Teisės ir personalo departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti.

Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatui, pareigybių tikslų ir funkcijų aprašymą rasite skyriuje Konkursai.

Kviečiame dalyvauti konkurse!

Valstybės kontrolė atliko išankstinį tyrimą, kurio metu vertino kaip veikia viešųjų pirkimų sistema. „Nustatyta nemažai problemų, kurios trukdo racionaliai naudoti valstybės  lėšas, užtikrinti skaidrią konkurenciją, mažina visuomenės ir verslo pasitikėjimą viešųjų pirkimų sistema, - sako Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė. – Kai kurie probleminiai viešųjų pirkimų sistemos aspektai jau pradėti koreguoti taisant teisės aktus ar įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų nuostatas, tačiau yra ir tokių šios sistemos probleminių sričių, kurias norint padaryti veiksmingesnes, būtina jas giliau išanalizuoti, įvertinti ir tik tuomet pasiūlyti sprendimo būdus“.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Viešųjų pirkimų sistemoje daug interesų, mažai atsakomybės

Išankstinio tyrimo ataskaita: Viešųjų pirkimų sistemos apžvalga

Valstybės kontrolė atliko išankstinį tyrimą, kurio metu vertino kaip veikia viešųjų pirkimų sistema. „Nustatyta nemažai problemų, kurios trukdo racionaliai naudoti valstybės  lėšas, užtikrinti skaidrią konkurenciją, mažina visuomenės ir verslo pasitikėjimą viešųjų pirkimų sistema, - sako Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė. – Kai kurie probleminiai viešųjų pirkimų sistemos aspektai jau pradėti koreguoti taisant teisės aktus ar įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų nuostatas, tačiau yra ir tokių šios sistemos probleminių sričių, kurias norint padaryti veiksmingesnes, būtina jas giliau išanalizuoti, įvertinti ir tik tuomet pasiūlyti sprendimo būdus“.

Trūkumai, neleidžiantys efektyviai funkcionuoti visai viešųjų pirkimų sistemai, pasireiškia  supaprastintuose pirkimuose, kurie 2010 m. sudarė 46 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 85 proc. visų viešųjų pirkimų skaičiaus. Kadangi supaprastinti pirkimai sudaro didelę dalį visų viešųjų pirkimų, šiuo metu Valstybės kontrolė pradėjo supaprastintų pirkimų vykdymo auditą.

Vieni neskaidriausių ir labiausiai ribojančių konkurenciją, keliančių neracionalų lėšų panaudojimo ir korupcijos riziką viešųjų pirkimų būdų – neskelbiamos derybos ir vidaus sandoriai. Kaip taikomi šie pirkimo būdai, valstybiniai auditoriai jau stebėjo šiais metais atlikdami auditus viešajame sektoriuje. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, perkančiosios organizacijos, pasirinkdamos neskelbiamas derybas, piktnaudžiauja, nes deryboms pakviečia tik vieną tiekėją arba nurodo nenumatytas aplinkybes ir perka skubos tvarka. Nors nuo 2012 m. neskelbiamos derybos ir vidaus sandoriai bus galimi tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, numatyta ir išimčių. Ar tos išimtys netaps spragomis piktnaudžiavimui, bus galima pasakyti ateityje, atlikus tokių pirkimų analizę.

Viena iš silpnesnių viešųjų pirkimų sistemos grandžių išlieka prevencinė kontrolė. Daugeliu atvejų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų atsiranda, nes perkančiosios organizacijos vidaus kontrolės sistema nesukurta arba ji netinkamai veikia.

Atlikus centralizuotų viešųjų pirkimų analizę nustatyta, kad regioniniu lygiu viešieji pirkimai nėra centralizuoti, dinaminė pirkimų sistema neišvystyta, per mažas siūlomų prekių ir paslaugų pasirinkimas, negarantuotas kokybės ir mažiausios kainos santykis. Be to, ne visoms perkančiajai organizacijai privalu naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis. Šioms problemoms spręsti būtina atlikti centralizuotų pirkimų auditą, kuris įtrauktas į 2012 m. valstybinio audito programos projektą.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad valstybiniai ir kiti fondai tik nedidelę dalį prekių ir paslaugų įsigyja vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu. Pavyzdžiui, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sveikatos priežiūrai kasmet skiriama per 4 mlrd. Lt. Valstybinė ligonių kasa, administruojanti PSDF, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus tik apie 3,3 proc. lėšų išleidžia vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu. Kitos prekės ir paslaugos (protezai, sveikatos priežiūra, ortopedijos techninės priemonės, stomatologija) finansuojamos pagal nustatytus įkainius.

Valstybiniai auditoriai siūlo stebėti šioje srityje daromus pakeitimus ir ateityje atlikti PSDF viešųjų pirkimų auditą. Išanalizavus užsienio praktiką šioje srityje, Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuluotą praktiką, bus galima įvertinti, ar PSDF privalo visus pirkimus (ar tik kažkurią dalį) atlikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Valstybės kontrolė konstatavo ir kitas viešųjų pirkimų sistemos problemas, kurios jau pradėtos spręsti. Nuo š. m. spalio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios turėtų užkirsti kelią nepagrįstiems skundams dėl viešųjų pirkimų procedūrų bei sutrumpinti teisminių ginčų nagrinėjimo trukmę. Jau įregistruoti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kuriais siekiama įtvirtinti didesnę viešųjų pirkimų dalyvių atsakomybę, o valstybės pareigūnams, padariusiems didelę žalą valstybei, taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel.: 8(5) 266 6760, zita.valatkiene@vkontrole.lt

Išankstinio tyrimo ataskaita: Viešųjų pirkimų sistemos apžvalga

Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Vilniaus miesto savivaldybė jau antrus metus iš eilės Valstybės kontrolę pripažino aplinkos ir miesto tvarkymo konkurso laimėtoja. Už kokybišką aplinkos tvarkymą ir kūrybišką želdinių puoselėjimą lapkričio 25 d. Vilniaus rotušėje Valstybės kontrolės atstovams buvo įteiktas Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko padėkos raštas.

Vilnius jau septynioliktąjį kartą dalyvavo Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos tarptautinėje akcijoje „Išvalykime pasaulį“ („Clean up the World“). Aplinkos ir miesto tvarkymo konkursas organizuojamas siekiant palaikyti Vilniaus gyventojų ir organizacijų iniciatyvą tvarkyti miestą.

Komunikacijos skyrius,  (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė išvyko vizito į Gruzijos kontrolės rūmus Tbilisyje (Gruzijos Respublika). Vizito metu institucijų vadovai aptars aukščiausiųjų audito institucijų parlamentui teikiamas ataskaitas, tarptautinio ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

Vizito metu valstybės kontrolierė taip pat lankysis Gruzijos Parlamente, kur susitiks su Gruzijos Parlamento Pirmininku Davidu Bakradze, susipažins su Kontrolės rūmų bendradarbiavimo su Parlamentu ypatumais.

Šių metų rugsėjį, Valstybės kontrolėje lankantis Gruzijos kontrolės rūmų pirmininkui Levanui Bežašviliui, Lietuvos ir Gruzijos aukščiausiosios audito institucijos pasirašė Supratimo memorandumą, kuriame numatytas valstybinių auditorių bendradarbiavimas diegiant pažangias audito metodikas ir gerąją praktiką. Taip pat patvirtintas ir bendradarbiavimo planas 2011-2012 metams, kuriame numatyta, jog Valstybės kontrolė teiks konsultacijas, rekomendacijas ir kitą ekspertinę paramą rengiant išvadas dėl valstybės biudžeto projekto ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaitas, įskaitant pajamų auditą, taip pat išvadą dėl valstybei priklausančio turto ataskaitos. Bus konsultuojama ir informacinių sistemų audito klausimais.

Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051 violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Vilniaus miesto savivaldybė jau antrus metus iš eilės Valstybės kontrolę pripažino aplinkos ir miesto tvarkymo konkurso laimėtoja. Už kokybišką aplinkos tvarkymą ir kūrybišką želdinių puoselėjimą lapkričio 25 d. Vilniaus rotušėje Valstybės kontrolės atstovams buvo įteiktas Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko padėkos raštas.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Vilniaus mero padėka – už kokybišką aplinkos tvarkymą

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė išvyko vizito į Gruzijos kontrolės rūmus Tbilisyje (Gruzijos Respublika). Vizito metu institucijų vadovai aptars aukščiausiųjų audito institucijų parlamentui teikiamas ataskaitas, tarptautinio ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolierė išvyko vizito į Gruziją

„Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą elektros energijai pirkti. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2011 m. lapkričio 23 d. Nr. 92.“ Pirkimo Nr. 114316.

Plačiau skaitykite: Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą elektros energijai pirkti

Šiandien Seimo rūmų Konferencijų salėje vyksta Informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) Lietuvos skyriaus organizuotas renginys, kuriame pristatomas COBIT (angl. Control objectives for information and related technologies) metodikos leidimas lietuvių kalba. Verčiant COBIT metodiką į valstybinę kalbą, su ISACA glaudžiai bendradarbiavo ir Valstybės kontrolė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: COBIT metodika lietuvių kalba – ir auditoriams, ir audito subjektams

Šiandien Seimo rūmų Konferencijų salėje vyksta Informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) Lietuvos skyriaus organizuotas renginys, kuriame pristatomas COBIT (angl. Control objectives for information and related technologies) metodikos leidimas lietuvių kalba. Verčiant COBIT metodiką į valstybinę kalbą, su ISACA glaudžiai bendradarbiavo ir Valstybės kontrolė. 

COBIT yra informacinių technologijų (IT) valdymo metodika ir praktinio jos taikymo instrumentų rinkinys, kuris gali būti naudojamas institucijos veiklos savianalizei, strateginių planų kūrimui, auditams. Vadovaujantis COBIT, tiek IT audito profesionalai, tiek įstaigų vadovai gali kalbėti „viena kalba“, vienodai suprasdami informacines technologijas kaip galingą veiklą skatinantį įrankį.

„Valstybės kontrolė kartu su kitomis EUROSAI IT darbo grupės narėmis dalyvavo kuriant COBIT procesais paremtą metodiką, kuri padėtų atlikti aukščiausiųjų audito institucijų informacinių technologijų valdymo savianalizę. Mes patys Valstybės kontrolėje 2003 m. ir pakartotinai 2006 m. atlikome savianalizę vadovaudamiesi COBIT metodika, jos pagrindu kūrėme naujas struktūras, diegėme naujas valdymo formas, esame parengę IT plėtros strategiją 2007-2011 metams. COBIT instrumentai yra mūsų atliekamų IT auditų metodinis pagrindas, atlikdami IT valdymo auditus valstybės institucijose, įgijome didelę praktinę jo naudojimo patirtį“, - akcentuodamas leidinio svarbą sakė Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius.

Konferencijoje pranešimus skaito ir Valstybės kontrolės atstovai. Departamento direktorius Dainius Jakimavičius pristatys COBIT brandos modelių taikymą siejant organizacijos veiklą su IT, parenkant ir diegiant organizacijoje COBIT IT valdymo praktikas, optimalius IT valdymo sprendimus. Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vedėja Živilė Kindurytė savo pranešime pristatys COBIT metodikos naudojimą atliekant IT auditus, papasakos, į ką kreipia dėmesį valstybiniai auditoriai, kaip parenkami tam tikri audituojami procesai ar vertinimo kriterijai.

COBIT metodikos leidinys lietuvių kalba skirtas viešojo bei privataus sektoriaus organizacijų vadovams, IT vadovams, IT valdymo ir informacijos saugumo profesionalams bei auditoriams ir visiems, kuriems rūpi informacinių technologijų ateitis Lietuvoje.

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius (8 5) 266 6766, dainius.jakimavicius@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė pateikė Seimui Išvadą dėl 2012 m. valstybės biudžeto projekto. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir kartu su juo pateikta visa privaloma informacija.

Biudžeto projekte suplanuotas daugiau kaip pusketvirto karto mažesnis, palyginti su 2011 m., valstybės biudžeto deficitas. Projektas parengtas remiantis optimistinėmis makroekonominių rodiklių prognozėmis. Šiuo projektu siekiama 2012 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 2,8 proc. BVP. Vyriausybė šį tikslą planuoja pasiekti įvykdžiusi, Valstybės kontrolės nuomone, pernelyg optimistines nemokestinių pajamų surinkimo užduotis.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad 2,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas apskaičiuotas įvertinus centrinės valdžios, vietos valdžios (savivaldybių) ir socialinės apsaugos fondų planuojamus balanso rodiklius, kurie apskaičiuoti skirtingais principais: centrinės ir vietos valdžios – pinigų, o socialinės apsaugos fondų – kaupimo principu. Tikėtina, kad vietos valdžios balanso rodiklis bus deficitinis, tačiau Vyriausybė prognozuoja, kad savivaldybių biudžetų pajamos bus lygios išlaidoms.

Pajamų iš pagrindinių mokesčių prognozės parengtos atsižvelgiant į veiksnius, turinčius įtakos jų surinkimui. Valstybės kontrolės nuomone, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų prognozės yra atsargios, gyventojų pajamų mokesčio – optimistinė, o pelno mokesčio – pernelyg optimistinė.

Įvertinusi 2012 m. valstybės biudžeto projekte suplanuotus asignavimus, Valstybės kontrolė nurodė konkrečius atvejus, kai jie buvo suplanuoti nesilaikant teisės aktų. Valstybės kontrolė rekomendavo suplanuotų asignavimų nedidinti, išskyrus asignavimus skolos valdymo išlaidoms, kurių gali nepakakti.

„Siūlome peržiūrėti prognozuojamus pagrindinius makroekonominius rodiklius, suplanuotas valstybės biudžeto pajamas ir asignavimus, įvertinti vietos valdžios ir socialinių apsaugos fondų projektuojamus balanso rodiklius ir įsitikinti, ar bus pasiektas ambicingas tikslas, kad valdžios sektoriaus deficitas 2012 m. neviršytų 2,8 proc. BVP“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Išvada Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel.: 8(5) 266 6759, danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė pateikė Seimui Išvadą dėl 2012 m. valstybės biudžeto projekto. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir kartu su juo pateikta visa privaloma informacija.

Biudžeto projekte suplanuotas daugiau kaip pusketvirto karto mažesnis, palyginti su 2011 m., valstybės biudžeto deficitas. Projektas parengtas remiantis optimistinėmis makroekonominių rodiklių prognozėmis. Šiuo projektu siekiama 2012 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 2,8 proc. BVP. Vyriausybė šį tikslą planuoja pasiekti įvykdžiusi, Valstybės kontrolės nuomone, pernelyg optimistines nemokestinių pajamų surinkimo užduotis.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: 2012 m. valstybės biudžeto projektas optimistinis

Išvada Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto

Valstybės kontrolė skelbia konkursus 5-ojo audito departamento vyriausiojo specialisto ir 5-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus pareigybėms užimti.

Išsamią informaciją apie konkursų sąlygas, reikalavimus kandidatams, pareigybių tikslų ir funkcijų aprašymus rasite skyriuje Konkursai.

Kviečiame dalyvauti konkursuose!

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė su darbo vizitu lankosi Kišiniove (Moldovos Respublika), kur susitiks ir su Moldovos sąskaitų rūmų pirmininku Serafimu Urekianu aptarti aktualių valstybinio audito klausimų, tolesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybių, taip pat dalyvaus seminare „Parlamento ir Sąskaitų rūmų bendradarbiavimas“, skirtame Moldovos Parlamento, Sąskaitų rūmų ir Finansų ministerijos atstovams.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Lietuvos patirtis perduodama Moldovai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje pagal Klaipėdos universiteto skundą dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimo panaikinimo, nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą atmesti. Nutartis neskundžiama.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė laimėjo bylą dėl sprendimo Klaipėdos universitetui

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė su darbo vizitu lankosi Kišiniove (Moldovos Respublika), kur susitiks ir su Moldovos sąskaitų rūmų pirmininku Serafimu Urekianu aptarti aktualių valstybinio audito klausimų, tolesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybių, taip pat dalyvaus seminare „Parlamento ir Sąskaitų rūmų bendradarbiavimas“, skirtame Moldovos Parlamento, Sąskaitų rūmų ir Finansų ministerijos atstovams.

Seminaro tikslas - supažindinti minėtų institucijų atstovus, kaip veikia valstybinio atskaitingumo sistema, koks yra parlamento, išorės auditoriaus ir finansų ministerijos vaidmuo šioje sistemoje bei šių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo formos, kokia tokio bendradarbiavimo nauda jo partneriams ir visuomenei. Seminaras organizuojamas, įgyvendinant gebėjimų stiprinimo projektą Moldovos sąskaitų rūmuose.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė pakviesta pasidalyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės sukaupta patirtimi, kaip aukščiausioji audito institucija iš Europos Sąjungos šalies bendradarbiauja su Seimo Audito ir kitais komitetais, kokia šio bendradarbiavimo įtaka stiprinant audito poveikį.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir Moldovos sąskaitų rūmų bendradarbiavimas dvišale sutartimi įteisintas 2006 metais. 

Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje pagal Klaipėdos universiteto skundą dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimo panaikinimo, nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą atmesti. Nutartis neskundžiama.

Baigėsi bemaž pusantrų metų trukęs Klaipėdos universiteto bylinėjimasis su Valstybės kontrole dėl sprendimo, kuriame universiteto rektoriui Vladui Žulkui buvo nurodyti audito metu nustatyti reikšmingi teisės aktų pažeidimai ir jis įpareigotas  pažeidimus padariusius asmenis patraukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendime buvo nurodyti buhalterinės apskaitos ir valstybės biudžeto lėšų disponavimo pažeidimai Klaipėdos universitete, nustatyti atliekant 2009 metų valstybinį auditą. Universiteto rektorius nesutiko, kad nurodyti pažeidimai yra reikšmingi, todėl kreipėsi į teismą.

2010 metais Valstybės kontrolė pagal atliktus veiklos auditus priėmė vieną sprendimą, pagal finansinius (teisėtumo) auditus – 20 sprendimų. Iš visų audituotų subjektų, kurių atžvilgiu buvo priimti sprendimai, į teismą kreipėsi keturi - Kauno rajono savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė ir Klaipėdos universitetas. Trijose bylose sprendimai priimti Valstybės kontrolės naudai, viena byla – su Šiaulių miesto savivaldybe – dar nebaigta.

Papildoma informacija: 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė, tel. 8(5) 266 6719
 
Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Lietuvoje lankosi Slovakijos aukščiausiosios audito institucijos delegacija, vadovaujama šios institucijos prezidento Jan Jasovsky. Susitikimuose aptariamos abiem šalims aktualios valstybinio audito temos, abiejų institucijų veiklos bei pavaldumo panašumai ir skirtumai, tolesnio dvišalio bendradarbiavimo klausimai.

Šiandien Valstybės kontrolėje svečiams buvo pristatyta, kokiais principais ir nuostatomis vadovaujantis Valstybės kontrolė sudaro metines audito programas, su svečiais kalbėta apie audito veiklos kryptis, audito kokybės užtikrinimą, audito rekomendacijų įgyvendinimą. „Esate moderni audito institucija ir iš jūsų patirties įvairiose veiklos srityse galima daug ko pasimokyti“, -  sakė prezidentas J.Jasovsky.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolėje lankosi kolegos iš Slovakijos

Lietuvoje lankosi Slovakijos aukščiausiosios audito institucijos delegacija, vadovaujama šios institucijos prezidento Jan Jasovsky. Susitikimuose aptariamos abiem šalims aktualios valstybinio audito temos, abiejų institucijų veiklos bei pavaldumo panašumai ir skirtumai, tolesnio dvišalio bendradarbiavimo klausimai.

Šiandien Valstybės kontrolėje svečiams buvo pristatyta, kokiais principais ir nuostatomis vadovaujantis Valstybės kontrolė sudaro metines audito programas, su svečiais kalbėta apie audito veiklos kryptis, audito kokybės užtikrinimą, audito rekomendacijų įgyvendinimą. „Esate moderni audito institucija ir iš jūsų patirties įvairiose veiklos srityse galima daug ko pasimokyti“, -  sakė prezidentas J.Jasovsky.

Vakar svečius, lydimus valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, priėmė Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Jis supažindino Slovakijos aukščiausiosios audito institucijos delegaciją su Seimo Audito komiteto kūrimo raida, Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos ir Seimo bei Seimo Audito komiteto bendradarbiavimo ypatumais, jo nauda Valstybės kontrolei, Seimui ir visuomenei.

Po pietų Slovakijos delegacija lankėsi Kaune, kur susitiko su Valstybės kontrolės 3-iojo departamento Kauno skyriaus kolektyvu. Tai didžiausias institucijos teritorinis struktūrinis padalinys. „Tai, kad mes turime savo institucijos padalinius regionuose – vienas iš daugelio Lietuvos ir Slovakijos aukščiausiųjų audito institucijų struktūros panašumų. Skiriamės tik tokių padalinių skaičiumi: Slovakijoje – 8 regioniniai skyriai,  Lietuvoje – 4, - sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė. – Buvo įdomu išgirsti ir apie kolegų atliekamus auditus savivaldybėse, kadangi skiriasi darbų apimtys: mes audituojame valstybės dotuojamą savivaldybės biudžeto dalį, slovakai – visą savivaldybės biudžetą“.

Šis darbinis svečių vizitas yra pirmasis oficialus Slovakijos aukščiausiosios audito institucijos atstovų vizitas Lietuvoje.

Komunikacijos skyrius,  (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė auditą, kuriuo vertinta 2009 m. pabaigoje pradėta vykdyti elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Nors Energetikos ministerija teigia, kad pertvarka iš esmės baigta – išspręsta elektros energetikos ūkio valdymo ir struktūros problema, sukurta infrastruktūra efektyviai sektoriaus veiklai ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti, tačiau kol kas neįvykdytas vienas svarbiausių tikslų – perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimas. 

Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) direktyvą – atskirti  elektros energetikos sektoriaus pagrindines veiklas: elektros gamybą ir tiekimą, perdavimą bei skirstymą ir atsisakius akcinės bendrovės LEO LT modelio, reikėjo apibrėžti šiai bendrovei priklausiusių įmonių vietą ir funkcijas bendroje energetikos sistemoje. Tai numatyta Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos pakeitimo įstatymo projektuose, kurie Seimui pateikti 2010 m. spalio – lapkričio mėn.

Pasirinktą elektros energetikos sektoriaus pertvarkos kelią įteisinti įstatymais vis dar delsiama. „Audito metu nustatėme, kad elektros energetikos sektoriaus pertvarka vyksta Europos Sąjungos direktyvos nuostatų neperkėlus į nacionalinę teisę, t. y. nepriėmus Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimų. Be to, elektros energetikos sektoriaus pertvarkos veiksmų planas nebuvo patvirtintas Vyriausybės, o elektros energetikos pertvarkymo gairės patvirtintos tik įsibėgėjus pertvarkymo procesui“, - sako Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė.

Valstybės kontrolės auditoriai taip pat nustatė, kad įgyvendinus pertvarkos planą, elektros energijos sektoriaus aptarnavimo įmonių blokas gali išnykti iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos akiračio, nors jo paslaugų kaštai turės įtakos elektros energijos kainai. Tinklo aptarnavimą atskyrus į konkurencinę rinką, yra didelė rizika galimiems karteliniams susitarimams ir kainų augimui.

Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei teisės aktuose numatyti galimybę Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai gauti visą reikiamą informaciją iš energetikos įmones aptarnaujančių įmonių apie jų sąnaudas, pajamas ir sutartinius įsipareigojimus. Be to, aptarnavimo bloko įmonių kainodara, kurią tvirtina pačios įmonės, privalo būti suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Vertindama LEO LT likvidavimo procesą, Valstybės kontrolė nustatė, kad už konsultacines paslaugas, susijusias su energetikos sektoriaus pertvarka, LEO LT sumokėjo apie 8 mln. Lt. Jos buvo pirktos ne Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybės auditoriai konstatavo, kad bendrovės LEO LT likvidavimo procesas trunka jau beveik dvejus metus ir iki valstybės audito pabaigos LEO LT dar nebuvo išregistruota.

Valstybinio audito ataskaita Elektros energetikos sektoriaus pertvarka

Papildoma informacija: Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė, tel.: 8(5) 266 6811, nijole.mickuviene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė auditą, kuriuo vertinta 2009 m. pabaigoje pradėta vykdyti elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Nors Energetikos ministerija teigia, kad pertvarka iš esmės baigta – išspręsta elektros energetikos ūkio valdymo ir struktūros problema, sukurta infrastruktūra efektyviai sektoriaus veiklai ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti, tačiau kol kas neįvykdytas vienas svarbiausių tikslų – perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimas. 

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: elektros energetikos sektoriaus pertvarka eina į pabaigą

Valstybinio audito ataskaita: Elektros energetikos sektoriaus pertvarka

Valstybės kontrolė, siekdama įvertinti, kaip audituojami subjektai vertina atliktus valstybinius auditus, šiais metais pradėjo vykdyti audituotų subjektų apklausą apie atliktų auditų naudą ir kokybę. „Audituojamų subjektų nuomonė apie atliktų auditų naudą ir kokybę yra vienas iš būdų sužinoti, ar valstybinis auditas pasiekia savo tikslus, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Apibendrinti duomenys patvirtino, kad daugeliu atvejų valstybinių auditorių darbas vertinamas pozityviai, o apklausos dalyvių pateikti siūlymai – nuorodos, kaip ateityje jį tobulinti“.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybiniams auditoriams ir dėkojama, ir prašoma atlaidžiau vertinti mažareikšmius pažeidimus

Valstybės kontrolė, siekdama įvertinti, kaip audituojami subjektai vertina atliktus valstybinius auditus, šiais metais pradėjo vykdyti audituotų subjektų apklausą apie atliktų auditų naudą ir kokybę. „Audituojamų subjektų nuomonė apie atliktų auditų naudą ir kokybę yra vienas iš būdų sužinoti, ar valstybinis auditas pasiekia savo tikslus, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Apibendrinti duomenys patvirtino, kad daugeliu atvejų valstybinių auditorių darbas vertinamas pozityviai, o apklausos dalyvių pateikti siūlymai – nuorodos, kaip ateityje jį tobulinti“.

Apibendrinti apklausos duomenys iš subjektų, kuriuose buvo atliekami finansiniai (teisėtumo) auditai, parodė, kad dauguma audituotų subjektų valstybinių auditų kokybę vertina teigiamai. Anketose gerai įvertintas audituotos srities specifikos supratimas, informavimas apie planuojamą audito eigą, galutinius audito rezultatus, rekomendacijų įgyvendinimo galimybių aptarimas. Daugiau negu pusė respondentų aukščiausiais balais įvertino auditorių darbo kokybę ir bendradarbiavimą.

Apklausoje dalyvavę respondentai pageidavo daugiau informacijos apie keičiamą audito eigą, išsamesnio dialogo aptariant surinktus audito įrodymus, visuomenei pateikti tik reikšmingą informaciją. „Audito ataskaitose mažareikšmiai pažeidimai nefiksuojami, todėl visa iš ataskaitos visuomenei pateikiama informacija yra reikšminga“, - komentuodama audituotų subjektų pageidavimą sakė G. Švedienė.

Veiklos auditų kokybės apklausos duomenys rodo, kad geriausiai subjektai vertina pasirinktos audito temos aktualumą, informavimą apie valstybinių auditų eigą ir bendradarbiavimą audito metu.

„Ne tik pagyrimai mus pasiekiantys iš audituojamų subjektų, bet ir pastabos bei pageidavimai yra svarbūs siekiant bendro tikslo – kad tinkamai būtų valdomas valstybės turtas ir finansai“, - teigia valstybės kontrolierė.

Dalyvauti apklausoje jau buvo pakviesta 70 subjektų, kuriuose šiais metais baigti finansiniai (teisėtumo) ir veiklos auditai. Atsakymai į pateiktus anketose klausimus gauti iš 52 valstybės įstaigų ir institucijų.

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėja Inga Tarakavičiūtė, tel. (8 5) 266 6896
 
Komunikacijos skyrius, Violeta Kiburytė (8 5) 266 6792, 8 611 52051 violeta.kiburyte@vkontrole.lt