|
2007-01-29
|
Lietuvos paštas nerangiai įgyvendino audito rekomendacijas
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip Lietuvos paštas įgyvendina prieš trejus metus atlikto audito rekomendacijas dėl naujų pašto paslaugų diegimo, transporto panaudojimo, motorizuoto pašto pristatymo bei kilnojamųjų paštų veiklos. Vertindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad bendrovės vadovybė nepanaudojo visų galimybių mažinti sąnaudas ir užtikrinti efektyvesnę veiklą.
Auditoriai nustatė, kad Lietuvos paštas per trejus metus įdiegė 14 naujų paslaugų. Tačiau tik dvi iš jų davė realią naudą. Lietuvos pašto pajamos iš paslaugų per tą patį laikotarpį padidėjo 14 proc., tačiau sąnaudos išaugo 17 proc.
Lietuvos paštas per ketvirtį amžiaus neįsteigė nė vieno naujo kilnojamojo pašto, nebuvo peržiūrėti anksčiau įsteigtų kilnojamųjų paštų maršrutai ir nebuvo spręstas maršrutų tikslingumo klausimas. Vieno kilnojamojo pašto įsteigimas Lietuvos paštui leistų sumažinti sąnaudas daugiau kaip 80 tūkst. Lt per metus.
Lietuvos paštas turi daug nenaudojamo nekilnojamojo turto, tačiau per pastaruosius trejus metus nepardavė nė vieno objekto. Todėl patyrė šio turto priežiūros sąnaudų, be to, darė jo amortizacinius atskaitymus ir taip nepagrįstai didino sąnaudas. Šiuo metu bendrovėje nėra nustatyto funkcinio ryšio tarp Turto valdymo tarnybos ir apskričių paštų, kuris užtikrintų aiškų turto valdymo procesą ir valdytojų atsakomybę. Iki šiol neįvertintas autotransporto poreikis motorizuoto pašto siuntoms pristatyti. Tik praėjusiųjų metų pabaigoje parengtas automobilių poreikio planas 2007-2008 metams.
Valstybės kontrolė pasiūlė Susisiekimo ministerijai numatyti priemones, kad prieš trejus metus pateiktos valstybinių auditorių rekomendacijos būtų įgyvendinamos sparčiau ir rezultatyviau. Lietuvos paštui pateiktos rekomendacijos tobulinti bendrovės veiklą.
Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita „Valstybinio audito ataskaitoje „VĮ Lietuvos pašto galimybės didėjančios konkurencijos sąlygomis pagerinti veiklos rezultatus“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2007-01-29
|
Valstybės kontrolė atliko auditą „Valstybinio audito ataskaitoje „VĮ Lietuvos pašto galimybės didėjančios konkurencijos sąlygomis pagerinti veiklos rezultatus“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“
|
|
 Pašto paslaugų reikšmė ir svarba yra neabejotina tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Todėl Valstybės kontrolė 2003 metais atliko veiklos auditą Valstybės įmonėje (VĮ) Lietuvos paštas „VĮ Lietuvos pašto galimybės didėjančios konkurencijos sąlygomis pagerinti veiklos rezultatus“ ir pateikė rekomendacijas dėl tolesnio įmonės veiklos gerinimo.
Dabar Valstybės kontrolės tikslas buvo išanalizuoti, kaip vykdomos minėtoje audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos ir įvertinti, kokią įtaką daro rekomendacijų įgyvendinimas Lietuvos pašto veiklos rezultatams.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Lietuvos paštas nerangiai įgyvendino audito rekomendacijas
Valstybinio audito ataskaita „Valstybinio audito ataskaitoje „VĮ Lietuvos pašto galimybės didėjančios konkurencijos sąlygomis pagerinti veiklos rezultatus“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“
|
|
2007-01-24
|
Valstybės kontrolėje vieši delegacija iš Moldovos Respublikos sąskaitų rūmų
|
|
 Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė priėmė delegaciją iš Moldovos Respublikos sąskaitų rūmų.
Valstybės kontrolėje vieši Moldovos Respublikos sąskaitų rūmų Metodologijos, analizės ir kontrolės valdybos viršininkė Margareta Sitalova ir Kadrų tarnybos viršininkė Anžela Paskaru.
Šis dvi dienas truksiantis vizitas organizuojamas pagal dvišalio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir Moldovos Respublikos sąskaitų rūmų sutartį. Jo tikslas – pasidalyti patirtimi valstybinio audito metodologijos tobulinimo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo srityse.
|
|
2007-01-23
|
Valstybės kontrolė atliko auditą „Valstybinio audito ataskaitoje „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos esamos būklės vertinimo rezultatų“ pateiktų valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimas“
|
|
Valstybės kontrolė 2004 m. atlikusi valstybinį auditą „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos esamos būklės vertinimo rezultatų“ nustatė pagrindines problemas, susijusias su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu ir žemės reformos įgyvendinimu. Tuomet auditoriai pateikė rekomendacijas Nacionalinei žemės tarnybai ir Žemės ūkio ministerijai.
Šio audito objektas – valstybinio audito ataskaitoje „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos esamos būklės vertinimo rezultatų“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo esamos būklės vertinimas.
Plačiau skaitykite valstybinio audito ataskaitoje „Valstybinio audito ataskaitoje „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos esamos būklės vertinimo rezultatų“ pateiktų valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimas“
|
|
2007-01-17
|
Valstybės kontrolės nuomone, PVM lengvatos kainų nemažina
|
Daugėjant prekių ir paslaugų, kurioms taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, Valstybės kontrolė įvertino, ar šios mokesčio lengvatos duoda tiesioginę naudą vartotojui. Dėl PVM lengvatinių tarifų 2005 metais valstybės biudžetas negavo 215 mln. Lt įplaukų. Audito metu nustatyta, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių ar paslaugų vartotojai, bet tokias prekes ir paslaugas teikiančios įmonės. "Lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti, pasiūlai ir paklausai didinti. Šie tikslai galėjo būti pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, mažinant bendrą PVM tarifą, didinant realias gyventojų pajamas ar kitais būdais", - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Vienas iš lengvatinio PVM tarifo taikymo tikslų - siekti sumažinti prekių ir paslaugų kainas. Auditoriai konstatavo, kad mėsos, paukštienos ir žuvies produkcijos kainoms nustatytos mokesčio lengvatos turėjo tik nedidelį trumpalaikį poveikį - leido laikinai sumažinti kainas ir sulėtinti jų augimą. Tuo tarpu apgyvendinimo įstaigų paslaugų bei meno, kultūros ir sporto renginių kainoms lengvatinis PVM tarifas reikšmingos įtakos nepadarė. Kad PVM lengvatinis tarifas nėra tinkama priemonė kainoms mažinti, rodo ir Europos Komisijos bei kai kurių Lietuvos institucijų atlikti tyrimai.
Audito metu nustatyta, kad tiesioginę naudą, taikant lengvatinį PVM tarifą, gavo įmonės, parduodančios lengvatiniu tarifu apmokestinamas prekes ir paslaugas. Dėl PVM lengvatų padidėjus pardavimams ir pelnui, daugiau lėšų buvo skiriama investicijoms. Nuo jų labiausiai priklauso kai kurių sektorių produkcijos pasiūla. Pavyzdžiui, mėsos produkcijos gamyba 2005 metais, palyginti su 2002 metais, išaugo 80 proc., o paukštienos - net 134 proc.
Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja, kokia institucija yra atsakinga už PVM lengvatų poveikio stebėseną ir jų rezultatyvumo vertinimą. Auditorių nuomone, reikėtų sistemiškai vertinti šių lengvatų rezultatyvumą, kasmet apskaičiuoti dėl PVM lengvatų negaunamas biudžeto pajamas ir šiuos duomenis skelbti viešai.
Nenustačius tiesioginio ir ilgalaikio PVM lengvatų poveikio vartotojui, auditoriai rekomendavo svarstyti galimybes visoms prekėms ir paslaugoms taikyti vienodą mokesčio tarifą, atsisakant taikomų PVM lengvatų ir nenustatant naujų.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas (266 68 00).
Valstybinio audito ataskaita „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“.
Tomas Kučiauskas, Viešųjų ryšių tarnybos vyresnysis specialistas (266 67 92, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt).
|
|
2007-01-17
|
Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“
|
|
 Iki šiol Lietuvoje nebuvo atliktas išsamus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinių tarifų, taikomų prekėms ir paslaugoms, ekonominio poveikio vertinimas, t. y. nesukaupta objektyvios ir faktais paremtos informacijos, kuri leistų įvertinti, ar PVM lengvatos įgyvendino nustatytus tikslus ir ar jų poveikis rinkai buvo ilgalaikis. šio audito tikslas buvo įvertinti PVM lengvatinio tarifo taikymo rezultatyvumą ir PVM lengvatų poveikio vertinimo mechanizmą.
Dėl PVM lengvatinių tarifų 2005 metais valstybės biudžetas negavo 215 mln. Lt įplaukų. Audito metu nustatyta, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių ar paslaugų vartotojai, bet tokias prekes ir paslaugas teikiančios įmonės.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Valstybės kontrolės nuomone, PVM lengvatos kainų nemažina
Valstybinio audito ataskaita „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“
|
|
2007-01-16
|
Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą „Valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės investicijų, paskirstytų 2004-2006 m. programoje, panaudojimas 2004 metais“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“
|
|
 Audito tikslas – įvertinti, kaip valstybinės įstaigos vykdo 2005 metais auditorių pateiktas rekomendacijas dėl valstybės investicijų panaudojimo.
Valstybės kontrolė 2005 metais Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje atliko valstybinį veiklos auditą, kurio metu įvertino valstybės investicijų, paskirstytų 2004–2006 m. programoje, panaudojimą 2004 metais. Papildomi auditai buvo atlikti ir kitose institucijose. Tada auditoriai konstatavo, kad į investicinius projektus investuotos lėšos ne visuomet duoda laukiamą efektą, dalis investicinių projektų įgyvendinami ilgiau negu dešimt metų, užsitęsusiems darbams užbaigti tenka skirti papildomų lėšų.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Valstybės investicijos gali duoti didesnę naudą
Valstybinio audito ataskaita „Valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės investicijų, paskirstytų 2004–2006 m. programoje, panaudojimas 2004 metais“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“
|
|
2007-01-16
|
Valstybės investicijos gali duoti didesnę naudą
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip valstybinės įstaigos vykdo 2005 metais auditorių pateiktas rekomendacijas dėl valstybės investicijų panaudojimo. Tada audito metu buvo konstatuota, kad į investicinius projektus investuotos lėšos ne visuomet duoda laukiamą efektą, dalis investicinių projektų įgyvendinama ilgiau negu dešimt metų, užsitęsusiems darbams užbaigti tenka skirti papildomų lėšų.
„Valstybės investicijos kasmet didėja, 2006 m. jos sudarė 2,7 mlrd. Lt, - sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. - Todėl nuolat analizuojame, ar šios lėšos naudojamos efektyviai. Deja, tenka pripažinti, kad iki šiol nepakankamai dėmesio skiriama užsitęsusioms statyboms“. Nors buvo pasiūlyta šiems investicijų projektams lėšas skirti prioriteto tvarka, tačiau kai kurios valstybinės įstaigos į tai neatsižvelgė. Į Valstybės investicijų 2007-2009 m. programą neįtraukti 24 nebaigti statyti objektai, į kuriuos investuota 62 mln. Lt. Lėšos, skirtos naujiems investicijų projektams, atitinkamai sumažino vykdomų tęstinių projektų finansavimą. Auditorių nuomone, prieš pradedant naujus projektus reikėtų sparčiau baigti jau pradėtus.
Nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija neįgyvendino daugumos ankstesnio audito metu pateiktų rekomendacijų. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos. Auditoriai konstatavo, kad dalis į Valstybės investicijų 2006-2008 m. programos projektą įtrauktų investicinių projektų yra nekokybiški, kai kurios ministerijos vėlavo juos pateikti, ne visada nurodydamos projektų prioritetus.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybinėse įstaigose stinga investicinius projektus prižiūrinčių darbuotojų. Pavyzdžiui, vienam šį darbą atliekančiam Finansų ministerijos darbuotojui teko 176 projektai. Sveikatos apsaugos ministerijoje investicinių projektų, kuriems per metus skiriama daugiau negu 48 mln. Lt, įgyvendinimo priežiūrą faktiškai vykdo vienas darbuotojas.
Valstybės institucijoms ir įstaigoms, teikiančioms siūlymus dėl valstybės investicijų preliminarių limitų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus, rekomenduota nurodyti tęstinų, bet nesiūlomų finansuoti atitinkamais metais, investicijų projektus ir jų neįtraukimo priežastis. Finansų ministerijai rekomenduojama nagrinėti priežastis, dėl kurių nesiūloma skirti lėšų tęstiniems investicijų projektams ir teikti duomenis Vyriausybei kartu su atitinkamų metų Valstybės investicijų programos projektu.
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė (266 67 41).
Valstybinio audito ataskaita „Valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės investicijų, paskirstytų 2004-2006 m. programoje, panaudojimas 2004 metais“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2007-01-16
|
Kodėl reikia kurti bendrą audito sistemą
|
|
Savaitraštis „Mokesčių žinios“ spausdina valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės straipsnį apie bendros audito sistemos kūrimą Lietuvoje.
Valstybės kontrolė, Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija ir Lietuvos auditorių rūmai pasirašė susitarimą, kurio tikslas – kurti bendrą audito sistemą Lietuvos viešajame sektoriuje ir didinti pasitikėjimą audito institucijomis. Apie tai, kodėl reikia suvienodinti apskaitos principus ir tarptautinę patirtį šioje srityje skaitykite straipsnyje „Kodėl reikia kurti bendrą audito sistemą“.
Daugiau straipsnių apie valstybinį auditą, Valstybės kontrolės veiklą galite rasti skyriuje Publikacijos
|
|
2007-01-12
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursus užimti valstybinių auditorių ir valstybinių auditorių padėjėjų pareigas
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursus laisvoms valstybinių auditorių ir valstybinių auditorių padėjėjų pareigybėms užimti.
Daugiau informacijos apie pareigybes ir konkursų sąlygas rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkursuose!
|
|
2007-01-11
|
Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą „Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas“
|
|
 Valstybinio audito „Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas“ objektas - narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas Lietuvoje.
Seimo patvirtintoje Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programoje (toliau – Programoje) numatytas strateginis tikslas – sustabdyti ir mažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos veiksmingumą. Audito tikslas buvo įvertinti Programos vykdymą, administravimą ir koordinavimą. Už Programos priemonių koordinavimą yra atsakingas Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Auditoriai konstatavo, kad dar nėra sukurta vientisa kompleksinės pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis sistema, kuri užtikrintų tolygų paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Kompleksinė pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis sistema dar nesukurta
Valstybinio audito ataskaita „Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas“
|
|
2007-01-11
|
Kompleksinė pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis sistema dar nesukurta
|
Narkomanijos plitimo keliama grėsmė gyventojų sveikatai ir valstybės saugumui paskatino Valstybės kontrolę įvertinti, ar efektyviai Narkotikų kontrolės departamentas įgyvendina Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programą. Jai įgyvendinti 2005 metais iš valstybės biudžeto skirta daugiau nei 12 mln. Lt. „Šiuo metu jau funkcionuoja atskiri narkomanijos diagnostikos, gydymo bei psichologinės ir socialinės reabilitacijos sistemos elementai. Tačiau dar nėra sukurta vientisa kompleksinės pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis sistema, kuri užtikrintų tolygų paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą“, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Auditoriai nustatė, jog Narkotikų kontrolės departamento naudojami duomenys apie asmenis, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra nepakankamai išsamūs ir neatspindi bendro šių asmenų skaičiaus šalyje, todėl yra rizika, kad departamentas, neturėdamas išsamios informacijos, negalės pagrįstai vertinti, kaip vykdomi numatyti programos uždaviniai.
Pirminė narkotikų vartojimo prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo įvardijama kaip vienas iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos prioritetų. Pastaraisiais metais šiai veiklai buvo skiriama vis daugiau lėšų ir vykdoma daugiau projektų. Vis dėlto, kaip parodė departamento sudarytos prevencijos projektų vertinimo komisijos išvados, neretai prevencijos projektų vykdytojams trūksta kompetencijos, jų veiklos rezultatai yra trumpalaikiai ir neužtikrinantys tęstinio poveikio, o naudojami veiklos metodai yra neefektyvūs. Siekdami didesnio pirminės prevencijos efektyvumo, auditoriai rekomendavo numatyti, kad projektus finansuojančios įstaigos užtikrintų tinkamą narkomanijos prevencijos efektyvumo vertinimą.
Psichologinės ir socialinės reabilitacijos bendruomenėse lėšos, tenkančios vieno asmens išlaikymui per mėnesį, buvo nevienodos. Pavyzdžiui, vienoje bendruomenėje vieno nario išlaikymui per mėnesį 2005 metais buvo skiriama 750 Lt, o kitoje - 1590 Lt. Todėl yra rizika, kad teikiamų psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų apimtis ir kokybė įvairiose bendruomenėse gali skirtis.
Lietuvoje sergantieji priklausomybe nuo narkotinių medžiagų metadonu gydomi nuo 1995 metų. Tačiau pastaraisiais metais tokio gydymo stebėsena nebuvo atliekama, neanalizuojami gydymo rezultatai. Auditoriai konstatavo, jog šalies mastu neatliekant gydymo metadonu stebėsenos, negalima įvertinti tokio gydymo rezultatyvumo.
Audito metu nustatyta, jog ne visais priklausomybės ligų gydymo atvejais užtikrinama įstatyminė nuostata, kad narkologinė pagalba yra nemokama. Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartuose numatytos paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas ir procedūras. Vis dėlto priklausomybės ligų centrų vadovai yra patvirtinę mokamų paslaugų sąrašus, kuriuose yra ir dalis tokių paslaugų, kurios turėtų būti teikiamos nemokamai. Kartu auditoriai pastebėjo, jog pacientų teisė į gydymo paslapties išsaugojimą neturėtų būti priežastis teikti mokamas anoniminio gydymo paslaugas.
Valstybės kontrolė rekomendavo Narkotikų kontrolės departamentui ir Sveikatos apsaugos ministerijai atlikti paslaugų vertinimą ir, atsižvelgus į rezultatus, gerinti jų kokybę. Siekiant didinti priklausomybės ligų gydymo prieinamumą, pasiūlyta svarstyti pacientų tiesioginio kreipimosi į priklausomybės ligų centrus galimybę, patikslinti teisės aktų nuostatas dėl mokamų sveikatos priežiūros paslaugų.
Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento vyresnioji valstybinė auditorė Rasa Baušienė (266 68 26).
Valstybinio audito ataskaita „Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas“.
Tomas Kučiauskas, Viešųjų ryšių tarnybos vyresnysis specialistas (266 67 92, tkuciauskas@vkontrole.lt).
|
|
2007-01-09
|
Valstybės kontrolė skelbia 2007-ųjų metų auditų programą
|
|
 Valstybės kontrolė valstybinius auditus atlieka pagal kasmet tvirtinamą valstybinio audito programą.
2007 metų valstybinio audito programoje yra numatyta atlikti 38 veiklos ir baigti 88 finansinius auditus. Taip pat numatyta pradėti 100 finansinių auditų, kurių metu bus įvertinta biudžetinių įstaigų veikla 2007 metais.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Valstybės kontrolė skelbia 2007-ųjų metų auditų programą
|
|
2007-01-09
|
Valstybės kontrolė skelbia 2007-ųjų metų auditų programą
|
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė patvirtino 2007 metais atliekamų auditų programą, kurioje numatyta atlikti 38 veiklos ir baigti 88 finansinius auditus. Taip pat numatyta pradėti 100 finansinių auditų, kurių metu bus įvertinta biudžetinių įstaigų veikla 2007 metais.
Pasak R. Budbergytės, programa sudaryta taip, kad ją vykdant būtų skatinamas teigiamas ir veiksmingas poveikis valstybės finansų ir kontrolės sistemai, kad ji būtų orientuota į rezultatus, siekiant pagerinti viešojo sektoriaus valdymą ir veiklą. Šių auditų metu gauta informacija bus grindžiamos keturios kasmet Seimui teikiamos išvados dėl valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos, valstybės skolos, valstybės turto ir valstybės biudžeto projekto.
Finansinių auditų metu bus vertinama 2006 metų biudžetinių įstaigų finansinė veikla ir atskaitomybė bei teisėtumas. Finansiniai auditai bus atliekami ministerijose, apskrities viršininkų administracijose, didžiausiose Vyriausybei ir ministerijoms pavaldžiose įstaigose, savivaldybėse, aukštosiose mokyklose. Šie audito subjektai 2006 metais panaudojo daugiau kaip 80 procentų valstybės biudžeto lėšų.
Atlikdami veiklos auditus valstybiniai auditoriai vertins valstybinių įstaigų ir įmonių veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo požiūriu bei sieks atskleisti jų veiklos tobulinimo galimybes. Audito programoje numatyta įvertinti valstybės institucijoms ir įmonėms priskirtų žemės sklypų naudojimą, valstybinių registrų administravimą, darbo rinkos politikos įgyvendinimą, Valstybinės ligonių kasos veiklą, savivaldybių veiklą vykdant joms perduotas valstybės funkcijas ir naudojant tam skirtas valstybės biudžeto lėšas, švietimo sistemos reformos ir Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimą, Europos Sąjungos lėšų panaudojimą žemės ūkyje, gyventojų pajamų apmokestinimą, informacinių sistemų kontrolės būklę bei atlikti daug kitų valstybės valdymui aktualių auditų. Seimo pavedimu bus tiriama, ar pagrįstai auga šilumos ir karšto vandens kainos, ir vertinama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla.
Papildoma informacija: Tomas Mackevičius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas (266 67 00).
2007 metų valstybinio audito programa.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2007-01-08
|
Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą „Moksleivių nemokamo maitinimo organizavimas“
|
|
 Moksleivių nemokamas maitinimas organizuojamas nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikams, nes maitinimas mokyklose gal būt yra vienintelė galimybė jiems pavalgyti. Moksleivių nemokamam maitinimui kasmet skiriama apie 60 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.
Valstybinis audito „Moksleivių nemokamo maitinimo organizavimas“ tikslas buvo įvertinti moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą, administravimą, valstybės biudžeto lėšų moksleivių nemokamam maitinimui poreikio planavimą, skyrimą, panaudojimą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Valstybės kontrolė siūlo tobulinti mokinių nemokamo maitinimo organizavimą.
Valstybinio audito ataskaita „Moksleivių nemokamo maitinimo organizavimas“.
|
|
2007-01-08
|
Valstybės kontrolė siūlo tobulinti mokinių nemokamo maitinimo organizavimą
|
Valstybės kontrolė įvertino moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą. Nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikų nemokamam maitinimui mokyklose iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. Lt. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad iki šiol šių lėšų naudojimas nebuvo pakankamai aiškiai reglamentuotas, todėl savivaldybės mokinių maitinimui skyrė nevienodas pinigų sumas. Pavyzdžiui, Trakų ir Prienų savivaldybės 2006 metais vieno moksleivio pietums planavo skirti beveik 3 Lt, o Šilalės savivaldybė - tik 2,4 Lt. Savivaldybės numatė ir skirtingą maitinimo dienų skaičių. Pavyzdžiui, Visagino ir Kauno miesto savivaldybės moksleivius nemokamai maitino daugiau kaip 200 dienų, o Kupiškio ir Ignalinos - tik 130-140 dienų. Labai skiriasi maitinimo normos mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. Pavyzdžiui, daugelyje savivaldybių vieno moksleivio maitinimui per dieną panaudota visa nustatyta maksimali 7,50 Lt suma, o Elektrėnų, Kaišiadorių, Zarasų, Kupiškio savivaldybėse - tik 3-3,76 Lt. Dalis moksleivių maitinimui nepanaudotų lėšų buvo skirta šventiniams produktų rinkiniams, kurių vertė atskirose savivaldybėse sudarė nuo 17 iki 51 Lt. Be to, auditoriai atkreipė dėmesį, kad mokyklų administracijos buvo įpareigotos įvertinti moksleivių šeimų materialinę padėtį ir atlikti dalį kitų su moksleivių nemokamo maitinimo organizavimu susijusių švietimo įstaigoms nebūdingų funkcijų.
Auditorių nuomone, nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Socialinės paramos mokiniams įstatymas ir poįstatyminiai aktai nepašalins kai kurių nurodytų trūkumų. Savivaldybės kaip ir anksčiau turės galimybę atskirais atvejais nemokamą maitinimą mokiniams skirti pagal skirtingus kriterijus ir taikyti skirtingą nemokamo maitinimo dienos išlaidų normą vienam mokiniui. Neaiškiai reglamentuota lėšų, skirtų maitinimui mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, naudojimo tvarka.
Valstybės kontrolė pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų geriau organizuoti nemokamą moksleivių maitinimą. Be kita ko, pasiūlyta nustatyti ne tik minimalų, bet ir maksimalų mokiniui vienai dienai skiriamų lėšų kiekį, patikslinti patiekalų gamybos ir mokinių nemokamo maitinimo administravimo išlaidų finansavimo šaltinius. Taip pat pasiūlyta tikslinti lėšų poreikio planavimo ir jų paskirstymo metodikas, parengti lėšų, skirtų maitinimui mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, naudojimo tvarką.
Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas (266 67 12).
Valstybinio audito ataskaita „Moksleivių nemokamo maitinimo organizavimas“.
Gediminas Končius, Viešųjų ryšių tarnybos vadovas (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|