Į pradžią
Veiklos sritys

Valstybės kontrolė savo veiklą orientuoja pagal pagrindinius jai keliamus uždavinius:

  • prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas;

  • skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei viešajam valdymui.

Valstybės kontrolės veiklos kryptys:

Įstatymais ir kitais teisės aktais pavesti atlikti valstybiniai auditai.

Valstybiniai auditai, suplanuoti siekiant skatinti teigiamą ir veiksmingą poveikį į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

Bendradarbiavimas

Gerosios praktikos sklaida


VALSTYBINIS AUDITAS

Valstybės kontrolė atlieka finansinius (teisėtumo) ir veiklos auditus vadovaudamasi:


FINANSINIS (TEISĖTUMO) AUDITAS

Valstybinio finansinio (teisėtumo) audito tikslas – įvertinti, ar audituojamo subjekto metiniuose (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniuose nėra reikšmingų iškraipymų, o lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai ir jie naudojami įstatymų nustatytiems tikslams. Valstybiniai auditoriai, atlikę finansinį auditą, pareiškia nepriklausomą nuomonę apie audituoto subjekto finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumą. Paprastai nepriklausoma nuomonė dėl teisėtumo neteikiama.

Valstybės kontrolė atlieka finansinį (teisėtumo) auditą subjektuose, dėl kurių metinių (konsoliduotųjų) ataskaitų rinkinių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti audito ataskaitą ir išvadą.

Valstybės kontrolė atlieka valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir valstybės biudžeto vykdymo, nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, apimančio ir valstybės skolos ataskaitą, ir skolos valdymo finansinius (teisėtumo) auditus.

Taip pat atliekami šių išteklių fondų finansiniai (teisėtumo) auditai:

  • Privalomojo sveikatos draudimo fondo;

  • Valstybinio socialinio draudimo fondo;

  • VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo;

  • Privatizavimo fondo;

  • Garantinio fondo;

  • Rezervinio (stabilizavimo) fondo.

Dar viena labai svarbi Valstybės kontrolės atliekama funkcija – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų auditas, kurį Lietuva privalo atlikti pagal Europos Tarybos ir Europos Komisijos reglamentus. Šio audito tikslas yra pateikti Europos Komisijai nuomonę dėl ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo efektyvumo ir deklaruotų Europos Komisijai išlaidų tinkamumo.

Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį (teisėtumo) auditą

Atlikdami auditą pagal Valstybinio audito reikalavimus, tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatėme ir įvertinome (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;

  • supratome su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;

  • įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;

  • įvertinome bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informavome už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Valstybės kontrolės atliktus finansinius (teisėtumo) auditus galite rasti skyriuje Finansinis auditas.


VEIKLOS AUDITAS

Veiklos audito tikslas – įvertinti, ar audituojamas subjektas savo veiklą vykdo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, taip pat atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.

Veiklos auditas yra nepriklausomas tyrimas, atliekamas neperiodiškai. Jo metu atliekama nepriklausoma viešojo sektoriaus veiklos analizė ir vertinimas. Veiklos audito metu gali būti nustatomos subjektų veiklos problemos ankščiau, negu jos gali paveikti subjekto veiklą, taigi veiklos auditas leidžia nustatyti ne tik esamas, bet ir tikėtinas problemas. Todėl tai yra labai svarbi prevencijos priemonė.

Veiklos audito metu gali būti vertinama vienos ar kelių institucijų veikla, taip pat atskiros institucijos (-ų) veiklos dalys ar vykdomos programos. Todėl veiklos auditą galima suskirstyti į šiuos pogrupius:

  • organizacijos auditas (jo metu vertinama, ar įstaiga taupiai, rezultatyviai ir efektyviai naudoja jai patikėtus valstybės išteklius ir kaip vykdo jai pavestas atlikti funkcijas);

  • sistemos auditas (jo metu vertinama tam tikros viešojo sektoriaus srities (sistemos) valdymas, apimantis sistemoje veikiančių ir turinčių bendrų tikslų institucijų veiklą);

  • programų auditas (jo metu vertinama, ar programos, finansuojamos valstybės lėšomis, vykdomos taupiai, efektyviai ir rezultatyviai).

Nuo 2006 m. Valstybės kontrolė atlieka informacinių sistemų auditą. Kadangi informacinės sistemos tapo neatsiejama bet kurios institucijos veiklos dalimi arba vienu svarbiausių veiklos vykdymo įrankių, jų audito tikslas yra įvertinti institucijos informacinių sistemų efektyvumą ir kontrolę, taikomąją programinę įrangą ir institucijoje kuriamas informacines sistemas. Taip siekiama pagerinti valstybinių institucijų informacinių sistemų valdymą ir sustiprinti jų vidaus kontrolę.

Valstybės kontrolė, atlikdama veiklos auditą, padeda ir skatina audituojamus subjektus gerinti savo veiklos rezultatus, teikia patikimą ir viešą informaciją visuomenei, mokesčių mokėtojams apie tai, kaip naudojami valstybės ištekliai.

Valstybės kontrolės atliktus veiklos auditus galite rasti skyriuje Veiklos auditas.


BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų: Seimu, Finansų ministerija, Savivaldybių kontrolierių asociacija ir kitomis institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbi valstybės turto priežiūros dalis. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė palaiko ryšius tiek su Seimu, tiek su jo komitetais. Aktyviausiai bendradarbiaujama su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Valstybės kontrolė vykdo išorinę savivaldybių kontrolierių atlikto audito peržiūrą. Su Finansų ministerija bendradarbiaujama diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su Finansų ministerija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetu, Mykolo Romerio universitetu, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija, Lietuvos auditorių rūmais ir Lietuvos banku. Valstybės kontrolė nuolat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis rengiant teisės aktus, teikia išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena iš svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvaujanti šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiniai ryšiai.


GEROSIOS PRAKTIKOS SKLAIDA

Valstybės kontrolė nėra tik vertinanti institucija. Valstybinis auditas yra valstybinio sektoriaus gerosios patirties (ir informacijos apie sistemines klaidas) kaupimo būdas. Todėl ne tik įvardijamos audituojamųjų daromos klaidos, bet ir skleidžiama informacija apie geriausius pasiekimus. Kitaip tariant, siekiama tapti audituojamoms įstaigoms ir organizacijoms gerosios patirties skleidėjais. Viešinama institucijų patirtis – ne tik klaidos, bet ir gerosios praktikos pavyzdžiai – yra naudinga kitoms įstaigoms ir organizacijoms, nes, matydamos konkrečius pavyzdžius, jos gali įvertinti kylančias grėsmes bei riziką ir savo srityje, taisyti klaidas ir ateityje jų išvengti.

 

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2017-02-02

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, faks. (8 5) 266 6761, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.