|
2006-11-23
|
Valstybės kontrolierė pateikė Išvadą dėl valstybės biudžeto projekto
|
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pateikė Seimui Išvadą dėl 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Pasak jos, Finansų ministerija atsargiai planuoja valstybės pajamas ir išlaidas valstybės skolos valdymui. Tačiau auditoriams kelia abejonių, ar pakankamai atsargiai prognozuojamos pajamos iš akcizų ir pelno mokesčio. Iš akcizų galima sulaukti mažesnių įplaukų, nes padidinus tarifą tabakui gali sumažėti jo realizacija. Pelno mokesčiui neigiamos įtakos gali turėti didėjančios išlaidos kurui ir darbo užmokesčiui. Be to, sunkiai prognozuojamas bendrovės „Mažeikių nafta“ pelno mokestis ne tik dėl gaisro, bet ir dėl investicijų į ilgalaikį turtą, kurios pagal anksčiau pasirašytą sutartį visai neapmokestinamos.
Valstybės kontrolė pasiūlė nemažinti asignavimų valstybės skolos valdymui. Nes, pasak valstybės kontrolierės, pasikeitus situacijai finansų rinkoje ir turint mažesnius asignavimus, kiltų rizika ne laiku atsiskaityti su užsienio ir vidaus kreditoriais, o šalis atsidurtų tarp nepatikimų partnerių, kristų valstybės skolinimosi reitingai. Taip pat pasiūlyta nedidinti valstybės pajamų prognozių.
Įstatymą dėl valstybės biudžeto projekto auditoriai siūlo papildyti nuostata, kad valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir nepanaudoti asignavimai būtų naudojami valstybės įsipareigojimams vykdyti. Taip pat siūloma, atsižvelgiant į makroekonominių rodiklių prognozes, įvertinti biudžeto subalansavimo galimybes.
Auditoriai pažymėjo, kad finansų kontrolę apsunkina didelis asignavimų valdytojų ir jų įgyvendinamų programų skaičius. Šiuo metu valstybės biudžeto pinigus valdo daugiau negu 250 asignavimų valdytojų ir kitų nebiudžetinių įstaigų bei organizacijų. Kai kurios iš jų net nevykdo viešojo administravimo funkcijų. O finansuojamų programų skaičius dar didesnis, jų yra per 750. Išvadoje konstatuota, kad asignavimai vis dar skiriami nebiudžetinėms įstaigoms, nors tai prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui. Norint tokio prieštaravimo išvengti, siūloma asignavimus joms skirti per jų steigėjus.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad iki šiol nėra biudžeto finansuojamų programų vertinimo sistemos. Todėl asignavimų valdytojams atsiranda galimybė lėšų poreikį nepagrįstai padidinti. Tokią tendenciją rodo praėjusiųjų metų pavyzdys, kai valstybės institucijos ir įstaigos vien tik iš sutaupytų lėšų nusipirko įvairaus turto už 100 mln. Lt.
Valstybės kontrolės nuomone, iki šiol nepakankamai aiški ir pagrįsta lėšų, kurios savivaldybėms skiriamos valstybės funkcijoms atlikti, poreikio apskaičiavimo tvarka. Todėl kai kurioms savivaldybėms valstybinėms funkcijoms atlikti dotacijų iš valstybės biudžeto skiriama tiek, kad dalis jų lieka nepanaudota pagal paskirtį ir savivaldybės gali jas naudoti savo reikmėms. Siekiant išvengti tokio lėšų perskirstymo savivaldybėse ir užtikrinti, kad jos būtų naudojamos pagal paskirtį, pasiūlyta specialias tikslines dotacijas paskirstyti pagal visas savivaldybių atliekamas valstybines funkcijas. Be to, atkreiptas dėmesys, kad pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybės net neprivalo atsiskaityti už lėšų panaudojimo rezultatus toms ministerijoms, kurios atsako už valstybinių funkcijų vykdymą.
Papildoma informacija: valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas (266 68 00).
Išvada dėl valstybės biudžeto projekto
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 266 67 95; 8 686 25965; gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-11-22
|
Europos Parlamento komitetas domėjosi Seimo ir Valstybės kontrolės bendradarbiavimo patirtimi
|
„Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės bendradarbiavimo patirtis sukėlė didelį Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto narių susidomėjimą“, - sako Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas siekia stiprinti biudžeto lėšų naudojimo kontrolę, todėl ypač domisi Europos Sąjungos narių patirtimi šioje srityje. D. Jankauskas ir R. Budbergytė dalyvavo Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje, kuriame buvo aptarti būdai stiprinti šio komiteto funkcijas.
Į posėdį pasidalinti savo patirtimi buvo pakviesti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės parlamentų bei aukščiausiųjų audito institucijų atstovai. Pristatydami Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės bendradarbiavimo rezultatus Lietuvos atstovai pabrėžė, kad konstruktyvus bendradarbiavimas teigiamai veikia biudžeto asignavimų valdytojų atskaitingumą. Be to, posėdyje buvo pristatyti Europos Audito Rūmų ir SIGMA pranešimai. Posėdžio dalyviai pripažino, kad biudžeto vykdymo kontrolės funkcijas atliekančių parlamentinių komitetų ir aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimo metodai nėra galutinai nustatyti, jie nuolat tobulinami. Todėl siekiant sustiprinti Europos Sąjungos atskaitomybės sistemą labai svarbu išanalizuoti pažangiąją patirtį ne tik tarptautiniu, bet ir nacionaliniu lygiu.
„Patikimas finansų valdymas viešajame sektoriuje tampa vis svarbesniu dalyku, ir mes neturėtume bijoti savęs paklausti, ar esame pajėgūs pareikalauti Europos Komisijos, o netiesiogiai – ir Tarybos bei valstybių narių atskaitomybės dėl ES biudžeto įvykdymo“, - kalbėjo komiteto pirmininko pavaduotojas Herbertas Biošas (Herbert Bösch). Pasak jo, į komiteto posėdį Lietuvos atstovai pakviesti todėl, kad Lietuvos parlamento Audito komiteto ir Valstybės kontrolės sparčiai besivystantis bendradarbiavimas yra sektinas pavyzdys kitoms naujosioms Europos Sąjungos narėms.
Paulius Griciūnas, Seimo Audito komiteto vyriausiasis patarėjas (239 66 23, pagric@lrs.lt),
Gediminas Končius, Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, gkoncius@vkontrole.lt) .
|
|
2006-11-21
|
Įkalinimo įstaigoms skirtos lėšos turėtų būti naudojamos racionaliau
|
Valstybės kontrolė atliko Kalėjimų departamento veiklos auditą, kurio metu vertino investicijoms skirtų lėšų naudojimą ir personalo valdymą. Kasmet bausmių vykdymo vietų renovavimui skiriama maždaug po 14 mln. Lt. Audito metu nustatyta, kad vėluojama įgyvendinant daugiau kaip trečdalį projektų, todėl padidėjo numatytų atlikti darbų kaina. Dėl planavimo trūkumų ir nepakankamos kontrolės didėja rizika, kad ir ateityje lėšos gali būti naudojamos netaupiai ir neracionaliai.
Daugiau kaip dešimt metų tęsiasi avarinės būklės Laisvės atėmimo vietų ligoninės perkėlimas į kitas patalpas. 2004 m. dėl nepakankamo finansavimo ir nutarus Laisvės atėmimo vietų ligoninę perkelti į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus buvo nutraukta šios ligoninės statyba Vilniuje. Jai jau buvo panaudota beveik 9 mln. Lt. „Nors dėl statybos nutraukimo valstybė tiesioginių nuostolių nepatyrė, nes nebaigti statyti ligoninės pastatai ir žemės sklypas buvo parduoti už beveik 31 mln. Lt, tačiau tai akivaizdžiai parodė investicijų planavimo trūkumus ir nerezultatyvų lėšų naudojimą, - sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. - Tačiau ligoninės perkėlimas į Pravieniškes vis atidėliojamas, sudarant prielaidas nepakankamai racionaliai naudoti lėšas“.
Nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo pareigybės statusas kai kuriais atvejais suteikiamas nepagrįstai, ir tai lemia netaupų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų naudojimą. Dėl personalo valdymo trūkumų pataisos inspekcijų pareigūnams tenka netolygūs darbo krūviai. Pavyzdžiui, Šilutės rajono pataisos inspekcijoje vienam statutiniam valstybės tarnautojui tenka 68 asmenys, esantys pataisos inspekcijos įskaitoje, o Druskininkų miesto ir Skuodo rajono pataisos inspekcijose - tik po 21 asmenį. Ne visai racionaliai žmogiškieji ištekliai naudojami ir pataisos įstaigose. Pavyzdžiui, Alytaus pataisos namuose, kuriuose bausmę atlieka ir pavojingi recidyvistai, ir žmogaus imunodeficito virusu infekuoti asmenys, vienam statutiniam valstybės tarnautojui tenka daugiau nei 6 nuteistieji. O Vilniaus 1-uose pataisos namuose, kuriuose bausmę atlieka politikai, buvę teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, vienam statutiniam valstybės tarnautojui - vienas nuteistasis.
Valstybės kontrolė Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui pasiūlė įvertinti valstybės kapitalo investicijų planavimo, naudojimo ir kontrolės trūkumus, dar kartą apsvarstyti bausmių vykdymo sistemos investicijų politiką ir prioritetus, taip pat įvertinti bausmių vykdymo sistemos personalo valdymo trūkumus ir numatyti priemones juos šalinti.
Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova (266 67 48).
Valstybinio audito ataskaita „Kalėjimų departamento veikla“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-11-10
|
Valstybei nenaudingi mainai jau uždrausti
|
Valstybės kontrolė ištyrė, kaip valstybės institucijos, įmonės ir įstaigos vykdė valstybei nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamo turto mainus, įteisintus 1998 metais. „Auditas parodė, kad valstybė iš tokių mainų negaudavo maksimalios naudos, - pažymėjo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. - Dar auditui nesibaigus Seimas pakeitė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir panaikino galimybę atlikti tokius mainus.“
Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas galėjo būti ne mainomas, bet teikiamas privatizavimui. Įstaigų vadovai mainų poreikį aiškina tuo, kad privatizavimo atveju lėšos už privatizuotą objektą atitenka ne jo valdytojui, o patenka į Privatizavimo fondo sąskaitą. Pasak jų, būtent ši aplinkybė skatino valstybės turto valdytojus turtą mainyti, o ne perduoti jį Valstybės turto fondui privatizuoti.
Auditorių nuomone, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad mainų metu žemės sklypai, kurie reikalingi pastatams ir statiniams eksploatuoti, nebuvo įskaičiuojami į mainomo turto vertę. Pavyzdžiui, tokį sandorį atliko Krašto apsaugos ministerija, kuri nenaudojamus sandėlius išmainė į uždarajai akcinei bendrovei priklausiusius butus. Minėtai bendrovei kartu su sandėliais buvo perduota teisė nuomotis 16 arų sklypą, esantį Vilniuje, L. Sapiegos g. 8. Kauno mechanikos mokykla negyvenamuosius pastatus ir statinius išmainė į uždarajai akcinei bendrovei priklausančią įrangą: automobilių dažymo kamerą, kėbulų lyginimo stendą, autokeltuvą, oro kompresorių ir kt. Šio turto savininkei mokykla perdavė teisę nuomotis 69 arų sklypą, esantį Kaune, Jonavos g. 196.
Audito metu nustatyta, kad Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos bei Onkologijos institutai pradėjo vykdyti turto mainus į turtą, kuris bus sukurtas ateityje. Šių institutų sudarytose preliminariose mainų sutartyse valstybinės žemės sklypas neįskaičiuotas į numatomo mainyti turto preliminarią vertę. Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei spręsti klausimą dėl šių sutarčių tolesnio vykdymo. Taip pat pasiūlyta apsvarstyti galimybę numatyti teisės aktuose nuostatas, užtikrinančias, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių perleidimo privatiems subjektams atveju būtų įvertinama jiems eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo vertė.
Papildoma informacija: 3-jo audito departamento direktorius Kęstutis Širvaitis (266 67 79).
Valstybinio audito ataskaita „Nekilnojamojo turto mainai“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-11-06
|
Biurokratinės kliūtys aplinkos apsaugos darbuose
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip vyksta ES direktyvomis reglamentuojami gamtosaugos darbai. Vadovaudamasi šiomis direktyvomis dėl laukinių paukščių ir retų gyvūnų bei augalų buveinių apsaugos, Lietuva steigia specialias saugomas teritorijas, kurios įtraukiamos į ES ekologinį tinklą „Natura 2000“ ir tvarkomos pagal bendras taisykles. Numatoma, kad ,,Natura 2000“ tinklo teritorijos Lietuvoje užims apie 780 tūkst. ha, t. y. apie 12 proc. šalies teritorijos. Lietuvoje dabartiniu metu yra įsteigtos 77 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, joms parengti 20 gamtotvarkos planų. Numatytos 266 vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, kurioms parengti 37 gamtotvarkos planai. Tinklo projektams finansuoti iki šiol skirta daugiau negu 16 mln. Lt, iš kurių tris ketvirtadalius skiria ES. Šiomis lėšomis apmokamas saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra, bešeimininkių pastatų saugomose teritorijose demontavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas ir objektų atkūrimas, ekologinis švietimas bei kiti darbai.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vėluoja atlikti „Natura 2000“ tinklo formavimo privalomus darbus. Dalis numatytų darbų buvo atlikti nekokybiškai arba nesilaikant nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, Kliošių valstybiniame kraštovaizdžio ir Gečaičių geomorfologiniame draustiniuose 4 vandens pralaidos buvo pastatytos neatlikus ekspertizės ir neparengus jų projektų, kaip reikalaujama Melioracijos įstatyme. Kai kurioms teritorijoms nebuvo paskirtos už jų tvarkymą ir apsaugą atsakingos įstaigos. Aplinkos ministerija nustatytu laiku nepatvirtino nė vieno gamtotvarkos plano.
Susirūpinimą kelia kompensacijų mokėjimas žemdirbiams ir miško savininkams už su „Natura 2000“ tinklo steigimu susijusius galimus patirti nuostolius. Vyriausybė nepatvirtino Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų parengtos kompensacijų žemdirbiams mokėjimo tvarkos, todėl nėra pagrįsto įsitikinimo, kad kompensacijos bus pradėtos mokėti 2007 metais. Kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka privataus miško savininkams ir valdytojams buvo patvirtinta 2004 metais, tačiau pirmosios keturios paraiškos buvo pateiktos tik šiais metais. Pasak Lietuvos miško savininkų ir Privačių miškų savininkų asociacijų atstovų, tik nedaugelis savininkų žino, kad jų nuosavame miške yra steigiama ,,Natura 2000“ saugoma teritorija. Dažniausiai apie tai jie sužino tik paprašę leidimo kirsti mišką.
Auditoriai pažymėjo, kad už Paukščių ir Buveinių direktyvų nesilaikymą ES taiko sankcijas. Todėl Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Saugomų teritorijų direkcijoms pateiktose rekomendacijose siūloma imtis konkrečių priemonių, kad šios direktyvos nebūtų pažeistos.
Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita „Saugomų teritorijų tinklo „NATURA 2000“ steigimas Lietuvoje“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-11-03
|
Valstybės kontrolėje - neatlygintinos kraujo donorystės diena
|
Šiandien Valstybės kontrolėje surengta neatlygintino kraujo davimo diena. Neatlygintinai savo kraujo paaukojo 33 institucijos darbuotojai. Nacionalinis kraujo centras kraujo donorams suteikė galimybę pamatyti tarptautiniuose festivaliuose apdovanotą, „Oskaro“ premijai nominuotą Arūno Matelio dokumentinį filmą „Prieš parskrendant į Žemę“.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė akcijos išvakarėse sakė: „Nei vienas iš mūsų negalime būti tikri dėl savo sveikatos. Ligos, traumos ar kitos nelaimės visuomet užklumpa netikėtai ir nelauktai. Todėl ištiesdami pagalbos ranką nelaimės ištiktiems, raginame ir kitus nelikti abejingais“.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100 - 120 ligonių. Siekiant užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad kasdien kraujo duotų 380 - 400 donorų. Deja, kraujo nuolat stinga. Tik apie 15 proc. visų donorų pasirenka neatlygintiną kraujo donorystę, kuri užtikrina didesnį ligonių saugumą.
Pastaba leidėjams: galime pateikti nuotraukų.
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba, (tel.266 67 24, 8 686 25965
|