Į pradžią
 
Naujiena
2017-11-15   Valstybės kontrolė: biudžetas turėtų būti suprantamas ir piliečiams

Valstybės kontrolė, vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, atliko 2018 m. biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir pateikė Seimui išvadą. Fiskalinės institucijos vertinimu, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2017 m. sudarys 0,2 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, kuris siekia 1 proc. BVP deficitą. Todėl, rengiant 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.

„Jei struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas taptų didesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas, turėtume nustatyti struktūrinio postūmio užduotį ir gaires – planą, kaip turėtume grįžti prie vidutinio laikotarpio tikslo“, – paaiškino Asta Kuniyoshi, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė.

Fiskalinė institucija teigiamai vertina Vyriausybės ryžtą reformuoti biudžeto valdyseną. Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo, orientuoto į rezultatus ir užtikrinančio finansų tvarumą, sistemos pertvarka įtraukta į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.

„Siekiant, kad pertvarka būtų įgyvendinta, būtinas nuoseklus Vyriausybės darbas ir atsiskaitymas, kiekvienais metais Seimui ir visuomenei parodantis, kas padaryta, kad Lietuvos biudžeto valdysenos sistema, lyginant su praeitais metais, pagerėtų, – teigė Asta Kuniyoshi.

Fiskalinė institucija rekomenduoja pasitelkti išorės ekspertų techninę paramą kuriant ir nuolat taikant tinkamą išlaidų peržiūros procesą. Vyriausybė turi užtikrinti, kad piliečiai aiškiai suprastų, kaip valstybės biudžetas veikia jų kasdienį gyvenimą. Tokia išvada teikiama, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl biudžeto skaidrumo, kuriomis siūloma kartu su biudžeto projektu rengti ir viešai skelbti ne tik specialistams suprantama kalba parengtą informaciją apie biudžetą – vadinamąjį piliečių biudžetą.

Teigiamai vertintina tai, kad, esant ekonomikos šilimo požymiams, 2018 m. valdžios sektoriaus biudžeto projektais formuojamas perteklius. Svarbu pažymėti, kad šis perteklius nesumažins nominalios valstybės skolos, nes ji augs, kol bent vienas valdžios sektoriaus biudžetas bus deficitinis. Valstybės skolą mažins palankus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumas – automatinė skolos dinamika. Nesant kitų valstybės skolos mažinimo šaltinių, valstybės skolos refinansavimui skolinimosi poreikis iki 2026 m. kasmet sudarys apie 1,6 mlrd. Eur. Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausi skolos grąžinimai numatyti 2018 m. ir 2020–2022 m.

Fiskalinės institucijos ekspertai teigia, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo metodiką. Fiskalinė institucija ne kartą konstatavo, kad turi būti įvertintas ir teisės aktuose nustatytas grėsmės Lietuvos valstybės finansų tvarumui nekeliantis skolos lygis ir siektina fiskalinė erdvė. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti.


Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

Ataskaita: 2018 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas


Komentarams: Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi. tel. (8 5) 204 7658; el. p. asta.kuniyoshi@ifi.lt


Valdžios sektoriaus pagrindiniai finansiniai rodikliai, fiskalinės institucijos vertinimu
 

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2017-12-08

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, faks. (8 5) 266 6761, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.