|
2009-09-30
|
Švietimo ir mokslo ministerija pašalino audito metu nustatytus pažeidimus
|
|
 Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos ištaisė valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus. Dviejų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams paskirtos tarnybinės nuobaudos.
Valstybinio audito metu nustatyta, kad ministerija 2008 m. nepakankamai kontroliavo, kaip jai pavaldžios įstaigos naudoja valstybės biudžeto lėšas, buvo rasta buhalterinės apskaitos vedimo ir finansinės drausmės pažeidimų, netinkamo ir neracionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo atvejų. Dėl nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolierė buvo įpareigojusi švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių pašalinti nustatytus pažeidimus ir nubausti juos padariusius tarnautojus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Švietimo ir mokslo ministerija pašalino audito metu nustatytus pažeidimus
Išvada Dėl 2009 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SP-21 vykdymo kontrolės baigimo
|
|
2009-09-30
|
Švietimo ir mokslo ministerija pašalino audito metu nustatytus pažeidimus
|
Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos ištaisė valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus. Dviejų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams paskirtos tarnybinės nuobaudos.
Valstybinio audito metu nustatyta, kad ministerija 2008 m. nepakankamai kontroliavo, kaip jai pavaldžios įstaigos naudoja valstybės biudžeto lėšas, buvo rasta buhalterinės apskaitos vedimo ir finansinės drausmės pažeidimų, netinkamo ir neracionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo atvejų. Dėl nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolierė buvo įpareigojusi švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių pašalinti nustatytus pažeidimus ir nubausti juos padariusius tarnautojus.
Atsižvelgdama į valstybinių auditorių nustatytas klaidas, ministerija ateinančių metų programų biudžetų lėšas ėmė planuoti ir skirstyti pagal tinkamus ekonominės klasifikacijos straipsnius, detalizavo pavaldžių įstaigų ir jų vykdomų programų sąmatas. Taip pat sudarytos lėšų naudojimo sutartys su religinių bendruomenių ir bendrijų mokyklomis bei imtasi priemonių, kad pavaldžios įstaigos ateityje neskirtų lėšų kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Audito metu finansinėje apskaitoje nustatytas turto, atsargų, pinigų, pajamų, kompensuotų nuompinigių, išlaidų, finansavimo, atsiskaitymų sąskaitų klaidas ištaisė ir ministerijai pavaldžios įstaigos.
Audito metu nustatyta, kad ministerijai pavaldžios Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis tinkamai nekontroliavo jo vadovaujamos įstaigos finansinės veiklos. Be to, direktorius savo paties įsakymu skyrė sau priedą, nors tai galėjo atlikti tik ministerija. Dėl nustatytų pažeidimų A. Indriuliui skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Ministerija įvertino ir Pajūrio žemės ūkio mokyklos direktorės Laimos Tubutienės veiklą. Dėl į valstybės biudžetą nepervestų uždirbtų lėšų, biudžeto lėšų naudojimo avansiniams mokėjimams, netinkamai vestos mokyklos buhalterinės apskaitos ir klaidingai sudarytos finansinės atskaitomybės mokyklos direktorei skirtas papeikimas. Ministerijos sprendimu, 2009 m. ši mokykla reorganizuota ir prijungta prie kitos švietimo įstaigos.
Papildoma informacija: Daiva Bakutienė, 5-ojo audito departamento direktorė (8 5) 266 6756
Išvada Dėl 2009 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SP-21 vykdymo kontrolės baigimo
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-09-28
|
Valstybės kontrolė rengiasi 2010 m. valstybinio audito programai
|
|
 Rengdamasi 2010 m. valstybinio audito programai ir norėdama padėti valstybei kurti konkurencingą ekonomiką ir diegti pažangą valstybės valdyme, Valstybės kontrolė rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis rengia diskusijų ciklą „Konkurencinga ekonomika: ar tinkamu keliu einame?“. Jo metu tikimasi išgirsti valstybės institucijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovų požiūrį į valstybės laimėjimus didinant konkurencingumą, į esamas problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Diskusijose išsakytos nuomonės bus naudingos Valstybės kontrolei rengiant 2010 m. valstybinio veiklos audito programą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė rengiasi 2010 m. valstybinio audito programai
Diskusijų ciklo „Konkurencinga ekonomika: ar tinkamu keliu einame“programa
|
|
2009-09-28
|
Valstybės kontrolė rengiasi 2010 m. valstybinio audito programai
|
Rengdamasi 2010 m. valstybinio audito programai ir norėdama padėti valstybei kurti konkurencingą ekonomiką ir diegti pažangą valstybės valdyme, Valstybės kontrolė rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis rengia diskusijų ciklą „Konkurencinga ekonomika: ar tinkamu keliu einame?“. Jo metu tikimasi išgirsti valstybės institucijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovų požiūrį į valstybės laimėjimus didinant konkurencingumą, į esamas problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Diskusijose išsakytos nuomonės bus naudingos Valstybės kontrolei rengiant 2010 m. valstybinio veiklos audito programą.
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, konkurencinga ekonomika yra valstybės socialinės gerovės ir stabilumo pagrindas, todėl labai svarbu, kad šiandienos sąlygomis turimi riboti ištekliai būtų tikslingai naudojami valstybės konkurenciniam pranašumui didinti. „Valstybės ilgalaikėje raidos strategijoje įtvirtinti prioritetai nusako, kokia kryptimi valstybė turėtų judėti. Valstybės kontrolė 2010 m. valstybinio audito programoje itin daug dėmesio skirs valstybės konkurencingumo klausimui – taip tikimės padėti Vyriausybei siekti užsibrėžtų strateginių tikslų“, – sako valstybės kontrolierė.
Tris diskusijų ciklo dienas įvairių sektorių ekspertai ir Valstybės kontrolės auditoriai diskutuos efektyvaus energijos naudojimo skatinimo, mokslo technologijų slėnių kūrimo, regioninės politikos plėtros ir konkurencinių sąlygų užtikrinimo klausimais.
Tikimasi, kad šis pirmą kartą rengiamas diskusijų ciklas taps tradicine Valstybės kontrolės strateginio planavimo proceso dalimi, padedančia valstybiniams auditoriams įsigilinti į esamas viešojo sektoriaus problemas, ieškant geriausių jų sprendimo būdų, bei stiprinančia Valstybės kontrolės ryšius su įvairiomis visuomenės grupėmis. „Akademinės visuomenės, verslo struktūrų ir kitų grupių, tiesiogiai susiduriančių su spręstinomis problemomis, požiūris yra labai svarbus ir reikalingas Valstybės kontrolei. Esame dėkingi visiems, kurie dalijasi žiniomis su mūsų auditoriais“, – sako R. Budbergytė.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė (8 5) 266 6803
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-09-24
|
Valstybės kontrolė: kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo
|
|
 Kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo, – tokią išvadą padarė valstybiniai auditoriai, atlikę Nacionalinės aprūpinimo krauju sistemos veiklos auditą. „Donorų kraujas – tai nacionalinis turtas, todėl netoleruotina, kad jo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus išteklius ir valstybės lėšas“, – sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Šios sistemos kontrolės neužtikrino Sveikatos apsaugos ministerija.
Audito metu konstatuota, kad kraujo plazmos išvežimas iš šalies nėra pakankamai reglamentuotas – teisės aktai nenustato, kada, kokie ir kiek iš kraujo plazmos pagamintų produktų turi būti grąžinta į Lietuvą. Teisės aktuose taip pat nenumatyta, kaip turėtų būti naudojamos už parduotą plazmą ar jos tarpinius produktus gautos lėšos ir kas turėtų kontroliuoti jų panaudojimą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo
Valstybinio audito ataskaita Nacionalinė aprūpinimo krauju sistema
|
|
2009-09-24
|
Valstybės kontrolė: kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo
|
Kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo, - tokią išvadą padarė valstybiniai auditoriai, atlikę Nacionalinės aprūpinimo krauju sistemos veiklos auditą. „Donorų kraujas - tai nacionalinis turtas, todėl netoleruotina, kad jo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus išteklius ir valstybės lėšas“, - sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Šios sistemos kontrolės neužtikrino Sveikatos apsaugos ministerija.
Į užsienį iš Lietuvos išvežama apie du trečdalius iš donorų kraujo atskirtos ir gydymui šalyje nesunaudotos kraujo plazmos. Viena kraujo donorystės įstaiga kraujo plazmą pardavė Austrijos kraujo plazmos perdirbėjai, o kita ją perdirbo Vokietijoje, tačiau pastaroji į Lietuvą parvežė tik dalį iš plazmos pagamintų preparatų. Likę plazmos produktai, iš kurių gaminami brangesni preparatai, buvo parduoti plazmą perdirbusiai Vokietijos įmonei. 2006-2008 m. iš Lietuvos išvežta 42 tūkst. litrų kraujo plazmos.
Auditorių nuomone, Lietuvoje veikiančios kraujo donorystės įstaigos už parduotą kraujo plazmą gautas lėšas turėtų grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, nes būtent šio fondo lėšomis apmokamas visos kraujo plazmos paruošimas. Audito ataskaitoje pažymima, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa nepakankamai kontroliavo plazmos išvežimą ir jos perdirbimą, o atlikti tikrinimai nebuvo išsamūs ir pakankamai objektyvūs.
Valstybiniams auditoriams kilo įtarimų, kad ne visa nurašyta perdirbta plazma buvo efektyviai panaudota. Nacionalis kraujo centras (NKC) plazmą nurašo kaip panaudotą, kai į Lietuvą parvežamas nors vienas išgautas kraujo preparatas, nors gali būti pagaminami keturi skirtingi kraujo preparatai. Taip pat nustatyta atvejų, kai vienai kraujo preparatų serijai pagaminti buvo naudojama plazma iš skirtingų siuntų. NKC neturi parengęs tvarkos, nustatančios, kaip turėtų būti nurašoma panaudota kraujo plazma.
Auditorių vertinimu, kraujo preparatų gamyba užsienyje iš Lietuvoje paruoštos plazmos nėra ekonomiškai naudinga, nes taip pagaminti kraujo preparatai kainuoja nuo 20 proc. iki daugiau nei 600 proc. brangiau negu šiuos preparatus perkant centralizuotai. Todėl būtų racionaliau visą Lietuvos gydymo įstaigose nepanaudotą kraujo plazmą parduoti, o joms reikalingus kraujo preparatus pirkti centralizuotai, už parduotą plazmą gautas lėšas panaudojant donorų kraujo paruošimui.
Audito metu konstatuota, kad kraujo plazmos išvežimas iš šalies nėra pakankamai reglamentuotas - teisės aktai nenustato, kada, kokie ir kiek iš kraujo plazmos pagamintų produktų turi būti grąžinta į Lietuvą. Teisės aktuose taip pat nenumatyta, kaip turėtų būti naudojamos už parduotą plazmą ar jos tarpinius produktus gautos lėšos ir kas turėtų kontroliuoti jų panaudojimą.
Auditorių vertinimu, 2008 m. gydymo įstaigos buvo tinkamai aprūpinamos krauju ir jo komponentais. Dalis gydymo įstaigų šių išteklių trūkumą juto 2006-2007 m., tačiau aprūpinimas pagerėjo 2008 m., kraujo donorystės įstaigoms ėmus tiekti daugiau kraujo ir jo komponentų.
Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai valstybiniai auditoriai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurios padėtų efektyviau naudoti Nacionalinės kraujo programos lėšas ir užtikrintų efektyvų ir etišką gydant nepanaudotos kraujo plazmos naudojimą.
Papildoma informacija: Rasa Baušienė, 1-ojo audito departamento vyresnioji valstybinė auditorė (8 5) 266 6869
Valstybinio audito ataskaita Nacionalinė aprūpinimo krauju sistema
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-09-23
|
Galimu Valstybės kontrolės ir Angolos audito institucijos bendradarbiavimu domisi Angolos ambasadorius
|
|
 Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės susitikime su Angolos Respublikos ambasadoriumi daktaru Domingu Sulolo (Domingos Culolo), reziduojančiu Švedijos Karalystėje, aptartas galimas Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Angolos audito institucija, Valstybės kontrolės ryšiai su Lietuvos Respublikos Seimu ir teisėsaugos institucijomis, pristatyti Valstybės kontrolės veiklos principai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Galimu Valstybės kontrolės ir Angolos audito institucijos bendradarbiavimu domisi Angolos ambasadorius
|
|
2009-09-23
|
Valstybės kontrolės ir Angolos audito institucijos galimu bendradarbiavimu domisi Angolos ambasadorius
|
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės susitikime su Angolos Respublikos ambasadoriumi daktaru Domingu Sulolo (Domingos Culolo), reziduojančiu Švedijos Karalystėje, aptartas galimas Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Angolos audito institucija, Valstybės kontrolės ryšiai su Lietuvos Respublikos Seimu ir teisėsaugos institucijomis, pristatyti Valstybės kontrolės veiklos principai.
Pasak R. Budbergytės, Valstybės kontrolė, siekdama padėti Seimui vykdyti parlamentinę kontrolę, nuolat stiprina bendradarbiavimą su Seimo komitetais ir komisijomis. Ypač glaudi partnerystė Valstybės kontrolę sieja su Audito komitetu, kuris yra strateginis Valstybės kontrolės partneris Seime. „Aktyvus bendradarbiavimas su Seimo komitetais, ypač Audito komitetu, padeda užtikrinti, kad į Valstybės kontrolės rekomendacijas būtų atsižvelgiama ir jos būtų įgyvendinamos“, - susitikime kalbėjo valstybės kontrolierė.
Ambasadoriaus teigimu, Angolos aukščiausioji audito institucija galėtų perimti Valstybės kontrolėje įdiegtą gerąją praktiką ir sukauptą patirtį valstybinio audito ir bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis srityse. „Tikiuosi, kad Angolos valstybės kontrolierius turės progą atvykti į Lietuvą, nes susitikimas su Jumis duotų daug naudos Angolos aukščiausiajai audito institucijai“, - sakė dr. D. Sulolo.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 611) 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-09-16
|
Seimo Audito komitetui pristatyta audito kokybės kontrolės sistema
|
|
 Šiandien Valstybės kontrolėje vykusiame Seimo Audito komiteto išvažiuojamajame posėdyje pristatyta Valstybės kontrolėje veikianti valstybinių auditų kokybės kontrolės sistema, kuri užtikrina audito kokybės valdymą. „Valstybinio audito išvados ir rekomendacijos – tai įrankiai, kurie padeda Seimui prižiūrėti, kaip valdomas valstybės turtas. Siekiame parlamentui pateikti kokybiškas ir tinkamais įrodymais pagrįstas audito ataskaitas, todėl daug dėmesio skiriame audito kokybės užtikrinimui“, – Audito komiteto nariams sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Audito kokybės kontrolės sistema apima visus audito proceso etapus, joje numatytos priemonės, padedančios visas procedūras atlikti išsamiai ir laiku, tinkamai dokumentuoti, išvengti subjektyvaus vertinimo. Be to, sistema padeda kryptingai kelti auditorių kvalifikaciją.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Seimo Audito komitetui pristatyta audito kokybės kontrolės sistema
|
|
2009-09-16
|
Seimo Audito komitetui pristatyta audito kokybės kontrolės sistema
|
Šiandien Valstybės kontrolėje vykusiame Seimo Audito komiteto išvažiuojamajame posėdyje pristatyta Valstybės kontrolėje veikianti valstybinių auditų kokybės kontrolės sistema, kuri užtikrina audito kokybės valdymą. „Valstybinio audito išvados ir rekomendacijos – tai įrankiai, kurie padeda Seimui prižiūrėti, kaip valdomas valstybės turtas. Siekiame parlamentui pateikti kokybiškas ir tinkamais įrodymais pagrįstas audito ataskaitas, todėl daug dėmesio skiriame audito kokybės užtikrinimui“, – Audito komiteto nariams sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Audito kokybės kontrolės sistema apima visus audito proceso etapus, joje numatytos priemonės, padedančios visas procedūras atlikti išsamiai ir laiku, tinkamai dokumentuoti, išvengti subjektyvaus vertinimo. Be to, sistema padeda kryptingai kelti auditorių kvalifikaciją.
Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, sakė, kad komitetas dėmesingai analizuoja valstybinio audito ataskaitas ir parlamentinės kontrolės priemonėmis siekia, kad valstybės asignavimų valdytojai operatyviai taisytų auditorių nurodytas klaidas ir įgyvendintų jų pateiktas rekomendacijas. „Audito kokybės kontrolės sistema – labai sveikintinas dalykas. Ypač gerą įspūdį palieka tai, kad Valstybės kontrolė daug naudojasi informacinėmis sistemomis ir siekia sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką audito procese“, - teigė L.Graužinienė.
Valstybės kontrolė jau rengia 2010 m. valstybinio audito programą, todėl Audito komiteto nariai buvo supažindinti ir su valstybinio audito programos sudarymo principais. Artimiausiu metu Valstybės kontrolė organizuoja diskusijų ciklą, skirtą esminiams naujos programos akcentams aptarti.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamentas, ((8 5) 266 6803, ojakimauskiene@vkontrole.lt).
|
|
2009-09-09
|
Apskričių administracijos taisė auditorių nurodytas klaidas
|
|
 „Apskričių administracijų vadovai turėtų labiau kontroliuoti, kaip jų institucijose ir pavaldžiose įstaigose tvarkoma buhalterinė apskaita bei naudojamos valstybės lėšos ir turtas“, – tvirtina valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, susipažinusi su aštuoniose apskričių viršininkų administracijose atliktų finansinių auditų ataskaitomis. – Tai padėtų laiku nustatyti ir pašalinti apskaitos klaidas, išvengti netinkamo valstybės lėšų ir turto naudojimo.“ Kaip apskritys naudojo 2008 metais iš valstybės biudžeto gautas lėšas, valdė turtą ir tvarkė buhalterinę apskaitą buvo vertinama Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus administracijose.
Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų buvo priimti trys valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimai, įpareigojant Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių viršininkus nubausti teisės aktus pažeidusius tarnautojus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Apskričių administracijos taisė auditorių nurodytas klaidas
Apibendrinimo ataskaita Apskričių viršininkų administracijose atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
|
|
2009-09-09
|
Apskričių administracijos taisė auditorių nurodytas klaidas
|
„Apskričių administracijų vadovai turėtų labiau kontroliuoti, kaip jų institucijose ir pavaldžiose įstaigose tvarkoma buhalterinė apskaita bei naudojamos valstybės lėšos ir turtas“, - tvirtina valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, susipažinusi su aštuoniose apskričių viršininkų administracijose atliktų finansinių auditų ataskaitomis. - Tai padėtų laiku nustatyti ir pašalinti apskaitos klaidas, išvengti netinkamo valstybės lėšų ir turto naudojimo.“ Kaip apskritys naudojo 2008 metais iš valstybės biudžeto gautas lėšas, valdė turtą ir tvarkė buhalterinę apskaitą buvo vertinama Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus administracijose.
Apskrityse valstybiniai auditoriai nustatė patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų apskaitos sisteminius trūkumus. Dėl neapskaitytų valstybinės žemės sklypų auditoriai negalėjo patvirtinti, ar Vilniaus, Tauragės ir Utenos administracijų apskaitoje nurodytas daugiau nei 552 mln. Lt ilgalaikio turto likutis yra teisingas. Taip pat nustatytos daugiau nei 4 mln. Lt vertės sklypų apskaitos klaidos Telšių, Klaipėdos, Alytaus ir Panevėžio administracijose, o Vilniaus administracijoje valstybinė žemė iš viso nėra apskaityta.
Apskričių administracijose ir joms pavaldžiose įstaigose auditoriai nustatė nemažai viešųjų pirkimų pažeidimų: sudarant sutartis buvo keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos, o darbai perkami pažeidžiant įstatyme nustatytas pirkimo procedūras ar jų netaikant. Pavyzdžiui, netaikydami pirkimo procedūrų statybos darbus už daugiau kaip 500 tūkst. Lt įsigijo Kauno apskrities administracijai pavaldus Kėdainių pensionatas, už 425 tūkst. Lt - Vilniaus administracija, o už 285 tūkst. Lt - jai pavaldus Čiobiškio vaikų socializacijos centras, kuris, be to, šiuos darbus pirko ir neturėdamas tam skirto finansavimo.
Pažeidimų rasta ir naudojant valstybės lėšas darbo užmokesčiui. Pavyzdžiui, auditoriai negalėjo nustatyti, ar daugiau nei 216 tūkst. Lt už pasėlių laukų ribų žymėjimą išmokėta teisingai Vilniaus administracijoje, o daugiau nei 202 tūkst. Lt darbo užmokesčio už kasmetines atostogas tinkamai išmokėta Vilniaus ir Kauno apskritims pavaldžiose įstaigose. Darbo užmokesčio lėšų naudojimo pažeidimų rasta ir Klaipėdos, Panevėžio, Telšių bei Utenos administracijoms pavaldžiose įstaigose.
Valstybiniai auditoriai nustatė ir daugiau netinkamo valstybės lėšų ir turto naudojimo atvejų: Vilniaus administracijai pavaldi Eitminiškių vidurinė mokykla įsigijo ir išsinuomojo patalpas pažeisdama nustatytą tvarką, o Čiobiškio vaikų socializacijos centras leido privačiai bendrovei neatlygintinai naudotis patalpomis. Tuo tarpu Utenos, Klaipėdos ir Alytaus administracijoms pavaldžios įstaigos daugiau nei 42 tūkst. Lt sumokėjo avansu už 2009 metų būsimas išlaidas.
Auditoriams rekomendavus, administracijos ėmėsi šalinti nustatytus pažeidimus: šešios administracijos, išskyrus Vilniaus apskritį, į apskaitą įtraukė per 62 tūkst. valstybinės žemės sklypų, kurių vertė - daugiau nei 1,75 mlrd. Lt. Atstatyta ir apskaitoje užregistruota valstybės turto už daugiau nei 1,8 mln. Lt, į valstybės biudžetą grąžinta daugiau nei 83 tūkst. Lt, panaudotų netinkamai. Įgyvendinta ir dalis pateiktų rekomendacijų dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto valdymo ir naudojimo: neteisėtai išnuomotas turtas įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, netinkamas naudoti turtas parduotas aukcione ir nurašytas, sudarytos panaudos sutartys su draugijai priklausiusių pastatų ir žemės sklypų naudotojais.
Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų buvo priimti trys valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimai, įpareigojant Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskričių viršininkus nubausti teisės aktus pažeidusius tarnautojus.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja (8 5) 266 6719
Apibendrinimo ataskaita Apskričių viršininkų administracijose atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt).
|
|
2009-09-04
|
Antrinė teisinė pagalba galėtų būti ir kokybiškesnė, ir pigesnė
|
|
 Valstybė kasmet skiria vis daugiau lėšų, kad nepasiturintys asmenys teismuose su advokatų pagalba galėtų nemokamai ginti savo interesus. Praėjusiais metais antrinei teisinei pagalbai teikti valstybės biudžete buvo skirta 15,6 mln. Lt. Atlikę antrinės teisinės pagalbos teikimo auditą Valstybės kontrolės auditoriai teigia, kad tam skiriamos valstybės lėšos ne visuomet naudojamos taupiai, o valstybės iš advokatų perkamų teisinių paslaugų kokybė nėra pakankama, todėl būtina tobulinti antrinės teisinės pagalbos organizavimą. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, valstybė už advokatų paslaugas neturėtų apmokėti asmenims, kurie patys pajėgūs už jas apsimokėti, turėtų būti keičiama advokatų paslaugų apmokėjimo tvarka ir užtikrinta perkamų paslaugų kokybė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Antrinė teisinė pagalba galėtų būti ir kokybiškesnė, ir pigesnė
Valstybinio audito ataskaita Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba
|
|
2009-09-04
|
Antrinė teisinė pagalba galėtų būti ir kokybiškesnė, ir pigesnė
|
Valstybė kasmet skiria vis daugiau lėšų, kad nepasiturintys asmenys teismuose su advokatų pagalba galėtų nemokamai ginti savo interesus. Praėjusiais metais antrinei teisinei pagalbai teikti valstybės biudžete buvo skirta 15,6 mln. Lt. Atlikę antrinės teisinės pagalbos teikimo auditą Valstybės kontrolės auditoriai teigia, kad tam skiriamos valstybės lėšos ne visuomet naudojamos taupiai, o valstybės iš advokatų perkamų teisinių paslaugų kokybė nėra pakankama, todėl būtina tobulinti antrinės teisinės pagalbos organizavimą. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, valstybė už advokatų paslaugas neturėtų apmokėti asmenims, kurie patys pajėgūs už jas apsimokėti, turėtų būti keičiama advokatų paslaugų apmokėjimo tvarka ir užtikrinta perkamų paslaugų kokybė.
Auditorių nuomone, apmokant už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas turi būti laikomasi apmokėjimo pagal atliktą darbą principo, siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos rezultatyviai. Dabar visiems advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamas pastovus užmokestis, kuris nepriklauso nei nuo suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimties, nei nuo jos kokybės. Šiuo metu tas užmokestis sudaro 6 tūkst. Lt per mėnesį. Be to jiems yra suteikiamos darbo vietos tarnybų buveinėse, sudaromos sąlygos naudotis valstybės turtu ir apmokamos visos veiklos išlaidos. Tokia tvarka neatitinka Advokatūros įstatymo nuostatos, kad ,,advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas ir iš atlyginimo už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys teisinių paslaugų pirkimą iš advokatų, nenumato kasmetinių atostogų jiems suteikimo. Advokatai nėra susiję su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybomis nei darbo, nei valstybės tarnybos santykiais, tačiau jiems kasmet suteikiamos apmokamos atostogos. 2007-2008 metais advokatams už suteiktas atostogas, auditorių nuomone, nepagrįstai išmokėta per 500 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų.
Auditoriai siūlo keisti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos suteikimą baudžiamosiose bylose. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją nemokamą pagalbą valstybė turėtų suteikti, kai to reikalauja teisingumo interesai ir asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti. Lietuvoje baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, asmenims teisinė pagalba suteikiama nevertinant, ar jis pats turi pakankamai lėšų apmokėti advokatui.
Teisėjų apklausos rezultatai, teismų nutartys dėl trūkumų šalinimo ir skundai rodo, kad antrinės teisinės pagalbos kokybė yra nepakankama, tačiau advokatų, iš kurių valstybė perka antrinės teisinės pagalbos teikimo paslaugas, veiklos kokybė netikrinama ir nevertinama. Teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatūra jau daugiau kaip ketverius metus nepatvirtina antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklių, pagal kurias turėtų būti vertinama šios paslaugos kokybė.
Valstybės kontrolė Teisingumo ministerijai pateikė rekomendacijas, kurias įgyvendinus valstybės lėšos antrinei teisinei pagalba teikti būtų naudojamos taupiau ir efektyviau, o gyventojai gautų kokybiškesnes teisines paslaugas.
Papildoma informacija: Sigita Gorovniova, Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, (8 5) 266 6748
Valstybinio audito ataskaita Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt).
|
|
2009-09-03
|
Savivaldybėse vis dar stinga drausmės naudojant valstybės biudžeto lėšas
|
|
 „Nors kasmet savivaldybės buhalterinę apskaitą tvarko vis geriau, tačiau išvengti valstybės biudžeto lėšų ir turto naudojimo pažeidimų nepavyksta iki šiol“, – konstatuoja valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, įvertinusi 23-ose Lietuvos savivaldybėse atliktų finansinių auditų rezultatus. Jų metu buvo vertinama, kaip savivaldybės panaudojo 2008 metais iš valstybės biudžeto gautas lėšas, kaip naudojamas kitas turtas, planuojamas valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingų lėšų poreikis. Iš 23-ų savivaldybių tik Jurbarko ir Šilalės rajonų bei Rietavo savivaldybėms auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų.
Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų buvo priimti šeši sprendimai, įpareigojant Biržų, Joniškio, Panevėžio, Radviliškio ir Šalčininkų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių merus ir administracijų direktorius ištaisyti nustatytus pažeidimus, į valstybės biudžetą grąžinti daugiau nei 1,4 mln. Lt ne pagal paskirtį panaudotų tikslinės paskirties lėšų ir nubausti pažeidimus padariusius tarnautojus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Savivaldybėse vis dar stinga drausmės naudojant valstybės biudžeto lėšas
Apibendrinimo ataskaita Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
|
|
2009-09-03
|
Savivaldybėse vis dar stinga drausmės naudojant valstybės biudžeto lėšas
|
„Nors kasmet savivaldybės buhalterinę apskaitą tvarko vis geriau, tačiau išvengti valstybės biudžeto lėšų ir turto naudojimo pažeidimų nepavyksta iki šiol“, – konstatuoja valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, įvertinusi 23-ose Lietuvos savivaldybėse atliktų finansinių auditų rezultatus. Jų metu buvo vertinama, kaip savivaldybės panaudojo 2008 metais iš valstybės biudžeto gautas lėšas, kaip naudotas kitas turtas, planuotas valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingų lėšų poreikis. Iš 23-ų savivaldybių tik Jurbarko ir Šilalės rajonų bei Rietavo savivaldybėms auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų.
Nustatyta, kad daugumoje savivaldybių įdiegta vidaus kontrolės sistema vis dar nepajėgia užtikrinti, kad valstybės turtas ir lėšos visada būtų naudojami laikantis teisės aktų reikalavimų, o priimami sprendimai – teisėti. Todėl neretai savivaldybėse nesilaikoma finansinės drausmės, valstybės lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ir neracionaliai, o prekės ir paslaugos įsigyjamos pažeidžiant įstatymus. Auditorių vertinimu, vidaus kontrolei pernelyg mažai dėmesio skiria savivaldybių aukščiausios grandies vadovai.
Daugiausia valstybės lėšų naudojimo ir turto valdymo pažeidimų rasta Vilniaus miesto savivaldybėje. Auditoriai nustatė, kad teisės aktų nesilaikyta vykdant Nacionalinio stadiono projektavimą ir statybas, įrengiant Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, rekonstruojant Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinę mokyklą. Dėl neteisėtų veiksmų savivaldybei buvo padaryta daugiau nei 360 tūkst. Lt žala. Valstybės kontrolės vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nekontroliavo, kaip naudojamos Nacionalinio stadiono statyboms skirtos lėšos, todėl jos galėjo būti švaistomos. Dėl galimų nusikalstamų veikų audito dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai, kuri jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Šalies savivaldybėms Valstybės kontrolė turėjo priekaištų ir dėl netinkamo mokinio krepšelio lėšų naudojimo. Nustatyta, kad ne pagal tikslinę paskirtį panaudota beveik 1,4 mln. Lt, nesilaikant finansinės drausmės ir pažeidžiant teisės aktus panaudota 878 tūkst. Lt, o Vilniaus ir Panevėžio miestų bei Panevėžio, Kelmės ir Šalčininkų rajonų mokykloms neteisėtai apskaičiavus ir išmokėjus darbo užmokestį, joms padaryta daugiau nei 93 tūkst. Lt žala.
Auditoriai negalėjo patvirtinti, ar daugiau nei 219 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų buvo panaudota teisėtai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto mokyklose priedams ir priemokoms panaudota 157 tūkst. Lt, aiškiai nepagrindžiant, už kokius darbus jie skiriami.
Pažeidžiant teisės aktus, ne pagal paskirtį ir neteisėtai buvo naudojamos ir kitoms valstybės funkcijoms atlikti skirtos valstybės lėšos. Lėšų naudojimo pažeidimų nustatyta Vilniaus miesto, Biržų, Kelmės, Joniškio, Zarasų rajonų ir kitose savivaldybėse. Iš viso netinkamai panaudota per 420 tūkst. Lt.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad penkiolika savivaldybių joms valstybės patikėtą daugiau nei 6,6 mln. Lt vertės valstybės turtą perdavė valdyti biudžetinėms įstaigoms, neturinčioms teisės jį valdyti patikėjimo teise. Be to, devyniose savivaldybėse nebuvo užregistruota turto už 3,9 mln. Lt.
Įvertinę Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos finansines ataskaitas, auditoriai nustatė, kad tarnybos buhalteris galėjo pasisavinti daugiau nei 3,3 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų. Todėl Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti ir įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Valstybės kontrolė pažymi, kad daugeliu atvejų savivaldybės apskaičiuoja nepagrįstai didesnį joms perduotoms valstybės funkcijoms atlikti reikalingų lėšų poreikį. Vien 2009 metams audituotos savivaldybės nurodė daugiau nei 19 mln. Lt lėšų poreikį, nepagrįstą skaičiavimais. Savivaldybės pagal tiesioginę paskirtį nepanaudotas lėšas įstatymų nustatyta tvarka perskirsto ir naudoja kitoms savo reikmėms. Todėl nėra pasiekiami tie tikslai, kuriuos valstybė kelia savivaldybėms skirdama lėšas. Valstybės kontrolės vertinimu, visos tikslinės dotacijos lėšos, nepanaudotos pagal tiesioginę paskirtį, turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą. 2008 metais audituotos savivaldybės perskirstė daugiau nei 22,6 mln. Lt pagal tiesioginę paskirtį nepanaudotų valstybinėms funkcijoms atlikti skirtų lėšų.
Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų buvo priimti šeši sprendimai, įpareigojant Biržų, Joniškio, Panevėžio, Radviliškio ir Šalčininkų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių merus ir administracijų direktorius ištaisyti nustatytus pažeidimus, į valstybės biudžetą grąžinti daugiau nei 1,4 mln. Lt ne pagal paskirtį panaudotų tikslinės paskirties lėšų ir nubausti pažeidimus padariusius tarnautojus. Vilniaus miesto savivaldybei taip pat nurodyta išieškoti jai padarytą daugiau nei 360 tūkst. Lt žalą.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja (8 5) 266 6719
Apibendrinimo ataskaita Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt).
|