|
2010-04-30
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą mokymo paslaugoms įsigyti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia supaprastintą atvirą konkursą „Valstybės kontrolės informacinių sistemų taikymo ir naudojimo sisteminių mokymų informacinių sistemų auditoriams“ ir „Finansinio (teisėtumo) audito mokymų praktiniu pavyzdžiu Valstybės kontrolės darbuotojams“ paslaugoms įsigyti (skelbta leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 32).
Plačiau skaitykite: Valstybės kontrolė skelbia supaprastintą atvirą konkursą „Valstybės kontrolės informacinių sistemų taikymo ir naudojimo sisteminių mokymų informacinių sistemų auditoriams“ ir „Finansinio (teisėtumo) audito mokymų praktiniu pavyzdžiu Valstybės kontrolės darbuotojams“ paslaugoms įsigyti
|
|
2010-04-30
|
VMI privalės įteisinti mokesčių informacinę sistemą
|
|
 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kaupimo principu pagrįsta mokesčių apskaitos sistema kuriama pažeidžiant teisės aktus ir neracionaliai naudojant turimus išteklius, - teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad šis auditas vėl atskleidė valstybės informacinių sistemų kūrimo kontrolės trūkumus ir problemas. „Ypač neramu dėl to, kad valstybės institucijose nustatytu laiku nepasiekiami planuoti informacinių sistemų kūrimo rezultatai, jas kuriant lėšų poreikis išauga kelis kartus, ir šios problemos nuolat kartojasi. Būtina paspartinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo priėmimą“, - teigė valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: VMI privalės įteisinti mokesčių informacinę sistemą
Valstybinio audito ataskaita Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų kontrolė
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos
|
|
2010-04-30
|
VMI privalės įteisinti mokesčių informacinę sistemą
|
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kaupimo principu pagrįsta mokesčių apskaitos sistema kuriama pažeidžiant teisės aktus ir neracionaliai naudojant turimus išteklius, – teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad šis auditas vėl atskleidė valstybės informacinių sistemų kūrimo kontrolės trūkumus ir problemas. „Ypač neramu dėl to, kad valstybės institucijose nustatytu laiku nepasiekiami planuoti informacinių sistemų kūrimo rezultatai, jas kuriant lėšų poreikis išauga kelis kartus, ir šios problemos nuolat kartojasi. Būtina paspartinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo priėmimą“, – teigė valstybės kontrolierė.
VMI, siekdama pereiti prie apskaitos kaupimo principu, numatė iš esmės pakeisti su mokesčių administravimu susijusių informacinių sistemų architektūrą ir sukurti naują mokesčių apskaitos informacinę sistemą, kuri turėjo patikimai veikti nuo 2009 m. pradžios. Šiam tikslui sudaryta sutarčių už beveik 22 mln. Lt, faktiškai panaudota 6,17 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Nebaigtus darbus, kurių preliminari vertė apie 12 mln. Lt, numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Tuo pat metu VMI veikia ir informacinė sistema, kurioje apskaita atliekama pinigų principu. Jai sukurti panaudota 32 mln. Lt, o iki 2012 m. numatoma panaudoti dar 11 mln. Lt. Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad VMI nebuvo dokumentais patvirtinusi sprendimų, kaip bus išsaugotos padarytos investicijos, kokią mokesčių administravimo veiklos sritį apims senoji informacinė sistema ir kokios funkcijos bus perkeliamos į diegiamą naują sistemą, kada nebereikės skirti lėšų besidubliuojančių modulių palaikymui ir priežiūrai.
Auditoriai atkreipė dėmesį į neracionalaus lėšų planavimo ir naudojimo faktus. Nustatyta, kad planuojant naująją informacinę sistemą dar nebuvo tiksliai žinoma, kokių ir kiek reikės išteklių, o kompiuterinė įranga įsigyta, kai dar nebuvo parinktas sistemos diegimo vykdytojas ir nebuvo apibrėžta detali techninė architektūra. Dalis naujosios informacinės sistemos kompiuterinės įrangos naudojama ne pagal paskirtį. VMI planuoja dar pirkti apie dešimt serverių ir kitos įrangos, nors turi devynis nenaudojamus serverius.
Audito metu nustatyta, kad VMI informacinės sistemos eksploatuojamos pažeidžiant teisės aktus. Iki šiol nepatvirtintas senosios sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas ir naujosios informacinės sistemos specifikacija. Diegiant naują mokesčių apskaitos informacinę sistemą Mokesčių mokėtojų registras VMI reorganizuojamas nesant Vyriausybės nutarimo, nepatvirtinta šio registro veikimo schema, neparengti informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planai, kurie reikalingi įgyvendinant saugos politiką. Dėl teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo VMI viršininką Modestą Kaseliauską teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn ir pašalinti nurodytus pažeidimus.
Papildoma informacija: Irmantas Aleliūnas, Valstybės kontrolės Informacinių sistemų valdymo ir audito departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6810.
Valstybinio audito ataskaita Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų kontrolė
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2010-04-26
|
Termofikacinės elektrinės remiamos neatsižvelgiant į jų efektyvumą
|
|
 Lietuvoje veikiančios 12 termofikacinių ir Lietuvos elektrinė remiamos nustatant joms elektros energijos supirkimo kvotas. „Lietuvoje termofikacinės elektrinės remiamos neatsižvelgiant į energijos gamybos efektyvumą, o veikianti termofikacinių elektrinių rėmimo sistema iškreipia rinką. Tuo tarpu Europos Sąjungos teisės aktuose akcentuojamas didelio efektyvumo termofikacijos skatinimas“, – sako valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas.
Išanalizavę termofikacinėms elektrinėms nustatytas remiamos elektros energijos supirkimo kvotas auditoriai konstatavo, kad jos buvo nustatytos be aiškių kriterijų, todėl, auditorių nuomone, tokia procedūra yra neskaidri. Nustatant supirkimo apimtis iš termofikacinių elektrinių 2010 m. nebuvo prognozuojama, kokia bus superkama remiamos elektros energijos gamybos apimtis ateinančiais metais, todėl termofikacinės elektrinės negali numatyti ateities perspektyvų, investicijų poreikio ir prognozuoti pinigų srautų. Auditorių nuomone, pagrįstų abejonių kelia ir Lietuvos elektrinei paskirta remiamos elektros energijos gamybos kvota, nes nėra kriterijų kuriais vadovaujantis ji nustatyta ir įvertintas kvotos poreikis energetiniam saugumui užtikrinti.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Termofikacinės elektrinės remiamos neatsižvelgiant į jų efektyvumą
Valstybinio audito ataskaita Termofikacinėse elektrinėse pagamintos remiamos elektros energijos supirkimo apimčių (kvotų) nustatymas
|
|
2010-04-26
|
Termofikacinės elektrinės remiamos neatsižvelgiant į jų efektyvumą
|
Daugelyje pasaulio šalių plėtojama ir remiama kombinuota elektros ir šilumos gamyba – kogeneracija, leidžianti efektyviau panaudoti iškastinį kurą ir mažinti oro taršą. Lietuvoje veikiančios 12 termofikacinių ir Lietuvos elektrinė remiamos nustatant joms elektros energijos supirkimo kvotas. „Lietuvoje termofikacinės elektrinės remiamos neatsižvelgiant į energijos gamybos efektyvumą, o veikianti termofikacinių elektrinių rėmimo sistema iškreipia rinką. Tuo tarpu Europos Sąjungos teisės aktuose akcentuojamas didelio efektyvumo termofikacijos skatinimas“, – sako valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas.
Išanalizavę termofikacinėms elektrinėms nustatytas remiamos elektros energijos supirkimo kvotas auditoriai konstatavo, kad jos buvo nustatytos be aiškių kriterijų, todėl, auditorių nuomone, tokia procedūra yra neskaidri. Nustatant supirkimo apimtis iš termofikacinių elektrinių 2010 m. nebuvo prognozuojama, kokia bus superkama remiamos elektros energijos gamybos apimtis ateinančiais metais, todėl termofikacinės elektrinės negali numatyti ateities perspektyvų, investicijų poreikio ir prognozuoti pinigų srautų. Auditorių nuomone, pagrįstų abejonių kelia ir Lietuvos elektrinei paskirta remiamos elektros energijos gamybos kvota, nes nėra kriterijų kuriais vadovaujantis ji nustatyta ir įvertintas kvotos poreikis energetiniam saugumui užtikrinti.
Valstybės kontrolė rekomendavo Energetikos ministerijai įvertinti kogeneracijos perspektyvas šalies energetikos sistemoje ir termofikacinėse elektrinėse pagamintos energijos gamybos ir vartojimo apimtis. Be to, reikia nustatyti metodus ir objektyvius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų paskirstoma remiamos elektros energijos gamybos apimtis termofikacinėms elektrinėms. O ateityje remiamos elektros energijos kvotas tvirtinti tik gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą apie jų įtaką elektros energijos kainai.
Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas, tel. (8 5) 266 6863.
Valstybinio audito ataskaita Termofikacinėse elektrinėse pagamintos remiamos elektros energijos supirkimo apimčių (kvotų) nustatymas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2010-04-23
|
Valstybės kontrolė skelbia supaprastintą atvirą konkursą ugdomojo vadovavimo (coaching) ir pokyčių valdymo mokymų paslaugoms įsigyti
|
|
Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Ugdomojo vadovavimo (coaching) ir pokyčių valdymo mokymų Valstybės kontrolės darbuotojams paslaugų viešasis pirkimas“ (skelbta leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2010 m. balandžio 23 d. Nr. 30 (2) ).
Plačiau skaitykite: Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Ugdomojo vadovavimo (coaching) ir pokyčių valdymo mokymų Valstybės kontrolės darbuotojams paslaugų viešasis pirkimas“
|
|
2010-04-23
|
Valstybiniai miškai galėtų duoti didesnę naudą
|
|
 „Daugumos valstybinius miškus valdančių urėdijų ir jų veiklą koordinuojančios Generalinės miškų urėdijos veikla yra nepakankamai efektyvi, – teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, susipažinęs su audito ataskaita, kurioje vertinta, ar efektyviai valdomi valstybei priklausantys miškai. – Jei nuostolingai dirbančių urėdijų skaičius ir toliau augs, jos gali nebesugebėti tinkamai atlikti pavestų funkcijų“.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, o sąnaudos yra didžiausios. Nustatyta, kad 2003–2008 m. pardavus 1 kub. m medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo nuo 3 iki 12 kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje. Be to, 42 Lietuvos urėdijose dirba daugiausia darbuotojų iš visų trijų Baltijos valstybių. Panašų valstybinių miškų plotą turinčioje Estijoje valstybinius miškus prižiūri du kartus mažiau specialistų nei Lietuvos urėdijose. Tuo tarpu Latvijos valstybinių miškų plotas yra daugiau nei penktadaliu didesnis, tačiau juos prižiūri šiek tiek mažiau darbuotojų nei Lietuvoje.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybiniai miškai galėtų duoti didesnę naudą
Valstybinio audito ataskaita Valstybinių miškų ūkio veikla
|
|
2010-04-23
|
Valstybiniai miškai galėtų duoti didesnę naudą
|
„Daugumos valstybinius miškus valdančių urėdijų ir jų veiklą koordinuojančios Generalinės miškų urėdijos veikla yra nepakankamai efektyvi, - teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, susipažinęs su audito ataskaita, kurioje vertinta, ar efektyviai valdomi valstybei priklausantys miškai. - Jei nuostolingai dirbančių urėdijų skaičius ir toliau augs, jos gali nebesugebėti tinkamai atlikti pavestų funkcijų“.
Audito ataskaitoje pažymima, kad Miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija neatnaujinta nuo jos paskelbimo 2002 m., todėl neatsižvelgiama į per aštuonerius metus įvykusius esminius Lietuvos ūkio pokyčius. Be to, valstybės institucijoms vis dar galutinai neapsisprendus dėl optimalaus miškų urėdijų skaičiaus, lieka neįgyvendintas strategijos tikslas - pertvarkyti ir optimizuoti valstybinių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemą. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybės miškų ūkio politikos kryptis turėjo nustatyti Seimas, tačiau, viršydamas kompetenciją, 2002 m. jas nustatė aplinkos ministras.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, o sąnaudos yra didžiausios. Nustatyta, kad 2003-2008 m. pardavus 1 kub. m medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo nuo 3 iki 12 kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje. Be to, 42 Lietuvos urėdijose dirba daugiausia darbuotojų iš visų trijų Baltijos valstybių. Panašų valstybinių miškų plotą turinčioje Estijoje valstybinius miškus prižiūri du kartus mažiau specialistų nei Lietuvos urėdijose. Tuo tarpu Latvijos valstybinių miškų plotas yra daugiau nei penktadaliu didesnis, tačiau juos prižiūri šiek tiek mažiau darbuotojų nei Lietuvoje.
Visose trijose Baltijos valstybėse valstybinius miškus prižiūrinčios įmonės valstybei moka papildomus atskaitymus. Lietuvoje 2003-2008 m. nustatyti 5 proc. papildomi atskaitymai buvo mažiausi iš trijų Baltijos valstybių. Todėl į Lietuvos biudžetą kasmet surinkta keliskart mažiau įmokų nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos biudžetą 2003-2008 m. papildydavo 13-23 mln. Lt papildomų atskaitymų, Estijos, parduodančios mažiau medienos nei Lietuva, - 52-61 mln. Lt, o Latvijos, lenkiančios Lietuvą parduodama mediena, - 92-143 mln. Lt.
Pasak valstybinių auditorių, Lietuvos urėdijos nevienodai efektyviai naudoja turimus išteklius, todėl skirtingų urėdijų parduodamos medienos kaina skiriasi daugiau nei trečdaliu, o jos paruošimo sąnaudos - iki 42 proc. 2008 metus nuostolingai baigė Nemenčinės ir Zarasų urėdijos, o 2009 metus - Ignalinos, Šalčininkų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų urėdijos.
Dalis urėdijų nepakankamai efektyviai panaudoja medienos ruošos mechanizmus, kurių įsigijimo vertė - apie 80 mln. Lt. Auditoriai nustatė, kad 2007-2008 m. nustatytų minimalių medienos išvežimo normų neįvykdė apie 30 proc. urėdijų turimų medienai išvežti skirtų transporto priemonių. Nors turimą techniką urėdijos naudojo nepakankamai efektyviai, Druskininkų, Jurbarko, Kauno, Kretingos, Prienų ir Tauragės urėdijos įsigijo dar 7 naujas medienos transportavimo priemones.
Valstybiniai auditoriai turėjo priekaištų ir dėl nepakankamai rezultatyviai naudojamos informacinės sistemos „Miško skaita“, kuriai kurti ir įdiegti panaudota 2,5 mln. Lt. Nors informacinė sistema pradėta naudoti 2004 m. pabaigoje, tačiau Generalinė miškų urėdija, užsakiusi informacinę sistemą, iki šiol ja nesinaudoja, miškų urėdijos naudojasi ne visomis šios sistemos funkcijomis.
Nustatyta, kad 2009 m. kai kurios miškų urėdijos netaikė sankcijų įmonėms už nevykdomus įsipareigojimus nupirkti sutartą medienos kiekį, todėl nebuvo išieškota iki 2 mln. Lt baudų. Generalinė miškų urėdija neišreikalavo, kad urėdijos įsipareigojimų nevykdantiems pirkėjams taikytų sankcijas.
Valstybės kontrolė pažymi, kad vėluojama atlikti valstybinių miško žemės sklypų kadastrinius matavimus, įregistruoti juos valstybės vardu ir perduoti patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Miško žemės ir miško vertės neapskaičius finansinėse ataskaitose, valstybė nežino, kiek ir kokios vertės turto ji turi.
Valstybės kontrolė šalies Vyriausybei rekomendavo parengti teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad valstybei priklausantys miškai ir žemė būtų apskaityta finansinėse ataskaitose, bei pakeisti Miškų įstatymą, nustatant miškų ūkio politikos kryptis. Taip pat rekomenduota patvirtinti miškų ūkio strategiją, kurioje būtų aptarti miškų valdymo tobulinimo ir veiklos efektyvumo didinimo klausimai, priimti sprendimus dėl optimalaus miškų urėdijų skaičiaus. Aplinkos ministerijai pasiūlyta įvertinti, kaip Generalinė miškų urėdija koordinavo ir kontroliavo urėdijų veiklą. Generalinei miškų urėdijai nurodyta koreguoti medienos kirtimų ir pardavimų apimtis pagal medienos rinkos tendencijas, pradėti naudoti informacinę sistemą „Miško skaita“, pateiktos rekomendacijos tobulinti kitas veiklos sritis.
Papildoma informacija: Mindaugas Milčiūnas, 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas, (8 5) 266 6863
Valstybinio audito ataskaita Valstybinių miškų ūkio veikla
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
Informacija leidėjams:
Lietuvos miško žemės plotas 2009 m. sausio 1 d. buvo daugiau nei 2 mln. ha, užėmė 32,9 proc. šalies teritorijos. 2008 m. valstybinių miškų plotas buvo 1,1 mln. ha. Miško ūkyje ir medienos, medienos dirbinių pramonėje 2008 m. sukurta 3,6 mlrd. Lt šalies bendrojo vidaus produkto. Miškų urėdijose dirba daugiau negu 4400 darbuotojų. 42 miškų urėdijos, valdydamos valstybės joms patikėtą 230 mln. Lt kapitalą (be žemės ir miško vertės), uždirba apie 500 mln. Lt pajamų ir patiria apie 400 mln. Lt išlaidų. Generalinei miškų urėdijai išlaikyti iš valstybės biudžeto 2009 m. skirta 2,3 mln. Lt (2008 m. skirta 30 proc. daugiau).
|
|
2010-04-19
|
Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo švaros akcijoje „Darom?
|
Šiemet pirmą kartą Valstybės kontrolės darbuotojai organizuotai dalyvavo balandžio 17 d. vykusioje akcijoje„Darom 2010?. Valstybiniai auditoriai ir administracinių padalinių specialistai kartu su šeimų nariais tvarkė teritoriją Vilniuje, A. Juozapavičiaus gatvėje. Kiti darbuotojai individualiai tvarkė šalia namų esančius parkus, miškus, upių pakrantes.
Pasak Audito plėtros departamento Audito metodikos ir mokymo skyriaus vedėjos Rasos Kudžmienės, smagu dirbti kolektyve, kuriam svarbios ekologinės problemos.„Dalyvaudami tokiose akcijose ne tik rūpinamės mus supančia aplinka, bet ir išbandome savo komandinius įgūdžius, rodome sektiną pavyzdį kitoms institucijoms. Džiaugiuosi savo kolegomis, kurie ne tik žodžiais, bet ir darbais siekia, kad Valstybės kontrolė būtų socialiai atsakinga institucija?, - sako R. Kudžmienė.
2010-ieji Valstybės kontrolėje paskelbti Socialinės atsakomybės metais. Pradedant nuo mažų darbų - dalyvavimo ekologinėse, kraujo donorystės, labdaros rinkimo ir kitose akcijose, taupant energetinius resursus ir popierių, skatinimo derinti darbą ir šeimą - pamažu bus siekiama platesnių socialinės atsakomybės tikslų.
Nuo 2008 m. organizuojamos akcijos„Darom“tikslas - ugdyti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į kasdien vis aktualesnes ekologines problemas, skatinti žmones susimąstyti apie savo veiksmų pasekmes ir būti socialiai aktyviems. Šiemet akcijoje dalyvavo per 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, surinkta apie 15 tūkst. tonų įvairių atliekų.
Papildoma informacija: Komunikacijos departamento direktorė Orijana Jakimauskienė, tel. (8 5) 266 6803.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6795, inga.balzekaite@vkontrole.lt
|
|
2010-04-19
|
Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo švaros akcijoje „Darom“
|
|
 Šiemet pirmą kartą Valstybės kontrolės darbuotojai organizuotai dalyvavo balandžio 17 d. vykusioje akcijoje „Darom 2010“. Valstybiniai auditoriai ir administracinių padalinių specialistai kartu su šeimų nariais tvarkė teritoriją Vilniuje, A. Juozapavičiaus gatvėje. Kiti darbuotojai individualiai tvarkė šalia namų esančius parkus, miškus, upių pakrantes.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo švaros akcijoje „Darom“
Švaros akcijos „Darom“ akimirkos
|
|
2010-04-16
|
Giedrė Švedienė: būsiu reikli Valstybės kontrolės rekomendacijų nevykdančioms valstybės institucijoms
|
|
 Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, šiandien Valstybės kontrolės darbuotojams pristačiusi naująją valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę, linkėjo institucijai ir toliau atsakingai dirbti valstybei ir visuomenei, užtikrinant, kad valstybės ištekliais būtų naudojamasi skaidriai, o valstybės turtas tvarkomas sąžiningai.
Naujoji valstybės kontrolierė G. Švedienė džiaugėsi tapusi vadove institucijos, kurioje dirba kompetentingi, principingi, darbštūs žmonės. „Dirbdama Valstybės kontrolėje pamačiau, kad jos darbuotojai – darni komanda, šilti, stiprias vertybes turintys žmonės. Tikiu, kad gilindami savo kompetenciją, tobulėdami profesinėje srityje ir toliau sėkmingai vykdysime Valstybės kontrolės misiją“, – sakė G. Švedienė. Ji pažadėjo būti reikli tiek sau ir savo vadovaujamai institucijai, tiek audituojamiems subjektams, kurie neatsakingai žiūri į valstybės turto valdymą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Giedrė Švedienė: būsiu reikli Valstybės kontrolės rekomendacijų nevykdančioms valstybės institucijoms
|
|
2010-04-16
|
Giedrė Švedienė: būsiu reikli Valstybės kontrolės rekomendacijų nevykdančioms valstybės institucijoms
|
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, šiandien Valstybės kontrolės darbuotojams pristačiusi naująją valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę, linkėjo institucijai ir toliau atsakingai dirbti valstybei ir visuomenei, užtikrinant, kad valstybės ištekliais būtų naudojamasi skaidriai, o valstybės turtas tvarkomas sąžiningai.
„Visi mes labai vertiname Valstybės kontrolės pateikiamas pastabas. Tačiau kartais valstybės ir savivaldybių institucijos audito metu nustatytas problemas sprendžia pernelyg vangiai. Todėl linkiu bendromis pastangomis siekti, kad problemos būtų ne tik nustatomos, bet ir sprendžiamos. Dirbkite negailėdami savęs, negailėdami jėgų, negailėdami laiko“, – sakė I. Degutienė.
Naujoji valstybės kontrolierė G. Švedienė džiaugėsi tapusi vadove institucijos, kurioje dirba kompetentingi, principingi, darbštūs žmonės. „Dirbdama Valstybės kontrolėje pamačiau, kad jos darbuotojai – darni komanda, šilti, stiprias vertybes turintys žmonės. Tikiu, kad gilindami savo kompetenciją, tobulėdami profesinėje srityje ir toliau sėkmingai vykdysime Valstybės kontrolės misiją“, – sakė G. Švedienė.
Ji pažadėjo būti reikli tiek sau ir savo vadovaujamai institucijai, tiek audituojamiems subjektams, kurie neatsakingai žiūri į valstybės turto valdymą. „Efektyvus valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimas bus vienas iš mano veiklos prioritetų. Tačiau tik kompleksinis visų darbas gali duoti gerų rezultatų. Todėl Seimo, vykdančio parlamentinę kontrolę, Vyriausybės ir pačių audituojamų subjektų dėmesys rekomendacijų įgyvendinimui turi būti didesnis“, – teigė G. Švedienė.
Naująją valstybės kontrolierę pasveikinęs Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas linkėjo ir toliau rūpintis pagrindiniu Valstybės kontrolės turtu – žmonėmis ir jų žiniomis, nes tik jų pagalba institucija ir toliau galės pateisinti visuomenės lūkesčius.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė, (8 5) 266 6803
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-04-15
|
Valstybės kontroliere paskirta Giedrė Švedienė
|
|
 Seimui balsų dauguma pritarus šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamai Giedrės Švedienės kandidatūrai, ji paskirta penktąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kontroliere. G. Švedienė pakeis daugiau nei penkerius metus Valstybės kontrolei vadovavusią Rasą Budbergytę, pradėsiančią dirbti Europos Audito Rūmų nare.
Dėkodama šalies Prezidentei ir Parlamentui už parodytą pasitikėjimą, G. Švedienė pažadėjo panaudoti visą savo profesinę patirtį ir žinias, kad mokesčių mokėtojų pinigai ir valstybės turtas būtų naudojami taupiai ir efektyviai. „Efektyvus ir skaidrus Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimas, sėkmingas apskričių viršininkų administracijų reformos įgyvendinimas, sklandus perėjimas prie naujos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos, naujos Valstybinio audito strategijos 2011-2015 metams parengimas - tai kelios prioritetinės artimiausio laikotarpio mano veiklos sritys ”, - sako G. Švedienė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontroliere paskirta Giedrė Švedienė
|
|
2010-04-15
|
Valstybės kontroliere paskirta Giedrė Švedienė
|
Seimui balsų dauguma pritarus šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamai Giedrės Švedienės kandidatūrai, ji paskirta penktąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kontroliere. G. Švedienė pakeis daugiau nei penkerius metus Valstybės kontrolei vadovavusią Rasą Budbergytę, pradėsiančią dirbti Europos Audito Rūmų nare.
Dėkodama šalies Prezidentei ir Parlamentui už parodytą pasitikėjimą, G. Švedienė pažadėjo panaudoti visą savo profesinę patirtį ir žinias, kad mokesčių mokėtojų pinigai ir valstybės turtas būtų naudojami taupiai ir efektyviai. „Efektyvus ir skaidrus Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimas, sėkmingas apskričių viršininkų administracijų reformos įgyvendinimas, sklandus perėjimas prie naujos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos, naujos Valstybinio audito strategijos 2011-2015 metams parengimas - tai kelios prioritetinės artimiausio laikotarpio mano veiklos sritys ”, - sako G. Švedienė.
Kandidatės į Valstybės kontrolės vadovus pristatymo kalboje Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas Seime teigė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiki G. Švedienės kvalifikacija tinkamai vadovauti Lietuvos aukščiausiajai audito institucijai. „Pažįstantys G. Švedienę ją apibūdina kaip stiprią ir ryžtingą asmenybę, reiklią tiek sau, tiek kitiems, ieškančią naujų darbo metodų ir formų. Respublikos Prezidentė mano, kad asmeninės ir dalykinės G. Švedienės savybės, darbo viešajame sektoriuje ir atstovaujant šalį patirtis bus naudingos ir tolesniam efektyviam Valstybės kontrolės darbui“, - teigė vyriausiasis patarėjas.
G. Švedienė yra įgijusi ekonominės kibernetikos specialybę Vilniaus universitete, vėliau ekonomikos mokslų magistro laipsnį Centrinės Europos universitete Prahoje bei bankininkystės ir finansų magistro laipsnį Milane. G. Švedienė didžiąją savo profesinės karjeros dalį skyrė viešajam sektoriui: dirbo Lietuvos Respublikos Nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijose.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, penkerių metų kadencijai valstybės kontrolierių skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė, (8 5) 266 6803.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-04-15
|
Šiandien - paskutinė valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės darbo diena
|
Šiandien Rasa Budbergytė baigia valstybės kontrolierės kadenciją. Gegužės pradžioje ji pradės eiti Europos Audito Rūmų narės pareigas.
„Džiaugiuosi, kad per penkerius metus valstybinio audito rekomendacijos daugeliui institucijų padėjo sėkmingai įgyvendinti būtinus pertvarkymus ir tobulinti savo veiklą. Žinoma, norėtųsi dar ryškesnių teigiamų poslinkių, tačiau tai, kad Valstybės kontrolės siūlymai vis labiau veikia kaip pokyčių katalizatorius, yra svarbus pasiekimas šiai institucijai“, - sako R. Budbergytė. Pasak jos, valstybiniai veiklos auditai atkreipė valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į problemas energetikos, socialinės ir sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo, teisėsaugos, transporto ir kitose srityse. Finansinio ir teisėtumo audito ataskaitose pateiktos išvados padėjo gerinti viešojo sektoriaus finansų apskaitą, paspartino šios apskaitos reformą, užkirto kelią teisės aktų pažeidimams. Be to, Valstybės kontrolė sėkmingai atlieka Europos Sąjungos paramos naudojimo auditą, stiprina informacinių technologijų audito sritį, kasmet Seimui pateikia kompetentingas išvadas, nurodydama valstybės finansų ir turto valdymo bei valstybės biudžeto vykdymo problemas ir siūlydama jų sprendimus.
Atsisveikindama su Valstybės kontrolės darbuotojais R. Budbergytė dėkojo už jų principingumą ir pastangas kelti savo profesinę kvalifikaciją. Ji priminė, kad valstybinis auditas nėra tikslas, o tik priemonė siekti, kad valstybės turtas būtų valdomas išmintingai. Todėl, pasak R. Budbergytės, valstybiniai auditoriai turėtų nuolat ugdyti gebėjimus dirbti ne tik efektyviai, bet ir kūrybiškai.
R. Budbergytė teigė, kad dirbdama Europos Audito Rūmuose sieks didinti audito poveikį, stiprinti ryšius su nacionalinėmis audito institucijomis. „Pradedu naują profesinės karjeros etapą. Priimu jį kaip iššūkį, kaip naują galimybę prisidėti ne tik prie mūsų šalies, bet ir prie visos Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų interesų gynimo“, - teigia R. Budbergytė. Ji žadėjo palaikyti glaudžius ryšius su Lietuvos institucijomis ir informuoti jas apie pažangias audito naujoves ir gerąją praktiką.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė, (8 5) 266 6803, 8 682 53590, ojakimauskiene@vkontrole.lt
|
|
2010-04-15
|
Šiandien - paskutinė valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės darbo diena
|
|
 Šiandien Rasa Budbergytė baigia valstybės kontrolierės kadenciją. Gegužės pradžioje ji pradės eiti Europos Audito Rūmų narės pareigas.
„Džiaugiuosi, kad per penkerius metus valstybinio audito rekomendacijos daugeliui institucijų padėjo sėkmingai įgyvendinti būtinus pertvarkymus ir tobulinti savo veiklą. Žinoma, norėtųsi dar ryškesnių teigiamų poslinkių, tačiau tai, kad Valstybės kontrolės siūlymai vis labiau veikia kaip pokyčių katalizatorius, yra svarbus pasiekimas šiai institucijai“, - sako R. Budbergytė. Pasak jos, valstybiniai veiklos auditai atkreipė valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į problemas energetikos, socialinės ir sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo, teisėsaugos, transporto ir kitose srityse. Finansinio ir teisėtumo audito ataskaitose pateiktos išvados padėjo gerinti viešojo sektoriaus finansų apskaitą, paspartino šios apskaitos reformą, užkirto kelią teisės aktų pažeidimams. Be to, Valstybės kontrolė sėkmingai atlieka Europos Sąjungos paramos naudojimo auditą, stiprina informacinių technologijų audito sritį, kasmet Seimui pateikia kompetentingas išvadas, nurodydama valstybės finansų ir turto valdymo bei valstybės biudžeto vykdymo problemas ir siūlydama jų sprendimus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Šiandien - paskutinė valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės darbo diena
|
|
2010-04-13
|
Biudžetinės įstaigos dosniai moka už darbus, kuriuos turėtų atlikti pačios
|
|
 Valstybės kontrolė nustatė, kad beveik per trejus metus vien tik ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, išleido apie 70 mln. Lt. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, institucijos neretai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, bet samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažna Aplinkos, Ūkio, Energetikos ministerijose. Pagal neaiškius principus formuojamos darbo grupės įstatymų projektams rengti, nes nereglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos į tokias grupes atrenkami verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir kiti asmenys. Valstybės institucijos ne visada pateikia teisės aktus priimantiems asmenims ir visuomenei informaciją, iš kokių asmenų pagal sutartis pirko projektų rengimo paslaugas. Dėl šių priežasčių didėja neteisėtos įtakos teisėkūros procesui rizika.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Biudžetinės įstaigos dosniai moka už darbus, kuriuos turėtų atlikti pačios
Valstybinio audito ataskaita Valstybės institucijų perkamos tyrimų, konsultavimo ir teisinės paslaugos
|
|
2010-04-13
|
Biudžetinės įstaigos dosniai moka už darbus, kuriuos turėtų atlikti pačios
|
Valstybės kontrolė nustatė, kad beveik per trejus metus vien tik ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, išleido apie 70 mln. Lt. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, institucijos neretai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, bet samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažna Aplinkos, Ūkio, Energetikos ministerijose. Pagal neaiškius principus formuojamos darbo grupės įstatymų projektams rengti, nes nereglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos į tokias grupes atrenkami verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir kiti asmenys. Valstybės institucijos ne visada pateikia teisės aktus priimantiems asmenims ir visuomenei informaciją, iš kokių asmenų pagal sutartis pirko projektų rengimo paslaugas. Dėl šių priežasčių didėja neteisėtos įtakos teisėkūros procesui rizika.
Ne visada taupiai ir rezultatyviai perkami tyrimai. Jų pirkimas nėra koordinuojamas, todėl neišnaudojamos visos galimybės pasinaudoti jau nupirktų tyrimų rezultatais. Tyrimus perkančios institucijos be ekspertų įvertinimo ir ne visada pagrįstai juos įvardija moksliniais tyrimais ir netaiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Valstybės kontrolė jau prieš ketverius metus atkreipė dėmesį į šią problemą, tačiau ji iš esmės liko neišspręsta. Valstybės institucijos neįpareigotos pagrįsti tyrimų pirkimo tikslingumo ir vertinti panaudotų lėšų rezultatyvumo.
Auditorių nuomone, valstybės institucijos neretai be būtino reikalo samdo advokatus atstovauti jų interesams teismuose. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra per trejus metus už teisines paslaugas sumokėjo 322 tūkst. Lt. Auditorių apskaičiavimu, už tas lėšas papildomai įsteigus dar dvi teisininkų pareigybes, būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, be to, būtų kaupiama funkcijoms atlikti reikalinga patirtis.
Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose Vyriausybei siūloma suformuoti bendrus valstybės biudžeto lėšų teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms pirkti naudojimo principus, teisės aktuose aiškiai apibrėžti teisės akto rengėjų sąvoką ir numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad būtų paviešinti teisės aktų rengėjai, sukurti duomenų bazę, kurioje būtų registruojami duomenys apie visus valstybės lėšomis planuojamus pirkti, vykdomus ir atliktus tyrimus.
Papildoma informacija: Sigita Gorovniova, Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6748.
Valstybinio audito ataskaita Valstybės institucijų perkamos tyrimų, konsultavimo ir teisinės paslaugos
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2010-04-09
|
Valstybės kontrolė paminėjo atkūrimo 20-metį
|
„Valstybės kontrolė savo dvidešimtmetį pasitinka kaip viena pažangiausių ir profesionaliausiai dirbančių institucijų. Šis pripažinimas ne tik džiugina, bet ir įpareigoja toliau nuolat tobulėti ir pateisinti Lietuvos žmonių lūkesčius“, – Valstybės kontrolės atkūrimo 20 metų sukakties proga LR Seime surengtame minėjime Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą perskaitė vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. Jis palinkėjo, kad institucija ir ateityje išliktų nepriklausoma, šiuolaikiška, efektyvi ir lanksti.
Renginyje dalyvavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad Lietuvos žmonės iš savo valstybės tikisi daugiau tvarkos, skaidrumo ir teisingumo. „Kartais girdime spekuliacijų apie tvirtos rankos ilgesį, tačiau tokias kalbas kalbantieji užmiršta pridurti, kad tvirta ranka ar kietas kumštis savaime nėra jokia vertybė. Vertybe jis tampa tik tada, kai stoja ginti bendro turto, bendrų interesų, tvarkos, skaidrumo ir teisingumo. Būtent to ir laukia Lietuvos žmonės iš savo valstybės, iš reprezentatyvių jos institucijų, iš Valstybės kontrolės – taip pat“, – sakė I. Degutienė. Parlamento vadovė atkreipė dėmesį, kad gyventojai vis labiau pasitiki Valstybės kontrole. „Jūsų darbai ne kartą atidengė skaudžias mūsų gyvenimo problemas, o po to pateikė profesionalių rekomendacijų, kaip taisyti esamą padėtį. Taip ir įsivaizduoju Jūsų institucijos paskirtį – ne gąsdinti ir bausti, o pirmiausia analizuoti ir ieškoti efektyvesnio tvarkymosi galimybių. 20 metų patirtis rodo, kad tai įmanoma, o gyventojų pasitikėjimas Jūsų institucija rodo, kad tautai ir valstybei to labai reikia“, – sakė Seimo Pirmininkė.
Ministro Pirmininko sveikinimą perdavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas taip pat pabrėžė Valstybės kontrolės teikiamą naudą Vyriausybei. „Į Valstybės kontrolę žiūrime kaip į patikimą ekspertų komandą, ne tik iškeliančią problemas, bet ir siūlančią konkrečias priemones joms spręsti. Jūsų išvados ragina spartinti reformų tempą ir sisteminių permainų gylį“, – tvirtino D. Jankauskas.
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pasidžiaugė glaudžiu Valstybės kontrolės ir Audito komiteto bendradarbiavimu. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi bendru prasmingu mūsų darbu sprendžiant aktualias ir reikšmingas Lietuvos valstybėje kylančias problemas. Ačiū už Jūsų profesionalumą, iniciatyvumą, sėkmingą planų įgyvendinimą“, – Valstybės kontrolės darbuotojams sakė L. Graužinienė.
Tuo tarpu valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad institucija būtų nepasiekusi tokių rezultatų, jei joje visais laikais nebūtų dirbę atsakingi, tvirtas moralines nuostatas turintys, savo darbui atsidavę ir atsakomybę visuomenei už valstybės gerovę jaučiantys asmenys.
Renginyje savo atsiminimais apie atkurtą instituciją dalijosi buvę valstybės kontrolieriai Kazimieras Uoka, Vidas Kundrotas ir Jonas Liaučius, Valstybės kontrolės darbuotojai.
Valstybės kontrolė buvo atkurta 1990 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtu įstatymu.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė, (8 5) 266 6803, 8 682 53590
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-04-09
|
Valstybės kontrolė paminėjo atkūrimo 20-metį
|
|
Valstybės kontrolė savo dvidešimtmetį pasitinka kaip viena pažangiausių ir profesionaliausiai dirbančių institucijų. Šis pripažinimas ne tik džiugina, bet ir įpareigoja toliau nuolat tobulėti ir pateisinti Lietuvos žmonių lūkesčius“, – Valstybės kontrolės atkūrimo 20 metų sukakties proga LR Seime surengtame minėjime Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą perskaitė vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. Jis palinkėjo, kad institucija ir ateityje išliktų nepriklausoma, šiuolaikiška, efektyvi ir lanksti.
Valstybės kontrolė buvo atkurta 1990 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtu įstatymu.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė paminėjo atkūrimo 20-metį
Renginio akimirkos
|
|
2010-04-06
|
Prezidentė į valstybės kontrolieriaus pareigas siūlo Giedrę Švedienę
|
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia Giedrės Švedienės kandidatūrą į valstybės kontrolieriaus pareigas. Nuo 2009 m. liepos Valstybės kontrolėje dirbanti G. Švedienė šiuo metu eina 3-iojo audito departamento direktoriaus pareigas.
Kandidatė yra įgijusi ekonominės kibernetikos specialybę Vilniaus universitete, vėliau ekonomikos mokslų magistro laipsnį Centrinės Europos universitete Prahoje bei bankininkystės ir finansų magistro laipsnį Milane. G.Švedienė didžiąją savo profesinės karjeros dalį skyrė viešajam sektoriui: dirbo Lietuvos Respublikos Nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijose.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-04-06
|
Prieš 20 metų buvo atkurta Valstybės kontrolė
|
|
 1990 m. balandžio 5 d. įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pavaldus ir atskaitingas Valstybės kontrolės departamentas, vėliau atgavęs istorinį Valstybės kontrolės vardą. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė teigia, kad per 20 metų nacionalinė audito įstaiga sparčiai vystėsi ir tobulėjo. „Šiandien Valstybės kontrolės auditoriai sėkmingai atlieka sudėtingus finansinius ir veiklos auditus, teikia valdžios institucijoms reikšmingas rekomendacijas, skatinančias racionaliau valdyti valstybės turtą. Be to, teikiame patikimas išvadas Europos Komisijai apie Europos Sąjungos paramos naudojimą. Džiaugiuosi, kad Valstybės kontrolėje susiformavo profesionalus valstybinių auditorių ir kitų valstybės tarnautojų korpusas, kuris nuolat tobulina savo gebėjimus, dirba sąžiningai, yra nepriklausomas, objektyvus ir nešališkas“, – sako valstybės kontrolierė R. Budbergytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Prieš 20 metų buvo atkurta Valstybės kontrolė
|
|
2010-04-06
|
Prieš 20 metų buvo atkurta Valstybės kontrolė
|
1990 m. balandžio 5 d. įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pavaldus ir atskaitingas Valstybės kontrolės departamentas, vėliau atgavęs istorinį Valstybės kontrolės vardą. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė teigia, kad per 20 metų nacionalinė audito įstaiga sparčiai vystėsi ir tobulėjo.„Šiandien Valstybės kontrolės auditoriai sėkmingai atlieka sudėtingus finansinius ir veiklos auditus, teikia valdžios institucijoms reikšmingas rekomendacijas, skatinančias racionaliau valdyti valstybės turtą. Be to, teikiame patikimas išvadas Europos Komisijai apie Europos Sąjungos paramos naudojimą. Džiaugiuosi, kad Valstybės kontrolėje susiformavo profesionalus valstybinių auditorių ir kitų valstybės tarnautojų korpusas, kuris nuolat tobulina savo gebėjimus, dirba sąžiningai, yra nepriklausomas, objektyvus ir nešališkas“,„ sako valstybės kontrolierė R. Budbergytė.
Valstybės kontrolės 20-ųjų atkūrimo metinių proga balandžio 7 d., trečiadienį, Seimo III rūmų Konferencijų salėje rengiamas šventinis minėjimas. Renginyje institucijos 20-ies metų kelią apžvelgs ir savo prisiminimais apie darbą Valstybės kontrolėje dalinsis buvę valstybės kontrolieriai Kazimieras Uoka, Vidas Kundrotas ir Jonas Liaučius, dabartinė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, Valstybės kontrolės darbuotojai. Sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, bus perskaityti Respublikos Prezidentės ir Ministro Pirmininko sveikinimai. Šventėje dalyvaus esami ir buvę Valstybės kontrolės darbuotojai, Seimo komitetų vadovai, Seimo Audito komiteto nariai.
Papildoma informacija: Komunikacijos departamento direktorė orijana.jakimauskiene@vkontrole.lt), tel. (8 5) 266 6803, 8 682 53590
|
|
2010-04-06
|
Prezidentė į valstybės kontrolieriaus pareigas siūlo Giedrę Švedienę
|
|
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia Giedrės Švedienės kandidatūrą į valstybės kontrolieriaus pareigas. Nuo 2009 m. liepos Valstybės kontrolėje dirbanti G. Švedienė šiuo metu eina 3-iojo audito departamento direktoriaus pareigas.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Prezidentė į valstybės kontrolieriaus pareigas siūlo Giedrę Švedienę
(Nuotrauka Dž. G. Barysaitės)
|