Į pradžią
 
Naujiena
2019-07-30   Absoliutaus skurdo rodikliai gerėja, bet ne dėl teikiamos socialinės paramos

Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES): 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos komisija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas Lietuvoje išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis pagerėjo nedaug, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei ES.

Tyrimais nustatyta, kad dėl skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių, sveikatos ir socialinių išlaidų: skurstantys jos nariai negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jų vaikai turi mažesnes galimybes mokytis ir save realizuoti. Socialinės paramos sistema yra svarbi užtikrinant būtiną ar bent minimalius poreikius atitinkančią apsaugą skurdžiai gyvenantiems asmenims.

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – atliko auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“.

Lyginant 2017 ir 2018 m. rodiklius, žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo 78 tūkst. – iki 312 tūkst., bet socialinės išmokos tam įtakos neturėjo (ir 2017, ir 2018 m. skurdą mažino 5,7 procentinių punktų).

Audito rezultatai parodė, kad 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį.

„Nustatėme, kad suteikiant paramą nėra vertinama, ar visuma priemonių, įskaitant paslaugas, išmokas ir lengvatas, užtikrins minimalių vartojimo poreikių dydį. Nėra išsiaiškinami gyventojų individualūs poreikiai, todėl parinkti skatinimo ar motyvavimo priemones, padėsiančias įsitraukti į darbo rinką ar visuomenę, sudėtinga“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė. Audito metu atliktą namų ūkiams teiktos socialinės paramos atvejų analizę galite rasti čia.

Savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms išlieka nepatenkintas. Beje, savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.

Audito metu vyko ir tebevyksta pokyčiai. Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, valstybės politikos socialinės paramos srityje formuotoja, įgyvendina projektus, kuriais planuojama teikti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas, rengti analizės ir prognozavimo priemonę, leisiančią stebėti ir vertinti socialinės paramos veiksmingumą ir poveikį valstybės ir savivaldybių lygmenimis, tačiau siekiant, kad socialinė parama užtikrintų minimalius ir individualius poreikius bei skatintų integraciją į darbo rinką, auditoriai rekomendavo sukurti socialinės paramos kompleksinio teikimo modelį.

Aukščiausioji audito institucija antradienį surengtoje diskusijoje kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir ekspertais aptarė socialinių išmokų efektyvumą ir jų įtaką pajamų nelygybei.
 
Apie paramos sistemos svarbą pajamų nelygybei ir skurdui mažinti su Lietuvos ir užsienio ekspertais bus diskutuojama ir š. m. rudenį jau trečią kartą vyksiančioje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2019“.


Valstybinio audito ataskaita: Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką


Komentarams:
Aušrinė Asanavičienė,
Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. 266 6762, el. p. ausrine.asanaviciene@vkontrole.lt


Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2019-07-30

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.