Į pradžią
 
Naujiena
2018-10-04   Saugiai ir veiksmingai sveikatos priežiūrai užtikrinti reikia recepto

Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalimis, nėra geri. Sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis vienas didžiausių ES ir daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį – 2017 metais pažymėjo EBPO. Taikant šiuolaikinius saugius ir veiksmingus ligų diagnostikos ir gydymo metodus galima pasiekti kokybiškesnį, sveikesnį ir ilgesnį žmonių gyvenimą.

Asmens sveikatos priežiūros kokybę lemia saugios, veiksmingos, prieinamos, į pacientą orientuotos paslaugos. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ parodė, kad dar reikia nemažai padirbėti, kad pacientams teikiamos paslaugos duotų geriausią tikėtiną rezultatą.

„Tam, kad kiekvienas iš mūsų gautų saugią ir veiksmingą sveikatos priežiūros paslaugą, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvename, reikia padėti gydytojams užtikrinti vienodą paslaugų kokybę visose gydymo įstaigose. Tai galima padaryti parengus ir nuolat atnaujinant ligų diagnostikos, gydymo metodikas ar schemas. Deja, bet valstybės lygiu jų turime tik penktadaliui ligų ir sveikatos būklių“, – teigia Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.

Tikėtis kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos galime tik tada, kai ją teikia kvalifikuotas specialistas. Įgijęs išsilavinimą, kiekvienas specialistas yra licencijuojamas, o vėliau kas 5 metus peržiūrima, ar jis vertėsi praktine veikla ir išklausė reikiamą kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičių. Auditas parodė, kad, atliekant licencijų peržiūrą, neįsitikinama atitiktimi konkrečios srities specialistui taikomiems reikalavimams ir kompetencijoms, t. y. medicinos normoms, kurios turi būti peržiūrimos ir atnaujinamos kas 5 metai, bet 51 proc. jų nebuvo peržiūrėta. Yra tokių normų, kurios nebuvo peržiūrėtos daugiau nei 15 metų.

Kad ir kaip sunku pripažinti, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, neįmanoma išvengti nepageidaujamų pasekmių, tačiau jų galima sumažinti taikant rizikos valdymo priemones. Vienas būdų sumažinti neigiamas gydymo pasekmes – gydymo procese nutikusių nepageidaujamų įvykių registravimas, vėliau – jų analizė, siekiant nustatyti ir pašalinti priežastis. Auditoriai nustatė, kad gydymo įstaigos vengia registruoti nepageidaujamus įvykius. Kitas būdas gerinti sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą – vertinimas, ar pacientas gavo tikėtiną gydymo rezultatą, tačiau toks vertinimas nėra atliekamas.

Valstybės kontrolė ir toliau nagrinėja asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės temą – lapkričio mėnesį bus pristatytas dar vienas šios srities auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“, o kasmetinėje Valstybės kontrolės organizuojamoje konferencijoje „Signals 2018“ geriausių srities profesionalų bus klausiama, ar turime kokybiškos sveikatos priežiūros receptą.


Valstybinio audito ataskaita: Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas


Komentarams:
Vilma Maslauskienė
Visuomenės gerovės audito departamento pavaduotoja,
tel. (8 5) 266 67 43, el. p. vilma.maslauskiene@vkontrole.lt

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2018-11-22

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.