Į pradžią
Valstybės kontrolė: sąlygų teismų sistemoje tobulinimas gali pagerinti bylų nagrinėjimo kokybę ir greitį

Pagerinus sąlygas teismų sistemoje, būtų galima užtikrinti bylų nagrinėjimą maksimaliai kokybiškai ir per kuo trumpesnį laiką, rodo aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – atlikto audito „Teismų sistema“ rezultatai.

„Teismai, vykdydami teisingumą, veikia nepriklausomai, tad mūsų audito tikslas buvo ne nagrinėti priimtų sprendimų pagrįstumą, o įvertinti, ar teismuose sudarytos tinkamos sąlygos efektyviam jo vykdymui. Kiekvienos teismo procese dalyvaujančios šalies – taigi ir visos visuomenės – lūkestis, kad bylos būtų išnagrinėjamos tinkamai ir kaip įmanoma greičiau“, – sako Sigita Gorovniova, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja.

Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Teismų sistemoje dirba 3 439 darbuotojai, iš jų 750 yra teisėjai. 2019 m. pabaigoje trūko 37 teisėjų ir 206 teisėjo komandos darbuotojų.

Kaip rodo auditas, Lietuva tarp ES šalių yra 8 vietoje pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį teisėjų skaičių (27 teisėjai). Gaunamų civilinių bylų skaičius taip pat yra didelis: ES esame antri pagal didžiausią bylų skaičių, tenkantį 100 gyventojų (4 bylos). 2019 m. buvo gauta 214 tūkst. bylų, iš jų apie 75 proc. – civilinės bylos. Viena iš priežasčių, lemianti didelį gautų bylų skaičių, yra ta, kad per 12 metų nebuvo sutarta, kokios funkcijos turėtų būti priskirtinos tik teismui, kaip išimtinai teisingumą vykdančiai institucijai. Jei kitoms institucijoms būtų perduotos bent dvi teismams nebūdingos funkcijos (dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu sutuoktiniai (pareiškėjai) turi nepilnamečių vaikų), jų gaunamų civilinių bylų skaičius sumažėtų apie 13 proc. (20 tūkst. bylų).

Pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva užėmė pirmą vietą ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Vidutinė šių bylų nagrinėjimo ginčo tvarka trukmė Lietuvos apylinkės teismuose – 95 dienos. Tačiau yra sudėtingų bylų, kurių nagrinėjimo trukmė labai skiriasi nuo vidutinės: 2019 m. pabaigoje pirmosios instancijos teismuose buvo 4 003 bylos, kurios nagrinėjamos ilgiau nei metus laiko, iš jų 247 sudėtingos civilinės bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei 5 metus.

Tarptautinė praktika rodo, kad vienas iš būdų teismams veikti efektyviai – teisėjų specializacija. Šio audito rezultatai rodo, kad 30 proc. apylinkių teismuose dirbančių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas: tam pačiam teisėjui tenka nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias, ir administracinių nusižengimų bylas. Specializacijos galimybes riboja tai, kad 57 proc. apylinkių teismų rūmų yra po 5 ir mažiau teisėjų. Nustačius specializaciją nepavyktų užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos iš anksto žinomam teisėjui. Tai, kad specializacija pasiteisina, rodo ir faktai: teismuose, kuriuose specializacija nenustatyta, panaikintų ir į pirmąją instanciją nagrinėti grąžintų civilinių bylų dalis 2018–2019 m. buvo ~15,5 proc. didesnė negu teismuose, kuriuose specializacija nustatyta.

Nagrinėjant bylas svarbu apsaugoti labiausiai pažeidžiamų proceso dalyvių interesus ir užtikrinti jų emocinį saugumą. Tam dažniausiai pasitelkiamos specialiai nukentėjusiesiems ir liudytojams įrengiamos patalpos. Audito rezultatai rodo, kad 67 proc. apylinkės teismo rūmų bei 3 (iš 5) apygardos teismai neturi įrengtų patalpų liudytojams ir nukentėjusiesiems, o nepilnamečių apklausoms pritaikytų patalpų neturi 24 proc. apylinkės teismo rūmų bei 2 (iš 5) apygardos teismai. Neturint tokių patalpų, teismams sudėtingiau užtikrinti tinkamą minėtų proceso dalyvių apsaugą.

Valstybės kontrolė rekomenduoja sudaryti tinkamas sąlygas teisingumo vykdymui ir užtikrinti nuoseklų teismų sistemos tobulinimą. Tai leistų numatytos teismų sistemos ilgalaikės tobulinimo prioritetinės kryptys ir tikslai, teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas ir teisėjų specializacijai sudarytos tinkamos sąlygos. Nuo 2020 m. Valstybės kontrolė valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą sieja su įvykusių pokyčių vertinimu pagal rodiklius, todėl, jau teikiant tarpinius audito rezultatus, audituojami subjektai buvo kviečiami sutarti dėl tinkamiausių pokyčių vertinimo rodiklių, jų siektinų reikšmių ir terminų. Audito ataskaitoje pateikiamos ne tik priemonės rekomendacijoms įgyvendinti, bet ir rodikliai, pagal kuriuos vertinama situacija, ar įgyvendintos priemonės pasiekė planuotą rezultatą ir sukūrė lauktą poveikį.


Valstybinio audito ataskaita: Teismų sistema

    
Daugiau informacijos:
Sigita Gorovniova
Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. (8 5) 266 6748, el. p. sigita.gorovniova@vkontrole.lt

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.