Į pradžią
Vakcina nuo COVID-19 savaime negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos (Fiskalinės institucijos) funkcijas, tvirtina Finansų ministerijos parengtą 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijų. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.

2020 m. I–III ketv. Lietuvos ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis, nei tikėtasi, ir siekė 0,8 proc. Šiuo laikotarpiu mažėjo vidaus vartojimas ir investicijos, tačiau realiojo bendrojo vidaus produkto kritimą sušvelnino III ketv. atsigavęs prekių eksportas. Vis dėlto, tikėtina, kad per antrąjį karantiną įvesti apribojimai lems prastesnius IV ketv. privataus vartojimo rezultatus. Numatoma, kad Lietuvos realusis BVP 2020 m. susitrauks 1,5 proc., tačiau 2021 m. projektuojamas 2,8 proc. augimas.

„Vakcinos nuo COVID-19 patvirtinimas suteikia santūraus optimizmo dėl pandemijos suvaldymo, tačiau tai savaime negarantuoja greito Lietuvos ekonomikos atsigavimo 2021 metais. Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius: vakcinos gamyba, atgabenimu, paskirstymu ir gyventojų skiepijimosi aktyvumu. Pažymėtina, kad svarbios ir kitos vidaus ir išorės rizikos bei verslo ir gyventojų galimybės prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos“, – teigia Jaroslav Mečkovski, Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas.

Vyriausybės taikytos priemonės pirmosios COVID-19 bangos laikotarpiu galėjo padėti įmonėms atlaikyti finansinius nuostolius, tačiau, prasidėjus antrajai pandemijos bangai, parama tampa dar svarbesnė. Vis dėlto priimti sprendimai prisidėjo prie augančio valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygio. Dėl šios priežasties ekonomikos skatinimo priemonių tikslingumo svarba išlieka, siekiant, kad šiuo laikotarpiu prisiimti įsipareigojimai nebūtų pertekliniai.

Vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su vidaus paklausa, vartotojų lūkesčiais ir darbo rinka. Dėl COVID-19 plitimo įvesti apribojimai mažina vidaus vartojimą ir didina su darbo santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, vartotojų lūkesčiai gali prastėti, o taupymo lygis augti. Taip pat išlieka nedarbo lygio sumažinimo iššūkis vidutiniu laikotarpiu, labai priklausantis nuo ekonomikos atsigavimo.

Augantis COVID-19 pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes. Prie neapibrėžtumo geopolitinėje situacijoje prisideda auganti kietojo „Brexit“ tikimybė, artėjant pereinamojo laikotarpio terminui.

Fiskalinė institucija atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2020 m. prognozė rodo, kad iki COVID-19 plitimo pradžios kilusi ekonomikos temperatūra sumažėjo ir, tikėtina, nesieks 2017–2019 m. lygio.


Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
    

Komentarams:
Jaroslav Mečkovski,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas,
tel. 204 7227, el. p. jaroslav.meckovski@ifi.lt


Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.