|
2011-04-28
|
Valstybinė ligonių kasa taupė gydymo įstaigų sąskaita
|
|
 Valstybiniai auditoriai, atlikę Valstybinės ligonių kasos (VLK) parengto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2010 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio valstybinį auditą, pareiškė nuomonę, kad apyskaita visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal teisės aktų reikalavimus, išskyrus ataskaitoje nurodytus trūkumus. Pristatydama audito išvadą, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad audito nuomonė yra sąlyginė, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos nėra pakankamai informatyvios, jų forma neatitinka turinio, o pateikiama informacija nepakankamai objektyvi ir išsami.
Auditoriai nustatė, kad finansinėse ataskaitose pateikta netiksli informacija apie fondo finansinę padėtį, 2010 m. fondo turėtas pajamas ir patirtas išlaidas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitose netiksliai atskleisti fondo turėti lėšų likučiai 2010 metų pabaigoje, neatskleista, kad praėjusiais metais PSDF biudžetas buvo perteklinis – 551 mln. Lt. Į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt. Biudžeto pajamų planas buvo viršytas daugiau kaip 17 proc. Buvo panaudota 4,1 mlrd. Lt, arba beveik 88 proc., visų faktiškai surinktų pajamų.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybinė ligonių kasa taupė gydymo įstaigų sąskaita
Išvada dėl 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio
|
|
2011-04-28
|
Valstybinė ligonių kasa taupė gydymo įstaigų sąskaita
|
Valstybiniai auditoriai, atlikę Valstybinės ligonių kasos (VLK) parengto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2010 m. biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio valstybinį auditą, pareiškė nuomonę, kad apyskaita visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal teisės aktų reikalavimus, išskyrus ataskaitoje nurodytus trūkumus. Pristatydama audito išvadą, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad audito nuomonė yra sąlyginė, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos nėra pakankamai informatyvios, jų forma neatitinka turinio, o pateikiama informacija nepakankamai objektyvi ir išsami.
Auditoriai nustatė, kad finansinėse ataskaitose pateikta netiksli informacija apie fondo finansinę padėtį, 2010 m. fondo turėtas pajamas ir patirtas išlaidas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitose netiksliai atskleisti fondo turėti lėšų likučiai 2010 metų pabaigoje, neatskleista, kad praėjusiais metais PSDF biudžetas buvo perteklinis – 551 mln. Lt. Į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt. Biudžeto pajamų planas buvo viršytas daugiau kaip 17 proc. Buvo panaudota 4,1 mlrd. Lt, arba beveik 88 proc., visų faktiškai surinktų pajamų.
Ataskaitoje pažymima, kad 2010 m. turėdamas viršplaninių pajamų ir patyręs mažiau planuotų išlaidų, PSDF biudžetas gavo papildomų valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui subalansuoti (314 mln. Lt). Auditoriai konstatavo, kad teisės aktai nenumato, kada ir ar turėtų būti tikslinamas PSDF biudžetas, jei jį vykdant paaiškėja, kad papildomų asignavimų srautams subalansuoti reikia mažiau, negu planuota, arba jų nereikia.
Auditoriai teigia, kad finansinėse ataskaitose neatskleidžiant tikros informacijos apie PSDF biudžeto lėšų likučius metų pabaigoje ir teikiamo tvirtinti PSDF biudžeto projekto Pajamų dalyje nenurodant tikėtino rezervo lėšų likučio, Seimas negali priimti tinkamų sprendimų, susijusių su valstybės biudžeto lėšų planavimu ir naudojimu – sudaromos sąlygos planuoti papildomus valstybės biudžeto asignavimus PSDF biudžetui subalansuoti. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ir 2011 m. PSDF biudžeto rodiklių įstatymu patvirtinta daugiau kaip 110 mln. Lt papildomų valstybės biudžeto asignavimų, nors 2010 m. PSDF biudžeto rezervas viršytas 117 mln. Lt.
Valstybiniai auditoriai nurodė, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės PSDF biudžeto lėšas panaudoti efektyviau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, nes VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (700 mln. Lt per 2010 m.). Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos patvirtinta bazinė kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų).
Valstybiniai auditoriai pastebėjo, kad PSDF ataskaitose nurodytas įsiskolinimas tik už einamaisiais metais pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas ortopedijos priemonėms kompensuoti, nors pagal susidariusią kompensacijos laukimo eilę pagamintų, atiduotų naudoti ir neapmokėtų ortopedinių priemonių vertė yra 70,5 mln. Lt didesnė.
Ataskaitoje pažymėta, kad VLK ir Vilniaus TLK neužtikrino racionalaus ir taupaus PSDF biudžeto lėšų panaudojimo veiklos išlaidoms, sudarydamos veiklos nuomos sutartis, o vėliau įsigydamos tris nuomotus automobilius didesne negu pradinė verte, nustatydamos nebūtinas papildomas sąlygas, galėjusias padidinti automobilio kainą, įsigydamos reprezentacinės klasės automobilį, kurio eksploatacijos sąnaudos yra didesnės negu ekonominės klasės automobilio.
Valstybės kontrolė ataskaitoje rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai nustatyti informatyvias, aiškią ir suprantamą informaciją pateikiančias PSDF biudžeto vykdymo ataskaitas, siekiant visuomenės ir sprendimus priimančių institucijų geresnio informuotumo apie PSDF finansinę padėtį, taip pat tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius PSDF biudžeto tikslinimą, pasikeitus papildomų valstybės biudžeto asignavimų biudžetui subalansuoti poreikiui.
Papildoma informacija: valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė, tel. (8 5) 266 6800.
Išvada dėl 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6724, mob. 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2011-04-26
|
Paskelbti septynių valstybinių finansinių auditų rezultatai
|
|
Artėjant valstybinių finansinio (teisėtumo) audito ciklo pabaigai, Valstybės kontrolė, atlikusi finansinius auditus septyniose valstybės institucijose ir įstaigose, joms pareiškė besąlyginės nuomones. Konstatuota, kad šių institucijų biudžeto vykdymo ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal teisės aktų ir buhalterinės apskaitos reikalavimus.
Reikšmingų pastabų Valstybės kontrolės auditoriai neturėjo Vyriausybinių ryšių centrui prie LR valstybės saugumo departamento, kuris finansines ataskaitas parengė, valstybės lėšas ir turtą valdė teisėtai bei pagal teisės aktų reikalavimus. Įvertinę valstybės lėšų panaudojimą ir valstybės turto valdymą Nacionalinėje teismų administracijoje, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos žemės ūkio universitetuose, Lietuvos kūno kultūros akademijoje, Lietuvos dailės muziejuje ir Nacionalinėje sveikatos taryboje valstybiniai auditoriai rado tam tikrų pažeidimų.
Valstybės kontrolė iki birželio 1 d. atliks 51 finansinio (teisėtumo) auditą. Detalų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą, kuriose Valstybės kontrolė 2010-2011 m. atlieka finansinį (teisėtumo) auditą, galite rasti Valstybinio audito programoje.
Valstybinio audito ataskaitos
Dėl Vyriausybinių ryšių centre prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Nacionalinės teismų administracijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Vytauto didžiojo universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Lietuvos žemės ūkio universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Lietuvos dailės muziejuje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Nacionalinėje sveikatos taryboje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Valstybinio audito programa
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-04-22
|
Teismas įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybę grąžinti netinkamai panaudotas lėšas
|
|
 Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti valstybės kontrolieriaus 2010 m. priimtą sprendimą, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybė buvo įpareigota grąžinti į valstybės biudžetą ne pagal paskirtį panaudotus daugiau nei 2,3 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų. Teismas konstatavo, kad Valstybės kontrolės priimtas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
Finansinio audito 2010 m. metu nustatyta, kad Šiaulių miesto mokyklose ir gimnazijose daugiau nei 2,3 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokytojų darbo užmokesčiui ir ugdymui reikalingoms priemonėms įsigyti, panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Teismas įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybę grąžinti netinkamai panaudotas lėšas
|
|
2011-04-22
|
Teismas įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybę grąžinti netinkamai panaudotas lėšas
|
Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti valstybės kontrolieriaus 2010 m. priimtą sprendimą, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybė buvo įpareigota grąžinti į valstybės biudžetą ne pagal paskirtį panaudotus daugiau nei 2,3 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų. Teismas konstatavo, kad Valstybės kontrolės priimtas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
Finansinio audito 2010 m. metu nustatyta, kad Šiaulių miesto mokyklose ir gimnazijose daugiau nei 2,3 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokytojų darbo užmokesčiui ir ugdymui reikalingoms priemonėms įsigyti, panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.
Šiaulių miesto savivaldybė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus panaudotas mokinio krepšelio lėšas iki 2013 m. rugsėjo pabaigos privalės dalimis grąžinti į valstybės biudžetą.
Valstybės kontrolė netinkamai 2010 m. panaudotas mokinio krepšelio lėšas buvo įpareigojusi grąžinti ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybes. Pastarajai apskundus valstybės kontrolieriaus sprendimą, pirmosios instancijos teismas savivaldybės skundą pripažino nepagrįstu.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6719.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-04-20
|
Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą išorės audito paslaugoms pirkti
|
|
„Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą išorės audito paslaugoms pirkti. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2011 m. balandžio 20 d. Nr. 31.“ Pirkimo Nr. 103881.
Plačiau skaitykite: Valstybės kontrolė vykdo supaprastintą atvirą konkursą išorės audito paslaugoms pirkti
|
|
2011-04-19
|
Auditoriai pasiūlė tiksliau atskleisti valstybės biudžeto išlaidas, atsirandančias įgyvendinant ES remiamus projektus
|
|
 Analizuodami kaip administruojamos iš anksto neplanuotos apmokėti iš valstybės biudžeto išlaidos, kurios susidaro įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamus projektus, auditoriai konstatavo, kad apibendrintos informacijos apie tokias išlaidas nėra. Šios išlaidos atsiranda tuomet, kai biudžetinėms įstaigoms – projektų vykdytojams tenka apmokėti neplanuotas netinkamas finansuoti išlaidas, kurios negali būti apmokamos ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis, ir grąžinti į valstybės biudžetą projektų vykdytojams išmokėtas, bet jų neteisėtai panaudotas projekto lėšas. Pvz., auditorių duomenimis, vien Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento vykdymo laikotarpiu biudžetinės įstaigos į valstybės biudžetą grąžino per 16 mln. Lt. neteisėtai panaudotų lėšų. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad neturint apibendrintos informacijos apie patirtas neplanuotas išlaidas nėra galimybės įvertinti, kiek iš valstybės biudžeto papildomai skiriama lėšų Europos Sąjungos remiamų projektų įgyvendinimui.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Auditoriai pasiūlė tiksliau atskleisti valstybės biudžeto išlaidas, atsirandančias įgyvendinant ES remiamus projektus
Valstybinio audito ataskaita: Išlaidų finansavimas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių ir sanglaudos fondų projektus
|
|
2011-04-19
|
Auditoriai pasiūlė tiksliau atskleisti valstybės biudžeto išlaidas, atsirandančias įgyvendinant ES remiamus projektus
|
Analizuodami kaip administruojamos iš anksto neplanuotos apmokėti iš valstybės biudžeto išlaidos, kurios susidaro įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamus projektus, auditoriai konstatavo, kad apibendrintos informacijos apie tokias išlaidas nėra. Šios išlaidos atsiranda tuomet, kai biudžetinėms įstaigoms - projektų vykdytojams tenka apmokėti neplanuotas netinkamas finansuoti išlaidas, kurios negali būti apmokamos ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis, ir grąžinti į valstybės biudžetą projektų vykdytojams išmokėtas, bet jų neteisėtai panaudotas projekto lėšas. Pvz., auditorių duomenimis, vien Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) vykdymo laikotarpiu biudžetinės įstaigos į valstybės biudžetą grąžino per 16 mln. Lt. neteisėtai panaudotų lėšų. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad neturint apibendrintos informacijos apie patirtas neplanuotas išlaidas nėra galimybės įvertinti, kiek iš valstybės biudžeto papildomai skiriama lėšų Europos Sąjungos remiamų projektų įgyvendinimui.
Nagrinėdami finansavimo šaltinius, iš kurių biudžetinės įstaigos apmoka neplanuotas netinkamas finansuoti išlaidas ir grąžina grąžintinas lėšas, auditoriai nustatė, kad neretai tam naudojamos kitoms biudžeto programoms skiriamos lėšos Dėl to šios programos gali būti vykdomos mažesnės apimties nei planuota ir nepasiekiami programų tikslai. Be to, gali būti netinkamai planuojamas dalies tokių programų asignavimų poreikis. Auditorių nuomone, Finansų ministerija turėtų nustatyti tvarką, kuri padėtų atskleisti tokių išlaidų sumas ir jų apmokėjimo šaltinius.
Finansų ministerija vykdo tęstinę programą, kurios tikslas„ užtikrinti sklandų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimą (pavyzdžiui, šios programos lėšomis apmokamas netinkamas finansuoti ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis PVM ir pan.) Asignavimai programai 2009 m. sudarė virš 0,5 mlrd. Lt. Nustatyta, kad, atsižvelgiant į poreikį, kai kurios programos priemonės buvo vykdomos ne visais metais, kelerius metus iš eilės buvo panaudojama mažiau kaip penktadalis programos asignavimų, todėl yra pagrindas abejoti, ar tinkamai planuojamas priemonių ir asignavimų poreikis.
Finansų ministerija, atsižvelgdama į auditorių išvadas, įsipareigojo informaciją apie papildomai valstybės biudžete numatomas rezervines lėšas, skirtas užtikrinti sklandų ES lėšomis remiamų projektų įgyvendinimą, skelbti viešai, bei reglamentuojančiuose dokumentuose aiškiau įvardinti rezervinės programos priemonių planavimo tvarką.
Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas, tel. (8 5) 266 6741.
Valstybinio audito ataskaita Išlaidų finansavimas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių ir sanglaudos fondų projektus
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel.: (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt
|
|
2011-04-18
|
Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo švaros akcijoje „Darom?
|
|
 Šiemet antrą kartą Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo balandžio 16 d. vykusioje akcijoje „Darom“. Valstybiniai auditoriai ir administracinių padalinių specialistai kartu su šeimų nariais tvarkė Kalnų parko teritoriją Vilniuje. Kiti darbuotojai individualiai tvarkė prie savo namų esančius parkus, miškus, upių pakrantes.
Akcijos „Darom“ dalyvė Živilė Kindurytė, Informacinių sistemų ir infrastruktūros departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vyriausioji valstybinė auditorė, kalbėdama apie švaros akcijos naudą, akcentavo ir kolektyvinio darbo privalumus. „Su kolegomis tvarkyti aplinką ne tik smagu, bet ir naudinga – atliekame gerą darbą visuomenei ir tobuliname savo komandinius įgūdžius. Džiugu, kad kolegos atsiveda ir savo vaikus, kurie nuo mažens mokomi mylėti ir saugoti gamtą. Gera dirbti kolektyve, kuriam svarbios ekologinės problemos“, – sako Ž. Kindurytė.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo švaros akcijoje „Darom“
|
|
2011-04-18
|
Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo švaros akcijoje „Darom“
|
|
Šiemet antrą kartą Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo balandžio 16 d. vykusioje akcijoje „Darom“. Valstybiniai auditoriai ir administracinių padalinių specialistai kartu su šeimų nariais tvarkė Kalnų parko teritoriją Vilniuje. Kiti darbuotojai individualiai tvarkė prie savo namų esančius parkus, miškus, upių pakrantes.
Akcijos „Darom“ dalyvė Živilė Kindurytė, Informacinių sistemų ir infrastruktūros departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vyriausioji valstybinė auditorė, kalbėdama apie švaros akcijos naudą, akcentavo ir kolektyvinio darbo privalumus. „Su kolegomis tvarkyti aplinką ne tik smagu, bet ir naudinga – atliekame gerą darbą visuomenei ir tobuliname savo komandinius įgūdžius. Džiugu, kad kolegos atsiveda ir savo vaikus, kurie nuo mažens mokomi mylėti ir saugoti gamtą. Gera dirbti kolektyve, kuriam svarbios ekologinės problemos“, – sako Ž. Kindurytė.
Nuo 2008 m. organizuojamos akcijos „Darom“ tikslas – ugdyti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į kasdien vis aktualesnes ekologines problemas, skatinti žmones susimąstyti apie savo veiksmų pasekmes ir būti socialiai aktyviems. Akcija vyksta visoje Lietuvoje, šiemet buvo numatyta sutvarkyti daugiau kaip 3 tūkstančius 500 vietų.
Dalyvavimas akcijoje „Darom“ – viena iš Valstybės kontrolės vykdomų socialinės atsakomybės veiklų. Institucijos iniciatyva, skatinant socialinę atsakomybę, nukreipta į tris sritis: aplinkosaugą, visuomenės poreikių tenkinimą ir darbo bei asmeninio gyvenimo derinimą.
Papildoma informacija: Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, tel. (8 5) 266 6794.
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6795, inga.balzekaite@vkontrole.lt
|
|
2011-04-14
|
Su Indijos ambasadoriumi aptartos Valstybės kontrolės darbuotojų stažuočių Indijoje perspektyvos
|
|
 Valstybės kontrolei minint dalyvavimo Indijos techninio ir ekonominio bendradarbiavimo (ITEC) mokymų programoje dešimtmetį, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitikime su Indijos Respublikos ambasadoriumi Lenkijai ir Lietuvai Depaku Vohra (Deepak Vohra) aptarė Valstybės kontrolės dalyvavimo šioje mokymų ir kvalifikacijos kėlimo programoje perspektyvas. Į šią Indijos Vyriausybės inicijuotą ir finansuojamą mokymų programą Valstybės kontrolė įsitraukė 2001 m., per tą laiką ITEC programos kursuose kvalifikaciją tobulino 35 institucijos darbuotojai.
Pasak valstybės kontrolierės G. Švedienės, ši mokymų programa padeda Valstybės kontrolės darbuotojams kelti savo profesinę kvalifikaciją audito, informacinių technologijų ir kitose srityse. Perimta kitų šalių geroji patirtis aukščiausio lygio Indijos mokymo institucijose ypač vertinga, todėl Valstybės kontrolė ir toliau bus suinteresuota aktyviai dalyvauti šioje programoje.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Su Indijos ambasadoriumi aptartos Valstybės kontrolės darbuotojų stažuočių Indijoje perspektyvos
|
|
2011-04-14
|
Su Indijos ambasadoriumi aptartos Valstybės kontrolės darbuotojų stažuočių Indijoje perspektyvos
|
Valstybės kontrolei minint dalyvavimo Indijos techninio ir ekonominio bendradarbiavimo (ITEC) mokymų programoje dešimtmetį, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitikime su Indijos Respublikos ambasadoriumi Lenkijai ir Lietuvai Depaku Vohra (Deepak Vohra) aptarė Valstybės kontrolės dalyvavimo šioje mokymų ir kvalifikacijos kėlimo programoje perspektyvas. Į šią Indijos Vyriausybės inicijuotą ir finansuojamą mokymų programą Valstybės kontrolė įsitraukė 2001 m., per tą laiką ITEC programos kursuose kvalifikaciją tobulino 35 institucijos darbuotojai.
Pasak valstybės kontrolierės G. Švedienės, ši mokymų programa padeda Valstybės kontrolės darbuotojams kelti savo profesinę kvalifikaciją audito, informacinių technologijų ir kitose srityse. Perimta kitų šalių geroji patirtis aukščiausio lygio Indijos mokymo institucijose ypač vertinga, todėl Valstybės kontrolė ir toliau bus suinteresuota aktyviai dalyvauti šioje programoje.„Esame labai dėkingi Indijos kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus institucijai už suteiktą galimybę kelti mūsų darbuotojų profesinę kvalifikaciją. Be jau išbandytų audito ir informacinių technologijų mokymų programų, esame suinteresuoti dalyvauti ir finansų, vadybos, teisėkūros ir kitose mokymų programose?, – teigė valstybės kontrolierė.
ITEC (Indian Technical and Economic Cooperation) yra Indijos Vyriausybės visiškai finansuojama mokymų programa, įgyvendinama nuo 1964 m. Programa skirta viešojo sektoriaus institucijų, universitetų, Pramonės ir prekybos rūmų darbuotojams nuo 25 iki 45 metų amžiaus, turintiems ne mažesnę nei 5 metų darbo patirtį ir gerai mokantiems anglų kalbą.
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|
|
2011-04-11
|
Valstybės kontrolė: likviduojant apskričių administracijas neišvengta turto apskaitos klaidų
|
|
 Valstybės kontrolei įvertinus, kaip likviduojant apskričių viršininkų administracijas buvo perduodamas jų valdytas valstybės turtas, auditoriai nustatė valstybės turto ir lėšų apskaitos klaidų. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, pažeidimų būtų pavykę išvengti, jei šiame procese dalyvavusios institucijos būtų atsakingiau pasiruošusios apskričių likvidavimui.
Daugiausia pastabų valstybiniai auditoriai turėjo dėl apskričių valdytos valstybinės žemės apskaitos. Nustatyta, kad 4,2 mlrd. Lt vertės žemės sklypų duomenys nesuderinti su Registrų centru. Apie apskaitos problemas auditoriai apskričių administracijas buvo informavę jau 2008–2010 m. finansinių auditų metu, tačiau apskritys jų neišsprendė, išskyrus Šiaulių apskrities administraciją ir Telšių administracijos Plungės žemėtvarkos skyrių. Todėl auditoriai negalėjo patvirtinti daugumos administracijų Nacionalinei žemės tarnybai perduotų valstybinės žemės sklypų duomenų teisingumo.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: likviduojant apskričių administracijas neišvengta turto apskaitos klaidų
Valstybinio audito ataskaita: Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo eigos vertinimo
|
|
2011-04-11
|
Valstybės kontrolė: likviduojant apskričių administracijas neišvengta turto apskaitos klaidų
|
Valstybės kontrolei įvertinus, kaip likviduojant apskričių viršininkų administracijas buvo perduodamas jų valdytas valstybės turtas, auditoriai nustatė valstybės turto ir lėšų apskaitos klaidų. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, pažeidimų būtų pavykę išvengti, jei šiame procese dalyvavusios institucijos būtų atsakingiau pasiruošusios apskričių likvidavimui.
Daugiausia pastabų valstybiniai auditoriai turėjo dėl apskričių valdytos valstybinės žemės apskaitos. Nustatyta, kad 4,2 mlrd. Lt vertės žemės sklypų duomenys nesuderinti su Registrų centru. Apie apskaitos problemas auditoriai apskričių administracijas buvo informavę jau 2008-2010 m. finansinių auditų metu, tačiau apskritys jų neišsprendė, išskyrus Šiaulių apskrities administraciją ir Telšių administracijos Plungės žemėtvarkos skyrių. Todėl auditoriai negalėjo patvirtinti daugumos administracijų Nacionalinei žemės tarnybai perduotų valstybinės žemės sklypų duomenų teisingumo.
Nustatyta, kad dalis apskričių administracijų buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamos buhalterinės apskaitos reikalavimus. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities administracija netinkamai tvarkė įsiskolinimų už išsimokėtinai parduotus žemės sklypus apskaitą, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai perduoto daugiau nei 91 mln. Lt šių įsiskolinimų likučio tikslumo ir teisingumo; Utenos apskrities administracija į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų, o Tauragės ir Utenos apskričių administracijos neparengė ir nepateikė dalies finansinių ataskaitų.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Koordinacinė apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisija neįvertino galimybės kartu su perduodamomis apskričių funkcijomis perkelti ne tik dalį administracijų valstybės tarnautojų, bet ir pagal darbo sutartis dirbusių asmenų. Su pastaraisiais darbuotojais nutraukus darbo sutartis, dalis jų buvo priimti į Nacionalinę žemės tarnybą, prieš tai jiems išmokėjus daugiau kaip 1,5 mln. Lt išeitinių kompensacijų.
Pažeidimų rasta ir apskritims naudojant valstybės biudžeto lėšas ir valdant turtą. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities administracija nepagrįstai nurašė daugiau nei 13 tūkst. Lt beviltišku nepripažintą įsiskolinimą, Kauno apskrities administracija, pažeisdama teisės aktus, daugiau nei 12 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudojo priedams, priemokoms ir kompensacijoms mokėti, o Vilniaus apskrities administracija už 8,5 tūkst. Lt įsigijo teisines paslaugas, susijusias su sveikatos priežiūros įstaigos valdymu, nors Vyriausybė jau buvo nutarusi šią įstaigą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Auditoriai konstatavo, kad pastarosios lėšos panaudotos neracionaliai.
Valstybiniai auditoriai taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė valstybei neperdavė 2 tūkst. m2 patalpų, esančių Europos a. 1, kuriose anksčiau buvo įsikūrusi Vilniaus apskrities administracija. Šios patalpos pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe privalo būti perduotos valstybei. Šiuo metu šias patalpas valdo UAB„Vilniaus vystymo kompanija?.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo priimti teisės aktų pakeitimus, kurie sudarytų galimybę kitoms biudžetinėms įstaigoms perimti likviduojamų įstaigų darbdavio prievoles, kai šių įstaigų funkcijos yra perduodamos ir ketinama perkelti dalį pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų. Taip būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skirtos išeitinėms išmokoms mokėti. Valstybės turto fondui nurodyta imtis priemonių, kad Vilniaus miesto savivaldybė valstybei perduotų administracines patalpas. Rekomendacijos pateiktos ir Sveikatos apsaugos bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijoms. Valstybiniai auditoriai pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir Kūno kultūros ir sporto departamentas daugumą rekomendacijų įgyvendino jau audito metu.
Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6719.
Valstybinio audito ataskaita Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo eigos vertinimo
Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, tkuciauskas@vkontrole.lt
|