Valstybės kontrolės

Naujiena


2019-06-18

Valstybės kontrolė: teritorijų planavimo procesai veikia netinkamai

Teritorijų planavimas – tai procesas, kuriuo kompleksiškai planuojama visa Lietuvos teritorija. Jis daro įtaką didelei visuomenės daliai, ekonominiam ir socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai, žmonių sveikatai, todėl, planuojant teritorijas, svarbu suderinti visų šalių interesus. Deja, aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Teritorijų planavimas“ rodo, kad esamas procesas neužtikrina, kad visi teritorijų planavimo dokumentai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

2020 m. planuojama parengti naują valstybės bendrąjį planą. Vadovaujantis šiuo strateginiu dokumentu bus siekiama suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas: žemės ūkio, turizmo, verslo, kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros ir kt. Norint užtikrinti tinkamą dokumento įgyvendinimą, svarbu nustatyti šiuo metu egzistuojančias teritorijų planavimo srities problemas, jas spręsti ir ateityje jų nekartoti.

„Jei norime, kad žmonės Lietuvoje gyventų patogiai, kad jų lūkesčiai planuojant gyvenamąją vietą ar  perkant būstą nenukentėtų, būtų užtikrinama tam reikalinga infrastruktūra, reikia tinkamai veikiančio teritorijų planavimo proceso. Deja, dabar šis procesas veikia netinkamai“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Kaip rodo audito rezultatai, viena pagrindinių problemų šioje srityje – ilgas procesas. Jį lemia kelios priežastys. Viena jų – naudojimasis automatiniais pritarimais. Įvertinus 101 teritorijų planavimo dokumentą, nustatyta, kad iš jų 12-ai proc. institucijos turėjo išduoti planavimo sąlygas, bet to nepadarė – pasinaudojo automatiniu pritarimu. Jis sugeneruojamas, jei institucijos per nustatytą terminą nepateikia jokio sprendimo. Vėliau, derinimo stadijoje, šios institucijos reikalavimus pateikė ir dokumentai buvo grąžinti į ankstesnes jų rengimo stadijas. Iš nagrinėtų atvejų pakartotiniai prašymai, gavus automatinį pritarimą dėl planavimo sąlygų ar dokumento derinimo, teritorijų planavimo procesą ilgino iki 20 kartų.

Antra priežastis, lemianti ilgą planavimo procesą, ta, kad planavimo sąlygų išdavimo ir dokumentų derinimo procesuose dalyvauja ne tos pačios institucijos. Dėl šios priežasties 8-iems proc. vertintų dokumentų institucijos, kurios nedalyvavo parengiamajame etape, pateikė naujus reikalavimus. Tai lėmė, kad dokumento rengimo procesas ilgėjo iki 6 kartų.

Trečia priežastis – nėra laikomasi baigiamojo teritorijų planavimo etapo stadijų terminų. Beveik trečdalį teritorijų planavimo dokumentų vėluota tvirtinti iki 234 darbo dienų. Iki 240 darbo dienų vėluota registruoti 59 proc. teritorijų planavimo dokumentų.

Atlikus auditą, išryškėjo dar viena teritorijų planavimo problema – dokumentai nėra tinkamai derinami su visuomene. Auditoriai negalėjo įsitikinti, ar tikrai buvo viešinami vertinti dokumentai, pavyzdžiui, ar jie buvo skelbti interneto svetainėje ir seniūnijos skelbimų lentoje.

Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, turėtų būti sukurta sistema, leidžianti laiku ir kokybiškai parengti teritorijų planavimo dokumentus.

Šis auditas yra antrasis iš Valstybės kontrolės atliekamo auditų ciklo statybų ir infrastruktūros tema. Praėjusią savaitę buvo pristatyti audito „Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams“ rezultatai. Šiuo metu atliekami ir ateityje bus paviešinti auditai daugiabučių namų atnaujinimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo temomis.


Valstybinio audito ataskaita: Teritorijų planavimas

        
Komentarams:
Julius Lukošius
Ekonomikos audito departamento direktorius,
tel. (8 5) 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt
 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Pamėnkalnio g. 27, LT-01113 Vilnius
www.vkontrole.lt