Valstybės kontrolė, bendradarbiaudama su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, savivaldybių vadovams pristato savivaldybių auditų, kurie bus atliekami iki 2012 m. birželio 1 d., strategijas. „Valstybiniai ir savivaldybių auditoriai žengė didelį žingsnį tikros partnerystės link ir dabar jau gali auditą suplanuoti ir atlikti taip, kaip reikalauja visuotinai pripažinti audito standartai. Tokia galimybė atsirado po to, kai Valstybės kontrolė pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su devyniolikos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Auditų strategijos pristatomos savivaldybių vadovams

Valstybės kontrolė, bendradarbiaudama su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, savivaldybių vadovams pristato savivaldybių auditų, kurie bus atliekami iki 2012 m. birželio 1 d., strategijas. „Valstybiniai ir savivaldybių auditoriai žengė didelį žingsnį tikros partnerystės link ir dabar jau gali auditą suplanuoti ir atlikti taip, kaip reikalauja visuotinai pripažinti audito standartai. Tokia galimybė atsirado po to, kai Valstybės kontrolė pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su devyniolikos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Savivaldybių auditų strategijos jau pristatytos Radviliškio, Kelmės, Širvintų, Prienų rajonų, Druskininkų, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse. Lapkričio pradžioje su auditų strategijomis bus supažindinti Kauno, Kėdainių, Alytaus, Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų, Marijampolės, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių vadovai.

Praėjusią savaitę Valstybės kontrolės audito grupių bei savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atstovai auditų strategijas aptarė bendrame seminare.

Seminare sutarta, kokią savivaldybių biudžeto dalį apims kiekvienos auditą atliekančios institucijos  strategijoje numatytos audito procedūros, kokios nustatytos audito rizikos, kaip jos bus „užgesinamos“, kokios yra silpnosios audito strategijos vietos ir kaip reikėtų jas koreguoti. Drauge rengiant audito strategijas paaiškėjo, kokios audito metu galimos bendradarbiavimo formos.

Valstybės kontrolė savivaldybėse audituoja valstybės biudžeto lėšas, skiriamas savivaldybėms valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti ir valstybės patikėjimo teise duodamo turto naudojimo ir disponavimo juo teisėtumą. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos tikrina, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas.

Valstybės kontrolės bei savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų bendradarbiavimas ypač svarbus rengiantis 2011 metų konsoliduotų ataskaitų rinkinio auditui ir būsimam Nacionalinio ataskaitų rinkinio auditui.

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktorė Regina Rudokienė, tel. (8 5) 266 6779
 
Komunikacijos skyrius, Violeta Kiburytė (8 5) 266 6792, 8 611 52051 violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės  kontrolė  skelbia  konkursą Bendrųjų reikalų departamento Ūkio ir pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti.

Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybės tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.

Kviečiame dalyvauti konkurse!

Valstybės kontrolėje vyksta seminaras tema „Auditas viešajame sektoriuje: koks jis?“.  Seminare dalyvauja prieš metus su Valstybės kontrole bendradarbiavimo sutartį atnaujinusių institucijų – Finansų ministerijos, Lietuvos auditorių rūmų, Savivaldybių kontrolierių asociacijos ir Vidaus auditorių asociacijos – atstovai. „Plėtodami bendradarbiavimą tarp auditorių siekiame gerinti viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę, didinti visuomenės pasitikėjimą auditą atliekančiais asmenimis, - apžvelgdama bendradarbiavimo gaires sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Bendradarbiaudami dalinsimės ne tik sukaupta patirtimi, darbų rezultatais, bet ir ieškosime būdų tobulinti audito metodikas, sukursime audito kokybės užtikrinimo sistemą“.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Per bendradarbiavimą – į aukštesnę viešojo sektoriaus auditų kokybę

Valstybės kontrolėje vyksta seminaras tema „Auditas viešajame sektoriuje: koks jis?“.  Seminare dalyvauja prieš metus su Valstybės kontrole bendradarbiavimo sutartį atnaujinusių institucijų – Finansų ministerijos, Lietuvos auditorių rūmų, Savivaldybių kontrolierių asociacijos ir Vidaus auditorių asociacijos – atstovai. „Plėtodami bendradarbiavimą tarp auditorių siekiame gerinti viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę, didinti visuomenės pasitikėjimą auditą atliekančiais asmenimis, - apžvelgdama bendradarbiavimo gaires sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Bendradarbiaudami dalinsimės ne tik sukaupta patirtimi, darbų rezultatais, bet ir ieškosime būdų tobulinti audito metodikas, sukursime audito kokybės užtikrinimo sistemą“.

Pasak valstybės kontrolierės, noras tobulėti, ieškoti novatoriškų auditavimo būdų paskatino visas susitarimo šalis patvirtinti penkerių metų bendradarbiavimo programą ir numatyti veiklos kryptis. Dar šiais metais bus peržiūrėtos skirtingų audito grandžių naudojamos vidaus kontrolės vertinimo metodikos įvardijant bendrus vertinimo aspektus; parengta interneto tinklapio, kuriame būtų talpinama visa su viešojo sektoriaus subjektuose atliekamais auditais susijusi informacija, koncepcija; bus dalijamasi informacija apie turimas kvalifikacijos kėlimo programas.

Valstybės auditoriai nuolat atnaujina turimas žinias apie auditą, jo rezultatus, naudą ir poveikį viešajam sektoriui. Įgyvendinus 2011-2015 m. tarpinstitucinę bendradarbiavimo programą, visuomenės, valdžios institucijų, audituojamų subjektų ir auditorių žinios apie visų rūšių auditą šalyje bus dar gilesnės, audito darbai geriau koordinuoti, o gerosios audito praktikos sklaida išvystyta tiek, kad su ja auditoriai galės ne tik susipažinti, bet ir pasinaudoti kasdienėje veikloje. Šis susitikimas – vienas iš pirmųjų žingsnių.

Komunikacijos skyrius,  Violeta Kiburytė (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai 2010–2011 metais pagal valstybės įstaigose ir institucijose atliktų valstybinių auditų ataskaitas priėmė 26 sprendimus, kuriais įpareigojo pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn, pašalinti teisės aktų pažeidimus, grąžinti į valstybės biudžetą ne pagal paskirtį panaudotas valstybės biudžeto tikslinės paskirties lėšas, išieškoti savivaldybės pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms padarytas žalas.

Audituotiems subjektams į valstybės biudžetą nurodyta grąžinti 6,9 mln. Lt. Didžiausias sumas privalės grąžinti savivaldybės: Šiaulių miesto (2,4 mln. Lt),  Vilniaus miesto (2,3 mln. Lt) ir Vilniaus rajono (2 mln. Lt).

Vilniaus ir Šiaulių miestų, Vilniaus ir Pakruojo rajonų savivaldybės jau grąžino į valstybės biudžetą dalį ne pagal paskirtį panaudotų tikslinės paskirties lėšų – beveik 1,7 mln. Lt. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad dalis valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų pažeidžiant teisės aktus buvo panaudota apmokėti senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia suteiktoms socialinės globos paslaugoms, kurios turėjo būti finansuojamos savivaldybių biudžetų lėšomis. Valstybės biudžeto dotacijos lėšos, skirtos mokinio krepšeliui ir valstybinėms funkcijoms finansuoti, buvo panaudotos savivaldybių mokyklų ūkio išlaidoms apmokėti.

Vilniaus rajono savivaldybė pašalino audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus dėl 333,8 tūkst. Lt vertės patikėjimo teise valdomo valstybės turto.

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos išieškojo joms padarytas žalas už 15,3 tūkst. Lt. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad savivaldybių įstaigoms buvo padaryta žala, kai šios  permokėjo daugiau negu priklausė lėšų socialinių paslaugų teikėjams už suteiktas socialines paslaugas, o statybos darbų rangovams už atliktus VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės statybos darbus ir Nacionalinio stadiono arenos estakados ekspertizės paslaugas. Savivaldybės švietimo įstaigoms žala atsirado dėl neteisėtai paskirto ir klaidingai apskaičiuoto bei išmokėto darbo užmokesčio pedagogams.

Vykdydamos Valstybės kontrolės sprendimus savivaldybės, už audito metu nustatytus įvairių teisės aktų pažeidimus, drausminėn ir tarnybos atsakomybėn patraukė įstaigų vadovus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, paskirdami jiems švelniausias nuobaudas – pastabas.

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė, tel. (8 5) 266 6719
 
Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai 2010–2011 metais pagal valstybės įstaigose ir institucijose atliktų valstybinių auditų ataskaitas priėmė 26 sprendimus, kuriais įpareigojo pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn, pašalinti teisės aktų pažeidimus, grąžinti į valstybės biudžetą ne pagal paskirtį panaudotas valstybės biudžeto tikslinės paskirties lėšas, išieškoti savivaldybės pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms padarytas žalas.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolės sprendimų rezultatas – į biudžetą grąžinami milijonai

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė kviečiama atlikti Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų ekspertinį vertinimą audito proceso valdymo srityje – laišku, adresuotu LR valstybės kontrolei, patvirtino Lenkijos aukščiausieji kontrolės rūmai.

„Jūsų institucija garsėja aukšta profesine kompetencija, todėl esu įsitikinęs, kad Jūsų patirtis bus naudinga vertinant ir tobulinant mūsų audito procesą“, – vertindamas LR valstybės kontrolės profesionalumą, laiške teigia Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas Jacek Jezierski.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė kviečiama atlikti Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų audito proceso ekspertinį vertinimą

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė kviečiama atlikti Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų ekspertinį vertinimą audito proceso valdymo srityje – laišku, adresuotu LR valstybės kontrolei, patvirtino Lenkijos aukščiausieji kontrolės rūmai.

„Jūsų institucija garsėja aukšta profesine kompetencija, todėl esu įsitikinęs, kad Jūsų patirtis bus naudinga vertinant ir tobulinant mūsų audito procesą“, – vertindamas LR valstybės kontrolės profesionalumą, laiške teigia Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininkas Jacek Jezierski.

Siūloma ekspertinio vertinimo tema: „Audito proceso valdymas“. Vertinimas bus atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) ekspertinės peržiūros principais ir apims šiuos klausimus: audito atranką, planavimą, įgyvendinimą, audito ataskaitas ir poauditinę veiklą, kurios metu stebimi tolesni veiksmai ir priemonės įgyvendinant aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijas.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, praėjusią savaitę dalyvavusi Liuksemburge vykusiame kasmetiniame ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų ryšių palaikymo komiteto (RPK) susitikime, su Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininku J.Jazierskiu aptarė būsimą veiklą.

Šiame projekte Lietuva dalyvaus kartu su  Austrijos, Danijos ir Nyderlandų aukščiausiosiomis audito institucijomis. Gruodžio mėnesį planuojamame įvadiniame susitikime šių šalių atstovai gilinsis į Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų veiklos specifiką, pasiskirstys vertinimo klausimus, aptars teisinius ir organizacinius šios veiklos aspektus. 

Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų ekspertinį vertinimą numatyta atlikti 2012 metais. Galutinė jo ataskaita bus pateikta iki 2012 metų pabaigos.

Papildoma informacija: Eglė Saudargaitė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, (8 5) 266 6758
 
Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 609 98143, ngaidyte@vkontrole.lt

Jau septintus metus iš eilės Valstybės kontrolėje surengta tradicine tapusi kraujo donoro diena. Pirmadienį vykusios akcijos metu šešiolika institucijos darbuotojų paaukojo daugiau nei 7 litrus kraujo. Kai kurie iš jų kraujo donorais tapo jau kelintą ar net kelioliktą kartą. Ši akcija – viena iš daugelio socialinės atsakomybės idėjų, sėkmingai diegiamų Valstybės kontrolėje.

Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo teigimu, kiekvieno žmogaus pareiga yra padėti kitam žmogui, ir kito žmogaus sveikatos išgelbėjimas yra didžiausias turtas, koks tik gali būti.

Audrius Vilkauskas, dirbantis Komunikacijos skyriuje, pirmą kartą tapo neatlygintinu kraujo donoru. „Tikiu, kad atlikau gerą darbą – padėjau tam, kuriam dėl sunkios ligos žūtbūt reikalingas kraujas ar jo komponentai“, – sakė jis.

Kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100–120 ligonių. Siekiant užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad kasdien kraujo duotų per 400 donorų. Vien sostinėje reikia, kad kasdien kraujo donorais taptų daugiau nei 150 žmonių.

Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6794, 8 609 98143, ngaidyte@vkontrole.lt

Jau septintus metus iš eilės Valstybės kontrolėje surengta tradicine tapusi kraujo donoro diena. Pirmadienį vykusios akcijos metu šešiolika institucijos darbuotojų paaukojo daugiau nei 7 litrus kraujo. Kai kurie iš jų kraujo donorais tapo jau kelintą ar net kelioliktą kartą. Ši akcija – viena iš daugelio socialinės atsakomybės idėjų, sėkmingai diegiamų Valstybės kontrolėje.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolėje – neatlygintinos kraujo donorystės diena

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pirmininkaus 2013 metais vyksiančiam susitikimui, kuris bus rengiamas Vilniuje – patvirtino kasmetinis ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų ryšių palaikymo komitetas.

„Šis tarptautinis renginys vyks 2013-ųjų metų antrą pusmetį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Tai – išskirtinė galimybė mūsų šaliai ne tik pristatyti save, bet ir suteikti visuomenei žinių apie aukščiausiųjų audito institucijų veiklą, stiprinti valstybinio audito vaidmenį Bendrijoje“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė pirmininkaus ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų susitikimui

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pirmininkaus 2013 metais vyksiančiam susitikimui, kuris bus rengiamas Vilniuje – patvirtino kasmetinis ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų ryšių palaikymo komitetas.

„Šis tarptautinis renginys vyks 2013-ųjų metų antrą pusmetį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Tai – išskirtinė galimybė mūsų šaliai ne tik pristatyti save, bet ir suteikti visuomenei žinių apie aukščiausiųjų audito institucijų veiklą, stiprinti valstybinio audito vaidmenį Bendrijoje“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.  

Liuksemburge spalio 13-14 dienomis vykusio susitikimo metu buvo aptartos Europos semestro ir kitų naujausių ES ekonomikos valdysenos priemonių poveikis ES aukščiausiosioms audito institucijos ir Europos Audito rūmams. Šios priemonės apima finansinių sistemų ir institucijų reguliavimą ir priežiūrą, valstybės paramą finansų sektoriui ir euro krizės valdymo mechanizmų auditą.

Pirmą kartą priimtas bendras ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų pareiškimas, skirtas Europos Sąjungos institucijoms ir šalių narių parlamentams bei vyriausybėms. Jame pabrėžiamas efektyvus valstybinio audito atsakas į finansinę ir ekonominę krizę bei jos padarinius. Daugelis naujų priemonių krizei suvaldyti turės didelę reikšmę naudojant viešąsias lėšas, todėl reikalingos ir atitinkamos nuostatos skaidrumui bei finansinei atskaitomybei užtikrinti. ES aukščiausioms audito institucijoms ir Europos Audito Rūmams iškilus naujiems iššūkiams, siūlomi nauji audito uždaviniai ir funkcijos.

Ryšių palaikymo komitetas atkreipė dėmesį į darbą, kurį šiuo metu atlieka euro zonos aukščiausiosios audito institucijos, bei į jų reikalavimą nustatyti atitinkamą Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valstybinio išorės audito tvarką, atitinkančią tarptautinius audito standartus. Šiuo klausimo komitetas priėmė specialų nutarimą.  

Ryšių palaikymo komitetas pabrėžė mokymosi vieniems iš kitų patirties svarbą ir naudą. Didėjanti ES šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybė sustiprina bendros perspektyvos, kurią galima pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant, vertę. Tai gali būti gerosios praktikos sklaida, valstybinio audito trūkumų ir uždavinių nustatymas ir jų sprendimo būdai, konkrečių audito metodų ir būdų, naudojamų aukščiausiose audito institucijose, gairės.

Papildoma informacija: Eglė Saudargaitė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, (8 5) 266 6758
 
Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 609 98143, ngaidyte@vkontrole.lt

Pareiškimas, skirtas Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai ir ES šalių narių parlamentams ir vyriausybėms

Efektyvus valstybinio audito atsakas į finansinę ir ekonominę krizę, aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vaidmuo Europos ekonomikos valdysenoje – tai pagrindinės diskusijų temos Liuksemburge vykstančiame kasmetiniame ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų ryšių palaikymo komiteto (RPK) susitikime. Lietuvai jame atstovauja valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Dviejų dienų susitikime, kuriam pirmininkauja Europos Audito Rūmų pirmininkas Vítor Caldeira, surengtas seminaras tema „Europos semestro ir kitų naujausių ES ekonomikos valdysenos priemonių poveikis ES aukščiausiosioms audito institucijoms ir Europos Audito Rūmams“. Jame pranešimus skaitė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Olli Rehn, Europos Centrinio Banko viceprezidentas Vítor Constancio, Liuksemburgo finansų ministras Luc Frieden.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė diskusijose apie aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vaidmenį akcentavo išvadų dėl valstybės biudžeto projekto vertinimo svarbą. Laiku pateikti auditorių pastebėjimai padėtų vyriausybėms taikyti prevencines priemones sprendžiant finansines problemas. Tokia praktika Lietuvoje taikoma jau keletą metų.

Diskutuojant apie naujas Europos ekonomikos valdysenos priemones buvo akcentuotas ir valstybinio audito įgaliojimų trūkumas tokiose srityse, kaip finansinių sistemų ir institucijų reguliavimas ir priežiūra, valstybės parama finansų sektoriui ir euro krizės valdymo mechanizmai.

Susitikime bus priimtas bendras ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų pareiškimas, skirtas Europos Sąjungos institucijoms ir Bendrijos narių parlamentams bei vyriausybėms. Jame pabrėžiamas efektyvus valstybinio audito atsakas į finansinę ir ekonominę krizę. Taip pat bus apžvelgti 2011 metų atskiras audito sritis nagrinėjančių darbo grupių veiklos rezultatai, išklausytos ataskaitos, pateikta informacija apie valstybėse narėse atliekamus ES lėšų panaudojimo auditus, numatyti 2012 metų veiklos prioritetai. Stebėtojų teisėmis dalyvaujančių šalių, kandidačių į ES, aukščiausiųjų audito institucijų atstovai pristatys jungtinę veiklos ataskaitą.

Susitikime buvo patvirtinta, kurių šalių aukščiausiosios audito institucijos pirmininkaus 2012 ir 2013 metų Ryšių palaikymo komiteto susitikimams. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pirmininkaus 2013 metais Vilniuje vyksiančiam susitikimui.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė vizito metu susitiks ir su Europos Audito Rūmų nare Rasa Budbergyte aptarti aktualių valstybinio audito klausimų.

Papildoma informacija: Eglė Saudargaitė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, (8 5) 266 6758
 
Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 609 98143, ngaidyte@vkontrole.lt

Efektyvus valstybinio audito atsakas į finansinę ir ekonominę krizę, aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vaidmuo Europos ekonomikos valdysenoje – tai pagrindinės diskusijų temos Liuksemburge vykstančiame kasmetiniame ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų ryšių palaikymo komiteto (RPK) susitikime. Lietuvai jame atstovauja valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Liuksemburge susitiko ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovai

Valstybės kontrolė, įvertinusi statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo Lietuvoje įtaką statybų verslui ir darbų kokybei nustatė, jog valstybinė atestavimo sistema neužtikrina jai keliamo pagrindinio tikslo - statybos darbų kokybės.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Lietuvoje veikianti statybų srities specialistų ir įmonių atestavimo sistema yra paremta nustatytomis privalomomis įvykdyti procedūromis, o ne motyvavimu gerinti darbų kokybę. „Užsakovai turi turėti galimybę susipažinti su visa informacija apie statybos specialistų ir įmonių veiklą ir patys įvertinti jų kompetencijas. Šis viešumo principas taikomas ilgametes statybų tradicijas turinčiose pasaulio valstybėse. Šiuo keliu patariame eiti ir Lietuvai.“ – sakė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Esama statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo tvarka neužtikrina darbų kokybės

Valstybinio audito ataskaita: Statybų srities specialistų ir įmonių atestavimas

Versija spausdinti

Valstybės kontrolė, įvertinusi statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo Lietuvoje įtaką statybų verslui ir darbų kokybei nustatė, jog valstybinė atestavimo sistema neužtikrina jai keliamo pagrindinio tikslo - statybos darbų kokybės.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Lietuvoje veikianti statybų srities specialistų ir įmonių atestavimo sistema yra paremta nustatytomis privalomomis įvykdyti procedūromis, o ne motyvavimu gerinti darbų kokybę. „Užsakovai turi turėti galimybę susipažinti su visa informacija apie statybos specialistų ir įmonių veiklą ir patys įvertinti jų kompetencijas. Šis viešumo principas taikomas ilgametes statybų tradicijas turinčiose pasaulio valstybėse. Šiuo keliu patariame eiti ir Lietuvai.“ – sakė G.Švedienė.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad Lietuvoje galiojanti statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo tvarka neduoda laukiamų rezultatų, nes Aplinkos ministerijos išduodamas kvalifikacijos atestatas specialistui ar įmonei būtinas tam, kad jų veikla būtų teisėta, tačiau neužtikrina tinkamos darbų kokybės. Pavyzdžiui, 2009 metais 69 proc. įsigijusių iki 3,5 metų senumo butus buvo nepatenkinti statinio kokybe. Toks atestavimas kaip papildoma biurokratinė kliūtis galimai riboja ir užsienio kompanijų dalyvavimą Lietuvos statybų rinkoje. Atestavimo komisijos retai taiko poveikio priemones - nuo 2003 metų buvo panaikinti tik 12 statybos įmonių atestatai.

Atestuojančios komisijos neturi patikimų duomenų apie statybų srities subjektų veiklos trūkumus. Nesikeičiama informacija ir su teismais, nereglamentuotas informacijos apsikeitimas apie atestuojamus ir atestuotus subjektus tarp atestuojančių komisijų ir statybas prižiūrinčių institucijų. Auditoriai pastebėjo, jog neviešinama informacija apie pažeidimus, todėl užsakovai negali įvertinti statybų srities subjektų kvalifikacijos.

Lietuvoje galiojantys privalomi projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimai statinio projektavimo ar rangos klaidų neapdraudžia, todėl užsakovas negauna garantijų, kad bus kompensuotos netinkamai atliktų statybos darbų taisymo išlaidos. Taip pat valstybės ar savivaldybių institucijos nekontroliuoja, ar visi veiklą vykdantys projektuotojai ir rangovai yra apsidraudę privalomaisiais projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimais.

Tam, kad būtų efektyviau apsaugoti užsakovų bei statytojų lūkesčiai, Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei inicijuoti teisės aktų pakeitimus – atsisakyti privalomo statybų srities specialistų ir įmonių atestavimo, pakeičiant efektyvesnėmis priemonėmis. Siūloma praplėsti privalomųjų statybų srities civilinės atsakomybės draudimų ribas, kad jos apimtų ir padarytą žalą užsakovui, bei užtikrinti jų kontrolę. Auditoriai ragina Aplinkos ministeriją viešai teikti informaciją apie Lietuvoje dirbančių statybų srities subjektų kvalifikaciją ir jų prasižengimus.

Valstybinio audito ataskaita Statybų srities specialistų ir įmonių atestavimas

Papildoma informacija: Remigijus Bieliauskas, vyriausiasis valstybinis auditorius (veiklos auditui), tel. (8-5) 266 6745

Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, ngaidyte@vkontrole.lt, tel. (8 5) 266 6792; 8 609 98143.

Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai. „Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln. Lt, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 mln. Lt. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 mln. Lt“, – apžvelgdama audito ataskaitoje užfiksuotus projekto kainų pokyčius ir darbų eigą sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

El. bilieto projekto įgyvendinimas nebuvo sklandus ir užtruko dėl įvairių priežasčių. Taip pat buvo vėluojama teisiškai reglamentuoti el. bilieto sistemas, šalyje nesuformuota viešojo transporto el. bilieto sistemų kūrimo ir plėtros politika. šioje srityje pasigendama centrinės valdžios, savivaldybių, viešojo ir privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo. Savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas.

El. bilieto sistemos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose turėjo sudaryti palankias sąlygas naudotis jomis nepriklausomai nuo jų geografinės padėties. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad audito metu šiuose miestuose el. bilieto sistemos nebuvo suderintos tarpusavyje ir apmokėjimo už bilietus vienos el. piniginės principu sistema neveikė. Miestuose kol kas išnaudojamos ne visos sukurtos el. bilieto tarifų sistemos, priemonės ir mokėjimo būdai, padedantys keleiviams taupyti lėšas, geriau planuoti laiką ir keliones naudojantis viešuoju transportu, todėl el. bilieto projekto įgyvendinimas miestams kol kas nedavė planuotos socialinės ir ekonominės naudos. Be to, neišnaudota galimybė atsisakius popierinių bilietų trijuose didžiuosiuose miestuose sutaupyti apie 4 mln. Lt.

Kol kas el. bilieto projektai diegiami ir tobulinami tik keturiose savivaldybėse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Druskininkų). Kitoms trūksta informacijos ir galimybių savarankiškai diegti analogiškus projektus, neaiški situacija dėl el. bilieto sistemų suderinamumo.

Valstybės kontrolė rekomendavo savivaldybėms peržiūrėti su el. bilieto sistemų plėtra susijusius strateginius dokumentus, patvirtinti planą trūkumams šalinti, kūrimo ir saugos dokumentaciją, įteisinti eksploatuojamas sistemas. Taip pat rekomenduota pasirašyti visos vykdant projektą įsigytos techninės ir programinės įrangos perdavimo sutartis, o nenaudojamą įrangą panaudoti. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms rekomenduota pasirašyti tarpusavio susitarimus dėl el. bilieto sistemų veiklos suderinamumo ir paskelbti sąlygas ir informaciją kitoms savivaldybėms, kaip būtų galima naudotis jau sukurtomis el. bilieto sistemomis.

Susisiekimo ministerijai rekomenduota strateginiuose dokumentuose patvirtinti tokių sistemų kūrimo ir plėtojimo pagrindines nuostatas, kryptis ir siektinus rezultatus bei el. bilieto koncepciją.

Papildoma informacija: Rimgaudas Gamulis, Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vyriausiasis valstybinis auditorius, tel. (8 5) 266 6764

Valstybinio audito ataskaita Viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos Lietuvoje

Komunikacijos skyrius,  tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Aptarti 2011 m. ministerijose atliktų valstybės auditų rezultatus, dažniausiai pasitaikančias disponavimo valstybės bei Europos Sąjungos (ES) lėšomis klaidas ir pokyčius teisės aktų reglamentuose šiandien, valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės  kvietimu, buvo susirinkę ministerijų kancleriai, finansinių padalinių vadovai bei Valstybės kontrolės atstovai. „Audito ataskaitose matyti, kad nemažai vienodų pažeidimų yra aktualūs beveik visoms ministerijoms. Šiandien pakvietėme jus išklausyti mūsų auditorių pastebėjimus ir paaiškinimus, kaip išvengti tų finansų valdymo slenksčių, ant kurių suklumpate dažniausiai“, - sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.

Ministerijose atliekant auditus buvo pastebėta nepakankama pavedimams ir programoms vykdyti skirtų biudžeto lėšų kontrolė. Specialiųjų programų pajamoms nepagrįstai buvo priskirtos valstybės biudžeto pajamos ir neteisingai priskirtos susigrąžintos paramos lėšos.

Vertindami valstybės lėšų naudojimo teisėtumą auditoriai nustatė, kad nepakankamai kontroliuojamos ministerijoms pavaldžios įstaigos. Kai kurios iš jų valstybės biudžeto asignavimus ir turtą naudojo pažeisdamos teisės aktus, dalį prekių ir paslaugų pirko netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimų procedūrų, darbuotojams priedus skyrė ir išmokėjo nenurodydamos konkrečių skyrimo pagrindų.

Atlikus auditus buvo pateiktos pastabos dėl likviduotų apskričių perduoto turto, finansinėse ataskaitose nurodytų ne visų debetinių įsiskolinimų, iš kitų biudžetinių įstaigų projektams vykdyti gautų biudžeto lėšų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų ir kt.

šiais metais ministerijose atliekant auditus pastebėta, kad tvarkant buhalterinę apskaitą tiek ministerijose, tiek ir joms pavaldžiose įstaigose nepavyko išvengti klaidų. „Dabar vertinsime finansinių ir biudžeto vykdymo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, todėl labai svarbu, kad būtų ištaisytos nustatytos klaidos, nes tai gali turėti reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų tikslumui“, - sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė. Ji  paprašė ministerijų atstovų skirti daugiau dėmesio buhalterinės apskaitos organizavimui pagal naujus Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, nes buvo nustatyta sisteminių klaidų.

„Pastebime geranorišką ministerijų darbuotojų bendravimą ir bendradarbiavimą bei konstruktyvią reakciją į nustatytus pažeidimus ir pateiktas rekomendacijas. Šiais metais penkioms ministerijoms pastabų dėl finansų ir turto valdymo neturėjome. Kitoms, deja, klaidų  išvengti nepavyko. Ministerijose reikia tobulinti ir stiprinti vidaus kontrolės sistemą“, - sako valstybės kontrolierė G. Švedienė. Šiemet rengtose Valstybės kontrolės ataskaitose nurodyta, kad šešiose iš keturiolikos ministerijų vidaus kontrolė įvertinta gerai, likusiose aštuoniose – patenkinamai.

Papildoma informacija: Daiva Bakutienė, valstybės kontrolieriaus pavaduotoja, 8 (5) 266 6800
 
Komunikacijos skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai. „Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln. Lt, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 mln. Lt. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 mln. Lt“, – apžvelgdama audito ataskaitoje užfiksuotus projekto kainų pokyčius ir darbų eigą sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos Lietuvoje

Valstybinio audito ataskaita: Viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos Lietuvoje

Aptarti 2011 m. ministerijose atliktų valstybės auditų rezultatus, dažniausiai pasitaikančias disponavimo valstybės bei Europos Sąjungos (ES) lėšomis klaidas ir pokyčius teisės aktų reglamentuose šiandien, valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės  kvietimu, buvo susirinkę ministerijų kancleriai, finansinių padalinių vadovai bei Valstybės kontrolės atstovai. „Audito ataskaitose matyti, kad nemažai vienodų pažeidimų yra aktualūs beveik visoms ministerijoms. Šiandien pakvietėme jus išklausyti mūsų auditorių pastebėjimus ir paaiškinimus, kaip išvengti tų finansų valdymo slenksčių, ant kurių suklumpate dažniausiai“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė parodė ministerijoms dažniausiai pasitaikančius finansinių klaidų slenksčius

Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija gautas lėšas naudojo pažeisdama teisės aktus. Pasak valstybinių auditorių, sąlygas tam sudarė teisinio reguliavimo spragos. Nei Visuomenės informavimo įstatyme, kuriuo vadovaujantis veikia komisija, nei jos nuostatuose nėra reglamentuota komisijos teisinė forma. Registrų centre komisija užregistruota kaip biudžetinė įstaiga, tačiau jos steigimo aplinkybės, struktūra ir nuostatai neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatyme numatytos biudžetinės įstaigos sampratos. Komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymu, patvirtino savo nuostatus, nors biudžetinėje įstaigoje tai turėtų padaryti steigėjas. Steigėjas turėjo paskirti ir įstaigos vadovą. „Dėl šių priežasčių valstybės biudžetas negauna pajamų, o darbo užmokestis administracijos darbuotojams apskaičiuojamas ne pagal biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“, – neatitikties teisės aktų reikalavimams pasekmes apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos statusas neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo

Valstybinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje atlikto ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija gautas lėšas naudojo pažeisdama teisės aktus. Pasak valstybinių auditorių, sąlygas tam sudarė teisinio reguliavimo spragos. Nei Visuomenės informavimo įstatyme, kuriuo vadovaujantis veikia komisija, nei jos nuostatuose nėra reglamentuota komisijos teisinė forma. Registrų centre komisija užregistruota kaip biudžetinė įstaiga, tačiau jos steigimo aplinkybės, struktūra ir nuostatai neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatyme numatytos biudžetinės įstaigos sampratos. Komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymu, patvirtino savo nuostatus, nors biudžetinėje įstaigoje tai turėtų padaryti steigėjas. Steigėjas turėjo paskirti ir įstaigos vadovą. ?Dėl šių priežasčių valstybės biudžetas negauna pajamų, o darbo užmokestis administracijos darbuotojams apskaičiuojamas ne pagal biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką?, – neatitikties teisės aktų reikalavimams pasekmes apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Kasmet komisijos veiklai išleidžiama iki 2,5 mln. Lt. Didžiąją lėšų dalį komisija gauna iš transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų paslaugų teikėjų, kurie moka 0,8 proc. nuo gautų pajamų, bei iš mokesčių už paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą ir šių lėšų neįmoka į valstybės biudžetą. Auditoriai nurodė, kad tokia tvarka neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, kuriame numatyta, kad surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą.

Valstybės kontrolė nustatė, kad komisijos pajamos buvo didesnės už išlaidas, todėl ji nuolat turėjo pinigų likutį, kuris praėjusių metų pabaigoje sudarė 2,3 mln. Lt. Dalis pinigų likučio buvo dedama į terminuotus indėlius. Auditoriai nurodė, kad pagal nustatytą tvarką laisvus piniginius išteklius gali investuoti tik biudžetinė įstaiga, pagal teisės aktus turinti šią teisę. Teisės akto, kuriame komisijai būtų suteikta tokia teisė, nėra, todėl ji laisvų piniginių išteklių investuoti negalėjo.

Komisijos narių darbo užmokestis reglamentuojamas komisijos vidaus administraciniais teisės aktais, kurie tvirtinami komisijos nutarimais. Praėjusiais metais komisijos pirmininkui buvo apskaičiuota beveik 87 tūkst. Lt, nariams – po 40 tūkst. Lt. Kai kuriems komisijos nariams darbo užmokestis buvo skirtas už dalyvavimą darbo grupių veikloje, nors jie joje nedalyvavo. Nustatyta atvejų, kai nebuvo duomenų, ar darbo grupių veikla vyko, tačiau atlygis buvo skirtas.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad komisijos administracijos darbuotojų pareiginiai atlyginimai patvirtinti pažeidžiant Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinius atlyginimus, nuostatas. Pažymėtina, kad komisija, siūlydama spręsti teisinio statuso neapibrėžtumo problemą, jau parengė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir komisijos nuostatų projektus ir pateikė Seimo komitetams bei Seimo sudarytai darbo grupei. Atsižvelgdama į auditorių pastabas komisija nutraukė laisvų lėšų indėlio sutartį. Finansų ministerijai komisija pateikė savo 2012 m pajamų ir išlaidų sąmatą.

Papildoma informacija: Rasa Gabrilavičienė, 5-ojo audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6756.

Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje atlikto ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, 8 609 98143, ngaidyte@vkontrole.lt