Į pradžią
 
Pranešimas spaudai
2017-05-23   Apskritojo stalo diskusijoje – regioninės politikos klausimai

Aukščiausiojoje audito institucijoje vyko apskritojo stalo diskusija, kurios metu kalbėta apie būtinus esminius pokyčius regionų politikoje, apie planuojamų Vyriausybės priemonių rezultatyvumą ilguoju laikotarpiu.

Diskusijoje dalyvavę Valstybės kontrolės, Vyriausybės atstovai, Vidaus reikalų, Finansų ir Ūkio ministerijų viceministrai, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai dalijosi savo įžvalgomis, kokia turėtų būti regionų politika, kaip turėtų būti investuojama, kad valstybės skiriami ištekliai duotų naudą regionams.  

„Valstybės politika regioninės plėtros klausimais yra fragmentiška, trūksta nuoseklaus ir sisteminio požiūrio į regionų ilgalaikį ir kryptingą vystymąsi, orientavimosi į konkretaus žmogaus poreikius. Lietuva iki šiol neturi ilgalaikės, neapsiribojančios tik ES finansinės paramos laikotarpiu, nacionalinės regioninės politikos strategijos, – sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.

Diskusijos dalyviai diskutavo, kas apskritai yra regioninė politika, regionas. Vieniems regionas gali būti suprantamas kaip savivaldybė, kitiems atskiras kaimas ar bendrais požymiais pasižymintis, tačiau vienos teritorijos nesudarantis, administracinis vienetas. Nėra aišku, kokių regionų Lietuvai reikia, kaip jie turėtų formuotis ir vystytis, kokios jų ilgalaikės perspektyvos.

Pasak vidaus reikalų viceministro Giedrius Surplio, regioninė politika buvo suprantama siaurai, apsiribojo ES investicijomis ir vykdomais projektais. Jo teigimu, vieni iš pagrindinių naujosios regioninės politikos formavimo principų turėtų būti stipri savivalda, veiklos optimizacija, regionų stipriųjų pusių (specializacijos) išgryninimas, sveika konkurencija dėl investicijų.

Diskusijos metu dalyviai dalijosi įžvalgomis apie inovacijų vaidmenį regionų vystymosi procese, galimas verslo atstovų iniciatyvas ir joms įgyvendinti būtinas sąlygas, į regionų plėtrą orientuoto strateginio planavimo svarbą.

Šiuo metu įgyvendinamos regionų plėtros priemonės vis dar orientuotos į atskiras savivaldybes ir jų vykdomus projektus. Tačiau ir čia svarbu šalies mastu išanalizuoti poreikį ir įvertinti, ar įgyvendindamos projektą savivaldybės bus finansiškai pajėgios ne tik sukurti turtą, bet ir jį išlaikyti, ar ES lėšas savivaldybės panaudos efektyviai. Atliktų auditų rezultatai rodo, jog rizikos, kad projektai duotų didžiausią ekonominę ir socialinę naudą, įvertinamos nepakankamai.

„2014-2020 metams regionų plėtrai planuojame išleisti 1 mlrd. 192 mln. Eur (iš jų: 1 mlrd. 139 mln. ES finansinė parama) arba beveik 1,6 karto daugiau nei 2007-2013 m. ES finansinės paramos laikotarpiu. Taigi įvertinę šalies demografinę padėtį ir kitus svarbius rodiklius, valstybė kartu su savivalda turi kuo greičiau apsispręsti, kokius nori matyti regionus ir jų plėtros perspektyvas“, – sakė Valstybės kontrolės vyriausiasis konsultantas Audrius Misevičius.

Aukščiausioji audito institucija ir toliau atliks priemonių, skirtų regionams vystyti, įgyvendinimo stebėseną, analizuos ir viešins laiku nesprendžiamus klausimus, siekiant, kad pokyčiai vyktų suplanuotu metu ir paskatintų regioninės politikos klausimams spręsti būtinus esminius politinius sprendimus.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2017-06-01

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, faks. (8 5) 266 6761, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.