Ši svetainė nebenaujinama.

Naujausios Valstybės kontrolės informacijos ieškokite www.valstybeskontrole.lt

Į pradžią
Lietuva turėtų siekti palankesnio viešiesiems finansams COVID-19 priemonių balanso

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas ir atsižvelgdama į išliekantį COVID-19 plitimo neapibrėžtumą, atliko Lietuvos stabilumo 2021 m. vertinimą.

2020 m. Lietuva pirmavo tarp ES šalių pagal įmonių bankrotų mažėjimą – pradėtų bankroto procedūrų skaičius buvo 51,1 proc. mažesnis nei 2019 m. Tai sietina su valstybės pagalba: net 80 proc. viso 2020 m. COVID-19 priemonių paketo sudarė subsidijos, socialinės išmokos ir įvairūs įmonių patiriamų išlaidų kompensavimai. Palyginimui: kitose ES šalyse tokiai paramai buvo skirta 17 proc. COVID-19 priemonių paketo. Kadangi palaikomos tokios įmonės, daugėja nemokių „įmonių-zombių“. Tai apsunkina žmogiškųjų ir finansinių išteklių perskirstymą efektyvesniam naudojimui ir Lietuvos ekonomikos potencialo didinimą.

„Kuo ilgiau tęsiasi pandemija ir įvairūs ribojimai, tuo didesnė tikimybė, kad ekonomika po COVID-19 atrodys iš esmės kitaip: keisis vartotojų įpročiai, todėl įmonėms reikės prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Svarbu siekti palankesnio viešiesiems finansams COVID–19 paketo priemonių balanso. Mažinant valdžios sektoriaus balansui tiesioginį poveikį turinčių ir didinant nebalansinių priemonių apimtį, galima būtų sumažinti nemokių įmonių augimo riziką, deficitą ir skolą“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė.

Valstybės kontrolė projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 8,1 proc. BVP, 2022 m. – 4,6 proc. BVP, o 2023–2024 m. išliks deficitinis, nors ir toliau nuosaikiai mažės. Tikėtina, kad dėl COVID-19 atsiradę pasikeitimai valdžios sektoriaus išlaidų struktūroje, daugiausiai susiję su socialinių išmokų, subsidijų ir kitų išlaidų augimu, bus ilgalaikiai.

Lietuva kovai su COVID-19 pasekmėmis išnaudos didelę fiskalinės erdvės dalį – valstybės skola 2024 m. sudarys beveik 60 proc. BVP. Augant skolai, lieka mažiau galimybių pasiruošti viešųjų finansų iššūkiams, kylantiems ne tik dėl makroekonominių šokų, bet ir dėl visuomenės senėjimo ir klimato kaitos.

Lietuvos stabilumo 2022 m. programoje numatoma pateikti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją. Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas, šį siekį vertina palankiai, tačiau pažymi, kad jai turėtų būti numatyta tinkama vieta teisės aktų, reglamentuojančių fiskalinę drausmę, hierarchijoje.

Valstybės kontrolė vykdo biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas nuo 2015 m. sausio 1 d., kai  Lietuva tapo visateise euro zonos nare. Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną atlieka Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamentas. Jis rengia, teikia Seimui ir skelbia viešai išvadas ir ataskaitas, nustatytas Valstybės kontrolės įstatyme ir metiniame institucijos veiklos plane.


Ataskaita Lietuvos stabilumo 2021 metų programos vertinimas

    
Komentarams:
Agnė Kazlauskaitė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė,
mob. 8 608 91 784, el. p. agne.kazlauskaite@ifi.lt

 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, mob. 8 608 92 636, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.