Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, atliekanti kitas jai įstatymu pavestas funkcijas. Valstybės kontrolės veiklos forma – finansinis (teisėtumo) ir veiklos auditas.

Valstybinis auditas yra auditas, kurį Valstybės kontrolė atlieka Valstybės kontrolės audituojamuose subjektuose pagal Valstybinio audito reikalavimus.

Finansinis (teisėtumo) auditas yra audituojamo subjekto finansinės atskaitomybės ir (ar) kitų ataskaitų duomenų, taip pat valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams vertinimas bei nepriklausomos nuomonės pareiškimas.

Veiklos auditas – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.

Valstybės kontrolės įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą Valstybės kontrolė audituoja: valstybės biudžeto vykdymą; valstybės piniginių išteklių naudojimą; valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų vykdymą; valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą; atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kurie naudoja Lietuvos Respublikos gautas Europos Sąjungos lėšas ir vykdo programas, kuriose dalyvauja Lietuva.

Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės kontrolės įstatymu, Valstybinio audito reikalavimais, tarptautinėmis sutartimis, kitais įstatymais ir teisės aktais.

Nepriklausomybė visada buvo ir lieka vienu iš svarbiausių Valstybės kontrolės veiklos principų. Valstybės kontrolė jai pavestas funkcijas gali įgyvendinti objektyviai ir efektyviai tik tuo atveju, jei ji yra nepriklausoma nuo audituojamų subjektų ir apsaugota nuo pašalinės įtakos.
Valstybės kontrolės nepriklausomybė yra tiesiogiai susijusi su jos ir jos darbuotojų nepriklausomumu.
Valstybės kontrolė yra nepriklausoma, tik Seimui atskaitinga institucija, vykdanti tik įstatymus. Valstybės valdžia negali nurodyti, kaip ji turi rengti audito programas, planuoti ir atlikti auditą. Valstybės kontrolė yra nepriklausoma nustatydama prioritetus ir organizuodama darbą, taikydama metodologiją. Valstybės kontrolė savarankiškai kasmet nustato valstybinio audito mastą valstybinio audito programoje, kurią tvirtina tik valstybės kontrolierius.
Valstybės kontrolės pareigūnai, atliekantys valstybinį auditą, turi teisę savarankiškai pasirinkti audito procedūras.

Kitaip nei privataus sektoriaus audito, kur auditoriaus užduotys yra išdėstytos sutartyje, Valstybės kontrolės ir audituojamo subjekto santykiai neturi užsakovo ir kliento statuso. Valstybės kontrolė privalo vykdyti įstatyminius įpareigojimus ir įgaliojimus laisvai ir nešališkai. Ji nėra atsakinga audituojamo subjekto vadovybei už atliekamo audito apimtį ar specifiką. Siekdama, kad audituojamieji subjektai geriau suprastų Valstybės kontrolės vaidmenį ir funkcijas, ji stengiasi palaikyti su jais draugiškus santykius. Geri santykiai gali padėti Valstybės kontrolei laisvai ir netrukdomai gauti reikiamą informaciją ir bendradarbiauti, išlaikant abipusę pagarbą ir supratimą.

Europos Sąjungos lėšos, kurias gauna Lietuva, yra įtraukiamos į valstybės biudžetą, kurį, vykdydama konstitucinę prievolę, audituoja Valstybės kontrolė.
Be to, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Valstybės kontrolei pavesta atlikti tarptautinėmis sutartimis ir Europos Komisijos reglamentais nustatytus baigiamuosius Sanglaudos fondo (ISPA) projektų, ES struktūrinių fondų, Bendrijos iniciatyvų (INTERREG IIIA, EQUAL) programų ir Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus ir SAPARD programos metinių ataskaitų patvirtinimo auditus. šių auditų tikslas – pateikti nuomonę apie ES lėšų panaudojimą Lietuvoje, ar ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemos yra efektyvios, ar Europos Komisijai teikiamos ataskaitos yra teisingos, o ūkinės operacijos – taisyklingos ir teisėtos.

Vidaus auditas yra institucijos vidaus kontrolės sistemos dalis. Vidaus auditoriai vykdo nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekdami užtikrinti institucijos veiklos gerinimą. Vidaus audito funkcija – sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų efektyvumą ir padėti įgyvendinti organizacijai keliamus tikslus.

Valstybės kontrolėje dirba valstybės pareigūnai (valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai), valstybės tarnautojai (valstybiniai auditoriai, jų padėjėjai, kiti specialistai) ir darbuotojai, su kuriais sudaromos darbo sutartys.

Valstybiniu auditoriumi gali pretenduoti dirbti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių, fizinių ar technologijos mokslų išsilavinimą arba tam tikro departamento audituojamą veiklos sritį atitinkantį išsilavinimą. Būtina turėti darbo patirties buhalterinės apskaitos, ekonomikos, audito ar finansinės kontrolės darbo srityse. Reikia išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, mokėti užsienio kalbą, dirbti kompiuteriu, turėti organizacinių sugebėjimų.
Pretendentams tapti valstybinio auditoriaus padėjėjais keliami tokie patys reikalavimai kaip ir valstybiniams auditoriams, išskyrus tai, kad nėra būtina turėti darbo patirties.
Jei norite prisijungti prie Valstybės kontrolės kolektyvo, prašome sekti skelbimus šios interneto svetainės skyriuje Konkursai.

Valstybiniams auditoriams, jų padėjėjams ir kitiems valstybės tarnautojams taikomi priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai. Daugiau informacijos apie priėmimą į valstybės tarnybą rasite čia.

Kokiais teisės aktais vadovaujasi Valstybės kontrolės pareigūnai, atlikdami valstybinį auditą (tiek veiklos, tiek finansinį), ir ar remiamasi valstybinių institucijų, įmonių vidaus kontrolės duomenimis?

Valstybinis auditas (finansinis ir veiklos) atliekamas vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymu ir Valstybinio audito reikalavimais, kurie reglamentuoja valstybinio audito bendrąsias nuostatas, Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamą valstybinį auditą bei santykius su audituojamu subjektu.
Pagal Valstybinio audito reikalavimų 5 reikalavimą „Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimas“ vidaus kontrolę auditorius vertina dviem etapais: susipažįsta su vidaus kontrolės aplinka ir kontrolės procedūromis ir nustato, ar kontrolės procedūros yra veiksmingos per visą audituojamą laikotarpį. Vertindamas vidaus kontrolę atskirose apskaitos srityse auditorius surenka informaciją, pagrindžiančią šiuos finansinės atskaitomybės tvirtinimus: baigtumą, tikrumą, įvertinimą, teisėtumą ir atskleidimą. Pagal atliktų testų rezultatus auditorius įvertina vidaus kontrolės patikimumo lygį.
Atliekant veiklos auditą tiriama ir vertinama vidaus kontrolė, padedanti subjektui veikti ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.
Auditorius gali naudotis ir vidaus auditoriaus atlikto darbo rezultatais. Jie gali būti naudojami nusprendus, kad gali būti naudingi audito tikslams pasiekti.

Ar savivaldybės kontrolieriai, kurie tikrina viešąją įstaigą (steigėja – savivaldybė) yra išorės ar vidaus auditoriai? Ar iki šiol savivaldybės kontrolieriai yra pavaldūs ir atskaitingi Valstybės kontrolei, ar jie dirba savivaldybės vidaus audito tarnyboje?

Viešojo administravimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad vidaus administravimo kontrolė vykdoma pagal administracines pareigas ir vidaus reglamentavimo dokumentus, finansų kontrolė ir vidaus auditas atliekamas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka, išorės auditas atliekamas Valstybės kontrolės pareigūnų ar savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolierių tarnybų) ir audito įmonių, siekiant įvertinti administracinės veiklos kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos patikimumą ir įstatymų nustatyta tvarka teikti rekomendacijas jai gerinti.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 str. reglamentuojama vidaus audito tarnybos steigimo tvarka.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 27 str. savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė. Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės tarybai.
šio įstatymo 28 str. nustatyta, kad Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatomis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.

Ar dėl neracionalaus biudžeto lėšų naudojimo kalti asmenys yra traukiami atsakomybėn? Kokių veiksmų kaltų asmenų atžvilgiu imasi Valstybės kontrolė, nustačiusi įstatymo pažeidimus? Ar yra išieškomos neracionaliai panaudotos valstybės lėšos iš kaltų asmenų?

Vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymu, dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas - sprendimas. Valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka išieškoti valstybei, savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui padarytą žalą; traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; įpareigoti audituotų subjektų vadovus grąžinti lėšas, skirtas ar panaudotas pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus ir kt. Audituotas subjektas per trisdešimt kalendorinių dienų ar per kitą nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, informuoja Valstybės kontrolę apie sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų ir siūlymų vykdymą. Plačiau su pačiais sprendimais galite susipažinti rubrikoje „Valstybinis auditas“, skiltyje „Sprendimai ir jų įgyvendinimas“.

Ar yra galimybė fiziniam asmeniui pateikti pasiūlymą inicijuoti valstybinį auditą tam tikroje valstybės institucijoje ar įstaigoje?

Valstybės kontrolė kasmet patvirtina metinę valstybinio audito programą. Joje numatoma, koks valstybinis auditas, kur ir kada bus atliekamas. Su programa susipažinti galite čia. Metinėje programoje nenumatytų valstybinių auditų, tikrinimų ar kitokių tyrimų pagal asmenų prašymus Valstybės kontrolė neatlieka. Išskirtinę teisę metų eigoje pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą priimdamas nutarimą gali tik Lietuvos Respublikos Seimas.
Rengdama valstybinio audito programą Valstybės kontrolė atsižvelgia į šalies gyventojų pateiktą, žiniasklaidoje skelbtą, iš kitų šaltinių gautą informaciją. Atliekant valstybinį auditą siekiama pasinaudoti įvairia informacija, kad būtų pateikti atsakymai į visuomenei aktualiausius valstybės turto ir finansų valdymo bei naudojimo klausimus.
Pateikti Valstybės kontrolei aktualią informaciją ir užduoti klausimą galima interneto svetainės rubrikoje „Klausimai“, elektroniniu paštu info@vkontrole.lt arba kreipiantis į Valstybės kontrolės Bendrųjų reikalų departamento Informacijos skyrių. Plačiau apie gyventojų aptarnavimo tvarką Valstybės kontrolėje skaitykite čia.