|
2010-08-30
|
Vilniaus savivaldybė įvykdė praėjusiais metais priimto sprendimo reikalavimus
|
|
 Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė visus 2009 m. valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtame sprendime nurodytus reikalavimus. Valstybės kontrolė pernai šioje savivaldybėje nustatė reikšmingų pažeidimų tvarkant valstybės biudžeto lėšų ir turto apskaitą bei konstatavo, kad valstybės turtas buvo naudojamas pažeidžiant teisės aktus, todėl buvo priimtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimas, įpareigojantis ištaisyti pažeidimus.
Vykdydama sprendimą, savivaldybė į valstybės biudžetą grąžino netinkamai panaudotas 106 tūkst. Lt tikslinės paskirties lėšas. Ji taip pat buvo įpareigota iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ išieškoti 360 tūkst. Lt žalą, padarytą savivaldybei įmonei vykdant investicinius projektus. Savivaldybė Valstybės kontrolei pateikė dokumentus, įrodančius, kad lėšos buvo išieškotos ir sugrąžintos į savivaldybės biudžetą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Vilniaus savivaldybė įvykdė praėjusiais metais priimto sprendimo reikalavimus 
Išvada „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybėje“ vykdymo kontrolės baigimo
|
|
2010-08-30
|
Vilniaus savivaldybė įvykdė praėjusiais metais priimto sprendimo reikalavimus
|
Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė visus 2009 m. valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtame sprendime nurodytus reikalavimus. Valstybės kontrolė pernai šioje savivaldybėje nustatė reikšmingų pažeidimų tvarkant valstybės biudžeto lėšų ir turto apskaitą bei konstatavo, kad valstybės turtas buvo naudojamas pažeidžiant teisės aktus, todėl buvo priimtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimas, įpareigojantis ištaisyti pažeidimus.
Vykdydama sprendimą, savivaldybė į valstybės biudžetą grąžino netinkamai panaudotas 106 tūkst. Lt tikslinės paskirties lėšas. Ji taip pat buvo įpareigota iš UAB„Vilniaus vystymo kompanija“išieškoti 360 tūkst. Lt žalą, padarytą savivaldybei įmonei vykdant investicinius projektus. Savivaldybė Valstybės kontrolei pateikė dokumentus, įrodančius, kad lėšos buvo išieškotos ir sugrąžintos į savivaldybės biudžetą.
Audito dokumentus dėl galimai nusikalstamų veikų statant Nacionalinį stadioną Valstybės kontrolė yra perdavusi Generalinei prokuratūrai, kuri šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą. Įvertinę šių statybų teisėtumą, valstybiniai auditoriai negalėjo nustatyti, ar daugiau nei 45 mln. Lt už atliktus stadiono projektavimo ir statybos darbus buvo panaudoti tinkamai.
Papildoma informacija: Aurelija Brukštutė, 3-iojo audito departamento Vilniaus skyriaus vedėja, tel. (8 5) 266 6764.
Išvada ?Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybėje“vykdymo kontrolės baigimo
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-08-30
|
Valstybės kontrolė didins dėmesį viešųjų pirkimų kontrolei
|
|
 Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės susitikime su laikinuoju Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu Žydrūnu Plytniku institucijų vadovai sutarė dėl tolimesnio glaudaus tarnybų bendradarbiavimo siekiant bendromis pastangomis spręsti aktualias viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės problemas.
Susitikimo metu institucijų vadovai sutarė artimiausiu metu paskirti kontaktinius asmenis, kurie parengtų Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimą, paskatinsiantį tiek formalų, tiek ir neformalų institucijų darbuotojų bendradarbiavimą sprendžiant sistemines viešųjų pirkimų problemas, dalinantis ekspertinėmis įžvalgomis ir sukaupta patirtimi.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė didins dėmesį viešųjų pirkimų kontrolei
|
|
2010-08-30
|
Valstybės kontrolė didins dėmesį viešųjų pirkimų kontrolei
|
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės susitikime su laikinuoju Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu Žydrūnu Plytniku institucijų vadovai sutarė dėl tolimesnio glaudaus tarnybų bendradarbiavimo siekiant bendromis pastangomis spręsti aktualias viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės problemas.
Susitikimo metu institucijų vadovai sutarė artimiausiu metu paskirti kontaktinius asmenis, kurie parengtų Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimą, paskatinsiantį tiek formalų, tiek ir neformalų institucijų darbuotojų bendradarbiavimą sprendžiant sistemines viešųjų pirkimų problemas, dalinantis ekspertinėmis įžvalgomis ir sukaupta patirtimi.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-08-26
|
Švietimo ir mokslo ministerija bei pavaldžios įstaigos taiso klaidas
|
|
 Švietimo ir mokslo ministerijoje atliktas finansinis auditas už 2009 metus parodė, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose trūksta finansinės drausmės. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas sprendimu įpareigojo švietimo ir mokslo ministrą reikšmingus teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Kai kurios aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, savivaldybių administracijos, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausančios mokyklos apie biudžeto lėšų panaudojimą ministerijai ir jai pavaldiems Lietuvos jaunimo turizmo ir Švietimo aprūpinimo centrams teikė neišsamius arba netinkamus apskaitos dokumentus arba iš viso jų nepateikė. Ministerija iš biudžeto lėšų gavėjų nepareikalavo patirtas išlaidas pagrįsti apskaitos dokumentais, to neatliko ir minėtos ministerijai pavaldžios dvi įstaigos, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad 5,5 mln. Lt išlaidų tikrai buvo patirtos ir kad šios biudžeto lėšos panaudotos pagal paskirtį.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Švietimo ir mokslo ministerija bei pavaldžios įstaigos taiso klaidas
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje
|
|
2010-08-26
|
Švietimo ir mokslo ministerija bei pavaldžios įstaigos taiso klaidas
|
Švietimo ir mokslo ministerijoje atliktas finansinis auditas už 2009 metus parodė, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose trūksta finansinės drausmės. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas sprendimu įpareigojo švietimo ir mokslo ministrą reikšmingus teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Kai kurios aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, savivaldybių administracijos, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausančios mokyklos apie biudžeto lėšų panaudojimą ministerijai ir jai pavaldiems Lietuvos jaunimo turizmo ir Švietimo aprūpinimo centrams teikė neišsamius arba netinkamus apskaitos dokumentus arba iš viso jų nepateikė. Ministerija iš biudžeto lėšų gavėjų nepareikalavo patirtas išlaidas pagrįsti apskaitos dokumentais, to neatliko ir minėtos ministerijai pavaldžios dvi įstaigos, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad 5,5 mln. Lt išlaidų tikrai buvo patirtos ir kad šios biudžeto lėšos panaudotos pagal paskirtį.
Ministerijai pavaldžių įstaigų ilgalaikio turto sąskaitose netinkamai apskaityta ar iš viso neapskaityta ir Nekilnojamojo turto registre neužregistruota dalis statinių, apskaitos registruose apie juos pateikti duomenys neatitinka Registrų centro duomenų. Kai kuriais atvejais Nekilnojamojo turto registro duomenys ir apskaitos duomenys neatitinka faktinės pastatų būklės ir paskirties. Pavyzdžiui, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro vardu užregistruoti 23 pastatai, o į apskaitą įtraukta tik 11 pastatų.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros, Lietuvos mokinių ir studentų sporto, Lietuvos jaunųjų gamtininkų, Švietimo aprūpinimo ir Ugdymo plėtotės centrai bei Varėnos technologijos ir verslo mokykla gautas pajamas už suteiktas paslaugas klaidingai priskyrė pavedimų lėšoms arba panaudojo atsiskaitymams su įvairiais tiekėjais ir darbuotojais, todėl į valstybės biudžetą nepervedė 627 tūkst. Lt pajamų. Tuo tarpu Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras, Dieveniškių technologijų ir verslo bei Varėnos technologijos ir verslo mokyklos pirko prekes, paslaugas ar darbus, netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo.
Audito ataskaitoje pažymima ministerijos pažanga vykdant audito metu pateiktas rekomendacijas ir šalinant nustatytus trūkumus. Ministerija, skirdama lėšas nepavaldžioms įstaigoms, sudarė lėšų naudojimo sutartis, o pavaldžioms įstaigoms, netinkamai panaudojusioms biudžeto lėšas, sumažino 2010 m. asignavimus. Pažymėtina, kad pavaldžios įstaigos taip pat ištaisė dalį klaidų.
Papildoma informacija: Daiva Bakutienė, 5-ojo audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6756.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. 8 611 52051.
|
|
2010-08-18
|
Aplinkos ministerijai suteikta laiko pačiai išspręsti aplinkos teršimo gaminiais ir pakuotėmis problemas
|
 Gamintojų ir importuotojų atsakomybė už aplinkos teršimą gaminiais ir jų pakuotėmis Lietuvoje yra gana formali, nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos. Prie tokių išvadų priėjo valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje.
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu gamintojų atsakomybės už aplinkos teršimą principas iš esmės nėra įgyvendintas, todėl būtina peržiūrėti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus, sustiprinant gamintojų pareigą rūpintis gaminamos ar importuojamos produkcijos atliekomis. „Šiuo metu Aplinkos ministerija jau yra parengusi teisės aktų pataisas, kurios turėtų pakeisti iki šiol galiojusią gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą ir išspręsti išankstinio tyrimo metu auditorių nustatytas atliekų tvarkymo problemas“, – teigia G. Švedienė. Todėl Valstybės kontrolė nusprendė kol kas atidžiai stebėti, kaip veiks tobulinama atliekų tvarkymo sistema ir, įžvelgus trūkumų, atlikti naujosios sistemos auditą.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Aplinkos ministerijai suteikta laiko pačiai išspręsti aplinkos teršimo gaminiais ir pakuotėmis problemas
Išankstinio tyrimo ataskaita Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymas
|
|
2010-08-18
|
Aplinkos ministerijai suteikta laiko pačiai išspręsti aplinkos teršimo gaminiais ir pakuotėmis problemas
|
Gamintojų ir importuotojų atsakomybė už aplinkos teršimą gaminiais ir jų pakuotėmis Lietuvoje yra gana formali, nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos. Prie tokių išvadų priėjo valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje.
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu gamintojų atsakomybės už aplinkos teršimą principas iš esmės nėra įgyvendintas, todėl būtina peržiūrėti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus, sustiprinant gamintojų pareigą rūpintis gaminamos ar importuojamos produkcijos atliekomis.„Šiuo metu Aplinkos ministerija jau yra parengusi teisės aktų pataisas, kurios turėtų pakeisti iki šiol galiojusią gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą ir išspręsti išankstinio tyrimo metu auditorių nustatytas atliekų tvarkymo problemas?, - teigia G. Švedienė. Todėl Valstybės kontrolė nusprendė kol kas atidžiai stebėti, kaip veiks tobulinama atliekų tvarkymo sistema ir, įžvelgus trūkumų, atlikti naujosios sistemos auditą.
Šiuo metu teisės aktuose numatyta, kad gamintojai ir importuotojai gaminių ir pakuočių atliekų surinkimu ir tvarkymu gali rūpintis patys arba samdyti įmones. Įstatymai taip pat leidžia atliekų tvarkymo funkciją perleisti valstybei, už visus į rinką išleistus gaminius ir pakuotes mokant į valstybės biudžetą mokesčius, kurie naudojami Gaminių ar pakuotės tvarkymo programai finansuoti. Valstybės kontrolė konstatavo, kad šioje atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemoje esama reikšmingų trūkumų. Nustatyta, kad atliekų tvarkymą patikint samdytoms įmonėms, valstybei sunku kontroliuoti, ar atliekos tikrai surenkamos ir perdirbamos: atliekų tvarkymo sutartį sudariusi įmonė neprivalo įsitikinti, ar tai tikrai buvo atlikta, jai pakanka iš atliekas tvarkančių įmonių gauti pažymą. Todėl auditoriai įžvelgia riziką, kad atliekos gali būti ne sutvarkomos, o atsidurti sąvartynuose.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad kasmet daugiau nei pusė už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis surinktų lėšų lieka nepanaudotos. Todėl dalis atliekų, už kurias jau yra sumokėta, gali būti nesutvarkomos. Be to, tik apie 4-35 proc. lėšų kasmet pasiekia atliekas tvarkančias įmones. Didžioji jų dalis panaudojama įsigyjant atliekų rūšiavimo konteinerius, kurie perduodami savivaldybėms. Pasak auditorių, rinkoje sumažėjus tam tikrų antrinių žaliavų poreikiui ir nukritus jų kainoms, atliekas tvarkančios įmonės gali nutraukti jų surinkimą. Tokiu atveju sumažėtų perdirbamų atliekų, dar daugiau jų patektų į sąvartynus, mažėtų gyventojų suinteresuotumas jas rūšiuoti.
Pasak auditorių, ne visų verslo sričių atstovai, importuojantys gaminius į šalies rinką, yra įtraukti į atliekų surinkimo ir tvarkymo procesą. Pavyzdžiui, gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas netaikomas asmenims, kurie įveža į Lietuvą transporto priemones ir čia jas parduoda. Todėl, pasak auditorių, ateityje valstybei teks ieškoti šių atliekų surinkimo ir tvarkymo finansavimo šaltinių.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad vykdomos dar ne visos užduotys stiklo taros, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių degalų ir tepalų, oro įsiurbimo filtrų bei automobilių hidraulinių amortizatorių atliekų surinkimo ir perdirbimo srityje. Todėl šios atliekos patenka į sąvartynus ar kitose vietose teršia gamtą.
Papildoma informacija: Zita Valatkienė, 2-ojo audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6760.
Išankstinio tyrimo ataskaita Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-08-16
|
Sveikatos apsaugos ministerijoje - turto valdymo problemos
|
 „Auditas Sveikatos apsaugos ministerijoje atskleidė visą eilę valstybės turto valdymo problemų, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Ministerija netinkamai prižiūrėjo didelės vertės valstybės turtą, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų skirstė lėšas viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms“. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtu sprendimu sveikatos apsaugos ministras įpareigotas reikšmingus teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. |
|
2010-08-16
|
Sveikatos apsaugos ministerijoje - turto valdymo problemos
|
?Auditas Sveikatos apsaugos ministerijoje atskleidė visą eilę valstybės turto valdymo problemų, - teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. - Ministerija netinkamai prižiūrėjo didelės vertės valstybės turtą, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų skirstė lėšas viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms?. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtu sprendimu sveikatos apsaugos ministras įpareigotas reikšmingus teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Ministerijos apskaitos duomenimis, jos turtas vertinamas daugiau nei 1 mlrd. Lt, bet didžioji jo dalis - 994 mln. Lt pagal panaudos sutartis perduota naudoti 270-čiai viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų. Audito metu nustatyti turto pardavimo ir nurašymo pažeidimai rodo, kad ministerija nepajėgi užtikrinti viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms pagal panaudos sutartis perduoto turto tinkamo valdymo ir naudojimo. Prieš trejus metus Valstybės kontrolė rekomendavo visą ministerijos patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir spręsti klausimą dėl nenaudojamo nekilnojamojo ilgalaikio turto. Šiemet valstybiniai auditoriai rekomendavo organizuoti sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nekilnojamojo turto inventorizaciją ir, esant neatitikimų, imtis reikiamų priemonių.
Valstybiniai auditoriai ministerijai turėjo priekaištų ir dėl netinkamo valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Nustatyta, kad neatlikusi viešųjų pirkimų procedūrų ministerija pagal sutartis įvairioms asociacijoms, viešosioms įstaigoms ir uždarajai akcinei bendrovei paskirstė 364 tūkst. Lt paslaugoms įsigyti, projektams, konferencijoms ir renginiams finansuoti. Dar beveik 52 tūkst. Lt, nesilaikant Sveikatos sistemos įstatymo, ministro įsakymu buvo skirta sveikatinimo veikloje dalyvaujančioms viešosioms įstaigoms bei labdaros ir paramos fondui.
Visus valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimto sprendimo reikalavimus ministerija įpareigota įvykdyti per 90 kalendorinių dienų.
Papildoma informacija: Laima Šipkauskienė, 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6712.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-08-11
|
Šiaulių miesto savivaldybei - Valstybės kontrolės kritika dėl 3,7 mln. Lt panaudojimo
|
 Įvertinę, kaip Šiaulių miesto savivaldybė 2009 m. panaudojo daugiau nei 95 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybinėms funkcijoms atlikti, valstybiniai auditoriai turėjo pastabų dėl 3,7 mln. Lt panaudojimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Savivaldybei auditoriai daugiausiai priekaištų išsakė dėl mokinio krepšeliui skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė teigė, kad savivaldybė Valstybės kontrolės sprendimu yra įpareigota pašalinti teisės aktų pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis ir į valstybės biudžetą grąžinti netinkamai panaudotus daugiau nei 2,3 mln. Lt.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Šiaulių miesto mokyklose ir gimnazijose daugiau nei 2,3 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokytojų darbo užmokesčiui ir ugdymui reikalingoms priemonėms įsigyti, panaudota ne pagal tikslinę paskirtį. Pavyzdžiui, Didždvario gimnazijoje per 581 tūkst. Lt išleista autoriniams atlyginimams ir konsultavimo paslaugoms apmokėti bei su moksleivių ugdymu nesusijusių darbuotojų atlyginimams.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Šiaulių miesto savivaldybei – Valstybės kontrolės kritika dėl 3,7 mln. Lt panaudojimo
Valstybinio audito ataskaita Dėl Šiaulių miesto savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Sprendimas Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Šiaulių miesto savivaldybėje
|
|
2010-08-11
|
Šiaulių miesto savivaldybei - Valstybės kontrolės kritika dėl 3,7 mln. Lt panaudojimo
|
Įvertinę, kaip Šiaulių miesto savivaldybė 2009 m. panaudojo daugiau nei 95 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybinėms funkcijoms atlikti, valstybiniai auditoriai turėjo pastabų dėl 3,7 mln. Lt panaudojimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Savivaldybei auditoriai daugiausiai priekaištų išsakė dėl mokinio krepšeliui skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė teigė, kad savivaldybė Valstybės kontrolės sprendimu yra įpareigota pašalinti teisės aktų pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis ir į valstybės biudžetą grąžinti netinkamai panaudotus daugiau nei 2,3 mln. Lt.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Šiaulių miesto mokyklose ir gimnazijose daugiau nei 2,3 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokytojų darbo užmokesčiui ir ugdymui reikalingoms priemonėms įsigyti, panaudota ne pagal tikslinę paskirtį. Pavyzdžiui, Didždvario gimnazijoje per 581 tūkst. Lt išleista autoriniams atlyginimams ir konsultavimo paslaugoms apmokėti bei su moksleivių ugdymu nesusijusių darbuotojų atlyginimams. Neradę įrodymų, kurie patvirtintų, kad direktorius ir trys šios gimnazijos vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai tikrai mokiniams teikė individualią pagalbą, auditoriai negalėjo įvertinti, ar daugiau nei 18 tūkst. Lt panaudoti tinkamai. Auditoriams taip pat nepavyko nustatyti, už kokius konkrečius papildomus darbus šios mokyklos mokytojams buvo išmokėta per 53 tūkst. Lt. Likusius daugiau nei 1,7 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų Šiaulių miesto ugdymo įstaigos neteisėtai panaudojo mokyklų ūkinėms išlaidoms apmokėti.
Nustatyta, kad rekonstruodama S. Šalkauskio ir S. Daukanto vidurines mokyklas savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Suskaidžiusi rekonstrukcijos projektus ir taip išvengusi būtinybės skelbti atvirą viešąjį konkursą, savivaldybė įprastos komercinės praktikos ir apklausos būdais įsigijo statybos darbų už daugiau nei 700 tūkst. Lt. Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia skaidyti pirkimus, jei taip siekiama išvengti skaidresnio pirkimo būdo.
Auditoriai turėjo savivaldybei pastabų ir dėl socialinėms išmokoms bei kompensacijoms skirtų lėšų naudojimo. Nustatyta, kad savivaldybė už 2009 m. gruodžio mėn. šildymą ir karštą vandenį juos tiekiančiai įmonei avansu sumokėjo per 1 mln. Lt. Šilumos tinklams pateikus gruodžio mėnesio sąskaitas paaiškėjo, kad savivaldybė permokėjo 567 tūkst. Lt.
Savivaldybėje nustatyta pažeidimų ir tvarkant patikėjimo teise valdomo 350 tūkst. Lt vertės valstybės turto apskaitą, naudojant civilinės saugos organizavimui, šauktinių į karo tarnybą atrankai skirtas lėšas.
Valstybės kontrolei teisės aktais pavesta audituoti tik valstybinėms funkcijoms atlikti savivaldybėms skiriamas valstybės biudžeto lėšas ir patikėjimo teise valdomą valstybės turtą.
Papildoma informacija: Nijolė Mickuvienė, valstybės kontrolieriaus pavaduotoja, tel. (8 5)266 6811
Valstybinio audito ataskaita Dėl Šiaulių miesto savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-08-05
|
Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijoje pasigedo efektyvaus turto valdymo
|
|
Įvertinusi, kaip Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos valdo 390 mln. Lt vertės ilgalaikį turtą, Valstybės kontrolė konstatavo, kad jis gali būti valdomas ir taupiau, ir racionaliau. Anot valstybinių auditorių, ministerijai pavyktų gerokai sutaupyti, jei visi ilgalaikio turto valdymo klausimai būtų patikėti tik vienai ministerijos įstaigai, kuri griežtai kontroliuotų, kaip ir kam jis naudojamas.
Daugiau nei prieš dešimt metų Vidaus reikalų ministerijos įkurtoms įstaigoms – Turto valdymo ir ūkio departamentui bei Autoūkiui – turėjo būti perduoti viso ministerijai ir trylikos jai pavaldžių įstaigų, išlaikomų iš ministerijai skirtų lėšų, priklausančio turto valdymo klausimai. Tačiau iki šiol apie 40 proc. turto ir toliau valdo visos trylika ministerijos įstaigų. Dviejose įstaigose, kurios turtą turėjo valdyti centralizuotai, 2009 m. dirbo 176 darbuotojai, kurių išlaikymui skirta 5,1 mln. Lt. Pačioje ministerijoje ir kitose jos įstaigose su turto valdymo klausimais iš dalies dirba dar apie 150 darbuotojų. Auditorių vertinimu, turto valdymą sutelkus vienoje įstaigoje, sumažėtų jo valdymo išlaidos ir būtų galimybė sistemiškai spręsti turto valdymo problemas.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijoje pasigedo efektyvaus turto valdymo
Valstybinio audito ataskaita Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų turto valdymas
|
|
2010-08-05
|
Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijoje pasigedo efektyvaus turto valdymo
|
Įvertinusi, kaip Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos valdo 390 mln. Lt vertės ilgalaikį turtą, Valstybės kontrolė konstatavo, kad jis gali būti valdomas ir taupiau, ir racionaliau. Anot valstybinių auditorių, ministerijai pavyktų gerokai sutaupyti, jei visi ilgalaikio turto valdymo klausimai būtų patikėti tik vienai ministerijos įstaigai, kuri griežtai kontroliuotų, kaip ir kam jis naudojamas.
Daugiau nei prieš dešimt metų Vidaus reikalų ministerijos įkurtoms įstaigoms - Turto valdymo ir ūkio departamentui bei Autoūkiui - turėjo būti perduoti viso ministerijai ir trylikos jai pavaldžių įstaigų, išlaikomų iš ministerijai skirtų lėšų, priklausančio turto valdymo klausimai. Tačiau iki šiol apie 40 proc. turto ir toliau valdo visos trylika ministerijos įstaigų. Dviejose įstaigose, kurios turtą turėjo valdyti centralizuotai, 2009 m. dirbo 176 darbuotojai, kurių išlaikymui skirta 5,1 mln. Lt. Pačioje ministerijoje ir kitose jos įstaigose su turto valdymo klausimais iš dalies dirba dar apie 150 darbuotojų. Auditorių vertinimu, turto valdymą sutelkus vienoje įstaigoje, sumažėtų jo valdymo išlaidos ir būtų galimybė sistemiškai spręsti turto valdymo problemas.
Audito metu nustatyta, kad ministerija ir jos įstaigos valdo daugiau patalpų ir transporto priemonių, nei reikalinga jų funkcijoms atlikti. Be to, nė viena institucija neturi apibendrintos informacijos, kiek kainuoja išlaikyti ministerijos ir pavaldžių įstaigų naudojamas patalpas. Auditorių įsitikinimu, be šių duomenų institucijos negali priimti ekonomiškai racionalių sprendimų dėl turimo turto valdymo. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad neekonomiško turto valdymo problema aktuali ne vienai valstybės institucijai, nes teisės aktai neįpareigoja analizuoti turto valdymo išlaidų, nenumatyta atsakomybė už netinkamą valstybės turto valdymą.
Valstybiniai auditoriai kritiškai įvertino ir ministerijos Autoūkio transporto valdymą. Pertvarkyti šios įstaigos darbą ir jos finansavimą Valstybės kontrolė ministerijai buvo nurodžiusi jau 2005-aisiais, tačiau rekomendacija taip ir liko neįgyvendinta. Iš šiuo metu Autoūkio valdomos 181 transporto priemonės ministerija ir trylika jos įstaigų nuolat naudojasi tik 26-iomis, tuo tarpu 111 transporto priemonių savo veiklai naudoja Policijos įstaigos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurios iš valstybės biudžeto gauna atskirą finansavimą. Autoūkis aptarnauja ir dalį pačiam Policijos departamentui priklausančių transporto priemonių: atlieka remontą, pila degalus, keičia padangas ir kitas medžiagas - visa tai atliekama ministerijai skirtomis biudžeto lėšomis. Auditorių nuomone, ministerija turi atsisakyti šios ydingos praktikos, nes ji neleidžia tinkamai kontroliuoti, kam ir kaip naudojamas ministerijos tarnybinis transportas bei lėšos, skiriamos jam išlaikyti.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad ministerijos Autoūkis teikia ir komercines keleivių bei krovinių gabenimo, remonto, transporto priemonių plovimo ir panašias paslaugas. Auditorių manymu, tokios paslaugos nėra būdingos viešajam sektoriui, todėl ilgainiui jų reikėtų atsisakyti.
Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijai pateiktose rekomendacijose nurodė iš esmės pertvarkyti visą ministerijos ir jos įstaigų turto valdymo organizavimą. Vidaus reikalų ministerija tai įsipareigojo atlikti iki 2011 m. pradžios.
Papildoma informacija: Sigita Gorovniova, 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6748.
Valstybinio audito ataskaita Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų turto valdymas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|