|
2009-04-29
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybei užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą 8-ojo audito departamento vyresniojo valstybinio auditoriaus pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2009-04-29
|
Dalyje teismų auditoriai pasigedo tinkamo biudžeto lėšų naudojimo
|
|
 „Ne visos biudžeto lėšos Lietuvos teismuose naudojamos tinkamai ir teisėtai“, – konstatavo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, įvertinusi 67 bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose atliktų finansinių auditų rezultatus. – Audito metu nustatėme, kad daugiau nei pusė milijono litų teismuose išmokėta nesilaikant teisės aktų“. Vykdant Seimo pavedimą buvo siekiama nustatyti, kaip teismuose 2008 metais naudotos darbo užmokesčiui ir vienkartinėms priemokoms skirtos lėšos.
Atsižvelgęs į audito metu teismuose nustatytus teisės aktų pažeidimus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė šešis sprendimus, įpareigojančius Panevėžio ir Vilniaus apygardų, Panevėžio apygardos administracinio, Klaipėdos ir Kauno miestų bei Joniškio rajono apylinkių teismų vadovus pašalinti nustatytus pažeidimus, o kaltus asmenis patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Dalis neteisėtai teismuose panaudotų lėšų jau grąžinta į valstybės biudžetą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Dalyje teismų auditoriai pasigedo tinkamo biudžeto lėšų naudojimo
Apibendrinimo ataskaita Ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito, atlikto Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatų
|
|
2009-04-29
|
Dalyje teismų auditoriai pasigedo tinkamo biudžeto lėšų naudojimo
|
„Ne visos biudžeto lėšos Lietuvos teismuose naudojamos tinkamai ir teisėtai“, – konstatavo valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, įvertinusi 67 bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose atliktų finansinių auditų rezultatus. – Audito metu nustatėme, kad daugiau nei pusė milijono litų teismuose išmokėta nesilaikant teisės aktų“. Vykdydama Seimo pavedimą šiandien Valstybės kontrolė Seimo Audito komitetui pristatė audito ataskaitą. Auditoriai vertino, kaip teismuose 2008 metais naudotos darbo užmokesčiui ir vienkartinėms priemokoms skirtos lėšos.
Konstituciniam Teismui (KT) priėmus nutarimą, kad teisėjų atlyginimų klausimus reglamentuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, iki 2008 metų lapkričio jie nebuvo pakeisti, pagal juos toliau buvo apskaičiuojamas teisėjų darbo užmokestis. Be to, dėl KT nutarimo Lietuvos Aukščiausiajame ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose 2008 metais atlyginimai buvo apskaičiuojami pagal pačių institucijų nusistatytą tvarką, padidinusią teisėjų atlyginimus.
Teisėjų tryliktiesiems atlyginimams 2008 metais skirta daugiau nei 4 mln. Lt. Auditoriai nustatė, kad daugelyje teismų nebuvo teisėjų viršvalandinio darbo, už kurį metų pabaigoje skiriamos šios priemokos, apskaitos ar ji buvo tvarkoma netinkamai. Todėl nebuvo galima įvertinti, ar daugiau nei 930 tūkst. Lt teisėjams išmokėtų priemokų buvo skirtos pagrįstai. Vienkartinės priemokos neskirtos tik Lietuvos Aukščiausiajame, Lietuvos vyriausiajame administraciniame ir Panevėžio miesto apylinkės teismuose.
Kaip sektiną pavyzdį valstybiniai auditoriai nurodė Trakų rajono apylinkės teismą, kuriame yra sukurta personalo darbo laiko apskaitos sistema, patvirtintos vienkartinių priemokų mokėjimo ir viršvalandinio darbo apmokėjimo tvarkos.
Kai kuriuose apylinkių teismuose teisėjams už jų darbą po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis buvo suteiktos papildomos atostogos, nors tokia galimybė buvo panaikinta Seimui priėmus Teismų įstatymo pataisas. Papildomos atostogos teisėjams skirtos Teisėjų tarybai rekomendavus vadovautis Vyriausybės nutarimu, prieštaraujančiu naujai Teismų įstatymo redakcijai. Todėl 42 tūkst. Lt buvo panaudoti neteisėtai.
Valstybės kontrolės nuomone, Seimas turėtų svarstyti, ar su teisėjų darbo užmokesčiu susijusius klausimus neturėtų spręsti pats Parlamentas, o ne iš teisėjų sudaryta Teisėjų taryba. Šiuo metu teisėjų priemokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustatyti įstatymu įpareigota Teisėjų taryba. KT yra konstatavęs, kad teisėjų darbo užmokesčio klausimai priskirtini Seimo kompetencijai.
Įvertinus teismų valstybės tarnautojams skiriamų vienkartinių išmokų teisėtumą, nustatyta, kad Panevėžio apygardos administraciniame, Kauno miesto ir Joniškio rajono apylinkių teismuose daugiau nei 237 tūkst. Lt vienkartinių išmokų valstybės tarnautojams skirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dalyje teismų vienkartinės išmokos tarnautojams mokėtos ir po Vyriausybės protokolinio nutarimo, raginančio iš sutaupytų lėšų jų nemokėti. Be to, Panevėžio apygardos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismuose 78 valstybės tarnautojai buvo perkelti į aukštesnes pareigas neįvertinus jų tarnybinės veiklos, todėl jiems išmokėta 95 tūkst. Lt daugiau nei priklausytų.
Kauno apygardos, Panevėžio apygardos administraciniame, Kauno miesto ir Joniškio rajono apylinkių teismų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus skirta daugiau nei 123 tūkst. Lt. Taip pat nustatyta atvejų, kai priemokos darbuotojams mokėtos už tiesioginių pareigų atlikimą, bendra priemokų ir priedų suma viršijo atlyginimo dydį ar priedas mokėtas nenustačius konkretaus termino.
Atsižvelgęs į audito metu teismuose nustatytus teisės aktų pažeidimus, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė šešis sprendimus, įpareigojančius Panevėžio ir Vilniaus apygardų, Panevėžio apygardos administracinio, Klaipėdos ir Kauno miestų bei Joniškio rajono apylinkių teismų vadovus pašalinti nustatytus pažeidimus, o kaltus asmenis patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Dalis neteisėtai teismuose panaudotų lėšų jau grąžinta į valstybės biudžetą. Valstybės kontrolierės teigimu, jei likusios neteisėtai gautos lėšos nebus savanoriškai grąžintos į valstybės biudžetą, Valstybės kontrolė kreipsis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Valstybės kontrolė Teisėjų tarybai ir teismams rekomendavo reglamentuoti teisėjų dirbto laiko po darbo valandų ir poilsio bei švenčių dienomis apskaitą, įdiegti efektyvią darbo laiko apskaitos sistemą ir užtikrinti, kad atlyginimams skirtos lėšos būtų naudojamos teisėtai. Daugelio teismų pirmininkai ir Teismų taryba jau įgyvendino dalį Valstybės kontrolės rekomendacijų.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, (8 5) 266 6719.
Apibendrinimo ataskaita Ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito, atlikto Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatų
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-04-22
|
Valstybės kontrolė 2007-2013 m. audituos 23,4 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos
|
|
 Rengdamasi atlikti 2007–2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus Valstybės kontrolė parengė šio periodo darbų strategiją. „Tokie auditai nėra prigimtinė aukščiausiosios audito institucijos pareiga, tačiau teigiamai įvertinęs mūsų patirtį atliekant ankstesnio periodo ES paramos auditus, Seimas šį darbą vėl patikėjo Valstybės kontrolei“, – sako valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Valstybės kontrolė audituos 23,4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos, t.y. 64 proc. visos 2007–2013 m. Lietuvai teksiančios paramos.
Valstybės kontrolės parengta audito strategija yra patvirtinta Europos Komisijos, buvo pristatyta Seimo Audito komiteto nariams.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė 2007-2013 m. audituos 23,4 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos
Audito strategija Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, audito strategija
|
|
2009-04-22
|
Valstybės kontrolė 2007-2013 m. audituos 23,4 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos
|
Rengdamasi atlikti 2007-2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus Valstybės kontrolė parengė šio periodo darbų strategiją. „Tokie auditai nėra prigimtinė aukščiausiosios audito institucijos pareiga, tačiau teigiamai įvertinęs mūsų patirtį atliekant ankstesnio periodo ES paramos auditus, Seimas šį darbą vėl patikėjo Valstybės kontrolei“, - sako valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Valstybės kontrolė audituos 23,4 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos, t.y. 64 proc. visos 2007-2013 m. Lietuvai teksiančios paramos.
Remiantis strategija, ES paramos auditas kasmet apims ne tik visas valdymo ir kontrolės sistemos institucijas ir veiksmų programas, jų efektyvumą ir lėšų naudojimo teisėtumą, bet ir viešuosius pirkimus, valstybės pagalbą, aplinkos reikalavimus, lygias galimybes, ES struktūrinės paramos kompiuterinę informacinę valdymo ir priežiūros sistemą, informavimą ir viešinimą.
Valstybės kontrolė Europos Komisijai reguliariai teiks ataskaitas ir nuomonę apie struktūrinės paramos panaudojimą Lietuvoje. Metinė ataskaita ir nuomonė bus skelbiamos Valstybės kontrolės interneto svetainėje, apie jas bus informuojamas Seimo Audito komitetas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Valstybės kontrolės parengta audito strategija yra patvirtinta Europos Komisijos, šiandien ji pristatyta Seimo Audito komiteto nariams.
Papildoma informacija: Arūnas Dulkys, 8-ojo audito departamento direktorius, (8 5) 204 7222.
Audito strategija Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, audito strategija.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, (8 686) 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2009-04-20
|
Valstybės kontrolės darbuotojai - už švarią aplinką
|
|
 Apsiliepdami į akcijos „Darom 2009“ organizatorių kvietimą, kartu su tūkstančiais Lietuvos gyventojų Lietuvos aplinką švarino ir Valstybės kontrolės darbuotojai.
Pasak 5-ojo audito departamento valstybinio auditoriaus Alvydo Aleknavičiaus, su draugais ir artimaisiais tvarkiusio Saulėtekio seniūniją Vilniuje, džiugina, kad kasmet vis didesniam ratui Lietuvos žmonių aplinkos apsaugos problemos tampa aktualios ir svarbios asmeniškai. „Tokios akcijos - puiki galimybė apsivalyti. Rodydami sektiną pavyzdį, atkreipiame ir plačiosios visuomenės dėmesį į opias aplinkos tvarkymo problemas, kviesdami nelikti abejingais ir keisti požiūrį į mus supančią gamtą“, - teigia A. Aleknavičius.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolės darbuotojai - už švarią aplinką
|
|
2009-04-20
|
Valstybės kontrolės darbuotojai - už švarią aplinką
|
Apsiliepdami į akcijos „Darom 2009“ organizatorių kvietimą, kartu su tūkstančiais Lietuvos gyventojų Lietuvos aplinką švarino ir Valstybės kontrolės darbuotojai.
Pasak 5-ojo audito departamento valstybinio auditoriaus Alvydo Aleknavičiaus, su draugais ir artimaisiais tvarkiusio Saulėtekio seniūniją Vilniuje, džiugina, kad kasmet vis didesniam ratui Lietuvos žmonių aplinkos apsaugos problemos tampa aktualios ir svarbios asmeniškai. „Tokios akcijos - puiki galimybė apsivalyti. Rodydami sektiną pavyzdį, atkreipiame ir plačiosios visuomenės dėmesį į opias aplinkos tvarkymo problemas, kviesdami nelikti abejingais ir keisti požiūrį į mus supančią gamtą“, - teigia A. Aleknavičius.
Idėja rengti „Darom“ arba „Teeme 2008“ kilo grupei estų entuziastų. Jiems 2008-aisiais į Estijos miškus ir parkus pavyko sukviesti daugiau nei 50 tūkstančių savanorių. Per vieną dieną jie surinko apie 10 tūkstančių tonų šiukšlių. Pernai tą pačią dieną „Darom 2008“ akcija buvo surengta ir Lietuvoje, vėliau - Latvijoje. Šiemet gamtos švarinimo akcija „Darom“ talkon sukvietė jau ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir Rusijos, Lenkijos, Vokietijos bei Suomijos gamtos mylėtojus. Spėjama, kad praėjusį šeštadienį talkoje dalyvavo apie 45 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie surinko apie 10 tūkst. tonų šiukšlių.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795 tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-04-15
|
Šalies įvaizdis kuriamas be aiškių gairių
|
|
 Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, tam tikslui skirtos lėšos dažnai naudojamos neefektyviai, – teigiama audito ataskaitoje, kurią šiandien paskelbė Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad didelė dalis iš 63 mln. Lt, kuriuos per pastaruosius ketverius metus valstybės institucijos išleido priemonėms, jų manymu formuojančioms šalies įvaizdį, nedavė laukto rezultato. „Yra grėsmė, jog Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti kaimyninių valstybių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse“, – teigia valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Šalies įvaizdis kuriamas be aiškių gairių
Valstybinio audito ataskaita Lietuvos įvaizdžio formavimas
|
|
2009-04-15
|
Šalies įvaizdis kuriamas be aiškių gairių
|
Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, tam tikslui skirtos lėšos dažnai naudojamos neefektyviai, – teigiama audito ataskaitoje, kurią šiandien paskelbė Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad didelė dalis iš 63 mln. Lt, kuriuos per pastaruosius ketverius metus valstybės institucijos išleido priemonėms, jų manymu formuojančioms šalies įvaizdį, nedavė laukto rezultato. „Yra grėsmė, jog Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti kaimyninių valstybių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse“, – teigia valstybės kontrolierė.
Valstybinio audito ataskaitoje pateikiami įvaizdžio formavimo priemonių vertinimai. Auditorių nuomone, neefektyviai ir nerezultatyviai buvo panaudota 800 tūkst. Lt Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti. Ją 2006 m. sukūrė konsorciumas, kurį sudarė VšĮ „Europos namai“, tyrimų centras „Vilmorus“ ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų kompanija „Chime Communications plc.“. Vyriausybė iki šiol šios strategijos nepatvirtino, nes ji neatitiko Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos, o pasiūlyta pamatinė Lietuvos įvaizdžio idėja „Lietuva – tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo idėjas“ buvo pernelyg bendra ir strateginio marketingo požiūriu nepriimtina“, tačiau nesiėmė priemonių, kad strategijos rengėjas projektą pataisytų ir papildytų. Auditoriai pažymėjo, kad nesant patvirtintos Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos, institucijos organizavo atskirų įvaizdžio formavimo elementų pirkimo konkursus. Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija organizavo Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“. Fizinių asmenų darbo grupei, kuri sukūrė šią koncepciją, buvo sumokėta 60 tūkst. Lt. Koncepcijoje, be kita ko, siūloma pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas. Auditorių nuomone, koncepcijos autoriai neįvertino finansinių ir kitų Lietuvos galimybių, projektų realizavimo realumo. Lietuvos prekės ženklo konkursui ir kitiems darbams buvo panaudota 1,14 mln. Lt. Šis prekės ženklas oficialiai valstybės mastu nėra patvirtintas, šiuo metu jį savo internetinėse svetainėse naudoja tik kelios valstybinės institucijos. Auditorių nuomone, Lietuvos prekės ženklo ir kitų paslaugų pirkimui panaudotos lėšos neduoda lauktos grąžos, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.
Audito ataskaitoje nurodoma, kad iki šiol nepatvirtinta Lietuvos įvaizdžio strategija, neapibrėžti bendri šalies įvaizdžio formavimo tikslai, neparengtas priemonių planas. Išanalizavę ministerijų veiklą auditoriai priėjo išvadą, kad neaišku pagal kokius kriterijus vienas ar kitas priemones institucijos priskiria įvaizdžio formavimui. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija didžiąją dalį šalies įvaizdžio formavimui skiriamų lėšų skyrė viešajai įstaigai “Lietuvos institutas”, kuris jas naudojo ne tik Lietuvos kultūros ir meno pristatymui užsienyje, bet ir vidaus vartotojams skirtoms priemonėms, administravimo išlaidoms, darbuotojų atlyginimams. Šalyje nėra institucijos, kuri analizuotų informaciją apie įvaizdžio formavimui panaudotas lėšas ir pasiektus rezultatus.
Valstybės kontrolė rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimo modelis.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Gytis Andrulionis, tel. 8 5 266 6847.
Valstybinio audito ataskaita Lietuvos įvaizdžio formavimas
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5 266 67 92, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-04-08
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybei užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą 8-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2009-04-08
|
Strateginė informacija elektroninėje erdvėje turėtų būti saugoma geriau
|
|
 Lietuvoje elektroninė informacija nėra visiškai saugi, nes trūksta sisteminio valstybės požiūrio į šią sritį, - nustatė valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę Lietuvos strateginės informacijos saugą. Auditoriai konstatavo, kad Lietuvoje trūksta nuoseklaus ir visapusiško teisinio šios srities reglamentavimo, nėra aiškus institucijų, turinčių užtikrinti informacijos saugą, funkcijų pasiskirstymas ir jų bendradarbiavimas tarpusavyje, nenustatyti strateginės elektroninės informacijos saugos objektai, nesukurta grėsmių ir jų prevencijos, incidentų pasekmių valdymo ir likvidavimo sistema. Todėl kilus strateginės elektroninės informacijos apsaugos grėsmei, nebūtų aišku, kas ir kaip turėtų ją suvaldyti.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Strateginė informacija elektroninėje erdvėje turėtų būti saugoma geriau
Išankstinio tyrimo ataskaita Strateginės informacijos sauga
|
|
2009-04-08
|
Strateginė informacija elektroninėje erdvėje turėtų būti saugoma geriau
|
Lietuvoje elektroninė informacija nėra visiškai saugi, nes trūksta sisteminio valstybės požiūrio į šią sritį, - nustatė valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę Lietuvos strateginės informacijos saugą. Auditoriai konstatavo, kad Lietuvoje trūksta nuoseklaus ir visapusiško teisinio šios srities reglamentavimo, nėra aiškus institucijų, turinčių užtikrinti informacijos saugą, funkcijų pasiskirstymas ir jų bendradarbiavimas tarpusavyje, nenustatyti strateginės elektroninės informacijos saugos objektai, nesukurta grėsmių ir jų prevencijos, incidentų pasekmių valdymo ir likvidavimo sistema. Todėl kilus strateginės elektroninės informacijos apsaugos grėsmei, nebūtų aišku, kas ir kaip turėtų ją suvaldyti.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, ne visi anksčiau atliktų auditų metu pastebėti strateginės elektroninės informacijos saugos trūkumai buvo pašalinti, dalis svarbių rekomendacijų taip ir liko neįgyvendinta. „Neapsaugojus strateginės reikšmės informacijos, gali nukentėti ne tik valstybės ir piliečių interesai, bet ir visos šalies prestižas“, - tvirtina valstybės kontrolierė.
Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje neparengti įstatymai, kurie išsamiai ir nuosekliai reglamentuotų elektroninės informacijos saugą ir jos užtikrinimo priemones, nenumatyta tolesnė elektroninių ryšių tinklų ir informacinių sistemų saugos raida. Be šių dokumentų negali būti užtikrinta tinkama strateginės elektroninės informacijos ir infrastruktūros apsauga ir efektyvus šiai sričiai skiriamų lėšų panaudojimas.
Šiuo metu įstatymuose nenustatyta, kurios institucijos formuoja strateginės elektroninės informacijos saugos politiką ir kas ją įgyvendina, neapibrėžti jų tarpusavio ryšiai, nenustatyti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principai ir būdai. Neaiški nacionalinė strateginės elektroninės informacijos saugos valdymo struktūra gali kliudyti efektyviam Lietuvos bendradarbiavimui su Europos Sąjunga ir NATO.
Atsižvelgiant į tai, kad Ministro pirmininko sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Vyriausybei yra pateikusi konkrečių šalies kibernetinio saugumo stiprinimo priemonių planą, šiuo metu valstybinio audito nuspręsta neatlikti. Valstybės kontrolierės teigimu, elektroninės informacijos saugos silpnosios vietos jau yra įvardytos 2006-2008 metais Valstybės kontrolės atliktuose audituose, savo siūlymus yra pateikusi ir tarpžinybinė darbo grupė. Todėl Valstybės kontrolė ir toliau stebės, ar auditorių ir darbo grupės pateikti siūlymai yra įgyvendinami.
Papildoma informacija: Dainius Jakimavičius, Informacinių sistemų valdymo ir audito departamento direktorius, (8 5) 266 6766.
Išankstinio tyrimo ataskaita Strateginės informacijos sauga
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|
|
2009-04-07
|
Brangi, bet neveiksminga vartotojų teisių apsauga
|
|
 Tik ketvirtadalis Lietuvos vartotojų jaučiasi pakankamai apsaugoti nuo nekokybiškų prekių ir paslaugų, nors vartotojų teisių apsauga šalyje rūpinasi 18 valstybės ir 60 savivaldybės institucijų, viešoji įstaiga Europos vartotojų centras, 20 vartotojų asociacijų. Jų veiklą pavesta koordinuoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atsižvelgusi į tokią situaciją Valstybės kontrolė atliko vartotojų teisių apsaugos valdymo ir koordinavimo sistemos auditą.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad vartotojai dažnai nežino kam skųstis dėl pažeistų teisių, nes atsakingų institucijų kompetencija nėra pakankamai aiški, institucijos dubliuoja viena kitos veiklą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Brangi, bet neveiksminga vartotojų teisių apsauga
Valstybinio audito ataskaita Vartotojų teisių apsauga
|
|
2009-04-07
|
Brangi, bet neveiksminga vartotojų teisių apsauga
|
Tik ketvirtadalis Lietuvos vartotojų jaučiasi pakankamai apsaugoti nuo nekokybiškų prekių ir paslaugų, nors vartotojų teisių apsauga šalyje rūpinasi 18 valstybės ir 60 savivaldybės institucijų, viešoji įstaiga Europos vartotojų centras, 20 vartotojų asociacijų. Jų veiklą pavesta koordinuoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atsižvelgusi į tokią situaciją Valstybės kontrolė atliko vartotojų teisių apsaugos valdymo ir koordinavimo sistemos auditą.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad vartotojai dažnai nežino kam skųstis dėl pažeistų teisių, nes atsakingų institucijų kompetencija nėra pakankamai aiški, institucijos dubliuoja viena kitos veiklą. Todėl neretai vartotojų skundai ilgai siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą, tačiau aiškaus atsakymo vartotojai negauna, o nekokybiškų prekių pardavėjams ir paslaugų teikėjams ne visuomet taikomos poveikio priemonės.
Auditorių nuomone, funkcijos tarp Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirstytos neracionaliai. Pastaroji institucija nagrinėja skundus ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus kaip antros pakopos instancija, nors analogiškus sprendimus jau būna priėmusi pirmos pakopos instancija. Tokia Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta sudėtinga ir brangiai kainuojanti tvarka, auditorių nuomone, neužtikrina veiksmingo vartotojų gynimo. Be to, maždaug pusė tokių rekomendacinių sprendimų nevykdomi, todėl vartotojams belieka kreiptis į teismą.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra teisės akto, reglamentuojančio kolektyvinės žalos atlyginimą. Todėl tokiu atveju, kaip, pavyzdžiui, „Fly LAL“ veiklos sustabdymas, kai žala padaryta dideliam vartotojų skaičiui, vartotojų teisių gynimas yra apsunkintas. Audito ataskaitoje pažymima, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastaraisiais metais nė karto nesikreipė į teismus dėl viešojo intereso gynimo, nepakankamai kontroliavo, ar viešojo vartojimo sutarčių standartinės sąlygos yra teisingos ir sąžiningos.
Valstybės kontrolierė R. Budbergytė pabrėžė, kad būtina aiškiai apibrėžti vartotojų teisių apsaugą vykdančių institucijų kompetencijos ribas ir atsakomybę. „Būtina panaikinti perteklines ir viena kitą dubliuojančias institucijų funkcijas, supaprastinti vartotojų gynimo ne teisme tvarką, numatant priemones, kurios užtikrintų rezultatyvų priimtų sprendimų dėl vartotojų ir ūkio subjektų ginčų įgyvendinimą“, – sakė valstybės kontrolierė.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova, tel. 8 5 266 67 48.
Valstybinio audito ataskaita Vartotojų teisių apsauga
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5 266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|