Į pradžią
Seimas priėmė Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimus, įtvirtinančius audito institucijos veiklos ir nepriklausomumo principus

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymas, kuris įtvirtina Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos (AAI), teisinį reguliavimą pagal šių dienų reikalavimus, keliamus valstybiniam auditui ir biudžeto politikos kontrolei tarptautinėje erdvėje. Įstatymas sukuria teisines prielaidas pažangiai institucijos veiklai ir numato reguliarų veiklos efektyvumo įvertinimą.

Seimo priimtas Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymas įteisina rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos sistemą ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos parlamentinę kontrolę – audito poveikis stiprinamas per Seimo parlamentinei kontrolei du kartus per metus teikiamas sistemines valstybinio audito rekomendacijų būklės ataskaitas. Dar vienas svarbus pokytis, įtvirtintas įstatyme, – nuo jo įsigaliojimo Valstybės kontrolės auditorių veiklą reguliuos ne Valstybės tarnybos, o būtent Valstybės kontrolės įstatymas.

„Seimas šiuo įstatymu padaro investiciją į viešojo sektoriaus efektyvinimą. Viešasis sektorius, kurio dalis yra ir aukščiausioji audito institucija, efektyvus tiek, kiek kuria naudą visuomenei, ir tiek, kiek visuomenė tai gali pajausti realiame gyvenime. Valstybės interesas – aukščiausiąją audito instituciją turėti kaip nešališką, bet ir konkurencingą viešojo sektoriaus ekspertinio vertinimo kompetencijų centrą“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės auditoriams darbo apmokėjimo sistema išlieka paremta visam viešajam sektoriui būdingu dydžiu – pareiginės algos baziniu dydžiu, tvirtinamu Seimo. Tai reiškia, kad atlyginimų dydžiai lieka biudžetiniam sektoriui įprastuose rėmuose. Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų atlyginimų schema išlieka identiška dabartinei.

Naujasis Įstatymas atliepia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Audito Rūmų naujausių atliktų vertinimų metu teiktas rekomendacijas dėl institucijai būtino neįtakojamumo, mainais numatant didesnį jos veiklos rezultatyvumą ir skaidrumą. Įstatyme numatyta, jog Valstybės kontrolės veiklos efektyvumą reguliariai vertins ir Seimui teiks išoriniai vertintojai, be to, kasmet ją audituos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas nepriklausomas auditorius. Taigi įstatymo pakeitimas yra ne tik rimtas ir būtinas postūmis institucijos veiklos kokybei, tačiau ir naujos kokybės efektyvesnė parlamentinė kontrolė.

Šio įstatymo priėmimas – reikšmingas ir ilgai brendęs įvykis institucijos istorijoje. Valstybės kontrolės veiklos teisinis reguliavimas iš esmės nebuvo peržiūrėtas nuo 2002 m., nors besikeičianti aplinka lėmė ir papildomas šiuo metu vykdomas Valstybės kontrolės veiklos funkcijas: nuo 2003 m. institucijai pavestos ES įvairių laikotarpių finansinės paramos audito institucijos funkcijos, o nuo 2015 m. – Valstybės kontrolė papildomai vykdo ir biudžeto politikos stebėseną.
 
 
Komentarams:
Zita Bislienė
Komunikacijos skyriaus vedėja,
tel. 8 684 84573, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, mob. 8 608 92 636, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.