|
2008-09-30
|
Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl viešųjų įstaigų
|
|
 Lietuvos Vyriausybė ėmėsi tobulinti viešųjų įstaigų valdymą ir didinti jų veiklos skaidrumą. Vyriausybės priimtame nutarime viešųjų įstaigų dalininkai įpareigoti patvirtinti sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus pareigybėms, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, nustatyti viešųjų įstaigų veiklos vertinimo kriterijus, pavesti valstybės ir savivaldybių institucijoms, prie kurių įsteigtos viešosios įstaigos, viešai skelbti jų veiklos ataskaitas. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, sveikintina, kad Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir Seimo nutarimą. Vis dėlto, anot valstybės kontrolierės, dalis esminių rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos. „Šiandien vis dar nėra reglamentuotas darbo užmokesčio klausimas viešosiose įstaigose, kurios didžiąją dalį lėšų gauna iš valstybės biudžeto. Todėl išlieka rizika, kad valstybės lėšos ir toliau gali būti naudojamos netaupiai. Tikimės, kad sudaryta tarpžinybinė darbo grupė aiškiai reglamentuos viešųjų įstaigų darbo apmokėjimo tvarką“, - teigia R.Budbergytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl viešųjų įstaigų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 "Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose" pakeitimo
|
|
2008-09-30
|
Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl viešųjų įstaigų
|
Lietuvos Vyriausybė ėmėsi tobulinti viešųjų įstaigų valdymą ir didinti jų veiklos skaidrumą. Vyriausybės priimtame nutarime viešųjų įstaigų dalininkai įpareigoti patvirtinti sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus pareigybėms, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, nustatyti viešųjų įstaigų veiklos vertinimo kriterijus, pavesti valstybės ir savivaldybių institucijoms, prie kurių įsteigtos viešosios įstaigos, viešai skelbti jų veiklos ataskaitas.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, sveikintina, kad Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir Seimo nutarimą. Vis dėlto, anot valstybės kontrolierės, dalis esminių rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos. „Šiandien vis dar nėra reglamentuotas darbo užmokesčio klausimas viešosiose įstaigose, kurios didžiąją dalį lėšų gauna iš valstybės biudžeto. Todėl išlieka rizika, kad valstybės lėšos ir toliau gali būti naudojamos netaupiai. Tikimės, kad sudaryta tarpžinybinė darbo grupė aiškiai reglamentuos viešųjų įstaigų darbo apmokėjimo tvarką", - teigia R.Budbergytė.
2004 metais atlikę auditą, valstybiniai auditoriai nustatė, kad informacija apie valstybės biudžeto lėšų naudojimą viešosiose įstaigose yra nepakankama, nėra vieningos viešųjų įstaigų atskaitomybės už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą tvarkos, nereglamentuotas viešųjų įstaigų darbuotojų užmokesčio klausimas. Jeigu biudžetinėse įstaigose darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio dydį, premijų skyrimą reglamentuoja teisės aktai, tai viešosiose įstaigose dažniausiai tai sprendžia jos vadovas. Audito metu nustatyta, kad kai kuriose ministerijų įsteigtose viešosiose įstaigose darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 25 proc. didesnis negu pačiose ministerijose.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis viešųjų įstaigų buvo steigiamos ne tam, kad teiktų paslaugas visuomenei, kaip tai numato įstatymas, o vykdytų ministerijų užduotis, kurias neretai galėjo atlikti ir pačios ministerijos. Dažniausiai ministerijos savo įsteigtoms viešosioms įstaigoms pavesdavo vykdyti darbus, netaikydamos viešųjų pirkimų procedūrų. Tai, auditorių nuomone, sudaro prielaidas netaupiai naudoti valstybės biudžeto lėšas.
Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose buvo siūloma viešinti informaciją apie viešosioms įstaigoms pervestas ir jų panaudotas valstybės biudžeto lėšas bei pasiektus rezultatus, nustatyti vieningą viešosioms įstaigoms skirtų valstybės lėšų panaudojimo atskaitomybės ir kontrolės sistemą bei reglamentuoti viešųjų įstaigų darbo apmokėjimo tvarką. Dalis Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendintos atlikus auditą, viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui reglamentuoti buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Jos parengtus siūlymus dėl valstybės institucijų kontroliuojamų viešųjų įstaigų vadovų, pavaduotojų ir finansininkų algų reglamentavimo Vyriausybė grąžino tobulinti.
Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas (8 5 266 67 12)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ pakeitimo
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 266 67 92, 8-686 25965; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2008-09-25
|
Kas sutrukdė pritraukti daugiau užsienio investicijų
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, ar teisėtai ir efektyviai panaudotos PHARE programoje numatytos lėšos, kurios buvo skirtos tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Tam tikslui buvo numatyta beveik 17 mln. litų, iš kurių didžiąją dalį suteikė Europos Komisija. Už šias lėšas turėjo būti plėtojama pramoninė ir komercinė infrastruktūra, siekiant pritraukti „pliko lauko“ investuotojus. Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad Lietuva iš šios subsidijos negavo maksimalios naudos. Beveik penktadalis lėšų liko neinvestuota į nekilnojamojo turto objektus, todėl 3,2 mln. litų reikės grąžinti Europos Komisijai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Kas sutrukdė pritraukti daugiau užsienio investicijų
Valstybinio audito ataskaita Lėšų, investuotų į nekilnojamojo turto plėtros objektus, teisėtumas ir efektyvumas
|
|
2008-09-25
|
Kas sutrukdė pritraukti daugiau užsienio investicijų
|
Valstybės kontrolė įvertino, ar teisėtai ir efektyviai panaudotos PHARE programoje numatytos lėšos, kurios buvo skirtos tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Tam tikslui buvo numatyta beveik 17 mln. litų, iš kurių didžiąją dalį suteikė Europos Komisija. Už šias lėšas turėjo būti plėtojama pramoninė ir komercinė infrastruktūra, siekiant pritraukti „pliko lauko“ investuotojus. Lėšų gavėjas – viešoji įstaiga „Lietuvos ekonominės plėtros agentūra“ darbų organizavimui ir lėšų valdymui įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos infrastruktūros plėtros fondą“.
Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad Lietuva iš šios subsidijos negavo maksimalios naudos. Beveik penktadalis lėšų liko neinvestuota į nekilnojamojo turto objektus, todėl 3,2 mln. litų reikės grąžinti Europos Komisijai.
Auditoriai nustatė, kad Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas neužtikrino reikiamos nekilnojamojo turto investicinių projektų, kuriems buvo skirtos subsidijos lėšos, vykdymo kontrolės. Tai sudarė prielaidas, kad dalis lėšų buvo panaudotos ne pagal numatytą paskirtį. Pavyzdžiui, UAB „Skalos investicija“ investicinis projektas neatitiko numatytų tikslų – sukurti naujas darbo vietas regionuose ir į Lietuvą pritraukti tiesiogines užsienio investicijas.
Auditorių nuomone, kai kurių investicinių projektų atliktų statybos darbų kiekis ir kainos kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo ir dėl gautų subsidijos lėšų tikslinio panaudojimo. Subsidijos valdytojas – Lietuvos infrastruktūros plėtros fondas neužtikrino reikiamos nekilnojamojo turto investicinių projektų, kuriems buvo skirtos subsidijos lėšos, vykdymo kontrolės. Tai sudarė prielaidas, kad dalis lėšų buvo panaudotos ne pagal Subsidijos sutartyje numatytą paskirtį.
Konstatuota, kad Ūkio ministerija nesiėmė priemonių padėčiai taisyti ir neinicijavo spartesnio lėšų naudojimo. Be to, Ūkio ministerija prieš dvejus metus sustabdė naujų investicinių projektų svarstymą, nepakankamai įvertinusi tokio veiklos sustabdymo ekonominių padarinių, jų įtakos fondo veiklos rezultatams ir galimos rizikos dėl nepanaudotų lėšų privalomo grąžinimo Europos Komisijai.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei nustatyti institucijų, atsakingų už tolesnę subsidijos lėšų kontrolę ir jų naudojimą, funkcijas, teises ir atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad dalis lėšų buvo panaudota ne pagal paskirtį, Ūkio ministerijai rekomenduota imtis priemonių, užtikrinančių lėšų, investuotų į nekilnojamojo turto plėtros objektus, panaudojimo kontrolę ir jų grąžą.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė ( 266 67 60 ).
Valstybinio audito ataskaita Lėšų, investuotų į nekilnojamojo turto plėtros objektus, teisėtumas ir efektyvumas
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2008-09-22
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybei užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai 3-ojo audito departamento valstybinio auditoriaus (veiklos auditui) pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2008-09-04
|
Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai susitiks Lietuvoje
|
|
 Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė rugsėjo 4-5 d. Druskininkuose dalyvaus kasmetiniame Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovų susitikime, kuriame bus pasidalinta patirtimi audito kokybės ir veiklos vertinimo, į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo klausimais. Auditoriai taip pat diskutuos apie aukščiausiųjų audito institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimą, bus pristatyti reikšmingiausi praėjusių metų auditų rezultatai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai susitiks Lietuvoje
|
|
2008-09-04
|
Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai susitiks Lietuvoje
|
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė rugsėjo 4-5 d. Druskininkuose dalyvaus kasmetiniame Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovų susitikime, kuriame bus pasidalinta patirtimi audito kokybės ir veiklos vertinimo, į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo klausimais. Auditoriai taip pat diskutuos apie aukščiausiųjų audito institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimą, bus pristatyti reikšmingiausi praėjusių metų auditų rezultatai.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, glaudūs ryšiai tarp regiono aukščiausiųjų audito institucijų suteikia galimybes ne tik mokytis iš kaimynų ir įgytą patirtį audito kokybės ir veiklos efektyvumo srityse pritaikyti mūsų šalyje, bet ir pasidalinti savo gerąja praktika. „Tarptautinės patirties perėmimas ir sklaida yra vienas esminių veiksnių, skatinančių valstybinio audito kokybės ir institucijos veiklos efektyvumo pažangą. Mūsų sukaupta patirtis leidžia tapti aktyviais tokių daugiašalių forumų dalyviais“, - teigia valstybės kontrolierė.
Susitikimas, kuriame dalyvauja Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos aukščiausiųjų audito institucijų atstovai, nuo 2000-ųjų kasmet rengiamas vienoje iš Baltijos šalių, o 2004 metais prisijungus Lenkijos aukščiausiesiems kontrolės rūmams - ir Lenkijoje.
Papildoma informacija: Tarptautinių ryšių departamento direktorės pavaduotoja Dainora Venckevičienė ( 266 67 58)
Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 266 67 92 8 686 25965; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|