Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, apibendrindama audito, įvertinusio, kaip Lietuvoje užtikrinama konkurencinė aplinka, rezultatus, teigia, kad didesnis institucijų dėmesys veiksmingai konkurencijai ir efektyviam rinkos veikimui, kaip parodė auditas, leistų išspręsti daug valstybei ir gyventojams aktualių problemų. „Tikimės, kad ši audito ataskaita taps katalizatoriumi, padedančiu Vyriausybei šalinti konkurenciją ribojančius veiksnius“, – sako G. Švedienė.

Konstatuota, kad Konkurencijos tarybos galimybės įrodyti slaptus ir neteisėtus įmonių susitarimus yra nedidelės, nes savo tyrimuose ji kaip įrodymų negali rinkti ir panaudoti operatyvinės informacijos. Šios priemonės, konkurencijos institucijų naudojamos kai kuriose užsienio šalyse, išplėstų Konkurencijos tarybos galimybes.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: Lietuvoje būtina stiprinti konkurencinę aplinką

Valstybinio audito ataskaita: Konkurencijos laisvės apsauga

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros strategijoje numatyta, kad iki 2015 metų ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu geriamuoju vandeniu ir gautų nuotekų tvarkymo paslaugas. Tačiau yra rizika, kad tai nebus įgyvendinta, nes nebuvo įvertintas investicijų poreikis, gyventojų noras ir galimybė jungtis prie naujų tinklų, neatsižvelgta į gyventojų pasiskirstymą, vandens tiekimo įmonių pajėgumus ir kitus rodiklius.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei parengti teisės aktus, kuriuose būtų nustatytas privalomas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas ir jų teikiamų paslaugų kainų derinimas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šiai komisijai pasiūlyta nustatyti vienodais principais pagrįstus vandentvarkai būtinų sąnaudų nustatymo ir vertinimo rodiklius.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Vandentvarkai trūksta tvarkos

Valstybinio audito ataskaita: Vandens tiekimo organizavimas ir kainodara

„Valstybės institucijos ir savivaldybės vandentvarkos srityje neatliko daugelio numatytų darbų. Maždaug trečdalis šalies gyventojų dar neturi galimybės gauti kokybišką geriamąjį vandenį iš centralizuotų vandens tiekėjų“, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, apibendrindama valstybinį auditą vandentvarkos reguliavimo ir organizavimo bei kokybiškų paslaugų prieinamumo vartotojams srityje. Pasak jos, iki šiol neišspręstos pagrindinės problemos, nustatytos 2003 metais Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus vandentvarkos ūkio situacijos analizę.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros strategijoje numatyta, kad iki 2015 metų ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu geriamuoju vandeniu ir gautų nuotekų tvarkymo paslaugas. Tačiau yra rizika, kad tai nebus įgyvendinta, nes nebuvo įvertintas investicijų poreikis, gyventojų noras ir galimybė jungtis prie naujų tinklų, neatsižvelgta į gyventojų pasiskirstymą, vandens tiekimo įmonių pajėgumus ir kitus rodiklius.

Iki šiol nesukurta efektyvi vandens ūkio valdymo sistema – vandens tiekimo įmonės nestambinamos, vandens tiekimo veikla nelicencijuojama, nė viena savivaldybė nėra parinkusi viešojo vandens tiekėjo, trečdalis savivaldybių iki šiol nėra parengusios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų, nors turėjo parengti daugiau kaip prieš dvejus metus. Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad savivaldybės dažnai nesilaiko Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, tačiau Vyriausybės atstovai apskrityse nesiima pakankamų priemonių, kad jis būtų įgyvendinamas, o Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją apsiriboja tik savivaldybių veiklos koordinavimu.

Dauguma vandens tiekimo įmonių dirba nuostolingai, pelno dydis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikoje nereglamentuotas, vandens tiekimo paslaugų kaina mažesnė už savikainą. Valstybės kontrolės nuomone, dėl šių priežasčių nebus užtikrintas ilgalaikis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimas ir jos atnaujinimas, bus sunku laikytis paslaugų kokybės reikalavimų, mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius. Vandens tiekimo įmonės ne visada įgyvendina ilgalaikes veiklos ir plėtros programas, kurios įskaičiuojamos į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Taigi vartotojai sumoka už vandens tiekimo įmonių ilgalaikėse veiklos programose numatytas, bet neįvykdytas investicijas.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei parengti teisės aktus, kuriuose būtų nustatytas privalomas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas ir jų teikiamų paslaugų kainų derinimas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šiai komisijai pasiūlyta nustatyti vienodais principais pagrįstus vandentvarkai būtinų sąnaudų nustatymo ir vertinimo rodiklius.


Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas M. Milčiūnas, tel. (8 5) 266 6863.

Valstybinio audito ataskaita Vandens tiekimo organizavimas ir kainodara

Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojų tarnybinių kelionių aptarnavimo paslaugų viešasis pirkimas“. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2011 m. sausio 12 d. Nr. 3.“ Pirkimo Nr. 99407.

Plačiau skaitykite: Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojų tarnybinių kelionių aptarnavimo paslaugų viešasis pirkimas“

Gyventojai ir įmonės dar negali gauti dalies viešųjų paslaugų elektroniniu būdu, nes iki šiol dauguma valstybės tarnautojų neturi galimybės naudotis saugiu elektroniniu parašu, – teigia valstybiniai auditoriai, atlikę valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje auditą. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad funkcijas, susijusias su elektroninės valdžios politikos formavimu ir elektroninio parašo viešajame sektoriuje sistemos kūrimu, vykdo aštuonios valstybės institucijos, tačiau stinga jų tarpusavio veiksmų koordinavimo. Be to, nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už valstybės tarnautojų pažymėjimų pritaikymą naudojimui elektroninėje erdvėje.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės tarnautojų pažymėjimų galimybės neišnaudojamos

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės tarnautojų pažymėjimų panaudojimas elektroninėje erdvėje

Profesinio mokymo kokybė Lietuvoje nepakankama, nes ilgą laiką šiai sričiai valstybė neskyrė reikiamo dėmesio ir finansavimo, todėl šiuo metu daugumos profesinių mokyklų turimos praktinio mokymo priemonės yra moraliai pasenusios, trūksta aukštos kvalifikacijos mokytojų, o mokymo kokybė neatitinka rinkos poreikių. Prie tokios išvados priėjo valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę, kaip Lietuvoje užtikrinama profesinio mokymo kokybė. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, nepaisant esamų, ilgai nespręstų problemų, šiuo metu jau priimti reikiami sprendimai, leisiantys kelti profesinio mokymo lygį ir gerinti kokybę. „Džiugina, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei profesinės mokyklos parengė priemones, kurios turėtų kelti profesinio mokymo kokybę. Tikimės, kad jos bus sėkmingai įgyvendintos“, – sako valstybės kontrolierė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: profesinis mokymas dar laukia pokyčių

Išankstinio tyrimo ataskaita: Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Valstybės kontrolės sprendimą, kuriuo aplinkos ministras buvo įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka išieškoti Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos padarytą 49 tūkst. Lt žalą.

2008 metais generalinio miškų urėdo įsakymu iš pareigų buvo atleista Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito skyriaus vedėja, kuri Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo grąžinta į darbą. Už priverstinės pravaikštos laiką jai buvo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis, kompensuotos bylinėjimosi išlaidos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, todėl Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą, konstatavo, kad Generalinė miškų urėdija patyrė daugiau kaip 49 tūkst. Lt. žalą ir įpareigojo aplinkos ministrą įstatymų nustatyta tvarka žalą išieškoti.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Aplinkos ministerija turės išieškoti Generalinei miškų urėdijai padarytą žalą 

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė patvirtino 2011 metų valstybinio audito programą, kurioje daug dėmesio bus skiriama viešiesiems pirkimams ir šalies ūkio plėtrai.„Valstybės kontrolė savo darbais ir toliau sieks prisidėti prie šalies ekonominės ir socialinės gerovės augimo. Esame ir būsime patarėjais valstybei, padedančiais išmintingai valdyti jos turimus išteklius. Tikime, kad mūsų pateikiamos rekomendacijos ir pastebėjimai bus išgirsti ir duos didelę naudą visiems valstybės sektoriams?, - sako valstybės kontrolierė.

Pasak G. Švedienės, daug dėmesio bus skiriama viešųjų pirkimų sričiai, nes pastaraisiais metais atlikti valstybiniai auditai, įvairių organizacijų atliktos studijos ir analizės parodė, kad viešųjų pirkimų organizatoriai neretai daro reikšmingas klaidas ir pažeidimus, dėl kurių dalis valstybės lėšų naudojama neefektyviai ir nerezultatyviai. Praėjusiais metais Valstybės kontrolės surengtos konferencijos„Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?“dalyviai atkreipė dėmesį, kad viešieji pirkimai neretai vyksta neskaidriai, į pirkimo dokumentus įrašomos protekcionistinės nuostatos, pirkimai nepakankamai kontroliuojami, o pirkimų tvarkos pažeidėjai neretai išvengia užtarnautos bausmės. Naujo audito ciklo išvakarėse Valstybės kontrolė ir Viešųjų pirkimų tarnyba pasirašė susitarimą, kuriame numatė bendromis jėgomis stiprinti viešųjų pirkimų priežiūrą. 2011 m. Valstybinio audito programoje numatyti 158 auditai iš jų 38 veiklos auditai ir 120 finansinių (teisėtumo) auditų.

2011 m. bus pradėta 18 veiklos auditų. Jų metu be viešųjų pirkimų sistemos bus vertinamas nuotekų tvarkymas, pramonės parkų vystymas, valdymas ir investicijų pritraukimas, bešeimininkio, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto administravimas. Bus audituojamas ir valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimas, ikiteisminio tyrimo organizavimas, turto ir pajamų deklaravimas, kita valstybės institucijų veikla. 2011 m. bus baigti 2010 m. pradėti veiklos auditai dėl vandens tiekimo organizavimo ir kainodaros, elektros energetikos sektoriaus pertvarkos, aplinkos apsaugos rėmimo programų vykdymo, investicinių projektų įgyvendinimui skirtos valstybinės žemės naudojimo, išlaidų finansavimo vykdant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų projektus, Lietuvos banko biudžeto sudarymo ir vykdymo, elektroninių bilietų ir keleivių informacinės sistemos diegimo bei kitų šaliai aktualių temų.

Kaip ir kasmet, 2011 metais Valstybės kontrolė Seimui pateiks keturias išvadas apie valstybės biudžeto įvykdymą, valstybės turtą, valstybės skolą ir ateinančių metų valstybės biudžeto projektą.

Birželio mėnesį Valstybės kontrolė pateiks išvadas dėl 2010 m. finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų teisingumo ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo 55 valstybės institucijose ir savivaldybėse. Šie finansiniai auditai atskleis, ar finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą, o taip pat, ar 17,3 mlrd. Lt (81 proc.) valstybės biudžeto asignavimų panaudoti teisėtai ir įstatymų nustatytiems tikslams. Valstybės kontrolė ypatingą dėmesį skirs įvertinti, ar asignavimų valdytojai teisėtai ir efektyviai panaudoja ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.

2010 m. įsibėgėjus viešojo sektorius apskaitos reformai, apskaita pradėta tvarkyti pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus. Reformos tikslas - viešajame sektoriuje pereiti prie buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant kaupimo principą. Tai didžiulis iššūkis ne tik apskaitą tvarkantiems darbuotojams, bet ir valstybiniams auditoriams. Todėl vienas iš svarbiausių audito klausimų audituojant 2010 m. ataskaitas - Viešojo sektoriaus subjektų sąskaitų likučių perkėlimo teisingumas.

Valstybės institucijose ir savivaldybėse bus pradėtas 41 finansinis (teisėtumo) auditas, kurių metu bus įvertintas finansinių ataskaitų teisingumas ir 22,3 mlrd. Lt (91 proc.) valstybės biudžeto asignavimų ir 1,8 mlrd. Lt (52 proc.) valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams teisėtumas. Be to, bus pradėti Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos mokesčių fondų, auditai.

Valstybės kontrolė 2011 m. numato pateikti 12 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų auditų ataskaitas. Jose bus vertinamas lėšų naudojimas Vilniaus pietinio aplinkkelio statybai, Neringos miesto geriamo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimui, Kauno geležinkelio tunelio renovacijai, Panevėžio ir Telšių regionų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui bei kitoms remiamoms sritims. Be to, numatoma pradėti dar 9 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų naudojimo auditus, kurių metu bus vertinami transporto sektoriuje įgyvendinti projektai, taip pat Tauragės, Marijampolės, Vilniaus ir Kauno regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas.

Valstybės kontrolė vykdydama veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, audito institucijos funkcijas, vertins 2010 metais Europos Komisijai deklaruotas išlaidas, susijusias su ES struktūrine parama ir šios paramos administravimu.

Formuodama valstybinio audito programą Valstybės kontrolė kaip ir kasmet kreipėsi į valstybės institucijas, verslo organizacijas, akademinę visuomenę prašydama teikti pasiūlymus naujų metų programai. Be to, pasiūlymus programai buvo galima teikti ir institucijos interneto svetainėje.

 

2011 m. valstybinio audito programa

Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė patvirtino 2011 metų valstybinio audito programą, kurioje daug dėmesio bus skiriama viešiesiems pirkimams ir šalies ūkio plėtrai. „Valstybės kontrolė savo darbais ir toliau sieks prisidėti prie šalies ekonominės ir socialinės gerovės augimo. Esame ir būsime patarėjais valstybei, padedančiais išmintingai valdyti jos turimus išteklius. Tikime, kad mūsų pateikiamos rekomendacijos ir pastebėjimai bus išgirsti ir duos didelę naudą visiems valstybės sektoriams“, – sako valstybės kontrolierė.

Pasak G. Švedienės, daug dėmesio bus skiriama viešųjų pirkimų sričiai, nes pastaraisiais metais atlikti valstybiniai auditai, įvairių organizacijų atliktos studijos ir analizės parodė, kad viešųjų pirkimų organizatoriai neretai daro reikšmingas klaidas ir pažeidimus, dėl kurių dalis valstybės lėšų naudojama neefektyviai ir nerezultatyviai.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: 2011 m. Valstybės kontrolės dėmesys – viešiesiems pirkimams ir šalies ūkio plėtrai

2011 m. valstybinio audito programa