Valstybės kontrolei apibendrinus 17-oje savivaldybių atliktų finansinių auditų rezultatus, konstatuota, kad dauguma audituotų savivaldybių neišvengė teisės aktų pažeidimų naudodamos valstybės biudžeto lėšas ir valdydamos joms patikėtą valstybės turtą. Iš viso daugiau nei 16,3 mln. Lt audituotos savivaldybės panaudojo pažeisdamos teisės aktus. 2010 metų finansinis auditas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Palangos miestų, Kauno, Kėdainių, Trakų, Raseinių, Kaišiadorių, Pasvalio ir Akmenės rajonų bei Marijampolės, Visagino ir Pagėgių savivaldybėse.

Pastarųjų metų valstybinio audito rezultatai rodo, kad savivaldybėse kartojasi Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimai vykdant investicinius projektus, naudojant mokinio krepšelio lėšas, įsigyjant nemokamo mokinių maitinimo paslaugas. Savivaldybėse mokinio krepšelio lėšos ne visada naudojamos racionaliai, o savivaldybių turimi moksleivių duomenų bazės duomenys, nuo kurių priklauso mokinio krepšelio dydis, nėra patikimi ir tikslūs.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Savivaldybės sunkiai mokosi iš savo klaidų

Valstybinio audito ataskaita: Savivaldybėse atlikto 2010 metų finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita

Valstybės kontrolei apibendrinus 17-oje savivaldybių atliktų finansinių auditų rezultatus, konstatuota, kad dauguma audituotų savivaldybių neišvengė teisės aktų pažeidimų naudodamos valstybės biudžeto lėšas ir valdydamos joms patikėtą valstybės turtą. Iš viso daugiau nei 16,3 mln. Lt audituotos savivaldybės panaudojo pažeisdamos teisės aktus. 2010 metų finansinis auditas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Palangos miestų, Kauno, Kėdainių, Trakų, Raseinių, Kaišiadorių, Pasvalio ir Akmenės rajonų bei Marijampolės, Visagino ir Pagėgių savivaldybėse.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, teisėto ir efektyvaus valstybės lėšų bei turto naudojimo savivaldybėse klausimas ir toliau išlieka opus. "Daugumoje savivaldybių pažeidimų pobūdis metai iš metų nesikeičia, todėl kasmet esame priversti konstatuoti tas pačias klaidas. Savivaldybės privalo būti reiklesnės sau ir atsakingiau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus", – sako G. Švedienė.

Pastarųjų metų valstybinio audito rezultatai rodo, kad savivaldybėse kartojasi Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimai vykdant investicinius projektus, naudojant mokinio krepšelio lėšas, įsigyjant nemokamo mokinių maitinimo paslaugas. Savivaldybėse mokinio krepšelio lėšos ne visada naudojamos racionaliai, o savivaldybių turimi moksleivių duomenų bazės duomenys, nuo kurių priklauso mokinio krepšelio dydis, nėra patikimi ir tikslūs.

Valstybiniai auditoriai nustatė atvejų, kai įgyvendindamos viešųjų darbų programą savivaldybės savo pačių nustatyta tvarka finansuoja ne viešųjų erdvių tvarkymą, bet privačių fizinių ar juridinių asmenų teritorijose atliekamus darbus, kurie nepriskiriami viešiesiems darbams.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad įsigalėjusi ydinga praktika planuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį savivaldybių biudžetams: savivaldybės kasmet iš valstybės biudžeto prašo skirti daugiau lėšų nei reikia joms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti arba lėšų poreikio nepagrindžia skaičiavimais. Pavyzdžiui, jos skaičiavimais nepagrindė 58 mln. Lt lėšų poreikio 2011 metams. Valstybės kontrolės nuomone, tokia praktika neužtikrina racionalaus valstybės biudžeto lėšų planavimo ir jų naudojimo.

Dėl auditų metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas priėmė tris sprendimus, įpareigodamas Klaipėdos ir Palangos miestų bei Akmenės rajono savivaldybių administracijų vadovus į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas, įvertinti pažeidimus padariusių darbuotojų veiklą. Savivaldybės į valstybės biudžetą grąžino 650 tūkst. Lt, atstatė ir užregistravo valstybės turto už daugiau nei 13 mln. Lt. Savivaldybėms pateiktos 167 rekomendacijos, daugiau nei pusė jų buvo įgyvendintos jau audito metu.

Atsižvelgdama į nustatytas problemas, Valstybės kontrolė su savivaldybėse atlikto audito rezultatais supažindino valstybės institucijas, atsakingas už savivaldybėms skiriamų lėšų planavimą ir naudojimą. Valstybės kontrolė taip pat inicijavo valstybinį auditą, kurio metu nuodugniau įvertins mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo kontrolės procesus.

Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 166 6719.

Valstybinio audito ataskaita Savivaldybėse atlikto 2010 metų finansinio (teisėtumo) audito rezultatų apibendrinimo ataskaita


Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms skiriamos lėšos. Nors dėl lėšų trūkumo lėtai sprendžiamos atliekų tvarkymo, oro ir vandens taršos, nuotekų valymo, saugomų teritorijų tvarkymo problemos, tačiau iš kasmet šioms aplinkosaugos programoms skiriamų apie 55 mln. Lt apie trečdalis lėšų lieka nepanaudota. Aplinkos ministerija, kasmet paskirstanti apie 10 mln. Lt Aplinkos apsaugos programos lėšų, iki 60 proc. šių lėšų išleidžia ministerijos ir jai pavaldžių institucijų išlaidoms apmokėti. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, dalis lėšų naudojama neracionaliai, nes iki šiol nenustatyti aplinkosaugos priemonių atrankos prioritetai, nepakankama lėšų paskirstymo ir naudojimo kontrolė.

Auditoriai nustatė, kad dalį aplinkosaugai skirtų lėšų Aplinkos ministerija skyrė įstatyme nenumatytoms priemonėms ir toms, kurios tiesiogiai nesusijusios su žalos gamtai mažinimu. Pavyzdžiui, 900 tūkst. Lt buvo skirta Lietuvos ekspozicijai pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ įrengti, 100 tūkst. Lt - Nacionalinei išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitai parengti.

Savivaldybės taip pat naudojo lėšas įstatyme nenumatytoms priemonėms. Pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybė lėšas naudojo transporto priemonei eksploatuoti. Mažeikių rajono savivaldybė aplinkosaugos programos lėšomis finansavo kitų asignavimų valdytojų programų priemones. Aplinkos ministerija neturi pakankamos informacijos apie savivaldybių vykdytų aplinkos apsaugos rėmimo programų priemones, panaudotas lėšas, todėl negali įsitikinti, ar visos lėšos naudojamos įstatyme numatytoms priemonėms.

Auditorių nuomone, pajamos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kurias gauna Aplinkos apsaugos rėmimo programa, galėtų būti didesnės, nes daugelyje urėdijų organizuojama profesionali medžioklė yra mažai rentabili arba nuostolinga. Dalį urėdijoms priklausiusių profesionalios medžioklės plotų perdavus kitiems naudotojams, valstybės pajamos išaugo daugiau negu dešimt kartų.

Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai rekomendavo padidinti teigiamą poveikį aplinkai, vykdant Aplinkos apsaugos rėmimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąsias programas, užtikrinti lėšų paskirstymo viešumą, efektyvesnę lėšų naudojimo kontrolę ir išanalizuoti profesionalios medžioklės veiklos vykdymo efektyvumą ir tikslingumą visose miškų urėdijose.

Papildoma informacija: valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė, tel ( 8 5) 266 6811.

Valstybinio audito ataskaita Aplinkos apsaugos rėmimo programų vykdymas


Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms skiriamos lėšos. Nors dėl lėšų trūkumo lėtai sprendžiamos atliekų tvarkymo, oro ir vandens taršos, nuotekų valymo, saugomų teritorijų tvarkymo problemos, tačiau pastaraisiais metais iš kasmet šioms aplinkosaugos programoms skiriamų apie 55 mln. Lt iki 30 proc. lėšų lieka nepanaudota. Aplinkos ministerija, kasmet paskirstanti apie 10 mln. Lt Aplinkos apsaugos programos lėšų, iki 60 proc. šių lėšų išleidžia ministerijos ir jai pavaldžių institucijų išlaidoms apmokėti. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, dalis lėšų naudojama neracionaliai, nes iki šiol nenustatyti aplinkosaugos priemonių atrankos prioritetai, nepakankama lėšų paskirstymo ir naudojimo kontrolė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Trečdalis aplinkos apsaugos rėmimo programoms skirtų lėšų lieka nepanaudota

Valstybinio audito ataskaita: Aplinkos apsaugos rėmimo programų vykdymas

Lietuvoje nėra sukurtų pakankamų prielaidų plėtoti verslumą ir inovacijas - nustatė valstybiniai auditoriai, vertinę kaip skatinama mokslo ir verslo sąveika. Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti 2008-2015 m. numatyta skirti apie 2,9 mlrd. Lt Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Už šiam tikslui skirtų pagrindinių priemonių ir programų įgyvendinimą atsakingos švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.

Sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas bei kurti kūrybingą visuomenę buvo numatyta 2010 m. patvirtintoje Inovacijų strategijoje, kurios įgyvendinimas patikėtas 12-ai ministerijų. Auditoriai šiame dokumente pasigedo tinkamų Lietuvos pažangos vertinimo rodiklių, o strategiją įgyvendinant - institucijų bendradarbiavimo.

Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, šis auditas atskleidė, jog diegti mokslo pasiekimus versle trukdo nepakankamas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, jų pastangų koordinavimo stoka, įvairios biurokratinės priežastys.

Auditoriai nustatė, kad Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo modelio, gali būti vykdomos neefektyviai. Didžioji dalis slėnių programų lėšų skiriama infrastruktūrai atnaujinti, nesutelkiant aukšto lygio mokslinio ir vadybinio potencialo, neužtikrinant verslo dalyvavimo. Neaiški galimybė naudotis mokslinio tyrimo laboratorijomis - atviros prieigos centrais, telkiančiais modernią įrangą, kur mokslininkai, studentai ar privataus sektoriaus vartotojai galėtų atlikti tyrimus. Iki šiol nesukurtas tokių centrų registras. Nėra bendro sutarimo tarp Ūkio bei švietimo ir mokslo ministerijų dėl atviros prieigos centrų tolimesnės veiklos ir priežiūros.

Nustatyta, kad kai kurių 2008-2011 m. vykdytų mokslo ir verslo sąveiką skatinančių priemonių įgyvendinimas vėluoja, nepakankamai užtikrinama panaudotų lėšų kontrolė, verslo subjektai vangiai naudojasi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (MTEP) veiklai taikomomis mokestinėmis lengvatomis. Be to, nėra tikslių statistinių duomenų apie mūsų šalyje vykdomą MTEP veiklą, todėl yra rizika, kad ES atsakingoms institucijoms (EUROSTAT) teikiami duomenys bus netikslūs, o valstybės priimami sprendimai bus grindžiami netikslia informacija.

Auditoriai vertino ir 2010 m. mūsų šalyje pradėtą bandyti inovacinių čekių priemonę, skirtą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios už 10 000 ir 20 000 Lt vertės inovacinį čekį gali įsigyti įvairius tyrimus, techninių galimybių studijas. Pastebėta, kad nors priemonę paprasta administruoti, tačiau nepakankamai užtikrinama tikslų pasiekimo ir įvertinimo bei lėšų panaudojimo kontrolė, todėl ši Ūkio ministerijos prižiūrima priemonė gali nepasiekti rezultato.

Valstybės kontrolė rekomendavo parengti ir įteisinti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų valdymo ir koordinavimo modelį, sukurti ir įdiegti slėniuose veikiančių atviros prieigos centrų registrą. MTEP pelno mokesčio lengvatos taikymo ribas apibrėžti taip, kad jas vienodai suprastų ir verslo subjektai, ir mokesčius administruojančios įstaigos bei nuspręsti, ar tikslinga skirti instituciją, kuri vertintų ir pateiktų išvadas dėl įmonių vykdomos veiklos priskyrimo MTEP veiklai.

Papildoma informacija: Lina Balėnaitė, 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6726.

Valstybinio audito ataskaita Sąveikos tarp mokslo ir verslo skatinimas


Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, ngaidyte@vkontrole.lt, tel. (8 5) 266 6794

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Lietuva neišnaudoja galimybių didinti energijos vartojimo efektyvumą

Valstybinio audito ataskaita: Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metais programos įgyvendinimas

Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad energijos ištekliai šalyje vartojami nepakankamai efektyviai, o planai didinti energijos naudojimo efektyvumą nėra ambicingi.

šiuo metu vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti Lietuvoje suvartojama 2,5 karto daugiau energijos nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Lietuva Darnaus vystymosi strategijoje užsibrėžė uždavinį pagal pirminės energijos vartojimo intensyvumo rodiklį 2020 metais pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį. Todėl, auditorių vertinimu, kasmet energijos taupymo lygis turėtų pakilti maždaug 5 procentus. Tuo tarpu Nacionalinės energetikos strategijoje ir jai įgyvendinti skirtos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projektuose numatytas tik 1,5 proc. energijos taupymo prieaugis per metus. Tokie tempai leistų tik nedidinti atsilikimo nuo ES valstybių vidurkio energijos efektyvumo srityje.

Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, būtina sparčiau ieškoti būdų, kurie padėtų efektyviai mažinti energijos ir jos išteklių vartojimą, nes tai didintų šalies energetinę nepriklausomybę ir keltų ūkio konkurencingumą.

Valstybiniai auditoriai nustatė priežastis, trukdančias didinti šalies energijos vartojimo efektyvumą: nežinoma tikroji padėtis apie energijos taupymo potencialą, netiksliai įvertinti energijos efektyvumo didinimo rezervai, taip pat nesukurta nuosekli, tarpusavyje suderintų teisės aktų sistema ir per mažas savivaldybių indėlis diegiant energijos taupymo priemones. Iki šiol nesukurta ir susidarančių atliekinių energijos išteklių duomenų bazė, todėl nėra galimybės įvertinti atliekinės energijos panaudojimo masto šalyje.

Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programoje numatytos priemonės nesudaro sąlygų maksimaliai išnaudoti galimybes didinti energijos vartojimo efektyvumą. Programos tikslai, uždavinių kiekybiniai rodikliai neapima visų šalies ūkio sektorių. Pavyzdžiui, nenumatytos energijos taupymo priemonės vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams, kuriuose yra didžiausias energijos taupymo rezervas. Nėra šių priemonių ir transporto sektoriui, turinčiam vieną didžiausių energijos taupymo potencialų. Programoje taip pat nenumatyta plėsti šilumos tiekimą centralizuotu būdu, todėl neišnaudojamos galimybės didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą šilumos sektoriuje.

Atkreipiamas dėmesys, kad iš šią programą koordinuojančios Energetikos ministerijos nereikalaujama atsiskaityti už programos įgyvendinimo rezultatus, pateikiant pasiekimų analizę. Ministerija negali daryti įtakos savivaldybėms vykdant programos priemones, nes savivaldybėms ne privaloma, o tik rekomenduojama dalyvauti programoje.

Auditoriai nustatė, kad strategijose suformuluoti netinkami tikslai, naudojami rodikliai, kurie neleidžia objektyviai įvertinti esamos būklės ir nustatyti, kuriose ūkio šakose galima sutaupyti daugiausiai energijos. Lietuva energijos vartojimo efektyvumui vertinti naudoja vieną - nekompleksinį rodiklį (suvartotos pirminės energijos kiekis, tenkantis šalies BVP vienetui). Tačiau jo nepakanka objektyviai įvertinti esamą būklę, nes bendram energijos vartojimo efektyvumui didelė ir BVP nekuriančių sektorių įtaka.

Vyriausybei rekomenduojama sukurti vientisą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo teisės aktų sistemą, suderinti orientacinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo rodiklius, išplėsti Energetikos ministerijos atsakingos už energijos efektyvumo didinimą funkcijas, galimybes ir įgaliojimus. Valstybiniai auditoriai pažymi, kad 2011-2015 m. planavimo dokumentuose dalis trūkumų pašalinta. Tolesnis audito rekomendacijų įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti tinkamą energijos vartojimo valdymą.

Papildoma informacija: Albinas Borisevičius, 2-ojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius, tel. (8 5) 266 6837.

Valstybinio audito ataskaita Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metais programos įgyvendinimas


Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, ngaidyte@vkontrole.lt, tel. (8 5) 266 6794