|
2011-03-25
|
Valstybės kontrolėje lankėsi Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė
|
|
 Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė Valstybės kontrolės specialistams pristatė Rūmų 2009 metų audito ataskaitą, pagrindinius 2009 m. Europos Sąjungos biudžeto vykdymo aspektus, apžvelgė, kaip Lietuva atrodo tarp šalių narių, taip pat supažindino su Europos Audito Rūmų veiklos pokyčiais.
Viešųjų pirkimų sritis yra ta, kurioje padaroma daugiausia pažeidimų naudojant ES lėšas. Anot R. Budbergytės, didžiausią problemą Europos Audito Rūmų auditoriai įžvelgia ne ES teisės aktuose, bet šalių narių priimtuose nacionaliniuose teisės aktuose, kurie sudaro prielaidas atsirasti klaidoms ir pažeidimams.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolėje lankėsi Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė
EAR metinė ataskaita
|
|
2011-03-25
|
Valstybės kontrolėje lankėsi Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė
|
Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė Valstybės kontrolės specialistams pristatė Rūmų 2009 metų audito ataskaitą, pagrindinius 2009 m. Europos Sąjungos biudžeto vykdymo aspektus, apžvelgė, kaip Lietuva atrodo tarp šalių narių, taip pat supažindino su Europos Audito Rūmų veiklos pokyčiais.
Kalbėdama apie ataskaitos rezultatus Rasa Budbergytė akcentavo teigiamą tendenciją, kad jau trečius metus iš eilės Audito Rūmai dėl finansinių ataskaitų patikimumo pareiškia besąlyginę nuomonę.„Nors bendras nustatomų apskaitos pažeidimų lygis sumažėjo, tačiau kai kuriose politikos srityse vis dar yra problemų. Daugiausia klaidų - Sanglaudos politikos srityje, kur nustatyta, jog beveik 6 proc. išlaidų iš bendros 35,5 mlrd. eurų sumos neturėjo būti kompensuota. Vis dėlto teigiamų pokyčių yra ir šioje srityje - 2008 m. metinėje ataskaitoje buvo nurodyta 11 proc. tokių išlaidų. Kita sritis, kur yra daugiausia pažeidimų - žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai, apie 2,8 proc. išlaidų iš 56,3 mlrd. eurų sumos neturėjo būti kompensuota?, - teigė Rasa Budbergytė.
Viešųjų pirkimų sritis yra ta, kurioje padaroma daugiausia pažeidimų naudojant ES lėšas. Anot R. Budbergytės, didžiausią problemą Europos Audito Rūmų auditoriai įžvelgia ne ES teisės aktuose, bet šalių narių priimtuose nacionaliniuose teisės aktuose, kurie sudaro prielaidas atsirasti klaidoms ir pažeidimams.
Kalbėdama apie tai, kaip Lietuva atrodo tarp Europos Sąjungos narių, Rasa Budbergytė negailėjo pagyrimų. Anot jos, Lietuvoje tinkamai funkcionuoja visos sistemos grandys.„Europos Sąjungos lėšos iš esmės naudojamos tinkamai, klaidų lygis nėra aukštas, audito institucija„ Valstybės kontrolė veikia irgi tinkamai. Be to, siekiama, kad pinigai būtų leidžiami ne tik teisėtai, bet ir efektyviai?, - teigė R. Budbergytė.
Europos Audito Rūmai yra viena iš penkių pagrindinių Europos Sąjungos institucijų - tai nepriklausomas ES finansų išorės auditorius, kuris padeda tobulinti ES finansų valdymą ir veikia kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų sergėtojas. Rasa Budbergytė dirba Europos Audito Rūmų kolegijoje, prižiūrinčioje ES žemės ūkį ir gamtinius išteklius. 2009 m. ES biudžetas siekė per 118 mlrd. eurų.
EAR metinė ataskaita
Neringa Gaidytė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyriaus vedėja, (8 5) 266 6794, 8 609 98143, neringa.gaidyte@vkontrole.lt
|
|
2011-03-25
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybei užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2011-03-24
|
Privalomojo sveikatos draudimo lėšas reikia naudoti racionaliau
|
|
 Valstybiniai auditoriai, įvertinę, ar efektyviai valdomas privalomasis sveikatos draudimas, pasiūlė tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, netoleruotina, kad šiandien pacientams tenka mokėti ir už tokias medicinines paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasos. Auditoriai neturėjo galimybių įvertinti, ar sveikatos priežiūros paslaugų kainos yra pagrįstos, ar sveikatos priežiūros įstaigos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas naudoja taupiai ir efektyviai, nes Sveikatos apsaugos ministerija nėra parengusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimo metodikos.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Privalomojo sveikatos draudimo lėšas reikia naudoti racionaliau
Valstybinio audito ataskaita: Privalomasis sveikatos draudimas
|
|
2011-03-24
|
Privalomojo sveikatos draudimo lėšas reikia naudoti racionaliau
|
Valstybiniai auditoriai, įvertinę, ar efektyviai valdomas privalomasis sveikatos draudimas, pasiūlė tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, netoleruotina, kad šiandien pacientams tenka mokėti ir už tokias medicinines paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasos. Auditoriai neturėjo galimybių įvertinti, ar sveikatos priežiūros paslaugų kainos yra pagrįstos, ar sveikatos priežiūros įstaigos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas naudoja taupiai ir efektyviai, nes Sveikatos apsaugos ministerija nėra parengusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimo metodikos.
Analizuodami PSDF pajamų surinkimą, valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais padidėjus bedarbių ir socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičiui valstybės biudžeto asignavimų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis dalis į PSDF padidėjo 40 proc. Jei tokios tendencijos išliks ir ateityje, PSDF biudžeto pajamos nedidės, todėl bus ribotos galimybės tenkinti gyventojų sveikatos priežiūros poreikius. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybė už sveikatos priežiūros paslaugas moka ne pagal faktinį, o pagal suplanuotą šių asmenų skaičių. Dėl to valstybės biudžeto išlaidos įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis gali būti nepagrįstai padidintos arba sumažintos. Auditorių nuomone, teisingai ir pagrįstai surinkti biudžeto įmokas ir pereiti prie atsiskaitymo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis pagal faktinį asmenų skaičių padėtų Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras. Jis iki šiol nustatyta apimtimi neveikia.
2009 ir 2010 metais nesurinkus planuotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir sumažinus apmokėjimą gydymo įstaigoms, sumažėjo jų pajamos. Tačiau sprendimą, leidžiantį iš PSDF rezervo kompensuoti lėšas, kurių gydymo įstaigos neteko dėl sumažinto finansavimo, Vyriausybė priėmė tik 2010 m. pabaigoje.
Auditoriai pastebėjo, kad dėl sumažėjusio gydymo įstaigų finansavimo dalį suteikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų savo lėšomis turi padengti pacientai, todėl nepasiturintiems gyventojams mažėja gydymo paslaugų prieinamumas. Be to, yra pavojus, kad sumažinus apmokėjimą iš PSDF biudžeto ir mažėjant gydymo įstaigų ištekliams ateityje blogės paslaugų kokybė.
Mokamų paslaugų apskaitą turėtų vykdyti sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau jų pateikiami duomenys nėra tikslūs, ne visi duomenys registruojami informacinėje sistemoje, todėl audito metu nebuvo galimybių atskirti ir įvertinti, kuri suteiktų mokamų paslaugų dalis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka priskiriama tik mokamoms paslaugoms ir kuri iš PSDF biudžeto lėšų apmokamoms paslaugoms. Teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota, kokias paslaugas pacientai turi gauti nemokamai.
Pastebėta, kad teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse neatsižvelgiama į teikiamų paslaugų kokybinius rodiklius. Taip neužtikrinama, kad būtų geriau atstovaujama apdraustų pacientų interesams.
Vyriausybei pateiktose Valstybės kontrolės rekomendacijose siūloma parengti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis mokėjimą į PSDF biudžetą pagal faktinį, o ne pagal suplanuotą šių asmenų skaičių ir patikslinti biudžeto rezervo naudojimo tvarką, numatant rezervo lėšų skyrimo kriterijus ir skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma įgyvendinti priemones, kurios padėtų efektyviau valdyti ir vykdyti privalomąjį sveikatos draudimą.
PSDF pajamų didžioji dalis – tai apdraustų asmenų ir už juos draudėjų mokamos įmokos, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, ir papildomi valstybės biudžeto asignavimai. PSDF biudžeto pajamos tiek 2008 m., tiek 2009 m. siekė 4,5 mlrd. Lt, 2010 m. – 4 mlrd. Lt. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos 2008� m. neviršijo fondo pajamų. Kasmet apie 3 mlrd. Lt PSDF lėšų skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Papildoma informacija: Raimonda Janonienė, 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6847.
Valstybinio audito ataskaita Privalomasis sveikatos draudimas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2011-03-23
|
Valstybės kontrolė atnaujino bendradarbiavimo susitarimą su Specialiųjų tyrimų tarnyba
|
|
 Siekiant sustiprinti profesinį bendradarbiavimą tarp Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos teikiant tarpusavio pagalbą valstybinio audito, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo, korupcijos prevencijos srityse, atnaujintas 2002 m. institucijų pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. Pagal atnaujintą susitarimą bus teikiamos ekspertų nuomonės, specialistų vertinimai, metodinė ir kita pagalba, bendro pobūdžio konsultacijos, susijusios su Valstybės kontrolei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai teisės aktuose numatytų funkcijų realizavimu ir uždavinių vykdymu.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė atnaujino bendradarbiavimo susitarimą su Specialiųjų tyrimų tarnyba
|
|
2011-03-23
|
Valstybės kontrolė atnaujino bendradarbiavimo susitarimą su Specialiųjų tyrimų tarnyba
|
Siekiant sustiprinti profesinį bendradarbiavimą tarp Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos teikiant tarpusavio pagalbą valstybinio audito, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo, korupcijos prevencijos srityse, atnaujintas 2002 m. institucijų pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. Pagal atnaujintą susitarimą bus teikiamos ekspertų nuomonės, specialistų vertinimai, metodinė ir kita pagalba, bendro pobūdžio konsultacijos, susijusios su Valstybės kontrolei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai teisės aktuose numatytų funkcijų realizavimu ir uždavinių vykdymu.
Valstybės kontrolė pagal savo kompetenciją įsipareigoja nedelsiant pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie valstybinių auditų metu nustatytus įtarimus dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Valstybinio audito metu pagal audito standartus bus siekiama surinkti pagrįstus ir tinkamus įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų įtarimus dėl galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Prireikus, Specialiųjų tyrimų tarnyba bus informuota apie aktualius valstybinio audito rezultatus.
Savo ruožtu Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal savo kompetenciją įsipareigojo teikti Valstybės kontrolei teisės aktų nustatyta tvarka informaciją apie ikiteisminių tyrimų, pradėtų ir atliekamų pagal Valstybės kontrolės pranešimus, eigą ir rezultatus. Valstybės kontrolė bus konsultuojama dėl valstybinio audito metu nustatytų faktų ir aplinkybių preliminaraus įvertinimo. Valstybės kontrolei taip pat bus teikiama Specialiųjų tyrimų tarnybos turima informacija galimoms rizikoms numatyti, audito strategijai rengti.
Institucijų bendradarbiavimas grindžiamas nepriklausomumo, profesionalumo, teisėtumo, viešumo ir konfidencialumo derinimo principais.
Valstybės kontrolės iniciatyva taip pat pasirašyti ar atnaujinti dvišaliai bendradarbiavimo susitarimai su Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, daugiašalis susitarimas su Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija.
Papildoma informacija: Jūra Švedienė, Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 5) 266 6897.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, (8 5) 266 6794, 8 609 98143, neringa.gaidyte@vkontrole.lt
|
|
2011-03-22
|
Valstybės kontrolė: ES projektuose koją kiša netinkamos finansuoti išlaidos ir viešieji pirkimai
|
|
 Valstybės kontrolė atliko Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo bei 2009 m. Europos Komisijai deklaruotų 3,6 mlrd. Lt išlaidų auditą. Audito metu nustatę administravimo trūkumų ir netinkamo paramos panaudojimo atvejų valstybiniai auditoriai pareiškė sąlyginę nuomonę, teigdami, kad ES paramos valdymo ir kontrolės sistema iš esmės veikia, tačiau reikalingi tam tikri patobulinimai.
Audito metu nustatyta, kad dėl nacionalinės teisės reguliavimo neapibrėžtumo ir ES paramos gavėjų veiksmų atliekant viešuosius pirkimus esama sisteminio pobūdžio trūkumų: nepagrįstai ribojamas subrangos mastas, užsakovo rezervas įtraukiamas į viešojo pirkimo vertę ir pan. Nustatyta atvejų, kai nesilaikoma skaidrumo ir nediskriminavimo principų – dėl pasirinktų netinkamų pirkimo būdų neužtikrinama didesnė galimų tiekėjų konkurencija, dėl nekokybiškos pirkimų dokumentacijos atsisakoma dalies įsigytų darbų, perkami papildomi, projekte nenumatyti ir projektams įgyvendinti nebūtini darbai, dėl ko išauga bendra statybos projekto vertė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: ES projektuose koją kiša netinkamos finansuoti išlaidos ir viešieji pirkimai
Valstybinio audito ataskaita: Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, išlaidų bei valdymo ir kontrolės sistemos veikimo 2009 metais
Valstybinio audito išvada: Dėl veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, išlaidų bei valdymo ir kontrolės sistemos veikimo 2009 metais
|
|
2011-03-22
|
Valstybės kontrolė: ES projektuose koją kiša netinkamos finansuoti išlaidos ir viešieji pirkimai
|
Valstybės kontrolė atliko Europos Sąjungos (ES) 2007-2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo bei 2009 m. Europos Komisijai (EK) deklaruotų 3,6 mlrd. Lt išlaidų auditą. Audito metu nustatę administravimo trūkumų ir netinkamo paramos panaudojimo atvejų valstybiniai auditoriai pareiškė sąlyginę nuomonę, teigdami, kad ES paramos valdymo ir kontrolės sistema iš esmės veikia, tačiau reikalingi tam tikri patobulinimai.
Audito metu nustatyta, kad dėl nacionalinės teisės reguliavimo neapibrėžtumo ir ES paramos gavėjų veiksmų atliekant viešuosius pirkimus esama sisteminio pobūdžio trūkumų: nepagrįstai ribojamas subrangos mastas, užsakovo rezervas įtraukiamas į viešojo pirkimo vertę ir pan. Nustatyta atvejų, kai nesilaikoma skaidrumo ir nediskriminavimo principų – dėl pasirinktų netinkamų pirkimo būdų neužtikrinama didesnė galimų tiekėjų konkurencija, dėl nekokybiškos pirkimų dokumentacijos atsisakoma dalies įsigytų darbų, perkami papildomi, projekte nenumatyti ir projektams įgyvendinti nebūtini darbai, dėl ko išauga bendra statybos projekto vertė. Valstybinių auditorių nuomone, tobulintina supaprastintų viešųjų pirkimų priežiūros sistema, nes šiuo metu supaprastintus pirkimus, kurių vertė gali siekti iki 16 mln. Lt, institucijos vykdo vadovaudamosi savo parengtomis taisyklėmis, kurių atitikties Viešųjų pirkimų įstatymui niekas nekontroliuoja.
Audito metu konstatuota, kad būtina tobulinti įgyvendinančių institucijų taikomas paraiškų vertinimo ir mokėjimo prašymų tikrinimo procedūras. Auditoriai nustatė atvejų, kai paraiškų įvertinimai buvo nepakankamai argumentuoti arba netinkami, projektų faktiniai patikrinimai jų įgyvendinimo vietose nepakankamai efektyvūs ir išsamūs, yra atvejų, kai tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos, kurias finansuoti draudžia taisyklės, išlaidos deklaruotos Europos Komisijai, nepatikrinus jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
Valstybiniai auditoriai įžvelgia riziką dėl kai kurių ES paramos tikslų pasiekimo. Pavyzdžiui, JESSICA fonde, iš kurio finansuojama būstų atnaujinimo programa, ir JEREMIE fonde, sukurtame finansuoti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, sukauptos lėšos, nepaisant didelių EK deklaruotų sumų, naudojamos vangiai, todėl šios priemonės gali neduoti tokios naudos, kokios buvo tikimasi jas kuriant.
Valstybiniams auditoriams patikrinus dalį projektų, kurių išlaidos buvo deklaruotos EK 2009 metais, nustatyta 19,3 mln. Lt išlaidų, kurios neatitiko ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Valstybės kontrolė rekomendavo paramos administratoriams atlikti su tuo susijusių pažeidimų tyrimus ir susigrąžinti netinkamai panaudotas lėšas, kuriomis būtų finansuojami kiti Lietuvai svarbūs projektai.
Audito metu Valstybės kontrolė audituotoms institucijoms pateikė iš viso 210 rekomendacijų, kaip būtų galima tobulinti sistemą ir šalinti nustatytus neatitikimus. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, dauguma institucijų atsakingai įgyvendina joms teiktas rekomendacijas, nemažai jų buvo įgyvendinta jau audito metu.„Finansines pasekmes turinčių rekomendacijų įgyvendinimas paramos administratoriams bus itin sudėtingas iššūkis, tačiau tai padės išvengti šiuo metu daromų klaidų, didės sistemos dalyvių ir paramos gavėjų atsakomybė, todėl parama bus naudojama efektyviau ir duos didesnę naudą valstybei?, – sakė G. Švedienė.
Analogišką auditą Valstybės kontrolė atliko ir praėjusiais metais. Tada taip pat buvo pareikšta sąlyginė nuomonė, tačiau už 2008 metus Lietuva nebuvo deklaravusi išlaidų Europos Komisijai, todėl auditoriai negalėjo įvertinti išlaidų teisėtumo ir tinkamumo. Atliekant auditą už 2008 metus buvo pateiktos 173 rekomendacijos, kurių didžioji dalis jau įgyvendintos.
Seimo nutarimu 2007-2013 m. ES paramos lėšų audito funkcija pavesta Valstybės kontrolei, kuri kasmet Europos Komisijai rengia metinę ataskaitą ir nuomonę apie paramos administravimo sistemos efektyvumą ir Europos Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumą ir teisingumą. Šis metinis auditas yra jau trečiasis, kai valstybiniai auditoriai įvertina 17-os institucijų, Lietuvoje sudarančių valdymo ir kontrolės sistemą, veiklą administruojant ES paramą, teikiamą transporto, sveikatos priežiūros, verslo skatinimo, užimtumo, turizmo, viešojo administravimo, aplinkosaugos ir kitose srityse. Audito metu taip pat tikrinami paramos gavėjų įgyvendinami projektai, kurių išlaidos buvo deklaruotos Europos Komisijai.
Papildoma informacija: Arūnas Dulkys, 8-ojo audito departamento direktorius, tel. (8 5) 204 7222, el. p. adulkys@vkontrole.lt
Valstybinio audito ataskaita Veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, išlaidų bei valdymo ir kontrolės sistemos veikimo 2009 metais
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6792, mob. 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-03-16
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą laisvai pareigybei užimti
|
|
Valstybės kontrolė skelbia konkursą Audito plėtros departamento Audito metodikos ir mokymo skyriaus valstybinio auditoriaus pareigybei užimti.
Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.
Kviečiame dalyvauti konkurse!
|
|
2011-03-15
|
Valstybės kontrolė: Lietuvos banko biudžetas vykdomas tinkamai
|
|
 Lietuvos banke valstybiniai auditoriai nustatė, kad banko biudžetas vykdomas tinkamai. Banko biudžeto faktinės lėšos 2008–2010 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 138 mln. Lt iki 84 mln. Lt, o pelnas 2008–2009 m. išaugo nuo 364 mln. Lt iki 519 mln. Lt. Nuo 2010 m., pakeitus Lietuvos banko įstatymą, įmokos nuo banko pelno į valstybės biudžetą išaugo nuo 50 iki 70 proc.
Vertindami Lietuvos banko biudžeto planavimo procedūras auditoriai konstatavo, kad jos vykdomos pagal patvirtintas taisykles, kuriose aiškiai apibrėžiama biudžeto sudarymo sistema, nustatyti atsakingų struktūrinių padalinių vaidmenys, biudžeto sudarymo terminai, nustatytos biudžeto vykdymo kontrolės taisyklės.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: Lietuvos banko biudžetas vykdomas tinkamai
Išankstinio tyrimo ataskaita: Lietuvos banko biudžeto sudarymas ir vykdymas
|
|
2011-03-15
|
Valstybės kontrolė: Lietuvos banko biudžetas vykdomas tinkamai
|
Atlikdami auditą Lietuvos banke valstybės auditoriai vadovavosi įstatymo nuostata, kad Valstybės kontrolė nuo 2010 metų gali atlikti Lietuvos banko įstatyme nustatytos vykdomos veiklos auditą tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir juose įtvirtintiems Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir uždaviniams, ir jeigu tai nepažeidžia Europos centrinių bankų sistemos konfidencialumo ir nepriklausomumo režimo. Lietuvos banke valstybiniai auditoriai nustatė, kad banko biudžetas vykdomas tinkamai. Banko biudžeto faktinės lėšos 2008-2010 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 138 mln. Lt iki 84 mln. Lt, o pelnas 2008-2009 m. išaugo nuo 364 mln. Lt iki 519 mln. Lt. Nuo 2010 m., pakeitus Lietuvos banko įstatymą, įmokos nuo banko pelno į valstybės biudžetą išaugo nuo 50 iki 70 proc.
Vertindami Lietuvos banko biudžeto planavimo procedūras auditoriai konstatavo, kad jos vykdomos pagal patvirtintas taisykles, kuriose aiškiai apibrėžiama biudžeto sudarymo sistema, nustatyti atsakingų struktūrinių padalinių vaidmenys, biudžeto sudarymo terminai, nustatytos biudžeto vykdymo kontrolės taisyklės. Nors tyrimo metu nustatyta atvejų, kai banko struktūrinių padalinių poreikiai paraiškose nurodomi jų nepagrindžiant, tačiau visais atvejais biudžeto lėšų poreikis buvo pagrįstas kitais dokumentais.
Didžiausią biudžeto išlaidų dalį sudaro su darbo santykiais susijusios išmokos. 2010 m. buvo mokamos 5 proc. mažesnės pareiginės algos departamentų, savarankiškų skyrių bei Kauno ir Klaipėdos skyrių vadovams ir jų pavaduotojams, Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytos sumažintos Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių pareiginės algos. Vidutinis mėnesinis banko darbuotojo bruto atlyginimas 2010 m. I-III ketvirčiais buvo 4228 Lt.
Turto remontui ir priežiūrai, vertingam turtui įsigyti, ryšio ir pašto paslaugoms, komandiruotėms, tarnautojų mokymui, reprezentacijai ir kitiems bendriesiems poreikiams skirtos lėšos per pastaruosius trejus metus sumažėjo 17 proc. Pinigų gamybai ir jų apyvartai skirtos lėšos sudarė vidutiniškai 23 proc. visų biudžeto lėšų.
Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi tvarką, reglamentuojančią pagrindinių strateginio planavimo dokumentų - banko veiklos gairių ir struktūrinių padalinių veiklos planų rengimą, tvirtinimą ir vykdymo kontrolę. Nors kasmetinių veiklos planų, kuriuose apibrėžiami struktūrinių padalinių tikslai, uždaviniai, numatomi darbai ir darbų atlikimo terminai, rengimas yra reglamentuotas, tačiau uždavinių ir numatomų darbų atlikimo vertinimo kriterijų sudarymas reglamente nenustatytas. Siekiant, kad šie trūkumai būtų pašalinti, valstybiniai auditoriai Lietuvos bankui rekomendavo tobulinti strateginio planavimo procesą.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas, tel. (8 5) 266 6741.
Išankstinio tyrimo ataskaita Lietuvos banko biudžeto sudarymas ir vykdymas
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel.: (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2011-03-08
|
Valstybės kontrolėje lankėsi Mykolo Romerio universiteto pirmakursiai
|
|
 Valstybės kontrolėje svečiavosi Mykolo Romerio Viešojo administravimo studijų pirmojo kurso studentai. Jaunuolius institucijos specialistai supažindino su Valstybės kontrolės veikla, teisine baze, valstybiniu finansiniu (teisėtumo) ir veiklos auditais, auditoriaus profesija, darbu valstybės tarnyboje.
Tęsdama aktyvų bendradarbiavimą su akademiniu jaunimu, Valstybės kontrolė ir toliau kviečia universitetų, kolegijų ir mokyklų atstovus domėtis viešojo sektoriaus veikla ir apsilankyti Valstybės kontrolėje. Daugiau informacijos rasite čia.
|
|
2011-03-03
|
Valstybės kontrolė pasiūlė gerinti savivaldybių kontrolierių darbą
|
|
 Valstybės kontrolė, atlikusi dvylikos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, pasiūlė priemones, padėsiančias gerinti savivaldybių finansų ir kito turto priežiūrą. „Auditų peržiūra parodė, kad savivaldybių auditoriai daugiau dėmesio turėtų skirti finansinio audito planavimui ir veiklos audito strateginiams ir išankstiniams tyrimams“, – pastebėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Pasak jos, šios temos turėtų rasti daugiau vietos auditorių mokymo programose.
Išorinės peržiūros tikslas – įvertinti audito institucijos audito kokybės užtikrinimo politiką ir procedūras bei jų veiksmingumą, siekiant paskleisti gerosios praktikos pavyzdžius, nustatyti auditorių mokymo sritis, pateikti patikimą informaciją apie atliekamo audito kokybę.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė pasiūlė gerinti savivaldybių kontrolierių darbą
|
|
2011-03-03
|
Valstybės kontrolė pasiūlė gerinti savivaldybių kontrolierių darbą
|
Valstybės kontrolė, atlikusi dvylikos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, pasiūlė priemones, padėsiančias gerinti savivaldybių finansų ir kito turto priežiūrą.„Auditų peržiūra parodė, kad savivaldybių auditoriai daugiau dėmesio turėtų skirti finansinio audito planavimui ir veiklos audito strateginiams ir išankstiniams tyrimams?, – pastebėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Pasak jos, šios temos turėtų rasti daugiau vietos auditorių mokymo programose.
Išorinės peržiūros tikslas – įvertinti audito institucijos audito kokybės užtikrinimo politiką ir procedūras bei jų veiksmingumą, siekiant paskleisti gerosios praktikos pavyzdžius, nustatyti auditorių mokymo sritis, pateikti patikimą informaciją apie atliekamo audito kokybę.
Auditų rezultatų viešinimas skatina biudžeto lėšų naudojimo kontrolę, drausmina biudžeto lėšų naudotojus, sukuria palankias sąlygas rekomendacijoms įgyvendinti. Išorinės peržiūros metu pastebėta, kad visos tarnybos turi galimybę savivaldybių interneto puslapiuose skelbti informaciją apie savo veiklą ir jos rezultatus. Tačiau viena iš dvylikos tarnybų, kuriose buvo atlikta peržiūra, skelbia ne visas audito ataskaitas ir išvadas. Valstybės kontrolės nuomone, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos turėtų atlikti ne tik finansinius, bet ir veiklos auditus, tačiau beveik pusė tarnybų, kuriose atlikta peržiūra, veiklos auditų neatliko. Gerosios praktikos pavyzdys, siekiant užtikrinti tinkamą audito kokybę, yra tas, kad tarnyboje, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, audito kokybės kontrolę vykdė kitos savivaldybės kontrolierius. Vis dėlto, įvertinus finansinio ir veiklos auditų išorinės peržiūros metu nustatytus dalykus, konstatuota, kad auditų kokybės kontrolė buvo nepakankama.
Vertinant finansinį auditą daugiau negu pusėje tarnybų pastebėta reikšmingų nukrypimų nuo valstybinį auditą reglamentuojančių teisės aktų, o tai turi neigiamos įtakos bendrai audito kokybei. Nepakankamai dėmesio skiriama audito planavimui – susipažinimui su subjektu, rizikos veiksnių nustatymui ir vertinimui, ne visuomet buvo atliekami visi planavimo etapo darbai – ne visada buvo vertinama galimybė naudotis vidaus auditoriaus atlikto darbo rezultatais, rizika dėl susijusių šalių ir dėl ankstesnio audito rezultatų. Daugelyje tarnybų, kuriose atlikta auditų peržiūra, nustatytos klaidos gaunant audito įrodymus, kurios turėjo įtakos audito kokybei. Peržiūros metu buvo vertinami savivaldybių biudžeto vykdymo ataskaitų auditai, kurie apima visą savivaldybės biudžetą. Savivaldybių įstaigose tarnybos dažnai atlieka ir kitus finansinius auditus, kurie turėtų būti savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų audito dalis. Peržiūros metu nustatyta, kad atlikdamos auditus kai kurios tarnybos nevertino galimybės naudotis atliktų finansinių auditų rezultatais bei jų įtaka atliekamam auditui. Kitos tarnybos šią galimybę įvertino, tačiau gauti tik nedidelės dalies išlaidų audito įrodymai. Valstybės kontrolės nuomone, atliekant audito procedūras savivaldybių įstaigose turėtų būti apimta reikšminga išlaidų dalis.
Vertinant veiklos auditų dokumentus nustatyta, kad nepakankamai dėmesio skiriama audito planavimui. Kaip parodė auditų išorinė peržiūra, visų veiklos auditų metu nebuvo atliekamas strateginis tyrimas, o daugeliu atvejų ir išankstinis tyrimas. Planuose netinkamai suformuluoti klausimai ir hipotezės, tam tikrais atvejais – kriterijai ir laukiamas audito poveikis. Visų nagrinėtų auditų ataskaitose daugiau dėmesio skiriama audituojamo subjekto veiklos teisėtumo, o ne ekonomiškumo ir efektyvumo vertinimui, kaip akcentuota auditų tikslo apibrėžime. Dažnai ataskaitose daug perteklinės informacijos – perrašomi faktai ir cituojami dokumentai, audituojamo subjekto vidaus normatyviniai aktai. Todėl jos neaiškios ir sunkiai skaitomos, be to, jose per mažai analitinių apibendrinimų, ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimų. Ne visais atvejais audito rekomendacijos buvo suformuluotos taip, kad būtų galima fiksuoti jų įgyvendinimą.
Papildoma informacija: Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Macijauskas, tel. (8 5) 266 6758.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2011-03-02
|
Valstybės kontrolė bendradarbiauja su Gruzijos aukščiausiąja audito institucija
|
Valstybės kontrolėje pirmą kartą lankosi Gruzijos kontrolės rūmų delegacija, vadovaujama rūmų pirmininko pavaduotojo Devi Vepchvadzės. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, Valstybės kontrolė per savo veiklos dvidešimtmetį yra sukaupusi daug specifinių žinių, kuriomis gali pasinaudoti kitų šalių aukščiausiosios audito institucijos, turinčios panašią istorinę patirtį ir raidos tendencijas.„Esame daug pasiekę, todėl norime šia patirtimi dalintis su kitais. Esu įsitikinusi, kad Gruzijos kontrolės rūmai galėtų perimti Valstybės kontrolės turimas žinias ir įgūdžius atliekant veiklos ir finansinius auditus, įgyvendinant eurointegracinius reikalavimus viešųjų finansų priežiūros klausimais?, – teigia valstybės kontrolierė.
Vizito metu institucijų vadovai ir specialistai aptars finansinio ir veiklos audito atlikimo ir metodikų tobulinimo klausimus, didelis dėmesys bus skiriamas vis didesnę svarbą įgaunantiems informacinių sistemų auditams. Valstybės kontrolės pasidalins savo patirtimi rengiant ir Seimui teikiant išvadas dėl valstybės biudžeto projekto, jo įvykdymo, valstybės turto ir skolos valdymo, taip pat bendradarbiavimo su Parlamentu, padedant jam vykdyti parlamentinę kontrolę. Susitikimų metu taip pat bus diskutuojama personalo valdymo, ryšių su visuomene ir tarptautinių ryšių klausimais, bus aptartos tolesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybės.
Gruzijos kontrolės rūmų delegacijos vizito metu rūmų pirmininko pavaduotoją D. Vepchvadzę lydės Planavimo ir analizės departamento vadovas Levan Alapišvili bei vyresniosios auditorės Marika Nacvlišvili ir Tamar Bežanišvili.
Glaudesni Valstybės kontrolės ryšiai su Gruzijos kontrolės rūmais užmegzti praėjusiais metais XX Tarptautinės aukščiausių audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Kongrese, kurie rengiami kas treji metai siekiant padėti visoms INTOSAI narėms pasidalyti patirtimi, aptarti aktualius valstybinio audito ir institucijų veiklos klausimus bei pateikti rekomendacijas gerinti viešojo sektoriaus atskaitingumą pasauliniu lygiu.
Papildoma informacija: Orijana Jakimauskienė, (8 5) 266 6803, 8 682 53590, ojakimauskiene@vkontrole.lt
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-03-02
|
Valstybės kontrolė bendradarbiauja su Gruzijos aukščiausiąja audito institucija
|
|
 Valstybės kontrolėje pirmą kartą lankosi Gruzijos kontrolės rūmų delegacija, vadovaujama rūmų pirmininko pavaduotojo Devi Vepchvadzės. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, Valstybės kontrolė per savo veiklos dvidešimtmetį yra sukaupusi daug specifinių žinių, kuriomis gali pasinaudoti kitų šalių aukščiausiosios audito institucijos, turinčios panašią istorinę patirtį ir raidos tendencijas. „Esame daug pasiekę, todėl norime šia patirtimi dalintis su kitais. Esu įsitikinusi, kad Gruzijos kontrolės rūmai galėtų perimti Valstybės kontrolės turimas žinias ir įgūdžius atliekant veiklos ir finansinius auditus, įgyvendinant eurointegracinius reikalavimus viešųjų finansų priežiūros klausimais“, – teigia valstybės kontrolierė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė bendradarbiauja su Gruzijos aukščiausiąja audito institucija
Gruzijos delegacijos vizito akimirkos
|