2010-01-27
|
Apie išlaidas informacinėms sistemoms ir jų naudą
|
„Informacinių sistemų pirkimams, jų valdymui ir saugai valstybės institucijos išleidžia daug lėšų, tačiau kyla vis daugiau abejonių, ar jos atneša laukiamos naudos, ar tinkamai valdomos, ar saugūs jose esantys duomenys“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pristatydama valstybinio audito ataskaitą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinių sistemų valdymą. Pasak R. Budbergytės, iki šiol Valstybės kontrolės atlikti informacinių sistemų auditai parodė ne tik daugelio valstybės institucijų bendras problemas, bet ir nenorą ar nesugebėjimą jas spręsti. Kelia susirūpinimą tai, kad vis dar nepriimtas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.
Prieš keletą metų Balsavimo internetu diegimo programai buvo numatyta išleisti 2 mln. Lt, tačiau iki šiol išleista 650 tūkst. Lt tik balsavimo internetu informacinės sistemos įsteigimo ir bandomosios sistemos versijos įsigijimo dokumentacijai parengti. Dabar visai sistemai įdiegti prognozuojama išleisti iki 12 mln. Lt. Audito metu nustatyta, kad nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei Informacinės visuomenės plėtros komitetas, įgyvendindami Balsavimo internetu diegimo programą, neįvertino būsimos informacinės sistemos kainos ir naudos santykio. Todėl yra rizika, kad išleistos lėšos nesumažins rinkimams organizuoti skirtų išlaidų, o galbūt jas net padidins.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Apie išlaidas informacinėms sistemoms ir jų naudą
Valstybinio audito ataskaita Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinių sistemų kontrolė
|
2010-01-27
|
Apie išlaidas informacinėms sistemoms ir jų naudą
|
„Informacinių sistemų pirkimams, jų valdymui ir saugai valstybės institucijos išleidžia daug lėšų, tačiau kyla vis daugiau abejonių, ar jos atneša laukiamos naudos, ar tinkamai valdomos, ar saugūs jose esantys duomenys“, teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pristatydama valstybinio audito ataskaitą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinių sistemų valdymą. Pasak R. Budbergytės, iki šiol Valstybės kontrolės atlikti informacinių sistemų auditai parodė ne tik daugelio valstybės institucijų bendras problemas, bet ir nenorą ar nesugebėjimą jas spręsti. Kelia susirūpinimą tai, kad vis dar nepriimtas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.
Vyriausioji rinkimų komisija naudoja informacinę sistemą, kurioje kaupiami ir apdorojami politinių partijų, kandidatų ir rinkėjų duomenys, susumuojami ir apibendrinami rinkimų ar referendumų rezultatai. Turint galvoje, kad šie duomenys yra labai svarbūs, turėtų būti vykdoma griežta informacinių sistemų valdymo kontrolė. Pagrindiniai audito metu nustatyti trūkumai nereglamentuotas strateginio planavimo ir informacinių sistemų rizikos vertinimo procesas, nepakankamai apibrėžtos saugos įgaliotinio funkcijos, nepaskirti duomenų valdytojai, nepakankama asmens duomenų tvarkymo kontrolė.
Išanalizavę balsavimo internetu sistemos diegimo procesą valstybiniai auditoriai konstatavo, kad jis valdomas netinkamai. Nuo 2006 m., kai Seimas patvirtino tokio balsavimo koncepciją, Vyriausybė paskyrė du projekto įgyvendinimo koordinatorius, tačiau būsimos informacinės sistemos valdytojas nebuvo paskirtas. Esant tokiai situacijai, yra rizika, kad dubliuosis funkcijos ir bus vengiama atsakomybės. Valstybės kontrolė atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetui neturėtų būti pavestas Balsavimo internetu diegimo programos koordinavimas ir įgyvendinimas, nes pagal vadybos principus šios funkcijos turi būti atskirtos. Tokią rekomendaciją Valstybės kontrolė buvo pateikusi jau 2006 m., tačiau ji iki šiol neįgyvendinta.
Prieš keletą metų Balsavimo internetu diegimo programai buvo numatyta išleisti 2 mln. Lt, tačiau iki šiol išleista 650 tūkst. Lt tik balsavimo internetu informacinės sistemos įsteigimo ir bandomosios sistemos versijos įsigijimo dokumentacijai parengti. Dabar visai sistemai įdiegti prognozuojama išleisti iki 12 mln. Lt. Audito metu nustatyta, kad nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei Informacinės visuomenės plėtros komitetas, įgyvendindami Balsavimo internetu diegimo programą, neįvertino būsimos informacinės sistemos kainos ir naudos santykio. Todėl yra rizika, kad išleistos lėšos nesumažins rinkimams organizuoti skirtų išlaidų, o galbūt jas net padidins. Valstybės kontrolė dar 2007 m. siūlė Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikoje numatyti prievolę atlikti informacinės visuomenės plėtros investicinių projektų išlaidų ir naudos analizę, tačiau iki šiol metodikos papildymai neparengti ir nepatvirtinti.
Auditoriai nurodė, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturėjo parengto ir patvirtinto informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo plano, atsarginių kopijų saugojimo tvarkos, todėl yra rizika, kad veiklos atkūrimas po nelaimingo atsitikimo gali būti neplaningas ir sunkiai kontroliuojamas, dėl to gali sutrikti rinkimų organizavimo ir įgyvendinimo procesas. Informacinės sistemos apsaugos problemos kelia riziką, kad gali būti sugadinti, paviešinti ar kitaip neteisėtai panaudoti asmens ir ypatingos svarbos asmens duomenys.
Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose Vyriausiajai rinkimų komisijai siūloma stiprinti informacinių sistemų valdymo kontrolę, didinti jų administravimo efektyvumą. Seimui patvirtinus balsavimą internetu reglamentuojančius įstatymus ir atnaujinus balsavimo internetu projekto įgyvendinimo procesą, Vyriausiajai rinkimų komisijai rekomenduojama vykdyti būsimos balsavimo internetu informacinės sistemos valdytojo funkcijas.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės Informacinių sistemų valdymo ir audito departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vedėjas Irmantas Aleliūnas, tel. (8 5) 266 6810.
Valstybinio audito ataskaita Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinių sistemų kontrolė
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
2010-01-21
|
Kūno kultūra ir sportas plėtojami be aiškių orientyrų
|
Kodėl Lietuvoje sportuoja vos pusė šalies gyventojų, mokyklose mažėja sveikų mokinių, o kūno kultūrai ir sportui skiriamos lėšos neatneša laukiamos naudos“Apibendrindama audito „Kūno kultūros ir sporto plėtra“ rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė sakė: „Sporto administratoriai turėtų vadovautis ne tik olimpiniu šūkiu „Greičiau, aukščiau, tvirčiau!“, bet ir neužmiršti asignavimų valdytojų prievolės lėšas naudoti taupiau, efektyviau, rezultatyviau“. Pasak R. Budbergytės, būtina daugiau dėmesio skirti masinio sporto plėtrai, nes tai patikimiausias būdas gerinti gyventojų sveikatingumą ir ugdyti aukšto meistriškumo sportininkų pamainą.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo numatyti sporto politiką įgyvendinančių įstaigų ir institucijų veiklos koordinavimo sistemą, kuri užtikrintų kryptingą ir tolygią kūno kultūros ir sporto plėtrą šalyje, tinkamą vaikų ir jaunimo įtraukimą į kūno kultūros ir sporto veiklą. Kūno kultūros ir sporto departamentui pasiūlyta patikslinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisykles ir nustatyti objektyvius projektų vertinimo kriterijus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Kūno kultūra ir sportas plėtojami be aiškių orientyrų
Valstybinio audito ataskaita Kūno kultūros ir sporto plėtra
|
2010-01-21
|
Kūno kultūra ir sportas plėtojami be aiškių orientyrų
|
Kodėl Lietuvoje sportuoja vos pusė šalies gyventojų, mokyklose mažėja sveikų mokinių, o kūno kultūrai ir sportui skiriamos lėšos neatneša laukiamos naudos“Apibendrindama audito „Kūno kultūros ir sporto plėtra“ rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė sakė: „Sporto administratoriai turėtų vadovautis ne tik olimpiniu šūkiu „Greičiau, aukščiau, tvirčiau!“, bet ir neužmiršti asignavimų valdytojų prievolės lėšas naudoti taupiau, efektyviau, rezultatyviau“. Pasak R. Budbergytės, būtina daugiau dėmesio skirti masinio sporto plėtrai, nes tai patikimiausias būdas gerinti gyventojų sveikatingumą ir ugdyti aukšto meistriškumo sportininkų pamainą.
Pastaraisiais metais kūno kultūros ir sporto plėtrai buvo skiriama vis daugiau lėšų: 2008 m. iš valstybės biudžeto skirta 83,7 mln. Lt, iš savivaldybių biudžetų 122,4 mln. Lt. 2009 m. finansavimas iš valstybės biudžeto buvo sumažintas iki 56,3 mln. Lt. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamentas neturi patikimos informacijos, kiek lėšų gaunama iš loterijų, aukštųjų mokyklų, privačių rėmėjų iš kitų šaltinių. Valstybinių auditorių nuomone, siekiant racionalaus lėšų naudojimo, būtina kaupti ir analizuoti informaciją apie visas lėšas, skiriamas kūno kultūrai ir sportui.
KKSD neturi teisinių svertų koordinuoti ministerijų, savivaldybių, aukštųjų mokyklų veiklą kūno kultūros ir sporto srityje, todėl ši sritis plėtojama nepakankamai kryptingai, institucijos menkai bendradarbiauja, o vykdomų programų tikslai dažnai dubliuojasi. Vykdydama Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas Vyriausybė tik praėjusiais metais sudarė Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą ir patvirtino jos reglamentą. Tačiau jame taip pat nenumatyta institucijų, dalyvaujančių plėtojant kūno kultūrą ir sportą, koordinavimo funkcija.
Dar viena sporto problema nevienodai plėtojama infrastruktūra. Pavyzdžiui, Alytaus rajono savivaldybėje 1000 gyventojų tenka 3,27 sporto statinių, o Trakų savivaldybėje tik 0,43. Pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio atsilieka daugiau kaip 20 kartų. Konstatuota, kad sporto bazių mažėja, o jų būklė blogėja. Organizuojant kūno kultūros ir sporto objektų statybos ir pastatų atnaujinimo darbus dalyvauja daug skirtingų asignavimų valdytojų, lėšos skaidomos institucijų vykdomose programose, kurių tikslai dažnai dubliuojasi. Pavyzdžiui, universalių dirbtinės dangos aikštelių prie bendrojo lavinimo mokyklų įrengimą organizavo ir KKSD, ir savivaldybės, ir Švietimo ir mokslo ministerija. 2008 m. 78 proc. valstybės investicijų buvo skirta daugiafunkcinių sporto kompleksų ir universalių arenų statybai, o švietimo įstaigų sporto įrenginiams skirta tik 12 proc. investicinių lėšų, nors daugelyje mokyklų vis dar neįrengti sporto aikštynai, nėra sporto salių, todėl daugiau kaip pusė šalies mokyklų nesilaiko įstatymo ir higienos normų reikalavimų turėti ne mažiau kaip tris kūno kultūros pamokas per savaitę.
Valstybinio audito ataskaitoje pabrėžiama, kad KKSD turi tobulinti pavaldžių įstaigų veiklos kontrolę. Pavyzdžiui, Lietuvos olimpiniame sporto centre tiesiogiai su pagrindinio tikslo rengti olimpinės pamainos ir olimpinių rinktinių sportininkus įgyvendinimu susiję tik pusė iš 218 patvirtintų darbuotojų etatų. Centro direktoriui yra pavaldūs trys padaliniai, kuriems vadovauja trys direktoriaus pavaduotojai. Šie padaliniai skaidomi į skyrius, kuriems vadovauja vedėjai, dažniausiai turintys pavaduotoją, o kai kurie skyriai kelis. Be to, sporto bazės nepakankamai aprūpintos šiuolaikine įranga ir inventoriumi, todėl sportininkams rengti užsienyje 2009 m. sausiorugsėjo mėn. skirta 3,4 mln. Lt, o Lietuvoje už bazių nuomą sumokėta tik 57,7 tūkst. Lt. KKSD įsteigta viešoji įstaiga Lietuvos sporto informacijos centras nuo 2006 m. rengia sporto enciklopediją, kuriai išleista jau daugiau kaip 1 mln. Lt, tačiau iki šiol parengta tik internetinė jos versija. Be to, nustatyta, kad kai kurios viešosios įstaigos, pažeisdamos teisės aktus, joms perduotą panaudai valstybės turtą pernuomoja kitiems ūkio subjektams.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo numatyti sporto politiką įgyvendinančių įstaigų ir institucijų veiklos koordinavimo sistemą, kuri užtikrintų kryptingą ir tolygią kūno kultūros ir sporto plėtrą šalyje, tinkamą vaikų ir jaunimo įtraukimą į kūno kultūros ir sporto veiklą. Kūno kultūros ir sporto departamentui pasiūlyta patikslinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisykles ir nustatyti objektyvius projektų vertinimo kriterijus.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė, tel. (8 5) 266 6756.
Valstybinio audito ataskaita Kūno kultūros ir sporto plėtra
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
2010-01-15
|
Statybos darbų pirkimai skendi miglose
|
„Valstybinis auditas aiškiai atskleidė, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams stinga skaidrumo. Jei šio proceso nedengtų migla, statybos darbus ir paslaugas valstybė įsigytų pigiau. Sutaupyti valstybei padėtų sisteminė viešųjų pirkimų kontrolė“, – tvirtina valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, apibendrindamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) statybos darbų pirkimus vertinusią audito ataskaitą. Valstybė 2007–2009 m. statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 mlrd. Lt. LAKD yra viena iš daugiausia statybos darbų perkančių įstaigų Lietuvoje.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad jokia šalies institucija neatlieka sisteminės viešųjų pirkimų priežiūros. Viešųjų pirkimų tarnyba dažniausiai tik vertina, ar pirkimo dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi teisės aktuose reglamentuoti tik pirkimo etapai nuo pirkimo paskelbimo iki sutarties sudarymo, kiti etapai, kaip statybos darbų kainų nustatymas ir atliktų darbų atitiktis planuotiems rezultatams, lieka nekontroliuojami. Valstybės kontrolės nuomone, būtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba viešuosius pirkimus prižiūrėtų nuo pirkimo ištakų iki galutinių rezultatų.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Statybos darbų pirkimai skendi miglose
Valstybinio audito ataskaita Lietuvos automobilių kelių direkcijos statybos darbų pirkimai
|
2010-01-15
|
Statybos darbų pirkimai skendi miglose
|
„Valstybinis auditas aiškiai atskleidė, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams stinga skaidrumo. Jei šio proceso nedengtų migla, statybos darbus ir paslaugas valstybė įsigytų pigiau. Sutaupyti valstybei padėtų sisteminė viešųjų pirkimų kontrolė“, - tvirtina valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, apibendrindamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) statybos darbų pirkimus vertinusią audito ataskaitą. Valstybė 2007-2009 m. statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 mlrd. Lt. LAKD yra viena iš daugiausia statybos darbų perkančių įstaigų Lietuvoje.
Nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, rengdamos planuojamų statybos darbų sąmatas, lėšas planuoja pagal nepatikrintus įkainius, nes Aplinkos ministerija ir Statybos produktų sertifikavimo centras nekontroliuoja, ar šie įkainiai yra teisingi. Šiuo metu duomenis apie vidutines statybos rinkos kainas valstybiniam registrui teikia vienintelė privati bendrovė, kurios duomenimis remiasi visos statybas planuojančios institucijos.
Valstybiniai auditoriai taip pat konstatavo, kad jokia šalies institucija neatlieka sisteminės viešųjų pirkimų priežiūros. Viešųjų pirkimų tarnyba dažniausiai tik vertina, ar pirkimo dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi teisės aktuose reglamentuoti tik pirkimo etapai nuo pirkimo paskelbimo iki sutarties sudarymo, kiti etapai, kaip statybos darbų kainų nustatymas ir atliktų darbų atitiktis planuotiems rezultatams, lieka nekontroliuojami. Valstybės kontrolės nuomone, būtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba viešuosius pirkimus prižiūrėtų nuo pirkimo ištakų iki galutinių rezultatų.
Šiuo metu pačios perkančiosios įstaigos sprendžia, kokia statybos darbų kaina joms yra priimtina. Auditorių manymu, jei būtų užtikrinta, kad rekomendaciniai darbų įkainiai registre atspindėtų vidutines mažmenines rinkos kainas, statybos darbus organizacijos turėtų pirkti ne didesne nei remiantis šiais įkainiais nustatyta kaina. Pasak auditorių, Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursų nugalėtojai pasiūlė vidutiniškai 10 proc. didesnes vidutines statybos darbų kainas nei pateikiamos registre.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad projektuotojai sąmatose statybos darbų įkainius gali keisti savo nuožiūra, nepagrįsdami, kodėl vidutines rinkos kainas atspindintys registro įkainiai buvo pakeisti. Todėl projektuotojų apskaičiuotos statybų kainos gali neatitikti rinkos kainų, o institucijoms bus sunku įvertinti, ar planuojamų statybų kainos yra pagrįstos.
Audito ataskaitoje pažymima, kad įstaigos nevengia mažesnės apimties projektus sujungti į vieną didelį, kas užkerta kelią pirkimuose dalyvauti smulkioms ir vidutinėms statybos įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvos automobilių kelių direkcija į vieną pirkimą sujungė kelių tiesimo darbus ruožuose tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kurie vienas nuo kito nutolę iki 275 km. Vykdant pirkimus nuo sudėtingų technologijoms imlių darbų neatskirti paprastesni darbai, kuriems nereikalinga brangi įranga ir kuriuos gali atlikti smulkūs ir vidutiniai rangovai. Be to, Direkcija ribojo subrangos mastą, reikalaudama, kad generalinis rangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 70-80 proc. darbų. Todėl konkurse galėjo dalyvauti tik stambūs rangovai, kurių rinkoje yra nedaug. Auditoriai mano, kad tokie veiksmai neužtikrina taupaus ir efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.
Pasak auditorių, netikslinga darbų užsakovo turimą lėšų rezervą, skirtą projekte nenumatytiems darbams finansuoti, įtraukti į viešųjų pirkimų dokumentus ir sutartį, nes projekto pradžioje nenumatyti darbai nėra žinomi. Nustatyta, kad daugeliu atvejų LAKD projektų rezervo lėšas panaudojo ne nenumatytiems darbams finansuoti, bet atsiradusiam kainų skirtumui padengti, konkursą laimėjusiam rangovui pasiūlius aukštesnę kainą nei planavo Direkcija rengdama pirkimą, taip pat projekto vykdytojų neįvertintų darbų apimčių ir klaidų ištaisymui apmokėti. Todėl, auditorių nuomone, šios lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Ūkio ir Aplinkos ministerijoms bei Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurios padėtų išspręsti audito metu nustatytus statybos darbų pirkimo trūkumus.
Papildoma informacija: Remigijus Bieliauskas, 2-ojo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius, tel. (8 5) 266 6745
Valstybinio audito ataskaita Lietuvos automobilių kelių direkcijos statybos darbų pirkimai
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
2010-01-13
|
Būtina bendra valstybės įmonių valdymo politika
|
„Šiandien neturime aiškios valstybės įmonių valdymo politikos, todėl jas valdančios valstybės institucijos dažnai elgiasi vien tik savo nuožiūra, menkai tesirūpindamos įmonių priežiūra ir veiklos efektyvumu. Neaišku, kokią veiklą turi vykdyti ir kokias svarbias visuomenei viešąsias paslaugas turi teikti valstybės įmonės ir kokią grąžą valstybei jos turėtų duoti“, – teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, apibendrindamas audito „Valstybinių įmonių valdymas“ rezultatus.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis valstybės įmonių teikia visuomenei nereikšmingas paslaugas arba vykdydamos veiklą pajamų neuždirba, o visos jų sąnaudos padengiamos biudžeto lėšomis. Kai kurios VĮ neatitinka šiai teisinei formai įstatymu nustatytų reikalavimų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 108 valstybės įmonės, kurių turtas, finansinių atskaitomybių duomenimis, vertinamas 14,4 mlrd. Lt.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Būtina bendra valstybės įmonių valdymo politika
Valstybinio audito ataskaita Valstybės įmonių valdymas
|
2010-01-13
|
Būtina bendra valstybės įmonių valdymo politika
|
Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei suformuoti bendrą valstybės įmonių (VĮ) valdymo politiką ir apsvarstyti galimybę paskirti instituciją, kuri koordinuotų ir kontroliuotų valstybės įmonių valdymo politikos įgyvendinimą, analizuotų ir viešai skelbtų jų veiklos rodiklius. „Šiandien neturime aiškios valstybės įmonių valdymo politikos, todėl jas valdančios valstybės institucijos dažnai elgiasi vien tik savo nuožiūra, menkai tesirūpindamos įmonių priežiūra ir veiklos efektyvumu. Neaišku, kokią veiklą turi vykdyti ir kokias svarbias visuomenei viešąsias paslaugas turi teikti valstybės įmonės ir kokią grąžą valstybei jos turėtų duoti“, teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, apibendrindamas audito „Valstybinių įmonių valdymas“ rezultatus.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis valstybės įmonių teikia visuomenei nereikšmingas paslaugas arba vykdydamos veiklą pajamų neuždirba, o visos jų sąnaudos padengiamos biudžeto lėšomis. Kai kurios VĮ neatitinka šiai teisinei formai įstatymu nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, VĮ poilsio namai „Baltija“, naudodamasi valstybės turtu ir gaudama biudžeto asignavimų, teikia apgyvendinimo paslaugas. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro patirtas išlaidas pavestoms funkcijoms vykdyti apmoka Žemės ūkio ministerija.
Valstybės įmonių ekonominis efektyvumas yra mažas. Jų pelningumo rodikliai buvo nepatenkinami, turto grąža mažesnė nei 8 proc. Nesiekdamos pelno valstybės įmonės neužtikrina veiklos tęstinumo ir neturi pakankamai lėšų investicijoms, o tokiu atveju neinvestuojama arba investuojamos biudžeto lėšos.
Kai kurių valstybės įmonių valdomo turto rinkos vertė yra daug didesnė už finansinėse atskaitomybėse nurodytus duomenis. Todėl nesurenkami visi mokėtini mokesčiai už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise.
Per trejus metus valstybės institucijos valstybės įmonėms turtui įsigyti skyrė apie 350 mln. Lt. Auditoriai nustatė, kad kai kurios valstybės įmonės šias lėšas apskaito kaip dotacijas, nedidindamos įmonės savininko kapitalo, nuo kurio turi būti mokamas mokestis.
Valstybės įmonėse dalis valstybės turto naudojama neefektyviai. Pavyzdžiui, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, nuomodama patalpas privačioms įmonėms, patyrė 326 tūkst. Lt nuomojamų patalpų ir įrangos nusidėvėjimo sąnaudų, o gautos nuomos pajamos tesiekė tik 173 tūkst. Lt.
Kai kurios valstybės įmonės savo darbuotojams teikia neprocentines paskolas. Pavyzdžiui, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas per trejus metus suteikė paskolų už 478 tūkst. Lt. Tokių paskolų teikimas darbuotojams prieštarauja įmonės veiklos tikslams, neteikia naudos įmonei ir rodo neefektyvų apyvartinių lėšų naudojimą. Be to, įmonės turi padengti su šiomis paskolomis susijusius mokesčius ir prisiimti riziką šių paskolų negrąžinimo atveju.
Auditoriai nustatė, kad kai kurių valstybės įmonių savininkai įmonėms nurodė apmokėti savo išlaidas, kurios nebūdingos tų įmonių vykdomai veiklai. Pavyzdžiui, valstybės įmonė prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Teisingumo ministerijos nurodymu sumokėjo 29 tūkst. Lt už dokumentinio filmo „Teisingumo ministerija“ sukūrimą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 108 valstybės įmonės, kurių turtas, finansinių atskaitomybių duomenimis, vertinamas 14,4 mlrd. Lt.
Papildoma informacija: Mindaugas Milčiūnas, 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas, tel. (8 5) 266 6863
Valstybinio audito ataskaita Valstybės įmonių valdymas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
2010-01-08
|
Auditoriai įvertino konsulų darbo organizavimą
|
„Užsienio reikalų ministerija dar turi neišnaudotų galimybių racionaliau organizuoti konsulinių paslaugų teikimą“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama valstybinio audito „Užsienio reikalų ministerijos veikla, organizuojant konsulinių funkcijų vykdymą“ rezultatus. Pasak jos, tai ypač svarbu dabar, didėjant emigracijai ir siekiant pritraukti daugiau užsienio turistų, bet, kita vertus, mažėjant konsulinių tarnybų finansavimui.
Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose Užsienio reikalų ministerijai siūloma gerinti konsulinių darbuotojų mokymo programas, daugiau dėmesio skirti praktiniams įgūdžiams formuoti, sunorminti užsienio kalbų mokėjimo vertinimus, tobulinti kitas konsulinio darbo organizavimo sritis.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Auditoriai įvertino konsulų darbo organizavimą
Valstybinio audito ataskaita Užsienio reikalų ministerijos veikla, organizuojant konsulinių funkcijų vykdymą
|
2010-01-08
|
Auditoriai įvertino konsulų darbo organizavimą
|
„Užsienio reikalų ministerija dar turi neišnaudotų galimybių racionaliau organizuoti konsulinių paslaugų teikimą“, teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama valstybinio audito „Užsienio reikalų ministerijos veikla, organizuojant konsulinių funkcijų vykdymą“ rezultatus. Pasak jos, tai ypač svarbu dabar, didėjant emigracijai ir siekiant pritraukti daugiau užsienio turistų, bet, kita vertus, mažėjant konsulinių tarnybų finansavimui.
Lietuvos diplomatinėse atstovybėse 2008 m. išduota beveik 250 tūkst. vizų, buvo tvarkomi dokumentai dėl pilietybės suteikimo, dėl pasų ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo, išrašomi asmens grįžimo pažymėjimai, teikiamos notarinės paslaugos, atliekami įvairūs kiti konsuliniai veiksmai. Už suteiktas paslaugas 2008 m. surinkta daugiau kaip 37 mln. Lt konsulinių mokesčių.
Išanalizavę konsulinių pareigūnų mokymo sistemą valstybiniai auditoriai konstatavo, kad tam tikslui skiriamos lėšos naudojamos ekonomiškai. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad išvykstančiųjų vykdyti konsulinių funkcijų į diplomatines atstovybes mokymo programoje nenumatyta pakankamai laiko formuoti praktinius įgūdžius. Tai lemia, kad tikrinant konsulinių paslaugų teikimą diplomatinėse atstovybėse nustatoma nemažai netikslumų ir techninių klaidų. Tik dalis pirmosios rotacijos diplomatų, išvykstančių dirbti į diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, gerai moka dvi užsienio kalbas. Auditoriai nurodė, kad kai kurių diplomatų pareigybių aprašymuose nurodyti žemesni užsienio kalbų mokėjimo lygiai, negu reikalaujama priimant į diplomatinę tarnybą.
Vertindami konsulinių darbuotojų darbo krūvį auditoriai nustatė, kad Lietuvos atstovybėse Baltarusijoje, Rusijoje, Kazachstane vienas konsulinis pareigūnas per metus išduoda apie 20 tūkst. vizų, o tai keturis kartus viršija krūvį, kuris nustatytas Europos Sąjungos valstybių metodiniuose nurodymuose. Auditorių nuomone, Užsienio reikalų ministerija turi galimybių diplomatinėse atstovybėse konsulines funkcijas vykdančių darbuotojų darbo krūvį paskirstyti tolygiau.
Auditoriai nurodė, kad kai kuriose diplomatinėse atstovybėse nėra gerų darbo sąlygų darbuotojams ir lankytojų priėmimui.
Rusijos piliečių supaprastintą tranzitą geležinkeliu per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį ar iš jos aptarnauja apie 100 diplomatinės tarnybos darbuotojų. Susidarius didesniems keleivių srautams į pagalbą pasitelkiami kiti ministerijos darbuotojai. Auditoriai nustatė, kad dalies ministerijos darbuotojų, nereguliariai vykstančių įteikti supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus traukiniuose, darbas organizuojamas nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų, darbo laiko apskaita tvarkoma nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų.
Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose Užsienio reikalų ministerijai siūloma gerinti konsulinių darbuotojų mokymo programas, daugiau dėmesio skirti praktiniams įgūdžiams formuoti, sunorminti užsienio kalbų mokėjimo vertinimus, tobulinti kitas konsulinio darbo organizavimo sritis.
Papildoma informacija: Vita Jurkevičienė, 1-ojo audito departamento direktorė, (8 5) 266 6707
Valstybinio audito ataskaita Užsienio reikalų ministerijos veikla, organizuojant konsulinių funkcijų vykdymą.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|