuomones atsisakėme pareikšti , nes negalėjome patvirtinti  Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenų teisingumo.

Nustatėme, kad neužregistruota 125 mln. Lt valstybės įsipareigojimų piniginių kompensacijų mokėjimams, o dalis ilgalaikių valstybės įsipareigojimų užregistruoti kaip trumpalaikiai.

3. Nuomonė dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo

Pateikdama valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo vertinimą, atkreipiu dėmesį, kad 26,1 mln. Lt valstybės išlaidų apmokėta tiesiogiai iš skolintų lėšų, t. y. neperskirsčius jų per valstybės biudžetą, todėl jos neįskaitytos į 2012 metų panaudotus asignavimus. Tai – ydinga praktika.
 
2012 metais valstybės kapitalo investicijoms  faktiškai panaudota 17,8 mln. Lt daugiau lėšų, nei nurodyta Valstybės investicijų programos vykdymo ataskaitoje (3 975,3 mln. Lt). 2012 metų  rodiklių įstatymu patvirtintai Valstybės investicijų 2012–2014 metų programai Privatizavimo fondo lėšų šaltinis nebuvo numatytas. Todėl 2012 m. Vyriausybės priimti sprendimai dėl Privatizavimo fondo lėšų programų, kurių įgyvendinimas atitinka valstybės kapitalo investicijų tikslus, finansavimo, prieštarauja Rodiklių įstatymui. Valstybės kapitalo investicijoms panaudota 1,7 mln. Lt Privatizavimo fondo lėšų.

Valstybės institucijose ir įstaigose įvertinę valstybės biudžeto asignavimų naudojimo teisėtumą nustatėme, kad 63,4 mln. Lt buvo panaudota pažeidžiant lėšų skyrimą ir naudojimą, viešuosius pirkimus, darbo užmokesčio bei kitų išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai ženkliai mažesnis skaičius, palyginus jį su 2011 metais, kai nustatėme 471,8 mln. Lt neteisėtai panaudotų asignavimų.

Siekiant užkirsti kelią pasikartojančioms viešojo sektoriaus subjektų klaidoms, darančioms įtaką valstybės ataskaitų teisingumui ir lėšų naudojimo teisėtumui, Finansų ministerijai rekomendavome stiprinti metodinio vadovavimo funkciją, iš esmės spręsti klausimą dėl kitų subjektų finansavimo, peržiūrėti neįgyvendintas aktualias rekomendacijas biudžetinių įstaigų pajamų srityje. Siekiant, kad būtų užregistruoti visi valstybės prisiimti įsipareigojimai, Finansų ministerijai pasiūlėme šį procesą koordinuoti raštu informuojant subjektus, kurie šiuos įsipareigojimus privalo užregistruoti.

Vykdydami Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas Seimui pateikėme Išvadą ir apie nacionalinio ataskaitų rinkinio auditą.

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį Finansų ministerija rengė pirmą kartą. Jis sudarytas konsolidavus 4030-ies viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas. Finansinių (teisėtumo) auditų ir savivaldybių kontrolierių atliktų auditų metu buvo vertinami 3671-o subjekto finansinių ataskaitų, konsoliduotų į 2012 m. nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, duomenys.

Dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenų teisingumo pareiškėme sąlyginę nuomonę. Pagrindinė priežastis, dėl kurios modifikavome nuomonę yra reikšmingi neištaisyti iškraipymai žemesnio lygio viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose. Tai rodo, kad subjektai, tvarkydami apskaitą ir atlikdami konsolidavimo operacijas pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, dar daro klaidų.

Į 2012 m. nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį turėjo būti įtraukta 4038-ių viešojo sektoriaus subjektų finansinės ataskaitos, tačiau aštuonios  liko neįtrauktos, nes subjektai nepateikė konsolidavimui   reikiamų duomenų. Audituotų subjektų finansinėse ataskaitose nustatyta reikšmingų neištaisytų iškraipymų, kurie turėjo įtakos Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolierių išvadose dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių reiškiamoms nuomonėms. Dėl šių rinkinių teisingumo pareikšta 32-i besąlyginės, 19-a sąlyginių, 5-ios neigiamos nuomonės ir vienu atveju (dėl Kauno miesto savivaldybės) nuomonę atsisakyta pareikšti.

Vertindami nacionalinius finansinius duomenis kartu apžvelgėme biudžetų formavimo ir vykdymo bei valstybės skolos valdymo procesus bei pateikėme pastebėjimus dėl valstybės biudžeto vykdymo stebėsenos, valdžios sektoriaus deficito, valstybės skolos.

Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą, keičiant biudžetą Vyriausybė turi parengti išvadą dėl keičiamų finansinių rodiklių atitikties paskutinėms galiojančioms Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijoms ir nuomonei, tačiau keičiant 2012 metų valstybės biudžetą to nebuvo padaryta.

Faktinis 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas buvo didesnis nei planuotas (2,8 proc.) ir sudarė 3,2 proc.  bendrojo vidaus produkto. Viena iš užduoties neįvykdymo priežasčių yra neigiamas vietos valdžios sektoriaus rezultatas, dėl kurio Valstybės kontrolė įspėjo teikdama išvadą dėl 2012 metų valstybės biudžeto projekto. Nors Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas buvo didesnis nei ES nustatytas rodiklis – 3 proc. BVP, tačiau biudžeto deficito perviršio procedūra Lietuvai buvo nutraukta, nes Vyriausybė ir toliau numato deficitą nuosekliai mažinti.

Valstybės skola 2012 m. pabaigoje sudarė 46 036,4 mln. Lt ir jos santykis su BVP (40,7 proc.) išliko mažesnis, negu Mastrichto sutartyje nustatyta riba (ne daugiau kaip 60 proc.) ir nesiekė ES šalių narių vidurkio (85,3 proc.).

Audito metu atkreipėme Finansų ministerijos dėmesį, kad 2012 metų rodiklių įstatymo nuostatas dėl savivaldybių skolinimosi limitų apskaičiavimo Finansų ministerija ir savivaldybės taikė skirtingai. Todėl siekiant aiškumo ir teisingo duomenų atskleidimo rekomendavome šį klausimą teisės aktuose reglamentuoti detaliau.

Vyriausybė, 2012 metais prisiimdama naujus skolinius įsipareigojimus, laikėsi 2012 metų rodiklių įstatyme ir Vyriausybės 2011–2014 metų skolinimosi ir skolos valdymo gairių apraše nustatytų limitų.

Baigdama noriu padėkoti Finansų ministerijai už konstruktyvų bendradarbiavimą ir teiktą informaciją.

Seimo nariams dėkoju už dėmesį

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2013-10-04

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.