|
2008-11-26
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybei užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą 8-ojo audito departamento vyresniojo valstybinio auditoriaus pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2008-11-24
|
Elektros tinklai nepagrįstai pelnosi naujųjų vartotojų sąskaita
|
|
 Valstybės kontrolės nuomone, elektros tinklus valdančios įmonės nepagrįstai pelnosi naujųjų vartotojų sąskaita. Tokia išvada padaryta atlikus auditą Ūkio ministerijoje, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje ir akcinėje bendrovėje „Rytų skirstomieji tinklai“.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė konstatavo, kad per pastaruosius ketverius metus elektros tinklus valdančios įmonės iš naujųjų elektros vartotojų nepagrįstai gavo beveik 33 mln. Lt pajamų. Pasak valstybės kontrolierės, užkirsti kelią vartotojų išnaudojimui privalėjo Ūkio ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pakeisdamos ydingus teisės aktus ir nustatydamos objektyvius prijungimo kainų skaičiavimo metodus. Deja, pirmuosius žingsnius minėtos institucijos šia linkme žengė tik pradėjus auditą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Elektros tinklai nepagrįstai pelnosi naujųjų vartotojų sąskaita
Valstybinio audito ataskaita Naujų vartotojų prijungimas prie veikiančių energetikos įmonių objektų
|
|
2008-11-24
|
Elektros tinklai nepagrįstai pelnosi naujųjų vartotojų sąskaita
|
Valstybės kontrolės nuomone, elektros tinklus valdančios įmonės nepagrįstai pelnosi naujųjų vartotojų sąskaita. Tokia išvada padaryta atlikus auditą Ūkio ministerijoje, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje ir akcinėje bendrovėje „Rytų skirstomieji tinklai“.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė konstatavo, kad per pastaruosius ketverius metus elektros tinklus valdančios įmonės iš naujųjų elektros vartotojų nepagrįstai gavo beveik 33 mln. Lt pajamų. Pasak valstybės kontrolierės, užkirsti kelią vartotojų išnaudojimui privalėjo Ūkio ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pakeisdamos ydingus teisės aktus ir nustatydamos objektyvius prijungimo kainų skaičiavimo metodus. Deja, pirmuosius žingsnius minėtos institucijos šia linkme žengė tik pradėjus auditą.
Šiuo metu naujieji elektros energijos vartotojai turi sumokėti prijungimo prie elektros tinklų mokestį, kuris sudaro 40 proc. prijungimo išlaidų. Tačiau auditoriai konstatavo, kad nustatyta tvarka skaičiuodamos prijungimo mokestį, elektros tinklus valdančios įmonės dažnai nustato gerokai didesnį prijungimo mokestį, nei 40 proc. faktinių prijungimo išlaidų. Remiantis tokiais neobjektyviais apskaičiavimais iš vartotojų reikalaujama nepagrįstai didelio mokesčio. Audito metu įsigalioję prijungimo taisyklių pakeitimai nustatė naują prijungimo mokesčio skaičiavimo būdą – nuo viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo atliktų darbų kainos. Anksčiau prijungimo mokestis sudarė 40 proc. planuojamos statybos kainos, kuri dažnai yra didesnė už faktinę. Tačiau tai neišsprendė kitos problemos, kuri kyla tada, kai prijungimo prie elektros tinklų mokestis apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus vienanarį ir dvinarį įkainius. Šis būdas nesusijęs nei su skaičiuojamosiomis, nei su faktinėmis statybos darbų išlaidomis. Taip apskaičiuotas prijungimo mokestis neretai kelis ar net keliasdešimt kartų viršydavo 40 proc. faktinių prijungimo išlaidų. Todėl Vyriausybei pasiūlyta inicijuoti teisės aktų pakeitimus apskritai atsisakant komisijos patvirtintų įkainių ir tokio prijungimo mokesčio skaičiavimo būdo. Vietoj jo siūloma 40 proc. dydžio prijungimo mokestį skaičiuoti nuo viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo atliktų darbų kainos.
Valstybės kontrolės nuomone, elektros tinklų įmonės taip pat privalėtų viešai skelbti duomenis apie nepanaudotas elektros energijos perdavimo galimybes kadastrinėse vietovėse, nes tai gerokai palengvintų prisijungimo planavimo procesą. Pasiūlyta nustatyti prijungimo mokesčio skaičiavimą ne nuo elektros tinklo bendrojo leistino pajėgumo, o nuo naujojo vartotojo prašomos leistinosios galios. Toks skaičiavimo būdas suteiktų galimybę naujų elektros tinklų įrengimo išlaidas objektyviai paskirstyti tarp naujųjų vartotojų.
Valstybės kontrolė pasiūlė Ūkio ministerijai, suderinus su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, parengti ir patvirtinti privalomas standartines elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, nes tai atlikti šią instituciją įpareigoja Energetikos ir Elektros energetikos įstatymai. Taip pat rekomenduota analogiškas privalomas standartines sąlygas nustatyti ir naujųjų vartotojų prijungimo sutartims.
Auditorių nuomone, vartotojui turi būti leidžiama siūlyti atestuotą rangovą savo elektros energijos įrenginiams prijungti. Tai padidintų galimybes sumažinti naujų elektros tinklų statybos išlaidas. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai rekomenduota sustiprinti elektros skirstomųjų tinklų operatorių veiklos, prijungiant naujuosius vartotojus prie elektros tinklų, kontrolę, nes iki šiol komisija neatliko jokių šios operatorių veiklos patikrinimų.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad Ūkio ministerijos darbuotojams gali būti sunku išvengti interesų konflikto ir objektyviai ginti elektros energijos vartotojų interesus, nes šios ministerijos darbuotojai yra elektros tinklus valdančių įmonių stebėtojų tarybų nariai. Todėl Vyriausybei pasiūlyta inicijuoti teisės aktų pakeitimus, numatančius pareigą Ūkio ministerijai vartotojų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų taisyklių nuostatas suderinti su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita Naujų vartotojų prijungimas prie veikiančių energetikos įmonių objektų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2008-11-20
|
Valstybės kontrolė kritikuoja 2009 m. valstybės biudžeto projektą
|
|
Valstybės kontrolė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė Išvadą dėl 2009 m. valstybės biudžeto projekto, kurį parengė baigianti darbą Vyriausybė. Parengtas biudžeto projektas iš esmės atitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas ir įgyvendina Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytą taisyklę, kad valstybės biudžeto metinis asignavimų prieaugis yra ne didesnis negu 7 proc. Tačiau, siekiant tvarkyti valdžios sektoriaus finansus taip, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų artimas subalansuotam, 2009 m. išlaidų augimas apribotas nepakankamai.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė įspėjo, kad, nepasitvirtinus dabartinėms makroekonominių rodiklių ir pajamų surinkimo prognozėms bei ryžtingai nesumažinus valstybės biudžeto asignavimų, valdžios sektoriaus deficitas gali būti gerokai didesnis negu biudžeto projekte planuojamas 2,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
|
Lietuvos banko nuotrauka
|
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė kritikuoja 2009 m. valstybės biudžeto projektą
Valstybės kontrolės Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
|
|
2008-11-20
|
Valstybės kontrolė kritikuoja 2009 m. valstybės biudžeto projektą
|
Valstybės kontrolė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė Išvadą dėl 2009 m. valstybės biudžeto projekto, kurį parengė baigianti darbą Vyriausybė. Parengtas biudžeto projektas iš esmės atitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas ir įgyvendina Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytą taisyklę, kad valstybės biudžeto metinis asignavimų prieaugis yra ne didesnis negu 7 proc. Tačiau, siekiant tvarkyti valdžios sektoriaus finansus taip, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų artimas subalansuotam, 2009 m. išlaidų augimas apribotas nepakankamai.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė įspėjo, kad, nepasitvirtinus dabartinėms makroekonominių rodiklių ir pajamų surinkimo prognozėms bei ryžtingai nesumažinus valstybės biudžeto asignavimų, valdžios sektoriaus deficitas gali būti gerokai didesnis negu biudžeto projekte planuojamas 2,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Į valstybės biudžetą 2009 metais planuojama gauti 199 mln. Lt mažiau negu numatyta 2008 m. Valstybės kontrolė tokią prognozę vertina kaip optimistinę. Neigiamos įtakos pridėtinės vertės mokesčio surinkimui gali turėti mažesnis nei prognozuota galutinis vartojimas ir sparčiau nei prognozuota didėjanti pridėtinės vertės mokesčio permoka, kuri šių metų pabaigoje sieks beveik 1 mlrd. Lt.. Pajamų iš akcizų planas gali būti neįvykdytas dėl mažėjančios akcizinių prekių realizacijos, padidėjus akcizams. Kelia abejonių planuojamos apie 1,3 mlrd. Lt didesnės, lyginant su 2008 m., gyventojų pajamų ir pelno mokesčio užduotys. Abejones didina tai, kad šiais metais iš gyventojų pajamų mokesčio greičiausiai nebus gauta apie 200 mln. Lt planuotų pajamų. Auditoriai pasiūlė tikslinti visų pagrindinių mokesčių, kurių pajamos sudaro 90 proc. valstybės biudžeto pajamų, prognozes, taip pat atsisakyti kai kurių mokesčių lengvatų.
Valstybės skolos valdymo programai – palūkanų už valstybės skolintas lėšas mokėjimui, komisiniams mokesčiams ir kitoms reikmėms – numatoma skirti daugiau kaip 910 mln. Lt. Valstybės kontrolės nuomone, šių lėšų gali nepakakti, įvertinus nuolat besikeičiančią situaciją finansų rinkose ir palūkanų normų svyravimo riziką, brangstantį skolinimąsi tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Todėl valstybei gali tekti skolintis daugiau, nei numatyta.
Valstybės kontrolės nuomone, nepakankamai apribotas valstybės biudžeto išlaidų augimas. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir sudarant 2009 m. valstybės biudžeto projektą, daug problemų išlieka valstybės investicijų planavime. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad daug lėšų skiriama ne ilgalaikėms investicijoms, sukuriančioms ekonominę grąžą, duodančioms tiesioginį socialinį rezultatą visuomenei, o einamiesiems įstaigų poreikiams ir socialinėms darbuotojų sąlygoms gerinti. Pavyzdžiui, valstybės valdžios institucijų pastatų rekonstrukcijai ir modernizavimui 2009 metams iš viso planuojama skirti beveik 110 mln. Lt, valstybės investicijoms ilgalaikiam turtui įsigyti – beveik 950 mln. Lt, iš jų Europos Sąjungos paramos lėšos sudarys 420 mln. Lt. Nebuvo atlikta kai kurių investicinių projektų naudos ir sąnaudų analizė, dalis projektų parengta ne pagal Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos reikalavimus, kai kurie 2009 metais numatomi pradėti projektai nebuvo numatyti perspektyvinėse programose. Tuo tarpu daugiabučiams namams modernizuoti, įvertinus brangstančius energetinius išteklius ir skatinant racionalesnį jų naudojimą, auditorių nuomone, reikėtų skirti daugiau lėšų.
Vyriausybei pasiūlyta tobulinti 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė (8 5 266 6741).
Valstybės kontrolės Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyrius (8 5 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2008-11-18
|
Vidaus reikalų ministerijai pasiūlyta atsisakyti nebūdingos veiklos
|
|
 Ar Vidaus reikalų ministerijai tikrai reikalingos visos jos valdomos viešosios įstaigos ir bendrovės“Į tokį klausimą ieškojo atsakymo valstybiniai auditoriai. Audito metu buvo vertinama Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų, Valstybinio informacinės technologijos instituto veikla ir Vidaus reikalų ministerijos atstovavimas uždarosiose akcinėse bendrovėse „Kadis“ ir „Baltic Sign“.
„Audito rezultatai parodė, kad Vidaus reikalų ministerijai nėra reikalo gaišti laiką šių įstaigų ir bendrovių valdymui, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. - Todėl Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai pateikėme rekomendacijas, kaip atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų.“
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Vidaus reikalų ministerijai pasiūlyta atsisakyti nebūdingos veiklos
Valstybinio audito ataskaita Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos ir organizacijos
|
|
2008-11-18
|
Vidaus reikalų ministerijai pasiūlyta atsisakyti nebūdingos veiklos
|
Ar Vidaus reikalų ministerijai tikrai reikalingos visos jos valdomos viešosios įstaigos ir bendrovės“Į tokį klausimą ieškojo atsakymo valstybiniai auditoriai. Audito metu buvo vertinama Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų, Valstybinio informacinės technologijos instituto veikla ir Vidaus reikalų ministerijos atstovavimas uždarosiose akcinėse bendrovėse ,,Kadis“ ir ,,Baltic Sign“.
„Audito rezultatai parodė, kad Vidaus reikalų ministerijai nėra reikalo gaišti laiką šių įstaigų ir bendrovių valdymui, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – Todėl Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai pateikėme rekomendacijas, kaip atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų.“
Sporto rūmų paskirtis – teikti viešąsias paslaugas visuomenei. Tačiau ši viešoji įstaiga dažniausiai apsiriboja valstybei priklausančių patalpų nuoma, o paslaugas šiose patalpose teikia privatūs asmenys. Todėl Vidaus reikalų ministerija neturi galimybės kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybės ir kainų. Dalis Sporto rūmų patalpų naudojama neefektyviai – kai kuriems klientams leidžiama nemokamai naudotis sveikatingumo kompleksu su sauna, o kavinė ir šalia jos esančios patalpos apskritai nenaudojamos. Sporto rūmų pastato rekonstrukcijai per pastaruosius trejus metus panaudota 1,8 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Auditorių nuomone, jeigu turtas būtų valdomas efektyviau, Sporto rūmai galėtų sukaupti lėšų ne tik patalpoms išlaikyti, bet ir joms atnaujinti.
Audito ataskaitoje konstatuojama, kad praėjusiais metais nuostolį patyrusio Valstybinio informacinės technologijos instituto veikla nėra susijusi su Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sritimi. Ministerijos užsakymai sudaro labai nedidelę instituto atliekamų tyrimų dalį. Šiai įstaigai iki šiol nėra perduotas naudoti valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, nėra suformuoti privalomi valdymo organai. Todėl pasiūlyta svarstyti klausimą, ar nebūtų tikslinga institutą reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti.
Uždarosios akcinės bendrovės „Kadis“ ir „Baltic Sign“ neatlieka specialiųjų valstybės funkcijų. „Kadis“ verčiasi metalo apdorojimu, staklių gamyba ir kita panašia veikla, o „Baltic Sign“ – transporto priemonių registracijos valstybinio numerio ženklų gamyba. Valstybei priklausančios šių bendrovių akcijos jau prieš dešimt metų turėjo būti pasiūlytos privatizuoti. Tačiau tik audito metu bendrovė „Kadis“ buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą. O bendrovės „Baltic Sign“ akcijų Vidaus reikalų ministerija nesutinka perduoti privatizuoti, nors tam nėra jokių pateisinamų argumentų.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova (266 67 48).
Valstybinio audito ataskaita Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos ir organizacijos
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2008-11-14
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybei užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą 7-ojo audito departamento valstybinio auditoriaus pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2008-11-13
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus
|
|
 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtame 2008 m. liepos 1 d. sprendime finansinio audito metu nustatytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Auditoriai buvo nustatę, kad ministerija nesilaikė Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimų, pavaldžiai biudžetinei įstaigai netvirtindama programos ir jos sąmatos bei neskirdama lėšų programai vykdyti. Ministerija taip pat nesilaikė Vyriausybės patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatų: ministerija neplanavo ir Finansų ministerijai neteikė Darbo ir socialinių tyrimų instituto pajamų įmokų į valstybės biudžetą sumos, todėl ji liko nenustatyta valstybės biudžete, o valstybės biudžeto specialioji programa ir jos sąmata nebuvo patvirtinta.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus
|
|
2008-11-13
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtame 2008 m. liepos 1 d. sprendime finansinio audito metu nustatytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Auditoriai buvo nustatę, kad ministerija nesilaikė Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimų, pavaldžiai biudžetinei įstaigai netvirtindama programos ir jos sąmatos bei neskirdama lėšų programai vykdyti. Ministerija taip pat nesilaikė Vyriausybės patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatų: ministerija neplanavo ir Finansų ministerijai neteikė Darbo ir socialinių tyrimų instituto pajamų įmokų į valstybės biudžetą sumos, todėl ji liko nenustatyta valstybės biudžete, o valstybės biudžeto specialioji programa ir jos sąmata nebuvo patvirtinta.
Ministerija per Valstybės kontrolės nurodytą terminą pateikė informaciją apie Valstybės kontrolės sprendimo reikalavimų vykdymą.
Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktorė Vita Jurkevičienė (266 67 07)
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (8 5 266 67 92, 8 5 266 67 95, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2008-11-11
|
Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės nurodymus
|
|
 Žemės ūkio ministerija ištaisė valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2008 liepos 1 d. priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Audito metu buvo nustatyta, kad ministerija pažeidė Biudžeto sandaros įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas: iš Specialiųjų kaimo rėmimo ir žuvininkystės duomenų rinkimo programų lėšų pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ministerija skyrė 827,7 tūkst. Lt. pagal sudarytas sutartis, o ne finansuodama pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas. Be to, nesilaikydama finansų ministro patvirtintos Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos, Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšas 324,7 tūkst. Lt ministerija priskyrė išlaidoms, kurios galėjo būti patiriamos tik jai nepavaldžiose įstaigose.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės nurodymus
Sprendimas Dėl teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje
Išvada „Dėl 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Nr. SP-13 vykdymo kontrolės baigimo“
|
|
2008-11-11
|
Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės nurodymus
|
|
Žemės ūkio ministerija ištaisė valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2008 liepos 1 d. priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Audito metu buvo nustatyta, kad ministerija pažeidė Biudžeto sandaros įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas: iš Specialiųjų kaimo rėmimo ir žuvininkystės duomenų rinkimo programų lėšų pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ministerija skyrė 827,7 tūkst. Lt. pagal sudarytas sutartis, o ne finansuodama pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas. Be to, nesilaikydama finansų ministro patvirtintos Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos, Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšas 324,7 tūkst. Lt ministerija priskyrė išlaidoms, kurios galėjo būti patiriamos tik jai nepavaldžiose įstaigose.
Ministerija, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastabas, nuo 2008 metų Specialiųjų kaimo rėmimo ir Žuvininkystės duomenų rinkimo programų lėšų pavaldžioms įstaigoms nebeskiria pagal sutartis. Taip pat pakeistos ir Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programai skiriamų lėšų naudojimo taisyklės.
Išvada „Dėl 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Nr. SP-13 vykdymo kontrolės baigimo“
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (8 5 266 67 92, 8 5 266 67 95, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2008-11-07
|
Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės nurodymus
|
|
 Švietimo ir mokslo ministerija pašalino valstybės kontrolieriaus 2008 m. liepos 1 d. priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Auditoriai finansinio audito metu buvo nustatę, kad ministerija nesilaikė Biudžeto sandaros ir Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos reikalavimų. Ministerijai pavaldžios įstaigos, pažeisdamos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, 537 tūkst. litų panaudojo ne pagal paskirtį, dalis įstaigų apskaitą tvarkė nesivadovaudamos buhalterinės apskaitos taisyklėmis. Be to, ministerija nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, neužtikrinusi, kad visi ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais. Todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad daugiau nei 26 mln. litų panaudota pagal paskirtį.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės nurodymus
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje
Išvada „Dėl 2008 m. Birželio 17 d. Sprendimo Nr. SP-7 vykdymo kontrolės baigimo“
|
|
2008-11-07
|
Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės nurodymus
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija pašalino valstybės kontrolieriaus 2008 m. liepos 1 d. priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Auditoriai finansinio audito metu buvo nustatę, kad ministerija nesilaikė Biudžeto sandaros ir Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos reikalavimų. Ministerijai pavaldžios įstaigos, pažeisdamos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, 537 tūkst. litų panaudojo ne pagal paskirtį, dalis įstaigų apskaitą tvarkė nesivadovaudamos buhalterinės apskaitos taisyklėmis. Be to, ministerija nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, neužtikrinusi, kad visi ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais. Todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad daugiau nei 26 mln. litų panaudota pagal paskirtį.
Ministerija per Valstybės kontrolės nurodytą terminą pašalino audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus bei ėmėsi priemonių, kad šie pažeidimai nepasikartotų ateityje: ministerija įpareigojo pavedimų gavėjus pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus, pavaldžioms įstaigoms detalizavo sąmatas pagal visus išlaidų straipsnius, sumažino Klaipėdos statybininkų mokyklos 2008 m. finansavimą.
Pavaldžios įstaigos buvo supažindintos su nustatytų klaidų analize, joms surengtas seminaras buhalterinės apskaitos klausimais. Ministerija taip pat kontroliavo, kad pavaldžios įstaigos ištaisytų audito metu nustatytas klaidas. Švietimo ir mokslo ministro sprendimu už audito metu nustatytus pažeidimus Pajūrio žemės ūkio mokyklos direktorei skirta drausminė nuobauda.
Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė (266 67 56)
Valstybinio audito ataskaita Išvada „Dėl 2008 m. Birželio 17 d. Sprendimo Nr. SP-7 vykdymo kontrolės baigimo“
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (8 5 266 67 92, 8 5 266 67 95, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2008-11-06
|
Kompiuteriniuose tinkluose išsibarstė institucijų duomenys ir pinigai
|
|
 Valstybės kontrolė išanalizavo valstybės įmonės „Infostruktūra“ veiklą, valdant saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklą, ir nustatė, kad jis veikia nerezultatyviai. Programiniuose dokumentuose buvo numatyta, kad iki šių metų pabaigos visų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenys būtų perduodami saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, tačiau audito metu tik per 3 proc. potencialių naudotojų buvo sudarę saugaus tinklo paslaugų teikimo sutartis. Šis tinklas veikia nuo 2004 metų, jo kūrimui ir plėtrai panaudota per 20 mln. Lt. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, neefektyviai panaudoti ne tik šie pinigai, bet ir tie milijonai litų, kuriuos institucijos išleido savo žinybiniams duomenų perdavimo tinklams kurti ar tokioms paslaugoms iš privačių įmonių pirkti. Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei parengti teisės aktus, kurie aiškiai reglamentuotų, kaip institucijos turi elektroninėmis priemonėmis platinti informaciją ir užtikrinti racionalų šiems tikslams skiriamų valstybės lėšų naudojimą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Kompiuteriniuose tinkluose išsibarstė institucijų duomenys ir pinigai
Valstybinio audito ataskaita Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus veikla
|
|
2008-11-06
|
Kompiuteriniuose tinkluose išsibarstė institucijų duomenys ir pinigai
|
Valstybės kontrolė išanalizavo valstybės įmonės „Infostruktūra“ veiklą, valdant saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklą, ir nustatė, kad jis veikia nerezultatyviai. Programiniuose dokumentuose buvo numatyta, kad iki šių metų pabaigos visų valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenys būtų perduodami saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, tačiau audito metu tik per 3 proc. potencialių naudotojų buvo sudarę saugaus tinklo paslaugų teikimo sutartis. Šis tinklas veikia nuo 2004 metų, jo kūrimui ir plėtrai panaudota per 20 mln. Lt.
„Neefektyviai panaudoti ne tik šie pinigai, bet ir tie milijonai litų, kuriuos institucijos išleido savo žinybiniams duomenų perdavimo tinklams kurti ar tokioms paslaugoms iš privačių įmonių pirkti, - sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei parengti teisės aktus, kurie aiškiai reglamentuotų, kaip institucijos turi elektroninėmis priemonėmis platinti informaciją ir užtikrinti racionalų šiems tikslams skiriamų valstybės lėšų naudojimą.“
Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas buvo kuriamas tam, kad juo naudotųsi visos valstybės ir savivaldybių institucijos. Tačiau teisės aktai neįpareigoja institucijų elektronine informacija keistis tarpusavyje ir su Europos Sąjungos institucijomis naudojant saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą. Todėl ne visos jos renkasi šio tinklo teikiamas paslaugas. Taigi, saugaus tinklo operatorius priverstas konkuruoti su kitais elektroninių ryšių paslaugų teikėjais ir mažinti nustatytas monopolinių paslaugų kainas. Tai gali pareikalauti papildomų valstybės lėšų saugiam tinklui išlaikyti.
Auditoriai pateikė pastabų dėl įmonės „Infostruktūra“ komercinės veiklos. Pastaraisiais metais didžiąją dalį pajamų įmonė gavo teikdama komercines paslaugas. Tačiau komercinė veikla atskirai neapskaitoma, todėl tampa sudėtinga nustatyti teisingas valstybės ir savivaldybių institucijoms teikiamų paslaugų kainas. Kai kurios komercinės paslaugos teikiamos naudojant saugaus tinklo infrastruktūrą ir tiems asmenims, kurie neturi teisės jų gauti. Dalis įmonės nekilnojamojo turto yra išnuomota privatiems asmenims, kurių veikla nesusijusi su įmonės „Infostruktūra“ vykdomomis funkcijomis.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 4-ojo departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova (266 67 48).
Valstybinio audito ataskaita Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus veikla
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2008-11-04
|
Baigta sprendimo vykdymo kontrolė Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijose
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip yra vykdomas valstybės kontrolieriaus 2008 m. sausio 29 d. sprendimas dėl valstybinio audito „Valstybės institucijoms ir įmonėms priskirtų žemės sklypų naudojimas“ metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Šiuo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ir Vilniaus apskrities viršininkas buvo įpareigoti patraukti teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Baigta sprendimo vykdymo kontrolė Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijose
Sprendimas Dėl valstybinio audito „Valstybės institucijoms ir įmonėms priskirtų žemės sklypų naudojimas“ metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų
Išvada „Dėl 2008-01-29 sprendimo Nr. SP-2 vykdymo kontrolės“
|
|
2008-11-04
|
Baigta sprendimo vykdymo kontrolė Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijose
|
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip yra vykdomas valstybės kontrolieriaus 2008 m. sausio 29 d. sprendimas dėl valstybinio audito „Valstybės institucijoms ir įmonėms priskirtų žemės sklypų naudojimas“ metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Šiuo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ir Vilniaus apskrities viršininkas buvo įpareigoti patraukti teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlikusi tarnybinį tikrinimą dėl valstybinio audito metu nustatytų teisės aktų pažeidimų, informavo Valstybės kontrolę, kad nėra galimybės taikyti tarnybinę atsakomybę Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjui Kęstučiui Ramonaičiui dėl nutrūkusių darbo santykių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat informavo, kad taikyti tarnybinę atsakomybę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Jonui Urbonavičiui nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apskrities viršininkas informuodamas Valstybės kontrolę apie sprendimo vykdymą paaiškino, jog buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus Aurelijaus Kuisio veiksmų ar neveikimo vykdant statybos valstybinę priežiūrą, ir buvo priimtas sprendimas pripažinti, jog A. Kuisys tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Atsižvelgdama į gautą informaciją, Valstybės kontrolė nusprendė baigti sprendimo vykdymo kontrolę.
Išvada „Dėl 2008-01-29 sprendimo Nr. SP-2 vykdymo kontrolės“
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 266 67 95; inga.balzekaite@vkontrole.lt)
|