Valstybės kontrolė savo veiklą orientuoja pagal pagrindinius jai keliamus uždavinius:

 prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas;

 skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei viešajam valdymui.

Valstybės kontrolės veiklos kryptys:
Finansinis (teisėtumo) auditas
Veiklos auditas
Išvados Seimui
Bendradarbiavimas
Gerosios praktikos sklaida

FINANSINIS (TEISĖTUMO) AUDITAS

Valstybinio finansinio (teisėtumo) audito tikslas – įvertinti, ar audituojamas subjektas tinkamai valdo jam patikėtus finansus bei turtą, ar tinkamai vykdo vidaus kontrolę, ar valstybės turtas yra valdomas ir naudojamas teisėtai, įstatymų numatytiems tikslams. Valstybiniai auditoriai, atlikę finansinį (teisėtumo) auditą, pareiškia nepriklausomą nuomonę apie audituoto subjekto finansinių ir kitų ataskaitų tikrumą ir teisingumą.
Valstybės kontrolė, suvokdama, kaip svarbu užtikrinti, kad valstybės turtas būtų rūpestingai naudojamas, valstybinio finansinio audito metu atlieka kur kas didesnį darbą nei to reikėtų vertinant privataus kapitalo įmonių finansinių ataskaitų tikrumą ir teisingumą. Todėl atliekant finansinį auditą vertinama:

 audituojamo subjekto ateinančiųjų metų biudžeto projektas teisėtumo požiūriu. Biudžeto projekto vertinimo rezultatai pateikiami audituojamo subjekto vadovams iki biudžeto projekto pateikimo Finansų ministerijai;

 audituoto subjekto vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas. Vidaus kontrolės įvertinimo rezultatai kartu su rekomendacijomis dėl vidaus kontrolės procedūrų veiksmingumo didinimo pateikiami audituojamam subjektui;

 tarpinės (trijų ketvirčių) finansinės ataskaitos. Tokio įvertinimo rezultatų pateikimas vadovams suteikia galimybę ištaisyti nustatytas klaidas ir pateikti tikslesnius duomenis metinėse finansinėse ataskaitose.

Valstybės kontrolė atlieka finansinį (teisėtumo) auditą tose institucijose, kurios naudoja valstybės išteklius (tiek finansinius, tiek kitokius), taip pat audituoja valstybės piniginių fondų – Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo – biudžetų vykdymą.
Dar viena labai svarbi Valstybės kontrolės atliekama funkcija yra Europos Sąjungos finansinės paramos auditas, kurį Lietuva privalo atlikti pagal Europos Tarybos ir Europos Komisijos reglamentus. Šio audito tikslas yra pateikti Europos Komisijai nuomonę dėl finansinės paramos, kurią gauna Lietuva, ataskaitų teisingumo, tikrumo ir išsamumo. Tad šių auditų ataskaitos yra teikiamos Europos Komisijai.

Valstybės kontrolės atliktus finansinius (teisėtumo) auditus galite rasti skyriuje Finansinis auditas.

VEIKLOS AUDITAS

Veiklos audito tikslas – įvertinti, ar audituojamas subjektas savo veiklą vykdo vadovaudamasis taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, taip pat parodyti veiklos tobulinimo galimybes.
Privačiame sektoriuje įmonės veiklos efektyvumą rodo jos pelningumas. Kadangi šis dėsnis valstybiniame sektoriuje negalioja, veiklos auditas yra priemonė, padedanti atskleisti, ar valstybinės įstaigos ir organizacijos gerai organizuoja ir vykdo savo veiklą ir atlieka joms patikėtas užduotis.
Veiklos audito metu auditoriai gali numatyti tam tikrą riziką, galinčią turėti neigiamos įtakos įstaigos ar organizacijos veiklai. Taigi veiklos auditas leidžia nustatyti ne tik esamas, bet ir tikėtinas problemas. Todėl tai yra labai svarbi prevencijos priemonė.
Veiklos audito metu gali būti vertinama vienos arba kelių institucijų veikla, taip pat atskiros institucijos (-ų) veiklos dalys arba vykdomos programos. Todėl veiklos auditą galima suskirstyti į šiuos pogrupius:

 organizacijos auditas (jo metu vertinama, ar įstaiga taupiai, rezultatyviai ir efektyviai naudoja jai patikėtus valstybės išteklius ir kaip vykdo jai pavestas atlikti funkcijas);

 sistemos auditas (jo metu vertinama kelių tarpusavyje susijusių įstaigų veikla);

 programų auditas (jo metu vertinama, ar programos, finansuojamos valstybės lėšomis, vykdomos taupiai, efektyviai ir rezultatyviai).

Nuo 2006 m. Valstybės kontrolė atlieka iš esmės naujos rūšies – informacinių sistemų – auditą. Kadangi efektyvus informacinių sistemų panaudojimas yra neatsiejama sėkmingos institucijos veiklos dalis, informacinių sistemų audito tikslas yra įvertinti institucijos informacinių sistemų efektyvumą ir kontrolę, taikomąją programinę įrangą ir institucijoje kuriamas informacines sistemas. Taip siekiama pagerinti valstybinių institucijų informacinių sistemų valdymą ir sustiprinti jų vidaus kontrolę.

Valstybės kontrolė, atlikdama veiklos auditą, siekia padėti audituojamoms institucijoms gerinti savo veiklos rezultatus bei informuoti visuomenę, mokesčių mokėtojus apie tai, kaip naudojami valstybės ištekliai.

Valstybės kontrolės atliktus veiklos auditus galite rasti skyriuje Veiklos auditas.

 IšVADOS SEIMUI

Valstybės kontrolė kiekvienais metais Seimui pateikia šias išvadas:

 dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos;

 dėl valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitos;

 dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos;

 dėl biudžeto projekto.

Valstybės ataskaitų audito tikslas – įvertinti, ar valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita, valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitos, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal teisės aktų reikalavimus, ar jose nėra reikšmingų informacijos iškraipymų, bei pareikšti apie jas nepriklausomą nuomonę.
šiose išvadose Valstybės kontrolė Seimui pateikia informaciją, reikalingą valstybės ataskaitoms tvirtinti, o išvadoje dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto pateikiama nuomonė ir siūlymai dėl prognozuojamų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų, valstybės biudžeto planavimo proceso tobulinimo.
Visas minėtas išvadas galite rasti skyriuje Išvados dėl valstybės ataskaitų.

BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų: Seimu, ypač Seimo Audito komitetu, Finansų ministerija, Savivaldybių kontrolierių asociacija ir kitomis.
Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbi valstybės turto priežiūros dalis. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė palaiko ryšius tiek su Seimu, tiek su jo komitetais. Aktyviausiai bendradarbiaujama su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas.
Valstybės kontrolė vykdo išorinę savivaldybių kontrolierių atlikto audito peržiūrą.
Su Finansų ministerija bendradarbiaujama diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus auditavimo metodikas ir standartus. Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Valstybės kontrolė nuolat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis rengiant teisės aktus, teikia išvadas, pastabas bei pasiūlymus dėl įstatymų bei kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena iš svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų yra kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvaujanti šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė yra EUROSAI Valdymo tarybos viceprezidentė.
Plačiau apie šį bendradarbiavimą – skyriuje Tarptautiniai ryšiai.

GEROSIOS PRAKTIKOS SKLAIDA

Valstybės kontrolė nėra tik vertinanti institucija. Valstybinis auditas yra valstybinio sektoriaus gerosios patirties (taip pat ir informacijos apie sistemines klaidas) kaupimo būdas. Todėl ne tik įvardijamos audituojamųjų daromos klaidos, bet ir skleidžiama informacija apie geriausius pasiekimus. Kitaip tariant, siekiama tapti audituojamoms įstaigoms ir organizacijoms gerosios patirties skleidėjais. Viešinama kitų institucijų patirtis – ne tik klaidos, bet ir gerosios praktikos pavyzdžiai – yra naudinga kitoms įstaigoms ir organizacijoms, nes matydamos konkrečius pavyzdžius, jos gali įvertinti kylančias grėsmes bei riziką ir savo srityje, taisyti klaidas ir ateityje jų išvengti.