|
2010-11-26
|
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai supažindinti su Valstybės kontrolės veikla
|
|
 Valstybės kontrolėje svečiavosi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Uosto ir laivybos įmonių finansų studijų programą studijuojantys jaunuoliai supažindinti su Valstybės kontrolės veikla, valstybiniu finansiniu (teisėtumo) ir veiklos auditais, vidaus audito specifika, auditoriaus profesija, darbu valstybės tarnyboje.
Tęsdama aktyvų bendradarbiavimą su akademiniu jaunimu, Valstybės kontrolė ir toliau kviečia universitetų, kolegijų ir mokyklų atstovus domėtis viešojo sektoriaus veikla ir apsilankyti Valstybės kontrolėje. Daugiau informacijos rasite čia.
|
|
2010-11-23
|
Regionų plėtrai skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos rezultatyviau
|
|
 Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip naudojamos mažiau išsivysčiusių regionų plėtrai skiriamos lėšos, konstatuoja, kad šalies regioninė politika turėtų būti labiau orientuota į gyvenimo lygio kėlimą provincijoje ir socialinės atskirties mažinimą tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.
Valstybinių auditorių nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, verslo plėtrai skatinti, dėl to gali būti nepasiektas esminis regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Regionų plėtros tarybos regiono projektų sąrašus sudaro ir tvirtina neturėdamos aiškių atrankos kriterijų, išsamaus teikiamos naudos ir laukiamo rezultato pagrindimo, todėl gali būti finansuojami nekokybiški projektai. Dėl to gali būti nepasiektas regioninės politikos tikslas, o lėšos panaudotos nerezultatyviai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Regionų plėtrai skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos rezultatyviau
Valstybinio audito ataskaita: Regionų plėtros centruose įgyvendinamų priemonių atitikimas regioninės politikos tikslams
|
|
2010-11-23
|
Regionų plėtrai skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos rezultatyviau
|
Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip naudojamos mažiau išsivysčiusių regionų plėtrai skiriamos lėšos, konstatuoja, kad šalies regioninė politika turėtų būti labiau orientuota į gyvenimo lygio kėlimą provincijoje ir socialinės atskirties mažinimą tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.
Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva ėmėsi aktyviau skatinti tolygią regionų plėtrą, mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. 2005 m. buvo patvirtinta Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija. Šioje strategijoje buvo išskirti septyni regionų plėtros centrai: Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas. Šie miestai, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas, o jų plėtra – užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, taip pat ir visoje Lietuvoje. Šių regionų plėtrai iš Europos Sąjungos paramos 2007-2013 m. laikotarpiui numatoma skirti 415 mln. Lt.
Audito metu buvo išanalizuoti visi 34 regionų plėtros centruose nuo 2009 m. įgyvendinami socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai. Dauguma šių projektų nėra tiesiogiai susiję su regioninės politikos tikslais, nes skiriami sutvarkyti viešąsias erdves. Projektai, kuriais siekiama skatinti pramonės ir verslo subjektų plėtrą regione, tėra du – po vieną Alytuje ir Telšiuose.
Valstybinių auditorių nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, verslo plėtrai skatinti, dėl to gali būti nepasiektas esminis regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Regionų plėtros tarybos regiono projektų sąrašus sudaro ir tvirtina neturėdamos aiškių atrankos kriterijų, išsamaus teikiamos naudos ir laukiamo rezultato pagrindimo, todėl gali būti finansuojami nekokybiški projektai. Dėl to gali būti nepasiektas regioninės politikos tikslas, o lėšos panaudotos nerezultatyviai.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vidaus reikalų ministerijai, kuri koordinuoja nacionalinę regioninę politiką ir priima sprendimus dėl dalies regionų plėtros centrų rengiamų ir įgyvendinamų projektų finansavimo, nustatyti aiškius projektinių pasiūlymų atrankos kriterijus. Jais vadovaudamosi regionų plėtros tarybos galėtų atrinkti tiesiogiai su regioninės politikos tikslu susijusius projektus ir rezultatyviau panaudoti lėšas. Siekdami, kad geriau būtų įgyvendinti nacionalinės regioninės politikos uždaviniai, valstybiniai auditoriai taip pat rekomendavo ateinančiam 2014-2020 m. Europos Sąjungos paramos finansiniam laikotarpiui rengiamiems projektams nustatyti tokius įgyvendinimo rodiklius, kurie būtų tiesiogiai susiję su konkrečiu projektų įgyvendinimo rezultatu, nes dabartinėse Regionų centrų kompleksinėse plėtros investicinėse programose to stinga.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, tel. (8 5) 266 6736.
Valstybinio audito ataskaita Regionų plėtros centruose įgyvendinamų priemonių atitikimas regioninės politikos tikslams
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2010-11-22
|
Valstybės kontrolierė G.Švedienė dalyvaus INTOSAI kongrese
|
|
 Lapkričio 22-27 d. valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė dalyvaus XX Tarptautinės aukščiausių audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Kongrese. Jame bus tvirtinami tarptautinių audito standartų pakeitimai, organizacijos naujas strateginis planas, organizacijos komitetai ir darbo grupės atsiskaitys už savo veiklą ir pristatys artimiausių metų veiklos planus. Kongreso metu didžiausias dėmesys bus skiriamas dviem temoms - aukščiausios audito institucijos reikšmingumui ir naudingumui bei aplinkos apsaugos auditams ir tvariai plėtrai.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolierė G.Švedienė dalyvaus INTOSAI kongrese
|
|
2010-11-22
|
Valstybės kontrolierė G.Švedienė dalyvaus INTOSAI kongrese
|
Lapkričio 22-27 d. valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė dalyvaus XX Tarptautinės aukščiausių audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Kongrese. Jame bus tvirtinami tarptautinių audito standartų pakeitimai, organizacijos naujas strateginis planas, organizacijos komitetai ir darbo grupės atsiskaitys už savo veiklą ir pristatys artimiausių metų veiklos planus. Kongreso metu didžiausias dėmesys bus skiriamas dviem temoms - aukščiausios audito institucijos reikšmingumui ir naudingumui bei aplinkos apsaugos auditams ir tvariai plėtrai.
INTOSAI kongresai rengiami kas treji metai vienoje iš organizacijos narių ir suteikia visoms INTOSAI narėms unikalią galimybę pasidalyti patirtimi, aptarti aktualius valstybinio audito ir institucijų veiklos klausimus bei pateikti rekomendacijas gerinti viešojo sektoriaus atskaitingumą pasauliniu lygiu.
Šiuo metu INTOSAI narėmis yra 189 valstybių aukščiausiosios audito institucijos. Lietuvos Respublikos aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – INTOSAI nare yra nuo 1992 m.
Šiuose kongresuose, kurių pirmasis įvyko 1953 m. Kuboje, be organizacijos narių vadovų dalyvauja ir Jungtinių Tautų Organizacijos, NATO, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo atstovai, tarptautinių profesinių apskaitos ir audito organizacijų ekspertai.
XX INTOSAI kongresas vyks Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika).
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6803, mob. 8 614 81783.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-11-19
|
Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Elektros energijos pirkimas“
|
|
Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Elektros energijos pirkimas“. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2010 m. lapkričio 19 d. Nr. 88. Pirkimo Nr. 97252.
Plačiau skaitykite: Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Elektros energijos pirkimas“
|
|
2010-11-18
|
Mykolo Romerio universiteto magistrantai supažindinti su Sodros veiklos audito rezultatais
|
|
 Tęsiant aktyvų bendradarbiavimą su akademiniu jaunimu, Mykolo Romerio universiteto Veiklos audito studijų studentams Valstybės kontrolėje surengta paskaita. Jos metu studentai supažindinti su „Socialinio draudimo sistemos reformos“ veiklos audito rezultatais ir šio audito metodologija. Renginio svečiai domėjosi, kodėl buvo pasirinkta konkreti audito kryptis, koks yra pačių Valstybės kontrolės auditorių požiūris į Sodros valdymą ir jos lėšų administravimą, uždavė kitus aktualius klausimus. Universiteto studentams audito rezultatus pristatė šį auditą atlikusios 1-ojo audito departamento vyriausoji valstybinė auditorė Marytė Tulabienė ir vyresnioji valstybinė auditorė Jurgita Jokubauskienė.
Renginio metu svečiai taip pat supažindinti su Valstybės kontrole ir jos veikla, pristatyti institucijos tikslai ir vertybės.
Valstybės kontrolė ir toliau kviečia universitetų, kolegijų ir mokyklų atstovus domėtis viešojo sektoriaus veikla ir apsilankyti Valstybės kontrolėje. Daugiau informacijos galite rasti čia.
|
|
2010-11-17
|
Valstybės kontrolė įvertino 2011 metų valstybės biudžeto projektą
|
|
 Šiandien Valstybės kontrolė Seimo Audito komitetui pristatė Išvadą dėl 2011 m. valstybės biudžeto projekto. Valstybės kontrolės nuomone, Vyriausybės parengtas 2011 metų valstybės biudžeto projektas atitinka Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė įvertino 2011 metų valstybės biudžeto projektą
Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
|
|
2010-11-17
|
Valstybės kontrolė įvertino 2011 metų valstybės biudžeto projektą
|
Šiandien Valstybės kontrolė Seimo Audito komitetui pristatė Išvadą dėl 2011 m. valstybės biudžeto projekto. Valstybės kontrolės nuomone, Vyriausybės parengtas 2011 metų valstybės biudžeto projektas atitinka Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimus.
Prognozuojant pajamas iš pagrindinių mokesčių buvo įvertinti veiksniai, galintys turėti įtakos šių mokesčių surinkimui, tačiau, Valstybės kontrolės nuomone, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų prognozės yra pernelyg optimistinės. Šių mokesčių surinkimui neigiamos įtakos gali turėti tai, kad dar nenustatytos mokesčių surinkimą gerinančios konkrečios priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
Rengiant 2011 m. biudžeto projektą buvo laikytasi nuostatos, kad planuojamos išlaidos neviršytų 2010 m. lygio, išskyrus pagrįstus išlaidų didėjimo atvejus. Tačiau, Valstybės kontrolės nuomone, tam tikrais atvejais planuojamų asignavimų ir valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams dydis galėtų būti patikslintas. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad asignavimų planas valstybės skolos valdymo išlaidoms yra įtemptas.
Valstybės kontrolė pažymi, kad laikas Išvadai parengti yra trumpas, todėl joje pateiktos pastabos tik dėl pasirinktų 2011 m. biudžeto projekto aspektų.
Papildoma informacija: Audito plėtros departamento Valstybės ataskaitų skyriaus vedėja Danguolė Krištopavičienė (8 5 266 6759).
Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)
|
|
2010-11-16
|
Valstybės kontrolės pozicija dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo
|
|
 Šiuo metu įvairiose žiniasklaidos priemonėse teigiama, kad Valstybės kontrolė pasisako dėl to, kad praėjusiais metais apie 10 mlrd. Lt valstybės lėšų buvo panaudota neefektyviai. Siekdami išvengti netinkamo šios informacijos interpretavimo, pateikiame oficialią Valstybės kontrolės poziciją šiuo klausimu.
Valstybės kontrolė 2009 m. finansinį (teisėtumo) auditą atliko 55 valstybės institucijose ir įstaigose. Auditų metu iš viso buvo įvertintas daugiau nei 18 mlrd. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. 10 mlrd. Lt valdžiusiems asignavimų valdytojams buvo pareikštos sąlyginės nuomonės.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolės pozicija dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo
|
|
2010-11-16
|
Valstybės kontrolės pozicija dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo
|
Šiuo metu įvairiose žiniasklaidos priemonėse teigiama, kad Valstybės kontrolė pasisako dėl to, kad praėjusiais metais apie 10 mlrd. Lt valstybės lėšų buvo panaudota neefektyviai. Siekdami išvengti netinkamo šios informacijos interpretavimo, pateikiame oficialią Valstybės kontrolės poziciją šiuo klausimu.
Valstybės kontrolė 2009 m. finansinį (teisėtumo) auditą atliko 55 valstybės institucijose ir įstaigose. Auditų metu iš viso buvo įvertintas daugiau nei 18 mlrd. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. 10 mlrd. Lt valdžiusiems asignavimų valdytojams buvo pareikštos sąlyginės nuomonės.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis tarptautiniais audito standartais, sąlyginė nuomonė reiškiama tais atvejais, kai nustatomi dalykai (atskiros klaidos apskaitoje, turto valdyme), kurių poveikis nėra tiek reikšmingas, kad reikėtų reikšti neigiamą nuomonę. Tačiau tokių dalykų atskleidimas yra svarbus, todėl reiškiama sąlyginė nuomonė. Sąlyginės nuomonės pareiškimas negali būti traktuojamas kaip neefektyvus lėšų panaudojimas.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, Komunikacijos departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6803, mob. 8 614 81783.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-11-16
|
Paskaita apie valstybinį auditą VU Ekonomikos fakultete
|
|
 Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ketvirtakursius supažindino su valstybiniu auditu, auditoriaus profesija, darbu valstybės tarnyboje. Apskaitos ir audito specializacijos studentai aktyviai domėjosi aukščiausios audito institucijos veikla bei galimybe baigus studijas tapti valstybiniais auditoriais.
Tęsdama aktyvų bendradarbiavimą su akademiniu jaunimu, Valstybės kontrolė ir toliau kviečia universitetų, kolegijų ir mokyklų atstovus domėtis viešojo sektoriaus veikla ir apsilankyti Valstybės kontrolėje. Daugiau informacijos rasite čia.
|
|
2010-11-11
|
Valstybės kontrolė siūlo stiprinti Vyriausybės atstovų veiklą vykdant savivaldybių priežiūrą
|
|
 Įvertinusi, ar Vyriausybės atstovai tinkamai prižiūri, kad savivaldybės laikytųsi įstatymų ir vykdytų Vyriausybės nutarimus, Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vyriausybės atstovai ne visada efektyviai vykdo jiems pavestas funkcijas. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Vyriausybės atstovai ne visuomet nustato, kad savivaldybių teisės aktų projektai prieštarauja įstatymams. „Vyriausybės atstovai turėtų didesnį dėmesį skirti savivaldybių teisės aktų projektų turiniui, neapsiribodami formaliu įvertinimu, ar savivaldybė turi įgaliojimus priimti vieną ar kitą teisės aktą“, – teigia G. Švedienė.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo teisės aktuose aiškiai reglamentuoti, kokius savivaldybių teisės aktus tikrina Vyriausybės atstovai, panaikinti galimybę Vyriausybės atstovams nukelti Seimo ir Vyriausybės priimtų teisės aktų įgyvendinimo terminą. Taip pat pasiūlyta aiškiau reglamentuoti, kokią konkrečią informaciją Vyriausybės atstovai turėtų pateikti savo veiklos ataskaitose.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė siūlo stiprinti Vyriausybės atstovų veiklą vykdant savivaldybių priežiūrą
Valstybinio audito ataskaita: Savivaldybių administracinė priežiūra
|
|
2010-11-11
|
Valstybės kontrolė siūlo stiprinti Vyriausybės atstovų veiklą vykdant savivaldybių priežiūrą
|
Įvertinusi, ar Vyriausybės atstovai tinkamai prižiūri, kad savivaldybės laikytųsi įstatymų ir vykdytų Vyriausybės nutarimus, Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vyriausybės atstovai ne visada efektyviai vykdo jiems pavestas funkcijas. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Vyriausybės atstovai ne visuomet nustato, kad savivaldybių teisės aktų projektai prieštarauja įstatymams.„Vyriausybės atstovai turėtų didesnį dėmesį skirti savivaldybių teisės aktų projektų turiniui, neapsiribodami formaliu įvertinimu, ar savivaldybė turi įgaliojimus priimti vieną ar kitą teisės aktą?, – teigia G. Švedienė.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Vyriausybės atstovams sunkiai pavyksta efektyviai ir kokybiškai patikrinti visus savivaldybių pateikiamus teisės aktų projektus. Šiuo metu kiekvienas Vyriausybės atstovas prižiūri 4-8 savivaldybių veiklą, jiems savivaldybių teisės aktų projektai pateikiami tik prieš 2-4 dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio, per kurias jie turi patikrinti apie 100 teisės aktų projektų. Auditoriai nustatė ne vieną atvejį, kai Vyriausybės atstovų patikrinti savivaldybių teisės aktai, kuriems jie neturėjo pastabų, prieštaravo nacionaliniams teisės aktams, tačiau tai paaiškėjo tik po kelerių metų nuo jų įsigaliojimo.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo skiriasi Vyriausybės atstovų veiklos apimtys ir praktika. Pavyzdžiui, kai kurie Vyriausybės atstovai net trečdalį savo darbo laiko sugaišta tikrindami savivaldybės tarybos kolegijos sprendimus bei administracijos direktoriaus įsakymus personalo klausimais. Vietoj to auditoriai Vyriausybės atstovams siūlo didesnį dėmesį skirti savivaldybių priimamų teisės aktų projektų turinio analizei.
Valstybiniai auditoriai kritikuoja šiuo metu galiojančią tvarką, kai Vyriausybės atstovai gali atidėti teisės aktų reikalavimų įvykdymo terminus. Audito metu nustatyta net 70 atvejų, kai Vyriausybės atstovai tų pačių reikalavimų įvykdymo terminus atidėjo 1-5 kartus. Todėl kai kuriose savivaldybėse įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatos įgyvendinamos tik po kelerių metų nuo jų įsigaliojimo. Pavyzdžiui, 36 savivaldybės vis dar nėra įgyvendinusios Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyto reikalavimo savivaldybėms iki 2009 m. iš gyventojų surinkti 95 proc. komunalinių atliekų.
Apklausus Vyriausybės atstovus paaiškėjo, kad pusė jų pageidautų glaudesnio darbų koordinavimo ir metodinės pagalbos iš Vyriausybės, ypač valstybėje vykdomų reformų klausimais. Auditorių vertinimu, didesnis Vyriausybės dėmesys padėtų išspręsti daugumą audito metu nustatytų problemų.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės atstovų pateikiamose veiklos ataskaitose nepateikiama svarbi, jų veiklos efektyvumą įrodanti informacija. Pavyzdžiui, ataskaitose nereikalaujama pateikti informaciją, kiek ir kokių savivaldybių teisės aktų Vyriausybės atstovai patikrino, kiek iš jų neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, kaip savivaldybės atsižvelgė į Vyriausybės atstovų pastabas. Auditorių vertinimu, tokie duomenys leistų objektyviau įvertinti Vyriausybės atstovų veiklos efektyvumą ir padėtų spręsti savivaldybėse nustatytas problemas.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo teisės aktuose aiškiai reglamentuoti, kokius savivaldybių teisės aktus tikrina Vyriausybės atstovai, panaikinti galimybę Vyriausybės atstovams nukelti Seimo ir Vyriausybės priimtų teisės aktų įgyvendinimo terminą. Taip pat pasiūlyta aiškiau reglamentuoti, kokią konkrečią informaciją Vyriausybės atstovai turėtų pateikti savo veiklos ataskaitose.
Šiuo metu Lietuvoje įsteigta 10 Vyriausybės atstovų tarnybų, kurios prižiūri 60–ies savivaldybių veiklą. Per 2007-2009 m. Vyriausybės atstovai patikrino daugiau nei 65 tūkst. savivaldybių teisės aktų projektų, pateikė 5 325 pranešimus dėl projektų neatitikimo galiojantiems teisės aktams. Į 4984 iš jų savivaldybės atsižvelgė. Vyriausybės atstovų tarnybų išlaikymui 2008 m. panaudota 3,6 mln. Lt, 2009 – 3 mln. Lt.
Papildoma informacija: Romualda Masiulionienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6736.
Valstybinio audito ataskaita Savivaldybių administracinė priežiūra
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2010-11-10
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursus laisvoms pareigybėms užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursus Bendrųjų reikalų departamento Informacijos skyriaus vyresniojo specialisto ir Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybėms užimti.
Išsamią informaciją apie konkursų sąlygas, reikalavimus kandidatams, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymus rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2010-11-08
|
Asmens dokumentams išrašyti skiriami ištekliai naudojami neefektyviai
|
|
 Valstybės ištekliai, skiriami asmens dokumentams išrašyti, naudojami neefektyviai, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Vidaus reikalų ministerijoje ir prie jos veikiančiame Asmens dokumentų išrašymo centre (ADIC). Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos netaupiai, įrangos ir blankų pirkimai nekontroliuojami, panaudojamas ne visas įrangos pajėgumas. Valstybės kontrolierė pažymėjo, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės siūlymą, pavedė Vidaus reikalų ministerijai rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius asmens dokumentų išrašymą. Tai teikia vilčių, kad šioje srityje bus įvesta reikiama tvarka, kuri leis sumažinti ne tik valstybės, bet ir gyventojų išlaidas asmens dokumentams.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Asmens dokumentams išrašyti skiriami ištekliai naudojami neefektyviai
Valstybinio audito ataskaita: Valstybės politikos asmens dokumentų išrašymo srityje įgyvendinimas
|
|
2010-11-08
|
Asmens dokumentams išrašyti skiriami ištekliai naudojami neefektyviai
|
Valstybės ištekliai, skiriami asmens dokumentams išrašyti, naudojami neefektyviai, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Vidaus reikalų ministerijoje ir prie jos veikiančiame Asmens dokumentų išrašymo centre (ADIC). Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos netaupiai, įrangos ir blankų pirkimai nekontroliuojami, panaudojamas ne visas įrangos pajėgumas. Valstybės kontrolierė pažymėjo, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės siūlymą, pavedė Vidaus reikalų ministerijai rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius asmens dokumentų išrašymą. Tai teikia vilčių, kad šioje srityje bus įvesta reikiama tvarka, kuri leis sumažinti ne tik valstybės, bet ir gyventojų išlaidas asmens dokumentams.
2002 m. įsteigtam ADIC buvo pavesta centralizuotai išrašyti asmens dokumentus. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nors centras nepanaudoja visų turimų pajėgumų, kai kurių dokumentų išrašymą organizuoja kitos įstaigos, kurios taip pat perka įrangą ar dokumentų išrašymo paslaugas. Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei išnagrinėti galimybes ir priimti sprendimus dėl kitų institucijų vykdomų asmens dokumentų išrašymo organizavimo funkcijų perdavimo ADIC.
Įvertinę asmens dokumentų blankų ir jiems išrašyti reikalingos įrangos pirkimus, auditoriai nurodė, kad vykdant pirkimus formaliai buvo laikomasi teisės aktų, tačiau šiems tikslams skirtos valstybės biudžeto lėšos panaudotos netaupiai. 2006-2007 m. buvo įsigyta pasams išrašyti reikalinga įranga. Daugiau negu pusė už beveik 8 mln. Lt 2006 m. nupirktos biometrinių duomenų registravimo įrangos buvo naudota tik vienerius metus. 2008 m. ADIC už 107,6 mln. Lt įsigijo asmens identifikavimo kortelių, valstybės tarnautojų pažymėjimų blankų ir šiems dokumentams išrašyti reikalingą įrangą, o 2009 m., neturėdamas pagrįstų motyvų, skubiai sudarė 18,8 mln. Lt vertės sutartį vietinio eismo per sieną leidimų blankams įsigyti. Vykdydamas šiuos didelės vertės pirkimus ADIC nesudarė konkurencinių sąlygų, kad būtų galima pasirinkti ekonomiškiausią kainą. Be to, už beveik 2 mln. Lt nupirkti eismo per sieną leidimų blankai iki šiol nenaudojami. Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad į šiuos blankus nėra galimybių įrašyti asmens biometrinius duomenis, todėl po 2011 m. balandžio 20 d. jie nebeatitiks Europos Sąjungos reikalavimų ir gali būti nepanaudoti.
ADIC įsigyta biometrinių duomenų registravimo įranga turi trūkumų, dėl kurių sutrinka darbas migracijos tarnybose ir konsulinėse įstaigose. Planuojant šios įrangos pirkimus nebuvo įvertintos visos jos naudojimo galimybės. ADIC nepakankamai kontroliavo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl nebuvo užtikrinta visos gautos įrangos kokybė ir veiksminga garantinė priežiūra. Valstybės kontrolė rekomendavo Vidaus reikalų ministerijai sudaryti komisiją, kuri įvertintų biometrinių duomenų registravimo įrangos kokybę ir jos atitiktį pirkimo dokumentuose nurodytiems techniniams reikalavimams, ir sustiprinti ADIC veiklos kontrolę.
Auditoriai nurodė, kad organizuojant asmens dokumentams išrašyti reikalingos įrangos ir dokumentų blankų pirkimus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, kuri reglamentuoja pirkimus, susijusius su valstybės ar tarnybos paslaptimi, lieka galimybė nepagrįstai riboti konkurenciją, o šių pirkimų procedūros nekontroliuojamos. Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei patikslinti tokių pirkimų tvarką taip, kad juos vykdant būtų užtikrintos konkurencinės sąlygos ir būtų nustatyta šių pirkimų kontrolė.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova, tel. (8 5) 266 6748.
Valstybinio audito ataskaita Valstybės politikos asmens dokumentų išrašymo srityje įgyvendinimas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2010-11-03
|
Valstybės kontrolė: savivaldybėse pažeidimų nemažėja
|
|
 Penkiolikoje šalies savivaldybių įvertinę, kaip buvo panaudota daugiau nei 1,4 mlrd. Lt ir valdomas 1,2 mlrd. Lt vertės valstybės turtas. Priimta 10 sprendimų, kuriais savivaldybės įpareigojamos į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ištaisyti kitus pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis. Valstybės kontrolės auditoriai reikšmingų pastabų neturėjo tik Kupiškio rajono savivaldybei. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybei neigiama nuomonė pareikšta antrus metus iš eilės. „Pažeidimų mastas savivaldybėms vedant buhalterinę apskaitą ir naudojant valstybės biudžeto lėšas, deja, dar kartą įrodo, kad savivaldybių, jų struktūrinių padalinių ir įstaigų vadovai nepakankamai kontroliuoja, kaip ir kam naudojamos valstybės lėšos ir turtas“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: savivaldybėse pažeidimų nemažėja
Apibendrinimo ataskaita: Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
|
|
2010-11-03
|
Valstybės kontrolė: savivaldybėse pažeidimų nemažėja
|
Penkiolikoje šalies savivaldybių įvertinę, kaip buvo panaudota daugiau nei 1,4 mlrd. Lt ir valdomas 1,2 mlrd. Lt vertės valstybės turtas. Priimta 10 sprendimų, kuriais savivaldybės įpareigojamos į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ištaisyti kitus pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis. Valstybės kontrolės auditoriai reikšmingų pastabų neturėjo tik Kupiškio rajono savivaldybei. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybei neigiama nuomonė pareikšta antrus metus iš eilės.„Pažeidimų mastas savivaldybėms vedant buhalterinę apskaitą ir naudojant valstybės biudžeto lėšas, deja, dar kartą įrodo, kad savivaldybių, jų struktūrinių padalinių ir įstaigų vadovai nepakankamai kontroliuoja, kaip ir kam naudojamos valstybės lėšos ir turtas?, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai konstatavo, kad 13 iš 15 audituotų savivaldybių valstybės lėšas ir patikėjimo teise valdomą turtą naudojo netinkamai: ne pagal paskirtį ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus panaudota beveik 6 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų ir daugiau nei 3,5 mln. Lt specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų valstybinėms funkcijoms atlikti, kitoms programoms ir projektams finansuoti. Daugiausiai ne pagal paskirtį mokinio krepšelio lėšų panaudojo Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Vilniaus rajono savivaldybės. Valstybės kontrolė įpareigojo savivaldybes netinkamai panaudotas mokinio krepšelio lėšas grąžinti į valstybės biudžetą.
Reikšmingų pažeidimų auditoriai rado ir savivaldybėms įgyvendinant valstybės investicinius projektus. Šiems projektams skirtos valstybės biudžeto lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Auditoriai pastebi tendenciją, kad įgyvendindamos investicinius projektus savivaldybės tinkamai neparengia statybos darbų viešųjų pirkimų dokumentų, todėl valstybės lėšos naudojamos neekonomiškai. Dažniausiai savivaldybės viešųjų pirkimų įstatymą pažeidžia neskaičiuodamos perkamų prekių ir paslaugų vertės, viršydamos nustatytą kainą, pasirinkdamos netinkamus pirkimo būdus, keisdamos pirkimo sąlygas.
Audito metu nustatyta, kad Lietuvoje sumažėjus statybų darbų kainoms, savivaldybės nesiekė peržiūrėti pasirašytų sutarčių ir sumažinti darbų įkainius, nors Vyriausybė tai buvo rekomendavusi. Auditoriams perskaičiavus darbų kainas, nustatyta, kad audituotos savivaldybės galėjo sutaupyti apie 300 tūkst. Lt valstybės lėšų.
Valstybės kontrolė jau nuo 2008 m. akcentuoja, kad savivaldybės kasmet prašo daugiau specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų, nei jų reikia tiesioginei paskirčiai, o jų nepanaudojusios - perskirsto ir naudoja savo reikmėms. Valstybės kontrolė dar kartą ragina panaikinti galimybę perskirstyti tikslinės paskirties lėšas, įpareigojant savivaldybes visas pagal tiesioginę paskirtį nepanaudotas tikslines dotacijas grąžinti į valstybės biudžetą. Tą praėjusiais metais buvo rekomendavęs ir Seimo Audito komitetas. 2009 m. vien audituotos savivaldybės perskirstė per 43 mln. Lt.
Valstybės kontrolė audituotoms 15 savivaldybių pateikė 136 rekomendacijas, iš kurių 89 savivaldybės jau įgyvendino. Visos audito metu pateiktos rekomendacijos įgyvendintos Alytaus miesto, Kupiškio, Šakių ir Jonavos rajonų savivaldybėse. Valstybės kontrolė savivaldybėse audituoja tik valstybės lėšų ir turto naudojimą. 2009-2010 metais Valstybės kontrolė auditavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus miestų, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Jonavos, Šakių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų bei Marijampolės savivaldybes.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6719.
Apibendrinimo ataskaita Savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|