|
2006-10-27
|
Geležinkelių reformoje dar ne viskas pamatuota
|
Valstybės kontrolė įvertino geležinkelių reformos eigą bei galimas jos pasekmes. Šia reforma, įgyvendinant Europos Komisijos direktyvas, siekiama atskirti geležinkelių infrastruktūros valdymą nuo krovinių ir keleivių gabenimo, užtikrinti laisvą ir nediskriminacinį naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės nuomone, auditas parodė, jog būtina dar kartą labai atsakingai pasverti visas grėsmes, kurias gali sukelti nepakankamai ekonomiškai pagrįsta reforma.
Šiuo metu visą mūsų šalies geležinkelių ūkį valdo valstybei priklausanti akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Pernai bendrovės pajamos viršijo 1 mlrd. Lt, iš kurių beveik 90 proc. sudarė iš krovinių vežimo veiklos gautos pajamos. Grynasis pelnas siekė beveik 100 mln. Lt. Krovinių vežimo verslas bendrovei užtikrina finansinį stabilumą, plėtros galimybes ir potencialą investicijoms.
Didžiąją dalį pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ gauna iš krovinių gabenimo Kaliningrado kryptimi. Siekdamas išsaugoti Lietuvos geležinkelių pajamas ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą, Seimas šiais metais papildė Geležinkelių transporto kodeksą, kuriame nurodė, kad „išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas priklauso geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei“.
Reforma numato, kad ateinančiais metais turi būti įsteigta atskira valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti, tačiau jos steigimo ekonominis pagrindimas nebuvo atliktas. Todėl yra rizika, kad tokios įmonės įsteigimas pareikalaus papildomų lėšų, jos veikla neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką ir geležinkelių ūkį. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad steigti atskiros infrastruktūros valdymo įmonės nereikalaujama ir Europos Komisijos direktyvoje, kuri leidžia apsiriboti geležinkelių transporto infrastruktūros valdymo ir komercinės veiklos sąskaitų atskyrimu. Todėl Vyriausybei pasiūlyta parengti tokios įmonės steigimo ekonominį pagrindimą ir inicijuoti svarstymą, ar apskritai ją reikia steigti.
Auditoriai pasigedo aiškios valstybinės politikos dėl keleivių vežimo geležinkelių transportu perspektyvų. Iki šiol nėra žinoma, kiek ilgai „Lietuvos geležinkelių“ pelningos krovinių vežimo veiklos sąskaita bus dengiami nuostolingi vidaus keleivių pervežimai. Tokiems nuostoliams kompensuoti 2004 m. buvo prašoma beveik 90 mln. Lt, tačiau 2005 metais valstybė skyrė šiek tiek daugiau negu 3 mln. Lt. Šios veiklos finansavimo klausimas nėra išspręstas.
Be to, Valstybės kontrolė rekomendavo Susisiekimo ministerijai numatyti priemones, skirtas spartinti viešosios geležinkelių infrastruktūros kadastrinius matavimus ir registravimo darbus. Bendrovei rekomenduota realiai įgyvendinti krovinių ir keleivių gabenimo bei infrastruktūros eksploatavimo sąskaitų atskyrimą. Valstybinei geležinkelių inspekcijai pasiūlyta nustatyti rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydį.
Papildoma informacija: Veiklos audito 2-ojo departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita „Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įgyvendinimas“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-10-20
|
Seimui pateiktos Valstybės kontrolės išvados dėl 2005 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir valstybės skolos ataskaitos
|
Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadas dėl 2005 m. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir Valstybės skolos ataskaitos, kurias parengė Vyriausybė.
Vertindami valstybės biudžeto vykdymą valstybiniai auditoriai atliko 82 proc. valstybės biudžeto asignavimų panaudojusių valstybės institucijų ir įstaigų finansinius auditus. Šiemet finansinių auditų išvadose pirmą kartą pareikšta nuomonė ne tik dėl finansinės atskaitomybės, bet ir dėl valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo teisėtumo. Taip pat buvo vertinama, ar lėšos panaudojamos pagal paskirtį, ekonomiškai ir efektyviai.
Valstybės kontrolierės R. Budbergytės nuomone, Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir Valstybės skolos ataskaita parengtos ir pateiktos Seimui pagal teisės aktų reikalavimus, jose nėra reikšmingų iškraipymų. Valstybės kontrolierė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė nepateikė ataskaitų apie paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir apie valstybės garantijas. Dėl šios priežasties Valstybės kontrolė pareiškė nuomonę tik dėl Valstybės skolos ataskaitos.
Audituojamoms institucijoms ir įstaigoms auditoriai teikė siūlymus ir rekomendacijas dėl finansų valdymo ir vidaus kontrolės gerinimo, dėl apskaitoje rastų klaidų ir netikslumų taisymo. Daug siūlymų ir rekomendacijų buvo įgyvendinta audito metu. Šiais metais audito išvadose buvo pateikta daugiau besąlyginių nuomonių, nebuvo neigiamų nuomonių.
Papildoma informacija: Jolita Korzunienė, 6-ojo audito departamento direktorė (266 67 41).
Išvada dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos.
Išvada dėl valstybės skolos ataskaitų.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2006-10-16
|
Baltijos šalių atstovai Vilniuje aptars valstybinio audito veiksmingumą
|
Valstybės kontrolės iniciatyva spalio 17-18 dienomis Vilniuje (viešbutyje Holiday Inn) įvyks Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarų, aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ir finansų ministerijų darbuotojų pasitarimas. Pasitarime dalyvaus Europos Sąjungos paramos organizacijos Vidurio ir Rytų Europos šalims tobulinant valdymą ir administravimą (SIGMA), Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto, Europos Audito Rūmų, Jungtinės Karalystės nacionalinės audito įstaigos atstovai.
Pasitarimo dalyviai aptars parlamentų, aukščiausiųjų audito institucijų ir finansų ministerijų bendradarbiavimą, tobulinant viešojo sektoriaus valdymą ir atskaitingumą.
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, Lietuvos pažangą šioje srityje teigiamai vertina užsienio ekspertai, tačiau akivaizdu, kad būtina ir toliau stiprinti valstybinio audito poveikį valstybės finansų ir kito turto valdymui. Todėl tikimės, kad pasitarimo dalyvių mintys skatins tobulinti sukurtas sistemas ir procesus.
Papildoma informacija: Dainora Venckevičienė, Valstybės kontrolės Tarptautinių ryšių departamento direktorė (266 67 24).
Pastaba leidėjams: galėsime pateikti susitikimo nuotraukų.
Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24).
|
|
2006-10-09
|
Auditoriai nurodė turizmo plėtros rezervus
|
Valstybės kontrolė įvertino ar rezultatyviai Valstybinis turizmo departamentas naudoja turizmo plėtrai skirtas lėšas. Praėjusiais metais šiam tikslui departamentas gavo 4,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos turizmo statistika rodo, kad 2005 m. į mūsų šalį atvyko 2 mln. turistų, arba dešimtadaliu daugiau nei prieš metus, beveik dvigubai sparčiau augo atvykstamojo turizmo pajamos. Tačiau auditoriai pasigedo statistiniais duomenimis pagrįsto vertinimo, kokią įtaką turizmo plėtrai darė Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimas.
Beveik pusę visų programai skirtų biudžeto asignavimų praėjusiais metais panaudojo viešoji įstaiga Lietuvos turizmo fondas. Departamento įsteigta fondo Priežiūros taryba nustatė, kad tiek 2004 m., tiek 2005 m. fondas negavo planuotų pajamų, ne visuomet laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo, stigo pastangų ieškant kitų veiklos galimybių ir naujų verslo nišų, finansinėje apskaitoje nustatyta klaidų. Auditorių nuomone, departamentas nepakankamai kontroliavo fondo veiklą.
Buvo parengta 25 regionų ir savivaldybių turizmo plėtros galimybių studijos, tačiau įgyvendinta tik trečdalis jose numatytų priemonių. 2003-2005 metais studijoms išleista daugiau negu 687,0 tūkst. Lt. Departamente neparengta savivaldybių atrankos sistema ir nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos atrinktoms savivaldybėms būtų rengiamos turizmo plėtros galimybių studijos. Studijų priemonių vykdymą riboja savivaldybių finansinės galimybės, didelė konkurencija, ilgas ES struktūrinių fondų paraiškų vertinimo laikotarpis. Ne visose savivaldybių administracijose yra darbuotojų, atsakingų už turizmą, nepakankama savivaldybėse dirbančių darbuotojų iniciatyva. Kita vertus, Druskininkų savivaldybės pavyzdys rodo, kad realų savivaldybės poreikį ir jos galimybes atitinkanti studija bei savivaldybėje dirbančių darbuotojų iniciatyva padėjo kryptingai ir sparčiai vystyti turizmo infrastruktūrą.
Valstybės kontrolė Valstybiniam turizmo departamentui rekomendavo priemones, kurios užtikrintų efektyvesnį ir rezultatyvesnį turizmo plėtrai skirtų lėšų panaudojimą. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, audito metu departamente pradėti pertvarkymai teikia vilčių, kad auditorių rekomendacijos bus sparčiai įgyvendinamos.
Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita „Nacionalinės turizmo plėtros programos vykdymo vertinimas“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|