|
2008-01-29
|
Valstybės kontrolė atliko auditą Vaiko teisių apsaugos vykdymas
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip savivaldybės vykdo joms patikėtą valstybinę funkciją – vaiko teisių apsaugą. Šiai funkcijai atlikti savivaldybės kasmet iš valstybės biudžeto gauna tikslines dotacijas: 2006 metais – 11,5 mln. Lt, o 2007 – 13,5 mln. Lt. „Susirūpinimą kelia tai, kad nors įvairiose programose numatyta skatinti globą šeimose ir mažinti vaikų skaičių globos namuose, audito metu nustatėme, kad pastaraisiais metais situacija iš esmės nekinta – didesniajai daliai be tėvų globos likusių vaikų globa ir rūpyba nustatoma vaikų globos institucijose, o ne šeimose“ - sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Vaikų globai savivaldybės neskiria reikiamo dėmesio
Valstybinio audito ataskaita Vaiko teisių apsaugos vykdymas
|
|
2008-01-29
|
Vaikų globai savivaldybės neskiria reikiamo dėmesio
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip savivaldybės vykdo joms patikėtą valstybinę funkciją - vaiko teisių apsaugą. Šiai funkcijai atlikti savivaldybės kasmet iš valstybės biudžeto gauna tikslines dotacijas: 2006 metais - 11,5 mln. Lt, o 2007 - 13,5 mln. Lt.
„Susirūpinimą kelia tai, kad nors įvairiose programose numatyta skatinti globą šeimose ir mažinti vaikų skaičių globos namuose, audito metu nustatėme, kad pastaraisiais metais situacija iš esmės nekinta - didesniajai daliai be tėvų globos likusių vaikų globa ir rūpyba nustatoma vaikų globos institucijose, o ne šeimose“ - sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Valstybiniai auditoriai, įvertinę vaiko globos ir rūpybos organizavimą konstatavo, kad iki šiol nėra nustatyto konkretaus termino, kiek gali tęstis vaiko laikinoji globa ir rūpyba. Todėl neretai globos institucijos vaikui tampa ilgalaikiais namais, o ne laikinos priežiūros priemone. Be tėvų globos likusio vaiko apgyvendinimas globos įstaigoje turi būti tik tarpinė ir laikina priemonė, ieškant ilgalaikio sprendimo, t.y. vaiko grąžinimo į biologinę šeimą, nuolatinės globos ir rūpybos ar įvaikinimo. Be to, atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikui augant ilgiau nei tris mėnesius bet kokioje įstaigoje, o ne šeimoje, sutrinka jo emocinė ir socialinė raida.
Nepaisant to, kad Lietuvoje yra daug institucijų ir organizacijų, besirūpinančių vaikų gerove, bendros tendencijos nėra džiuginančios - nors vaikų skaičius Lietuvoje mažėja, globojamų vaikų skaičius didėja. Pavyzdžiui, 2005 metais be tėvų globos buvo 13 313, o 2006 metais - 13 337 vaikai, nors per 2006 m. vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 23 tūkstančiais.
Valstybiniai auditoriai, išnagrinėję kaip Vilniaus miesto, Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų rajonų savivaldybės organizuoja vaikų globą ir rūpybą, nustatė, kad ne visuomet yra laikomasi vaiko globą ir rūpybą reglamentuojančių nuostatų. Pavyzdžiui, ne visada buvo sudaromi vaiko laikinosios globos ir rūpybos planai, lankomi globojami vaikai, vykdomos vaiko globos ir rūpybos peržiūros. Kokybiškai neatliekant šių funkcijų kyla rizika, kad nėra tinkamai įvertinta globojamų ar rūpinamų vaikų situacija, jų santykiai su globėjais ar rūpintojais, neatsižvelgiama į vaikų interesus.
Taip pat buvo nustatyta faktų, kai vaikų globėjai ir rūpintojai buvo skiriami nesurinkus visų reikiamų dokumentų apie juos arba nepriėmus sprendimų dėl asmens tinkamumo jį skirti vaiko globėju ar rūpintoju. Tinkamai neįvertinus globėjų ir rūpintojų, vėliau juos tenka keisti. Pavyzdžiui, per 2006 metus buvo pakeisti 287 vaikų globėjai ir rūpintojai, iš jų 30 buvo nušalinti nuo pareigų, nes netinkamai atliko savo pareigas, naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, neužtikrino vaiko interesų apsaugos. Specialistų nuomone, globėjų kaita gali psichologiškai žaloti vaiką ir neigiamai veikti jo vystymąsi.
Papildoma informacija: l.e. 3-iojo audito departamento direktoriaus pareigas Romualda Masiulionienė (266 67 36).
Valstybinio audito ataskaita Vaiko teisių apsaugos vykdymas
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 95, 8 698 76 706; gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2008-01-24
|
Valstybės kontrolė atliko auditą Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, ar Lietuvoje yra sudarytos pakankamos prielaidos viešajam sektoriui bendradarbiauti su privačiu. Daugelio pasaulio valstybių patirtis rodo, kad viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas gali teikti didelę naudą visuomenei ir valstybei, nes šių projektų metu privatus sektorius, naudodamas savo lėšas, patirtį ir iniciatyvą, gali teikti viešąsias paslaugas, pagerinti jų kokybę ar sukurti, atnaujinti ir efektyviau valdyti viešosioms paslaugoms teikti reikalingą turtą.
Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo poreikis yra didelis. Todėl nagrinėjama, kaip privataus sektoriaus kapitalas, efektyvesni veiklos metodai ir kiti ištekliai gali būti panaudojami teikiant viešąsias paslaugas, statant ir eksploatuojant viešosios infrastruktūros objektus (laisvės atėmimo vietų, švietimo, policijos įstaigas, aukštųjų mokyklų bendrabučius, kelius, tiltus). Tačiau vykdomų partnerystės projektų kiekis ir mastas netenkina esamų poreikių. Daugelis projektų nepradedami, nes neparengti reikiami teisės aktai, kompleksiškai nereglamentuotos galimos tokio bendradarbiavimo formos, nesukurta efektyvi tokių projektų priežiūros ir kontrolės sistema. Kita vertus, Lietuvoje specialiu teisės aktu yra reglamentuota ir aktyviai įgyvendinama viena iš šio bendradarbiavimo formų – koncesijos. 2007 metų rudenį 26 Lietuvos savivaldybės jau vykdė ar buvo inicijavusios 45 koncesijas. Nors Koncesijų įstatymas keletą kartų buvo keičiamas ir tikslinamas, auditoriai, išanalizavę koncesijų projektus Kaune, Panevėžyje ir Elektrėnuose, konstatavo, kad jie nevykdomi pakankamai efektyviai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Privataus kapitalo galimybės teikti viešąsias paslaugas yra menkos
Valstybinio audito ataskaita Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas
|
|
2008-01-24
|
Privataus kapitalo galimybės teikti viešąsias paslaugas yra menkos
|
Valstybės kontrolė įvertino, ar Lietuvoje yra sudarytos pakankamos prielaidos viešajam sektoriui bendradarbiauti su privačiu. Daugelio pasaulio valstybių patirtis rodo, kad viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas gali teikti didelę naudą visuomenei ir valstybei, nes šių projektų metu privatus sektorius, naudodamas savo lėšas, patirtį ir iniciatyvą, gali teikti viešąsias paslaugas, pagerinti jų kokybę ar sukurti, atnaujinti ir efektyviau valdyti viešosioms paslaugoms teikti reikalingą turtą.
Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo poreikis yra didelis. Todėl nagrinėjama, kaip privataus sektoriaus kapitalas, efektyvesni veiklos metodai ir kiti ištekliai gali būti panaudojami teikiant viešąsias paslaugas, statant ir eksploatuojant viešosios infrastruktūros objektus (laisvės atėmimo vietų, švietimo, policijos įstaigas, aukštųjų mokyklų bendrabučius, kelius, tiltus). Tačiau vykdomų partnerystės projektų kiekis ir mastas netenkina esamų poreikių. Daugelis projektų nepradedami, nes neparengti reikiami teisės aktai, kompleksiškai nereglamentuotos galimos tokio bendradarbiavimo formos, nesukurta efektyvi tokių projektų priežiūros ir kontrolės sistema. Kita vertus, Lietuvoje specialiu teisės aktu yra reglamentuota ir aktyviai įgyvendinama viena iš šio bendradarbiavimo formų – koncesijos. 2007 metų rudenį 26 Lietuvos savivaldybės jau vykdė ar buvo inicijavusios 45 koncesijas. Nors Koncesijų įstatymas keletą kartų buvo keičiamas ir tikslinamas, auditoriai, išanalizavę koncesijų projektus Kaune, Panevėžyje ir Elektrėnuose, konstatavo, kad jie nevykdomi pakankamai efektyviai.
Iš audito metu nagrinėtų septynių koncesijų šešiais atvejais prašymus dalyvauti konkursuose pateikė po vieną dalyvį. O tai sumažino viešojo sektoriaus institucijos galimybes derėtis dėl geresnių koncesijos sutarties sąlygų. Be to, nė viena iš minėtų savivaldybių, prieš pradėdama koncesijos suteikimo procesą, nebuvo atlikusi išsamaus planuojamo koncesijos projekto vertinimo, kuris rodytų, jog toks projektas laiko, kainos ir kokybės požiūriu yra efektyvesnis negu kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar viešųjų paslaugų teikimo būdai. Kai kurie viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektai iki ir po sutarčių pasirašymo buvo nutraukti. Reikšdami pretenzijas dėl negautų pajamų ir kitos žalos, privatūs subjektai viešajam sektoriui pateikė dešimčių milijonų litų ieškinius.
Dėl šių ir kitų priežasčių savivaldybės neracionaliai naudojo lėšas, prisiėmė valdyti rizikas, kurios turėjo tekti privatiems partneriams, ir kurios ateityje gali gerokai padidinti koncesijos mokesčių dydžius. Audito metu buvo nustatyti keletas atvejų, kai audituotos savivaldybės koncesijų sutartis sudarė pažeidžiant galiojančius teisės aktus.
Elektrėnų savivaldybė 2006 m. liepos 12 d. sudarytoje Infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartyje prisiėmė įsipareigojimus dėl žemės sklypo perdavimo privačiam juridiniam asmeniui, nors šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, kurią valdyti pavesta Vyriausybei ir apskrities viršininkui.
Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. liepos 14 d. pasirašė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį, kurioje nebuvo nurodyti savivaldybės prisiimami finansiniai įsipareigojimai koncesininkui (koncesijos mokesčio dydis ir jo skaičiavimai).
Panevėžio miesto savivaldybė koncesininkui 15 metų laikotarpiui suteikė leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su Panevėžio universalios sporto arenos valdymu, naudojimu, plėtra ir priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu kultūros, sporto, turizmo, laisvalaikio srityse. Nors Koncesijų įstatymas reikalavo, kad privatus partneris prisiimtų visą ar didžiąją dalį su projektu susijusios rizikos, sutartyje buvo numatyta, kad koncesininkas neprisiima rizikos, kuri atsirado ne dėl jo kaltės. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracija dar audito metu su koncesininku sudarė papildomą susitarimą, kuriuo šią koncesijos sutarties nuostatą panaikino.
Dauguma audito metu nustatytų problemų, auditorių nuomone, susijusios su tuo, kad Vyriausybė nėra parengusi viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo strategijos, tarp šios srities valstybinių įstaigų nėra aiškaus kompetencijos pasiskirstymo, nėra paskirto subjekto, kuris teiktų profesionalią konsultacinę ir metodinę pagalbą, analizuotų ir skleistų teigiamą ir neigiamą partnerystės sutarčių praktiką. Šis subjektas turėtų sukurti projektų rizikos vertinimo ir padalijimo tarp šalių metodiką, padėtų parengti ir peržiūrėtų jau parengtus sutarčių projektus, parengtų tipines partnerystės sutarčių formas ir skatintų naudojimąsi jomis. Siekiant šias problemas spręsti, Valstybės kontrolė Vyriausybei ir audituojamiems subjektams pateikė rekomendacijas.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Gytis Andrulionis (266 68 38).
Valstybinio audito ataskaita Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 92, 8 611 52051 gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2008-01-21
|
Valstybės kontrolierė R. Budbergytė pristatė 2008 m. valstybinio audito programą
|
Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pristatė 2008 metų valstybinio audito programą. „Valstybės kontrolė - institucija, reaguojanti į valstybės ir visuomenės gyvenimo aktualijas, siekianti ne tik identifikuoti problemas, bet ir pasiūlyti jų sprendimo būdų. Sudarydami šių metų veiklos audito darbų programą daugiausia dėmesio skyrėme temoms, kurios tikrai aktualios kiekvienam šalies piliečiui: švietimo sistemos ir socialinio draudimo sistemos reformos, energetikos klausimai, kova su korupcija, mokesčių politika, valstybės valdymo sistemos optimizavimas“, - sakė R. Budbergytė.
Šiemet Valstybės kontrolė audituos 279 subjektus. Bus audituojama apie 21 mlrd. Lt valstybės biudžeto lėšų (81 proc. valstybės biudžeto lėšų), t. y. 4 mlrd. Lt daugiau nei 2007 m. Į šį skaičių neįtrauktos per privalomus auditus audituojamos Europos Sąjungos (ES) lėšos. Valstybės kontrolė audituos ir 1,4 mlrd. Lt, tenkančių savivaldybėms (56 proc. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams). Lyginant su 2007 m., bus audituota 400 mln. Lt (8 proc.) daugiau savivaldybių biudžetų lėšų.
Kaip ir kasmet daug dėmesio bus skirta ES fondų naudojimo vertinimui. „Netrukus skelbsime ES finansų valdymo ataskaitą, kurioje bus apibendrinta informacija apie visą Lietuvoje gaunamą ES paramą remiantis Europos Audito Rūmų, Europos Komisijos auditorių, Lietuvos institucijų vidaus auditorių, Valstybės kontrolės auditorių atliktais vertinimais“, - sakė R. Budbergytė.
Valstybės kontrolierė taip pat pažymėjo, kad šiemet dar daugiau dėmesio bus skiriama ankstesnių auditų pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti. „Valstybės kontrolė džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su Seimo komitetais, ypač Audito komitetu. Parlamentarų dėmesys mūsų auditų pateiktoms rekomendacijoms skatina institucijas labiau pasitempti ir operatyviau spręsti nurodytas problemas“, - teigė R. Budbergytė.
Papildoma informacija: 2008 m. valstybinio audito programa
Valstybės kontrolės patarėja Orijana Jakimauskienė (266 6803 orijana.jakimauskiene@vkontrole.lt)
|
|
2008-01-21
|
Valstybės kontrolierė R. Budbergytė pristatė 2008 m. valstybinio audito programą
|
|
 Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pristatė 2008 metų valstybinio audito programą. „Valstybės kontrolė - institucija, reaguojanti į valstybės ir visuomenės gyvenimo aktualijas, siekianti ne tik identifikuoti problemas, bet ir pasiūlyti jų sprendimo būdų. Sudarydami šių metų veiklos audito darbų programą daugiausia dėmesio skyrėme temoms, kurios tikrai aktualios kiekvienam šalies piliečiui: švietimo sistemos ir socialinio draudimo sistemos reformos, energetikos klausimai, kova su korupcija, mokesčių politika, valstybės valdymo sistemos optimizavimas“, - sakė R. Budbergytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Valstybės kontrolierė R. Budbergytė pristatė 2008 m. valstybinio audito programą
2008 m. valstybinio audito programa
|
|
2008-01-18
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybėi užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai valstybinio auditoriaus (finansiniam teisėtumo auditui) pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2008-01-18
|
Valstybės išlaidas tarnybiniams automobiliams galima sumažinti
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, ar efektyviai valstybės įstaigose naudojamos lėšos tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti. Auditas buvo atliekamas ministerijose, apskričių viršininkų administracijose, valstybinėse aukštosiose mokyklose bei kitose biudžetinėse įstaigose.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Valstybės išlaidas tarnybiniams automobiliams galima sumažinti
Valstybinio audito ataskaita Valstybės institucijų (įstaigų) transporto išlaidų vertinimas
|
|
2008-01-18
|
Valstybės išlaidas tarnybiniams automobiliams galima sumažinti
|
Valstybės kontrolė įvertino, ar efektyviai valstybės įstaigose naudojamos lėšos tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti. Auditas buvo atliekamas ministerijose, apskričių viršininkų administracijose, valstybinėse aukštosiose mokyklose bei kitose biudžetinėse įstaigose. Auditoriai nustatė, kad biudžetinių įstaigų transporto išlaikymo išlaidos kasmet didėja: 2004 m. joms skirta 104 mln. Lt, 2005 m. – 127 mln. Lt, 2006 m. – 144 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, gerą transporto naudojimo tvarką įvedusios įstaigos aiškiai parodė, kad šioje srityje dar yra daug rezervų taupyti valstybės biudžeto lėšas.
Auditoriai konstatavo, kad prieš devynerius metus priimtas Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimą, nuomą ir naudojimą biudžetinėse įstaigose nesuteikia galimybės kontroliuoti visų įstaigos išlaidų, susijusių su tarnybinio transporto išlaikymu ir naudojimu. Automobilių kelionės lapai dažnai išduodami savaitei ar net visam mėnesiui, juose įrašomi netikslūs maršrutai, neįvardinami važiavę asmenys, nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys. Dėl nepakankamo reglamentavimo tarnybinių lengvųjų automobilių vairuotojų atlyginimai skiriasi daugiau kaip du kartus, nes vieni užima darbininkų, o kiti – specialistų ar net vyresniųjų specialistų etatus. Valstybės biudžeto išlaidas didina tai, kad nereglamentuojama nuomojamų automobilių vertė.
Auditoriai ypatingą dėmesį atkreipė į institucijas, kuriose sėkmingai taupomos transporto išlaidos. Pavyzdžiui, Seimo kanceliarijai įvedus elektroninę automobilių parko kontrolės sistemą pavyko sustiprinti automobilių naudojimo kontrolę, maždaug trečdaliu sumažinti kuro suvartojimą. Ūkio, Susisiekimo, Aplinkos ministerijose kai kuriems vadovams atsisakius tarnybinių automobilių jiems mokamos kompensacijos už netarnybinio transporto naudojimą tarnybos reikmėms, todėl išleidžiama pusantro – du kartus mažiau valstybės lėšų, negu naudojant automobilius, esančius tų ministerijų žinioje. Praktika rodo, kad automobiliai efektyviau naudojami sustambintuose autoūkiuose.
Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę parengti griežtos atskaitomybės kelionės lapo formą biudžetinėms įstaigoms ir nustatyti jo pildymo tvarką, perduoti Vyriausybės kanceliarijai ministrų pareigybinių tarnybinių lengvųjų automobilių aptarnavimą, stambinti biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių autoūkius, prijungiant juos prie įstaigų, įdiegusių elektronines automobilių parko kontrolės sistemas. Taip pat pasiūlyta spręsti klausimą dėl biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių privalomo žymėjimo logotipais ar kitais būdais.
Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita „Valstybės institucijų (įstaigų) transporto išlaidų vertinimas“
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 8 686 25965; gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2008-01-11
|
Valstybės kontrolė atliko auditą Valstybės institucijoms ir įmonėms priskirtų žemės sklypų naudojimas
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip valstybės institucijos ir įmonės naudoja valstybinės žemės sklypus. 2007 m. pradžioje panaudos pagrindais valdyta daugiau nei 27 000 hektarų valstybinės žemės. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, neatlygintinai suteiktų valstybinės žemės sklypų naudojimas šiandien nėra pakankamai efektyvus. „Kai kuriuose neatlygintinai perduotuose valstybinės žemės sklypuose ne tik vykdomos valstybės funkcijos, bet ir leidžiama privatiems asmenims juose vykdyti savo veiklą. Todėl kyla abejonių, ar visi valstybinės žemės sklypai ar jų dalys perduoti tikslingai ir naudojami tinkamai“, – teigia valstybės kontrolierė.
Valstybiniai auditoriai atsakingoms institucijoms rekomendavo inicijuoti teisės aktų pataisas, nustatant kriterijus, pagal kuriuos būtų įvertintas suteikiamo valstybinės žemės sklypo dydžio reikalingumas, atlikti žemės naudojimo patikrinimus, nustatant neatlygintinai suteiktos valstybinės žemės sklypų plotų reikalingumą funkcijoms vykdyti. Taip pat pasiūlyta nustatyti neatlygintinai suteiktų valstybinės žemės sklypų registravimo ir sisteminimo tvarką bei atlikti Registrų centrui ir Kūno kultūros ir sporto departamentui perduotos valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai Valstybinė žemė naudojama nepakankamai efektyviai
Valstybinio audito ataskaita Valstybės institucijoms ir įmonėms priskirtų žemės sklypų naudojimas
|
|
2008-01-11
|
Valstybinė žemė naudojama nepakankamai efektyviai
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip valstybės institucijos ir įmonės naudoja valstybinės žemės sklypus. 2007 m. pradžioje panaudos pagrindais valdyta daugiau nei 27 000 hektarų valstybinės žemės. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, neatlygintinai suteiktų valstybinės žemės sklypų naudojimas šiandien nėra pakankamai efektyvus. „Kai kuriuose neatlygintinai perduotuose valstybinės žemės sklypuose ne tik vykdomos valstybės funkcijos, bet ir leidžiama privatiems asmenims juose vykdyti savo veiklą. Todėl kyla abejonių, ar visi valstybinės žemės sklypai ar jų dalys perduoti tikslingai ir naudojami tinkamai“, – teigia valstybės kontrolierė.
Nesant bendros tvarkos, panaudos teise suteiktų valstybinės žemės sklypų duomenys registruojami skirtingai. Todėl ne visuomet panaudos sutarčių registravimas ir apskaita kontroliuojami pakankamai. Pavyzdžiui, dalis subjektų panaudos sutarčių ir žemės sklypų neįregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Kai kurie panaudos gavėjai naudojasi prie pastatų esančia valstybine žeme, kuri nėra suformuota kaip atskiri valstybinės žemės sklypai, todėl duomenys apie ją nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai iškreipia duomenis apie valstybinę žemę ir didina riziką, kad ji naudojama neteisėtai ar nepakankamai efektyviai.
Dėl ribotų finansinių galimybių dalis valstybiniams universitetams perduotų valstybinės žemės sklypų yra laisvi ir nenaudojami mokslo reikmėms. Auditorių nuomone, priimdami sprendimus dėl panaudos suteikimo, apskričių viršininkai ne visuomet pakankamai įvertina panaudai reikalingo žemės sklypo poreikį. Tai didina riziką, kad valstybinės žemės sklypas bus nenaudojamas, naudojamas neefektyviai ar sklypo dalis bus perleista tretiesiems asmenims pažeidžiant įstatymus.
Auditoriai nustatė, kad privatiems juridiniams asmenims dalis Kūno kultūros ir sporto departamento panaudos teise valdomo valstybinės žemės sklypo perleista ir leista statyti nesilaikant įstatymo nuostatų bei viršijant kompetenciją. Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas subnuomoti dalį šio sklypo ir leidimas statyti pastatą suteikė galimybę privačiam subjektui išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka.
Registrų centro direktoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai sudarė prielaidas privačiai įmonei, neturinčiai teisių į valstybinės žemės sklypą, pasistatyti visuomeninės ir komercinės paskirties pastatą ir patalpas savo nuosavybėn bei įgyti teisę valstybinę žemę nuomoti ar pirkti ne aukciono būdu. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracija nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl neteisėtai Registrų centrui ir UAB „Vėtrūna“ išduoto statybos leidimo panaikinimo.
Auditoriai negalėjo nustatyti priežasčių, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybė po Registrų centro direktoriaus prašymo patikslinti sklypo paskirtį ir numatyti naujus statybos reglamentus prie institucijos panaudos teise valdomo valstybinio žemės sklypo prijungė 0,345 ha žemės. Papildomai suteikta valstybinė žemė buvo panaudota tik privačių juridinių asmenų statiniams statyti.
Valstybiniai auditoriai atsakingoms institucijoms rekomendavo inicijuoti teisės aktų pataisas, nustatant kriterijus, pagal kuriuos būtų įvertintas suteikiamo valstybinės žemės sklypo dydžio reikalingumas, atlikti žemės naudojimo patikrinimus, nustatant neatlygintinai suteiktos valstybinės žemės sklypų plotų reikalingumą funkcijoms vykdyti. Taip pat pasiūlyta nustatyti neatlygintinai suteiktų valstybinės žemės sklypų registravimo ir sisteminimo tvarką bei atlikti Registrų centrui ir Kūno kultūros ir sporto departamentui perduotos valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
Papildoma informacija: l.e. 3-iojo audito departamento direktorės pareigas Romualda Masiulionienė (266 67 36)
Valstybinio audito ataskaita Valstybės institucijoms ir įmonėms priskirtų žemės sklypų naudojimas
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 92, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2008-01-08
|
Valstybės kontrolė atliko auditą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla
|
|
 Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kaip elektros, gamtinių dujų, šilumos, vandens ir transporto sektorių valstybinio reguliavimo institucijai, sudėtinga spręsti veiklos klausimus, tvirtina auditą atlikę Valstybės kontrolės auditoriai. „Labiausiai pasigedome teisinio komisijos veiklos reglamentavimo, – sako valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – Todėl pasiūlėme Vyriausybei inicijuoti specialaus įstatymo priėmimą“.
Auditorių nuomone, komisijos veiklos organizavimas yra nepakankamai aiškus. Nėra vieno teisės akto, kuriame būtų nustatytas komisijos statusas, tikslai arba pagrindiniai uždaviniai, funkcijos, teisės, atsakomybė ir išsamiai reglamentuoti visi veiklos klausimai. Nėra atskirai nustatytų komisijos narių funkcijų, nereglamentuotas komisijos narių pasiskirstymas pagal kuruojamas sritis.
Komisijai skiriama nepakankamai lėšų, todėl nėra galimybių įdarbinti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, samdyti ekspertus, tobulinti specialistų kvalifikaciją.
Plačiau skaitykite:
pranešimas spaudai Valstybės kontrolė: kainų kontrolieriui stinga reglamentavimo
valstybinio audito ataskaita Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla
|
|
2008-01-08
|
Valstybės kontrolė: kainų kontrolieriui stinga reglamentavimo
|
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kaip elektros, gamtinių dujų, šilumos, vandens ir transporto sektorių valstybinio reguliavimo institucijai, sudėtinga spręsti veiklos klausimus, tvirtina auditą atlikę Valstybės kontrolės auditoriai. „Labiausiai pasigedome teisinio komisijos veiklos reglamentavimo, – sako valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – Todėl pasiūlėme Vyriausybei inicijuoti specialaus įstatymo priėmimą“.
Komisijai patikėta derinti šalies gyventojų ir verslo įmonių interesus. Ji nustato kainas beveik 200 įmonių, kurioms klientai per metus sumoka apie 6 mlrd. Lt. Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, tvirtina tarifus, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą. Be to, ji turi teisę vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jei energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų. Tačiau komisijos veiklos organizavimas, auditorių nuomone, yra nepakankamai aiškus. Nėra vieno teisės akto, kuriame būtų nustatytas komisijos statusas, tikslai arba pagrindiniai uždaviniai, funkcijos, teisės, atsakomybė ir išsamiai reglamentuoti visi veiklos klausimai. Komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai nustatyta, kas yra komisija: ar tik penki nariai, ar penki nariai ir administracija. Nėra atskirai nustatytų komisijos narių funkcijų, nereglamentuotas komisijos narių pasiskirstymas pagal kuruojamas sritis.
Ne visuose komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta metodikų rengimo funkcija, o pati komisija taip pat nėra parengusi vidaus teisės akto, reglamentuojančio metodikų rengimo tvarką ir procedūras. Rengiant metodikas nedalyvauja moksliniai ekspertai. Dėl šių priežasčių kyla rizika, kad bus parengtos nekokybiškos metodikos.
Auditorių nuomone, komisijai lėšų skiriama nepakankamai, todėl nėra galimybių įdarbinti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, samdyti ekspertus, tobulinti specialistų kvalifikaciją. Auditoriai konstatavo, kad komisijos finansavimas iš valstybės biudžeto neužtikrina jos nepriklausomumo.
Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 95, 8 698 76706; aklimasauskiene@vkontrole.lt)
|
|
2008-01-04
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursus laisvoms pareigybėms užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursus laisvoms valstybinio auditoriaus ir vyriausiojo valstybinio auditoriaus (finansiniam teisėtumo auditui) pareigybėms užimti.
Išsamią informaciją apie konkursų sąlygas, reikalavimus kandidatams, pareigybių tikslų ir funkcijų aprašymus rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkursuose!
|