|
2009-08-26
|
Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose apskaita tvarkoma netinkamai
|
|
 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos neužtikrino, kad jai pavaldžiose įstaigose buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, – konstatavo valstybiniai auditoriai, finansinio audito metu įvertinę, kaip 2008 metais tarnyboje ir jai pavaldžiose įstaigose buvo laikomasi buhalterinės apskaitos principų, kaip naudotos biudžeto lėšos ir valdomas valstybės turtas.
Dėl nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė sprendimą, įpareigodamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorę Rūtą Baškytę ir tarnybai pavaldžių trijų įstaigų direktorius pašalinti nustatytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir nubausti juos padariusius tarnautojus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose apskaita tvarkoma netinkamai
Valstybinio audito ataskaita Dėl Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos
|
|
2009-08-26
|
Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose apskaita tvarkoma netinkamai
|
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos neužtikrino, kad jai pavaldžiose įstaigose buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, – konstatavo valstybiniai auditoriai, finansinio audito metu įvertinę, kaip 2008 metais tarnyboje ir jai pavaldžiose įstaigose buvo laikomasi buhalterinės apskaitos principų, kaip naudotos biudžeto lėšos ir valdomas valstybės turtas.
Tarnybai pavaldžiose įstaigose auditoriai nustatė ilgalaikio turto apskaitos trūkumų: Rambyno regioninio parko direkcijoje neapskaityti 343 tūkst. Lt vertės kelio remonto darbai, Ventos regioninio parko direkcijoje – keturios automobilių stovėjimo aikštelės, kurių įrengimas kainavo 447 tūkst. Lt. Be to, dėl netinkamos apskaitos auditoriai negalėjo patvirtinti, kad Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje ilgalaikio turto nusidėvėjimas apskaičiuotas teisingai. Turto apskaitos pažeidimų nustatyta ir Kuršių nerijos bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijose. Iš viso parkų direkcijos neapskaitė daugiau kaip už 11 mln. Lt Europos Sąjungos fondų lėšomis įsigyto turto.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Dzūkijos nacionalinio parko direkcija netinkamai tvarkė atsiskaitymų apskaitą: metų pabaigoje buvo užregistruota dalis direkcijos turimų skolų, kurios jau buvo grąžintos, taip pat apskaitoje nurodytos ne visos direkcijai jau grąžintos skolos. Iš viso netinkamai apskaityta per 30 tūkst. Lt. Be to, dėl faktinių išlaidų ir apskaitos registrų duomenų neatitikimo, auditoriai negalėjo įvertinti, ar vykdydama projektus direkcija daugiau nei 1 mln. Lt darbo užmokesčiui ir 377 tūkst. Lt prekėms ir paslaugoms įsigyti panaudojo ir apskaitė teisingai.
Buhalterinės apskaitos pažeidimų nustatyta ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcijoje. Auditoriai nustatė, kad direkcija į apskaitą įtraukė ne visas išlaidas, o biudžeto asignavimus naudojo ne pagal patvirtintą sąmatą. Pavyzdžiui, nors biudžeto lėšos buvo skirtos konkrečioms programoms vykdyti, direkcija sistemingai jas naudojo kitoms išlaidoms apmokėti. Tuo tarpu programos buvo vykdomos iš pavedimams skirtų lėšų ir naudojant uždirbtas lėšas, kurios privalėjo būti pervestos į valstybės biudžetą. Todėl auditoriai negalėjo nustatyti, ar visos ne pagal tikslinę paskirtį panaudotos lėšos buvo atstatytos, ar liko nepanaudotų biudžeto asignavimų, kurie metų pabaigoje turėjo būti grąžinti į valstybės biudžetą.
Tuo tarpu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija neteisingai apskaitė dalį 2006 m. gautų pajamų ir jas naudojant patirtų išlaidų, iš apskaitos neišbraukė 135 tūkst. Lt vertės pastato, kurio ji nebevaldo nuo 2007 metų.
Nustatyta, kad ne visi parkų direkcijų pastatai yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija neužregistravusi aštuonių statinių, Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų direkcijos po keturis, o Aukštadvario regioninio parko direkcija – vieno statinio. Be to, Aukštadvario, Dzūkijos ir Kuršių nerijos parkų direkcijos nėra sudariusios sutarčių dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypais, reikalingais patikėjimo teise valdomiems pastatams eksploatuoti. Iš viso nesudaryta sutarčių dėl daugiau nei 60 žemės sklypų.
Dėl nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė sprendimą, įpareigodamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorę Rūtą Baškytę ir tarnybai pavaldžių trijų įstaigų direktorius pašalinti nustatytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir nubausti juos padariusius tarnautojus.
Papildoma informacija: Zita Valatkienė, 2-ojo audito departamento direktorė (8 5) 266 6760
Valstybinio audito ataskaita Dėl Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-21
|
Švietimo ir mokslo ministerija turi labiau kontroliuoti pavaldžias įstaigas
|
|
 „Švietimo ir mokslo ministerija privalo atidžiau kontroliuoti, kaip pavaldžios įstaigos naudoja valstybės biudžeto lėšas, būtina gerinti jų buhalterinės apskaitos vedimą ir finansinę drausmę, užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų naudojimą ir pačioje ministerijoje“, – apibendrindama Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) atlikto finansinio audito rezultatus konstatavo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius. Planinio audito metu vertinta, ar teisingai ministerijoje buvo vedama buhalterinė apskaita 2008 m., kaip naudotos biudžeto lėšos, valdomas valstybės patikėtas turtas.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Švietimo ir mokslo ministerija turi labiau kontroliuoti pavaldžias įstaigas
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje
|
|
2009-08-21
|
Švietimo ir mokslo ministerija turi labiau kontroliuoti pavaldžias įstaigas
|
„Švietimo ir mokslo ministerija privalo atidžiau kontroliuoti, kaip pavaldžios įstaigos naudoja valstybės biudžeto lėšas, būtina gerinti jų buhalterinės apskaitos vedimą ir finansinę drausmę, užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų naudojimą ir pačioje ministerijoje“, – apibendrindama Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) atlikto finansinio audito rezultatus konstatavo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius. Planinio audito metu vertinta, ar teisingai ministerijoje buvo vedama buhalterinė apskaita 2008 m., kaip naudotos biudžeto lėšos, valdomas valstybės patikėtas turtas.
Nustatyta, kad skirstydama biudžeto lėšas ŠMM tinkamai nekontroliavo, jog visada būtų atsiskaitoma už jų panaudojimą, tinkamai pagrindžiant patirtas išlaidas. Pavyzdžiui, Švietimo mainų paramos fondas tinkamai nepagrindė daugiau nei 4,4 mln. Lt, panaudotų Europos Sąjungos mokymosi visą gyvenimą, Erazmus ir kitų programų įgyvendinimui. Iš viso auditoriai negalėjo įvertinti, ar beveik 8 mln. Lt buvo panaudoti tinkamai.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad įsteigusi ir finansuodama Europos socialinio fondo agentūros ir Švietimo mainų paramos fondus ministerija pažeidžia įstatymus. Skirdama finansavimą, ministerija konkrečiai nenurodė, kiek lėšų skiriama fondų išlaikymui ir kiek jų vykdomiems projektams. Vien tik 2008 m. šiems fondams ministerija skyrė daugiau nei 21,4 mln. Lt. Be to, fondų darbuotojų atlyginimų nustatymo nereglamentuoja jokie teisės aktai, todėl jie yra didesni nei biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų.
Nors ir turėdamos įsiskolinimų, ŠMM ir dalis jai pavaldžių įstaigų iš sutaupytų 776 tūkst. Lt darbo užmokesčio lėšų išmokėjo vienkartines išmokas, nors visų pirma turėjo būti atsiskaitoma su kreditoriais. Daugiausiai – 421 tūkst. Lt ir 212 tūkst. Lt išmokų buvo išmokėta Klaipėdos verslo ir technologijų bei Šiaulių kolegijose. Finansinės drausmės nesilaikyta ir metų pabaigoje avansu mokant socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį ir dengiant kitas 2009 m. būsimas išlaidas.
Auditorių vertinimu, biudžeto lėšos autoriniams atlyginimams mokėti ŠMM ir jai pavaldžiose įstaigose ne visada naudojamos racionaliai. Ministerija nėra parengusi autorinio atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų, todėl neretai atlygis už analogiškus autorinius darbus ženkliai skiriasi. Valstybės kontrolė ministerijai rekomendavo parengti aiškius autorinių atlyginimų nustatymo kriterijus ir užtikrinti, kad darbuotojams už papildomus darbus būtų mokamos priemokos, o ne autorinis atlygis. Vien 2008 m. ŠMM, neįskaitant pavaldžių įstaigų, autorinių sutarčių sudarė už daugiau nei 753 tūkst. Lt.
Dalis ministerijai pavaldžių įstaigų išlaidų apskaitą vedė pažeisdamos buhalterinės apskaitos taisykles, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad daugiau nei 9 mln. Lt faktinių išlaidų apskaitytos teisingai. Be to, dalis įstaigų į valstybės biudžetą nepervedė už teikiamas paslaugas gautų 174 tūkst. Lt pajamų, kaip to reikalauja įstatymas, o panaudojo atsiskaityti su tiekėjais.
Audito metu nustatyta, kad dalis švietimo įstaigų pažeisdamos įstatymus yra prisiėmusios įsipareigojimus padengti privatizuotų butų gyventojų, kitų įstaigų patirtas komunalinių paslaugų išlaidas. Šie turto savininkai dažnai pavėluotai atsiskaito už suteiktas paslaugas, todėl įstaigos programoms vykdyti skirtus biudžeto asignavimus neteisėtai naudoja šioms išlaidoms dengti.
Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė įpareigojo švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių pašalinti nustatytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir nubausti pažeidimus padariusius tarnautojus.
Papildoma informacija: Daiva Bakutienė, 5-ojo audito departamento direktorė (8 5) 266 6756
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-20
|
Klaipėdos universitete nepaisoma buhalterinės apskaitos reikalavimų
|
|
 „Klaipėdos universitete nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų užtektų net ir kelioms institucijoms“, – konstatavo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius, susipažinęs su Klaipėdos universiteto 2008 metų valstybinio audito ataskaita. Teisės aktų pažeidimai šioje švietimo įstaigoje nustatyti apskaitant turtą, išlaidas, finansavimą, pavedimų lėšas, gautinas ir mokėtinas sumas, pajamas ir kitas išlaidas. Be to, netinkamai valdyta dalis universitetui patikėto valstybės turto, ne pagal apskaitos duomenis sudarytos įstaigos finansinės ataskaitos.
„Todėl yra priimtas sprendimas, įpareigojantis universiteto rektorių Vladą Žulkų pašalinti nustatytus pažeidimus, išieškoti universitetui padarytą finansinę žalą ir nubausti pažeidimus padariusius asmenis“, – sako T. Mackevičius.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Klaipėdos universitete nepaisoma buhalterinės apskaitos reikalavimų
Valstybinio audito ataskaita Dėl Klaipėdos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Klaipėdos universitete
|
|
2009-08-20
|
Klaipėdos universitete nepaisoma buhalterinės apskaitos reikalavimų
|
„Klaipėdos universitete nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų užtektų net ir kelioms institucijoms“, – konstatavo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius, susipažinęs su Klaipėdos universiteto 2008 metų valstybinio audito ataskaita. Teisės aktų pažeidimai šioje švietimo įstaigoje nustatyti apskaitant turtą, išlaidas, finansavimą, pavedimų lėšas, gautinas ir mokėtinas sumas, pajamas ir kitas išlaidas. Be to, netinkamai valdyta dalis universitetui patikėto valstybės turto, ne pagal apskaitos duomenis sudarytos įstaigos finansinės ataskaitos.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo teigimu, valstybiniai auditoriai jau audito metu universiteto vadovybei buvo nurodę teisės aktų pažeidimus ir galimas grėsmes ateityje, tačiau į daugumą pateiktų rekomendacijų taip ir nebuvo atsižvelgta. „Todėl yra priimtas sprendimas, įpareigojantis universiteto rektorių Vladą Žulkų pašalinti nustatytus pažeidimus, išieškoti universitetui padarytą finansinę žalą ir nubausti pažeidimus padariusius asmenis“, – sako T. Mackevičius.
Nustatyta, kad turėdamas beveik 2,4 mln. Lt skolų, universitetas savo darbuotojams 2008 metais išmokėjo 120 tūkst. Lt vienkartinių išmokų. Be to, daliai darbuotojų išmokos tuo pačiu atveju skirtos po kelis kartus, nors tai draudžia įstatymai. Todėl universitetui buvo padaryta daugiau nei 31 tūkst. Lt žala.
Auditoriai konstatavo, kad Klaipėdos universiteto rektorius universiteto programoms vykdyti skirtus beveik 87 tūkst. Lt panaudojo ne pagal paskirtį. Šiomis biudžeto lėšomis buvo apmokėta asociacijos „Baltijos slėnis“ galimybių studija, nors asociacija ir nėra pavaldi universitetui.
Universitetas netinkamai tvarkė turto apskaitą: neapskaityti trys patikėjimo teise valdomi nekilnojamojo turto objektai, netinkamai apskaitytas Klaipėdos miesto savivaldybės perduotos patalpos, neapskaičiuotas arba neteisingai apskaičiuotas dalies turto nusidėvėjimas, netinkamai apskaityta dalis programinės įrangos ir jos licencijų.
Nesudaręs panaudos sutarties, universitetas leido Vilniaus dailės akademijai naudotis 938 m2 patalpomis, taip pažeisdamas teisės aktus. Auditoriams kilo abejonių ir dėl universiteto 20 metų išsinuomotų patalpų Vilniuje, Vokiečių gatvėje. Universitetas nepateikė dokumentų, kokiai veiklai šios patalpos yra naudojamos, ar už veiklą yra gaunamos pajamos. 2008 metais patalpoms įrengti, išlaikyti ir nuomoti panaudota daugiau nei 20 tūkst. Lt.
Apskaitos pažeidimų nustatyta ir universitetui tvarkant biudžeto pajamas ir išlaidas: netinkamai apskaityti daugiau nei 182 tūkst. Lt, skirti įvairioms pašalpoms ir išeitinėms išmokoms mokėti, bei 56 tūkst., skirti universiteto pastato rekonstrukcijai. Sudarydamas šio pastato rekonstrukcijos sutartį, universitetas 56 tūkst. Lt viršijo turto įsigijimui ir rekonstrukcijai numatytas išlaidas, todėl buvo pažeista finansinė drausmė.
Papildoma informacija: Tomas Mackevičius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas (8 5) 266 6700
Valstybinio audito ataskaita Dėl Klaipėdos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-19
|
Institucijos vykdė Valstybės kontrolės sprendimų reikalavimus
|
|
 Lietuvos Darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Chemijos institutas ir Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvykdė valstybės kontrolieriaus pavaduotojų sprendimuose nurodytus reikalavimus. Institucijos ištaisė finansinių auditų metu rastus teisės aktų pažeidimus ir nubaudė juos pažeidusius tarnautojus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Institucijos vykdė Valstybės kontrolės sprendimų reikalavimus
Išvada dėl 2009-05-13 sprendimo Nr. SP-7 vykdymo kontrolės baigimo
Išvada dėl 2009 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ vykdymo kontrolės baigimo
Išvada dėl 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SP-12 vykdymo kontrolės baigimo
|
|
2009-08-19
|
Institucijos vykdė Valstybės kontrolės sprendimų reikalavimus
|
Lietuvos Darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Chemijos institutas ir Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvykdė valstybės kontrolieriaus pavaduotojų sprendimuose nurodytus reikalavimus. Institucijos ištaisė finansinių auditų metu rastus teisės aktų pažeidimus ir nubaudė juos pažeidusius tarnautojus.
Valstybiniams auditoriams įvertinus Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos finansinę atskaitomybę konstatuota, kad daugiau nei 753 tūkst. Lt buvo panaudoti nepakankamai taupiai, o valstybės patikėtas turtas valdomas neracionaliai. Todėl tarnybos direktorius Algirdas Tamulevičius buvo įpareigotas užtikrinti efektyvų turto naudojimą ir įvertinti pažeidimus padariusių asmenų veiklą.
Vykdydamas sprendimo reikalavimus, Tarnybos direktorius kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydamas leidimo neefektyviai valdomas patalpas perduoti ministerijai arba Valstybės turto fondui. Be to, už netinkamą pareigų atlikimą Socialinės atskirties ir rizikos grupių prevencinių programų organizavimo skyriaus vedėjai Eglei Hering paskirtas papeikimas, o Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjai Daivai Tukienei ir vyriausiajam specialistui Arvydui Overlingui – pastabos. Už tarnybinius nusižengimus socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys A.Tamulevičiui yra paskyręs tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Tuo tarpu Chemijos instituto direktoriaus Eimučio Juzeliūno įsakymu už netinkamai vestą įstaigos buhalterinę apskaitą vyriausiajai buhalterei Leonorai Kazlauskienei paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Valstybiniai auditoriai institute buvo nustatę daugybę buhalterinės apskaitos pažeidimų. Dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo institute visą audito medžiagą Valstybės kontrolė yra perdavusi Generalinei prokuratūrai.
Papeikimas skirtas ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojai Galinai Savickienei. Institucijoje sudaryta komisija pripažino, kad tarnautoja netinkamai atliko jai pavestas funkcijas. Lietuvos darbo birža įvykdė ir kitus valstybės kontrolieriaus sprendime nurodytus reikalavimus: sutvarkyta ilgalaikio turto apskaita, teritorinių darbo biržų direktoriai įpareigoti tinkamai apskaityti išsinuomotą ir pagal panaudos sutartis gautą turtą, peržiūrėti ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitą. Be to, Nekilnojamojo turto registre patikslinti teritorinėms darbo biržoms priklausančio turto duomenys, įvykdyti kiti sprendimo reikalavimai.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-18
|
Kuršių nerijoje tvarkytojų daug, o tvarkos stinga
|
|
 Kuršių nerijoje susikaupusios problemos kelia pagrįstą susirūpinimą šio unikalaus gamtos objekto likimu, – teigia Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę kaip pusiasalio teritorija naudojama valstybės ir visuomenės reikmėms. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, svarbiausia problema – pernelyg sudėtinga teritorijų planavimo sistema. Ji lemia nesubalansuotą teritorijos urbanizavimą ir nelegalias statybas. Todėl Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei tobulinti teritorijų planavimo sistemą ir pateikti Seimui naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Kuršių nerijoje tvarkytojų daug, o tvarkos stinga
Valstybinio audito ataskaita Baltijos pajūrio teritorijos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms
|
|
2009-08-18
|
Kuršių nerijoje tvarkytojų daug, o tvarkos stinga
|
Kuršių nerijoje susikaupusios problemos kelia pagrįstą susirūpinimą šio unikalaus gamtos objekto likimu, – teigia Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę kaip pusiasalio teritorija naudojama valstybės ir visuomenės reikmėms. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, svarbiausia problema – pernelyg sudėtinga teritorijų planavimo sistema. Ji lemia nesubalansuotą teritorijos urbanizavimą ir nelegalias statybas. Todėl Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei tobulinti teritorijų planavimo sistemą ir pateikti Seimui naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektą.
“Kuršių nerijos administravime dalyvaujančios šešios valstybės institucijos neturi bendros nuomonės dėl teritorijos naudojimo galimybių ir jos planavimo, naudojimo režimo nustatymo ir ūkinės veiklos plėtojimo. Tai kelia prieštaravimus ir provokuoja konfliktus tarp viešuosius ir privačius interesus atstovaujančių asmenų. Būtina spręsti šių institucijų funkcijų padalinimo problemas“, – teigia R.Budbergytė. Pagal šiuo metu galiojančią teritorijų planavimo tvarką Kuršių nerijos sausumos teritorijai turėtų būti taikomi trys bendrieji planai, daug įvairių specialiųjų planavimo dokumentų bei detaliojo planavimo dokumentai. Dalis iš jų dar nėra parengti. Auditoriai pažymi, kad planų išskaidymas kelia daug derinimo ir tvirtinimo problemų, todėl teritorijų planavimas tampa dar sudėtingesnis ir ilgai tęsiasi. Auditorių nuomone, galėtų būti rengiamas vienas Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentas – bendrasis planas, kuris pakeistų galiojančius specialiuosius ir bendruosius planus. Tai supaprastintų teritorijos planavimo procesą, reikėtų mažiau žmogiškųjų, laiko ir finansinių išteklių. Atsižvelgiant į Kuršių nerijos svarbą, tokį planavimo dokumentą galėtų tvirtinti Vyriausybė.
Susipažinę su Aplinkos ministerijos parengtu naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektu valstybiniai auditoriai teigia, kad šios koncepcijos pagrindu parengto įstatymo įgyvendinimas padėtų išspręsti audito metu nustatytas teritorijų planavimo problemas.
Be to, audito ataskaitoje nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuriai pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, neužtikrino Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane nustatyto žemės naudojimo režimo. Administracija nepagrįstai priimdavo sprendimus, netinkamai tvarkė dokumentus, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, daugiau negu pusę teritorijų planavimo dokumentų patikrinimų atliko pavėluotai. Todėl teismuose nagrinėjant bylas dėl nelegalių statybų keliami reikalavimai tokius pastatus nugriauti ar perstatyti. Auditorių nuomone, yra rizika, kad privačių asmenų patirtas išlaidas dėl neteisėtų valstybės institucijų sprendimų reikės kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant iš esmės pagerinti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūros vykdymo kokybę ir atsižvelgiant į tai, kad apskričių viršininkų administracijos likviduojamos, auditorių nuomone, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos vykdymą būtų tikslinga perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Analizuodami prieštaringus siekius Kuršių nerijoje plėtoti rekreacijos bei turizmo paslaugas, o kartu apsaugoti unikalią gamtą bei kultūros objektus, auditoriai pažymėjo, kad lankytojų ir transporto srautai neretai viršija nustatytus maksimalius dydžius, jie nėra pakankamai valdomi, tam nėra suplanuota atitinkamų priemonių. Auditorių nuomone, parengus tikslinę programą ir nustačius visoms šalims priimtinas reguliavimo priemones, būtų sudarytos sąlygos Kuršių nerijos teritoriją naudoti turizmui, tenkinti visuomenės poreikį lankytis šioje teritorijoje ir išvengti neigiamų padarinių.
Nors šiuo metu Kuršių nerijoje esančias kultūros paveldo vertybes, dubliuodamos viena kitos funkcijas, saugo net trys institucijos – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės administracija –, tačiau jų būklė blogėja. Auditorių nuomone, kultūros paveldo apsaugą reikėtų pavesti vienai institucijai ir aiškiai apibrėžti jos kompetenciją ir atsakomybę.
Įvertinę Baltijos jūros krantų priežiūrą Kuršių nerijoje, auditoriai nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neužtikrina, kad tvarkymo darbai būtų vykdomi tinkamu laiku ir sistemingai, todėl yra rizika, kad krantų būklė ims blogėti. Toks pat pavojus gali kilti ir Kuršių marių krantams, nes juos tvarkanti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija darbus atlieka neplaningai, nėra parengusi tvarkymo programos. Auditorių nuomone, jūros ir marių krantų nuolatinę priežiūrą perdavus vykdyti vienam subjektui ir suplanavus darbus, Kuršių nerijos krantai būtų geriau prižiūrimi.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktorė Giedrė Švedienė (8 5) 266 6779.
Valstybinio audito ataskaita Baltijos pajūrio teritorijos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-14
|
Vilniaus Gedimino technikos universitetas leido pinigus pažeisdamas įstatymus
|
|
 „Lėšų stygiumi besiskundžiančios švietimo įstaigos neturėtų pažeidinėti įstatymų leisdamos iš valstybės biudžeto gaunamus pinigus, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – Deja, Vilniaus Gedimino technikos universitete auditoriai tokio požiūrio pasigedo.“ Iš viso 2008 metais universitetas panaudojo beveik 122 mln. Lt biudžeto asignavimų.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė sprendimą, kuriame Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorių Romualdą Ginevičių įpareigojo patraukti atsakomybėn teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas leido pinigus pažeisdamas įstatymus
Valstybinio audito ataskaita Dėl Vilniaus Gedimino technikos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Vilniaus Gedimino technikos universitete
|
|
2009-08-14
|
Vilniaus Gedimino technikos universitetas leido pinigus pažeisdamas įstatymus
|
„Lėšų stygiumi besiskundžiančios švietimo įstaigos neturėtų pažeidinėti įstatymų leisdamos iš valstybės biudžeto gaunamus pinigus, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – Deja, Vilniaus Gedimino technikos universitete auditoriai tokio požiūrio pasigedo.“ Iš viso 2008 metais universitetas panaudojo beveik 122 mln. Lt biudžeto asignavimų.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad universitetas pažeidė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, nes sutaupytus darbo užmokesčiui skirtus valstybės biudžeto asignavimus panaudojo ne kreditiniam įsiskolinimui dengti, bet vienkartinėms išmokoms mokėti.
Universitetas, pažeisdamas Vyriausybės patvirtintas taisykles, prisiėmė didesnius įsipareigojimus negu buvo skirta lėšų, todėl rangovui, stačiusiam universiteto mokslo ir administracinį centrą, liko skolingas 847 tūkst. Lt. Šis įsiskolinimas buvo padengtas iš 2009 metams skirtų asignavimų, taip pažeidžiant teisės aktus.
Universitetas nustatė Vyriausybės nutarimui prieštaraujančią priedų ir priemokų skyrimo tvarką. Pagal šią tvarką iš specialiosios programos lėšų skiriami priedai ir priemokos tris kartus viršija vyriausybės nustatytą dydį.
Neturėdamas Vyriausybės leidimo ir taip pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą universitetas viešajai įstaigai „Saulėtekio slėnis“ perdavė 13,6 tūkst. Lt įnašą.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė sprendimą, kuriame Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorių Romualdą Ginevičių įpareigojo patraukti atsakomybėn teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis.
Papildoma informacija: Vida Atraškienė, 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja (8 5) 266 6839
Valstybinio audito ataskaita Dėl Vilniaus Gedimino technikos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-11
|
Teismo medicinos institutui auditoriai nurodė reikšmingus pažeidimus
|
|
 Atlikę finansinį auditą Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute, Valstybės kontrolės auditoriai institutui nurodė reikšmingus pažeidimus ir pareikalavo nubausti teisės aktų nesilaikiusius darbuotojus.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad institutas neteisingai tvarkė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, pavedimų lėšų ir išlaidų apskaitą. Pažeidžiant nustatytą tvarką, 51 tūkst. Lt, gautų už suteiktas mokymo paslaugas, nebuvo pervesta į valstybės biudžetą, bet panaudota darbuotojų darbo užmokesčiui. Perkant laboratorinę įrangą, ji buvo įsigyta už 1,6 mln. Lt daugiau, negu buvo planuota ir gauta valstybės biudžeto asignavimų šiam ilgalaikiam turtui įsigyti.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Teismo medicinos institutui auditoriai nurodė reikšmingus pažeidimus
Valstybinio audito ataskaita Dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Mykolo romerio universiteto Teismo medicinos institute
|
|
2009-08-11
|
Teismo medicinos institutui auditoriai nurodė reikšmingus pažeidimus
|
Atlikę finansinį auditą Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute, Valstybės kontrolės auditoriai institutui nurodė reikšmingus pažeidimus ir pareikalavo nubausti teisės aktų nesilaikiusius darbuotojus.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad institutas neteisingai tvarkė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, pavedimų lėšų ir išlaidų apskaitą. Pažeidžiant nustatytą tvarką, 51 tūkst. Lt, gautų už suteiktas mokymo paslaugas, nebuvo pervesta į valstybės biudžetą, bet panaudota darbuotojų darbo užmokesčiui. Perkant laboratorinę įrangą, ji buvo įsigyta už 1,6 mln. Lt daugiau, negu buvo planuota ir gauta valstybės biudžeto asignavimų šiam ilgalaikiam turtui įsigyti.
Nors ir turėdamas skolų tiekėjams, praėjusių metų pabaigoje institutas laisvas lėšas panaudojo avansu sumokėti socialinio draudimo įmokas. Šis mokėjimas apskritai nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais.
Be to, auditoriai nustatė, kad reagentai kuriems pernai išleista 681 tūkst. Lt, buvo perkami netaikant Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimo procedūrų.
Papildoma informacija: Vida Atraškienė, 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja (8 5) 266 6839
Valstybinio audito ataskaita Dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-06
|
Teorinės fizikos ir astronomijos institutas privalės ištaisyti buhalterinės apskaitos ir turto valdymo klaidas
|
„Netvarka biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje ir turto valdymo klaidos kelia piktnaudžiavimų riziką, menkina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo efektyvumą, todėl reikalavome ir reikalausime, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos ir apskaitomos tik taip, kaip numatyta teisės aktuose,“ - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute atlikto planinio finansinio ir teisėtumo audito ataskaitą.
Auditoriai institute nustatė nemažai pažeidimų darbo apmokėjimo srityje. Nesivadovaudamas teisės aktais, dalį iš kitų asignavimų valdytojų gautų lėšų Institutas panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį - skyrė ryšių, kitų prekių ir komandiruočių išlaidoms padengti. Nesivadovauta teisės aktais ir skiriant priedus darbuotojams: instituto direktoriui už mokslinę veiklą išmokėta 47 tūkst. Lt priedų, kuriuos privalėjo paskirti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.
Institutas, pažeisdamas Biudžeto sandaros įstatymą, ėmėsi tarpininko funkcijų atsiskaitant su komunalinių paslaugų teikėjais ir iš valstybės biudžeto gautomis lėšomis apmokėjo pastato bendraturčių, nuomininkų ir panaudos gavėjų sąskaitas, kurie institutui liko skolingi 35 tūkst. Lt.
Institutas iki šiol apskaitoje nurodo pusantro milijono litų vertės Uzbekijoje esantį savo turtą, nepateikdamas įrodymų, kad šis turtas iš tikrųjų fiziškai egzistuoja ir priklauso Institutui. Dar 1993 m. šis turtas buvo nacionalizuotas Uzbekijos valstybės.
Ypač daug apskaitos tvarkymo klaidų nustatyta institutui pavaldžios įstaigos - Planetariumo finansinėse ataskaitose.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priimtame sprendime Vilniaus universiteto rektorių Benediktą Juodką ir instituto direktorę Gražiną Tautvaišienę įpareigojo patraukti atsakomybėn pažeidimus padariusius pavaldžius asmenis ir per nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus.
Papildoma informacija: Vida Atraškienė, 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja (8 5) 266 6839
Valstybinio audito ataskaita Dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-08-06
|
Teorinės fizikos ir astronomijos institutas privalės ištaisyti buhalterinės apskaitos ir turto valdymo klaidas
|
|
 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute atlikę planinį finansinio ir teisėtumo auditą, valstybiniai auditoriai nustatė nemažai pažeidimų darbo apmokėjimo srityje. Nesivadovaudamas teisės aktais, dalį iš kitų asignavimų valdytojų gautų lėšų Institutas panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį – skyrė ryšių, kitų prekių ir komandiruočių išlaidoms padengti. Nesivadovauta teisės aktais ir skiriant priedus darbuotojams: instituto direktoriui už mokslinę veiklą išmokėta 47 tūkst. Lt priedų, kuriuos privalėjo paskirti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Ypač daug apskaitos tvarkymo klaidų nustatyta institutui pavaldžios įstaigos – Planetariumo finansinėse ataskaitose.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priimtame sprendime Vilniaus universiteto rektorių Benediktą Juodką ir instituto direktorę Gražiną Tautvaišienę įpareigojo patraukti atsakomybėn pažeidimus padariusius pavaldžius asmenis ir per nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Teorinės fizikos ir astronomijos institutas privalės ištaisyti buhalterinės apskaitos ir turto valdymo klaidas
Valstybinio audito ataskaita: Dėl Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos institute atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
|