„Informacinių sistemų pirkimams, jų valdymui ir saugai valstybės institucijos išleidžia daug lėšų, tačiau kyla vis daugiau abejonių, ar jos atneša laukiamos naudos, ar tinkamai valdomos, ar saugūs jose esantys duomenys“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pristatydama valstybinio audito ataskaitą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinių sistemų valdymą. Pasak R. Budbergytės, iki šiol Valstybės kontrolės atlikti informacinių sistemų auditai parodė ne tik daugelio valstybės institucijų bendras problemas, bet ir nenorą ar nesugebėjimą jas spręsti. Kelia susirūpinimą tai, kad vis dar nepriimtas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.
Prieš keletą metų Balsavimo internetu diegimo programai buvo numatyta išleisti 2 mln. Lt, tačiau iki šiol išleista 650 tūkst. Lt tik balsavimo internetu informacinės sistemos įsteigimo ir bandomosios sistemos versijos įsigijimo dokumentacijai parengti. Dabar visai sistemai įdiegti prognozuojama išleisti iki 12 mln. Lt. Audito metu nustatyta, kad nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei Informacinės visuomenės plėtros komitetas, įgyvendindami Balsavimo internetu diegimo programą, neįvertino būsimos informacinės sistemos kainos ir naudos santykio. Todėl yra rizika, kad išleistos lėšos nesumažins rinkimams organizuoti skirtų išlaidų, o galbūt jas net padidins.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Apie išlaidas informacinėms sistemoms ir jų naudą

Valstybinio audito ataskaita Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinių sistemų kontrolė

Kodėl Lietuvoje sportuoja vos pusė šalies gyventojų, mokyklose mažėja sveikų mokinių, o kūno kultūrai ir sportui skiriamos lėšos neatneša laukiamos naudos“Apibendrindama audito „Kūno kultūros ir sporto plėtra“ rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė sakė: „Sporto administratoriai turėtų vadovautis ne tik olimpiniu šūkiu „Greičiau, aukščiau, tvirčiau!“, bet ir neužmiršti asignavimų valdytojų prievolės lėšas naudoti taupiau, efektyviau, rezultatyviau“.  Pasak R. Budbergytės, būtina daugiau dėmesio skirti masinio sporto plėtrai, nes tai patikimiausias būdas gerinti gyventojų sveikatingumą ir ugdyti aukšto meistriškumo sportininkų pamainą.  

Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo numatyti sporto politiką įgyvendinančių įstaigų ir institucijų veiklos koordinavimo sistemą, kuri užtikrintų kryptingą ir tolygią kūno kultūros ir sporto plėtrą šalyje, tinkamą vaikų ir jaunimo įtraukimą į kūno kultūros ir sporto veiklą. Kūno kultūros ir sporto departamentui pasiūlyta patikslinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisykles ir nustatyti objektyvius projektų vertinimo kriterijus.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Kūno kultūra ir sportas plėtojami be aiškių orientyrų

Valstybinio audito ataskaita Kūno kultūros ir sporto plėtra

„Valstybinis auditas aiškiai atskleidė, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams stinga skaidrumo. Jei šio proceso nedengtų migla, statybos darbus ir paslaugas valstybė įsigytų pigiau. Sutaupyti valstybei padėtų sisteminė viešųjų pirkimų kontrolė“, – tvirtina valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, apibendrindamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) statybos darbų pirkimus vertinusią audito ataskaitą. Valstybė 2007–2009 m. statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 mlrd. Lt. LAKD yra viena iš daugiausia statybos darbų perkančių įstaigų Lietuvoje.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad jokia šalies institucija neatlieka sisteminės viešųjų pirkimų priežiūros. Viešųjų pirkimų tarnyba dažniausiai tik vertina, ar pirkimo dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi teisės aktuose reglamentuoti tik pirkimo etapai nuo pirkimo paskelbimo iki sutarties sudarymo, kiti etapai, kaip statybos darbų kainų nustatymas ir atliktų darbų atitiktis planuotiems rezultatams, lieka nekontroliuojami. Valstybės kontrolės nuomone, būtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba viešuosius pirkimus prižiūrėtų nuo pirkimo ištakų iki galutinių rezultatų.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Statybos darbų pirkimai skendi miglose

Valstybinio audito ataskaita Lietuvos automobilių kelių direkcijos statybos darbų pirkimai

„Šiandien neturime aiškios valstybės įmonių valdymo politikos, todėl jas valdančios valstybės institucijos dažnai elgiasi vien tik savo nuožiūra, menkai tesirūpindamos įmonių priežiūra ir veiklos efektyvumu. Neaišku, kokią veiklą turi vykdyti ir kokias svarbias visuomenei viešąsias paslaugas turi teikti valstybės įmonės ir kokią grąžą valstybei jos turėtų duoti“, – teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, apibendrindamas audito „Valstybinių įmonių valdymas“ rezultatus. 
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis valstybės įmonių teikia visuomenei nereikšmingas paslaugas arba vykdydamos veiklą pajamų neuždirba, o visos jų sąnaudos padengiamos biudžeto lėšomis. Kai kurios VĮ neatitinka šiai teisinei formai įstatymu nustatytų reikalavimų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 108 valstybės įmonės, kurių turtas, finansinių atskaitomybių duomenimis, vertinamas 14,4 mlrd. Lt.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Būtina bendra valstybės įmonių valdymo politika

Valstybinio audito ataskaita Valstybės įmonių valdymas

„Užsienio reikalų ministerija dar turi neišnaudotų galimybių racionaliau organizuoti konsulinių paslaugų teikimą“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama valstybinio audito „Užsienio reikalų ministerijos veikla, organizuojant konsulinių funkcijų vykdymą“ rezultatus. Pasak jos, tai ypač svarbu dabar, didėjant emigracijai ir siekiant pritraukti daugiau užsienio turistų, bet, kita vertus, mažėjant konsulinių tarnybų finansavimui.   

Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose Užsienio reikalų ministerijai siūloma gerinti konsulinių darbuotojų mokymo programas, daugiau dėmesio skirti praktiniams įgūdžiams formuoti, sunorminti užsienio kalbų mokėjimo vertinimus, tobulinti kitas konsulinio darbo organizavimo sritis.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Auditoriai įvertino konsulų darbo organizavimą

Valstybinio audito ataskaita Užsienio reikalų ministerijos veikla, organizuojant konsulinių funkcijų vykdymą