|
2009-07-31
|
Užsienio reikalų ministerijai rekomenduota aiškiau reglamentuoti paramos teikimą užsienio šalims
|
|
 „Paramos teikimas užsienio šalims – garbinga valstybės pareiga, tačiau ją vykdyti reikia pagal aiškias taisykles, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, efektyviai ir rezultatyviai“ – teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas. Valstybiniai auditoriai, atlikę šios ministerijos finansinį ir teisėtumo auditą, pareiškė tik sąlygines nuomones dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės bei ūkinės veiklos teisėtumo.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Užsienio reikalų ministerijai rekomenduota aiškiau reglamentuoti paramos teikimą užsienio šalims
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos užsieno reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
|
|
2009-07-31
|
Užsienio reikalų ministerijai rekomenduota aiškiau reglamentuoti paramos teikimą užsienio šalims
|
„Paramos teikimas užsienio šalims - garbinga valstybės pareiga, tačiau ją vykdyti reikia pagal aiškias taisykles, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, efektyviai ir rezultatyviai“ - teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas. Valstybiniai auditoriai, atlikę šios ministerijos finansinį ir teisėtumo auditą, pareiškė tik sąlygines nuomones dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės bei ūkinės veiklos teisėtumo.
Išanalizavę kaip įgyvendinama Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa, auditoriai konstatavo, kad Užsienio reikalų ministerija programą vykdė ir jai skirtas lėšas naudojo pagal ministro įsakymu patvirtintą Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos įgyvendinimo tvarkos aprašą, kuriame numatytos projektų atrankos procedūros neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų. Atrinkdama programos projektų vykdytojus ir skirdama jiems biudžeto lėšas, ministerija nesilaikė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių. Praėjusiais metais šiai programai vykdyti buvo panaudota beveik 11 mln. Lt.
Įvertinę lėšų naudojimą Afganistano Goro provincijoje, auditoriai padarė išvadą, kad dalis lėšų buvo panaudotos nepakankamai efektyviai. Goro provincijos centrinės ligoninės statybos galimybių studijos rengėjai administravimo išlaidoms skyrė net 16 proc. Visų projektų vykdymui skirtų išlaidų, nors projekto sąmatoje buvo numatyta administravimo išlaidoms skirti ne daugiau kaip 10 proc. Daugiau kaip du trečdalius šio projekto vykdymo išlaidų sudarė darbuotojų atlyginimas, tačiau pagal pateiktus mokėjimo žiniaraščius auditoriai negalėjo nustatyti, kiek konkrečiai kiekvienam darbuotojui, rengusiam ligoninės studiją, buvo apskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio iš Ministerijos skirtų lėšų.
Valstybės kontrolė rekomendavo inicijuoti specialaus įstatymo parengimą arba galiojančių įstatymų pakeitimus, siekiant reglamentuoti Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos vykdymo organizavimą.
Auditoriai, atlikę audito procedūras Lietuvos ambasadose Lenkijos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje taip pat nustatė neatitikimų teisės aktams ir klaidų. Lenkijoje ambasados darbuotojai netinkamai tvarkė transporto priemonių ir degalų naudojimo apskaitą. Ambasadoje Jungtinėje Karalystėje buvo netinkamai apskaitytos už renginių organizavimą gautos pajamos. Atsižvelgdama į auditorių pastabas Užsienio reikalų ministerija informavo Valstybės kontrolę, kad diplomatinės atstovybės įpareigotos nerinkti jokių mokesčių ir negauti kitokių pajamų, išskyrus konsulinę rinkliavą, taip pat griežčiau kontroliuoti valstybės biudžeto lėšų naudojimą reprezentacinėms reikmėms.
Auditoriai taip pat nustatė, kad ministerija suvestiniame išlaidų sąmatų vykdymo 2009 m. sausio 1 d. balanse kai kurių sąskaitų likučius nurodė nesivadovaudama Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis ir Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklėmis.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorės pavaduotoja Laima Šipkauskienė (8 5) 266 6712.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos užsieno reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-28
|
Finansų ministerija turėtų stiprinti apskaitos organizavimą
|
|
 Finansų ministerija turėtų griežčiau laikytis apskaitos principų ir taisyklių bei vengti klaidų finansinėse ataskaitose, – teigiama valstybinio audito, atlikto Finansų ministerijoje, ataskaitoje. Audito metu vertintas Ministerijos finansinių ataskaitų teisingumas ir valstybės turto valdymo teisėtumas. Audituotu laikotarpiu ministerija vykdė 17 programų, kurioms vykdyti panaudota daugiau kaip 5,1 mlrd. Lt.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Finansų ministerija turėtų stiprinti apskaitos organizavimą
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
|
|
2009-07-28
|
Finansų ministerija turėtų stiprinti apskaitos organizavimą
|
Finansų ministerija turėtų griežčiau laikytis apskaitos principų ir taisyklių bei vengti klaidų finansinėse ataskaitose, - teigiama valstybinio audito, atlikto Finansų ministerijoje, ataskaitoje. Audito metu vertintas Ministerijos finansinių ataskaitų teisingumas ir valstybės turto valdymo teisėtumas. Audituotu laikotarpiu ministerija vykdė 17 programų, kurioms vykdyti panaudota daugiau kaip 5,1 mlrd. Lt.
Valstybiniai auditoriai nurodė tam tikrų sisteminių klaidų ir neatitikimų Ministerijos buhalterinėje apskaitoje. Tarptautinių organizacijų akcijas ir įstatinio kapitalo dalį Ministerija apskaitoje užregistravo ne įsigijimo savikaina, kaip numatyta taisyklėse, o nominaliąja verte. Atsižvelgdami į tai, kad Ministerija nepateikė duomenų apie dalies finansinio turto įsigijimą, auditoriai negalėjo patvirtinti šių duomenų teisingumo. Auditoriai negalėjo gauti tinkamos, išsamios ir palyginamos informacijos apie dalį ministerijos įsiskolinimų prekių ir paslaugų tiekėjams. Be to, auditoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklės nereglamentuoja ilgalaikių įsipareigojimų registravimo apskaitoje, todėl pasiūlė tokią informaciją pateikti aiškinamajame rašte prie metinės finansinės atskaitomybės. Auditoriai padarė išvadą, kad dėl šių ir kitų klaidų 2008 metų finansinės ir kitos ataskaitos parengtos ir pateiktos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą.
Auditorių nuomone, Ministerija pažeidė taisykles finansuodama Specialiąją valstybės paramos gyvenamiesiems namams ir butams įsigyti programą iš valstybės biudžeto asignavimų, o ne iš įmokėtų į biudžetą pajamų. Be to, Ministerija nesilaikė teisės aktų reikalavimų skirdama valstybės biudžeto lėšas viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra, kuriai įstatymu viešojo administravimo funkcija nepavesta.
Finansų ministerija pranešė, kad ėmėsi konkrečių priemonių auditorių nurodytiems pažeidimams pašalinti, o atsakingiems darbuotojams skyrė tarnybines nuobaudas už netinkamą funkcijų vykdymą.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas (8 5) 266 6741.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-17
|
Chemijos institutas nesimoko iš savo klaidų
|
|
 Chemijos institutas praėjusių metų Valstybės kontrolės kritiką praleido pro ausis, – konstatavo valstybiniai auditoriai, jau antrus metus iš eilės negalintys patvirtinti šios įstaigos finansinių ataskaitų. Dėl netinkamai tvarkomos apskaitos auditoriai negalėjo įvertinti, ar daugiau nei 1,7 mln. Lt iš 2008 m. institutui skirtų 8,7 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota ir apskaityta teisingai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Chemijos institutas nesimoko iš savo klaidų
Valstybinio audito ataskaita Dėl chemijos institute atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų chemijos institute
|
|
2009-07-17
|
Chemijos institutas nesimoko iš savo klaidų
|
Chemijos institutas praėjusių metų Valstybės kontrolės kritiką praleido pro ausis, - konstatavo valstybiniai auditoriai, jau antrus metus iš eilės negalintys patvirtinti šios įstaigos finansinių ataskaitų. Dėl netinkamai tvarkomos apskaitos auditoriai negalėjo įvertinti, ar daugiau nei 1,7 mln. Lt iš 2008 m. institutui skirtų 8,7 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota ir apskaityta teisingai.
Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Tomo Mackevičiaus, jau tendencija tapę apskaitos pažeidimai Chemijos institute verčia abejoti, ar už įstaigos finansus ir apskaitą atsakingi asmenys yra pajėgūs tinkamai atlikti jiems pavestas funkcijas. „Kartu visiškai nepateisinama ir nesuprantama, kai už netinkamą finansinę apskaitą baustas vyriausiasis finansininkas, pažeidžiant teisės aktus, keliskart per metus skatinamas vienkartinėmis išmokomis, - teigia T. Mackevičius. - Dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Chemijos institute visa audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.“
Valstybės kontrolės auditoriai rado gausybę Instituto buhalterinės apskaitos pažeidimų: apskaitytos ne visos patirtos išlaidos ir gautos pajamos, netinkamai apskaityti nuompinigiai ir gautas 2 proc. gyventojų pajamų mokestis, neinventorizuotos turimos skolos. Instituto kasinės ir faktinės išlaidos skyrėsi nuo apskaitos duomenų. Taip pat buvo netinkamai tvarkoma autorinių sutarčių apskaita, todėl auditoriai negalėjo patikrinti, ar 1,43 mln. Lt autorinių atlyginimų institute apskaityta teisingai. Apskaitoje netinkamai nurodytas ir už 709,5 tūkst. Lt įsigytas ilgalaikis turtas, už 18,7 tūkst. Lt - trumpalaikis turtas ir 566,8 tūkst. Lt vertės atsargos.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad institutas dalį už suteiktas paslaugas gautų pajamų apskaitė pažeisdamas teisės aktus ir beveik 814 tūkst. Lt nepervedė į valstybės biudžetą, o panaudojo tauriesiems metalams įsigyti ir įvairioms išlaidoms padengti. Be to, institutas nevedė perdirbamų tauriųjų metalų gamybos ir pagamintos produkcijos apskaitos, todėl auditoriai negalėjo patikrinti, ar apskaityta 480 tūkst. Lt išgautų tauriųjų metalų vertė yra teisinga.
Valstybės kontrolė nurodė, kad darbo užmokesčiui skirtus ir metų pabaigoje sutaupytus 189 tūkst. Lt institutas privalėjo naudoti įsiskolinimams dengti, o ne darbuotojų priedams ir išmokoms. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad po Valstybės kontrolės praėjusiais metais atlikto audito instituto vyriausiajam buhalteriui paskirta drausminė nuobauda nesutrukdė įstaigos direktoriui, pažeidžiant teisės aktus, šį darbuotoją dukart paskatinti vienkartinėmis išmokomis, tam skiriant 3,8 tūkst. Lt.
Nustatyta, kad daugiau nei 60 tūkst. Lt pavedimų lėšų institutas panaudojo savo įstaigai išlaikyti ir komandiruotėms, nors šios lėšos buvo skirtos kitiems tikslams. Be to, institutas taip pat neužtikrino, kad vykdomų projektų partneriai iš instituto gautą daugiau nei 22 tūkst. Lt sumą naudotų pagal patvirtintą sąmatą, o ne įstaigoms išlaikyti ir komandiruotėms.
Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius priėmė sprendimą, įpareigodamas Chemijos instituto direktorių Eimutį Juzeliūną teisės aktus pažeidusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Apie audito metu nustatytus pažeidimus informuotas Seimo Audito komitetas. Institutas ėmėsi taisyti valstybinių auditorių nustatytus pažeidimus ir dalį netinkamai panaudotų lėšų jau grąžino į valstybės biudžetą.
Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Atraškienė (8 5) 266 6839.
Valstybinio audito ataskaita Dėl chemijos institute atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-16
|
Audito ataskaitoje padaryti pakeitimai
|
|
Pranešame, kad 2009 m. birželio 1 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ buvo atlikti kai kurie pakeitimai.
23 psl. paskutinę pastraipą „VEKS sudarė sutartį su UAB „PIAR“ dėl viešųjų ryšių užsienio valstybėse vykdymo paslaugų už 1867,8 tūkst. Lt“ pakeitėme į „KM sudarė sutartį su VEKS dėl viešųjų ryšių užsienio valstybėse vykdymo paslaugų už 1867,8 tūkst. Lt. Iš viso šioms paslaugoms panaudota 1 582,3 tūkst. Lt (285,5 tūkst. Lt grąžinta).“
24 psl. pirmą pastraipą „Vykdytojas parinktas atvirojo konkurso būdu. Konkurse dalyvavo tik minėta bendrovė ir iš jos paslauga buvo įsigyta. Abejotina, ar įsigytos pačios pigiausios paslaugos (viešųjų ryšių paslaugų teikėjų rinkoje yra pakankamai). Iš viso viešinimo kampanijai panaudota 1 582,3 tūkst. Lt (285,5 tūkst. Lt grąžinta)“ pakeitėme į „Viešinimo kampanijos vykdytojas parinktas atvirojo konkurso būdu. Konkurse dalyvavo tik UAB „PIAR“ ir iš jos paslauga buvo įsigyta. Abejotina, ar įsigytos pačios pigiausios paslaugos (viešųjų ryšių paslaugų teikėjų rinkoje yra pakankamai).“
24 psl. paskutinę pastraipą „Suteikusi paslaugas UAB „PIAR“ nepateikė faktines išlaidas pateisinančių dokumentų už 85,4 tūkst. Lt:“ pakeitėme į „VEKS nepareikalavo, kad suteikusi paslaugas UAB „PIAR“ pateiktų faktines išlaidas pateisinančius dokumentus už 85,4 tūkst. Lt:“.
Atitinkami pakeitimai padaryti ir pranešime spaudai „Valstybės kontrolė: Kultūros ministerijoje stinga finansinės kultūros“.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius. Tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2009-07-14
|
Žemės ūkio ministerija turės pašalinti auditorių nurodytus pažeidimus
|
„Akivaizdu, kad Žemės ūkio ministerijoje būtina iš esmės sustiprinti finansinę drausmę“, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Pasak jos, kasmet šioje ministerijoje nustatomi panašūs teisės aktų pažeidimai. Tai liudija, kad iš klaidų nesimokoma.
Ministerijos 2008 m. apskaitoje auditoriai nustatė virtinę klaidų ir neatitikimų. Pažeisdama įstatymus Ministerija neteisėtai finansavo valstybės įmones Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą bei viešąją įstaigą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą.
Auditorių nuomone, Ministerija pažeidinėjo teisės aktus naudodama turtą. Pavyzdžiui, už 690 tūkst. Lt pirko parodos AgroBalt® prekės ženklą, logotipą ir interneto tinklalapį, kuriuos iš karto perdavė laikinai ir neatlygintinai naudotis Lietuvos žemės ūkio universitetui. Po parodos tinklalapis nebeveikia, prekės ženklas nebenaudojamas. Todėl auditoriai konstatavo, kad šios lėšos panaudotos neekonomiškai.
Ypač daug pažeidimų nustatyta Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre. Šioje Ministerijai pavaldžioje įstaigoje gausu buhalterinės tvarkos pažeidimų, todėl informacija dėl galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo perduota Generalinei prokuratūrai. Centre netvarkoma jos filialuose auginamų žuvų apskaita, jos nekilnojamasis turtas neužregistruotas viešuosiuose registruose, valstybės biudžeto lėšos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti, buvo naudojamos kitoms prekėms ir paslaugoms apmokėti. Pirkdamas paslaugą už beveik 25 tūkst. Lt iš kelionių organizavimo bendrovės Centras pažeidė net kelis įstatymus, nes netaikė viešojo pirkimo procedūrų, sumokėjo už ją be sutartinio pagrindo ir avansu, nors tuo pat metu turėjo įsiskolinimų.
Neekonomiškai, neracionaliai ir netaupiai buvo naudojamos mokymams skirtos lėšos. Ministerija ne tik finansavo pavaldžios įstaigos „Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras“ išlaikymą, bet ir pirko Centro paslaugas, nors jų teikimas numatytas tos įstaigos nuostatuose. O Centro direktorius darbuotojams pavedė teikti tas paslaugas pagal autorines sutartis, nors šių funkcijų vykdymas numatytas dalies darbuotojų pareigybių aprašymuose. Be to, gaudami autorinį atlyginimą, kai kurie Centro, Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai gavo ir darbo užmokestį, autorinių darbų atlikimo dienomis jiems buvo įformintos komandiruotės ir sumokėti dienpinigiai. Auditoriai konstatavo, kad tai neteisėta.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį ir į mokymo programų recenzijas, kurios yra formalios ir abstrakčios, tačiau už jas buvo mokama iki 7 tūkst. Lt. Daugelis autorinių sutarčių sudarytos apklausus vienintelį tiekėją, nenurodžius tokio pasirinkimo priežasčių ir patvirtinus tiekėjo prašomą kainą. Nustatytas atvejis, kai Centro direktorius patvirtino metodinės medžiagos pirkimo dokumentus iš tiekėjo, kuriuo buvo jis pats.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas įpareigojo žemės ūkio ministrą pašalinti nurodytus teisės aktų pažeidimus, o juos padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorė Vita Jurkevičienė (8 5) 266 6707.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-14
|
Žemės ūkio ministerija turės pašalinti auditorių nurodytus pažeidimus
|
|
 “Akivaizdu, kad Žemės ūkio ministerijoje būtina iš esmės sustiprinti finansinę drausmę”, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Pasak jos, kasmet šioje ministerijoje nustatomi panašūs teisės aktų pažeidimai. Tai liudija, kad iš klaidų nesimokoma.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Žemės ūkio ministerija turės pašalinti auditorių nurodytus pažeidimus
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito išvada
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje
|
|
2009-07-10
|
Generalinėje prokuratūroje - viešųjų pirkimų pažeidimai
|
|
Generalinė prokuratūra dalį paslaugų įsigijo be konkurso ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus, – nustatė Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę institucijos finansinę atskaitomybę. Dėl Generalinėje prokuratūroje nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas priėmė sprendimą, įpareigodamas generalinį prokurorą Algimantą Valantiną per 40 kalendorinių dienų traukti atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Generalinėje prokuratūroje – viešųjų pirkimų pažeidimai
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje
|
|
2009-07-10
|
Generalinėje prokuratūroje - viešųjų pirkimų pažeidimai
|
Generalinė prokuratūra dalį paslaugų įsigijo be konkurso ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus, – nustatė Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę institucijos finansinę atskaitomybę. Dėl Generalinėje prokuratūroje nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas priėmė sprendimą, įpareigodamas generalinį prokurorą Algimantą Valantiną per 40 kalendorinių dienų traukti atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis.
Generalinės prokuratūros pastato Vilniuje statybų metu prireikus keisti pastato techninį projektą, Prokuratūra 380 tūkst. Lt vertės pakeitimus pavedė atlikti darbus vykdžiusiam rangovui be konkurso, tuo pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą. Šio įstatymo reikalavimais nesivadovauta ir iš rangovo perkant sutartyje nenumatytą pastato interjero ir baldų išdėstymo projektą už 420 tūkst. Lt bei baldų ir kito turto už 152 tūkst. Lt.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad Generalinė prokuratūra dalį biudžeto lėšų naudojo ne tam, kam jos buvo numatytos: rekonstruojamam pastatui Panevėžyje ir naujajam pastatui Vilniuje įrengti Prokuratūra įsigijo baldų ir kito turto už daugiau nei 480 tūkst. Lt, nors šios lėšos buvo skirtos rekonstrukcijos ir statybos darbams.
Valstybiniai auditoriai Generalinei prokuratūrai priekaištų turėjo ir dėl neteisingai pervedamų gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų bei dėl vis dar nevykdomo 2000 m. Vyriausybės nutarimo perduoti turimas negyvenamas patalpas Marijampolėje Valstybės turto fondui.
Papildoma informacija: Rimvidas Aleliūnas, 4-ojo audito departamento direktorius (8 5) 266 6727
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamentas, (8 5) 266 6803, 8 682 53590, ojakimauskiene@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-09
|
Policijos departamentas aplaidžiai naudojo statyboms skirtas lėšas
|
|
 Patikrinusi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos finansinę apskaitą Valstybės kontrolė konstatavo, kad dalis Departamentui pavaldžių įstaigų buhalterinę apskaitą tvarko netinkamai, o biudžeto lėšas ir kitą turtą naudoja netaupiai ir neracionaliai. Didžiausi pažeidimai nustatyti Lietuvos policijos logistikos centre, Vilniaus ir Kauno miestų vyriausiuosiuose policijos komisariatuose.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės vertinimu, valstybinių auditorių nustatyti pažeidimai Lietuvos policijos logistikos centro vykdomuose investiciniuose projektuose leidžia teigti apie akivaizdžiai aplaidų ir neatsakingą valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas įpareigojo Policijos departamento generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną pašalinti audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, o juos padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Policijos departamentas aplaidžiai naudojo statyboms skirtas lėšas
Valstybinio audito ataskaita Dėl Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
|
|
2009-07-09
|
Policijos departamentas aplaidžiai naudojo statyboms skirtas lėšas
|
Patikrinusi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos finansinę apskaitą Valstybės kontrolė konstatavo, kad dalis Departamentui pavaldžių įstaigų buhalterinę apskaitą tvarko netinkamai, o biudžeto lėšas ir kitą turtą naudoja netaupiai ir neracionaliai. Didžiausi pažeidimai nustatyti Lietuvos policijos logistikos centre, Vilniaus ir Kauno miestų vyriausiuosiuose policijos komisariatuose.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės vertinimu, Valstybės kontrolės auditorių nustatyti pažeidimai Lietuvos policijos logistikos centro vykdomuose investiciniuose projektuose leidžia teigti apie akivaizdžiai aplaidų ir neatsakingą valstybės biudžeto lėšų naudojimą. „Neefektyvus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas, daugkartiniai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir veiksmai, dėl kurių valstybei galėjo būti padaryta milijoninė žala, privalo būti atsakingai ištirti ir tinkamai įvertinti, - teigia valstybės kontrolierė. – Siekiant, kad būtų apgintas viešasis interesas, visa audito medžiaga dėl Anykščių rajono policijos komisariato pastato rekonstrukcijos perduota Generalinei prokuratūrai.“
Nustatyta, kad sudarydamas sutartį dėl Anykščių rajono policijos komisariato pastato rekonstrukcijos Lietuvos policijos logistikos centras sudarė galimybę keisti sutarties sąlygas, o tai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui. Naudojantis šia galimybe į sutartį įtraukti papildomi darbai, padidinę projekto kainą nuo 12,2 mln. Lt net iki 20,8 mln. Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad iki pakeičiant sutartį rangovas buvo atlikęs darbų tik už 1,3 mln. Lt. Pakeitus sutartį buvo patvirtinti ir nauji statybos darbų įkainiai, pradinėje sutartyje numatytų darbų kainą padidinę daugiau nei 4 mln. Lt. Be to, į darbų sąmatą buvo įtraukti 346 tūkst. Lt vertės darbai ir įranga, pirkti netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo. Juo nesivadovauta ir įsigyjant komisariato pastato rekonstrukcijos projektą už daugiau nei 88 tūkst. Lt.
Pasak valstybinių auditorių, Logistikos centras nekontroliavo, kad rangovas laikytųsi visų sutarties reikalavimų: 2008 m. sausį įstaiga apmokėjo sąskaitą, apskaičiuotą jau papildytos sutarties didesniais įkainiais, nors papildomas susitarimas įsigaliojo tik vasarį. Iš viso už 2008 m. atliktus darbus Logistikos centras permokėjo 231 tūkst. Lt. Valstybiniams auditoriams patikrinus, ar atlikti visi Anykščių rajono policijos komisariato pastato rekonstrukcijos darbai, kuriuos Logistikos centras jau buvo apmokėjęs, paaiškėjo, kad jų neatlikta daugiau nei už 711 tūkst. Lt.
Audito metu nustatyta, kad valstybės turtas neefektyviai valdomas Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate: nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų komisariatas žirginio sporto klubui „Aliūras“ yra suteikęs teisę nemokamai naudotis administraciniu pastatu, hipodromu ir sandėliu, o Lietuvos olimpiniam sporto centrui − administraciniu pastatu ir hipodromu, esančiais Vilniuje, Belmonte. Su šio turto naudotojais nesudarytos patalpų naudojimo sutartys, nemokama už sunaudotą elektrą, vandenį, šildymo paslaugas.
Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti Lietuvos policijos mokymo centre, kuris daugiau nei už 253 tūkst. Lt be konkurso samdė lektorius mokymams. Į šio centro buhalterinę apskaitą neįtrauktas ir Centrui priklausantis 208,9 tūkst. Lt vertės dalininko įnašas VšĮ Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centras.
Buhalterinės apskaitos spragų nustatyta ir kitose Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose: Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas netinkamai apskaitė pajamas už suteiktas paslaugas ir 367 tūkst. Lt vertės ilgalaikį turtą. Be to, komisariato finansinėse ataskaitose nurodytos daugiau nei 105 mln. Lt darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir kitos išlaidos neatitiko apskaitos duomenų, todėl auditoriai negalėjo įvertinti jų teisingumo. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate auditoriai negalėjo įvertinti, ar daugiau nei 1,7 mln. Lt darbo užmokesčio lėšų apskaitytos teisingai, o Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo neteisingai apskaitomi avansai ir kompiuterinių programų įsigijimo išlaidos.
Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas įpareigojo Policijos departamento generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną pašalinti audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, o juos padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Atsižvelgdama į šiuo metu sumažėjusias statybų kainas Valstybės kontrolė Policijos departamentui rekomendavo siekti pakeisti Anykščių rajono policijos komisariato pastato rekonstrukcijos sutartį, kad būtų sumažintos darbų kainos. Taip pat pasiūlyta užtikrinti, kad Vilniaus ir Kauno apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose būtų pašalintos buhalterinės apskaitos klaidos.
Papildoma informacija: Rimvidas Aleliūnas, 4-ojo audito departamento direktorius (8 5) 266 6727
Valstybinio audito ataskaita Dėl Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-07
|
Už nuopelnus Lietuvai valstybės kontrolierei R.Budbergytei įteiktas valstybinis apdovanojimas
|
Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentūroje valstybės kontrolierei Rasai Budbergytei įteiktas valstybinis apdovanojimas. Už nuopelnus Lietuvai R.Budbergytė apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Įteikdamas valstybinius apdovanojimus, šalies prezidentas Valdas Adamkus sakė: „Kiekvienos kartos, kiekvienos asmenybės pastangos kuria tai, kas ilgainiui susilieja į kūrybingą gyvos ir veiklios dvasios valstybę ir susieja mus, esančius čia ir dabar, su 1009-ųjų ir su Mindaugo Lietuva, su visa Lietuvos istorija. Nuoširdžiai dėkoju visiems, esantiems šioje salėje, visiems, kurių darbu ir pastangomis Lietuva kasdien tampa šviesesnė, saugesnė, viltingesnė. Esu laimingas galėjęs per dešimt prezidentavimo metų daug Jūsų pažinti, padėkoti ir paspausti ranką. Jūs - Lietuvos pasidžiavimas ir pavyzdys. Dar kartą ačiū Jums“.
Be valstybės kontrolierės valstybinius apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai yra gavę dar keturi Valstybės kontrolės darbuotojai: ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi - buvusi 6-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aldona Meiluvienė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiais - 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė ir 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pužauskas.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-07
|
Žemės gelmių ištekliai nepakankamai saugomi ir nepakankamai panaudojami
|
|
 „Žemės gelmių ištekliai mūsų šalyje turėtų būti geriau saugomi ir naudojami tausojančiai“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Pasak jos, sukurta neracionali išteklių naudojimo kontrolės sistema, o jų naudojimą stabdo biurokratiniai trukdžiai. Valstybės kontrolė rekomendavo parengti žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją ir teisės aktų pakeitimus, kad būtų sudarytos sąlygos optimaliai planuoti, valdyti ir kontroliuoti visų žemės gelmių išteklių gavybą.
Didžiausią rūpestį, auditorių nuomone, kelia požeminio vandens ištekliai. Tik 4 iš beveik 2000 Lietuvos požeminio geriamojo vandens vandenviečių įsteigtos sanitarinės apsaugos zonos, tad absoliuti dauguma šių vandenviečių eksploatuojamos tokiomis sąlygomis, kurios nevisiškai atitinka aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Todėl kyla rizika, kad požeminio vandens ištekliai gali būti užteršti ir prarasti.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Žemės gelmių ištekliai nepakankamai saugomi ir nepakankamai panaudojami
Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas
|
|
2009-07-07
|
Žemės gelmių ištekliai nepakankamai saugomi ir nepakankamai panaudojami
|
„Žemės gelmių ištekliai mūsų šalyje turėtų būti geriau saugomi ir naudojami tausojančiai“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Pasak jos, sukurta neracionali išteklių naudojimo kontrolės sistema, o jų naudojimą stabdo biurokratiniai trukdžiai. Valstybės kontrolė rekomendavo parengti žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją ir teisės aktų pakeitimus, kad būtų sudarytos sąlygos optimaliai planuoti, valdyti ir kontroliuoti visų žemės gelmių išteklių gavybą.
Didžiausią rūpestį, auditorių nuomone, kelia požeminio vandens ištekliai. Tik 4 iš beveik 2000 Lietuvos požeminio geriamojo vandens vandenviečių įsteigtos sanitarinės apsaugos zonos, tad absoliuti dauguma šių vandenviečių eksploatuojamos tokiomis sąlygomis, kurios nevisiškai atitinka aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Todėl kyla rizika, kad požeminio vandens ištekliai gali būti užteršti ir prarasti.
Vertindami gelmių išteklių apsaugą, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad jų naudojimo ekologinių pasekmių valdymas iš esmės prasideda tik tuomet, kai detalią žemės gelmių išteklių žvalgybą atlikusios privačios įmonės bando gauti išteklių gavybos leidimus ir užsako gavybos poveikio aplinkai vertinimo studijas. Tokių išvadų objektyvumas gali kelti abejonių, nes jų atlikimą finansuoja verslininkai, kurie suinteresuoti, kad studijos būtų jiems palankios.
Auditoriai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu dėl ribotų išteklių Lietuvoje ribojama tik kvarcinio smėlio gavyba. Verslininkų iniciatyva kitų išteklių gavybos ribojimo atsisakyta, nors ateityje tai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos ūkiui. Jeigu neatsinaujinantys ištekliai bus naudojami neracionaliai, dabar eksportuojamus žemės gelmių išteklius po kiek laiko gali tekti importuoti, o durpes ar žvyrą tektų kasti nuo jų vartotojų nutolusiose vietovėse.
Mokesčių tarifai už žemės gelmių išteklius sudaro vidutiniškai ne daugiau kaip 5 proc. šių išteklių rinkos kainos. Tai davė tik 0,14 proc. valstybės biudžeto pajamų. Auditoriai teigia, kad mokesčiai galėtų ir turėtų padengti žymią dalį valstybės ir savivaldybių patiriamų žemės gelmių išteklių naudojimo išlaidų, dalis lėšų turėtų būti kaupiama pažeistų teritorijų rekultivavimo fonduose.
Auditorių nuomone, reikia keisti leidimų išdavimo tvarką naudingųjų iškasenų gavybai. Šiuo metu tik naftos gavybai tokie leidimai išduodami konkurso tvarka, o kitoms iškasenoms – pagal prašymų padavimo datą. Taip ne tik pažeidžiami konkurencijos principai, bet ir valstybė iš savo turto negauna visos galimos naudos.
Iki šiol nesinaudojama įstatymo nustatyta teise rezervuoti teritorijas šiuo metu nenaudojamų, bet perspektyvių išteklių gavybos poreikiams. Kita vertus, nenustatyti kriterijai, kada žemės gelmių išteklių gavybą galima pripažinti tenkinančia visuomenės poreikius, kad būtų galima organizuoti iškasenų eksploatavimui reikalingos žemės virš naudotinų naudingųjų iškasenų telkinių paėmimą šiems poreikiams.
Auditoriai akcentavo, kad nėra strateginių sprendimų dėl mažai ar visai nenaudojamų anhidrito, opokos, kreidos mergelio, sapropelio ir kitų gelmių turtų naudojimo, todėl šalis nepakankamai išnaudoja turimą žemės gelmių išteklių ekonominį potencialą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neoptimaliai paskirstytos kontrolės funkcijos tarp žemės gelmių naudojimą kontroliuojančių institucijų: dalis funkcijų pavesta institucijoms, neturinčioms kvalifikuotų darbuotojų jas vykdyti, o tokių darbuotojų turinčioms institucijoms nesuteikiami reikalingi įgaliojimai ir ištekliai.
Lietuvos Respublikos geologijos tarnybos vertinimais, Lietuvos naudingųjų iškasenų sąlyginė vertė pagal 2007-12-31 būklę sudarė 58,3 mlrd. Lt, arba apie 25 proc. viso Lietuvos turto. Auditorių nuomone, žemės gelmių išteklių sąlyginės vertės skaičiavimai labai atsargūs, nes įvertinti ne visi ištekliai.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (8 5) 266 6760.
Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-07-07
|
Už nuopelnus Lietuvai valstybės kontrolierei R.Budbergytei įteiktas valstybinis apdovanojimas
|
|
Dž. Barysaitė
|
Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentūroje valstybės kontrolierei Rasai Budbergytei įteiktas valstybinis apdovanojimas. Už nuopelnus Lietuvai R.Budbergytė apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Įteikdamas valstybinius apdovanojimus, šalies prezidentas Valdas Adamkus sakė: „Kiekvienos kartos, kiekvienos asmenybės pastangos kuria tai, kas ilgainiui susilieja į kūrybingą gyvos ir veiklios dvasios valstybę ir susieja mus, esančius čia ir dabar, su 1009-ųjų ir su Mindaugo Lietuva, su visa Lietuvos istorija. Nuoširdžiai dėkoju visiems, esantiems šioje salėje,
|
|
visiems, kurių darbu ir pastangomis Lietuva kasdien tampa šviesesnė, saugesnė, viltingesnė. Esu laimingas galėjęs per dešimt prezidentavimo metų daug Jūsų pažinti, padėkoti ir paspausti ranką. Jūs – Lietuvos pasidžiavimas ir pavyzdys. Dar kartą ačiū Jums“.
|
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Už nuopelnus Lietuvai valstybės kontrolierei R.Budbergytei įteiktas valstybinis apdovanojimas
|
|
2009-07-01
|
Valstybės kontrolė sporto funkcionieriams parodė geltoną kortelę
|
|
Įvertinę Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinę atskaitomybę, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad daugiau nei 4,5 mln. Lt panaudoti neskaidriai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų auditoriai negalėjo patvirtinti, ar daugiau nei 25 mln. iš Departamento 2008 m. metinėse ataskaitose nurodytų 101,6 mln. Lt apskaityti teisingai.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, valstybinio audito dokumentai dėl galimo turto iššvaistymo skirstant ir naudojant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas bus perduoti Generalinei prokuratūrai. „Į prokurorus kreipsimės ir dėl galimai netinkamo pareigų atlikimo“, – tvirtina valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė sporto funkcionieriams parodė geltoną kortelę
Valstybinio audito ataskaita Dėl Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
|
|
2009-07-01
|
Valstybės kontrolė sporto funkcionieriams parodė geltoną kortelę
|
Įvertinę Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinę atskaitomybę, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad daugiau nei 4,5 mln. Lt panaudoti neskaidriai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų auditoriai negalėjo patvirtinti, ar daugiau nei 25 mln. iš Departamento 2008 m. metinėse ataskaitose nurodytų 101,6 mln. Lt apskaityti teisingai.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, valstybinio audito dokumentai dėl galimo turto iššvaistymo skirstant ir naudojant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas bus perduoti Generalinei prokuratūrai. „Į prokurorus kreipsimės ir dėl galimai netinkamo pareigų atlikimo“, – tvirtina valstybės kontrolierė.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo taryba, vadovaujama Departamento generalinio direktoriaus Algirdo Raslano, daugiau nei 4,5 mln. Lt paskirstė neskaidriai, reikalavimų neatitinkantiems projektams ir pažeidžiant teisės aktus. Nustatyta, kad skiriant finansavimą dauguma finansuotų projektų neatitiko jiems keltų sąlygų, o kai kuriems projektams be aiškių motyvų skirta žymiai daugiau lėšų, nei buvo prašoma. Pavyzdžiui, vietoj prašomų 30 tūkst. Lt Lietuvos seniūnijų sporto žaidynėms surengti Taryba skyrė 1 mln. Lt, negavusi šio projekto įgyvendinimo plano ir išlaidų sąmatos. Be to, nuo įvairių projektų vertinimo nenusišalino tarybos nariai, kurių vadovaujamų institucijų projektai buvo vertinami. Pažeidžiant teisės aktus daugiau nei 1,2 mln. Lt skirta viešųjų įstaigų veiklai finansuoti, o ne konkretiems projektams vykdyti.
Departamentas 2008 metais sporto ir kitoms organizacijoms paskirstė 22,8 mln. Lt. Auditoriai nustatė, kad vienasmeniškais departamento generalinio direktoriaus įsakymais, nesant komisijų nutarimo, buvo paskirstyta daugiau nei 9,5 mln. Lt. Nustatyta atvejų, kai komisijos jau paskirstytas lėšas, sporto organizacijoms prašant, Departamento vadovas perskirstė. Iš viso perskirstyta daugiau nei 780 tūkst. Lt. 200 tūkst. Lt A.Raslanas skyrė Lietuvos fitneso federacijai, kuri negalėjo būti finansuojama.
Auditoriai taip pat nustatė, kad dalis lėšų, skirtų dalyvavimui Pekino olimpinėse žaidynėse, buvo panaudota neracionaliai: Lietuvos sporto federacijų sąjunga delegavo ir apmokėjo 68 asmenų, menkai ar iš viso nesusijusių su sportu ir olimpiniu judėjimu, kelionių, maitinimo ir bilietų į žaidynes išlaidas. Į šį sąrašą pateko vyriausybės kanceliarijos skyrių vedėjai ir ministerijų sekretoriai, Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus pedagoginio universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos rektoriai, miestų, delegavusių olimpiečius į olimpinę rinktinę, merai. Į žaidynes Departamento direktorius išsiuntė ir 9 jo vadovaujamos įstaigos darbuotojus, kurių dauguma tiesiogiai nekuruoja sporto klausimų. Šiam tikslui iš viso panaudota 714,5 tūkst. Lt. Tuo tarpu sportininkų dalyvavimui Olimpinėse žaidynėse buvo skirta 960 tūkst. Lt
Departamentas pažeisdamas teisės aktus, be konkurso viešosioms įstaigoms ir kitoms organizacijoms paskirstė beveik 2,4 mln. Lt, skirtus kūno kultūros ir sporto plėtrai. Be to, iš skirtingų programų, tačiau tam pačiam tikslui įgyvendinti Departamentas sporto organizacijoms skyrė 1,1 mln. Lt. Auditorių vertinimu, toks besidubliuojantis lėšų skirstymas yra neracionalus.
Nustatyta, kad Departamentui pavaldus Lietuvos olimpinis sporto centras apskaitą tvarkė ne pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus: netinkamai tvarkyta turto, pavedimų lėšų, pajamų, finansavimo, išlaidų, atsiskaitymų ir kitų sąskaitų apskaita. Be to, centras už daugiau nei 1 mln. Lt įsigijo medikamentų ir maisto produktų netaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo, o 291 tūkst. Lt panaudojo ne pagal paskirtį. Auditoriai neturėjo galimybių nustatyti, ar visi medikamentai Centre naudoti sportininkų reikmėms, nes medikamentai buvo nurašomi netinkamai.
Auditoriai nustatė, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga 305 tūkst. Lt, skirtus sporto renginiams finansuoti, panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį: 201 tūkst. Lt panaudoti sąjungos darbuotojų darbo užmokesčiui, 95 tūkst. Lt – sąjungos išlaikymui, o 9 tūkst. Lt – kitų juridinių asmenų išlaidoms apmokėti. Ne pagal paskirtį panaudoti ir iš Vyriausybės rezervo fondo skirti 28 tūkst. Lt 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje pasirengti. Šias lėšas viešoji įstaiga „Optimalūs sporto sprendimai“ panaudojo organizacijos išlaikymui ir knygai išleisti.
Valstybiniams auditoriams įvertinus Departamento vykdytą respublikinės mokomosios sporto bazės kapitalinio remonto projektą, paaiškėjo, kad Departamentas neturėjo projektavimo darbų atlikimo aktų. Todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar 415 tūkst. Lt buvo sumokėti teisėtai. Be to, pažeisdamas Statybos įstatymą, Departamentas bazę ėmėsi rekonstruoti neturėdamas statybos leidimo, kuris gautas tik baigiantis remonto darbams.
Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimtas Valstybės kontrolės sprendimas, kuriuo siūloma Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui įvertinti Departamento generalinio direktoriaus A.Raslano veiklą. Premjeras, susipažinęs su valstybinio audito išvadomis, sudarė darbo grupę įvertinti A. Raslano veiklą.
Papildoma informacija: Daiva Bakutienė, 5-ojo audito departamento direktorė (8 5) 266 6756
Valstybinio audito ataskaita Dėl Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8-611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|