|
2006-01-31
|
Valstybės kontrolė siūlo ministerijoms skaidriau organizuoti mokslinius tyrimus
|
Audito metu buvo vertinama, kaip ministerijose bei biudžetinėse įstaigose organizuojamas mokslinių tyrimų užsakymas. Kasmet šiems tikslams jos panaudoja daugiau nei 5 mln. Lt. Statistikos departamento duomenimis 2004 m. moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai Lietuvoje buvo skirta 0,76 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai vienas blogiausių rodiklių tarp naujųjų Europos Sąjungos narių. Tačiau pastebėta, kad sąvoka „moksliniai tyrimai“ Lietuvos institucijose skirtingai interpretuojama, todėl statistiniai duomenys apie lėšų panaudojimą šiems tikslams nėra tikslūs.
Pirkdamos tyrimus ministerijos dažniausiai netaiko viešojo pirkimo procedūrų, nes tokia išimtis moksliniams tyrimams numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Tačiau pripažinti tyrimus moksliniais gali tik ekspertai, įvertinę atliktų tyrimų rezultatus. Nustatyta, kad dauguma tyrimų nebuvo pripažinti moksliniais tyrimais. Todėl Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad šias paslaugas reikėtų pirkti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos tvarkos.
Abejonių kelia kai kurių tyrimų tikslingumas, kai moksliniams tyrimams skirtomis lėšomis ministerijos užsako parengti strategijas, reglamentus ir kitokius dokumentus. Audituotos ministerijos nepateikė duomenų apie tyrimų rezultatų įgyvendinimą. Tyrimų užsakovams pasiūlyta rengti ataskaitas apie tyrimų rezultatų panaudojimą. Valstybės kontrolės nuomone, tyrimų rezultatus reikėtų skelbti viešai ministerijų interneto svetainėse.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad įgyvendinusios audito rekomendacijas ministerijos efektyviau naudotų moksliniams tyrimams skirtas lėšas, padidintų mokslinių tyrimų pritaikymo rezultatyvumą. Pasak R. Budbergytės, tai ypač aktualu dabar, nes Lietuva žada vis daugiau lėšų skirti Europos Sąjungos Lisabonos strategijos įgyvendinimui, kuri numato žinių ekonomikos plėtrą, skatina didinti pramonės, žemės ūkio ir kitų šakų efektyvumą ir konkurencingumą, gerinti mokslinių tyrimų kokybę.
Papildoma informacija: Veiklos audito 1-ojo departamento direktorius Rimantas Sanajevas (266 67 12).
Valstybinio audito ataskaita Ministerijų užsakomųjų mokslinių tyrimų tikslingumas
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (262 05 43, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-01-19
|
Auditoriai įvertino investicijas į karo medicinos tarnybą
|
Vertindami valstybės investicijas į karo medicinos tarnybos pertvarkymą valstybiniai auditoriai konstatavo, kad sėkmingai buvo įgyvendinti kariuomenės medicininio aptarnavimo dviejų lygių sistemos sukūrimo, medicinos būrių aprūpinimo ir karo medicinos mokymo centro bei medicinos bataliono sukūrimo projektai.
Vis dėlto kuriant Kauno medicinos universiteto Katastrofų medicinos centrą neišvengta trūkumų. Nustatyta, kad Katastrofų medicinos centro kūrimas buvo pradėtas neparengus organizacinės ir teisinės bazės. Auditorių nuomone, tokio centro įkūrimo tikslingumas yra abejotinas, nes centrui numatytos funkcijos įstatymais yra priskirtos kitų institucijų kompetencijai ir yra jų atliekamos. Centrui nupirkta medicininė įranga panaudos pagrindais buvo perduota Kauno medicinos universiteto klinikoms.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei spręsti, kaip įsigytą medicinos įrangą panaudoti krašto apsaugos reikmėms.
Papildoma informacija - Veiklos audito 4-ojo departamento direktorė Sigita Gorovniova (266 67 48).
Valstybinio audito ataskaita Lietuvos kariuomenės pertvarkymas
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (262 05 43, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-01-19
|
Valstybės kontrolė skelbia 2006 m. veiklos auditų programą
|
Valstybės kontrolė paskelbė 2006 m. valstybinių veiklos auditų programą. Joje numatyta, kad 2006 metais bus atliekami 48 auditai, iš jų 44 planuojama baigti iki metų pabaigos. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, sudarant programą buvo siekiama aprėpti aktualiausias valstybės finansų ir kito turto valdymo problemas, kurios jaudina visuomenę. Programos sudarytojai įvertino valstybinių finansinių auditų metu pastebėtus reiškinius, pačių turto valdytojų keliamas problemas. Ypač įdėmiai buvo analizuojami gyventojų, jų organizacijų, verslininkų, politikų, žiniasklaidos pranešimai ir siūlymai. Valstybės kontrolė dėkoja visiems pateikusiems siūlymus veiklos auditų programai.
Auditų metu valstybiniai auditoriai vertins valstybės biudžeto sudarymo sistemą, valstybės ir savivaldybėms priklausančio turto valdymą, nekilnojamojo turto mainus, mokyklų tinklo pertvarkymą, valstybės institucijų paslaugų teikimą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, aplinkos apsaugos būklę ir kitas valstybės institucijų veiklos sritis. Ypač daug dėmesio bus skiriama Europos Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumo vertinimui.
Veiklos auditų metu siekiama įvertinti, ar valstybės turtas valdomas efektyviai, taupiai ir rezultatyviai. Auditorių pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą parlamentinės kontrolės priemonėmis prižiūri Seimas.
Papildoma informacija - Veiklos audito valdymo departamento direktorius Kęstutis Širvaitis (266 67 79).
Veiklos auditų 2006 m. programa skelbiama www.vkontrole.lt
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (262 05 43, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-01-16
|
Generalinei prokuratūrai rekomenduota racionaliau naudoti biudžeto lėšas
|
Valstybės kontrolė atliko auditą Generalinėje prokuratūroje ir įvertino, kaip naudojami prokuratūros sistemai skiriami ištekliai. Auditorių nuomone, jie gali būti panaudojami ekonomiškiau ir rezultatyviau.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad prokuratūros sistemoje nesukurta nuolatinė prokurorų, prokurorų padėjėjų ir kitų valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Mokymas nepakankamai finansuojamas. 2004 m. vienam prokurorui mokyti buvo patvirtinta 100 Lt suma, o faktiškai panaudota 5,5 Lt. Palyginimui galima pasakyti, kad vieno teisėjo mokymui per tą patį laikotarpį buvo panaudota 30 kartų daugiau lėšų.
Dalies prokurorų atliekamas darbas yra nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu, valstybinio kaltinimo palaikymu ir nuosprendžių vykdymo kontrole. Šį darbą, auditorių nuomone, turėtų atlikti ne prokurorai, o valstybės tarnautojai. Pavyzdžiui, Personalo ir Mokymo metodiniuose skyriuose prokurorų pareigybes pakeitus valstybės tarnautojų pareigybėmis per metus būtų galima sutaupyti apie 0,5 mln. Lt.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį į netolygų prokurorų darbo krūvį apygardų prokuratūrose. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbančio prokuroro darbo krūvis pagal bendrą bylų skaičių daugiau negu du kartus viršijo kitų apygardų prokuratūrose dirbančių prokurorų darbo krūvį. Dideli darbo krūviai gali turėti neigiamos įtakos Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbančių prokurorų darbo kokybei. Auditoriai rekomendavo užtikrinti tolygų prokurorams tenkantį darbo krūvį.
Papildoma informacija: Veiklos audito 4-ojo departamento direktorė Sigita Gorovniova (266 67 48).
Valstybinio audito ataskaita Išteklių panaudojimas Generalinės prokuratūros funkcijoms atlikti
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (262 05 43, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|