Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė šiandien dalyvaus Seimo valdybos posėdyje ir valdybos nariams paaiškins apsisprendimo kreiptis į teismą dėl susidariusios iškreiptos apmokėjimo už darbą sistemos sureguliavimo motyvus. „Kreipiausi į teismą, kad būtų ištirta, ar atsiradę sisteminiai apmokėjimo už darbą alogizmai neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė G. Švedienė.

Iki šiol Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl neteisėtai sumažintų atlyginimų valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams ir teisėjams. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutartį, Vyriausybei atstačius atlyginimus valstybės tarnautojams, išryškėjo dar didesni mokėjimo už darbą proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimai. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolėje susidarė netinkamos apmokėjimo už darbą proporcijos, kai mažesnę atsakomybę turinčių ir siauresnes funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra 22–30 proc. didesnis už įstaigai vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokestį.

Priimant įstatymo pataisas, reikalingas įvykdyti Konstitucinio Teismo nutartį, buvo gerai žinoma, kad dėl pažeistų proporcingumo principų atstatant atlyginimus valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams ir teisėjams bus sukurti dar didesni sisteminiai iškraipymai, tačiau niekas nebuvo daroma, kad būtų panaikinti visi prieš penkerius metus įstatymų lygiu padaryti pažeidimai. „Buvo sudarytos prielaidos susiklostyti situacijai, kurioje dar labiau iškreipiami apmokėjimo už darbą proporcingumo ir teisingumo principai“, – sako G. Švedienė.

Kalbėdama apie apsisprendimą kreiptis į teismą, G. Švedienė sakė: „Tai nebuvo spontaniškas žingsnis. Buvo ieškoma atsakymų į klausimą, ar Vyriausybė neketina konstitucinius principus atstatyti visa apimtimi ir Konstitucinio Teismo nutartį pritaikyti plačiau. Kalbėjome su atsakingais valstybės pareigūnais, tačiau negavome nė mažiausio patikinimo, kad kaip tik taip ir bus daroma“.

„Jei Konstitucinis Teismas pripažins, kad atlyginimų sumažinimas valstybės pareigūnams prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams ir atlyginimų dydžiai bus atstatyti, neišmokėtų atlyginimų dalies esame pasirengę lauki tiek, kiek reikės, – sakė G. Švedienė. – Todėl visiškai nesutinku su kai kurių politikų vertinimais, apeliuojančiais į moralę. Argi mūsų valstybėje siekti tiesos ir teisingumo jau tapo nemoralu?“

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolėje šiandien lankėsi Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, kuruojantis Seimui atskaitingų institucijų veiklą. Seimo vicepirmininkas susitiko su Valstybės kontrolės vadovybe ir padalinių vadovais.

Susitikimo dalyviai išsakė savo pastebėjimus, susijusius su problemomis, kurios kyla Seimui delsiant priimti prieš trejus metus pateiktas Valstybės kontrolės įstatymo pataisas: prašyta įteisinti tarptautinius audito standartus, reglamentuoti strateginių tyrimų procesus, apibrėžti rekomendacijos sąvoką.

Seimo vicepirmininkas domėjosi, kodėl ikiteisminėms institucijoms perduotos auditų medžiagos neretai yra nutraukiamos taip ir nepasiekusios teismų. Svečiui buvo paaiškinta, kur baigiasi aukščiausiosios audito institucijos nustatytų pažeidimų nagrinėjimo ribos ir kur savo kompetenciją turi parodyti ikiteisminės institucijos. „Tik todėl, kad esate brandūs ir galėtumėte tai atlikti, sakau, kad gal reikėtų kai kurias funkcijas perimti iš kitų institucijų“, – sakė Seimo vicepirmininkas K. Komskis.

Siekiant, kad Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su prokuratūra būtų rezultatyvesnis, nuo šiol konsultacinis tarpinstitucinis darbas pradedamas audito nebaigus – kai tik nustatomas pažeidimas.
 
K. Komskis taip pat domėjosi, ar Valstybės kontrolė vertina savivaldybių skolinimosi mastą, efektyvumą ir realias galimybes. Auditoriai informavo, kad šiais metais pradėtas auditas kaip tik ir atsakys į šiuos klausimus.

Kadangi valandą trukusiame susitikime visų problemų, su kuriomis susiduria aukščiausioji audito institucija, nebuvo galimybės aptarti, svečiui buvo perduotas raštas. Jame išdėstyti pagrindiniai taisytini aspektai, kuriems koreguoti būtinas Seimo narių palaikymas.

Seimo vicepirmininkas taip pat domėjosi, kokie buvo motyvai kreipiantis į teismą dėl, kaip manoma, neteisėtai sumažintų atlyginimų valstybės pareigūnams. Valstybės kontrolierė paaiškino, kad, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutartį, Vyriausybei atstačius atlyginimus valstybės tarnautojams, išryškėjo akivaizdus mokėjimo už darbą proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimas. Tuo tikslu ir buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar tai neprieštarauja Konstitucijai.

Seimui įgyvendinus Konstitucinio Teismo nutartį ir atstačius atlyginimus valstybės tarnautojams, pavyzdžiui, Valstybės kontrolėje susidarė netinkamos apmokėjimo už darbą proporcijos, kai mažesnę atsakomybę turinčių ir siauresnes funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra 22-30 proc. didesnis už įstaigai vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokestį. Šiandien valstybės kontrolieriaus alga prilygsta departamento direktoriaus pavaduotojo atlyginimui, o kontrolieriaus pavaduotojų atlyginimai yra skyrių vedėjų dydžio. Panašios disproporcijos atlyginimų sistemoje atsirado visose įstaigose, kurioms vadovauja valstybės pareigūnai.
 

Komunikacijos skyrius, vedėja Violeta Kiburytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 611 52051, el. p. violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, dalyvaudama XXI Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) kongrese Pekine, spalio 26 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos sąskaitų rūmų pirmininku Romanu Maguta, kuria planuojama plėtoti ir dvišalį bendradarbiavimą, ir bendradarbiavimą organizacijoje INTOSAI.

Pasirašytoje sutartyje numatytos kelios Valstybės kontrolės ir Ukrainos sąskaitų rūmų (įsteigtų 1996 m.) bendradarbiavimo sritys. Lietuvos ir Ukrainos aukščiausiosios audito institucijos ketina keistis patirtimi rengiant audito metodiką, keliant darbuotojų profesinę kvalifikaciją, atliekant auditus. Taip pat planuojama organizuoti ir vykdyti bendrus tyrimus, rengti konferencijas, seminarus, darbo susitikimus, numatoma galimybė bendru sutarimu atlikti auditus pagal suderintas darbo programas.

„Visada palaikėme gerus ryšius su Ukrainos sąskaitų rūmais, tačiau esu tikra, kad, pasirašius šią sutartį, bendradarbiausime glaudžiau ir intensyviau. Abi šalys įsipareigojo parengti konkrečias bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo priemones“, – pasirašydama sutartį sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Jau numatytas ir pirmasis darbo susitikimas – kitą Tarptautinio nacionalinių parkų audito grupės susitikimą sutarta rengti Ukrainoje. Šio tarptautinio audito metu vertinama gamtos ir biologinės įvairovės apsauga nacionaliniuose parkuose, jų valdymas ir viešasis parkų finansavimas. Auditą, kuriame dalyvauja Baltijos ir Šiaurės šalių, Lenkijos, Ukrainos, Kroatijos ir Armėnijos aukščiausiosios audito institucijos, koordinuoja Valstybės kontrolė.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Jau daugelį metų kova su korupcija viešajame sektoriuje įvardijama kaip prioritetinis Vyriausybės uždavinys. Dauguma valstybės įstaigų yra parengusios ir įgyvendina institucines kovos su korupcija programas, tačiau nepaisant vykdomų priemonių gausos, visuomenės nuomonė apie korupcijos lygį Lietuvoje iš esmės nesikeičia. Veiksmingai sumažinti korupciją galima tik skiriant tinkamą dėmesį jos prevencijai, todėl Valstybės kontrolė atliko auditą, siekdama išsiaiškinti, kaip valstybės įstaigos vykdo korupcijos prevenciją. Audito metu buvo vertinama,  ar ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos tinkamai nustato ir įvertina savo veiklos sritis, kuriose yra galimybė pasireikšti korupcijai, bei imasi būtinų priemonių nustatytai korupcijos rizikai valdyti ir mažinti.

 „Korupcijos prevencija valstybės įstaigose dažniausiai vykdoma formaliai. Nėra nustatomos visos veiklos sritys, kuriose yra galimybė pasireikšti korupcijai, o tokias sritis nustačius, ne visada imamasi būtinų priemonių užkirsti jai kelią. Vykdomų priemonių efektyvumas taip pat nevertinamas, todėl neaišku, ar įgyvendintos priemonės pašalina nustatytas korupcijos priežastis ir sąlygas“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Teisės aktai įpareigoja valstybės įstaigas kasmet nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę, tačiau Švietimo ir mokslo, Kultūros, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijos veiklos srityse korupcijos rizika nebuvo vertinama kelerius metus. Žemės ūkio, Teisingumo, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos ir dauguma joms pavaldžių įstaigų kasmet vertino ne visas savo veiklos sritis, todėl liko neidentifikuotos įstaigų veiklos sritys, kuriose egzistuoja didelė tikimybė pasireikšti korupcijai.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybės įstaigos taip pat ne visuomet tinkamai parengia ir įgyvendina kovos su korupcija programas, ne visada žinoma, kokių konkrečių prevencinių priemonių būtina imtis, o dalis programose numatytų priemonių neįvykdomos laiku. Teisingumo, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos, turėdamos informaciją apie veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir rizikos veiksnius, neužtikrino, kad jiems valdyti būtų numatytos korupcijos prevencijos priemonės.

Nė viena ministerija, kurioje buvo atliktas auditas, taip pat nevertina įgyvendintų programų priemonių veiksmingumo, todėl nėra žinoma, ar jos pašalino nustatytas korupcijos priežastis ir sąlygas, ar sumažino korupcijos pasireiškimo tikimybę įstaigos veiklos srityse. Taigi nežinoma, ar rizika valdoma, ar būtinos papildomos priemonės.

Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė rekomendacijas, padėsiančias tobulinti valstybės įstaigų vykdomą korupcijos prevencijos veiklą bei užtikrinti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.


Valstybinio audito ataskaita: Kaip valstybės įstaigos vykdo korupcijos prevenciją?


Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova, tel. (8 5) 266 6748, el. p. sigita.gorovniova@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Vakar vykusiame Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) plenariniame posėdyje įvairių pasaulio šalių generaliniai auditoriai diskutavo apie auditus ir jų vaidmenį valstybės valdyme, taip pat, koks turėtų būti aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vaidmuo užtikrinant ilgalaikį finansų politikos tvarumą.

AAI, atlikdamos auditus, aktyviai prisideda prie fiskalinės politikos formavimo, biudžetų problemų sprendimo. Sprendžiant viešųjų finansų problemas yra svarbu ne tik valstybės biudžeto vykdymo auditai. Vis didesnę svarbą įgauna AAI atliekami biudžetų formavimo auditai. Nors tokio tipo auditus šiandien atlieka dar nedaug šalių, tačiau tarptautinėje auditorių bendruomenėje vis dažniau kalbama apie jų svarbą, siekiant problemoms užbėgti už akių.

Lietuva valstybės biudžeto projektų vertinimus atlieka nuo 2003 metų, todėl vakar vykusioje diskusijoje valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pasidalijo patirtimi su kongreso dalyviais. Valstybės kontrolierė kalbėjo apie valstybinio audito vaidmenį įgyvendinant naujus Europos Sąjungos tikslus. Ji pažymėjo: „Kiekvienos valstybės pareiga laikytis finansinės drausmės, o aukščiausiosios audito institucijos vaidmuo – nuolat prižiūrėti, kad nebūtų nukrypstama nuo šio tikslo. Tačiau priimant ar tobulinant teisės aktus, reguliuojančius fiskalinę politiką, svarbu nepažeisti valdžių pasidalijimo principų, užtikrinti, kad aukščiausiosios audito institucijos nebūtų įtrauktos į politinio apsisprendimo sričiai priklausančius dalykus ir taip nebūtų pažeistas jų nepriklausomumas“.

INTOSAI kongreso dalyviai taip pat aptarė esamą AAI vaidmenį ir gerosios praktikos pavyzdžius gerinant valstybės valdymą ir pateikė rekomendacijas, kaip jį tobulinti.
 

Komunikacijos skyrius, vedėja Violeta Kiburytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 611 52051, el. p. violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Šią savaitę Pekine (Kinijos Liaudies Respublika) vyksta XXI Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) kongresas. Jame dalyvauja daugumos pasaulio šalių aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) generaliniai auditoriai. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mes labai skirtingi. Vienos šalys turi senas ir gilias audito tradicijas, kitos dar tik žengia pirmuosius žingsnius demokratijos link, o audito plėtra tėra pradiniame etape. Tačiau visiems mums svarbios tos pačios vertybės – aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumas, žmogiškųjų resursų skaitlingumas ir jų kvalifikacija, tarptautiniai audito standartai, jų įgyvendinimas ir darbas pagal juos“, – sakė kongrese dalyvaujanti valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Kongreso posėdžiuose diskutuojama apie AAI nepriklausomumo stiprinimą, šalys dalijasi patirtimi ir aptaria problemas, su kuriomis jos susiduria. Ne visose pasaulio šalyse AAI nepriklausomumo nuostatos yra įteisintos nacionaliniuose įstatymuose ir Konstitucijoje. Stiprios demokratijos šalyse AAI nepriklausomumas turi tvirtas pozicijas, o demokratijos problemų turinčiose valstybėse audito institucijų nepriklausomumas ir jų vaidmuo žymiai sudėtingesnis.

INTOSAI – svarbus AAI nepriklausomumo, audito standartų kūrimo ir tobulinimo garantas. Kongrese kalbėję pranešėjai akcentavo Tarptautinių audito standartų bei ISSAI (Tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų) standartų taikymo AAI veikloje svarbą, nes tai vienas iš pagrindinių AAI nepriklausomumo, profesionalumo ir kokybės užtikrinimo veiksnių. AAI finansiniai ir žmogiškieji ištekliai taip pat yra svarbūs elementai užtikrinant auditų nepriklausomumą ir kokybę.

Viena iš kongrese analizuojamų temų – audito rekomendacijų įgyvendinimas. Ši problema aktuali daugeliui šalių, nes tai svarbus AAI darbo rezultatyvumo ir veiksmingumo rodiklis. Kongreso dalyviai šioje srityje pažymėjo parlamentų vaidmens svarbą, kaip vieną iš instrumentų, parlamentinės kontrolės būdu galinčių padėti pasiekti didesnį auditų poveikį.

Vakar vykusiose diskusijose buvo kalbama ir apie INTOSAI žinomumą bei jos svarbą AAI. Įvairių šalių AAI atstovai atkreipė dėmesį, kad INTOSAI veikla dar nėra pakankamai plačiai žinoma nacionaliniu lygiu ir paragino INTOSAI vadovybę imtis aktyvesnių veiksmų plėtojant pasaulio auditorių bendruomenės žinomumą. „Dalyvavimas INTOSAI darbo grupių veikloje – tai ne tik vienas iš būdų stiprinti šios tarptautinės organizacijos žinomumą, bet ir galimybė mokytis vieniems iš kitų, dalytis patirtimi, tapti stipresniais ir kvalifikuotesniais“, – sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.

Komunikacijos skyrius, vedėja Violeta Kiburytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 611 52051, el. p. violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Spalio 21-26 d. valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė dalyvauja XXI Tarptautinės aukščiausių audito institucijų organizacijos (INTOSAI) kongrese Pekine (Kinijos Liaudies Respublika). Šių metų kongreso darbotvarkės temos: valstybinis auditas ir valstybinis valdymas bei aukščiausios audito institucijos vaidmuo užtikrinant ilgalaikį finansų politikos tvarumą. Šiame kongrese Valstybės kontrolei numatytas alternatyvaus antrosios temos koordinatoriaus vaidmuo.

Kongrese bus tvirtinami tarptautinių audito standartų pakeitimai, organizacijos komitetai ir darbo grupės atsiskaitys už savo veiklą ir pristatys artimiausių metų veiklos planus, bus priimti pagrindiniai kongreso dokumentai – Pekino susitarimai ir Pekino deklaracija.

INTOSAI kongresai rengiami kas treji metai vienoje iš organizacijos narių ir suteikia visoms INTOSAI narėms unikalią galimybę pasidalyti patirtimi, aptarti aktualius valstybinio audito ir institucijų veiklos klausimus bei pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti viešojo sektoriaus atskaitingumą pasauliniu mastu.

INTOSAI jungia pasaulio valstybių, kurios priklauso Jungtinių Tautų Organizacijai, aukščiausiąsias audito institucijas. Šiuo metu INTOSAI turi 191 tikrąją ir 4 asocijuotas nares. Lietuvos Respublikos aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – INTOSAI nare yra nuo 1992 m.

Šiuose kongresuose, kurių pirmasis įvyko 1953 m. Kuboje tuometinio Kubos aukščiausiosios audito institucijos prezidento Emilio Fernandez Camus iniciatyva, be organizacijos narių vadovų dalyvauja ir Jungtinių Tautų Organizacijos, NATO, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo atstovai, tarptautinių profesinių apskaitos ir audito organizacijų ekspertai. Šiais metais INTOSAI švenčia savo 60-ąjį jubiliejų.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolėje lankėsi Moldovos vietos savivaldos kongreso delegacija. Kongreso atstovai į Lietuvą atvyko susipažinti su vietos savivaldos finansų, planavimo ir kontrolės sistema. Valstybės kontrolėje surengtame susitikime buvo aptariami savivaldybių audito klausimai.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė padėkojo svečiams už domėjimąsi Valstybės kontrolės bendradarbiavimu su Lietuvos savivaldybių asociacija, pristatė pagrindinius aukščiausiosios audito institucijos veiklos aspektus.

Susitikime buvo aptariamas Valstybės kontrolės vaidmuo savivaldybių išorės auditų sistemoje, institucijos ir savivaldybių kontrolės bei audito tarnybų  sąveika ir bendradarbiavimas. Taip pat buvo apžvelgta savivaldybių auditų raida.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Spalio 15 dieną Valstybės kontrolėje vyko seminaras, skirtas auditą viešajame sektoriuje atliekančių auditorių bendradarbiavimo programai įgyvendinti. Seminare, kuriame buvo pristatomi 2012–2013 metų finansinio audito rezultatai, dalyvavo Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, Lietuvos auditorių rūmų, Savivaldybių kontrolierių asociacijos ir Vidaus auditorių asociacijos atstovai.
 
„Džiugu matyti, kad bendradarbiavimas tarp auditorių, atliekančių auditą viešajame sektoriuje, tęsiasi. Tokie susitikimai padeda suderinti mūsų darbo metodus, pasidalyti gerąja patirtimi, atsakyti į kilusius klausimus ir pasitarti, kaip toliau sieksime savo užsibrėžtų tikslų“, – sveikindama renginio dalyvius sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.

Lietuvos auditorių rūmų prezidentė Jurgita Kirvaitienė pristatė 2012 metų finansinių ataskaitų auditų rezultatus. Jos teigimu, susirūpinimą kelia gana didelis auditorių pateikiamų sąlyginių nuomonių skaičius – apie 25 proc. Pasak J. Kirvaitienės, reikėtų perimti gerąją užsienio šalių patirtį ir taikyti priemones, skatinančias įmones audito metu pastebėtas klaidas ištaisyti dar prieš paskelbiant audito ataskaitą.

Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėja Renata Maslauskaitė-Meškauskaitė apibendrino Valstybės kontrolės atliktus 2012–2013 metų finansinių auditų rezultatus ir dažniausiai pastebimas klaidas viešajame sektoriuje. Ji pažymėjo, kad įstaigų padarytų pažeidimų turto valdymo srityje pobūdis daugelį metų iš esmės nesikeičia. Valstybės kontrolė, siekdama, kad šios ir kitos klaidos nesikartotų ateityje, planuoja dažniausiai pasikartojančias viešojo sektoriaus klaidas suklasifikuoti ir skelbti internete.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vidaus audito skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Nortkienė pristatė SADM Vidaus audito skyriaus veiklą ir darbo rezultatus.

Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, Lietuvos auditorių rūmų, Savivaldybių kontrolierių asociacijos ir Vidaus auditorių asociacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo atnaujinimo pasirašytas 2010 metais. Pagrindinis šio bendradarbiavimo tikslas – padėti gerinti viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę, didinant visuomenės pasitikėjimą auditoriais. Šio tikslo siekiama skatinant auditorius dalytis profesine patirtimi ir savo darbo rezultatais, tobulinant audito metodikas, kuriant audito kokybės užtikrinimo sistemą.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

2014-2020 metų finansinė perspektyva ir naujas finansinis reglamentas, naujos Europos Sąjungos (ES) ekonominio valdymo priemonės ir iš to kylantys nauji aukščiausiųjų audito institucijų bei Europos Audito Rūmų (EAR) uždaviniai bei šių institucijų vaidmuo – tai pagrindinės diskusijų temos Vilniuje vykstančiame kasmetiniame ES aukščiausiųjų audito institucijų vadovų Ryšių palaikymo komiteto susitikime.

Šiuo renginiu, kuris pirmą kartą organizuojamas Lietuvoje, Valstybės kontrolė baigia savo pirmininkavimą Ryšių palaikymo komitetui. Šis susitikimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių.

Šių metų pirmininkavimas Ryšių palaikymo komitetui buvo itin intensyvus. Valstybės kontrolė koordinavo darbo grupės, kuri rengė bendrą poziciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų atsako į naujausius pokyčius ES ekonominio valdymo srityje, veiklą. Darbo grupės rezultatai buvo pristatyti šių metų gegužę EAR (Liuksemburge) vykusiame neeiliniame komiteto posėdyje, kuriam pirmininkavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Šiame komiteto posėdyje buvo priimtas ES ir valstybių narių auditorių pareiškimas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui H. Van Rompuy, kuriame pabrėžta, kad ekonominei ir pinigų sąjungai ir sustiprintam ekonominiam valdymui būtinas išsamus auditas, taip pat raginama Europos Vadovų Tarybą priimti teisines priemones, kurios sustiprintų auditą ir atskaitomybę ES ekonominio valdymo srityje.

Dvi dienas truksiančiame susitikime anksčiau minėtomis temomis surengtas seminaras, kuriame pranešimą skaitė už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta. Savo pranešime „Aukščiausiųjų audito institucijų vaidmuo audituojant ES išlaidas pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis būdu“ eurokomisaras akcentavo naujoje finansinėje perspektyvoje auditus atliksiančių institucijų nepriklausomumo ir turimų techninių žinių svarbą.  Pasak A. Šemetos, auditai turėtų būti atliekami remiantis visoms šalims bendra tvarka pagal tarptautinius audito standartus, nes auditorių nuomonės ir galimybė palyginti auditus bus svarbūs Komisijai grindžiant patikinimo pareiškimus, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai panaudoti tinkamai.

Kalbant apie naują finansinę perspektyvą ir naują finansinį reglamentą, EAR pirmininkas Vitoras Manuelis da Silva Caldeira pabrėžė, kad būtina gerinti atskaitomybę Europos Sąjungoje. Jo manymu, aukščiausios audito institucijos galėtų atlikti auditus, kurių nėra įgalioti atlikti EAR, šių auditų rezultatai būtų naudingi tiek Europos, tiek nacionaliniams parlamentams.

Renginyje taip pat bus apžvelgti 2013 metų atskiras audito sritis nagrinėjančių darbo grupių veiklos rezultatai, išklausytos ataskaitos, pateikta informacija apie valstybėse narėse atliekamus ES lėšų panaudojimo auditus, numatyti 2014 metų veiklos prioritetai. Stebėtojų teisėmis dalyvaujančių šalių, kandidačių į ES, aukščiausiųjų audito institucijų atstovai pristatys jungtinę veiklos ataskaitą.

Apibendrindama pirmininkavimo ES aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komitetui veiklą, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė džiaugėsi intensyviu ir produktyviu pirmininkavimo laikotarpiu. „Norėčiau pažymėti visų aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų indėlį rengiant bendrą poziciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų ir komiteto vaidmens kuriant naują ES ekonominę, fiskalinę ir finansinę architektūrą. Išskirtinio gegužę vykusio Ryšių palaikymo komiteto posėdžio metu priimtas bendras pranešimas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į viešojo sektoriaus išorės audito stiprinimą Europos Vadovų Tarybos diskusijose dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos bei Europos ekonominio valdymo, rodo, kad Ryšių palaikymo komitetas yra efektyviai veikianti, atidžiai vykstančius pokyčius stebinti ir laiku į juos reaguojanti organizacija“,– sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.  

2014 metais Ryšių palaikymo komiteto susitikimui, kuris vyks Liuksemburge, pirmininkaus Europos Audito Rūmai.


Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

2012 m. Lietuvoje 36 viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projektai buvo vykdomi koncesijos būdu. Tokie projektai sudaro galimybę viešajam sektoriui jų įgyvendinimo pradžioje beveik nenaudoti savo lėšų investicijoms, o išlaidas, reikalingas objektui sukurti ir eksploatuoti, patirti panašiomis dalimis per visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar pasirengimas koncesijos projektams, jų įgyvendinimas ir kontrolė padeda viešajam sektoriui pasiekti geresnių rezultatų.

„Koncesijos būdu vykdomi projektai ne visais atvejais rengiami taip, kad būtų užtikrinta jų socialinė ir ekonominė nauda visuomenei, o sutartys ne visada tinkamai vykdomos ir efektyviai prižiūrimos, todėl didėja rizika, kad koncesijos tikslai nebus pasiekti“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu nustatyta, kad dalies projektų koncesijos sutartys sudarytos neatlikus galimybių studijų ir neįrodžius, kad privataus partnerio dalyvavimas yra pagrįstas realia nauda viešajam sektoriui. Teisinis koncesijų reglamentavimas taip pat neskatina koncesininkų veikti efektyviai: koncesijos atlygių dydžiai tinkamai nepagrįsti ir nesiejami su prisiimtos rizikos dydžiu, nenumatyta galimybė atlygius keisti atsižvelgiant į koncesininko veiklos rezultatus.

Pasitaikė atvejų, kai koncesijos sutarties sąlygos tapo mažiau naudingos koncesiją suteikiančiajai institucijai nei buvo nustatytos konkurso sąlygose ar koncesininko įpareigojančiame pasiūlyme konkursui. Tokie skirtumai tarp konkurso sąlygų ir įpareigojančio pasiūlymo su pasirašyta koncesijos sutartimi iškraipo konkursų skaidrumą, diskriminuoja kitas įmones bei parodo, kad suteikiančiosios institucijos ne visada derybų metu geba pagerinti koncesijų sąlygas viešajam sektoriui.

Nagrinėjant pasirinktų koncesijų sutarčių vykdymą pastebėta, kad ne visada sutartyje numatyti įsipareigojimai vykdomi tinkamai, o atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą nenumatyta arba numatyta, tačiau nepakankamai atgrasanti. Yra tokių koncesijos sutarčių, kuriose tinkamai nenustatyti minimalūs siektini rezultatai, todėl taikyti poveikio priemones koncesininkui tampa beveik neįmanoma.

Ne visais atvejais sutarčių vykdymo priežiūra buvo pradėta laiku, todėl kylančios problemos gali būti neišspręstos laiku ar apskritai nepastebėtos. Nors beveik visais atvejais koncesininkai yra įpareigoti teikti kasmetines audituotas finansines atskaitomybes ir veiklos ataskaitas,  tačiau nereikalaujama teikti kitų rodiklių, padėsiančių įvertinti, ar koncesijos tikslai yra pasiekiami ir ar sutartis vykdoma tinkamai.

Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias tobulinti koncesijos tikslingumo ir galimos naudos visuomenės poreikiams įvertinimą, gerinti projektų parengimo, jų įgyvendinimo ir priežiūros kokybę, koncesijos sutarčių vykdymo ir priežiūros kontrolę.


Valstybinio audito ataskaita: Koncesijos sutarčių vykdymas


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel. (8 5) 266 6760, el. p. zita.valatkiene@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė Seimui pateikė dvi Išvadas – Išvadą dėl 2012 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir valstybės biudžeto vykdymo bei Išvadą dėl 2012 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio. „Norėčiau pažymėti pažangą sudarant valstybės ataskaitų rinkinį. Praėjusiais metais dėl šio rinkinio atsisakėme pareikšti nuomonę, o šiemet teikiame sąlyginę nuomonę, tai rodo, kad klaidų ir pažeidimų mastas mažėja. Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys buvo sudarytas pirmą kartą. Dėl jo taip pat pareiškėme sąlyginę nuomonę. Tenka pripažinti, kad pagrindinė klaidų priežastis yra vis dar nekokybiškai parengiamos žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų ataskaitos. Dėl to Finansų ministerijai rekomendavome stiprinti komunikavimą su subjektais ir imtis prevencinių priemonių pasikartojančioms apskaitos klaidoms išvengti“, – apžvelgdama Seimui teikiamų Išvadų rezultatus sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.

Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos iš esmės yra teisingos, išskyrus neatitikimus tarp išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnių ir kitus netikslumus, kurių suma sudarė 531,9 mln. Lt. Ataskaitų rinkinyje atskleista ne visa informacija apie mokesčių ir kitų įmokų permokas valstybės biudžetui.

Vertindama 2012 metų valstybės biudžeto lėšų naudojimą Valstybės kontrolė nustatė, kad pažeidžiant teisės aktus panaudoti 63,4 mln. Lt, arba 0,3 proc. visų panaudotų asignavimų. Tai rodo, kad pažeidimų mastas nėra didelis.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad 26 mln. Lt valstybės išlaidų buvo apmokėtos tiesiogiai iš skolintų lėšų, neįtraukiant jų į panaudotus asignavimus. Tokia praktika yra ydinga, nes ataskaitos nerodo visų patirtų išlaidų. Nustatyta, kad 2012 metais valstybės kapitalo investicijoms faktiškai panaudota 17,8 mln. Lt daugiau lėšų, nei buvo suplanuota Seimo patvirtintoje Valstybės investicijų 2012–2014 metų programoje.

Išvadoje dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio Valstybės kontrolė, įvertinusi valstybinių auditų ir savivaldybių kontrolierių auditų rezultatus, pateikė pastebėjimus dėl biudžetų vykdymo ir turto valdymo, valstybės biudžeto vykdymo stebėsenos, valdžios sektoriaus deficito, valstybės skolos.

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, valstybės skolos ataskaitų ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo

Valstybinio audito išvada dėl 2012 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio

Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Spalio 1 d. Valstybės kontrolėje lankėsi Moldovos nacionalinės sąžiningumo užtikrinimo komisijos delegacija. Vos prieš keletą metų įsteigtos komisijos atstovai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kvietimu į Lietuvą atvyko pasisemti žinių ir patirties viešųjų ir privačių interesų derinimo ir kontrolės klausimais.

„Džiaugiamės tokio tarptautinio bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis apsikeisti patirtimi tarnybinės etikos srityje. Esame kontroliuojanti institucija ir turime būti pavyzdžiu kitoms valstybinėms įstaigoms ir institucijoms, todėl tarnybinės etikos klausimai mums yra labai svarbūs ir šiai sričiai skiriame ypač daug dėmesio“, – sveikindamas Moldovos delegaciją sakė Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas.

Moldovos nacionalinės sąžiningumo užtikrinimo komisijos atstovams buvo pristatyta Valstybės kontrolės veikla ir jos sąsajų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu aspektai, finansinio (teisėtumo) bei veiklos audito siekiai ir procedūros. Taip pat buvo apžvelgta atliktų auditų ir konstatuotų pažeidimų statistika, aptarti nustatyto nepagrįsto valstybės turto naudojimo ir sankcijų už pažeidimus klausimai.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt