|
2007-08-29
|
Skelbiama apskričių viršininkų administracijose atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
|
|
 Valstybės kontrolė apibendrino dešimtyje šalies apskričių viršininkų administracijų atliktą finansinį (teisėtumo) auditą. 2006 metais programoms vykdyti iš valstybės biudžeto joms buvo skirta daugiau nei 554 mln. Lt. Apibendrinime pateiktos dažniausiai pasitaikančios finansų ir kito turto valdymo klaidos bei neatitikimai teisės aktams, atskleidžiama gera patirtis.
Plačiau skaitykite:
Pranešimas spaudai Reikšmingų pastabų auditoriai neturėjo keturioms apskritims
Apibendrinimo ataskaita Apskričių viršininkų administracijose atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
|
|
2007-08-29
|
Reikšmingų pastabų auditoriai neturėjo keturioms apskritims
|
Valstybės kontrolė apibendrino dešimtyje šalies apskričių viršininkų administracijų atliktą finansinį (teisėtumo) auditą. 2006 metais programoms vykdyti iš valstybės biudžeto joms skirta daugiau nei 554 mln. Lt. Auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Šiaulių apskričių administracijoms.
Reikšmingų klaidų ir neatitikimų nustatyta tose administracijose, kuriose vidaus kontrolės sistema vis dar yra tobulintina. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, kai kurių administracijų vadovų sukurtos ir įdiegtos vidaus kontrolės procedūros ne visada yra pakankamai veiksmingos, leidžiančios laiku nustatyti ir ištaisyti klaidas, užtikrinti efektyvų valstybės turto valdymą. „Šių administracijų vadovai turėtų neatidėliotinai spręsti vidaus kontrolės sistemos tobulinimo klausimus užtikrinant valstybės biudžeto lėšų ir turto naudojimo ir valdymo teisėtumą“, - teigia valstybės kontrolierė.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad trūkumai administracijų bei joms pavaldžių įstaigų apskaitos sistemose turėjo tiesioginę įtaką klaidų finansinėse ataskaitose atsiradimui: šešioms audituotoms administracijoms pareikšta sąlyginė nuomonė.
Kai kurių apskričių administracijų ir pavaldžių įstaigų vadovai ne visada tinkamai prižiūri, kad valstybės turtas būtų apskaitomas, valdomas ir naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka, o vykdoma išankstinė finansų kontrolė ne visada užtikrina, kad ūkinės operacijos būtų teisėtos ir dokumentai tinkamai parengti. Auditoriai nustatė, kad daugumoje administracijų buvo netinkamai apskaitomas finansinis turtas, kai kuriose apskrityse pažeidžiant įstatymus valstybės turtas viešosioms įstaigoms perduodamas valdyti neatlygintinai, programos lėšos naudojamos ne jos tikslams įgyvendinti, kai kurios sutartys sudaromos nesivadovaujant įstatymų nuostatomis ar netinkamai tvarkoma reprezentacinių išlaidų apskaita. Dėl šių ir kitų priežasčių auditoriai negalėjo patvirtinti, kad visas turtas yra apskaitomas ir valdomas vadovaujantis teisės aktais Vilniaus, Utenos, Panevėžio, Alytaus, Klaipėdos ir Telšių administracijose.
Audito ataskaitoje pažymima, kad audituotų administracijų vadovai operatyviai reagavo į auditorių pateiktas rekomendacijas - dauguma klaidų ištaisyta audito metu arba nustatyti konkretūs terminai auditorių rekomendacijoms įgyvendinti.
Papildoma informacija: 3-iojo audito departamento direktorius Kęstutis Širvaitis (8 5 266 67 79) ir direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė (8 5 266 67 19)
Valstybinio audito ataskaita „Apskričių viršininkų administracijose atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita“
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (8 5 266 67 92, 8 5 266 67 95, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt).
|
|
2007-08-16
|
Audito metu nustačius reikšmingų teisės aktų pažeidimų Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė sprendimą
|
|
Veiklos audito „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ metu, valstybiniai auditoriai Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje nustatė reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Dėl to valstybės kontrolierius priėmė sprendimą.
Sprendimas Dėl valstybinio audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje
Valstybinio audito ataskaita Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas
|
|
2007-08-14
|
Valstybės kontrolė atliko auditą „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Baltijos pajūrio teritorijos, kurios yra ypač vertingos ir ekologiškai jautrios ir kuriose svarbu reglamentuoti ir kontroliuoti žmogaus ūkinę veiklą.
Audito metu buvo išanalizuotas žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymas Klaipėdos apskrityje; išimtinės Lietuvos Respublikos nuosavybės apsauga pajūrio juostoje; Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų, esančių 7 km pločio juostoje nuo Baltijos pajūrio, apsauga; teritorijų planavimo sprendinių sustabdymas ir kitų Baltijos pakrantės teritorijų, kurios nepatenka į minėtas teritorijų grupes, tačiau yra reikšmingos, apsauga.
Valstybiniai auditoriai, nustatę nemažai pažeidimų, pateikė rekomendacijas ataskaitoje nurodytoms problemoms spręsti.
Plačiau skaitykite:
pranešimas spaudai Pajūrio zonoje visuomenės interesai apsaugoti nepakankamai
valstybinio audito ataskaita Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas
|
|
2007-08-14
|
Pajūrio zonoje visuomenės interesai apsaugoti nepakankamai
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Baltijos pajūrio teritorijos, kurios yra ypač vertingos ir ekologiškai jautrios, ir kuriose svarbu reglamentuoti ir kontroliuoti žmogaus ūkinę veiklą. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Tomo Mackevičiaus teigimu, audito metu nustatyti faktai leidžia teigti, kad šios teritorijos naudojimo reglamentavimas, taigi ir jos apsauga, yra nepakankami, o esami teisės aktai dažnai pažeidinėjami.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė Klaipėdos apskrityje, už kurios organizavimą ir vykdymą atsakingas Klaipėdos apskrities viršininkas, planuojama ir įgyvendinama netinkamai. Planuojant žemės naudojimo patikrinimus nepakankamai atsižvelgiama į rizikingiausias regiono teritorijas, žemės sklypų reikšmingumą ar esminius ūkinės veiklos pasikeitimus. Viena vertus, net ir suplanuoti patikrinimai dažnai neatliekami - praėjusiais metais neatlikta net trečdalis planuotų patikrinimų, pvz., Palangos miesto žemėtvarkos skyrius vietoje planuotų 60 atliko 21, o Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius neatliko nei vieno planinio patikrinimo. Kita vertus, šių patikrinimų metu nustatyta daug atvejų, kai fiksuojami nereikšmingi žemės naudojimo pažeidimai (dėl sklypuose augančių piktžolių, krūmų ir medelių), žemės sklypų naudojimas apskrityje tikrinamas ne visais įstatyme nustatytais aspektais (ne pagal visas žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas). Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje nebuvo nustatyta pažeidimų, kai trukdoma asmenims prieiti prie vandens telkinių, nors patikrinę vietoje auditoriai konstatavo, kad jūros link vedantys keliai neleistinai užtverti tvoromis su savavališkai pastatytais ženklais.
Teisės aktai pajūrio juostai, kuri yra svarbi Baltijos pajūrio teritorijos dalis, suteikia išimtinės valstybės nuosavybės statusą, tačiau negarantuoja tinkamos jos apsaugos. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų bazėje tik 3-juose iš 45-ių Baltijos pajūrio juostoje esančių sklypų įrašyta pastaba, kad „sklypas yra pajūrio juostos teritorijoje“. Skirtinguose teisės aktuose yra nustatytos skirtingos pajūrio juostos ribos. Auditoriai konstatavo, kad šią teritoriją saugantys įstatymai yra pažeidinėjami, pvz., privačiam fiziniam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į Baltijos pajūrio juostoje esantį, išimtinės LR nuosavybės statusą turintį, 9,3 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą.
Valstybinės reikšmės miškai ir jų žemė, nors ir priskiriami išimtinei Lietuvos Respublikos nuosavybei, Baltijos pajūryje saugomi nepakankamai. Palangos miesto taryba yra patvirtinusi Nemirsetos gyvenvietės ir Šventosios miesto detaliuosius planus, pagal kuriuos komercinę veiklą ir / ar gyvenamųjų namų statybą numatyta plėtoti Palangos miesto miškuose. Žinodama šiuos pažeidimus, Palangos miesto taryba sustabdė minėtų detaliųjų planų galiojimą, tačiau iki šiol nesiima veiksmų, reikalingų jiems koreguoti arba naikinti. Auditoriai nustatė, kad Vyriausybės atstovas apskrityje, nors tai yra jo funkcija, neturi reikiamų įgaliojimų efektyviai prižiūrėti (ginčyti) savivaldybės administravimo subjektų sprendimus, kuriais tvirtinami teritorijų detalieji planai. Valstybinės reikšmės miško žemės apsauga yra nepakankama dar ir dėl to, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos, pagal kurią turėtų būti nuomojama valstybinė miško žemė.
Audito išvadose pažymima, kad viena iš aktualiausių Baltijos pajūrio apsaugos problemų yra susijusi su joje esančiais poilsio nameliais, kurių skaičiaus audituotos institucijos nežino. Auditorių teigimu, tokių poilsio namelių skaičius gali būti apie vieną tūkstantį. Daugelis jų buvo statyti prieš 30-40 metų ir yra nusidėvėję, o jų statuso teisės aktai tiksliai neapibrėžia. Dėl to poilsio namelių savininkai įgyja galimybę juos registruoti Nekilnojamojo turto registre, rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus. Tai kelia grėsmę vertingoms ir ekologiškai jautrioms Baltijos pajūrio teritorijoms, nes esami teritorijų planavimo dokumentai nenustato pakankamų statybos, gamtosaugos, urbanizacijos, rekreacijos bei želdinių išsaugojimo ir tvarkymo reikalavimų. Vien tik auditorių patikrintuose 8 žemės sklypuose yra 271 poilsio namelis, kuriuos leista rekonstruoti ir kurių savininkai pretenduoja į didesnį nei
12 ha Baltijos pajūrio valstybinės žemės plotą. Auditoriai šiuos procesus vertina neigiamai, nes architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu galiojantis poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas. Ekspertų nuomone, poilsio nameliai turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taip pat turėtų būti nustatytas pagrįstas ir protingas šių poilsio namelių naudojimo terminas, po kurio jie būtų nugriauti, tokiu būdu palaipsniui atlaisvinant vertingas pajūrio teritorijas.
Papildoma informacija: 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė (85 266 67 36), 3-iojo audito departamento vyr. valstybinis auditorius Gytis Andrulionis (85 266 68 38).
Valstybinio audito ataskaita „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“.
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 95, 266 67 92; aklimasauskiene@vkontrole.lt).
|
|
2007-08-10
|
Valstybės kontrolė atliko valstybės skolos valdymo auditą
|
|
 Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. Lt, per 2006 m. ji padidėjo 1 662,5 mln. Lt. Lyginant su bendrojo vidaus produkto rodikliu, valstybės skola sudarė 18,2 proc. ir buvo gerokai mažesnė už Mastrichto sutartyje nustatytą kriterijų. Tačiau, auditorių nuomone, valstybės skola turi būti nuosekliai mažinama.
Plačiau skaitykite:
pranešimas spaudai Valstybės skola ir toliau turi būti nuosekliai mažinama
valstybinio audito ataskaita Valstybės skolos valdymas
|
|
2007-08-10
|
Valstybės skola ir toliau turi būti nuosekliai mažinama
|
Valstybės kontrolė atliko valstybės skolos valdymo auditą. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje buvo lygi 14,9 mlrd. Lt, per 2006 m. ji padidėjo 1 662,5 mln. Lt. Lyginant su bendrojo vidaus produkto rodikliu, valstybės skola yra gerokai mažesnė už Mastrichto sutarties kriterijų, nustatantį, kad valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pastaraisiais metais mažėjo, 2006 m. jis sudarė 18,2 proc. ir buvo vienas mažiausių rodiklių tarp Europos Sąjungos šalių (po Estijos, Liuksemburgo, Latvijos, Rumunijos).
Didžiausią skolinimosi poreikį 2006 metais, kaip ir ankstesniaisiais, sudarė lėšos, reikalingos valstybės biudžeto deficitui ir valstybės skolai dengti. Lietuva įsipareigojo siekti 2006 m. konvergencijos programoje nustatytų vidutinės trukmės tikslų - mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kad 2008 m. jis neviršytų 0,5 proc. BVP, o 2009 m. būtų pasiektas valdžios sektoriaus balansas. Prognozuojama, kad valstybės skola iki 2009 m. sumažės iki 17,7 proc. BVP. Auditoriai pastebėjo, kad 2005 metais Vyriausybės nutarimu patvirtintame Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių apraše išdėstyti vidutinės trukmės valstybės skolinimosi krypčių siektini rodikliai iki 2009 m. galėtų būti konkretesni. Nors skolos mažinimas yra užprogramuotas Valstybės skolos įstatymo nuostatose dėl skolinimosi tikslų ir fiskalinės politikos formavimo dokumentuose, tačiau šie teisės aktai nenustato valstybės lėšų panaudojimo, kai bus nedeficitinis ar perteklinis biudžetas, optimalaus skolos lygio, neturinčio įtakos valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vyriausybei pasiūlyta tobulinti Valstybės vidutinės trukmės skolos valdymo strategiją ir apsvarstyti galimybę teisės aktuose įtvirtinti nuostatą, kad viršplaninės valstybės biudžeto pajamos, pasiekus nedeficitinį ar perteklinį biudžetą, bus skiriamos valstybės skolai mažinti.
Auditoriai konstatavo, kad Finansų ministerija tinkamai valdo pagrindines valstybės skolos rizikas: orientuojamasi į ilgalaikį skolinimąsi, skolinamasi už fiksuotą palūkanų normą, skolos struktūroje dominuoja skoliniai įsipareigojimai eurais, kas padeda išvengti skolos valdymo išlaidų didėjimo. Tai atitinka Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas. Nuo 2003 m. Lietuvos valstybė nebesuteikia naujų valstybės garantijų skoliniams įsipareigojimams, tai mažina kredito riziką.
Tačiau audito ataskaitoje pažymima, kad Finansų ministerijos vykdomas valstybės piniginių išteklių valdymas ir skolintų lėšų poreikio prognozavimas yra tobulintinas, informacinės sistemos reikalauja daug rankinio darbo ir papildomų kontrolės procedūrų. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad Finansų ministerija nepanaudojo visų galimybių investuoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius. Šiuo metu ministerija modernizuoja valstybės skolos valdymo informacinę sistemą. Finansų ministerijai rekomenduota patvirtinti valstybės piniginių išteklių valdymo tvarką, paspartinti laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimą, nustatyti, kad visus sprendimus dėl metinio skolinimosi valstybės vardu poreikio ir reikšmingų jo pasikeitimų priimtų Finansų ministerijos sudaryta komisija.
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė (8 5 266 6741).
Valstybinio audito ataskaita „Valstybės skolos valdymas“.
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (8 5 266 6724; 8 686 25965; gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2007-08-09
|
Valstybės kontrolė įvertino teisinių paslaugų teikimą
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip Teisingumo ministerija ir savivaldybės administruoja pirminės teisinės pagalbos teikimą ir civilinės būklės aktų registravimą. Šias valstybines funkcijas vykdo savivaldybės, o vykdymo kontrolė pavesta Teisingumo ministerijai. Iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriama specialioji tikslinė dotacija: pirminei teisinei pagalbai per pastaruosius dvejus metus kasmet skirta po 2,62 mln. Lt., o civilinės būklės aktams registruoti - nuo 7 iki 8 mln. Lt. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės nuomone, jeigu šios lėšos būtų naudojamos racionaliau, gyventojai gautų daugiau ir kokybiškesnių paslaugų, o valstybės biudžetas turėtų mažiau išlaidų.
Plačiau skaitykite:
pranešimas spaudai Pirminei teisinei pagalbai ir civilinės būklės aktų registravimui skiriamas lėšas reikia naudoti racionaliau
valstybinio audito ataskaita Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimas ir civilinės būklės aktų registravimas
|
|
2007-08-09
|
Pirminei teisinei pagalbai ir civilinės būklės aktų registravimui skiriamas lėšas reikia naudoti racionaliau
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip Teisingumo ministerija ir savivaldybės administruoja pirminės teisinės pagalbos teikimą ir civilinės būklės aktų registravimą. Šias valstybines funkcijas vykdo savivaldybės, o vykdymo kontrolė pavesta Teisingumo ministerijai. Iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriama specialioji tikslinė dotacija: pirminei teisinei pagalbai per pastaruosius dvejus metus buvo skirta kasmet po 2,62 mln. Lt., o civilinės būklės aktams registruoti - nuo 7 iki 8 mln. Lt. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės nuomone, jeigu šios lėšos būtų naudojamos racionaliau, gyventojai gautų daugiau ir kokybiškesnių paslaugų, o valstybės biudžetas turėtų mažiau išlaidų.
Valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos gyventojai, kad galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau gyventojų apklausos duomenimis net 59 proc. apklaustųjų nėra girdėję apie tokią galimybę. Statistiškai 100 gyventojų tenkantis suteiktų pirminės teisinės pagalbos paslaugų skaičius kai kuriose savivaldybėse skiriasi daugiau kaip šimtą kartų, nors savivaldybėms bazinė lėšų suma iš valstybės biudžeto šiai funkcijai buvo skirta, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijos gyventojų skaičių. Pavyzdžiui, Kauno mieste pirminės teisinės pagalbos kreipėsi maždaug kas 60 gyventojas, o Širvintose, Palangoje, Šilutėje, Molėtuose, Birštone, Neringoje - mažiau nei vienas iš dviejų šimtų. Labai skiriasi vienos pirminės teisinės pagalbos teikimo kaštai. Pavyzdžiui, Visagine už vienam asmeniui suteiktą pirminę teisinę pagalbą buvo sumokėta vidutiniškai 27 Lt, o Birštone - 870 Lt. Šios paslaugos kainą dažnai didina tai, kad daugumoje savivaldybių nelabai efektyviai organizuojamas darbuotojų, teikiančių pirminę teisinę pagalbą, darbas, ir tai, kad iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirtos specialios tikslinės dotacijos lėšų sumokama darbuotojams už funkcijų, kurios nesusijusios su pirminės teisinės pagalbos teikimu, atlikimą bei advokatams už kitas savivaldybei teiktas paslaugas.
Auditoriai nustatė, kad savivaldybėse pirminės teisinės pagalbos teikimas ir civilinės būklės aktų registravimas organizuojamas nesilaikant įstatymo reikalavimų, nes gyventojams nesudaryta galimybė gauti šias paslaugas po darbo valandų, o kai kurios civilinės būklės aktų registravimo paslaugos teikiamos net ne visomis darbo dienomis. Auditorių nuomone, kai kurie Teisingumo ministerijos nustatytos paslaugų teikimo tvarkos punktai, informacijos ir viešumo stoka bei nepagrįstai ilgi atskirų procedūrų atlikimo terminai sudaro prielaidas biurokratizmui.
Auditorių nuomone, yra realių galimybių ženkliai sumažinti valstybės lėšų poreikį pirminei teisinei pagalbai ir civilinės būklės aktų registravimui. Teisingumo ministerijai pateiktose rekomendacijose siūloma tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimą ir civilinės būklės aktų registravimą, sustiprinti jų stebėseną ir kontrolę.
Papildoma informacija : 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova (85 266 6748).
Valstybinio audito ataskaita „Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimas ir civilinės būklės aktų registravimas“.
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (85 266 6724; 8 686 25965; gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2007-08-02
|
Valstybės kontrolė atliko auditą „Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos sudarymo Muitinės departamente vertinimas“
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip Lietuvos muitinė administruoja muito ir kitus mokesčius, kurie sudaro apie 11 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Auditoriai neturėjo esminių pastabų dėl šių lėšų surinkimo ir pervedimo į valstybės biudžetą. Tačiau konstatavo, kad tinkamai pasirengus mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos įdiegimui lėšos būtų naudojamos efektyviau ir taupiau.
Plačiau skaitykite:
pranešimas spaudai Auditoriai Lietuvos muitinei neturėjo esminių pastabų dėl mokesčių apskaitos
valstybinio audito ataskaita Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos sudarymo Muitinės departamente vertinimas
|
|
2007-08-02
|
Auditoriai Lietuvos muitinei neturėjo esminių pastabų dėl mokesčių apskaitos
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip Lietuvos muitinė administruoja muito ir kitus mokesčius, kurie sudaro apie 11 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius teigia, kad auditoriai neturėjo esminių pastabų dėl šių lėšų surinkimo ir pervedimo į valstybės biudžetą.
Vertindami Lietuvos muitinėje įdiegtą mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinę sistemą auditoriai konstatavo, kad ji yra patikima. Sistemos dėka buvo unifikuota ir supaprastinta apskaita, ataskaitų rengimo ir keitimosi informacija procedūros, operatyviau ir tiksliau apskaitomos mokesčių mokėtojų skolos, vartotojams teikiama išsamesnė ir operatyvesnė informacija, sumažėjo rankinio darbo, racionaliau panaudojami žmogiškieji ištekliai ir darbo laikas. Tačiau įdiegti šią sistemą buvo vėluojama beveik dvejus metus. Jos kūrimo ir diegimo darbai kainavo 14,6 mln. Lt, beveik pusė jų buvo išleista sistemos analizės ir planavimo darbams. Sistemos vystymas kainuos dar 2,5 mln. Lt. Auditorių nuomone, tinkamai pasirengus sistemai diegti lėšos būtų naudojamos efektyviau ir taupiau.
Muitinėje pradėjus taikyti centralizuotą kaupimo principu pagrįstą mokesčių apskaitos sistemą, gaunama išsamesnė ir operatyvesnė informacija. Tai naudinga analizuojant valstybės biudžeto pajamų surinkimo užduočių vykdymą, atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes pajamų surinkimo prognozes, vykdant rizikingų mokesčių mokėtojų atranką kontrolės veiksmams bei taikant nepriemokų išieškojimo veiksmus.
Iki naujos sistemos įdiegimo mokesčių mokėtojų skolos buvo registruojamos kiekvienoje muitinėje atskirai, todėl susidarydavo situacija, kai mokesčių mokėtojas turėjo permokas vienose teritorinėse muitinėse, o skolas„ kitose. Dabar skolos muitinei kontroliuojamos pagal asmenų registravimo vietą, todėl tapo lengviau jas išieškoti. Auditorių nuomone, būtų tikslinga Vyriausybės nutarimu patvirtinti mokesčių mokėtojų muitinei sumokėtų sumų įskaitymo tvarką. Tai leistų supaprastinti dokumentų apdorojimą ir užtikrintų tinkamą teisinį reglamentavimą.
Auditoriai nustatė, kad, centralizavus muitinės administruojamų mokesčių apskaitą, dalį teritorinių muitinių funkcijų perėmė Muitinės departamentas. Todėl Finansų ministerijai pasiūlyta atitinkamai inicijuoti teisės aktų pakeitimus.
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė (8 5 266 6741).
Audito ataskaita „Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos sudarymo Muitinės departamente“.
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 266 67 95; 8 686 25965; gkoncius@vkontrole.lt).
|