|
2011-05-30
|
Klaipėdos universitetui - Valstybės kontrolės pastabos dėl netinkamo turto valdymo
|
|
 Valstybės kontrolei įvertinus Klaipėdos universiteto finansines ataskaitas ir kaip yra valdomas įstaigai patikėtas valstybės turtas, auditoriai aptiko Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir netinkamai valdomo valstybės turto atvejų. Todėl buvo priimtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimas, įpareigojantis universiteto rektorių patraukti atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad universitetas nekontroliavo, ar Mokslo ir technologijų parkas iš universiteto pagal panaudą gautą pastatą naudoja pagal paskirtį. Nustatyta, kad ši viešoji įstaiga dalį patalpų perdavė naudotis privačioms bendrovėms, nors tai draudžia teisės aktai. Universitetas, sudaręs jungtinės veiklos ir patalpų eksploatavimo sutartis, taip pat naudojasi perduotomis patalpomis bei apmoka dalį patalpas administruojančios įstaigos veiklos sąnaudų, nesusijusių su universiteto veikla. Per metus universitetas sumokėjo 177 tūkst. Lt. administravimo išlaidų.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Klaipėdos universitetui - Valstybės kontrolės pastabos dėl netinkamo turto valdymo
Valstybinio audito ataskaita: Dėl Klaipėdos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Sprendimas: Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Klaipėdos universitete
|
|
2011-05-30
|
Klaipėdos universitetui - Valstybės kontrolės pastabos dėl netinkamo turto valdymo
|
Valstybės kontrolei įvertinus Klaipėdos universiteto finansines ataskaitas ir kaip yra valdomas įstaigai patikėtas valstybės turtas, auditoriai aptiko Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir netinkamai valdomo valstybės turto atvejų. Todėl buvo priimtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimas, įpareigojantis universiteto rektorių patraukti atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad universitetas nekontroliavo, ar Mokslo ir technologijų parkas iš universiteto pagal panaudą gautą pastatą naudoja pagal paskirtį. Nustatyta, kad ši viešoji įstaiga dalį patalpų perdavė naudotis privačioms bendrovėms, nors tai draudžia teisės aktai. Universitetas, sudaręs jungtinės veiklos ir patalpų eksploatavimo sutartis, taip pat naudojasi perduotomis patalpomis bei apmoka dalį patalpas administruojančios įstaigos veiklos sąnaudų, nesusijusių su universiteto veikla. Per metus universitetas sumokėjo 177 tūkst. Lt. administravimo išlaidų. Identiškas pastabas dėl netinkamos valstybės turto kontrolės auditoriai universitetui buvo pateikę ir 2010 m., tačiau universitetas nesiėmė reikiamų priemonių, kad šis turtas būtų naudojamas tinkamai.
Įvertinę, kaip buvo valdomi du universitetui priklausantys laivai, auditoriai nustatė, kad universitetas tinkamai netvarkė laivų naudojimo apskaitos, auditoriams nepateikė visų jų naudojimo tikslingumą pagrindžiančių dokumentų, todėl auditoriai negalėjo įsitikinti, ar visais atvejais laivai buvo naudojami tik universiteto reikmėms, o ne jais teikiamos paslaugos, už kurias turėjo būti gaunamos pajamos. Laivų išlaikymas universitetui per metus kainavo 713 tūkst. Lt.
Pasak auditorių, universitetas, įsigydamas televizijos laidų„universitetai.lt“sukūrimo paslaugas už 105 tūkst. Lt, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes jas įsigijo neskaidriai ir neužtikrino, kad valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai. Nustatyta, kad viešuosius pirkimus dėl šių laidų sukūrimo atliko universitete nedirbantys ir rektoriaus įgaliojimų organizuoti pirkimus neturintys asmenys, kurie patys tapo konkursų nugalėtojais. Be to, universiteto televizijos direktorius tvirtindavo paraiškas viešajam pirkimui ir tiekėjų apklausos pažymas, pagal kurias jis pats buvo išrinktas tinkamiausiu tiekėju. Dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo, audito medžiaga perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Audito ataskaitoje universitetui rekomenduojama išspręsti neteisėtai Mokslo ir technologijų parko su privačiomis bendrovėmis sudarytų patalpų naudojimo sutarčių klausimą ir užtikrinti, kad universiteto naudojamų viešajai įstaigai perduotų patalpų eksploatavimo mokestis atitiktų realiai patiriamas patalpų eksploatavimo išlaidas. Auditoriai taip pat siūlo parengti aiškią universitetui priklausančių laivų naudojimo tvarką ir užtikrinti, kad ateityje šis turtas būtų naudojamas skaidriai ir ekonomiškai.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6719.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Klaipėdos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-05-24
|
Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti Palangos, Trakų ir Visagino savivaldybėse
|
|
 Valstybiniai auditoriai, patikrinę, kaip Palangos miesto, Trakų ir Visagino savivaldybėse naudojamos investiciniams projektams bei valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms finansuoti skirtos valstybės biudžeto lėšos, nustatė Viešųjų pirkimų ir kitų teisės aktų pažeidimų.
Valstybės kontrolė Trakų rajono savivaldybei rekomendavo inicijuoti statybos rangos sutarties patikslinimą, kad būtų sumažintos neatliktų darbų kainos atsižvelgiant į sumažėjusius statybos darbų įkainius. Visagino savivaldybei nurodyta paskirti konkrečius asmenis, kurie kontroliuotų savivaldybės mokyklų vykdomus viešuosius pirkimus ir kompensacijų už šildymą perskaičiavimą. Palangos miesto savivaldybei auditoriai nurodė išspręsti valstybės turto apskaitos ir įregistravimo klausimus. Apie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus savivaldybėse informuota ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti Palangos, Trakų ir Visagino savivaldybėse
|
|
2011-05-24
|
Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti Palangos, Trakų ir Visagino savivaldybėse
|
Valstybiniai auditoriai, patikrinę, kaip Palangos miesto, Trakų ir Visagino savivaldybėse naudojamos investiciniams projektams bei valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms finansuoti skirtos valstybės biudžeto lėšos, nustatė Viešųjų pirkimų ir kitų teisės aktų pažeidimų.
Palangos m. savivaldybė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus pažeidė įgyvendindama gelbėjimo stoties pastato rekonstrukciją, kuriai per trejus metus skirta 2,2 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Nustatyta, kad statybos darbų viešojo pirkimo vykdymo metu atmestas mažiausią kainą siūliusio dalyvio pasiūlymas, savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka jo nepaprašius papildyti netikslius pasiūlymo duomenis ar juos paaiškinti.
Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir sudarant statybų rangos sutartį, nes joje nenumatyti statybos darbų fiksuotos kainos perskaičiavimo principai. Lietuvoje mažėjant statybos darbų rinkos kainoms, auditorių skaičiavimais, savivaldybė prarado galimybę atliktų statybos darbų kainą sumažinti iki 173 tūkst. Lt. Be to, negavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, savivaldybė pakeitė sutarties sąlygas - atsisakė sutartyje numatytų statybos darbų už beveik 764 tūkst. Lt ir juos pakeitė naujais darbais, kuriuos iš rangovo įsigijo be viešųjų pirkimų procedūrų. Valstybės kontrolė savivaldybei pastabų turėjo ir dėl valstybės turto įregistravimo bei jo perdavimo naudoti reikalavimų pažeidimų.
Panašūs Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti ir Trakų savivaldybei statant Rūdiškių kultūros centrą. Savivaldybė pastato vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbus iš savivaldybės bendrovės įsigijo neskaidriai, nepagrįstai pasirinkusi neskelbiamų supaprastintų derybų būdą, o vykdydama pirkimą nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymas pažeistas ir sudarant pastato statybos rangos sutartį, nes rangovas nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo, sutartyje nustatytos neaiškios darbų kainos perskaičiavimo taisyklės, todėl, auditorių skaičiavimais, atliktų statybos darbų kaina galėjo būti iki 281 tūkst. Lt mažesnė. Be to, savivaldybė statybos darbus pirko kartu su baldais, nors atskyrus šiuos pirkimus būtų pavykę sutaupyti apie 107 tūkst. Lt. Savivaldybė taip pat keitė sutarties sąlygas, tam negavusi Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo ir be viešųjų pirkimų procedūrų iš rangovo už beveik 551 tūkst. Lt įsigijo naujus statybos darbus. Pastabų auditoriai savivaldybei turėjo ir dėl socialinei globai asmenims su sunkia negalia skirtų lėšų naudojimo.
Visagino savivaldybėje viešųjų pirkimų nuostatų nesilaikyta kai kurioms savivaldybės mokykloms įsigyjant maisto produktus, skirtus nemokamam mokinių maitinimui, mokymo priemones ir kitas prekes iš mokinio krepšelio lėšų. Nustatyta, kad viešieji pirkimai atlikti mokykloms pasirinkus netinkamą pirkimo būdą, nepasitvirtinus šiuos pirkimus reglamentuojančių vidaus taisyklių ar visai netaikant viešųjų pirkimų procedūrų. Savivaldybei auditoriai pastabų turėjo ir dėl neteisėtai 13 savivaldybės tarnautojų suteiktų aukštesnių pareigybių kategorijų, viešiesiems darbams bei būsto šildymo išlaidų kompensacijoms skirtų lėšų naudojimo.
Valstybės kontrolė Trakų rajono savivaldybei rekomendavo inicijuoti statybos rangos sutarties patikslinimą, kad būtų sumažintos neatliktų darbų kainos atsižvelgiant į sumažėjusius statybos darbų įkainius. Visagino savivaldybei nurodyta paskirti konkrečius asmenis, kurie kontroliuotų savivaldybės mokyklų vykdomus viešuosius pirkimus ir kompensacijų už šildymą perskaičiavimą. Palangos miesto savivaldybei auditoriai nurodė išspręsti valstybės turto apskaitos ir įregistravimo klausimus. Apie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus savivaldybėse informuota ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6719.
Valstybinio audito ataskaitos:
Dėl Palangos miesto savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Trakų rajono savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Visagino savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-05-20
|
Valstybės kontrolierė su Europos Komisijos nariu aptarė ES lėšų kontrolės stiprinimo priemones
|
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, susitikusi su Lietuvoje viešinčiu Europos Komisijos nariu Algirdu Šemeta, atsakingu už mokesčius, muitų sąjungą ir auditą, aptarė klausimus, susijusius su Europos Sąjungos biudžeto finansinėmis taisyklėmis. Susitikime taip pat diskutuota apie Europos Komisijos, Europos Audito rūmų ir Aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimo galimybes.
Valstybės kontrolierė pažymėjo, kad Europos Sąjungos lėšos Lietuvos biudžete sudaro reikšmingą biudžeto dalį, todėl Valstybės kontrolė skaidriam ir efektyviam jų naudojimui skiria itin didelį dėmesį. Pasak G. Švedienės, ES lėšų naudojimą vertina ne tik du specialiai 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. finansinių laikotarpių ES lėšų auditui įsteigti departamentai, bet ir kitų padalinių valstybiniai auditoriai.
Aptariant finansines taisykles, taikomas Europos Sąjungos biudžetui, ir pasiruošimą naujajai 2014-2020 m. finansinei perspektyvai, susitikime akcentuota, kad Europos Sąjungos lėšų administravimo taisyklių sudėtingumas sudaro sąlygas atsirasti klaidoms. G. Švedienė pabrėžė, kad taisyklių ir procedūrų supaprastinamas turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetinių tikslų 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-05-20
|
Finansų ministerija taisys auditorių nurodytas klaidas
|
Valstybės kontrolė atliko finansinį ir teisėtumo auditą Finansų ministerijoje. Ministerija, įgyvendindama programas, 2010 m. panaudojo 2,64 mlrd. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Dėl biudžeto vykdymo konsoliduotųjų ataskaitų tikrumo ir teisingumo ir dėl valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo buvo pareikštos sąlyginės nuomonės. Tai rodo, kad tiek tvarkant buhalterinę apskaitą, tiek valdant valstybės lėšas ir turtą buvo padaryta klaidų.
Pasak valstybinių auditorių, ministerijoje nepakankamai dėmesio skiriama buhalterinės apskaitos organizavimui pagal naujus Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus. Nustatyta, kad ministerija kai kuriais atvejais apskaitoje paramos gavėjams avansu išmokamas sumas registravo netinkamai.
Vertindami, ar teisėtai naudojamos valstybės lėšos, auditoriai konstatavo, kad nepakankamai kontroliuojamos jai pavaldžios įstaigos. Be to, buvo netinkamai vadovautasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis perkant Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo galimybių stiprinimo Lietuvoje paslaugas.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad jau eilę metų Finansų ministerijai yra reiškiamos sąlyginės nuomonės. Institucijai, kuri formuoja valstybės turto valdymo, finansinės atskaitomybės, audito politiką ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, yra labai svarbu užtikrinti savo institucijos skaidrų, tvarkingą finansų valdymą ir atskaitingumą. Todėl Valstybės kontrolė Finansų ministerijos vadovybei rekomenduoja atlikti išsamų vidaus kontrolės sistemos vertinimą, siekiant nustatyti silpnas kontrolės aplinkos, rizikos įvertinimo, kontrolės veikimo, komunikacijos ir stebėsenos grandis. Tai leistų ateityje išvengti pasikartojančių klaidų.
Papildoma informacija: Danguolė Krištopavičienė, 6-ojo departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6759.
Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. tel. 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-05-20
|
Valstybės kontrolierė su Europos Komisijos nariu aptarė ES lėšų kontrolės stiprinimo priemones
|
|
 Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, susitikusi su Lietuvoje viešinčiu Europos Komisijos nariu Algirdu Šemeta, atsakingu už mokesčius, muitų sąjungą ir auditą, aptarė klausimus, susijusius su Europos Sąjungos biudžeto finansinėmis taisyklėmis. Susitikime taip pat diskutuota apie Europos Komisijos, Europos Audito rūmų ir Aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimo galimybes.
Valstybės kontrolierė pažymėjo, kad Europos Sąjungos lėšos Lietuvos biudžete sudaro reikšmingą biudžeto dalį, todėl Valstybės kontrolė skaidriam ir efektyviam jų naudojimui skiria itin didelį dėmesį.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolierė su Europos Komisijos nariu aptarė ES lėšų kontrolės stiprinimo priemones
|
|
2011-05-20
|
Finansų ministerija taisys auditorių nurodytas klaidas
|
|
 Valstybės kontrolė atliko finansinį ir teisėtumo auditą Finansų ministerijoje. Ministerija, įgyvendindama programas, 2010 m. panaudojo 2,64 mlrd. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Dėl biudžeto vykdymo konsoliduotųjų ataskaitų tikrumo ir teisingumo ir dėl valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo buvo pareikštos sąlyginės nuomonės. Tai rodo, kad tiek tvarkant buhalterinę apskaitą, tiek valdant valstybės lėšas ir turtą buvo padaryta klaidų.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad jau eilę metų Finansų ministerijai yra reiškiamos sąlyginės nuomonės. Institucijai, kuri formuoja valstybės turto valdymo, finansinės atskaitomybės, audito politiką ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, yra labai svarbu užtikrinti savo institucijos skaidrų, tvarkingą finansų valdymą ir atskaitingumą. Todėl Valstybės kontrolė Finansų ministerijos vadovybei rekomenduoja atlikti išsamų vidaus kontrolės sistemos vertinimą, siekiant nustatyti silpnas kontrolės aplinkos, rizikos įvertinimo, kontrolės veikimo, komunikacijos ir stebėsenos grandis. Tai leistų ateityje išvengti pasikartojančių klaidų.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Finansų ministerija taisys auditorių nurodytas klaidas
Valstybinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
|
|
2011-05-19
|
Valstybės kontrolė: socialinės paramos sistema turi spragų
|
|
 Įvertinę socialinės paramos sistemą Lietuvoje, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad ji nėra pakankamai teisiškai reglamentuota: įstatymuose neapibrėžta, kas yra socialinė parama, kokios yra jos sudedamosios dalys ir kokių konkrečių tikslų siekiama skiriant tam tikras socialines išmokas. Taip sudaromos prielaidos socialinei paramai skirtas valstybės biudžeto lėšas naudoti ne pačiu efektyviausiu būdu. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems. 2010 m. socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. Lt.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: socialinės paramos sistema turi spragų
Valstybinio audito ataskaita: Socialinės paramos sistema
|
|
2011-05-19
|
Valstybės kontrolė: socialinės paramos sistema turi spragų
|
Įvertinę socialinės paramos sistemą Lietuvoje, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad ji nėra pakankamai teisiškai reglamentuota: įstatymuose neapibrėžta, kas yra socialinė parama, kokios yra jos sudedamosios dalys ir kokių konkrečių tikslų siekiama skiriant tam tikras socialines išmokas. Taip sudaromos prielaidos socialinei paramai skirtas valstybės biudžeto lėšas naudoti ne pačiu efektyviausiu būdu. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems. 2010 m. socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. Lt.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu socialinės pašalpos dydis yra mažesnis už apskaičiuotą minimaliems poreikiams tenkinti dydį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį dydį skaičiuoja neturėdama aiškių kriterijų ir nesant teisinio reglamentavimo, todėl negalima įvertinti, ar minimaliems poreikiams tenkinti pašalpos dydis apskaičiuojamas pagrįstai. Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems darbo biržoje bent 6 mėn., kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos – šeimai netikėtai netekus pajamų, ji pusę metų gali likti be socialinės paramos.
Pasak auditorių, tais atvejais, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio kaip pajamos, gautos iš socialinės paramos išmokų, šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti. Pavyzdžiui, penkių asmenų šeimos, kurioje abu dirbantys tėvai gauna minimalią algą, pajamos yra tokios pat, kaip ir šeimos, kurioje abu tėvai nedirba ir gauna tik socialinę paramą. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad teisės aktai sudaro prielaidas nedirbančiam darbingam asmeniui neribotą laiką mokėti fiksuotą socialinę pašalpą. Auditoriai siūlo socialinės pašalpos dydį diferencijuoti pagal tai, kiek laiko toks asmuo įsiregistravęs darbo biržoje.
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmens ir jo šeimos pajamų, tačiau nėra nustatytų aiškių kriterijų, kodėl vienos asmens gautos lėšos įskaičiuojamos į šeimos pajamas, o kitos ne. Auditorių nuomone, į asmens ir šeimos pajamas neturėtų būti įskaičiuojamos išmokos, kurios turi aiškią tikslinę paskirtį, kuri nesusijusi su asmens minimalių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, socialinė parama mokinio reikmėms įsigyti, ar gauta labdara piniginėmis lėšomis konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, medicininei operacijai atlikti ar būstui po gaisro atstatyti. Kitos išmokos, tokios kaip išmoka vaikui, gali būti panaudojamos asmens minimaliems poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti siejamos su pajamomis, kas leistų paramą naudoti taupiau ir tikslingiau.
Nustatyta atvejų, kai iš esmės identiškoms socialinėms grupėms skiriama skirtinga socialinė parama. Pavyzdžiui, vaikams, globojamiems šeimynose, tenka didesnė socialinė parama nei globojamiems globos institucijose ar šeimose. Didinant išmokas šeimynoms 2009 m. siekta paskatinti jų kūrimąsi, tačiau audituojamu laikotarpiu jų skaičius nepadidėjo. Auditoriai taip pat nustatė, kad savivaldybėms perdavus teisę pačioms spręsti, ar į nemokamą maitinimą įtraukti ir pusryčius, 19 savivaldybių mokiniams visiškai neskyrė nemokamų pusryčių, nors pašalpų gavėjų skaičius jose išaugo beveik 2,5 karto. Auditorių vertinimu, socialiai remtiniems vaikams turėtų būti užtikrinama vienoda socialinė parama.
Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavo aiškiai reglamentuoti socialinės paramos sistemą, patvirtinti minimalių poreikių skaičiavimo metodiką, o socialinės pašalpos dydį susieti su minimaliu gyvenimo lygio dydžiu.
Papildoma informacija: Raimonda Janonienė, 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6847
Valstybinio audito ataskaita Socialinės paramos sistema
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-05-17
|
Savivaldybėms koją kiša viešųjų pirkimų pažeidimai
|
|
 Valstybės kontrolė įvertino Marijampolės, Pagėgių, Alytaus miesto, Kaišiadorių, Pasvalio ir Raseinių rajonų savivaldybių finansines ataskaitas. Pažeidimų, ypač viešųjų pirkimų srityje, nustatyta beveik visose audituotose savivaldybėse.
Auditoriai nustatė, kad Pagėgių savivaldybė, vykdydama kultūros ir sporto centro pastato rekonstrukciją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes rekonstrukcijos darbų konkurso dalyviams nustatė aukštesnius nei reikalaujama kvalifikacinius reikalavimus, tuo galimai dirbtinai ribodama konkurenciją. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti ir Pasvalio rajono savivaldybės trijose mokyklose, joms už 315 tūkst. Lt įsigyjant nemokamo mokinių maitinimo paslaugas. Nustatyta, kad vienoje iš sutarčių nenumatytos įsigyjamų produktų kainos, perkant paslaugas pasirinktas netinkamas viešųjų pirkimų būdas, negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo keistos sutarties sąlygos. Viešųjų pirkimų pažeidimų neišvengė ir Raseinių rajono savivaldybė vykdydama viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcijos darbų viešuosius pirkimus.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Savivaldybėms koją kiša viešųjų pirkimų pažeidimai
|
|
2011-05-17
|
Savivaldybėms koją kiša viešųjų pirkimų pažeidimai
|
Valstybės kontrolė įvertino Marijampolės, Pagėgių, Alytaus miesto, Kaišiadorių, Pasvalio ir Raseinių rajonų savivaldybių finansines ataskaitas. Pažeidimų, ypač viešųjų pirkimų srityje, nustatyta beveik visose audituotose savivaldybėse.
Auditoriai nustatė, kad Pagėgių savivaldybė, vykdydama kultūros ir sporto centro pastato rekonstrukciją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes rekonstrukcijos darbų konkurso dalyviams nustatė aukštesnius nei reikalaujama kvalifikacinius reikalavimus, tuo galimai dirbtinai ribodama konkurenciją. Savivaldybė atskiru pirkimu iš projekto rangovo įsigijo papildomų darbų ir prekių, neskelbdama apie šį pirkimą viešai, nors šiuos darbus galėjo atlikti ir kiti tiekėjai. Be to, prekės nepagrįstai įsigytos kaip statybos darbai, o sudarant rangos sutartį buvo pakeistos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.
Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti ir Pasvalio rajono savivaldybės trijose mokyklose, joms už 315 tūkst. Lt įsigyjant nemokamo mokinių maitinimo paslaugas. Nustatyta, kad vienoje iš sutarčių nenumatytos įsigyjamų produktų kainos, perkant paslaugas pasirinktas netinkamas viešųjų pirkimų būdas, negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo keistos sutarties sąlygos. Be to, viena mokykla prekes ir paslaugas iš mokinio krepšelio lėšų už 351 tūkst. Lt pirko nepasitvirtinusi supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, tuo taip pat pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus.
Viešųjų pirkimų pažeidimų neišvengė ir Raseinių rajono savivaldybė. Vykdydama viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcijos darbų viešuosius pirkimus, savivaldybė išskaidė bendrą investicijų projekto vertę į dalis pagal konkrečiais metais iš valstybės biudžeto gaunamą finansavimą, o rangos sutartyse nurodė ne fiksuotą, bet galimą sutarties kainą. Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą savivaldybės vidaus administravimo tobulinimo projektą, todėl savivaldybė įpareigota nutraukti pasirašytą sutartį.
Įvertinus Kaišiadorių rajono savivaldybės finansines ataskaitas, konstatuota, kad vykdant kapitalinį Žąslių vidurinės mokyklos pastato remontą, kurio bendra vertė viršija 3 mln. Lt, savivaldybė neprižiūrėjo projekto vykdymo eigos ir taip pažeidė Statybos įstatymą. Be to, savivaldybė ne pagal paskirtį panaudojo 16,5 tūkst. Lt, skirtų viešiesiems darbams apmokėti, todėl šias lėšas grąžino į valstybės biudžetą.
Pasak auditorių, Marijampolės savivaldybėje dalis mokinio krepšelio lėšų buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį: viena iš savivaldybės mokyklų už 23 tūkst. Lt įsigijo kompiuterinę vaizdo stebėjimo sistemą, nors šios išlaidos turėjo būti finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Todėl šios lėšos buvo sugrąžintos į valstybės biudžetą. Be to, savivaldybė Nekilnojamojo turto registre neįregistravo dalies valdomo valstybės turto. Po valstybinių auditorių pastabų tai ketinama atlikti iki šių metų rugsėjo.
Valstybės kontrolė visoms audituotoms savivaldybėms rekomendavo pašalinti konkrečius audito metu nustatytus trūkumus ir imtis priemonių, kad panašūs pažeidimai ateityje nebesikartotų.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6719.
Valstybinio audito ataskaitos
Dėl Alytaus miesto savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Marijampolės savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Pagėgių savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Raseinių rajono savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Pasvalio rajono savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-05-09
|
Prahoje dalintasi gerąja valstybinio audito patirtimi
|
|
Gegužės 3-5 dienomis oficiali valstybės kontrolės delegacija, vadovaujama valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, lankėsi Čekijos Respublikos Aukščiausiojoje audito institucijoje. Susitikimo tikslas – aptarti institucijų veiklos prioritetus, valstybinio audito planavimą ir įgyvendinimą, pasidalinti kita gerąja patirtimi bei aptarti tolesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybes.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Prahoje dalintasi gerąja valstybinio audito patirtimi
|
|
2011-05-09
|
Prahoje dalintasi gerąja valstybinio audito patirtimi
|
Gegužės 3-5 dienomis oficiali valstybės kontrolės delegacija, vadovaujama valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, lankėsi Čekijos Respublikos Aukščiausiojoje audito institucijoje. Susitikimo tikslas – aptarti institucijų veiklos prioritetus, valstybinio audito planavimą ir įgyvendinimą, pasidalinti kita gerąja patirtimi bei aptarti tolesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybes.
Diskusijų metu daug dėmesio skirta metinio audito plano sudarymui, audito kokybės kontrolei, auditorių atestavimo sistemai ir vertinimui. Susitikimo metu su Čekijos Aukščiausiosios audito institucijos prezidentu František Dohnal taip pat aptarti kiti abiejų šalių audito institucijoms aktualūs klausimai: bendradarbiavimas su parlamentu, tarptautinis bendradarbiavimas, regioninių padalinių veikla bei informacinių technologijų auditai.
Daugiau informacijos: Eglė Saudargaitė, Komunikacijos departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, tel. (8 5) 2 666 284
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, ngaidyte@vkontrole.lt
|
|
2011-05-04
|
Valstybiniai auditai atlikti Šiaulių ir Kauno technologijos universitetuose bei Valstybės sienos apsaugos tarnyboje
|
Įvertinę Šiaulių ir Kauno technologijos universitetų biudžeto vykdymo ataskaitas valstybiniai auditoriai, rado buhalterinės apskaitos ir valstybės turto valdymo pažeidimų. Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos valstybiniai auditoriai reikšmingų pastabų neturėjo, todėl pateikė teigiamą audito išvadą.
Auditoriai konstatavo, kad Šiaulių universitetas neužtikrino racionalaus ir taupaus lėšų naudojimo apmokant įstaigos darbuotojų tarnybinių komandiruočių išlaidas, universitetui perkant autorinius kūrinius galimai galėjo būti pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Be to, vesdamas buhalterinę apskaitą universitetas tinkamai neapskaitė viso valdomo turto. Teisės aktus universitetas pažeidė ir išsinuomodamas valstybei priklausančias patalpas, nes nebuvo gavęs Aplinkos ministerijos sutikimo.
Pastabų dėl valstybės turto valdymo efektyvumo valstybiniai auditoriai turėjo ir Kauno technologijos universitetui, kuris, negavęs Vyriausybės pritarimo, viešajai įstaigai pagal panaudos sutartį perdavė valdyti patalpas bei nekontroliavo, ar viešosios įstaigos gautą turtą naudoja pagal paskirtį.
Valstybės kontrolė Šiaulių universitetui nurodė tinkamai apskaityti visą jo valdomą nekilnojamąjį turtą ir jį įtraukti į finansines ataskaitas bei pakeisti Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo Šiaulių universitete tvarką, kad darbo užmokesčiui skirtos lėšos būtų naudojamos efektyviai. Tuo tarpu Kauno technologijos universitetui rekomenduota imtis konkrečių veiksmų, kad pagal panaudą perduotas valstybės turtas būtų valdomas tinkamai.
Valstybinio audito ataskaitos
Dėl Šiaulių universitete atliko finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Kauno technologijos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie vidaus reikalų ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|