Į pradžią
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės kalba Seime pristatant Valstybės kontrolės išvadas dėl 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos ir 2009 m. valstybės skolos ataskaitos

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! 

Vykdydama Konstitucijos, Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, teikiu Seimui išvadą dėl 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos ir išvadą dėl 2009 m. valstybės skolos ataskaitos. Pirmiausia pateiksiu Valstybės kontrolės išvadą dėl 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos.

2009 m. buvo suplanuota ir atlikta 55 valstybės institucijų ir įstaigų bei 15 savivaldybių finansiniai teisėtumo auditai. Buvo audituota beveik 21 mlrd. Lt, arba 87 % visų panaudotų valstybės biudžeto asignavimų. Atlikus auditus buvo reiškiamos dvi nuomonės. Pirmoji – dėl finansinių ataskaitų teisingumo, antroji – ar teisėtai buvo valdomos valstybės lėšos ir turtas. Savivaldybėse Valstybės kontrolė vertina tik valstybės lėšų panaudojimą. 

Apibendrindama 2009 m. finansinių teisėtumo auditų rezultatus, noriu pažymėti pažangą lyginant su 2008 metais. Institucijoms ir įstaigoms, kurios valdė beveik ketvirtadalį audituotų asignavimų, neturėjome reikšmingų pastabų ir pareiškėme besąlyginę nuomonę. Institucijos ir įstaigos, kurioms buvo pareikšta neigiama nuomonė arba atsisakyta pareikšti nuomonę, 2009 m. panaudojo tik 0,15 mlrd. Lt asignavimų, arba 0,7 % audituotos sumos. 2008 m. tokios įstaigos panaudojo 5,6 mlrd. Lt asignavimų, arba net 28 % audituotos sumos. Neigiamos nuomonės 2008 m. buvo pareikštos net dviem ministerijoms. Tuo tarpu 2009 m. tokie subjektai pagal valdomų asignavimų skaičių buvo maži.

Atliekant finansinius auditus už praėjusius metus, ypatingas dėmesys buvo skiriamas sisteminėms tyrimų sritims, specialiųjų programų pajamų, asignavimų naudojimo darbo užmokesčiui ir valstybės kapitalo investicijų vertinimui ekonomiškumo požiūriu. Sisteminių tyrimų sričių rezultatai parodė, kad asignavimų valdytojai padarė klaidų, teisės aktų pažeidimų, kurie turėjo įtakos ataskaitų rinkinio duomenų teisingumui. Asignavimų valdytojai į valstybės biudžetą pervedė 9,5 mln. Lt daugiau, negu priklausė įmokėti. Tuo tarpu kitos biudžetinės įstaigos į valstybės biudžetą nepervedė 4,9 mln. Lt, 27,4 mln. Lt valstybės biudžeto pajamų nepagrįstai priskirta asignavimų valdytojų specialiųjų programų pajamoms. Dėl pajamų ir išlaidų įskaitymo tarpusavyje valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos 2,9 mln. Lt mažesnės. Dalis valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, buvo panaudota neekonomiškai. Tam tikrais atvejais auditoriai negalėjo patvirtinti dalies išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo. 

Analizuodami, ar ataskaitų rinkinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir Finansų ministerijos duomenis, pasigedome kai kurios informacijos, radome klaidų ir netikslumų. Ataskaitose nenurodyti valstybės piniginių lėšų likučiai valstybės iždo sąskaitose komerciniuose bankuose, nenurodytos valstybės investicijos, kurios buvo finansuotos Privatizavimo fondo lėšomis. Be to, paaiškinti ne visi skirtumai tarp įstatymų patvirtintų asignavimų ir ataskaitose pateikiamų asignavimų plano duomenų. Šiuos dalykus atskleisti reikalauja valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos, kitų kartu teikiamų ataskaitų ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo taisyklės. Ataskaitų rinkinyje nenurodyti duomenys apie studijų krepšeliui skirtus ir panaudotus valstybės biudžeto asignavimus, nors toks rodiklis patvirtintas 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Rezervinio stabilizavimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitoje nenurodyti duomenys apie 245 mln. Lt sumą, kuri, pažeidžiant fondo nuostatuose nustatytą tvarką, buvo skirta valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti. Valstybės rezervo lėšos laikomos ne Lietuvos banke, kaip nurodo Valstybės iždo įstatymas, o komerciniame banke. 

Įvertinę mano minėtus trūkumus pareiškėme nuomonę, kad, išskyrus poveikį, kurį turi išvadoje nurodyti dalykai, 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, o valstybės biudžetas vykdytas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Atsižvelgdami į išvardytus trūkumus, Vyriausybei siūlėme tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius privatizavimo fondų lėšų naudojimą, pajamų už realizuotą valstybės ir savivaldybių ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą įskaitymą į valstybės biudžetą, asignavimų valdytojų programų sąmatų keitimą. Finansų ministerijai įteikiami siūlymai, susiję su papildomų kontrolės priemonių sukūrimu, duomenų atskleidimu ataskaitų rinkinyje, specialiųjų programų pajamų ir sugrįžusių lėšų apskaitos tvarkos sukūrimu. 

Valstybės kontrolė nuolat stebi pateiktų siūlymų įgyvendinimą, todėl šioje ataskaitoje pateikiame informaciją apie ankstesnių siūlymų įgyvendinimo būklę. Daugelį šių siūlymų Vyriausybė ir Finansų ministerija įgyvendino arba ėmėsi priemonių jiems įgyvendinti. 

šiandien taip pat teikiame Seimui išvadą dėl valstybės skolos. Čia norėčiau atkreipti dėmesį į kelis dalykus. 
2009 m. dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos kritusių skolinimosi reitingų buvo sudėtinga pasiskolinti. Norint sureguliuoti piniginius srautus, teko priimti netipinius sprendimus. Manome, kad Vyriausybė kvalifikuotai šią situaciją suvaldė, tačiau dirbant tokiomis sąlygomis liko skolos valdymo tobulintinų vietų. Vyriausybė 2009 m. leido vertybinius popierius vidaus rinkoje neviešu būdu. Jų buvo išleista beveik už 2,8 mlrd. Lt. Tačiau skolintis tokiu būdu nebuvo numatyta nei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 m. skolinimosi programą. Be to, toks skolinimasis nėra reglamentuotas teisės aktuose. Jis neužtikrina konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo. Atkreipiame dėmesį, kad užsienio vertybinių popierių emisija, denominuota JAV doleriais, nuo valiutos kurso pasikeitimo įtakos buvo apdrausta tik po mėnesio nuo jos išleidimo. Pagal Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisykles šios lėšos turėjo būti investuojamos nedelsiant. Skolos ataskaitos aiškinamajame rašte kai kuriais atvejais pateikiami ne visi ir netikslūs duomenys apie valstybės skolą ir pasiskolintų pinigų srautus. 

Visa tai įvertinę reiškiame nuomonę, kad, išskyrus poveikį, kurį turi išvadoje išdėstyti dalykai, 2009 m. visais reikšmingais atžvilgiais valstybės vardu buvo skolinamasi ir valstybės skolos ataskaitos parengtos laikantis Valstybės skolos įstatymo ir kitų teisės aktų. 

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei ir Finansų ministerijai nemažai siūlymų, kurie, mūsų nuomone, padėtų geriau valdyti valstybės skolą. Reikėtų tobulinti Vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją. Siekiant užtikrinti Mastrichto kriterijaus laikymąsi, siūlome kontroliuoti viešųjų įstaigų, priskiriamų valdžios sektoriaus subjektams, prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Tuo tikslu reikėtų pakoreguoti teisinę bazę, kad centrinei ir vietos valdžiai priskirtini subjektai galėtų prisiimti skolinius įsipareigojimus tik pritarus institucijai, atsakingai už skolinimąsi ir skolos valdymą. Būtina reglamentuoti vertybinių popierių išleidimą vidaus rinkoje neviešu būdu. Atkreipiame dėmesį į siūlymą Vyriausybei visas išlaidas, kurios savo esme atitinka valstybės biudžeto asignavimus, finansuoti ne iš skolintų lėšų, o numatant asignavimus biudžete. Tai aktualu planuojant ir naują biudžetą. 

Baigdama noriu padėkoti Finansų ministerijai už konstruktyvų bendradarbiavimą ir teiktą informaciją. Dėkoju Seimo nariams už dėmesį.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.