2010-03-31
|
Auditoriai įvertino nacionalinio transliuotojo pastangas gyventi taupiau
|
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) transliuotos laidos atitiko visuomeninio transliuotojo tikslus, – teigia Valstybės kontrolės auditoriai. Šio audito metu, kurį įpareigojo atlikti Seimas, buvo vertinama, ar įgyvendinamos 2006 m. pateiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos, ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Viktoro Švedo, LRT įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai. Tai sudarė galimybes pagrįstai ir objektyviai įvertinti laidų kūrimo, gamybos ir transliavimo sąnaudas, numatyti efektyvesnį lėšų naudojimą. LRT radijo ir televizijos programas transliavo nustatytą laiką, nors mažėjant pajamoms ir mažinant programų kūrimo sąnaudas buvo mažiau kuriama naujų televizijos laidų ir beveik pusė jų buvo kartojama.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Auditoriai įvertino nacionalinio transliuotojo pastangas gyventi taupiau 
Valstybinio audito ataskaita Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla 
|
2010-03-31
|
Auditoriai įvertino nacionalinio transliuotojo pastangas gyventi taupiau
|
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) transliuotos laidos atitiko visuomeninio transliuotojo tikslus, - teigia Valstybės kontrolės auditoriai. Šio audito metu, kurį įpareigojo atlikti Seimas, buvo vertinama, ar įgyvendinamos 2006 m. pateiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos, ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Viktoro Švedo, LRT įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai. Tai sudarė galimybes pagrįstai ir objektyviai įvertinti laidų kūrimo, gamybos ir transliavimo sąnaudas, numatyti efektyvesnį lėšų naudojimą. LRT radijo ir televizijos programas transliavo nustatytą laiką, nors mažėjant pajamoms ir mažinant programų kūrimo sąnaudas buvo mažiau kuriama naujų televizijos laidų ir beveik pusė jų buvo kartojama.
Auditoriai pažymėjo, kad 2009 m. valstybės biudžeto asignavimai nacionaliniam transliuotojui, palyginti su 2008 m., sumažėjo 14 proc., o komercinės pajamos, negalutiniais duomenimis, sumažėjo 40,6 proc. LRT savo veiklos sąnaudas atitinkamai sumažino 19 proc. Tačiau LRT taryba, sumažėjus LRT finansiniams ištekliams, paliko galioti 2007-2008 metams patvirtintą programų transliavimo mastą ir programų struktūrą. Tai iš dalies lėmė nuostolingą LRT veiklą 2009 metais. Nuostolis, preliminariais duomenimis, sudarys 10,6 mln. Lt. Todėl LRT turi ieškoti papildomų galimybių mažinti sąnaudas - darbo užmokesčio, autorinio atlyginimo, programų transliavimo ir siuntimo bei kitas. Valstybės kontrolės nuomone, programų mastą ir struktūrą LRT taryba turėtų tvirtinti atsižvelgusi į LRT metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Mažėjant LRT skiriamiems valstybės biudžeto asignavimams (2010 m. lėšų skiriama 18 proc. mažiau nei 2009 m.), nekeičiant LRT programų masto ir struktūros, nesumažinus LRT programų transliavimo trukmės bus sudėtinga sumažinti LRT veiklos nuostolį.
Valstybės kontrolė pažymėjo, kad Vyriausybė neįgyvendino prieš ketverius metus pateiktos rekomendacijos ir nenustatė visuomeniniam transliuotojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų planavimo tvarkos.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas, (8 5) 266 6741.
Valstybinio audito ataskaita Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
2010-03-30
|
R. Budbergytė: Lietuva turi nekartoti buvusių ES lėšų naudojimo klaidų
|
„Tiek Lietuva, tiek Europos Komisija jau dabar turėtų pradėti intensyviai ruoštis naujam programiniam laikotarpiui, prasidėsiančiam po 2013 m., kad būtų išvengta tų problemų, kurios atsirado 2007-2013 m. laikotarpio pradžioje,“ - teigė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, susitikusi su Europos Komisijos nariu Algirdu Šemeta, atsakingu už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. A. Šemeta pastebėjo, kad nepaisant lėto įsibėgėjimo laikotarpio pradžioje, šiuo metu pagal ES lėšų įsisavinimą Lietuva užima pirmaujančias pozicijas. Iš viso 2007-2013 m. Lietuvą pasieks 23,39 mlrd. Lt ES paramos, iš valstybės biudžeto lėšų projektams įgyvendinti bus skirta dar 2,35 mlrd. Lt. Visų šių lėšų panaudojimą audituos Valstybės kontrolė.
Pasak valstybės kontrolierės, daugiausiai sisteminių pažeidimų naudojant ES paramą Valstybės kontrolė nustato viešųjų pirkimų srityje. R. Budbergytė pabrėžė, kad EK netinkamomis finansuoti pripažintų ES lėšų dalis Lietuvoje nėra didelė. A. Šemeta patvirtino, kad teisėtumo požiūriu EK Lietuvą priskiria prie pažangių valstybių. „Yra nemažai kitų valstybių, kuriose situacija yra daug prastesnė nei Lietuvoje“, - susitikimo metu teigė EK narys.
Valstybės kontrolierė informavo, kad Lietuvoje labiausiai vėluoja Sanglaudos fondo lėšomis finansuojami projektai. „Vandenvalos projektai išties yra sudėtingi, už jų galutinį įgyvendinimą yra atsakingos savivaldybės, kurioms neretai stinga gebėjimų juos laiku ir tinkamai įgyvendinti. Projektams išsiplėtus laike ir pabrangus, yra tikimybė, kad kai kurie iš jų turės būti užbaigti nacionalinio biudžeto lėšomis“, - teigė R. Budbergytė. Ji atkreipė dėmesį, kad kitais metais Valstybės kontrolė turės įvertinti 26 Sanglaudos fondo projektus. „Tai tampa rimtu iššūkiu Valstybės kontrolei“, - pabrėžė valstybės kontrolierė.
Susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas EK siūlomai nacionalinių valdymo deklaracijų idėjai aptarti. Įsigaliojus šiai naujovei, kiekviena ES narė turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų pateikta detali informacija apie jai skirtų ES lėšų tinkamą ir efektyvų panaudojimą. Deklaracija turėtų būti įvertinta nepriklausomo auditoriaus, taip užtikrinant jos teisingumą. Valstybės kontrolierė pastebėjo, kad jau ne vienerius metus aptariama idėja yra sunkiai įgyvendinama praktikoje. „Egzistuoja nemažai techninių, teisinių ir politinio susitarimo aplinkybių, trukdančių šios idėjos realizavimui. Tai ne tik padėtų sumažinti audito kaštus, bet ir padalintų už ES lėšomis finansuojamų projektų tinkamą įgyvendinimą EK tenkančią atsakomybę tarp EK ir ES valstybių narių“, - teigia R. Budbergytė.
Papildoma informacija: Tomas Mackevičius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, tel. (8 5) 266 6700
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
2010-03-30
|
R. Budbergytė: Lietuva turi nekartoti buvusių ES lėšų naudojimo klaidų
|
„Tiek Lietuva, tiek Europos Komisija jau dabar turėtų pradėti intensyviai ruoštis naujam programiniam laikotarpiui, prasidėsiančiam po 2013 m., kad būtų išvengta tų problemų, kurios atsirado 2007-2013 m. laikotarpio pradžioje,“ – teigė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, susitikusi su Europos Komisijos nariu Algirdu Šemeta, atsakingu už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. A. Šemeta pastebėjo, kad nepaisant lėto įsibėgėjimo laikotarpio pradžioje, šiuo metu pagal ES lėšų įsisavinimą Lietuva užima pirmaujančias pozicijas. Iš viso 2007-2013 m. Lietuvą pasieks 23,39 mlrd. Lt ES paramos, iš valstybės biudžeto lėšų projektams įgyvendinti bus skirta dar 2,35 mlrd. Lt. Visų šių lėšų panaudojimą audituos Valstybės kontrolė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: R. Budbergytė: Lietuva turi nekartoti buvusių ES lėšų naudojimo klaidų 
Susitikimo nuotraukos 
|
2010-03-29
|
Galimybė komentuoti Valstybės kontrolės interneto svetainėje
|
Siekdama glaudesnio dialogo su Lietuvoje sparčiai besiplečiančia internetine visuomene, nuo šiol Valstybės kontrolė savo interneto svetainės www.vkontrole.lt lankytojams suteikia galimybę išsakyti nuomonę apie institucijos atliktų valstybinių auditų rezultatus, auditorių nustatytų problemų aktualumą, įvertinti siūlomų jų sprendimo būdų naudą. Projekto iniciatoriai tikisi, kad galimybė komentuoti paskatins dar didesnį visuomenės domėjimąsi Valstybės kontrolės veikla ir padidins valstybinio audito veiksmingumą.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, Valstybės kontrolė savo veikloje visuomet vadovavosi viešumo, veiklos skaidrumo ir atvirumo politika. „Komentarų interneto svetainėje įdiegimas – dar vienas žingsnis šia kryptimi, įrodantis, kad esame atviri visuomenei, jos pasiūlymams ir dalykiškai kritikai. Esu įsitikinusi, kad ši priemonė gali prisidėti prie Valstybės kontrolės veiklos tobulinimo“, – tvirtina valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Galimybė komentuoti Valstybės kontrolės interneto svetainėje 
|
2010-03-29
|
Galimybė komentuoti Valstybės kontrolės interneto svetainėje
|
Siekdama glaudesnio dialogo su Lietuvoje sparčiai besiplečiančia internetine visuomene, nuo šiol Valstybės kontrolė savo interneto svetainės www.vkontrole.lt lankytojams suteikia galimybę išsakyti nuomonę apie institucijos atliktų valstybinių auditų rezultatus, auditorių nustatytų problemų aktualumą, įvertinti siūlomų jų sprendimo būdų naudą. Projekto iniciatoriai tikisi, kad galimybė komentuoti paskatins dar didesnį visuomenės domėjimąsi Valstybės kontrolės veikla ir padidins valstybinio audito veiksmingumą.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, Valstybės kontrolė savo veikloje visuomet vadovavosi viešumo, veiklos skaidrumo ir atvirumo politika. „Komentarų interneto svetainėje įdiegimas dar vienas žingsnis šia kryptimi, įrodantis, kad esame atviri visuomenei, jos pasiūlymams ir dalykiškai kritikai. Esu įsitikinusi, kad ši priemonė gali prisidėti prie Valstybės kontrolės veiklos tobulinimo“, tvirtina valstybės kontrolierė.
Institucijos interneto svetainė per praėjusius metus atnaujinta keletą kartų: patobulinta interneto svetainės paieškos sistema, suteikianti galimybę lankytojams nuodugniai filtruoti svetainėje talpinamą informaciją pagal pateikiamų raktinių žodžių šaknis, sukurta skiltis apie šiuo metu atliekamus valstybinius auditus, kasdien skelbiama informacija apie svarbiausius institucijos dienos įvykius, įdiegtos teksto didinimo mažinimo priemonės regėjimo sutrikimų turintiems asmenims, sukurta nauja rubrika potencialiems Valstybės kontrolės darbuotojams, speciali rubrika studentams ir moksleiviams, įdiegtos ir patobulintos kitos priemonės.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
2010-03-26
|
Europos Sąjungos lėšų naudojimui - akylesnę priežiūrą
|
2008 metais Europos Sąjungos (ES) lėšų valdymo ir kontrolės sistema atitiko Europos institucijų reikalavimus ir veikė efektyviai, – teigia valstybiniai auditoriai, pateikę ataskaitą už 2008 metus. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, ES struktūrinės paramos lėšas Lietuva 2008 m. naudojo lėtai, iki 2009 metų pradžios buvo panaudota tik 705 mln. Lt, arba 2,26 proc. visų numatytų panaudoti lėšų. Tačiau ir šios lėšos iki 2009 m. pradžios nebuvo deklaruotos Europos Komisijai, todėl auditoriai negalėjo atlikti jų panaudojimo vertinimo. Lėšų naudojimą programavimo laikotarpio pradžioje labiausiai stabdė užsitęsęs teisės aktų rengimas tiek ES, tiek Lietuvos institucijose.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Europos Sąjungos lėšų naudojimui – akylesnę priežiūrą 
Valstybinio audito ataskaita Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, išlaidų bei valdymo ir kontrolės sistemos veikimo 2008 metais valstybinio audito ataskaita 
|
2010-03-26
|
Europos Sąjungos lėšų naudojimui - akylesnę priežiūrą
|
2008 metais Europos Sąjungos (ES) lėšų valdymo ir kontrolės sistema atitiko Europos institucijų reikalavimus ir veikė efektyviai, - teigia valstybiniai auditoriai, pateikę ataskaitą už 2008 metus. Auditorių nuomonė yra sąlyginė, nes jie neturėjo galimybės įvertinti kai kurių pagrindinių valdymo ir kontrolės sistemų elementų praktinio veikimo. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, kai kurie audito metu nustatyti faktai rodo, kad valstybės institucijos turėtų pagerinti lėšų valdymą ir sustiprinti jų naudojimo kontrolę.
Valstybės kontrolierės nuomone, ES struktūrinės paramos lėšas Lietuva 2008 m. naudojo lėtai, iki 2009 metų pradžios buvo panaudota tik 705 mln. Lt, arba 2,26 proc. visų numatytų panaudoti lėšų. Tačiau ir šios lėšos iki 2009 m. pradžios nebuvo deklaruotos Europos Komisijai, todėl auditoriai negalėjo atlikti jų panaudojimo vertinimo. Lėšų naudojimą programavimo laikotarpio pradžioje labiausiai stabdė užsitęsęs teisės aktų rengimas tiek ES, tiek Lietuvos institucijose.
Vertindami lėšų valdymo ir kontrolės sistemą auditoriai nurodė, kad nebuvo aiškiai apibrėžtos valstybės institucijų funkcijos, neaiškiai formuluojamos užduotys, nepakankama jų vykdymo priežiūra. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nepatvirtintos taisyklės, reglamentuojančios neteisėtai išmokėtos finansinės paramos grąžinimo procesą. Be to, pasiūlyta imtis priemonių, kad projektai nebūtų finansuojami iš kelių šaltinių.
Per 2007-2013 metų finansavimo laikotarpį Lietuva iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros, Sanglaudos ir Socialinio fondų gaus 23 mlrd. Lt paramos, kuri skiriama žmogiškųjų išteklių plėtrai, ekonomikos augimui, sanglaudos skatinimui ir techninei paramai. Šias veiksmų programas valdo ir kontroliuoja trys Finansų ministerijos departamentai, o jas įgyvendinant dalyvauja 16 valstybės institucijų. Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atlieka paramos panaudojimo auditą ir teikia Europos Komisijai metines audito ataskaitas.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento direktorius Arūnas Dulkys, (8 5) 204 7222.
Valstybinio audito ataskaita Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, išlaidų bei valdymo ir kontrolės sistemos veikimo 2008 metais valstybinio audito ataskaita
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
2010-03-20
|
Valstybės kontrolė siekia tapti pirmąja socialiai atsakinga viešojo sektoriaus institucija
|
2010-ieji taps pirmaisiais Valstybės kontrolės siekimo socialiai atsakingos viešojo sektoriaus institucijos vardo metais. „Valstybės kontrolės kolektyvas ne tik gerai vykdo jam įstatymų pavestas funkcijas, bet ir pats nori ir gali prisiimti papildomų įsipareigojimų sau ir visuomenei. Džiugu matyti, kad mūsų institucijoje yra nemažai darbuotojų, kuriems svarbios socialinės atsakomybės idėjos platesne nei įstatymų mums apibrėžta reikšme. Šių žmonių iniciatyva kilo idėja siekti, kad Valstybės kontrolė taptų pirmąja socialiai atsakinga viešojo sektoriaus organizacija“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė siekia tapti pirmąja socialiai atsakinga viešojo sektoriaus institucija 
|
2010-03-20
|
Valstybės kontrolė siekia tapti pirmąja socialiai atsakinga viešojo sektoriaus institucija
|
2010-ieji taps pirmaisiais Valstybės kontrolės siekimo socialiai atsakingos viešojo sektoriaus institucijos vardo metais. „Valstybės kontrolės kolektyvas ne tik gerai vykdo jam įstatymų pavestas funkcijas, bet ir pats nori ir gali prisiimti papildomų įsipareigojimų sau ir visuomenei. Džiugu matyti, kad mūsų institucijoje yra nemažai darbuotojų, kuriems svarbios socialinės atsakomybės idėjos platesne nei įstatymų mums apibrėžta reikšme. Šių žmonių iniciatyva kilo idėja siekti, kad Valstybės kontrolė taptų pirmąja socialiai atsakinga viešojo sektoriaus organizacija“, teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Valstybės kontrolėje socialinės atsakomybės idėjos užuomazgų būta ir anksčiau. Pradedant nuo mažų darbų energetinių resursų ir popieriaus taupymo, dalyvavimo ekologinėse, kraujo donorystės, labdaros rinkimo ir kitose akcijose, skatinimo derinti darbą ir šeimą pamažu bus siekiama platesnių socialinės atsakomybės tikslų.
Socialinė atsakomybė iš prigimties yra orientuota į viešojo sektoriaus veiklą, nes iš principo šio sektoriaus darbai yra nukreipti į visuomenės gerovės kūrimą ir palaikymą. „Vis dėlto dažniausiai socialinė atsakomybė tampa tik verslo žodžiais, o viešasis sektorius laikosi principo, kad tai, ką darome laikydamiesi įstatymų, sąžiningai dirbdami valstybės labui, jau yra pakankama. Tačiau manome, kad valstybės institucijos taip pat galėtų labiau prisidėti prie socialiai atsakingos veiklos, o Valstybės kontrolė siekia būti pavyzdžiu kitoms viešojo sektoriaus institucijoms šioje srityje“, sako valstybės kontrolierė.
Papildoma informacija: Komunikacijos departamento direktorė Orijana Jakimauskienė, tel. (8 5) 266 6803.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamentas, tel. (8 5) 266 6803, ojakimauskiene@vkontrole.lt
|
2010-03-04
|
Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai
|
Nors kultūros paveldo išsaugojimu Lietuvoje rūpinasi ne viena institucija, tačiau esminių teigiamų pokyčių, saugant nekilnojamąsias kultūros vertybes, nematyti. Tokią išvadą priėjo Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę, ar efektyviai Lietuvoje saugomas šalies kultūros paveldas. Šiuo metu šalyje į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 16 233 nekilnojamosios kultūros vertybės, iš jų 6 030 yra suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. 2007–2009 metais saugomų vertybių apsaugai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skirta per 314 mln. Lt.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, dauguma problemų išsispręstų, jei Kultūros ministerija tiksliai ir aiškiai apibrėžtų, kokius objektus, kodėl ir kaip valstybė turi saugoti, kokiais kriterijais remiantis juos skelbti valstybės saugomais. „Kultūros ministerijai neapsibrėžus, kas, kaip ir kodėl turi būti saugoma, nekontroliuojant, kaip tai yra daroma, sunku tikėtis, kad Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas bus tinkamai saugomas, o šiam tikslui skiriamos lėšos – racionaliai naudojamos“, – tvirtina valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai 
Valstybinio audito ataskaita Kultūros paveldo išsaugojimas
|
2010-03-04
|
Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai
|
Nors kultūros paveldo išsaugojimu Lietuvoje rūpinasi ne viena institucija, tačiau esminių teigiamų pokyčių, saugant nekilnojamąsias kultūros vertybes, nematyti. Tokią išvadą priėjo Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę, ar efektyviai Lietuvoje saugomas šalies kultūros paveldas. Šiuo metu šalyje į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 16 233 nekilnojamosios kultūros vertybės, iš jų 6 030 yra suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. 2007-2009 metais saugomų vertybių apsaugai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skirta per 314 mln. Lt.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, dauguma problemų išsispręstų, jei Kultūros ministerija tiksliai ir aiškiai apibrėžtų, kokius objektus, kodėl ir kaip valstybė turi saugoti, kokiais kriterijais remiantis juos skelbti valstybės saugomais. „Kultūros ministerijai neapsibrėžus, kas, kaip ir kodėl turi būti saugoma, nekontroliuojant, kaip tai yra daroma, sunku tikėtis, kad Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas bus tinkamai saugomas, o šiam tikslui skiriamos lėšos racionaliai naudojamos“, tvirtina valstybės kontrolierė.
Atlikę auditą valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Kultūros ministerija yra nusišalinusi nuo daugumos jai pavestų funkcijų kultūros vertybių apsaugos srityje. Dalį ministerijos funkcijų atlieka Valstybinė kultūros paveldo komisija, tačiau ji turėtų teikti siūlymus ministerijai, o ne pati formuoti kultūros vertybių apsaugos politiką. Ministerija tinkamai nekontroliuoja ir jai pavaldaus Kultūros paveldo departamento, atsakingo už kultūros vertybių priežiūrą ir tvarkymą, veiklos.
Pasak valstybinių auditorių, Lietuva finansiškai nėra pajėgi išsaugoti visų šiuo metu saugomais paskelbtų 6030 objektų. Išlaikius panašius finansavimo ir tvarkymo tempus, visus saugomus objektus valstybė sutvarkytų per 80 metų, o per šį laiką dalis paveldo sunyktų. Valstybės kontrolė siūlo nustatyti kriterijus ir visas kultūros vertybes suskirstyti pagal jų svarbą, finansavimą skiriant reikšmingiausiems paveldo objektams išsaugoti.
Nors saugomų vertybių būklę pavesta tikrinti savivaldybių paveldosaugos padaliniams, tačiau net 70 proc. visų patikrinimų atlieka Kultūros paveldo departamentas, kuris turėtų tik koordinuoti šį procesą. Jei savivaldybės paveldosaugos padaliniai ir toliau tokiu tempu vertintų saugomų objektų būklę, visos šalies kultūros vertybės būtų apžiūrėtos tik apie 2040 metus. Auditorių nuomone, savivaldybėms laiku neatliekant pavestų funkcijų ir savo veiksmų nekoordinuojant su Kultūros paveldo departamentu, neužtikrinama tinkama Lietuvos kultūros paveldo apsauga.
Dėl lėšų trūkumo Kultūros paveldo departamentas Registrų centrui nėra perdavęs dalies duomenų apie visus šalies nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Todėl asmuo, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, gali nežinoti, kad tai kultūros paveldo objektas, kuriam taikomi paveldosaugos reikalavimai. Taip būtų ne tik pažeisti teisėti savininko lūkesčiai disponuoti savo turtu, bet gali būti pakenkta ir paveldo objektui.
Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai, Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir Kultūros paveldo departamentui pateikė rekomendacijas, kokie sprendimai padėtų užtikrinti efektyvesnę Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir priežiūrą.
Papildoma informacija: Daiva Bakutienė, 5-ojo audito departamento direktorė, (8 5) 266 6756
Valstybinio audito ataskaita Kultūros paveldo išsaugojimas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt)
|