Į pradžią
 
Pranešimas spaudai
2017-03-30   Valstybės auditoriai institucijų vadovams primena 5 svarbiausius vidaus kontrolės elementus

Institucijų vadovų sukurtos vidaus kontrolės sistemos dažnai nepadeda gerinti veiklos rezultatų, panaudojant turimus išteklius. Be to, Lietuvoje nėra ir atsakingos institucijos, formuojančios valstybės politiką vidaus kontrolės srityje, o ją apibrėžiantis įstatymas neapima tarptautinės gerosios praktikos. Tai atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas, kuriuo vertinta, ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai veikti efektyviai.

Efektyvi vidaus kontrolė – vienas svarbiausių įrankių, padedančių vadovams ir darbuotojams priimtinomis sąnaudomis valdyti rizikas, nuosekliai ir strategiškai siekti rezultatų ir būti naudingiems visuomenei. Už visos efektyvios vidaus kontrolės sistemos sukūrimą institucijoje, jos veikimą ir tobulinimą yra atsakingi institucijų vadovai.

Audito duomenys rodo, kad daugelio audituotų ministerijų ir auditui pasirinktų savivaldybių vidaus kontrolės sistemos nėra orientuotos į tinkamą veiklos organizavimą ir kokybę, o tai rodo neatsakingą požiūrį į visą sistemą. Pavyzdžiui, nėra vertinamos veiklos rizikos ir tai, ar joms valdyti parenkamos efektyvios (įvertinus kaštus ir naudą) kontrolės priemonės; neatsisakoma perteklinių priemonių apibrėžiant svarbiausius veiklos procesus; nėra tobulinama vidaus ir išorės komunikacija ir nuolatinė sistemos stebėsena. Tačiau yra ir gerų pavyzdžių, kai vadovai siekia užtikrinti tinkamą vidaus kontrolę.

Institucijų vadovams teisės aktais nėra nustatyta prievolė sistemą kurti pagal Tarptautinės  aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires. Pagal jas vadovai turėtų nustatyti penkis svarbiausius elementus: kontrolės aplinką, rizikos vertinimą, kontrolės veiklą, informavimą ir komunikaciją bei stebėseną.

„Vadovams turi būti nustatyta pareiga parinkti vidaus kontrolės sistemos politiką, pritaikytą konkrečiai institucijai, atlikti sistemos analizę, apimančią visus elementus, ir deklaruoti prisiimtą atsakomybę už sistemos kūrimą ir tobulinimą. Tai padėtų institucijų darbuotojams suprasti vidaus kontrolės tikslus ir sistemos naudą vykdant veiklą taupiai, efektyviai, atsakingai ir skaidriai. Prie sistemos tobulinimo labiau prisidėti turi ir vidaus auditoriai“, – sako Rasa Kudžmienė, auditą atlikusio departamento direktoriaus pavaduotoja.
 
Aukščiausioji audito institucija atkreipia dėmesį, kad dabartinis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas nesudaro pagrindo efektyviai vidaus kontrolės sistemai kurti, palaikyti ir vertinti, todėl jį būtina keisti. Be to, Finansų ministerija metodiškai vadovauja tik finansų kontrolės ir vidaus audito klausimais. Jai nepriskirta atsakomybė už visos vidaus kontrolės sistemos reikalavimų kūrimą, metodologinį vadovavimą ir priežiūrą. Valstybės auditoriai pateikė rekomendacijas Finansų ministerijai ir kreipėsi į Vyriausybę prašydami užtikrinti, kad įstatymo projektas būtų pateiktas Seimui.


Valstybinio audito ataskaita: Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti


Daugiau informacijos: Rasa Kudžmienė, 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6819, el. p. rasa.kudzmiene@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2017-06-02

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, faks. (8 5) 266 6761, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.