|
2009-01-29
|
R. Budbergytė: visuomenės lūkesčiai skatina didinti valstybinio audito veiksmingumą
|
|
 „Privalome ieškoti naujų sąlyčio taškų tarp atskirų viešųjų finansų kontrolės sistemos grandžių, stiprinti parlamentinės kontrolės formas, daugiau dėmesio skirti perspektyvų ir tendencijų numatymui pateikiamose rekomendacijose“, – kalbėjo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė šiandien Valstybės kontrolės įkūrimo 90-mečio proga Seime surengtoje konferencijoje.
Vertindama valstybinio audito poveikį viešajam valdymui, R. Budbergytė akcentavo valios ir pastangų stoką įgyvendinant esmines Valstybės kontrolės rekomendacijas. „Nors statistiškai dauguma rekomendacijų yra įgyvendinamos, tačiau neretai esminės, daugiausia pastangų ir darbo, o kartais ir politinės valios reikalaujančios rekomendacijos lieka tik popieriuje. Tikiuosi, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė turės daugiau ryžto imtis pokyčių“, – teigė valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: R. Budbergytė: visuomenės lūkesčiai skatina didinti valstybinio audito veiksmingumą
|
|
2009-01-29
|
R. Budbergytė: visuomenės lūkesčiai skatina didinti valstybinio audito veiksmingumą
|
„Privalome ieškoti naujų sąlyčio taškų tarp atskirų viešųjų finansų kontrolės sistemos grandžių, stiprinti parlamentinės kontrolės formas, daugiau dėmesio skirti perspektyvų ir tendencijų numatymui pateikiamose rekomendacijose“, – kalbėjo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė šiandien Valstybės kontrolės įkūrimo 90-mečio proga Seime surengtoje konferencijoje.
Vertindama valstybinio audito poveikį viešajam valdymui, R. Budbergytė akcentavo valios ir pastangų stoką įgyvendinant esmines Valstybės kontrolės rekomendacijas. „Nors statistiškai dauguma rekomendacijų yra įgyvendinamos, tačiau neretai esminės, daugiausia pastangų ir darbo, o kartais ir politinės valios reikalaujančios rekomendacijos lieka tik popieriuje. Tikiuosi, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė turės daugiau ryžto imtis pokyčių“, – teigė valstybės kontrolierė.
Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Irenos Degutienės teigimu, siekiant, kad Valstybės kontrolės įžvalgos audito ataskaitose būtų realizuojamos, būtina stiprinti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. „Nuoširdžiai tikiu, kad šis Seimas, pirmiausia Audito komitetas, ryžtingai sieks, kad vykdomoji valdžia atsakingai įgyvendintų Valstybės kontrolės rekomendacijas“, – tvirtino I. Degutienė.
Būtinybę stiprinti parlamentinę kontrolę savo pranešime akcentavo ir Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. Jos manymu, šiandien vis dar stokojama glaudžios Vyriausybės ir Seimo partnerystės, siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas. „Tik atsakingas institucijų požiūris ir bendras problemų vertinimas, sprendimų paieška ir jų įgyvendinimas gali užtikrinti atsakingą valstybės turto valdymą, progresyvų viešąjį administravimą bei racionalų valstybės turimų išteklių naudojimą“ – kalbėjo Audito komiteto pirmininkė.
Analizuodama ES biudžeto perspektyvas Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė savo pranešime pabrėžė, kad tik skaidri ir atvira finansų sistema yra pajėgi užtikrinti Europos Sąjungos lėšų naudojimo efektyvumą. „Tik didesnis Europos Sąjungos biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumas ir atvirumas visuomenei, paprastesnės taisyklės paramos gavėjams bei platesnis ir aktyvesnis kontrolės institucijų vaidmuo gali užtikrinti maksimalų veiksmingumą“, – tvirtino D. Grybauskaitė.
Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininko Herbert Bösch įsitikinimu, Europos Sąjungai reikalingi ryžtingi atskaitingumo sistemos pokyčiai. „Siekiant, kad Europos Sąjungos fondų lėšos duotų didžiausią naudą ir būtų naudojamos pagal ES taisykles ir standartus, reikalinga Europos Audito Rūmų pertvarka, lydima aktyvių nacionalinių parlamentų ir aukščiausiųjų audito institucijų veiksmų. Iki tol Europos Sąjungos šalių narių atskaitingumas europiniu lygiu bus nepakankamas“, – sakė H. Bösch.
Europos Audito Rūmų pirmininko Vítor Caldeira nuomone, Europos Sąjunga kasmet rodo akivaizdžią pažangą, gerindama finansų valdymą. Vis dėlto, siekiant didinti Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo skaidrumą ir atskaitingumą, būtina, kad į šį procesą kuo daugiau įsitrauktų visos jame dalyvaujančios valdymo, priežiūros ir audito struktūros.
Tarptautinė konferencija Seime surengta Valstybės kontrolės ir Seimo Audito komiteto iniciatyva, minint Valstybės kontrolės įkūrimo 90 metų sukaktį.
Plačiau apie Valstybės kontrolės 90-mečio jubiliejų ir šia proga surengtą tarptautinę konferenciją skaitykite www.vkontrole.lt
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-01-23
|
Teisingumo ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės pastabas
|
|
 Teisingumo ministerija pašalino valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2008 m. birželio 28 d. priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Audito metu nustatyta, kad ministerija, skirdama 428 tūkst. Lt Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui, nevykdančiam viešojo administravimo funkcijų, pažeidė Biudžeto sandaros įstatymą. Auditoriai taip pat konstatavo, kad visuomenės teisinio švietimo paslaugos už daugiau nei 202 tūkst. Lt iš įvairių viešųjų įstaigų ir visuomeninių organizacijų pirktos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Be to, nesilaikydama Vyriausybės patvirtintos valstybės turto perdavimo tvarkos, ministerija Rokiškio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai be Vyriausybės nutarimo perdavė 8,6 tūkst. Lt vertės valstybės turtą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Teisingumo ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės pastabas
Sprendimas Dėl teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje
Išvada Dėl 2008 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SP-10 vykdymo kontrolės
|
|
2009-01-23
|
Teisingumo ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės pastabas
|
Teisingumo ministerija pašalino valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2008 m. birželio 28 d. priimtame sprendime nurodytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus.
Audito metu nustatyta, kad ministerija, skirdama 428 tūkst. Lt Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui, nevykdančiam viešojo administravimo funkcijų, pažeidė Biudžeto sandaros įstatymą. Auditoriai taip pat konstatavo, kad visuomenės teisinio švietimo paslaugos už daugiau nei 202 tūkst. Lt iš įvairių viešųjų įstaigų ir visuomeninių organizacijų pirktos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Be to, nesilaikydama Vyriausybės patvirtintos valstybės turto perdavimo tvarkos, ministerija Rokiškio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai be Vyriausybės nutarimo perdavė 8,6 tūkst. Lt vertės valstybės turtą.
Ministerija, vykdydama valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimo reikalavimus, panaikino Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro vykdytą programą, nutraukė jos finansavimą ir ėmėsi priemonių, kad visuomenės teisinio švietimo paslaugos būtų perkamos vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu. Be to, ministerijos iniciatyva Vyriausybė priėmė nutarimą perduoti 8,6 tūkst. Lt vertės valstybės turtą Rokiškio rajono savivaldybei. Kad ateityje nepažeistų valstybės turto perdavimą reglamentuojančių teisės aktų, ministerija patvirtino valstybės turto valdymo institucijoje taisykles ir įdiegė papildomas vidaus kontrolės priemones, kurios užtikrintų finansų ir turto valdymą pagal teisės aktų reikalavimus.
Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas (tel. 8 5 266 6727)
Sprendimas Dėl teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje
Išvada Dėl 2008 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SP-10 vykdymo kontrolės
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5 266 6792, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-01-20
|
Elektros kainoms stinga pagrindimo
|
|
 Valstybės kontrolė išanalizavo elektros energijos kainų didėjimo priežastis. Per 2004–2007 metus elektros energijos kaina buitiniams vartotojams padidėjo apie 16 proc., o komerciniams – 26 proc. Didžiausią įtaką kainoms turėjo skirstymo paslaugų kainos augimas. Skirstomųjų tinklų įmonės per paskutinius ketverius metus turtą perkainojo du kartus, dėl to jo vertė padidėjo apie 4 kartus. Tai sudarė galimybę normatyvinio pelno dydį padidinti apie 5 kartus. Dėl turto perkainojimo padidėjo ir nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, jos per audituojamą laikotarpį sudarė didžiausią elektros įmonių patiriamų sąnaudų dalį. Lyginant 2007 m. su 2003 m., AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nusidėvėjimo sąnaudos padidėjo 2,4, AB „Lietuvos energija“ – 2,5, o AB „VST“ – 4,7 karto. Išaugusios nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos padidino viršutinę kainos ribą apie 13 proc.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Elektros kainoms stinga pagrindimo
Valstybinio audito ataskaita Elektros energijos kainų didėjimo pagrįstumas
|
|
2009-01-20
|
Elektros kainoms stinga pagrindimo
|
Valstybės kontrolė išanalizavo elektros energijos kainų didėjimo priežastis. Per 2004-2007 metus elektros energijos kaina buitiniams vartotojams padidėjo apie 16 proc., o komerciniams - 26 proc. Didžiausią įtaką kainoms turėjo skirstymo paslaugų kainos augimas.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad esminės įtakos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų augimui turėjo 2004 metais priimto Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame pelno norma buvo susieta su turto verte. Skirstomųjų tinklų įmonės per paskutinius ketverius metus turtą perkainojo du kartus, dėl to jo vertė padidėjo apie 4 kartus. Tai sudarė galimybę normatyvinio pelno dydį padidinti apie 5 kartus.
Dėl turto perkainojimo padidėjo ir nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, jos per audituojamą laikotarpį sudarė didžiausią elektros įmonių patiriamų sąnaudų dalį. Lyginant 2007 m. su 2003 m., AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nusidėvėjimo sąnaudos padidėjo 2,4, AB „Lietuvos energija“ - 2,5, o AB „VST“ - 4,7 karto. Išaugusios nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos padidino viršutinę kainos ribą apie 13 proc. Jei nebus atliekami atitinkami teisės aktų pakeitimai arba nebus turto vertės sumažėjimo, perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinė riba ateityje gali dar labiau didėti.
Sukauptas nusidėvėjimo sąnaudas įmonės turėtų investuoti ir taip užtikrinti turto vertės atstatymą, tačiau per 2004-2007 m. laikotarpį AB „VST“ investavo tik pusę sukauptų nusidėvėjimo sąnaudų. Todėl ateityje turto atstatymui gali prireikti daugiau investicijų.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje nėra aiškiai įvardinta, kad į viršutines kainų ribas įskaičiuojamos palūkanos tik tų paskolų, kurios paimtos licencijuojamai veiklai vykdyti. Taip pat šioje metodikoje nėra numatyta, kaip turėtų elgtis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jeigu įmonė gauna antpelnį ne dėl atitinkamos veiklos sąnaudų mažinimo ar efektyvumo, o dėl turto perkainojimo.
Auditorių nuomone, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutines kainų ribas 2005-2007 m. periodui, vadovavosi tik įmonių pateiktais galutiniais turto vertę nurodančiais skaičiais. Todėl, neįsitikinus jų pagrįstumu, yra rizika, kad perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinės kainų ribos gali būti nustatytos neteisingai.
Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios sudaro prielaidas spręsti nustatytas problemas. Vyriausybei pasiūlyta teikti Energetikos įstatymo pakeitimą, kuris užtikrintų, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai būtų suteikta teisė reguliuoti energetikos įmonių pelnus, viršijančius nustatytą normatyvinį pelną. Taip pat pasiūlyta teikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų, kad turto vertės pokyčiai dėl jo perkainojimo nesudarytų prielaidų dideliems ir dažniems perdavimo bei skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų svyravimams ir kad palūkanos, nustatant perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutines kainų ribas, būtų skaičiuojamos tik nuo tų paskolų, kurios paimtos atitinkamai licencijuojamai veiklai plėtoti.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai rekomenduota atlikti atitinkamus metodikos ir kontrolės sistemos pakeitimus, kurie leistų efektyviau vykdyti jai priskirtas reguliavimo funkcijas, įvertinti įmonių investicijų naudingumą ir veiklos išlaidų pagrįstumą, kontroliuoti valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą.
Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė (266 67 60).
Valstybinio audito ataskaita Elektros energijos kainų didėjimo pagrįstumas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-01-16
|
Valstybės kontrolės devyniasdešimtmečio proga - tarptautinė konferencija
|
|
 1919 m. įsteigta Valstybės kontrolė sausio 16-ąją mini savo įkūrimo devyniasdešimtmetį. Šia proga sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Seime bus surengta tarptautinė konferencija „Valstybinis auditas - pagalba valstybei išmintingai valdyti turtą“. Renginyje savo patirtimi ir įžvalgomis valstybinio audito, parlamentinės kontrolės, Europos Sąjungos biudžeto perspektyvų ir atskaitingumo klausimais dalinsis Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų ir valstybių pareigūnai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolės devyniasdešimtmečio proga - tarptautinė konferencija
|
|
2009-01-16
|
Valstybės kontrolės devyniasdešimtmečio proga - tarptautinė konferencija
|
1919 m. įsteigta Valstybės kontrolė sausio 16-ąją mini savo įkūrimo devyniasdešimtmetį. Šia proga sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Seime bus surengta tarptautinė konferencija „Valstybinis auditas - pagalba valstybei išmintingai valdyti turtą“. Renginyje savo patirtimi ir įžvalgomis valstybinio audito, parlamentinės kontrolės, Europos Sąjungos biudžeto perspektyvų ir atskaitingumo klausimais dalinsis Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų ir valstybių pareigūnai.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, įprasminti jubiliejų konferenciją paskatino siekis toliau gerinti valstybinio audito kokybę, didinti audito poveikį valstybės turto valdymui, eiti išvien su pasaulinėmis valstybinio audito tendencijomis. „Šiandien Valstybės kontrolė yra moderni, pažangiausią aukščiausiųjų audito institucijų darbo praktiką ir standartus savo veikloje įdiegusi institucija. Vis dėlto tik nuolat tobulėdami ir augdami galime tinkamai įgyvendinti pagrindinį mums keliamą tikslą - padėti Lietuvos valstybei išmintingai valdyti savo turtą“, - sako valstybės kontrolierė.
Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitys Europos Komisijos komisarė dr. Dalia Grybauskaitė, Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas Herbert Bösch, Europos Audito Rūmų pirmininkas Vítor Manuel da Silva Caldeira, Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, Nyderlandų audito rūmų pirmininkė Saskia J. Stuiveling, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. dr. Egidijus Kūris, valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
1919 m. sausio 16 dieną Lietuvos valstybės Tarybos sprendimu Valstybės kontrolės pirmuoju vadovu paskirtas turėjęs finansininko išsilavinimą Kostas Daugirdas. Valstybės kontrolei buvo pavesta prižiūrėti valstybės pajamas, išlaidas, turtą, skolas ir finansinę atskaitomybę. Iki 1940 metų, kai Valstybės kontrolė buvo panaikinta, ir po Nepriklausomybės atkūrimo pareigas ėjo 12 valstybės kontrolierių.
Istorinė Valstybės kontrolės veiklos apžvalga ir 90-mečio proga rengiamos tarptautinės konferencijos programa skelbiama http://www.vkontrole.lt
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (266 67 92, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-01-14
|
Valstybės turto ataskaita vis dar neparodo tikrosios valstybės turto vertės
|
|
 Valstybės kontrolė parengė Išvadą dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metais ataskaitos. Auditoriai įvertino, ar ataskaita parodo tikrą ir teisingą valstybės turto finansinę būklę, ar valstybės turtas apskaitomas, valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis teisės aktų reikalavimų. Valstybės kontrolės išvadoje pažymima, kad ataskaitoje pateikiama balansinė turto vertė neparodo turto tikrosios rinkos vertės. Valstybei priklausančių muziejinių vertybių vertė apskritai nėra apskaitoma, žemė kartu su miškais įvertinta tik pagal vidutines kainas, kurios nustatytos privalomam registruoti turtui įvertinti, o apskaičiuota tik detaliai išžvalgytų žemės gelmių išteklių sąlyginė vertė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės turto ataskaita vis dar neparodo tikrosios valstybės turto vertės
Išvada dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metais ataskaitos
|
|
2009-01-14
|
Valstybės turto ataskaita vis dar neparodo tikrosios valstybės turto vertės
|
Valstybės kontrolė parengė Išvadą dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metais ataskaitos. Auditoriai įvertino, ar ataskaita parodo tikrą ir teisingą valstybės turto finansinę būklę, ar valstybės turtas apskaitomas, valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis teisės aktų reikalavimų.
Ataskaitoje nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas viršija 200 mlrd. Lt. Pusę šios sumos sudaro valstybinės žemės fondas, 58 mlrd. Lt – detaliai išžvalgyti žemės gelmių ištekliai, 22 mlrd. Lt – kitas nefinansinis turtas, 20 mlrd. Lt – finansinis turtas.
Komentuodama audito išvadas valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė sakė: „Kasmet teikdami išvadas dėl valstybės turto ataskaitų konstatuojame, kad jos parengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau visuomet pažymime, kad jos neparodo tikslios ir teisingos valstybės turto finansinės būklės. Vieną iš daugelio problemų turėtų išspręsti dabar vykdoma viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reforma. Įgyvendinus numatytas priemones bus sudarytos prielaidos visą valstybės turtą parodyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitoje ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinyje. Tačiau turto registravimo ir vertinimo problemas reikėtų spręsti sparčiau. Sparčiau reikėtų taisyti ir apskaitos klaidas.“
Valstybės kontrolės išvadoje pažymima, kad ataskaitoje pateikiama balansinė turto vertė neparodo turto tikrosios rinkos vertės. Valstybei priklausančių muziejinių vertybių vertė apskritai nėra apskaitoma, žemė kartu su miškais įvertinta tik pagal vidutines kainas, kurios nustatytos privalomam registruoti turtui įvertinti, o apskaičiuota tik detaliai išžvalgytų žemės gelmių išteklių sąlyginė vertė.
Dėl turto apskaitos klaidų ir trūkumų auditoriai negalėjo patvirtinti kai kurių valstybės institucijų ir įstaigų pateiktų duomenų apie jų valdomo ilgalaikio turto likutį. Šis turtas sudaro 741 mln. Lt, arba beveik 8 proc. valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų patikėjimo teise valdomo ilgalaikio turto likučių.
Beveik dešimtadalį viso valstybei priklausančio nefinansinio turto valdo savivaldybės, tačiau daugumoje savivaldybių kontrolierių išvadų nurodoma, kad finansinėse ataskaitose pateikiami duomenys apie valstybės turtą neatspindi tikros ir teisingos šio turto būklės.
Vis dar nėra sukurta Valstybės turto informacinė paieškos sistema, kuri turėtų užtikrinti sprendimų, susijusių su valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir juo disponavimu, kokybę ir jų priėmimo procedūrų koordinavimą.
Nepaisant to, kad audito metu nustatyta trūkumų, Valstybės kontrolės nuomone, Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitoje pateikiama informacija apie valstybės turtą ir įsipareigojimus naudinga ir galėtų būti naudojama priimant sprendimus valstybės institucijoms, formuojančioms valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo politikos bendras kryptis.
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė (8 5 266 6741).
Išvada dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metais ataskaitos
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-01-13
|
Buksuoja greitosios medicinos pagalbos pertvarka
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba. Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad greitoji medicinos pagalba šalyje organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Pasak R. Budbergytės, sparčiau tobulinti greitosios medicinos pagalbos sistemą labai aktualu, nes šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o lėšų joms apmokėti išleidžiama daug. Lietuvoje kasmet beveik kas ketvirtas gyventojas kviečiasi greitosios medicinos pagalbą. Paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2007 m. buvo skirta kiek daugiau negu 115 mln. Lt. Vienas greitosios medicinos pagalbos brigados iškvietimas kainavo daugiau negu 150 litų.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Buksuoja greitosios medicinos pagalbos pertvarka
Valstybinio audito ataskaita Greitosios medicinos pagalbos organizavimas
|
|
2009-01-13
|
Buksuoja greitosios medicinos pagalbos pertvarka
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba. Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad greitoji medicinos pagalba šalyje organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Pasak R. Budbergytės, sparčiau tobulinti greitosios medicinos pagalbos sistemą labai aktualu, nes šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o lėšų joms apmokėti išleidžiama daug. Lietuvoje kasmet beveik kas ketvirtas gyventojas kviečiasi greitosios medicinos pagalbą. Paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2007 m. buvo skirta kiek daugiau negu 115 mln. Lt. Vienas greitosios medicinos pagalbos brigados iškvietimas kainavo daugiau negu 150 litų.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad numatomas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių steigimas apskrityse ne tik pareikalaus papildomų išteklių, bet ir gali prailginti medikų atvykimą pas pacientus. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota dispečerinių plėtros ir modernizavimo priemones derinti su Bendrojo pagalbos centro (telefonas 112) plėtra.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 280 gydytojų ir 1360 slaugytojų. Didžiausią greitosios medicinos pagalbos darbuotojų dalį sudaro bendruomenės slaugytojai, t. y. medicinos felčerio kvalifikaciją įgiję specialistai, tačiau jų rengimas buvo nutrauktas prieš dešimt metų. Tai, auditorių nuomone, gali neigiamai paveikti šių medicinos paslaugų kokybę.
Audito ataskaitoje konstatuojama, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos pusę paslaugų, už kurias apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikia ne pagal ministerijos nustatytas būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas. Didžioji dalis iškvietimų būna ne dėl ūmių susirgimų ar nelaimingų atsitikimų, bet dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų gydyti bendrosios praktikos gydytojai. Taip vyksta todėl, kad medicinos paslaugų organizavimą, teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tarpusavyje nesuderintos ir nedetalizuotos.
2007 m. Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Auditorių nuomone, dalis automobilių pirkimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu 3 mln. Lt. Audito metu buvo lyginamos ministerijos nupirktų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų įsigytų naujų analogiškų greitosios medicinos pagalbos automobilių kainos. Nustatyta, kad įstaigos, pačios įsigydamos automobilius, mokėjo mažiausiai 20 proc. pigiau negu ministerija.
Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas (266 67 07).
Valstybinio audito ataskaita Greitosios medicinos pagalbos organizavimas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-01-12
|
Biudžetinių įstaigų patalpos valdomos nešeimininkiškai
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino, kaip biudžetinės įstaigos valdo pastatus ir patalpas. Jų bendra likutinė vertė 2007 m. pabaigoje siekė 4,9 mlrd. Lt. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė priminė, kad prieš pusantrų metų Seimas pasiūlė Vyriausybei paskirti institucijas, kurios būtų atsakingos už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, tačiau nei šio, nei kitų Seimo pasiūlymų efektyviau valdyti valstybės turtą Vyriausybė neįgyvendino. Valstybės kontrolė nustatė, kad nemaža dalis biudžetinių įstaigų joms priskirtų patalpų ne naudoja savo reikmėms, bet jas nuomoja. Pastaraisiais metais už nuomą jos kasmet gaudavo daugiau kaip 20 mln. Lt, kuriuos galėjo naudoti savo reikmėms. Nustatyta, kad neretai nuomos sutartyse numatomos valstybei nenaudingos sąlygos.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Biudžetinių įstaigų patalpos valdomos nešeimininkiškai
Valstybinio audito ataskaita Valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų patikėjimo teise valdomų patalpų naudojimas ir apsirūpinimas administracinėmis patalpomis
|
|
2009-01-12
|
Biudžetinių įstaigų patalpos valdomos nešeimininkiškai
|
Valstybės kontrolė įvertino, kaip biudžetinės įstaigos valdo pastatus ir patalpas. Jų bendra likutinė vertė 2007 m. pabaigoje siekė 4,9 mlrd. Lt. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė priminė, kad prieš pusantrų metų Seimas pasiūlė Vyriausybei paskirti institucijas, kurios būtų atsakingos už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, tačiau nei šio, nei kitų Seimo pasiūlymų efektyviau valdyti valstybės turtą Vyriausybė neįgyvendino. Pasak R. Budbergytės, biudžetinėms įstaigoms, valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, reikėtų nedelsiant išanalizuoti tokių patalpų nuomos sutarčių sąlygas ir inicijuoti valstybei nenaudingų sutarčių nutraukimą ar sąlygų pakeitimą.
Nemaža dalis biudžetinių įstaigų joms priskirtų patalpų ne naudoja savo reikmėms, bet jas nuomoja. Pastaraisiais metais už nuomą jos kasmet gaudavo daugiau kaip 20 mln. Lt, kuriuos galėjo naudoti savo reikmėms. Nustatyta, kad neretai nuomos sutartyse numatomos valstybei nenaudingos sąlygos. Patalpos išnuomojamos kelis kartus mažesne nei rinkos kaina, sutartyse nenumatomos nuomos kainos perskaičiavimo ir išankstinio sutarties nutraukimo sąlygos, jei tų patalpų prireiktų valstybės įstaigoms. Didelė dalis auditorių patikrintų įstaigų ilgam laikotarpiui išnuomotų patalpų ir ateityje neketina naudoti savo reikmėms. Tai rodo, kad šis turtas yra nereikalingas valstybės funkcijoms atlikti.
Nesant apibendrintos informacijos apie valstybei priklausančias patalpas ir jų poreikį, nėra galimybės jas racionaliai paskirstyti. Todėl dalis biudžetinių įstaigų patalpas nuomojasi. Kai kurios biudžetinės įstaigos patalpas nuomojasi ir tada, kai šalia įsikūrusios biudžetinės įstaigos savo patalpas pigiau nuomoja privatiems asmenims.
Biudžetinės įstaigos turi teisę patalpas perduoti panaudos pagrindais labdaros ir paramos organizacijoms, asociacijoms, politinėms partijoms, viešosioms įstaigoms, kurios vykdo visuomenei naudingą veiklą. Tačiau dauguma neatlygintinai patalpas gavusių įstaigų viešai neteikia jokios informacijos apie savo vykdomą visuomenei naudingą veiklą. Didelė dalis tokių patalpų yra prestižiniuose Vilniaus ir Kauno mikrorajonuose.
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Edita Janušienė (8 5 266 67 68).
Valstybinio audito ataskaita Valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų patikėjimo teise valdomų patalpų naudojimas ir apsirūpinimas administracinėmis patalpomis
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5 266 67 24, 8 686 25965 gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-01-07
|
Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą „Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus dalinio uždarymo procedūrų“
|
|
Valstybinio audito ataskaita Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus dalinio uždarymo procedūrų
|