Į pradžią
Veiklos audito procesas

Valstybės kontrolė, turėdama ribotus resursus, negali vienu metu visose valstybės valdymo srityse atlikti valstybinių auditų. Institucija privalo kruopščiai atsirinkti tas sritis, kurių auditas labiausiai galėtų padėti sprendžiant aktualias valstybės valdymo problemas, užkirsti kelią neefektyviam valstybės turto naudojimui. 

Kasmet Valstybės kontrolė apklausia apie 100 valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo asociacijų, akademinės visuomenės atstovų dėl, jų nuomone, labiausiai Valstybės kontrolės dėmesio reikalaujančių sričių. Be to, visi Valstybės kontrolės interneto svetainės lankytojai gali pasiūlyti savo temą auditui. Valstybės kontrolės audito padaliniai reguliariai stebi savo kuruojamų sričių aktualijas ir teikia siūlymus metinei audito programai. Surinkus visą šią įvairią informaciją, atliekamas nuodugnus strateginis tyrimas, kurio metu vertinama, kuriose viešojo sektoriaus srityse Valstybės kontrolė turėtų atlikti valstybinį auditą. Parengtas metinis veikos planas pateikiamas Seimo Audito komitetui, su kuriuo Valstybės kontrolė konstruktyviai bendradarbiauja. 

Pasirinkus konkrečias veiklos audito temas, valstybiniai auditoriai atlieka išankstinį tyrimą, kurio metu audito grupė susipažįsta su audituojamo subjekto veikla, ją reglamentuojančiais teisės aktais. Analizuojama, ar institucija dirba efektyviai, ar laikomasi teisės aktų reikalavimų, ar skirtos valstybės lėšos ir valdomas turtas naudojamas efektyviai, taupiai ir rezultatyviai. Nustačius problemas ar galimas rizikas, rengiama išankstinio tyrimo ataskaita ir audito planas. Siekiant užtikrinti atlikto tyrimo kokybę, išankstinio tyrimo ataskaitą ir audito planą peržiūri specialiai tam sudaryta Išorinės peržiūros komisija. Jos tikslas – įvertinti, ar audito metu laikytasi audito standartų, ar pasirinktos reikšmingiausios audito kryptys, ar auditas sukurs pridėtinę vertę ir bus naudingas visuomenei. 

Vadovaujantis parengtu audito planu atliekamas pagrindinis tyrimas. Audito grupė, surinkusi reikiamus audito įrodymus, parengia audito ataskaitą, kurioje nurodo esmines veiklos problemų priežastis ir pasekmes bei pateikia rekomendacijas, ką reikėtų tobulinti. Parengtas audito ataskaitos projektas antrą kartą teikiamas Išorinės peržiūros komisijai, kuri įvertina, ar auditorių išvados yra pagrįstos įrodymais, ar atsakyta į visus tyrimo metu iškeltus klausimus. Audito ataskaitos projektas pateikiamas audituotų subjektų vertinimui ir pastaboms. Vėliau audito ataskaitos projektas aptariamas su audituotu subjektu, kuris taip pat turi parengti valstybinių auditorių pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo planą. 

Audito metu nustačius reikšmingų pažeidimų, neefektyvaus valstybės lėšų ir turto panaudojimo atvejų, Valstybės kontrolė priima sprendimą, kuriuo įpareigoja ištaisyti teisės aktų pažeidimus, grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas ir patraukti drausminėn ar administracinėn atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis. 

Beveik visos audito ataskaitos yra svarstomos Seimo komitetuose, kurie gali priimti sprendimą, siūlant Vyriausybei imtis veiksmų. Dėl aktualių audito ataskaitų taip pat gali būti priimamas Seimo nutarimo projektas, kuris tvirtinamas plenariniame posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. 

Valstybės kontrolė atidžiai stebi, kaip įgyvendinamos jos pateiktos rekomendacijos. Pasibaigus terminui, per kurį audituotas subjektas turėjo įgyvendinti audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, valstybiniai auditoriai įvertina, ar rekomendacijos buvo įvykdytos, ar ištaisyti audito metu nustatyti veiklos trūkumai, ar pasiekta laukta pažanga. Pagal surinktus duomenis rengiama audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.