Į pradžią
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės kalba Seime, pristatant aštuonias išvadas: dėl 2013 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo, dėl 2013 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų ir skolinimosi teisėtumo, dėl Privatizavimo fondo, dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo, dėl Garantinio fondo, dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, dėl Valstybinio socialinio draudimo fon

Gerbiamasis posėdžio pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,

Vykdydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, teikiu Seimui išvadą dėl valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo.

Įvertinę valstybės biudžeto dviejų ataskaitų – biudžeto ir finansinių – rinkinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir valstybės biudžeto vykdymo teisėtumą visais atvejais pareiškėme sąlygines nuomones, t.y. visais atvejais turėjome pastabų.

Išvadoje konstatavome, kad duomenys apie valstybės biudžeto pajamas pagal rūšis nėra tikslūs. Šiuos netikslumus lėmė nustatytas teisinis reglamentavimas, kuris numato pareigą mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie pajamų vykdymą pateikti Finansų ministerijai labai skubiai pasibaigus ataskaitiniams metams, tačiau nenumato prievolės pateiktų duomenų patikslinti. Finansų ministerija, kuri atsakinga už Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinioparengimą ir jo pateikimą Vyriausybei, turėtų užtikrinti tikslų valstybės biudžeto pajamų pagal rūšis atskleidimą valstybės ataskaitose, todėl turėtų keisti ar papildyti teisės aktus, reglamentuojančius ataskaitų apie pajamų surinkimą rengimą ir pateikimą.

Kalbant apie valstybės biudžeto vykdymo teisėtumą, pažymime, kad vis dar nustatome atvejų, kai išlaidos daromos tiesiogiai iš skolintų lėšų, t. y. neperskirsčius jų per valstybės biudžetą. 2013 metais tokių išlaidų buvo 45,6 mln. Lt, jos neįskaitytos į 2013 metų panaudotus asignavimus. Valstybės kapitalo investicijoms, kurios nebuvo įtrauktos į Valstybės investicijų 2013–2015 metų programą, panaudota 26,7 mln. Lt. Valstybės biudžeto dotacijų dydžiai savivaldybėms tvirtinami atitinkamų metų biudžete, todėl nusprendus skirti papildomai lėšų turi būti keičiamas biudžetas, tačiau tai nebuvo padaryta – nepakeitus 2013 metų biudžeto Vyriausybė perskirstė asignavimus tarp asignavimų valdytojų vykdomų programų ir 20,8 mln. Lt papildomai skyrė savivaldybėms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti.

Valstybės institucijose / įstaigose įvertinę valstybės biudžeto asignavimų naudojimo teisėtumą nustatėme, kad 84,7 mln. Lt buvo panaudota pažeidžiant lėšų skyrimą ir naudojimą, viešuosius pirkimus, darbo užmokesčio bei kitų išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurios įstaigos nesilaikė nustatyto lėšų naudojimo eiliškumo ir programų išlaidas dengė pirmiausia ne biudžetinių įstaigų pajamų įmokomis, o valstybės biudžeto asignavimais, tai lėmė 2,8 mln. Lt didesnius į 2014 metus keliamus lėšų likučius. Nustatėme, kad išlaidos, susijusios su valstybės įmonei Turto bankui mokėtu atlygiu už mokestinės nepriemokos išieškojimą, buvo dengiamos mokesčių pajamomis, todėl 2013 metų valstybės biudžeto išlaidos sumažintos 1,1 mln. Lt, atitinkamai sumažintos ir biudžeto pajamos.

„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ nurodo, jog valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai, pagrindinį dėmesį sutelkdamos į svarbiausius prioritetus. Tuo tikslu visuose audituotuose subjektuose sisteminiu požiūriu įvertinome ilgalaikio materialiojo turto kūrimo ir / ar jo vertės padidinimo investicinių projektų, kurių naudos gavėjai yra viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinimą, vertinome, ar priimti sprendimai investuoti švietimo, socialinės apsaugos, kultūros ir kitose srityse įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir visais atvejais atitinka visuomenės poreikius. Atkreipėme dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai ir vykdoma politika planuojant ir skirstant lėšas investicijų programai vykdyti dažnai remiasi atskiromis iniciatyvomis ir apsiriboja poreikiais, kurie tenkina atskiro ūkio sektoriaus poreikius. Todėl, siekdami, kad valstybės investicijų projektai būtų įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir atitiktų visuomenės poreikius, Finansų ministerijai rekomendavome patobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės investicijų planavimą, tikslinimą taip, kad būtų galimybė reaguoti į pasikeitusius poreikius ir išspręsti užsitęsusių ir sustabdytų projektų vykdymo problemas.

 

Teikiu išvadą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir skolos ataskaitų.

Dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo ir skolinimosi teisėtumo pareiškėme sąlygines nuomones, o dėl skolos ataskaitų teisingumo – besąlyginę.

Skolos ataskaitas reikšmingais atžvilgiais Finansų ministerija parengė teisingai. Vyriausybė, 2013 metais prisiimdama naujus skolinius įsipareigojimus, laikėsi 2013 metų rodiklių įstatyme ir Vyriausybės 2011–2014 metų skolinimosi ir skolos valdymo gairių apraše nustatytų limitų. Tačiau dalis savivaldybių ar jų biudžetinių įstaigų nesilaikė 2013 metų rodiklių įstatyme nustatytų savivaldybių skolinimosi limitų ir Biudžeto sandaros įstatyme reglamentuoto savivaldybių skolinimosi.

Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys parengtas dar tik antrą kartą. Antrus metus pagrindine priežastimi, dėl kurios modifikavome nuomonę, išlieka neištaisyti duomenų iškraipymai žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose. Tai rodo, kad subjektai, tvarkydami apskaitą pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir teikdami duomenis į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą, dar daro daug klaidų, todėl Finansų ministerijai rekomendavome reglamentuoti papildomus žemesniojo konsolidavimo lygio subjektų veiksmus, užtikrinančius teisingos ir išsamios finansinių ataskaitų ir eliminavimo informacijos pateikimą į viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą.

Vertindami nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenis konstatavome, kad šis rinkinys dar neparodo teisingos mūsų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto vertės, nes apskaitoje neregistruojama ir finansinėse ataskaitose nerodoma miško žemės ir miško vertė, didelė dalis kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitoje užregistruota ne tikrąja, o simboline vieno lito verte, laisva valstybinė žemė neužregistruota Nekilnojamojo turto registre ir neįvertinta pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus.

Šioje ataskaitoje apžvelgėme, kaip įgyvendintas 2013 metų rodiklių įstatyme reglamentuotas valdžios sektoriaus deficito valdymas. Pažymėtina, kad 2013 metų valdžios sektoriaus deficitas sudarė 2,1 proc. BVP ir yra 0,4 procentinio punkto BVP mažesnis už planuotą rodiklį.

 

Teikiu išvadą dėl Privatizavimo fondo

Privatizavimo fondui už 2013 metus buvo teiktos dvi neigiamos nuomonės – už finansinių ataskaitų rinkinio teisingumą ir už fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą.

Valstybės turto fondas nesiekė, nekontroliavo ir neužtikrino, kad jam patikėjimo teise perduotas turtas būtų valdomas laikantis teisės aktų, kad iš valstybės turto valstybė gautų kiek galima daugiau naudos.Savo neveikimu privačioms bendrovėms sudarė sąlygas gauti naudos neatlygintinai naudojantis valstybės turtu. Fondas nekontroliavo, ar pagal panaudą perduotas techninio sporto šakoms plėtoti turtas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, nenutraukė neteisėtų ir netinkamai vykdomų sutarčių, nesiekė iš valstybės turto gauti pajamų.

Valstybės turto fondas neužtikrino, kad būtų įgyvendintas įstatų reikalavimas – kontroliuoti privatizavimo sandorių vykdymą, kol įvykdomos visos sandorio sąlygos, nes kai kuriais atvejais nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų laiku surenkamos lėšos už parduotą valstybės turtą.

Nustatyta atvejų, kai Valstybės turto fondas, pasibaigus nuomos sutartims, neorganizavo naujų patalpų nuomos viešų konkursų, kaip nurodyta teisės aktuose, bet leido nuomininkams ir toliau naudotis valstybės turtu. 

Kaip ir ankstesniais metais, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad inventorizacija, kaip viena iš svarbiausių kontrolės priemonių apskaitos duomenų teisingumui ir turto valdymo teisėtumui užtikrinti, kai kuriais atvejais buvo atliekama formaliai. Todėl buvo rekomenduota prieš perduodant turtą centralizuotai valdomo turto valdytojui, inventorizuoti visą patikėjimo teise valdomą valstybės turtą, nustatyti šio turto faktines naudojimo aplinkybes. Nustačius, kad turtas naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nedelsiant spręsti klausimus dėl turto naudotojų iškeldinimo arba naujų nuomos ir panaudos sutarčių sudarymo ar pratęsimo teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Valstybės turto fondas įpareigotas išieškoti žalą valstybei dėl valstybės turto neteisėto naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį ir jo perdavimo naudotis kitiems ūkio subjektams.

 

Teikiu išvadą dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo.

Rezerviniame (stabilizavimo) fonde atlikto finansinio (teisėtumo) auditorezultatai parodė, kad fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių rinkinių sudarymą.

Pagal 2013 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo Seimo patvirtintą lėšų sąmatą fondo lėšos buvo naudojamos tik pensijų sistemos reformai finansuoti.

Atlikę audito procedūras, Rezervinio (stabilizavimo) fondo valstybės lėšų valdymo, naudojimo, disponavimo jomis teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams pažeidimų nenustatėme.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijoje konstatavus, kad Rezervinio (stabilizavimo) fondo neišsamus teisinis reglamentavimas yra netinkamas Vyriausybės programoje iškeltiems tikslams įgyvendinti, Vyriausybė nutarimu buvo priėmusi sprendimą Rezervinį (stabilizavimo) fondą 2014 m. sausio 1 d. likviduoti. Vyriausybei panaikinus minėtą nutarimą, Rezervinio (stabilizavimo) fondo veikla vykdoma toliau.

 

Teikiu išvadą dėl Garantinio fondo.

Garantinio fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių rinkinių sudarymą. Dėl jų pareiškėme besąlygines nuomones.

Vertindami Garantinio fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą, tikrinome:

- ar išmokos darbuotojams apskaičiuotos, skirtos ir išmokėtos pagal Garantinio fondo įstatyme nustatytą tvarką;

- ar lėšos apmokėjimams už paraiškų parengimą panaudotos pagal nustatytą tvarką;

- ar fondo administravimui skirtos lėšos panaudotos pagal patvirtintą sąmatą.

Konstatavome, kad Garantinio fondo lėšos ir turtas buvo valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai, todėl ir šiuo aspektu auditorių nuomonė nebuvo modifikuota.

 

Teikiu išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo.

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių rinkinių sudarymą. Dėl jų pareiškėme besąlygines nuomones.

Vertindami Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimofondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą, tikrinome:

- ar fondo lėšos panaudotos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatyme nurodytiems poreikiams ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010–2014 metų programoje nustatytų priemonių įgyvendinimui finansuoti;

- ar priemonių vykdytojų patirtos išlaidos teisingai priskirtos tinkamomis finansuoti fondo lėšomis;

- ar fondo administratoriai tinkamai ir laiku atliko jiems pavestas fondo lėšų administravimo funkcijas;

- ar fondo administratorių patirtos išlaidos teisingai priskirtos tinkamomis finansuoti fondo lėšomis.

Konstatavome, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos ir turtas buvo valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai, todėl ir šiuo aspektu auditorių nuomonė nebuvo modifikuota.

 

Teikiu išvadą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo.

Įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų bei konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, o taip pat fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą, turėjome pastabų, todėl pareiškėme sąlygines nuomones.

Išvadoje konstatavome, kad prieš skiriant lėšas užimtumui didinti ir su tuo susijusioms įstaigoms išlaikyti, nebuvo atliekama analizė ar išsamūs skaičiavimai ir į Užimtumo fondą pervesta 3,7 mln. Lt daugiau nei buvo patvirtinta Sodros biudžete. Taip pat fondo biudžeto lėšos buvo naudojamos Užimtumo fondo administravimo išlaidoms padengti, nors teisės aktuose toks lėšų naudojimas nėra numatytas.

Tarpusavyje nesuderinus teisės aktų nuostatų dėl kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų administravimą, Sodra 2013 m. negavo 15,2 mln. Lt pajamų už šių įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Apie šiuos neatitikimus buvo žinoma, tačiau atitinkamų įstatymų pakeitimai nebuvo laiku inicijuoti.

Fondo valdyba taip pat neišnaudojo galimybių iš dviejų komercinių bankų išreikalauti įstatymu įteisintų nemokamų fondo lėšų apyvartos operacijų ir už socialinio draudimo išmokų įskaitymą į gavėjų sąskaitas 2013 m. bankams sumokėjo 15,2 mln. Lt.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai, neišsireikalavę iš asmenų prašančių motinystės (tėvystės) pašalpų visų reikiamų dokumentų, pašalpas mokėjo ir tokiems asmenims, kurie nebuvo vaiko priežiūros atostogose, be to, šias pašalpas skaičiavo taikydami nevienodus principus.

Šio audito metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavome didesnį dėmesį skirti Vyriausybei ir Seimui teikiamų teisės aktų projektų rengimui, kad juose neliktų tarpusavyje nesuderintų nuostatų. Taip pat siūlėme ministerijai Užimtumo fondo administravimo išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis, o užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti reikalingų lėšų poreikį pagrįstianalize ir detaliais skaičiavimais.

 

Teikiu išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių pareiškėme besąlygines nuomones.

Tuo tarpu dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams, pareiškėme sąlyginę nuomonę. Nustatyta, kad už penkių centralizuotų greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų paslaugas sumokėta taikant didesnį bazinį įkainį, tinkamai neįvertinus, ar jos įvykdė teisės aktuose tokiam apmokėjimui keliamus reikalavimus. Sveikatos apsaugos ministerija, neturėdama teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų vykdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir disponuoti jo lėšomis, savo įsakymu nurodė Valstybinei ligonių kasai skirti papildomų tikslinių fondo lėšų Vilniaus priklausomybės ligų centrui; o pati Valstybinė ligonių kasa papildomas lėšas skyrė minėtam centrui vykdyti Priklausomybės ligų programą, nepagrindusi lėšų poreikio ir nesant paskirstymo kriterijų, nenurodžiusi jokių papildomų programos vykdymo užduočių, jų rezultatų ar įvertinimo kriterijų, kuriuos būtų turėjęs pasiekti centras.

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Kauno klinikos, Valstybinė ligonių kasa darydami kai kuriuos pirkimus pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

Valstybinei ligonių kasai atsisakius pateikti visą auditui atlikti reikalingą informaciją apie ŽIV/AIDS užsikrėtusiems pacientams atliktus laboratorinius kraujo tyrimus, negavome patikimų įrodymų, kad šio fondo biudžeto lėšos buvo panaudotos teisėtai.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir dėl apmokėjimo už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis modelio, pagal kurį įmokos iš valstybės biudžeto pervedamos pagal planuotą, o ne faktinį šių asmenų skaičių. 2013 metais PSDF iš valstybės biudžeto gavo 37 546 tūkst. Lt daugiau pajamų, nei būtų gavęs už faktiškai valstybės lėšomis apdraustus asmenis.  

Atlikę auditą Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavome iš naujo įvertinti bei  tinkamai reglamentuoti šiuo metu taikomą greitosios medicinos pagalbos centralizuotų dispečerinių tarnybų apmokėjimo tvarką, taip pat užtikrinti, kad fondo biudžeto lėšos Priklausomybės ligų gydymo programai būtų naudojamos tikslingai ir teiktų pridėtinę vertę PSD draustiems asmenims. Valstybinei ligonių kasai pateikėme rekomendaciją, kaip tobulinti medicininių prekių pirkimo procedūras, taip pat pasiūlėme išsiaiškinti, kodėl ligonių kasos vykdytą akių lęšiukų pirkimą laimėjo pirkimo sąlygų neatitinkantis tiekėjas.

Baigdama noriu padėkoti Finansų ministerijai ir kitoms ministerijoms už konstruktyvų bendradarbiavimą ir teiktą informaciją.

Seimo nariams dėkoju už dėmesį.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2014-10-15

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.