|
2006-09-25
|
Rekomenduojama tobulinti valstybės institucijų informacinių sistemų valdymą
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip valstybės institucijose valdomos informacinės sistemos. Jų kūrimui ir plėtrai valstybė kasmet skiria vis daugiau lėšų. Praėjusiais metais tam tikslui buvo skirta daugiau negu 200 mln. Lt. Už šią veiklą atsakingi Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės (IVPK) bei pačios informacinių sistemų savininkės.
Audito ataskaitoje konstatuojama, kad informacinių sistemų (IS) valdymas nepakankamai reglamentuojamas teisės aktais, o atsakingos institucijos neturi pakankamų galių jas kontroliuoti. Visa tai didina galimybę, kad IS skiriamos lėšos bus naudojamos neefektyviai. Audito metu nustatyta, kad IVPK neturi oficialios informacijos apie IS valdymo procesus valstybinėse institucijose, todėl neaišku, kaip IVPK atlieka priskirtą funkciją - koordinuoti informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis teikiamų galimybių efektyvų panaudojimą valstybės valdymui ir viešųjų paslaugų teikimui. Iš valstybės institucijų neprašoma pateikti ataskaitas apie informacinės visuomenės plėtros projektų įgyvendinimą.
Informacinės visuomenės plėtros projektai rengiami pagal IS plėtrai nepritaikytą Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodiką, kuri orientuota į statybinių projektų rengimą ir ne visada atitinka IS plėtros logiką. Šioje metodikoje nustatyti investicijų projektų prioritetai neatitinka Vyriausybės veiklos prioritetų. Daug institucijų, nesilaikydamos metodikos reiklavimų, paraiškas finansuoti informacinės visuomenės plėtros projektus teikia tiesiogiai Finansų ministerijai, nederindami jų su IVPK. Audito metu nustatyta, kad lėšos skirtos informacinės visuomenės plėtros investiciniams projektams, dažniausiai panaudojamos metų pabaigoje. Pasirinktose trijose ministerijose 2005 metais, 90% skirtų investiciniams projektams lėšų, sutartys buvo sudarytos gruodžio mėnesį.
Nepakankamai reglamentuota valstybės institucijų IS esančių duomenų sauga. Auditoriai rekomenduoja, kad reglamentuojant IS valdymą, turėtų būti atsižvelgiama į institucijose tvarkomos informacijos svarbą ir IS kūrimo kainą. IS kuriančios ir eksploatuojančios institucijos ne visada laikosi tokių sistemų kūrimą reglamentuojančių teisės aktų. Nustatyta, kad daugelyje valstybinių institucijų IS problemos ir jose įvykę incidentai buvo nevaldomi, nevedami eksploatacijos žurnalai. Pažymėtinas ir teigiamas faktas, kad Vyriausybė neseniai patvirtino Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų IS valstybinės strategijos įgyvendinimo priemonių planą.
Pastebėta, kad daugelis valstybinių institucijų informacinių technologijų diegimą pradeda kompiuterizuodamos buhalterinę apskaitą. Tačiau valstybės institucijos neturi aiškių buhalterinės apskaitos kompiuterizavimo gairių, todėl įsigyjant programinę įrangą neišvengiama klaidų. Pavyzdžiui, dauguma buhalterinės apskaitos programų neintegruojamos į Finansų ministerijos valdomą Valstybės biudžeto, mokėjimo ir apskaitos sistemą.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius (266 66 700).
Valstybinio audito ataskaita „Valstybinių informacinių sistemų bendroji kontrolė. Valstybinis ir institucinis lygmenys“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-09-18
|
Valstybės kontrolėje vieši Europos Audito rūmų pirmininkas H. Weberis
|
Šiandieną valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininku dr. Hubertu Weberiu (Hubert Weber). Susitikimo metu buvo aptarti nepriklausomumo principo užtikrinimo institucijos veikloje, tolimesnės Valstybės kontrolės ir EAR bendradarbiavimo perspektyvos, išorės audito vaidmens atskaitingumo už Europos Bendrijos finansus bei kiti svarbūs klausimai.
Valstybės kontrolierės R.Budbergytės teigimu, Europos Audito Rūmų ir nacionalinių audito institucijų bendradarbiavimas, pradžioje buvęs tik teisiniu įsipareigojimu, ilgainiui tapo praktine būtinybe. „Šiandieną aukščiausiosioms audito institucijoms vien keistis informacija jau nebepakanka - taip pat būtina tobulinti jų audito metodus, kad jie kaip galima labiau atitiktų tarptautinius standartus“, - susitikime sakė R. Budbergytė.
H. Weberis domėjosi, kaip yra plėtojami dalykiniai santykiai su Seimo Audito komitetu, kaip užtikrinamas Valstybės kontrolės nepriklausomumo principas. R. Budbergytė pabrėžė, kad šiandieną Valstybės kontrolės nepriklausomumas nėra pakankamai užtikrinamas. „Tikimės, kad anksčiau ar vėliau aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumas bus garantuotas ir Konstitucijoje“, - tvirtino valstybės kontrolierė.
Pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį svarbiausia Europos Audito Rūmų užduotis - atlikti Europos Sąjungos finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo auditą, siekiant tobulinti finansų valdymą ir informuoti visuomenę, kaip viešąsias lėšas panaudojo už jų valdymą atsakingos institucijos.
Europos Audito Rūmų pirmininkas dr. H.Weberis vizito Lietuvoje metu susitiks ir su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu bei aptars parlamentinės kontrolės vaidmens svarbą užtikrinant efektyvų ES lėšų panaudojimą.
Papildoma informacija: Dainora Venckevičienė, Valstybės kontrolės Tarptautinių ryšių departamento direktorė (266 67 58).
Pastaba leidėjui: galime pateikti vizito nuotraukų.
Valstybės kontrolės viešųjų ryšių tarnyba, (tel.266 67 24, 8 686 25965).
|
|
2006-09-08
|
Lietuva vėluoja stiprinti Europos Sąjungos sieną
|
Valstybinio audito metu nustatyta, kad išorinė Europos Sąjungos siena Lietuvoje stiprinama nepakankamai sparčiai. Šiems darbams atlikti Europos Sąjunga Lietuvai numatė skirti beveik 618 mln. Lt, kurie turi būti panaudoti iki 2007 metų pabaigos. Už šiuos pinigus reikia sustiprinti išorinių Lietuvos sienų apsaugą, įsigyti reikiamą įrangą, transporto priemones, sukurti naują mobiliojo skaitmeninio radijo ryšio sistemą ir plėtoti informacinių tinklų infrastruktūrą, apmokyti darbuotojus, atlikti daug kitų darbų. Tačiau iki šių metų vidurio buvo panaudota tik 3 procentai numatytų lėšų. Auditoriai konstatavo, kad yra rizika, jog numatyti darbai nebus atlikti laiku, nes iki šių metų pabaigos dar turi būti pasirašytos sutartys, kurių bendra vertė sudaro daugiau nei du trečdalius visų numatytų lėšų. Be to, ir dalis jau pradėtų darbų atsilieka nuo grafikų. „Jei Lietuva nespės nustatytu laiku įvykdyti prisiimtų sienos stiprinimo įsipareigojimų, prarasime ne tik lėšas, bet ir Lietuvos piliečiams nebus leista laisvai judėti per Šengeno erdvėje esančių valstybių sienas“, - komentuodama audito ataskaitą pažymėjo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Valstybės kontrolė rekomendavo pašalinti nurodytus trūkumus ir numatyti papildomas priemones, kurios paspartintų projektų įgyvendinimą.
Auditoriai padarė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerija ir Šengeno priežiūros komitetas nepakankamai dėmesio skyrė projektų planavimo ir įgyvendinimo priežiūrai, nepakankamai efektyviai koordinavo ir prižiūrėjo įgyvendinančios institucijos ir paramos gavėjų veiksmus.
Ypatingą susirūpinimą kelia Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos infrastruktūros sukūrimas ir įdiegimas, Vidaus reikalų ministerijos mobiliojo skaitmeninio radijo ryšio sistemos visoje šalies teritorijoje projektavimas ir įdiegimas, nes iki šiol nepaskelbti šių darbų pirkimo viešieji pirkimai. Iš esmės net nepradėtas Techninės kontrolės ir stebėjimo sistemos kūrimas kūrimas. Be to, šis darbas numatomas užbaigti tik 2008 m., todėl Europos Komisija gali jo neapmokėti. Auditorių nuomone, pernelyg ilgai užtruko pasirengimas modernizuoti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, Vilniaus, Palangos, Kauno oro uostus, kai kurias Lietuvos ambasadas ir konsulatus.
Audito metu nustatyta, kad didelė dalis atsakomybės dėl neįgyvendintų projektų tenka Vidaus reikalų ministerijai, kuri laiku neatliko dalies būtinų darbų. Be to, daug laiko tuščiai sugaišo Vyriausybė, tvirtindama finansuotinus projektus, nors juos jau buvo patvirtinusi Europos Komisija, kurios sprendimai šiuo atveju mūsų šaliai buvo privalomi.
Auditoriai pažymėjo, Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva Vyriausybė ėmėsi papildomų priemonių spartinti Šengeno priemonės projektų įgyvendinimą. Nelaukiant Europos Komisijos sprendimo buvo skirta lėšų darbams apmokėti iš Lietuvos biudžeto, kurios vėliau bus kompensuotos Europos Sąjungos lėšomis.
Papildoma informacija: Audito 4-ojo departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova (266 67 48).
Valstybinio audito ataskaita Šengeno priemonės programos projektai.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|