Į pradžią
 
Naujiena
2018-04-20   Seime vyko konferencija dėl valstybės nekilnojamojo turto valdymo

Valstybės kontrolė kartu su Seimo Audito komitetu penktadienį Seime organizavo konferenciją „Valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymas – ar gebame valdyti išmintingai?“, kurioje, remiantis neseniai Valstybės kontrolės atlikto audito „Valstybės NT valdymas“ rezultatais, diskutuota dėl valstybės NT valdymo gairių, siekiant turėti efektyvų jo valdymą.

„Šiais metais aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas parodė aiškias kryptis, kuriomis privalome judėti: mažinti turto, ypač mažaverčio, kiekį ir jo valdytojų skaičių, turėti aiškų matymą, ką darysime su turimu turtu, atsisakyti ydingos ir kitos šalyse neegzistuojančios valstybės nekilnojamojo turto panaudos“, – konferencijoje sakė valstybės kontrolierius A. Dulkys.

„Turto turi būti tiek, kiek reikia iš tikrųjų, o nereikalingo – atsisakoma. Valstybė neturi vienu metu kelti konfliktuojančių tikslų, kai vienas tikslas – atsikratyti turto, o kitas – kurti įstatymus, kurie neleistų to turto atsisakyti“, – teigė Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Valstybės NT turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur, o jo valdymo politika tradiciškai inertiška – planuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Finansų viceministras Darius Sadeckas konferencijoje pažymėjo, kad Finansų ministerija iki 2020 m. išsikėlė tikslą visą administracinį valstybės NT perimti valdyti centralizuotai, o iki 2021 m. parengti ir priimti bendras ilgalaikio valstybės NT valdymo gaires.

Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė atkreipė dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Ir šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT. Dalies šių sprendimų  tikslingumas kelia abejonių – kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai.

„Rizika daryti neigiamą poveikį konkurencijai keliama tada, kai panauda perduodama subjektams, siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą“, – teigė konkurencijos tarybos narė, pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.

Konferencijoje buvo pažymėta, kad, nesant aiškaus ne pelno sektoriaus reglamentavimo, dažnai sunku pagrįsti tokio turto perdavimo tikslingumą. VšĮ NVO teisės instituto ekspertė Aurelija Olendraitė pranešime „Panaudos teisė ir NVO. Ar žinome, ką remia valstybė?“ pažymėjo, kad šiuo metu susiklosčiusi ydinga praktika, kai valstybės (ir savivaldybių) įstaigos tampa viešosios įstaigos dalininkėms tik tam, kad panaudos teise būtų galima paprasčiau perduoti turtą, kelia rimtų iššūkių tiek atsakingam valstybės išteklių valdymui, tiek NVO sektoriaus, kaip organizuotos pilietinės visuomenės dalies, tvariam vystymuisi.

Po konferencijos atviroje diskusijoje dalyvavo A. Dulkys, I. Šimonytė, D. Sadeckas, J. Šovienė. A. Olendraitė, Laisvosios rinkos prezidentas Žilvinas Šilėnas ir ūkio viceministras Marius Skuodis.

D.G. Barysaitės nuotrauka


Valstybinio audito ataskaita: Valstybės nekilnojamojo turto valdymas


Skaityti pranešimai:

 

Efektyvus valstybės nekilnojamojo turto valdymas – misija ne/įmanoma

Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė

 

Valstybės nekilnojamasis turtas – vakar, šiandien, rytoj

Finansų viceministras Darius Sadeckas

 

Valstybės turto panauda: sąmoningas ūkinės veiklos rėmimas ar aplaidumas?

Konkurencijos tarybos narė, pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė

 

Panaudos teisė ir NVO. Ar žinome ką remia valstybė?

VšĮ „NVO teisės instituto" ekspertė Aurelija Olendraitė

 

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2018-09-19

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.