Į pradžią
 
Pranešimas spaudai
2017-09-22   Apskritojo stalo diskusijoje Seime aptarta Lietuvos teisėkūros problematika

Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje aptartos aukščiausiosios audito institucijos stebimos teisėkūros proceso rizikos ir pristatyta Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus parengta studija „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje“.

Pradėdamas konferenciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo, kad kokybiška teisėkūra visų pirma yra brandaus parlamentarizmo požymis. Tam pasiekti turėtų būti subalansuoti Seimo teisėkūrinio darbo krūviai, tuo tarpu šiandienos realijos liudija, kad perkrauta parlamentarų darbotvarkė ir skuba dažnai lemia nepakankamą reguliavimo kokybę.

Įžanginį žodį taręs valstybės kontrolieriaus vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis atkreipė dėmesį, kad teisėkūros reglamentavimo kokybė praktikoje prasilenkia su teoriniais rodikliais. Todėl reikia orientuotis į realų teisėkūros proceso veikimo tobulinimą.

„Būtina sąžiningai įsivardinti gilumines priežastis, trukdančias turėti gerą reglamentavimo kokybę, priežastis trukdančias atsisakyti pernelyg smulkmeniško, perteklinio, išsekinančio sąžiningą dalyvį, o atskirais atvejais netgi jį „skandinančio“ reguliavimo“, – teigė A. Miškinis.

Visi diskusijoje pasisakę pranešėjai atkreipė dėmesį, kad teisėkūroje prioritetas skiriamas ne kokybei, o kiekybei. Net apie 50 proc. įstatymų yra priimama skubos ar ypatingos skubos tvarka: skiriama mažai laiko Seimo komitetams įsigilinti į juos, o dėl to nukenčia priimtų įstatymų kokybė.

Pranešimą skaitęs Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas Alvidas Lukošaitis taip pat kėlė teisėkūros efektyvumo klausimą. Jis pastebi, kad 2008-2012 m. Seimo kadencijos metu užregistruoti 5 052 teisės aktai, iš jų priimta tik 2 487. Tokia pateikiamų teisės aktų gausa tendencingai nesikeičia per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Paminėta, kad gilesnes parlamentarizmo tradicijas turinčiose šalyse, net 90 proc. teisės aktų projektų inicijuoja Vyriausybės, tuo tarpu Lietuvoje šis santykis bene atvirkštinis, oa tai Seimui trukdo koncentruotis į parlamentinės kontrolės veiklas.

„Entuziazmas kuriant įstatymus Lietuvoje yra didelis, tačiau daug irracionalumo. Yra rizikos, kad toks įstatymų leidybos neefektyvumas gali virsti parlamentinės demokratijos parodija. Trūksta brandžių ir išbaigtų įstatymų“,– teigė A. Lukošaitis.

Pranešimą taip pat skaitęs aukščiausiosios audito institucijos vyriausiasis valstybinis auditorius Gediminas Sungaila teigė, kad vyrauja neaiškus ir prieštaringas teisinis reguliavimas. „Skaičiuojama, kad net 54 proc. Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinta, kad teisės aktas ar jo nuostatos prieštaravo Konstitucijai ar įstatymams“, – sakė G. Sungaila. Be to, Lietuvoje dažnai keičiamas teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, net 71 kartą buvo keistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.
 
Apskritojo stalo diskusiją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas katu su Valstybės kontrole. Diskusijoje taip pat dalyvavo teisės profesionalai – Teisingumo ministerijos, Teisės instituto atstovai bei Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė.
 

Seimo kanceliarijos (aut. D. G. Barysaitė) nuotr.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2017-10-02

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, faks. (8 5) 266 6761, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.