Į pradžią
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės kalba Seime pristatant Valstybės kontrolės 2009 m. veiklos ataskaitą

Gerbiamas posėdžio pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai, 

Vykdydama Seimo Statutą ir vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu, teikiu Jums Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitą. Aplinkybės lėmė, kad man tenka pristatyti darbus, kuriems vadovavo kadenciją baigusi valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. 

Mano kalba susideda iš trijų dalių. Pirmiausia apžvelgsiu svarbiausius mūsų atliktus valstybinius auditus 2009 m. Antroji kalbos dalis bus skirta institucinei raidai apžvelgti. Trečioji, baigiamoji dalis, tai žvilgsnis į svarbiausius Valstybės kontrolės jau pradėtus 2010 m. darbus.

Pradėdama nuo pamatinės mūsų veiklos, audito, paminėsiu, kad vykdydama savo Konstitucinę prievolę, pernai Valstybės kontrolė Seimui pateikė keturias Valstybės kontrolės įstatyme ir Seimo statute įtvirtintas išvadas: dėl 2008 metų biudžeto įvykdymo apyskaitos, dėl valstybės skolos 2008 metais, dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2008 metų ataskaitos ir dėl 2010 metų biudžeto projekto. Didžioji dalis šių auditų metu pateiktų Valstybės kontrolės rekomendacijų buvo įgyvendintos.

Per 2009 metus valstybiniai auditoriai atliko 125 finansinius (teisėtumo) auditus. Jų metu įvertintas 20 mlrd. Lt panaudojimas – tai sudarė beveik 82 proc. 2008 metų valstybės biudžeto asignavimų. Be to, Valstybės kontrolė atlieka valstybės biudžeto skiriamų tikslinių dotacijų valstybinėms funkcijoms, kurios buvo perduotos savivaldybėms, vykdyti ir mokinio krepšeliui finansuoti, finansinius (teisėtumo) auditus. Pernai buvo atlikti auditai 23-iose savivaldybėse, jų metu audituota 1,3 mlrd. Lt, arba 52 proc., panaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų. 2009 metais Valstybės kontrolė atliko ir 15 savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų auditų išorines peržiūras – tikime, kad tai padės tobulinti audito procesą ir gerinti auditų rezultatų kokybę savivaldybėse. 

Įgyvendinant Seimo siūlymus, pateiktus svarstant 2008 metų Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą, nuo 2009 metų audituojamų subjektų finansų ir turto valdymas pradėtas vertinti ne tik teisėtumo ir teisingumo, bet ir ekonomiškumo bei viešojo intereso pažeidimų vertinimo požiūriais. Džiuginanti tendencija yra ta, kad atlikę finansinius (teisėtumo) auditus už 2009 m. matėme mažiau klaidų buhalterinėje apskaitoje, mažiau neefektyvaus valstybės lėšų ir turto naudojimo atvejų. Visgi praėjusiais metais Valstybės kontrolė finansinių auditų išvadose pareiškė sąlyginę nuomonę dėl 10 mlrd. litų, arba 51 proc. audituotos sumos. Mūsų nuomone, šias lėšas buvo galima panaudoti racionaliau. Po Valstybės kontrolės auditų pernai į valstybės biudžetą grąžinta virš 850 tūkst. litų, atstatyta turto už 42 mln. litų, į savivaldybių biudžetus atstatyta lėšų už 374 tūkst. litų. 

Toliau trumpai apžvelgsiu Europos Sąjungos finansinės paramos auditus. Per 2009 metus Europos Komisijai buvo pateiktos 9 valstybinio audito ataskaitos apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą. Daugiausia trūkumų nustatyta viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo srityje. Labiausiai buvo vėluojama įgyvendinti Sanglaudos fondo aplinkosaugos projektus, nes savivaldybėms stigo patirties, pavėluotai buvo vykdomi viešieji pirkimai ir pasirašomos sutartys. Susirūpinimą kelia tai, kad iš 53 Sanglaudos projektų yra visiškai pabaigti ir audituoti tik 20 projektų. Šiuo metu atliekamas dar 5 projektų auditas. 

Vykdydama Audito institucijos funkcijas Valstybės kontrolė praėjusiais metais atliko Europos Sąjungos paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo ir Europos Komisijai 2008 m. deklaruotų išlaidų valstybinį auditą. Šio audito metu negalėjome vertinti konkrečių projektų išlaidų, nes 2008 m. Lietuva išlaidų Europos Komisijai nedeklaravo, tačiau valstybiniai auditoriai pateikė daug sisteminio pobūdžio pastebėjimų visam struktūrinės paramos valdymo mechanizmui. 

Atskirai norėčiau pažymėti ir informacinių sistemų auditus, kuriems Valstybės kontrolė skiria vis daugiau dėmesio. Pernai atlikti 5 tokie auditai. Be to, informacinių sistemų auditoriai aktyviai dalyvauja ir kitų auditų grupėse vertindami sritis, susijusias su informacinėmis sistemomis. Iki šiol nesutvarkyta įstatyminė šios srities bazė sąlygoja tai, kad dabar esantis teisinis reglamentavimas neapima visų institucijų, nesprendžia sistemų integralumo, saugos procesų valdymo dalykų, neužtikrina informacinių sistemų veiklos tęstinumo. Informacinių sistemų kūrimas ir atskiri projektai dažnai pradedami neįvertinus jau egzistuojančių sistemų, neatlikus kaštų ir naudos analizės. Visa tai lemia neefektyvų ir nerezultatyvų biudžeto lėšų panaudojimą. 

2009 metais baigti 29 veiklos auditai. Jų metu buvo vertinamas valstybės turto valdymas energetikos, transporto ir komunikacijos, valstybės ūkio, vidaus ir užsienio politikos, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, sporto, švietimo, teisingumo, nacionalinio saugumo, valstybinės žemės naudojimo srityse. 

Per praėjusius metus buvo priimtas 31 valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimas dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Valstybės kontrolė į atsakingas institucijas dėl galimo turto iššvaistymo ir viešojo intereso pažeidimo kreipėsi 14 kartų. Ikiteisminiai tyrimai pradėti 5 atvejais. 

Praėjusiais metais audito subjektai įgyvendino 87 proc. jiems pateiktų rekomendacijų. Lyginant su ankstesniais metais ar Europos Sąjungos šalių vidurkiu, šis skaičius yra išties geras, tačiau rekomendacijų įgyvendinimas ir stebėsena išlieka Valstybės kontrolės prioritetų sąraše. Šiemet tam skirsime dar didesnį dėmesį. Planuojame pateikti rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas, kurios, tikime, bus naudingos ir parlamentinės kontrolės procese.

Kaip minėjau, antroji mano kalbos dalis bus skirta institucinei veiklai apžvelgti. Pirmiausia noriu pažymėti tai, kad buvo įdiegta nauja valstybinių auditų kokybės kontrolės ir jos užtikrinimo sistemos dalis – veiklos auditų rezultatų peržiūra audito metu. Ši naujovė padeda įvertinti ir gerinti veiklos audito kokybę, nustatyti audito metodikos tobulinimo ir auditorių mokymo sritis, gauti patikimą informaciją apie atliekamo audito kokybę. 

Be to, pernai buvo atlikti reikšmingi valstybinio audito metodikos patobulinimai. Taikant pažangiausią aukščiausiųjų audito institucijų darbo praktiką ir visuotinai pripažintus standartus, buvo atnaujintos Finansinio (teisėtumo) audito vadovo dalys, baigtas rengti naujos redakcijos Veiklos audito vadovas.

Valstybės kontrolė atsakingai ruošiasi viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos reformai. Praėjusiais metais rengėme valstybinių auditorių mokymus, kurie padėjo geriau pasirengti perėjimui prie naujų biudžetinio sektoriaus įstaigų apskaitos standartų, įgyti teorinių ir praktinių standartų taikymo įgūdžių.

Baigdama savo kalbą norėčiau Jus trumpai supažindinti ir su svarbiausiais šių metų darbais. Pirmiausia tikiuosi, kad, nepaisant sumažėjusio finansavimo, mums pavyks išlaikyti reikiamą valstybinių auditų apimtį ir mastą, kuris reikalingas Valstybės kontrolės nuomonei dėl valstybės ataskaitų pareikšti. 

Atlikdami finansinius (teisėtumo) auditus orientuosimės į pasirinktas strategines tyrimų sritis. Daug dėmesio skiriame apskričių likvidavimui, viešojo sektoriaus išlaidų optimizavimui, išlaidoms mokinio krepšeliui finansuoti bei Valstybės investicijų programos projektų efektyvumui ir teisėtumui.

Atlikdami valstybinius veiklos auditus vertiname, kaip įgyvendinamas vienas iš valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslų – konkurencingos ekonomikos kūrimas. 

Institucinėje veikloje daug dėmesio skiriame rekomendacijų įgyvendinimui, rengiame Valstybinio audito strategiją 2011–2015 metams, diegiame kokybės vadybos metodus.

Naudodamasi proga noriu padėkoti Seimui, ypač Audito komitetui, už nuolatinį dėmesį Valstybės kontrolės veiklai, už stiprėjančią parlamentinę kontrolę ir kartu didinamą valstybinio audito poveikį.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.