|
2006-07-20
|
Lietuvos radijas ir televizija: tarp visuomenės ir komercinių interesų
|
Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu įvertino, kaip Lietuvos radijas ir televizija (LRT) panaudoja gautas lėšas. Auditoriai konstatavo, kad per penkerius nuo paskutinio valstybinio audito praėjusius metus LRT finansinė būklė pagerėjo.
Praėjusiais metais LRT gavo beveik 60 mln. Lt pajamų. Du trečdalius sudarė valstybės biudžeto lėšos, likusią dalį - iš reklamos transliavimo, patalpų nuomos bei kitų šaltinių gautos lėšos. Auditoriai konstatavo, kad lėšų planavimas ir naudojimas nėra aiškiai reglamentuoti, nes teisės aktuose nacionaliniam transliuotojui nustatyti reikalavimai yra bendro pobūdžio. Formuoti valstybinę programų transliavimo strategiją, programų mastą ir struktūrą, tvirtinti programas pavesta LRT tarybai. Tačiau LRT taryba 2005 metams nenustatė nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamų programų masto ir struktūros, arba, kitaip tariant, nesuformavo užsakymo. Todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti, kiek valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota nacionalinio transliuotojo funkcijoms vykdyti, o kiek - komercinio pobūdžio laidoms kurti ir kitiems tikslams. Be to, analizuodami pajamų šaltinius, auditoriai atkreipė dėmesį, kad LRT gauna pajamas iš valstybės institucijų už jų užsakymu parengtas laidas. Pavyzdžiui, už šviečiamąją ir mokomąją laidą „Taisyk žodžiui kelią“ moka Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Valstybės kontrolės nuomone, LRT tokias laidas turėtų rengti už valstybės biudžeto tiesiogiai skiriamas lėšas.
LRT daugumą televizijos programų perka iš prodiuserinių kompanijų ir fizinių asmenų. Pastarieji kurdami laidas naudojasi LRT patalpomis, įranga, techninėmis priemonėmis, personalo paslaugomis. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kai kurių perkamų laidų kaina nepagrindžiama sąmatomis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar LRT įvertino laidų kūrėjams suteiktus resursus ir ar efektyviai naudojo laidoms pirkti skirtas lėšas. Kita vertus, kai kuriose darbo ir autorinėse sutartyse numatytus atlikti darbus sunku atskirti, nes jie sudaro vientisą procesą. Todėl yra rizika, kad kai kurie LRT darbuotojai autorinėse sutartyse numatytus darbus atlieka darbo metu.
Nors LRT taryba buvo įpareigojusi administraciją sukurti laidų vertinimo sistemą ir teikti tarybai informaciją apie laidų vertinimo rezultatus, tačiau laidų vertinimo tvarka ir laidų vertinimo kriterijai nebuvo nustatyti.
Konstatuota, kad pakeitus darbo apmokėjimo sistemą atsirado dar didesni skirtumai tarp darbuotojų minimalių ir maksimalių algos. Kai kurių tos pačios pareigybės darbuotojų alga gali skirtis septynis kartus, nors tai nemotyvuota aiškiais kriterijais. Daugiau negu trečdalis LRT etatinių darbuotojų gauna minimalias algas ir autorinį atlyginimą. Šiems darbuotojams nepakankamai užtikrinamos socialinės garantijos. Komercijos skyriaus darbuotojams sudarytos sąlygos gauti priedus prie atlyginimo, kurie kelis kartus viršija pareiginę algą. Nors reklamos pajamos 2005 m. palyginus su 2004 m. sumažėjo, Komercijos direkcijos darbuotojai praėjusiais metais gavo vidutiniškai po 63 tūkst. Lt priedų prie atlyginimo. Pavyzdžiui, komercijos direktoriaus mėnesinis darbo užmokestis viršijo 18 tūkst. Lt per mėnesį ir du kartus viršijo LRT generalinio direktoriaus darbo užmokestį. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad neįgyvendintas Seimo nutarimas, kuriame pasiūlyta Vyriausybei nustatyti viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra ministerijos ar kitos valstybinės institucijos, valstybės biudžeto lėšų naudojimo darbo apmokėjimui tvarką.
Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas (266 67 12).
Valstybinio audito ataskaita VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimas ir lėšų panaudojimas.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-07-14
|
Pacientai iki šiol neturi garantijų, kad jiems bus deramai atlyginta už žalą
|
Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu įvertino, kaip įgyvendinamas civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas. Sveikatos priežiūros įstaigoms prievolę drausti savo civilinę atsakomybę nustatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Jo aktualumą liudija apklausos duomenys, rodantys, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų mano, jog sveikatos priežiūros įstaigose patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio žalą. Vis daugiau medikų darbu nusivylusių žmonių reikalauja žalos atlyginimo. Tikslių duomenų apie medikų klaidas ir pacientų patirtą žalą nėra, nes Lietuvoje jie nerenkami.
„Pacientai iki šiol neturi garantijų, kad jiems bus tinkamai atlyginta už žalą, kurią padarė suklydę medikai, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. - O neapsidraudusios sveikatos priežiūros įstaigos rizikuoja, kad dėl pacientų pateiktų finansinių pretenzijų bus sutrikdyta jų veikla. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai pateikėme rekomendacijas, kaip ištaisyti susiklosčiusią padėtį“.
Mūsų šalyje nėra patikimų statistinių duomenų, kiek sveikatos priežiūros įstaigų yra apsidraudusios savo civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu. Apklausos būdu surinkti duomenys rodo, kad civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapsidraudę daugiau nei ketvirtadalis apklaustų licencijuotų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Didžiausią dalį neapsidraudusiųjų sudaro privačios įstaigos. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų prievolė draustis apskritai reglamentuota netiksliai. Auditoriai konstatavo, kad efektyviausiai sveikatos priežiūros įstaigų draudimo kontrolę būtų galima įgyvendinti jų licencijavimo metu, tačiau teisės aktuose toks kontrolės būdas nenumatytas.
Auditorių nuomone, sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įgyvendinimą stabdo teisės aktuose netinkamai nustatytos draudimo sąlygos. Todėl tik dvi draudimo kompanijos ėmėsi šios veiklos. Nepakankama draudikų konkurencija didina draudimo kainą.
Valstybės kontrolė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai apsvarstyti kelias galimybes, kurios padėtų sparčiau įgyvendinti civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą: įstatyme nustatyti neatsinaujinančią minimalią draudimo sumą ir maksimalų neturtinės žalos dydį. Tai draudikams leistų įvertinti draudiminę riziką ir aktyviau plėtoti tokią draudimo paslaugą. Taip pat siūloma įvesti tvarką, kad sveikatos priežiūros įstaigų apsidraudimas būtų kontroliuojamas jų licencijavimo metu.
Papildoma informacija: 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Roma Masiulionienė (266 67 36).
Valstybinio audito ataskaita Civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo įgyvendinimo vertinimas.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-07-04
|
Mokyklų tinklo pertvarką reikia tobulinti
|
Valstybės kontrolė išanalizavo ir įvertino, kaip šalyje pertvarkomas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas. Svarbiausia tokios pertvarkos priežastis - kasmet mažėjantis moksleivių skaičius. Prognozuojama, kad 2012 m. moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose, palyginus su 2004 m., sumažės daugiau negu ketvirtadaliu. Be to, mokyklos iki šiol nevienodai užpildytos, kai kurios dirba dviem pamainomis.
Tikimasi, kad pertvarkius mokyklų tinklą pagerės mokymo ir mokymosi sąlygos, sumažės išlaidos mokyklų išlaikymui.
Nustatyta, kad daugelis savivaldybių pertvarko bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, tačiau pertvarkos planai nekoreguojami pagal besikeičiančias sąlygas, kai kuriose savivaldybėse pertvarkos tempai galėtų būti spartesni, daugelis šalies mokyklų iki šiol neatitinka joms keliamų reikalavimų.
Atkreiptas dėmesys, kad išlieka nevienodas mokyklų užimtumas. Pavyzdžiui, Klaipėdos mieste vienose mokyklose užpildyta mažiau nei pusė vietų, o kitose trečdalis moksleivių mokosi antroje pamainoje.
Dalis savivaldybių lėšas mokykloms skirsto neatsižvelgdamos į moksleivių skaičių. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybėje kai kuriose mokyklose „moksleivio krepšelyje“ yra iki penktadalio mažiau lėšų negu priklauso, o kitose „krepšelis“ dešimtadaliu didesnis už normatyvą.
Auditoriai konstatavo, kad pertvarkant mokyklų tinklą didėja moksleivių pavežėjimo poreikis. Nors jis kasmet tenkinamas vis geriau, tačiau iki šiol keli šimtai vaikų, gyvenančių 3 ir daugiau kilometrų nuo mokyklos, iki jos turi nusigauti savarankiškai.
Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo ministerijai rekomendavo kasmet apibendrinti ir įvertinti mokyklų pertvarką. Tai leistų operatyviau koreguoti jos eigą.
Papildoma informacija: Veiklos audito 1-ojo departamento direktorius Rimantas Sanajevas (266 67 12).
Valstybinio audito ataskaita Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|