Valstybės kontrolė, atlikusi gamybinių nuotekų tvarkymo auditą, konstatavo, kad Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu. Todėl būtina baigti kurti ir įdiegti prevencinę sistemą. Kol kas veikia tik atskiri jos elementai“, – apžvelgdama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Valstybės kontrolė: gamybinių nuotekų chemikalai gali kauptis gamtoje

Valstybinio audito ataskaita: Neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis
 

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė šiandien susitiko su apskaitos įmonės „Apskaita ir mokesčių konsultacijos“ auditoriumi Dainiumi Vaičekoniu aptarti Valstybės kontrolėje atlikto 2011 m. finansinio audito rezultatus.

„Nepriklausomi finansiniai auditoriai Valstybės kontrolėje nenustatė jokių pažeidimų ar klaidų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad mūsų institucija ir toliau pateisina šalies aukščiausiosios audito institucijos vardą“, – po susitikimo sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Nepriklausomo auditoriaus nuomonė: Valstybės kontrolė institucijos finansus tvarko nepriekaištingai

Valstybės kontrolė, atlikusi gamybinių nuotekų tvarkymo auditą, konstatavo, kad Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu. Todėl būtina baigti kurti ir įdiegti prevencinę sistemą. Kol kas veikia tik atskiri jos elementai“, – apžvelgdama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad 2004 m. patvirtinta Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakankamai rezultatyviai. Programoje nenustatyti tikslų pasiekimo vertinimo kriterijai, nenumatytas atskiras finansavimas, pirmaeilės priemonės vykdomos pavėluotai, o už programos priemonių įgyvendinimą atsakinga tik Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Be to, programoje nenumatyta nei priemonių, nei konkrečių datų nutraukti taršą pavojingiausiomis vandens aplinkai cheminėmis medžiagomis.

Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. duomenimis, iš 55 stambiausių šalies vandens aplinkos teršėjų pavojingomis cheminėmis medžiagomis, tik 10 tvarko nuotekas savo valymo įrenginiuose. Likusieji 45 sudaro nuotekų tvarkymo sutartis su komunalinių nuotekų valyklomis. Visi ūkio subjektai turėtų pateikti informaciją valykloms, kokias pavojingas chemines medžiagas ar preparatus jie naudoja ir nurodyti, kokiais būdais ir metodais šias medžiagas galima nukenksminti. Deja, saugos duomenų lapuose tokia informacija nenurodoma, todėl valykloms kontroliuoti nuotekų užterštumą pavojingomis cheminėmis medžiagomis yra problemiška.

Gamybinės nuotekos – pagrindinis upių, ežerų, tvenkinių, Kuršių marių, jūros pakrančių vandenų cheminės taršos šaltinis. Gamybinių nuotekų cheminė tarša savaime nenusikenksmina. Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai pajėgūs išvalyti tik buitines nuotekas, o cheminės medžiagos tik atskiedžiamos. Kyla rizika, kad tinkamai nesutvarkius gamybinių nuotekų, cheminės medžiagos gali kauptis gamtoje ir tam tikru momentu sukelti ūmų ir ilgalaikį toksinį poveikį.

Valstybinio audito ataskaita: Neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis 

Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas (8 5) 266 6863 mindaugas.milciunas@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, Violeta Kiburytė (8 5) 266 6792, 8 611 52051 violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė šiandien susitiko su apskaitos įmonės „Apskaita ir mokesčių konsultacijos“ auditoriumi Dainiumi Vaičekoniu aptarti Valstybės kontrolėje atlikto 2011 m. finansinio audito rezultatus.

„Nepriklausomi finansiniai auditoriai Valstybės kontrolėje nenustatė jokių pažeidimų ar klaidų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad mūsų institucija ir toliau pateisina šalies aukščiausiosios audito institucijos vardą“, – po susitikimo sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Seimui pateiktoje nepriklausomo auditoriaus išvadoje teigiama, kad pateiktos finansinės ataskaitos teisingai parodo Valstybės kontrolės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

Finansiniai auditai Valstybės kontrolėje, kaip ir kitose valstybės institucijose, atliekami kasmet. Pagal Valstybės kontrolės įstatymą aukščiausiosios audito institucijos finansinį auditą atlieka Seimo nutarimu paskirta audito įmonė.

Komunikacijos skyrius, Violeta Kiburytė tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vyresniojo valstybinio auditoriaus ir 4-ojo audito departamento vyresniojo valstybinio auditoriaus pareigybei užimti.

Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatams, pareigybių tikslų ir funkcijų aprašymus rasite skyriuje Konkursai.

Kviečiame dalyvauti konkursuose!

Tęsiant bendradarbiavimą su akademiniu jaunimu, šiandien Valstybės kontrolės l. e. p. 3-iojo audito departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Rasa Rakauskienė Klaipėdos universitete skaitė paskaitą apie Valstybės kontrolę ir valstybinį auditą.

Kitą savaitę baigiamas ir keturių paskaitų ciklas, surengtas Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto magistrantūros studentams. Apie vidaus kontrolės vertinimą ir Europos Sąjungos lėšų naudojimo auditą paskaitas skaitė 8-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Živilė Simonaitytė. Veiklos audito metodiką ir praktinius pavyzdžius – atliktus įdomesnius auditus – apžvelgė Audito plėtros departamento Audito metodikos skyriaus vyriausioji valstybinė auditorė Renata Vaitulionienė. Su finansinio audito ypatumais, metodika ir praktiniais pavyzdžiais studentus supažindino 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė. 

Plačiau skaitykite pranešime spaudai:  Valstybiniai auditoriai perduoda studentams žinias ir patirtį

Tęsiant bendradarbiavimą su akademiniu jaunimu, šiandien Valstybės kontrolės l. e. p. 3-iojo audito departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Rasa Rakauskienė Klaipėdos universitete skaitė paskaitą apie Valstybės kontrolę ir valstybinį auditą.

Kitą savaitę baigiamas ir keturių paskaitų ciklas, surengtas Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto magistrantūros studentams. Apie vidaus kontrolės vertinimą ir Europos Sąjungos lėšų naudojimo auditą paskaitas skaitė 8-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Živilė Simonaitytė. Veiklos audito metodiką ir praktinius pavyzdžius – atliktus įdomesnius auditus – apžvelgė Audito plėtros departamento Audito metodikos skyriaus vyriausioji valstybinė auditorė Renata Vaitulionienė. Su finansinio audito ypatumais, metodika ir praktiniais pavyzdžiais studentus supažindino 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė.

„Smagu matyti tiek neabejingų jaunų žmonių, kuriems svarbu, kad valstybės lėšos ir turtas būtų naudojamas racionaliai, efektyviai, protingai. Paskaitų metu jie sužino, kokių žinių ir gebėjimų reikia auditoriui norint pateikti tinkamas rekomendacijas, padėsiančias šį turtą išmintingai naudoti. Šie studentai greitai patys taps auditoriais, finansų specialistais ir patys taps mokesčių mokėtojais,  kuriems rūpės, kaip panaudojamas kiekvienas mokesčių litas ir kokią naudą iš to gaus visuomenė“,  – sako R. Kudžmienė. 

Valstybės kontrolė, stiprindama akadminės bendruomenės ir praktine veikla užsiimančių specialistų dialogą, kviečia universitetų, kolegijų ir mokyklų atstovus domėtis viešojo sektoriaus veikla, valstybiniu auditu.

Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 609 98143, ngaidyte@vkontrole.lt

1-ojo audito departamento vyresniojo valstybinio auditoriaus 3 pareigybėms ir 1-ojo audito departamento vyresniojo valstybinio auditoriaus pareigybei užimti.

Išsamią informaciją apie konkurso sąlygas, reikalavimus kandidatams, pareigybių tikslų ir funkcijų aprašymus rasite skyriuje Konkursai.

Kviečiame dalyvauti konkursuose!

Valstybiniai auditoriai, įvertinę kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio lėšos, nustatė, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami.

„Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai:  Valstybės kontrolė: mokinio krepšelio finansavimas turi būti tobulinamas

Valstybinio audito ataskaita: Mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo vertinimas

Valstybiniai auditoriai, įvertinę kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio lėšos, nustatė, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami.

„Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst., arba ketvirtadaliu, mokinių ugdymui skiriamos lėšos padidėjo 760 mln. lt, arba 72,4 proc. Vidutiniškai vieno mokinio ugdymui savivaldybėse 2012 metais skirta 4,4 tūkst. Lt arba 2,3 karto daugiau negu 2003 metais.

Nors mokinio krepšelio lėšos skiriamos vienam mokiniui ir keliauja paskui jį, tačiau mokykloms sudėtinga iš anksto planuoti savo veiklą dėl dažno šių lėšų skaičiavimo metodikos keitimo. Be to, lėšos planuojamos remiantis netiksliais dar nebaigto kurti mokinių registro duomenimis. Dėl registre susidubliavusio mokinių skaičiaus ir neteisingai taikytos metodikos 2012 metams savivaldybėms suplanuota ir skirta 3, 6 mln. Lt daugiau mokinio krepšelio lėšų.

Dažni atvejai, kai savivaldybės mokinio krepšelio lėšas naudoja ne mokinių ugdymui, o įvairioms ūkio išlaidoms apmokėti. Lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį dėl nepriimtų savivaldybių tarybų sprendimų, lėšų ūkio išlaidoms apmokėti trūkumo, skirtingo teisės aktų taikymo. Dėl to savivaldybėms ne pagal paskirtį panaudotas lėšas tenka sugrąžinti į valstybės biudžetą.

Mokinio krepšelio lėšų dydis savivaldybėse priklauso ir nuo jų regioninių ypatumų, vietos savivaldos sprendimų, vykdomos švietimo politikos. Mažėjant mokinių skaičiui klasėse švietimo įstaigų tinklo pertvarka savivaldybėse neišvengiama. „Švietimo ir mokslo ministerija turėtų numatyti priemones, kurios skatintų savivaldybes vykdyti efektyvų švietimo įstaigų tinklo optimizavimą“ – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybiniai auditoriai Švietimo ir mokslo ministerijai taip pat rekomendavo tobulinti lėšų apskaičiavimo metodiką, užtikrinti mokinių registro duomenų patikimumą, teikti savivaldybėms metodinę pagalbą. 
 

Valstybinio audito ataskaita: Mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo vertinimas

Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja finansiniam (teisėtumo) auditui, tel.(8 5) 266 6 719)
 
Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Gaidytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 609 98143, ngaidyte@vkontrole.lt

Balandžio 5 d. sukako 22 metai, kai buvo atkurta Valstybės kontrolė. Paminėti institucijos veiklos sukaktį kartu su šiandieniniais darbuotojais buvo pakviesti ir buvusieji valstybės kontrolieriai, Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Valandą iki šventinio minėjimo buvusieji valstybės kontrolieriai Rasa Budbergytė, Jonas Liaučius, Vidas Kundrotas ir Seimo Audito komiteto pirmininkė individualiai susitiko su institucijos darbuotojais. Buvusieji Valstybės kontrolės vadovai, su iki šiol čia dirbančiais žmonėmis, prisiminė tą laikmetį, kai dirbo kartu, per laiko atstumą pažvelgė į tas problemas ir iššūkius, kuriuos sprendė anuomet. Darbuotojai, susitikę su Seimo Audito komiteto pirmininke L. Graužiniene, aptarė auditoriams rūpimas šios dienos aktualijas. 

Po pokalbių atskirose grupėse institucijos darbuotojai ir svečiai dalyvavo bendrame minėjime. Šventės metu kolektyvą sveikinusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė apžvelgė ir savo pirmtakų darbus, kurie paliko ypač ryškius rezultatus institucijos veikloje ir istorijoje, įteikė padėkas už sąžiningai atliekamas pareigas ilgamečiams institucijos darbuotojams.

Seimo Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė padėkojo auditoriams už darbą ir gerai suprasdama jo specifiką linkėjo nekaupti negatyvių emocijų, kurių sunku išvengti dirbant auditoriaus darbą, stengtis kuo dažniau išsikalbėti, dalytis rūpesčiais ir darbo patirtimi su kolegomis.

Už profesionalumą ir išskirtinius veiklos rezultatus atliekant auditus L. Graužinienė įteikė darbuotojams Seimo Audito komiteto bei Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės padėkas.

Šventės dalyviams buvo parodyta video apybraiža, kurioje seniausiai dirbantys žmonės dalijosi prisiminimais apie pirmuosius Valstybės kontrolės atkūrimo metus, kaip ir kokias užduotis teko vykdyti anuomet, buvusieji valstybės kontrolieriai pasakojo apie to laikotarpio, kai jie vadovavo institucijai, ypatumus ir veiklos tikslus.

Komunikacijos skyrius, Violeta Kiburytė (8 5) 266 6792, 8 611 52051 violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Balandžio 5 d. sukako 22 metai, kai buvo atkurta Valstybės kontrolė. Paminėti institucijos veiklos sukaktį kartu su šiandieniniais darbuotojais buvo pakviesti ir buvusieji valstybės kontrolieriai, Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Valandą iki šventinio minėjimo buvusieji valstybės kontrolieriai Rasa Budbergytė, Jonas Liaučius, Vidas Kundrotas ir Seimo Audito komiteto pirmininkė individualiai susitiko su institucijos darbuotojais. Buvusieji Valstybės kontrolės vadovai, su iki šiol čia dirbančiais žmonėmis, prisiminė tą laikmetį, kai dirbo kartu, per laiko atstumą pažvelgė į tas problemas ir iššūkius, kuriuos sprendė anuomet. Darbuotojai, susitikę su Seimo Audito komiteto pirmininke L. Graužiniene, aptarė auditoriams rūpimas šios dienos aktualijas.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: Paminėtos Valstybės kontrolės metinės

2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Iki to laiko privalu tinkamai pasirengti, kad būtų užtikrintas patikimos šalies įvaizdis perimant ir tęsiant pirmininkaujančios šalies prievoles. „Suprasdami šio Lietuvos įsipareigojimo svarbą, atlikome auditą ne pirmininkavimui pasibaigus, kaip buvo kitose šalyse, o iki jo. Audito metu įvertinome teigiamus pasirengimo pirmininkauti poslinkius, nustatėme rizikas ir pateikėme rekomendacijas, kaip jas valdyti“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Pirmininkavimui ES Taryboje rengiasi daug valstybės institucijų. Koordinavimo funkcija priskirta Užsienio reikalų ministerijai (URM). Jau parengtas tarpinstitucinis veiklos planas, tačiau valstybiniai auditoriai nustatė, kad į jį įtrauktos ne visos su pirmininkavimu susijusios priemonės (veiklos) ir joms įgyvendinti reikalingos lėšos. Tai didina veiklų dubliavimosi ir neracionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo riziką.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai:  Valstybės kontrolė: pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai rizikos pažabotos planais

Valstybinio audito ataskaita: Kaip rengiamasi pirmininkauti ES Tarybai

2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Iki to laiko privalu tinkamai pasirengti, kad būtų užtikrintas patikimos šalies įvaizdis perimant ir tęsiant pirmininkaujančios šalies prievoles. „Suprasdami šio Lietuvos įsipareigojimo svarbą, atlikome auditą ne pirmininkavimui pasibaigus, kaip buvo kitose šalyse, o iki jo. Audito metu įvertinome teigiamus pasirengimo pirmininkauti poslinkius, nustatėme rizikas ir pateikėme rekomendacijas, kaip jas valdyti“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Pirmininkavimui ES Taryboje rengiasi daug valstybės institucijų. Koordinavimo funkcija priskirta Užsienio reikalų ministerijai (URM). Jau parengtas tarpinstitucinis veiklos planas, tačiau valstybiniai auditoriai nustatė, kad į jį įtrauktos ne visos su pirmininkavimu susijusios priemonės (veiklos) ir joms įgyvendinti reikalingos lėšos. Tai didina veiklų dubliavimosi ir neracionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo riziką.

Vėluojant įgyvendinti trijų Europos Socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų veiklas, didėja rizika, kad projektai gali būti nebaigti laiku, o kai kurie rezultatai tapti neaktualūs ar nepritaikomi.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad vis dar išlieka rizikų, susijusių su pirmininkavimo renginiams reikalingų patalpų infrastruktūra, kasdieniais tiesioginiais skrydžiais į (iš) Briuselį, Tarptautinio Vilniaus oro uosto salių, skirtų labai svarbiems asmenims, įrengimu. Siekiant valdyti pastarąją riziką, numatyta, kad Tarptautinio Vilniaus oro uosto laikinai labai svarbių asmenų salei įrengti bus naudojamos laikinos konstrukcijos. Sprendžiant kasdienių skrydžių Vilnius–Briuselis–Vilnius klausimą, numatyta apsvarstyti Susisiekimo ministerijos parengtus pasiūlymus Vyriausybės ES komisijos posėdyje ir nuolat informuoti komisiją apie derybų su oro linijų bendrovėmis rezultatus. Sutartis dėl objektų suteikimo pirmininkavimo ES Tarybai reikmėms planuojama pasirašyti iki 2013 m. vasario mėnesio.

„Džiugu, kad Vyriausybė ir URM parengė audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planus ir pradėjo juos įgyvendinti. Jei numatyti planai bus vykdomi, tikėtina, kad pasirengimas pirmininkauti vyks sklandžiai, o biudžeto lėšos bus panaudotos efektyviai ir skaidriai“, – sakė G. Švedienė.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. tarpinstituciniam veiklos planui įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2012–2014 m. numatyta skirti 214 mln. Lt.

Valstybinio audito ataskaita: Kaip rengiamasi pirmininkauti ES Tarybai

Papildoma informacija: Sigita Gorovniova, 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel.: (8 5) 266 6748 sigita.gorovniova@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, Violeta Kiburytė (8 5) 266 6792, 8 611 52051 violeta.kiburyte@vkontrole.lt