Siekdama stiprinti viešojo sektoriaus valdymą, Valstybės kontrolė atnaujino bendradarbiavimo susitarimą su auditą atliekančiomis ir šiame procese dalyvaujančiomis institucijomis – Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, besikeičiančios aplinkybės ir nauji iššūkiai reikalauja peržiūrėti ir iš naujo apibrėžti bendradarbiavimo tikslus, sritis ir formas. „Tikiu, kad bendromis valstybinių auditorių, viešojo sektoriaus vidaus auditorių, savivaldybių kontrolierių ir atestuotų auditorių, atliekančių išorės auditą viešajame sektoriuje pastangomis, pasieksime norimą rezultatą — pagerinsime viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę, o tuo pačiu didės visuomenės pasitikėjimas auditu“, – sako G.Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė stiprina institucijų bendradarbiavimą geresniam viešojo sektoriaus auditui

Siekdama stiprinti viešojo sektoriaus valdymą, Valstybės kontrolė atnaujino bendradarbiavimo susitarimą su auditą atliekančiomis ir šiame procese dalyvaujančiomis institucijomis: Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, besikeičiančios aplinkybės ir nauji iššūkiai reikalauja peržiūrėti ir iš naujo apibrėžti bendradarbiavimo tikslus, sritis ir formas. „Tikiu, kad bendromis valstybinių auditorių, viešojo sektoriaus vidaus auditorių, savivaldybių kontrolierių ir atestuotų auditorių, atliekančių išorės auditą viešajame sektoriuje pastangomis, pasieksime norimą rezultatą - pagerinsime viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę, o tuo pačiu didės visuomenės pasitikėjimas auditu" - sako G.Švedienė.

Bendradarbiavimo susitarime numatyta dalintis profesine audito patirtimi, plėtoti auditorių darbo naudojimo tarpusavyje praktiką, tobulinti audito metodikas, sukurti audito kokybės užtikrinimo sistemą.

Keitimasis patirtimi išlieka svarbiausia bendradarbiavimo kryptimi, o galimybė naudotis vieni kitų darbu„ būtinybė, atsiradusi dėl viešajame sektoriuje vykstančios apskaitos reformos. Valstybės kontrolei svarbu perimti Lietuvos auditorių rūmų žinias ir patirtį, audituojant konsoliduotas ataskaitas. Su Finansų ministerija aktualus bendradarbiavimas derinant tarpusavyje vidaus ir išorės audito darbų vertinimus. Viešojo sektoriaus išorės auditoriams svarbu nedubliuoti vidaus auditorių darbo, o pasinaudojus jų vertinimais, mažinti darbų apimtis, kurios gerokai išaugs pradėjus audituoti konsoliduotas finansines ataskaitas.

Privačiam sektoriui, Lietuvos audito rūmams ir Vidaus audito asociacijai, aktualus bendradarbiavimas su valstybiniais auditoriais dalinantis tam tikros audito rūšies teorijos ir praktine patirtimi. Vidaus auditoriams naudingos Valstybės kontrolės žinios ir patirtis atliekant informacinių sistemų auditus. Tuo tarpu Lietuvos audito rūmus domina veiklos auditas, jo atlikimo metodika bei galimybė dalyvauti valstybinių auditorių atestavimo sistemos įgyvendinime.

Bendradarbiavimo susitarimą pasirašė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Vidaus auditorių asociacijos prezidentė Žaneta Pisarskienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidentė Jurgita Kirvaitienė ir Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Juozas Vaičiulis.


Papildoma informacija: Regina Rudokienė, Audito plėtros departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6772.

Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel.: (8 5) 266 6794, 8 609 98143; ngaidyte@vkontrole.lt

„Daugiau kaip prieš dešimt metų pradėta kurti Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol nebaigta ir neveikia tinkamai, o jos kūrimui gautas 51 mln. Lt panaudotas nerezultatyviai ir neefektyviai“, – teigia Valstybės kontrolė. Projektą vykdžiusių Kauno technologijos universiteto atsakingų darbuotojų veiksmuose gali būti turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių, todėl audito dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymi, kad Švietimo ir mokslo ministerija nuo pat informacinės sistemos kūrimo pradžios nepakankamai kontroliavo planuotų darbų įgyvendinimą.

Informacinė sistema turėjo standartizuoti ir sujungti visų šalies mokslo ir studijų institucijų bei organizacijų ir jų veiklą koordinuojančių institucijų informacijos sistemas, tačiau audito metu nustatyta, kad sistemos programinės įrangos kai kuriomis dalimis naudojosi mažiau negu 4 proc. numatytų vartotojų.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Dešimtmetį kurta mokslo ir studijų informacijos sistema dar nebaigta kurti

Valstybinio audito ataskaita: Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, organizacijų informacijos sistemų integravimas ir pertvarkymas

"Daugiau kaip prieš dešimt metų pradėta kurti Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol nebaigta ir neveikia tinkamai, o jos kūrimui gautas 51 mln. Lt panaudotas nerezultatyviai ir neefektyviai", – teigia Valstybės kontrolė. Projektą vykdžiusių Kauno technologijos universiteto atsakingų darbuotojų veiksmuose gali būti turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių, todėl audito dokumentai perduoti Generalinei prokuratūrai. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymi, kad Švietimo ir mokslo ministerija nuo pat informacinės sistemos kūrimo pradžios nepakankamai kontroliavo planuotų darbų įgyvendinimą.

Informacinė sistema turėjo standartizuoti ir sujungti visų šalies mokslo ir studijų institucijų bei organizacijų ir jų veiklą koordinuojančių institucijų informacijos sistemas, tačiau audito metu nustatyta, kad sistemos programinės įrangos kai kuriomis dalimis naudojosi mažiau negu 4 proc. numatytų vartotojų. Nauja penkerių metų trukmės informacinės sistemos kūrimo programa pradėta įgyvendinti 2007 m., nes iki to laiko ją diegusi įmonė, nepasiekusi numatytų rezultatų, sustabdė diegimo darbus. Sistemos kūrimas buvo tęsiamas neatlikus išlaidų ir naudos analizės ir neturint tolimesnės šios sistemos diegimo koncepcijos. Švietimo ir mokslo ministerija neskyrė reikiamo dėmesio lėšų naudojimui prižiūrėti ir pasiektiems rezultatams įvertinti ir planavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas naudoti tęsiant tik dalį nebaigtų sistemos kūrimo ir plėtros darbų.

Informacinių sistemų integravimą ir pertvarkymą vykdęs Kauno technologijos universitetas neužtikrino, kad sistemą diegusi įmonė laiku ir planuota apimtimi įvykdytų visus sutartyse numatytus įsipareigojimus. Jai nutraukus vykdytus informacijos sistemos kūrimo darbus, nebuvo pareikalauta sumokėti delspinigius ir kompensuoti atsiradusius nuostolius, o pakeitimai sutartyse buvo padaryti nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo. Tokie pakeitimai, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, turėjo būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

Auditoriai nustatė, kad nebuvo užtikrinta informacinės sistemos informacijos saugos procesų kontrolė ir veiklos tęstinumas, nepasirengta nenumatytų situacijų padarinių šalinimui. Atsitikus nenumatytam įvykiui, dalis duomenų gali tapti nepasiekiami, gali sutrikti mokslo ir studijų institucijų veikla. Pasak auditorių, liko neišspręsti informacinės sistemos turto, informacinių technologijų valdymo ir priežiūros klausimai.

Audito ataskaitoje pažymima, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir Kauno technologijos universitetas ėmėsi veiksmų informacinės sistemos kūrimo trūkumams ir nustatytiems teisės aktų neatitikimams pašalinti. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino priemonių planą, ministerija su Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos palaikymo ir plėtros konsorciumu pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl informacinės sistemos įgyvendinimo.

Valstybės kontrolės nuomone, sistemos diegimas būtų buvęs efektyvesnis ir rezultatyvesnis, jeigu būtų buvusi sudaryta galutinė sąmata ir atlikta šios sistemos plėtojimo naudos ir išlaidų analizė, patvirtintas priemonių planas, paskirti atsakingi asmenys ir nustatytos kontrolės procedūros.


Papildoma informacija: Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius (8 5) 266 6766.

Valstybinio audito ataskaita Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, organizacijų informacijos sistemų integravimas ir pertvarkymas


Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt

Lietuvoje sukurtos vidaus ir išorės audito sistemos grandys yra pajėgios užtikrinti valstybės finansų kontrolę, tačiau dėl tarpusavio bendravimo ir susikalbėjimo stygiaus neretai dubliuojama veikla, menkai  naudojamasi vieni kitų darbo rezultatais. Tai konstatuota Valstybės kontrolės išankstinio tyrimo metu įvertinus, kaip veikia Lietuvos vidaus ir išorės audito sistema. Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, labai svarbu ne tik teisiškai sukurti vidaus ir išorės audito sistemą, bet ir užtikrinti sklandų jos veikimą. „Atskiros audito grandys – vidaus auditoriai, savivaldybių kontrolieriai ir Valstybės kontrolė – nors ir yra nepriklausomos, galėtų padėti viena kitai. Jeigu visos finansų kontrolės grandys dirbtų koordinuotai, galėtume greičiau ir pigiau atlikti kiekvienam iš mūsų pavestas funkcijas. Taip ne tik sutaupytume valstybės lėšų, bet galėtume atlikti daugiau auditų, padėtume valstybei tvarkytis efektyviau“, – sako G. Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Viešojo sektoriaus auditoriai turėtų siekti geresnio tarpusavio susikalbėjimo

Išankstinio tyrimo ataskaita: Vidaus ir išorės audito sistema viešajame sektoriuje

Įvertinusi Statistikos departamento parengtą Ataskaitą dėl 2009 m. valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, Valstybės kontrolė konstatavo, kad dokumentas valstybės turto finansinę būklę atspindi tiek, kiek reikalauja galiojantys teisės aktai. Visgi audito išvadoje nurodyti tam tikri valstybės turto valdymo trūkumai. Ataskaitoje finansiniai įsipareigojimai padidinti 1,5 mlrd. Lt valstybės įmonių dotacijomis ar subsidijomis, kurios suteikiamos neatlygintinai ir negali būti priskirtos valstybės įsipareigojimams. Į Ataskaitoje nurodytus finansinius įsipareigojimus įskaityta tik pridėtinės vertės mokesčio permoka, tačiau neįskaitytos pelno, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių bei įmokų permokos, kurios sudaro apie 680 mln. Lt. Auditoriai negalėjo įsitikinti, ar Ataskaitoje nurodytos su Europos Sąjunga susijusios gautinos ir mokėtinos sumos yra teisingos, nes Finansų ministerijoje apskaita tvarkoma pinigų principu.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė pateikė išvadą dėl 2009 m. valstybės turto ataskaitos

Išvada dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2009 metais ataskaitos

Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigybei užimti.

Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.

Kviečiame dalyvauti konkurse!

Šiandien Varšuvoje trijų Europos Sąjungos (ES) šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos – aukščiausiųjų audito institucijų vadovai pasirašė bendrą audito ataskaitą, kurioje įvertintas kiekvienos šalies pasirengimas kovoti su gyvūnų platinamų ligų plitimu. 2007 m. Lietuva, Lenkija ir Slovakija tapo Šengeno erdvės narėmis. Bendro audito metu įvertinta, ar panaikinus sienų su ES valstybėmis kontrolę trijų naujųjų Šengeno erdvės narių sukurta veterinarinės kontrolės sistema atitinka ES keliamus reikalavimus, ar pasirengta greitai reaguoti į gyvūnų platinamų ligų protrūkius. Galutinis, visų trijų valstybių auditų rezultatus apibendrinantis dokumentas bus pateiktas ES institucijoms.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Lietuvos atsakingos institucijos sugebėjo sukurti sklandžiai ir tinkamai veikiančią epizootinio saugumo užtikrinimo sistemą, atitinkančią ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba numatė ir parengė reikiamas priemones, kurios leidžia užtikrinti gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų kontrolę Lietuvoje. Tai patvirtina 2009 metais laiku suvaldytas klasikinio kiaulių maro protrūkis Panevėžio rajone“, – teigia G. Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: Lietuva pajėgi užkirsti kelią gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimui

Valstybinio audito ataskaita: Epizootinio saugumo užtikrinimas

Valstybės  kontrolė  skelbia  konkursą Bendrųjų reikalų departamento Ūkio ir pirkimų skyriaus vedėjo pareigybei užimti.

Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.

Kviečiame dalyvauti konkurse!

Valstybės kontrolės ir Generalinės prokuratūros pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas padės ne tik stiprinant institucijų ryšius, bet ir teikiant tarpusavio pagalbą valstybinio audito, viešojo intereso gynimo ir nusikalstamų veikų tyrimo srityse, taikant aukštus reikalavimus profesinės veiklos kokybei. „Valstybės kontrolės ir Generalinės prokuratūros bendradarbiavimas yra viena iš priemonių pasiekti, kad valstybinio audito rekomendacijos būtų įgyvendintos dar efektyviau. Tikiu, kad šis bendradarbiavimas suteiks galimybę dar aktyviau reaguoti į auditų rezultatus ir bus naudingas abiejų tarnybų uždaviniams įgyvendinti “, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė stiprina bendradarbiavimą su Generaline prokuratūra

„Mokestinės nepriemokos į nacionalinį biudžetą ir socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ir jų išieškojimas tampa vis aktualesne problema. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ gautinų pajamų administravimo tvarkos suvienodinimas galėtų duoti geresnių rezultatų tiek šių institucijų biudžetams, tiek verslui“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad šalyje nesukurta bendra tokių skolų administravimo sistema, mokesčių administratoriai tarpusavyje bendradarbiauja nepakankamai, nėra bendros duomenų bazės, mokėjimo lengvatos suteikiamos pagal skirtingus principus. Visa tai neleidžia efektyviau mažinti įsiskolinimus ir beviltiškas skolas, sukuria papildomų sunkumų pareigingiems mokesčių ir įmokų mokėtojams.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė siūlo suvienodinti mokestinių nepriemokų ir įmokų įsiskolinimo administravimą

Valstybinio audito ataskaita: Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas

XX Tarptautinės aukščiausių audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Kongrese buvo patvirtinti atnaujinti ir visiškai nauji INTOSAI audito standartai (ISSAIs) ir INTOSAI gero valdymo (GOVs) principai. Patvirtinus net 40 standartų ir GOVs, pirmąkart INTOSAI turi aiškią tarptautinių audito standartų sistemą, kurią nacionalinės aukščiausios audito institucijos (AAI) gali naudoti priklausomai nuo savo šalių specifikos. Kongrese taip pat vienbalsiai patvirtintas naujas INTOSAI Strateginis planas 2011-2016 m. laikotarpiui. Jame išskirti šie 6 strateginiai jo prioritetai: AAI nepriklausomumo stiprinimas; audito standartų įdiegimas; AAI gebėjimų stiprinimas; AAI vertės ir naudos visuomenei komunikacija; kova su korupcija; INTOSAI komunikacijos stiprinimas.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Patvirtinti nauji INTOSAI standartai ir organizacijos Strateginis planas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmetęs Vilniaus rajono savivaldybės skundą, kuriuo ji ginčijo Valstybės kontrolės sprendimo reikalavimą į valstybės biudžetą grąžinti daugiau kaip 2 mln. Lt ne pagal paskirtį panaudotų valstybės biudžeto lėšų, pripažino, jog Valstybės kontrolės sprendimas yra teisėtas. Savivaldybė šias lėšas turės grąžinti į valstybės biudžetą. Primename, jog Vilniaus rajono savivaldybėje atlikdami finansinį ir teisėtumo auditą už 2009 metus valstybiniai auditoriai nustatė, kad savivaldybė ne pagal paskirtį naudojo mokinio krepšelio lėšas ir asignavimus, skirtus valstybinėms funkcijoms atlikti, ne visada laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat atmetė Kauno rajono savivaldybės tarybos prašymą panaikinti Valstybės kontrolės sprendimo kai kuriuos punktus, kurie savivaldybės vadovus įpareigojo įstatymų nustatyta tvarka traukti teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Teismai pripažino teisėtais Valstybės kontrolės sprendimus

Valstybinio audito ataskaita: Dėl Vilniaus rajono savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

Valstybinio audito ataskaita: Dėl Kauno rajono savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

Patobulintas medicininių atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas padėtų saugiau tvarkyti medicinines atliekas, teigia Valstybės kontrolės auditoriai. Teisės aktuose nėra aiškios medicininių atliekų tvarkymo sampratos, nepatvirtinta farmacinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir apmokėjimo tvarka, nenustatyti medicininių atliekų, susidarančių teikiant gyvūnų sveikatos priežiūros paslaugas, tvarkymo reikalavimai. Taip sudaromos sąlygos medicinines atliekas, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, šalinti kartu su buitinėmis atliekomis. Tai daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei tobulinti medicininių atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą. Aplinkos ministerija turėtų numatyti priemones, užtikrinančias pavojingų medicininių atliekų judėjimo srautų kontrolės veiksmingumą. Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijoms pasiūlyta nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų poreikį šalinti nepavojingas medicinines atliekas sąvartynuose ir, siekiant taupesnio šių atliekų tvarkymo, siūlyti regionų atliekų tvarkymo centrams sudaryti galimybes nepavojingas medicinines atliekas šalinti regioniniuose atliekų sąvartynuose.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Medicininės atliekos turėtų būti tvarkomos saugiau

Valstybinio audito ataskaita: Medicininių atliekų tvarkymas