2009-03-31
|
Europos Komisijos atstovai teigiamai įvertino Lietuvos institucijų darbą
|
Valstybės kontrolėje surengtame metiniame koordinaciniame Europos Komisijos generalinių direktoratų ir Lietuvos institucijų atstovų susitikime aptarti svarbiausi 2000-2006 ir 2007-2013 metų programinių laikotarpių ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės klausimai.
Europos Komisijos atstovai teigiamai įvertino Lietuvos institucijų 2008 metais atliktą darbą. Susitikimo metu aptarta Europos Komisijos generalinių direktoratų atliktų auditų ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo būklė, audito strategijos bei 2009 metų audito planai, metinio apibendrinimo ataskaita. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atstovas pateikė išsamią 2000 – 2006 metų programinio periodo ES šalyse narėse nustatytų pažeidimų analizę.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Europos Komisijos atstovai teigiamai įvertino Lietuvos institucijų darbą
|
2009-03-31
|
Europos Komisijos atstovai teigiamai įvertino Lietuvos institucijų darbą
|
Valstybės kontrolėje surengtame metiniame koordinaciniame Europos Komisijos generalinių direktoratų ir Lietuvos institucijų atstovų susitikime aptarti svarbiausi 2000-2006 ir 2007-2013 metų programinių laikotarpių ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės klausimai.
Europos Komisijos atstovai teigiamai įvertino Lietuvos institucijų 2008 metais atliktą darbą. Susitikimo metu aptarta Europos Komisijos generalinių direktoratų atliktų auditų ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo būklė, audito strategijos bei 2009 metų audito planai, metinio apibendrinimo ataskaita. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atstovas pateikė išsamią 2000 - 2006 metų programinio periodo ES šalyse narėse nustatytų pažeidimų analizę. Taip pat pasikeista nuomonėmis dėl pasirengimo audituoti 2007-2013 metų programinio laikotarpio lėšų panaudojimą, galimas grėsmes ir kylančias problemas.
Susitikime dalyvavo Europos Komisijos Regioninės politikos, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių bei Žuvininkystės ir jūrininkystės reikalų generalinių direktoratų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) specialistai, Lietuvos Respublikos ministerijų atstovai, Valstybės kontrolės pareigūnai.
Europos Sąjungos biudžeto lėšos, skirtos ES regioninei/struktūrinei politikai Lietuvoje 2004-2006 metais sudarė 5,9 mlrd. litų. 2007-2013 metais ES struktūrinė parama Lietuvai viršys 23 mlrd. litų.
Papildoma informacija: Vilija Stirbienė, 7-ojo audito departamento direktorė (8 5) 266 6819.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt).
|
2009-03-31
|
Atnaujinta Valstybės kontrolės interneto svetainės paieškos sistema
|
Siekdama didesnio informatyvumo ir glaudesnio bendradarbiavimo su visuomene, Valstybės kontrolė atnaujino interneto svetainės paieškos sistemą, nuo šiol leidžiančią nuodugniai filtruoti svetainėje talpinamą informaciją pagal pateikiamų raktinių žodžių šaknis. Atnaujinta sistema taip pat leis pasirinkti, kokio masto paieška yra reikalinga: visoje svetainėje, audito dokumentuose ar tik pranešimuose spaudai. Todėl bus galima ne tik daug greičiau surasti dominančią valstybinio audito ataskaitą, pranešimą spaudai ar kitą informaciją, bet ir susipažinti su visa Valstybės kontrolės veikla dominančia tema.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Atnaujinta Valstybės kontrolės interneto svetainės paieškos sistema
|
2009-03-31
|
Atnaujinta Valstybės kontrolės interneto svetainės paieškos sistema
|
Siekdama didesnio informatyvumo ir glaudesnio bendradarbiavimo su visuomene, Valstybės kontrolė atnaujino interneto svetainės paieškos sistemą, nuo šiol leidžiančią nuodugniai filtruoti svetainėje talpinamą informaciją pagal pateikiamų raktinių žodžių šaknis. Atnaujinta sistema taip pat leis pasirinkti, kokio masto paieška yra reikalinga: visoje svetainėje, audito dokumentuose ar tik pranešimuose spaudai. Todėl bus galima ne tik daug greičiau surasti dominančią valstybinio audito ataskaitą, pranešimą spaudai ar kitą informaciją, bet ir susipažinti su visa Valstybės kontrolės veikla dominančia tema.
Paieškos sistema atnaujinta Valstybės kontrolės informacinių sistemų specialistų jėgomis.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
2009-03-25
|
Valstybės kontrolė stiprina audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną
|
Nauja Valstybės kontrolės valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos sistema skatins audito subjektus atidžiau įgyvendinti rekomendacijas. „Tikime, kad nauja tvarka padidins valstybinio audito poveikį, padės Seimui stiprinti parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, skatins didesnį valstybės institucijų atskaitingumą visuomenei“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė stiprina audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną
|
2009-03-25
|
Valstybės kontrolė stiprina audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną
|
Nauja Valstybės kontrolės valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos sistema skatins audito subjektus atidžiau įgyvendinti rekomendacijas. „Tikime, kad nauja tvarka padidins valstybinio audito poveikį, padės Seimui stiprinti parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, skatins didesnį valstybės institucijų atskaitingumą visuomenei“, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Pagal audito rekomendacijų stebėsenos sistemą rekomendacijų įgyvendinimas bus vertinamas audito metodais - audito subjektams nebepakaks tik pateikti esminę informaciją apie rekomendacijų įgyvendinimą Valstybės kontrolei. Nuo šiol kartu su valstybinio audito ataskaitos projektu audituojamam subjektui bus pateikiamas rekomendacijų įgyvendinimo plano projektas. Audituota institucija turės numatyti priemones rekomendacijoms įgyvendinti ir nurodyti jų įgyvendinimo terminus. Praėjus rekomendacijoms įgyvendinti skirtam laikui, valstybiniai auditoriai patikrins, ar jos įgyvendintos, ir parengs rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą. Joje bus vertinama, ar audito metu nustatyti audito subjekto veiklos trūkumai buvo ištaisyti ir kokį poveikį tai turėjo visuomenei ir valstybės valdymui. Taigi Valstybės kontrolė visuomenei ir parlamentui galės pateikti argumentuotas audito išvadas apie institucijų pasiektą pažangą ir valstybinio audito veiksmingumą.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Macijauskas (8 5) 266 6896.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
2009-03-24
|
Europos Audito Rūmų narė: ES paramos skyrimo taisyklės turėtų būti supaprastinamos
|
Valstybės kontrolėje viešėjusi Europos Audito Rūmų narė (EAR) Irena Petruškevičienė pristatė pagrindinius 2007 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, EAR veiklos rezultatus ir numatomus pokyčius institucijoje.
I. Petruškevičienės teigimu, žemės ūkio ir sanglaudos srityse EAR eilę metų nustato daugiausiai klaidų: „Kaip ir ankstesniais metais, sanglauda yra labiausiai klaidų paveikta sritis. Remiantis mūsų skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. bendros kompensuotų išlaidų sumos neturėjo būti išmokėta. Žemės ūkio srityje bendras klaidų lygis nors ir yra mažesnis, tačiau vis dar reikšmingas“, - teigė EAR atstovė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Europos Audito Rūmų narė: ES paramos skyrimo taisyklės turėtų būti supaprastinamos
Europos Audito Rūmų metinė veiklos ataskaita 
|
2009-03-24
|
Europos Audito Rūmų narė: ES paramos skyrimo taisyklės turėtų būti supaprastinamos
|
Valstybės kontrolėje viešėjusi Europos Audito Rūmų narė (EAR) Irena Petruškevičienė pristatė pagrindinius 2007 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, EAR veiklos rezultatus ir numatomus pokyčius institucijoje.
I. Petruškevičienės teigimu, žemės ūkio ir sanglaudos srityse EAR eilę metų nustato daugiausiai klaidų: „Kaip ir ankstesniais metais, sanglauda yra labiausiai klaidų paveikta sritis. Remiantis mūsų skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. bendros kompensuotų išlaidų sumos neturėjo būti išmokėta. Žemės ūkio srityje bendras klaidų lygis nors ir yra mažesnis, tačiau vis dar reikšmingas“, - teigė EAR atstovė, pridūrusi, kad pagrindinės klaidų priežastys sudėtingi ir neaiškūs tinkamumo kriterijai bei painūs teisiniai ES lėšų skyrimo reikalavimai.
ES mokėjimai 2007 m. iš viso sudarė beveik 114 mlrd. eurų (393, 3 mlrd. litų). Iš jų daugiausia 54,6 mlrd. eurų arba 48 proc. visų lėšų skirta gamtos išteklių (žemės ūkio) sričiai, 43,7 mlrd. eurų arba 38 proc. sanglaudai ir konkurencingumui skatinti. Išlaidos šiems sektoriams 2007 m. sudarė 86 proc. visų ES išlaidų.
I. Petruškevičienė ir Valstybės kontrolės auditoriai sutiko, kad siekiant užtikrinti tikslingą ES lėšų naudojimą, ES teisės aktai privalo būti aiškūs ir lengvai suprantami. I.Petruškevičienės teigimu, EAR jau iškėlė šį klausimą Europos Parlamente. „Gerai parengtos teisės normos, kurias lengva interpretuoti ir paprasta taikyti, neabejotinai sumažintų klaidų riziką. Kartu reikia ieškoti būdų, kad finansų kontrolei skiriamos lėšos neviršytų jos teikiamos naudos. Todėl politikai turėtų apsispręsti, koks yra toleruotinas paramos administravimo klaidų kiekis“, - teigė EAR narė.
Europos Audito Rūmai yra ES institucija, atliekanti ES lėšų auditą. Būdama ES išorės auditoriumi, ji padeda geriau valdyti ES lėšas ir yra nepriklausoma ES piliečių finansinių interesų sergėtoja. I. Petruškevičienė yra EAR audito grupės, prižiūrinčios ES pajamų, institucijų administravimo išlaidų, vidaus politikos, paskolų gavimo, teikimo ir bankininkystės, Europos bendrijos agentūros ir kitų decentralizuotų įstaigų sektorius, seniūnė.
Papildoma informacija: Tomas Mackevičius, valstybės kontrolierės pavaduotojas, (8 5) 266 6700.
Europos Audito Rūmų metinė veiklos ataskaita
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
2009-03-23
|
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas didelės rizikos nekelia
|
„Šiuo metu laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės yra pakankamai, kad būtų atkurtos asmenų nuosavybės teisės į ją, o likusi dalis parduodama ūkininkaujantiems asmenims. Todėl valstybinės žemės pardavimas nesutrukdys asmenims, norintiems ją susigrąžinti, o valstybė dėl to nepatirs nuostolių“, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama valstybinių auditorių atlikto išankstinio tyrimo rezultatus. Šio tyrimo metu siekta įvertinti, ar tikslinga atlikti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo valstybinį auditą. Nenustačius reikšmingų problemų nutarta audito nepradėti, o turimus išteklius skirti kitoms sritims, kurių auditas šiuo metu duotų daugiau naudos visuomenei ir valstybei.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas didelės rizikos nekelia
Išankstinio tyrimo ataskaita Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja vertinimas
|
2009-03-23
|
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas didelės rizikos nekelia
|
„Šiuo metu laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės yra pakankamai, kad būtų atkurtos asmenų nuosavybės teisės į ją, o likusi dalis parduodama ūkininkaujantiems asmenims. Todėl valstybinės žemės pardavimas nesutrukdys asmenims, norintiems ją susigrąžinti, o valstybė dėl to nepatirs nuostolių“, teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama valstybinių auditorių atlikto išankstinio tyrimo rezultatus. Šio tyrimo metu siekta įvertinti, ar tikslinga atlikti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo valstybinį auditą. Nenustačius reikšmingų problemų nutarta audito nepradėti, o turimus išteklius skirti kitoms sritims, kurių auditas šiuo metu duotų daugiau naudos visuomenei ir valstybei.
Tyrimo metu nustatyta, kad valstybei žemės ūkio paskirties žemę ėmus pardavinėti rinkos kaina ir sugriežtinus reikalavimus gauti valstybės paramą ją įsigyjant, buvo sumažintos galimybės žemę įsigyti spekuliaciniais tikslais, o ne ūkininkauti. Be to, auditorių vertinimu, teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad lengvatinėmis sąlygomis įsigytos žemės paskirtis negali būti keičiama penkerius metus, o nustačius pažeidimų, valstybei suteikta teisė pirmai atpirkti žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta, užtikrina, kad žemė bus naudojama tikslingai ir nebus siekiama ją perparduoti.
Kaimo vietovėse žemė iš esmės yra grąžintas, o laisvos valstybinės žemės yra pakankamai, todėl, pasak auditorių, nėra rizikos, kad žemė gali būti negrąžinta dėl jos trūkumo. Miestuose, kuriuose nuosavybės teisės atkurtos į 60 proc. žemės plotų, žemės ūkio paskirties žemės neparduodama.
Auditorių nuomone, tai, kad Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti teisės aktus ir žemės pardavimą pavesti naujai įsteigtam Valstybiniam žemės fondui, gali iš esmės pakeisti valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tvarką. Dėl audito metu nustatytų faktų nuspręsta šiuo metu valstybinio audito neatlikti, tačiau ir toliau stebėti, ar valstybinė žemė valdoma efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.
Papildoma informacija: Romualda Masiulionienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, (8 5) 266 6736.
Išankstinio tyrimo ataskaita Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja vertinimas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
2009-03-19
|
Valstybės kontrolė: už tas pačias lėšas galima suteikti daugiau socialinių paslaugų
|
Ar galima garantuoti, kad šalies gyventojai gaus visas reikiamas socialines paslaugas“Deja, į šį klausimą šiandien negali atsakyti nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei savivaldybės. Taip mano Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę socialinių paslaugų auditą.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad būtina tiksliau planuoti socialinių paslaugų poreikį ir racionaliau naudoti tam skiriamas lėšas. Pasak R. Budbergytės, dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kiek lėšų savivaldybės privalo skirti socialinėms paslaugoms teikti. Dalį iš valstybės biudžeto gautų ir nepanaudotų lėšų savivaldybės vėliau savo nuožiūra perskirsto kitai socialinei paramai. R. Budbergytė pabrėžė, jog lėšos turi būti planuojamos taip, kad gyventojams būtų suteiktos visos reikiamos socialinės paslaugos.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: už tas pačias lėšas galima suteikti daugiau socialinių paslaugų
Valstybinio audito ataskaita Socialinių paslaugų teikimas
|
2009-03-19
|
Valstybės kontrolė: už tas pačias lėšas galima suteikti daugiau socialinių paslaugų
|
Ar galima garantuoti, kad šalies gyventojai gaus visas reikiamas socialines paslaugas“Deja, į šį klausimą šiandien negali atsakyti nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei savivaldybės. Taip mano Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę socialinių paslaugų auditą.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad būtina tiksliau planuoti socialinių paslaugų poreikį ir racionaliau naudoti tam skiriamas lėšas. Pasak R. Budbergytės, dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kiek lėšų savivaldybės privalo skirti socialinėms paslaugoms teikti. Dalį iš valstybės biudžeto gautų ir nepanaudotų lėšų savivaldybės vėliau savo nuožiūra perskirsto kitai socialinei paramai. R. Budbergytė pabrėžė, jog lėšos turi būti planuojamos taip, kad gyventojams būtų suteiktos visos reikiamos socialinės paslaugos.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad yra galimybių racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, kurias gauna savivaldybės socialinės rizikos šeimų priežiūrai ir asmenų su sunkia negalia globai. Beveik trečdalis šių lėšų ne naudojama pagal tikslinę paskirtį, bet perskirstoma socialinių paslaugų įstaigoms iš dalies finansuoti, jų darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio būsto įsigijimui ir remontui bei kitoms socialinėms reikmėms. Tolesnis šių lėšų panaudojimas nėra kontroliuojamas. Auditorių nuomone, nepanaudotas tikslinių dotacijų lėšas reikėtų grąžinti į valstybės biudžetą.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kai kurios savivaldybės dėl lėšų stokos gali nebeteikti dalies reikiamų socialinių paslaugų. Todėl būtų tikslinga nustatyti minimalią savivaldybės biudžeto išlaidų dalį, kurią jos turėtų skirti socialinėms paslaugoms. Be to, tikslinga numatyti, kada pristigusi lėšų savivaldybė galėtų kreiptis į valstybės institucijas dėl socialinių paslaugų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų.
Auditoriai konstatavo, kad socialinės globos kaina savivaldybių socialinės globos įstaigose yra mažesnė negu apskritims pavaldžiose įstaigose. Todėl pasiūlyta socialinės globos įstaigas perduoti savivaldybėms, nes tai leistų supaprastinti valdymą, ekonomiškiau ir efektyviau naudoti lėšas. Auditorių nuomone, apskričių socialinės globos įstaigoms išlaikyti valstybės biudžeto asignavimai turėjo būti sumažinti beveik 5 mln. Lt, nes tokia suma šios įstaigos 2007 m. finansuotos iš savivaldybių biudžetų.
Auditoriai nurodė, kad nėra metodikos, kuria vadovaudamosi savivaldybės galėtų vertinti socialinių paslaugų kokybę. Nesant aiškių kokybės vertinimo kriterijų, neskatinama teikti geresnės kokybės paslaugų. Kai kurių savivaldybių interneto tinklalapiuose stinga informacijos apie socialines paslaugas, neinformuojama apie socialinių paslaugų teikimo tvarką ir jas teikiančias įstaigas.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas (8 5) 266 6712.
Valstybinio audito ataskaita Socialinių paslaugų teikimas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
2009-03-13
|
Valstybės kontrolės veikla domisi Jungtinės Karalystės ambasadorius
|
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės susitikime su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvai Saimonu Batu (Simon Butt) aptarti valstybinio audito veiksmingumo didinimo ir Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimo šiandieninės ekonominės situacijos kontekste klausimai.
Susitikime sutarta, kad ES paramos fondų lėšos tampa viena iš svarbių valstybių ekonomikų skatinimo priemonių, todėl aukščiausios Lietuvos ir Didžiosios Britanijos audito institucijos turėtų tęsti aktyvų bendradarbiavimą šių lėšų racionalaus naudojimo ir priežiūros klausimais.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolės veikla domisi Jungtinės Karalystės ambasadorius
|
2009-03-13
|
Valstybės kontrolės veikla domisi Jungtinės Karalystės ambasadorius
|
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės susitikime su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvai Saimonu Batu (Simon Butt) aptarti valstybinio audito veiksmingumo didinimo ir Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimo šiandieninės ekonominės situacijos kontekste klausimai.
Pasak valstybės kontrolierės R.Budbergytės, Valstybės kontrolė siekia tapti aktyviu partneriu, padedančiu gerinti valstybės valdymą ir racionaliau naudoti ribotus valstybės finansus. „Savo atliekamais auditais mes siekiame padėti sistemiškai spręsti esmines viešojo valdymo problemas, kartu labiau orientuojantis į šiandien priimamų sprendimų poveikį ateičiai. Taip pat ketiname daugiau dėmesio skirti rekomendacijų įgyvendinimo priežiūrai, siekdami nuolat kontroliuoti jų vykdymą“, - susitikime teigė valstybės kontrolierė.
Jungtinės Karalystės ambasadorius S.Batas pabrėžė, kad tiek Didžiosios Britanijos, tiek ir Lietuvos aukščiausiosioms audito institucijoms tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant, kad valstybės ištekliai būtų naudojami itin taupiai. „Ekonominio sunkmečio metu itin svarbu, kad mūsų valstybių turimi finansiniai resursai būtų naudojami kuo efektyviau ir duotų didžiausią naudą visuomenėms“, tvirtino ambasadorius.
Susitikime sutarta, kad ES paramos fondų lėšos tampa viena iš svarbių valstybių ekonomikų skatinimo priemonių, todėl aukščiausios Lietuvos ir Didžiosios Britanijos audito institucijos turėtų tęsti aktyvų bendradarbiavimą šių lėšų racionalaus naudojimo ir priežiūros klausimais.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė ((8 5) 266 6836)
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt).
|
2009-03-13
|
Geologijos tarnyboje informacinių sistemų problemos sprendžiamos per lėtai
|
„Nors Geologijos tarnybai jos administruojamų informacinių sistemų valdymo problemos yra žinomos ir imamasi jas spręsti, tačiau pastangos vis dar nėra pakankamos, kad informacinės sistemos institucijoje būtų valdomos tinkamai“, – konstatavo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, Valstybės kontrolei įvertinus Lietuvos geologijos tarnybos informacinių sistemų (IS) valdymą.
Auditoriai nustatė, kad tarnybos administruojamų Žemės gelmių registro ir Valstybinės geologijos informacinės sistemos GEOLIS sauga nėra pakankama, neatliekami informacinių technologijų atitikties saugumo reikalavimams vertinimai, nepakankamai užtikrinamas Geologijos tarnybos vidaus administravimui skirtų sistemų saugumas. Audito metu buvo nustatyti ir pasaulio gerosios informacinių sistemų valdymo praktikos pavyzdžių. Valstybės kontrolė pateikė tarnybai rekomendacijas, kurių įgyvendinimas užtikrintų efektyvų institucijos informacinių sistemų valdymą ir saugą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Geologijos tarnyboje informacinių sistemų problemos sprendžiamos per lėtai
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacinių sistemų bendrosios kontrolės vertinimo rezultatų
|
2009-03-13
|
Geologijos tarnyboje informacinių sistemų problemos sprendžiamos per lėtai
|
„Nors Geologijos tarnybai jos administruojamų informacinių sistemų valdymo problemos yra žinomos ir imamasi jas spręsti, tačiau pastangos vis dar nėra pakankamos, kad informacinės sistemos institucijoje būtų valdomos tinkamai“, - konstatavo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, Valstybės kontrolei įvertinus Lietuvos geologijos tarnybos informacinių sistemų (IS) valdymą.
Auditoriai nustatė, kad tarnybos administruojamų Žemės gelmių registro ir Valstybinės geologijos informacinės sistemos GEOLIS sauga nėra pakankama. Pavyzdžiui: neatnaujinti registro ir informacinės sistemos saugos politikos dokumentai, ne kasmet atliekami sistemų rizikos vertinimai, neįdiegtos riziką mažinančios priemonės. Be to, nors saugų Žemės gelmių registro duomenų tvarkymą reglamentuoja ISO standartas, Tarnybos priemonės didžiąja dalimi neatitinka šio standarto saugumo rekomendacijų fizinei saugai, atsarginių kopijų darymui ir vartotojų teisių administravimui.
Nepakankamai užtikrinamas ir Geologijos tarnybos vidaus administravimui skirtų sistemų saugumas: tarnyba nėra nustačiusi šių sistemų duomenų saugos reikalavimų ir saugumo užtikrinimo priemonių. Pavyzdžiui, kompiuterių, skirtų dirbti su finansinėmis apskaitos sistemomis, įjungimo slaptažodžiai institucijoje nekeisti jau 6 metus, o darbuotojai, dirbantys su šiomis sistemomis, nesupažindinami su minimaliais duomenų saugos reikalavimais.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad Geologijos tarnyboje nėra atliekami ir informacinių technologijų atitikties saugumo reikalavimams vertinimai. Todėl vadovybė gali nežinoti apie valdomų IS saugumo spragas ir neatlikti jai priskiriamų saugumo užtikrinimo funkcijų.
Kaip sektiną pavyzdį plėtojant informacines technologijas auditoriai išskyrė aktyvų IS valdytojų dalyvavimą inicijuojant ir įgyvendinant projektus, nors tai nėra privaloma ir nereglamentuota teisės aktais. Auditorių nuomone, tai padeda maksimaliai pritaikyti sukurtą programinę įrangą galutinių vartotojų poreikiams. Vis dėlto tarnybai išsakyta pastabų dėl neapibrėžtos atsakomybės už atskirų projektų valdymo funkcijų įvykdymą, nereguliarų atsiskaitymą už nuveiktus darbus bei nepakankamai dokumentuojamą projektų priežiūrą.
Geologijos tarnyba neužtikrina, kad nepriklausomų auditorių pateiktos IS auditų rekomendacijos būtų laiku ir efektyviai įgyvendinamos. Audito metu nustatyta, kad 2007 ir 2008 metais po atliktų IS auditų institucijoje nebuvo parengti rekomendacijų įgyvendinimo planai, o pats procesas prižiūrimas nenuosekliai ir nedokumentuojant. Todėl kyla grėsmė, kad atlikti vertinimai neduos lauktos naudos.
Informacinės technologijos tarnyboje apskaitomos nustatant ne tik jų vertę, bet ir buvimo vietą ir savininką. Auditorių vertinimu, tokia turto apskaita atitinka pasaulio gerosios valdymo praktikos rekomendacijas ir užtikrina, kad turtas būtų prižiūrimas ir tinkamai naudojamas. Vis dėlto Tarnybai rekomenduota į apskaitą įtraukti ir institucijos darbuotojų sukurtą programinę įrangą ar jos pakeitimus.
Valstybės kontrolė Lietuvos geologijos tarnybai rekomendavo aiškiai nustatyti darbuotojų atsakomybę už administruojamo registro ir Valstybinės geologijos informacinės sistemos GEOLIS priežiūrą ir administravimą, parengti informacinių technologijų projektų įgyvendinimo institucijoje tvarką, nustatyti tikrąją turimo informacinio turto vertę. Taip pat pasiūlyta parengti vidaus kontrolę stiprinančių ir riziką mažinančių priemonių įgyvendinimo planus, nustatant konkrečius priemonių įgyvendinimo terminus ir už tai atsakingus asmenis, bei įgyvendinti kitas priemones, kurios užtikrintų efektyvų institucijos IS valdymą ir saugą.
Papildoma informacija: Dainius Jakimavičius, Informacinių sistemų valdymo ir audito departamento direktorius (8 5) 266 6766.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacinių sistemų bendrosios kontrolės vertinimo rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt).
|
2009-03-09
|
Auditoriai teigiamai įvertino informacinių sistemų valdymą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje
|
Atlikusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos valdomų informacinių sistemų (IS) auditą, Valstybės kontrolė teigiamai įvertino sėkmingai taikomą pažangią jų valdymo praktiką, tačiau nurodė ir kelis valdymo bei saugos trūkumus.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, nors daugumos audituotų valstybės institucijų informacinių sistemų kontrolė vis dar yra gana žemo lygio, tačiau tai, kad daugėja informacinių sistemų valdymo gerosios praktikos pavyzdžių, nuteikia optimistiškai. „Siekiant geresnių rezultatų, valstybės institucijoms būtina aktyviau dalytis turima pažangia informacinių sistemų valdymo patirtimi ir sparčiau taikyti gerąją praktiką“, - tvirtina valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Auditoriai teigiamai įvertino informacinių sistemų valdymą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje
Valstybinio audito ataskaita Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos informacinės sistemos bendrosios kontrolės vertinimas
|
2009-03-09
|
Auditoriai teigiamai įvertino informacinių sistemų valdymą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje
|
Atlikusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos valdomų informacinių sistemų (IS) auditą, Valstybės kontrolė teigiamai įvertino sėkmingai taikomą pažangią jų valdymo praktiką, tačiau nurodė ir kelis valdymo bei saugos trūkumus.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, nors daugumos audituotų valstybės institucijų informacinių sistemų kontrolė vis dar yra gana žemo lygio, tačiau tai, kad daugėja informacinių sistemų valdymo gerosios praktikos pavyzdžių, nuteikia optimistiškai. „Siekiant geresnių rezultatų, valstybės institucijoms būtina aktyviau dalytis turima pažangia informacinių sistemų valdymo patirtimi ir sparčiau taikyti gerąją praktiką“, tvirtina valstybės kontrolierė.
Gerosios praktikos rekomendacijas atitinka inspekcijoje veikianti strateginio planavimo grupė, kurioje kartu su pagrindinių veiklos padalinių atstovais dalyvauja ir informacinių technologijų specialistai. Taip užtikrinama, kad IS plėtra atitiktų institucijos poreikius, o lėšos būtų naudojamos efektyviai.
Kaip sektiną pavyzdį auditoriai pažymėjo metiniuose veiklos planuose, IS nuostatuose ir specializuotose instrukcijose papildomai detalizuojamas informacinių technologijų skyriaus darbuotojų funkcijas. Auditorių vertinimu, tai padeda darbuotojams aiškiau suvokti, kokias užduotis jie privalo atlikti, o vadovybei kyla mažiau keblumų kontroliuojant šių užduočių vykdymą.
Valstybiniai auditoriai teigiamai įvertino inspekcijos pastangas užtikrinti, kad įstaigos veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus ir rekomendacijas. Pasikeitus teisės aktams ar siekiant atlikti pakeitimus organizacijos struktūroje ir veikloje, inspekcijos vadovybė rengia kompleksinį teisės aktų įgyvendinimo planą, jame detaliai nurodydama priemonės esmę, atsakingus asmenis ir įvykdymo terminus. Pasak auditorių, taip ne tik užtikrinama įstaigos veiklos atitiktis teisės aktams, bet ir stiprinama įstaigos dalykinė reputacija.
Auditoriai nurodė, kad inspekcijai būtina tiksliau vertinti savo darbuotojų galimybes nustatytu laiku atlikti visas jiems pavedamas užduotis, aiškiai apibrėžti funkcijas ir atsakomybę, kas turėtų vertinti IS riziką. Inspekcijai taip pat būtina sukurti ir patvirtinti trūkstamus informacijos saugos politikos dokumentus, atnaujinti ir sukurti trūkstamą IS dokumentaciją bei įteisinti visas naudojamas sistemas.
Papildoma informacija: Dainius Jakimavičius, Informacinių sistemų valdymo ir audito departamento direktorius, (8 5) 266 67 66.
Valstybinio audito ataskaita Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos informacinės sistemos bendrosios kontrolės vertinimas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 266 6795, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
2009-03-05
|
Seimo kanceliarijoje diegiama pasaulyje pripažinta informacinių sistemų valdymo patirtis
|
„Seimo kanceliarija diegia pasaulyje pripažintą informacinių sistemų valdymo praktiką, bet tobulėti šioje srityje dar yra kur: turėtų būti nustatyta informacinių sistemų, jų saugos politika ir jas įgyvendinanti dokumentacija, įvertintos visos informacinių sistemų rizikos rūšys, periodiškai audituojamas informacinių sistemų saugumas ir veiksmingumas“, – apibendrindama Seimo kanceliarijos informacinių sistemų (IS) auditą konstatavo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Seimo kanceliarijoje diegiama pasaulyje pripažinta informacinių sistemų valdymo patirtis
Valstybinio audito ataskaita Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacinės sistemos bendrosios kontrolės vertinimas
|
2009-03-05
|
Seimo kanceliarijoje diegiama pasaulyje pripažinta informacinių sistemų valdymo patirtis
|
„Seimo kanceliarija diegia pasaulyje pripažintą informacinių sistemų valdymo praktiką, bet tobulėti šioje srityje dar yra kur: turėtų būti nustatyta informacinių sistemų, jų saugos politika ir jas įgyvendinanti dokumentacija, įvertintos visos informacinių sistemų rizikos rūšys, periodiškai audituojamas informacinių sistemų saugumas ir veiksmingumas“, apibendrindama Seimo kanceliarijos informacinių sistemų (IS) auditą konstatavo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Kaip sektiną pavyzdį, siekiant užtikrinti IS saugumą, auditoriai išskyrė Seimo kanceliarijos prašymu imituotą įsilaužimą į Seimo IS. Tačiau atkreiptas dėmesys į vis dar egzistuojančias saugos spragas, galinčias neigiamai įtakoti IS duomenų saugumą: rengiant IS duomenų saugos nuostatus neatliktas rizikos vertinimas, dalis nuostatų nepatvirtinta, duomenų kopijos nesaugomos reikiamomis sąlygomis.
Valstybiniai auditoriai teigiamai įvertino kai kurių Seimui atskaitingų institucijų ir Seimo kanceliarijos IS sujungimą. Taip buvo sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, reikalingų naudojant IS ir užtikrinant jų saugą.
Auditoriai nustatė tam tikrų netikslumų reglamentuojant IS veiklos stebėseną, dokumentuojant efektyvumo vertinimą ir atsiskaitymą už rezultatus, taip pat pasigedo IS kūrimo, projektavimo ir diegimo bei IS saugos užtikrinimo reglamentavimo. Siekiant sustiprinti duomenų saugą, rekomenduota nustatyti asmeninę atsakomybę už visas Seimo kanceliarijoje funkcionuojančias IS, atlikti jų saugos atitikties nustatytiems standartams vertinimą.
Dalis Seimo kanceliarijoje nustatytų trūkumų pašalinta audito metu.
Papildoma informacija: Dainius Jakimavičius, Informacinių sistemų valdymo ir audito departamento direktorius (8 5) 266 6766.
Valstybinio audito ataskaita Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacinės sistemos bendrosios kontrolės vertinimas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
2009-03-04
|
Valstybė turi geriau suderinti visuomenės ir žemės savininkų interesus
|
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams netenkina nei pačios visuomenės, nei žemės savininkų, – teigiama Valstybės kontrolės parengtoje audito ataskaitoje. Valstybiniai auditoriai ieškojo būdų, kaip sutrumpinti ir supaprastinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, padaryti šį procesą skaidresnį ir labiau priimtiną viešuosius projektus vykdančioms institucijoms, kartu apsaugant turto savininkų interesus. Lietuvoje visuomenės poreikiams jau paimta 218 žemės sklypų, kurių plotas daugiau kaip 65 ha. Ateityje statant elektros tiltus, tiesiant geležinkelį „Rail Baltica“ ir vykdant kitus projektus žemės paėmimas visuomenės poreikiams taps dar aktualesnis.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybė turi geriau suderinti visuomenės ir žemės savininkų interesus
Valstybinio audito ataskaita Žemės ir jos priklausinių įgijimas ir naudojimas visuomenės poreikiams
|
2009-03-04
|
Valstybė turi geriau suderinti visuomenės ir žemės savininkų interesus
|
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams netenkina nei pačios visuomenės, nei žemės savininkų, teigiama Valstybės kontrolės parengtoje audito ataskaitoje. Valstybiniai auditoriai ieškojo būdų, kaip sutrumpinti ir supaprastinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, padaryti šį procesą skaidresnį ir labiau priimtiną viešuosius projektus vykdančioms institucijoms, kartu apsaugant turto savininkų interesus. Lietuvoje visuomenės poreikiams jau paimta 218 žemės sklypų, kurių plotas daugiau kaip 65 ha. Ateityje statant elektros tiltus, tiesiant geležinkelį „Rail Baltica“ ir vykdant kitus projektus žemės paėmimas visuomenės poreikiams taps dar aktualesnis.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, jog būtina aiškiai nustatyti, kaip apskaičiuojamas užmokestis už paimamą žemę ir kaip už ją kompensuojama kitu turtu. Tai leistų sparčiau įgyvendinti numatytus projektus, o turto savininkai nepatirtų nepagrįstų nuostolių. R. Budbergytė pabrėžė, kad būtina sutrumpinti žemės paėmimo procesą, kuris dabar užtrunka nuo trejų iki aštuonerių metų.
Nustatyta atvejų, kai visuomenės poreikiams reikalingi žemės sklypai buvo perleidžiami, įkeičiami, pertvarkomi jau pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės ir pietinio greitkelio zonoje sklypai privatiems asmenims buvo parduoti ir išnuomoti po to, kai buvo patvirtinti šių teritorijų detalieji planai. Tai apsunkino, prailgino ir pabrangino žemės paėmimą. Kita vertus, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės savininkai neribotam laikui praranda galimybę ją parduoti, dovanoti ar kitaip ja disponuoti, todėl jie gali patirti nuostolių.
Daug neaiškumų kelia nusavinamų žemių kompensavimo tvarka. Nustatyta, kad visuomenės poreikiams reikalingą žemę vertina ir jos paėmimu suinteresuotos institucijos, ir žemės savininko samdomi turto vertintojai. Nors jų vertinimai dažnai skiriasi net keletą kartų, tačiau teisės aktai neįpareigoja suinteresuotas institucijas kreiptis į teismus, kuriems suteikta teisė nustatyti galutinę kainą. Todėl yra rizika, kad lėšos žemei išpirkti gali būti naudojamos netaupiai.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nepakankamai reglamentuota tvarka, pagal kurią už paimamą žemę kompensuojama lygiaverčiu sklypu. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei nutiesti visuomenės poreikiams reikia paimti 46 žemės sklypus, o atlyginimui patvirtinta tik 16 lygiaverčių sklypų. Todėl neaišku, kokia eilės tvarka šie sklypai bus siūlomi paimamos žemės savininkams.
Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios padėtų efektyviau tenkinti viešąjį interesą paimant žemę visuomenės reikmėms, nustatyti aiškesnį žemės savininkų teisių gynybos mechanizmą, skaidriau ir taupiau naudoti šiems tikslams skiriamas valstybės lėšas.
Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Gytis Andriulionis,(8 5) 266 6847.
Valstybinio audito ataskaita Žemė ir jos priklausinių įgijimas ir naudojimas visuomenės poreikiams
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965 gkoncius@vkontrole.lt)
|