Valstybės kontrolė atliko auditą – vertino, ar veiksmingai įgyvendinamas vieno langelio principas perkeliant viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę. „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sukurtos el. paslaugos vis dar nėra teikiamos vieno langelio principu, nes nesudarytos veiksmingo jas kuriančių ir teikiančių institucijų bendradarbiavimo prielaidos. Be to, el. paslaugos teikimas ne visada efektyvesnis, palyginti su tradicine paslauga, o teikiama elektroninė paslauga ne visada atitinka naudotojų poreikius“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Paslaugų vieno langelio principu teikimą apsunkina tai, kad nėra reglamentuotas sudėtinių paslaugų diegimo koordinatorius, jo teisės ir pareigos institucijų, teikiančių susijusias paslaugas, atžvilgiu. Kol kas e. valdžios plėtros projektai buvo vykdomi tik instituciniu lygmeniu, nes nereglamentuota, kaip turi būti vertinamas poreikis ir sprendžiama dėl naujų el. paslaugų kūrimo centralizuotai. Būtent todėl kuriamos atskiros el. paslaugos, o ne sisteminga jų visuma. Be to, nėra patvirtinto svarbiausių gyvenimo įvykių sąrašo, skirto grupuoti susijusias paslaugas bei planuoti jų kūrimą ir vykdyti stebėseną.

Atlikus auditą konstatuota, kad atsakingos institucijos ne visada tarpusavyje derina susijusias veiklas, todėl e. valdžios politika formuojama nenuosekliai, apimama tik dalis e. valdžios sričių. Iki šiol nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek ir kokių paslaugų teikia asmenims valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, dėl to valstybė bei viešųjų ir administracinių paslaugų teikėjai negali įvertinti paslaugų aktualumo, stebėti ir tobulinti jų teikimo kokybės. Auditoriai pažymi, kad ne visų aktualių valstybės informacinių išteklių duomenys pasiekiami per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, nėra nustatyta organizacinio sąveikumo pagrindų, todėl neužtikrinama šių išteklių sąveika ir galimybės tobulinti paslaugų teikimo procesus.

Vertindami, ar teikti paslaugą yra efektyviau el. būdu ar tradiciniu, auditoriai atkreipė dėmesį į tai, kad institucijos, kurdamos el. paslaugas, neperžiūri vidinių procesų, todėl neišnaudojama galimybė teikti paslaugas mažesnėmis sąnaudomis. Taip pat nėra patvirtintos metodikos, kaip įvertinti paslaugos teikimo išlaidas, teikiant paslaugas skirtingais būdais, valstybės mastu neatliekama šių sąnaudų analizė.

Paaiškėjo, kad 70 proc. audito metu vertintų paslaugų, perkeltų į el. erdvę, sumažino administracinę naštą vartotojams, tačiau vartotojai ne visada suinteresuoti jomis naudotis ir renkasi tradicinius būdus. Pažymėtina, kad daugumos el. paslaugų interneto svetainių vis dar nėra pritaikytos neįgaliesiems. Be to, ne visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos atlieka el. paslaugų naudotojų nuomonių vertinimus, todėl ne visada užtikrinama, kad teikiamos el. paslaugos būtų patrauklios naudotojams.

Valstybės kontrolė Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos pateikė rekomendacijas, padėsiančias sudaryti prielaidas efektyviam el. paslaugų teikimui vieno langelio principu.


Valstybinio audito ataskaita: Vieno langelio principo įgyvendinimas teikiant elektronines paslaugas


Papildoma informacija: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius, tel. (8 5) 266 6766, el. p. dainius.jakimavicius@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Teisingumo ministro valdymo srityje yra visai valstybei ypač didelę svarbą turintys informaciniai ištekliai – valstybės registrai ir valstybės informacinės sistemos. Valstybės kontrolė įvertino, kaip Teisingumo ministerija šiuos išteklius valdė 2010–2013 m. „Audito rezultatai parodė, kad Teisingumo ministerija nėra sukūrusi visą teisingumo ministro valdymo sritį apimančios informacinių technologijų valdymo sistemos ir nesivadovauja rekomenduojamais informacinių technologijų paslaugų valdymo standartais. Tačiau atskirose teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtose įstaigose nustatyta ir gerosios praktikos pavyzdžių“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu nustatyta, kad ministerijoje trūksta nuoseklios ir išsamios visą jos valdymo sritį apimančios informacinių technologijų (IT) valdymo strategijos, kurioje veiklos prioritetai bei strateginiai tikslai būtų susieti su valdymo sričiai priskirtų įstaigų IT / informacinių sistemų (IS) plėtra ir modernizavimu. Išanalizavus ministro valdymo srityje esančių registrų ir valstybės IS veiklos ir IT plėtros planavimo schemą nustatyta, kad IT plėtros planavimui skirti dokumentai apima tik dviejų (iš 16) šiai sričiai priskirtų įstaigų veiklos sričių IT plėtrą. Be to, kai kurių valstybės IS ir registrų valdytoja turėtų būti pati ministerija, o ne ministro valdymo sričiai priskirtos įstaigos.

Auditoriai atkreipia dėmesį į tai, kad ministerijos vadovybė neturi duomenų apie kai kurių IT procesų efektyvumą, atitiktį veiklos reikalavimams, todėl nenustatomos IT procesų kontrolės spragos. Ministerijoje nėra valdymo struktūros, kurioje dalyvaujantys asmenys atstovautų visų ministerijos valdomų sričių IT poreikius ir analizuotų rizikas, kylančias valdomoms valstybės IS ir registrams, jas apibendrintų ir teiktų siūlymus, priimant strateginius sprendimus dėl IT plėtros prioritetų ir investicijų. Nesprendžiant šių klausimų, kyla pavojus, jog ministerijos valdomų valstybės registrų ir IS plėtra neatitiks ministerijos veiklos strateginių krypčių, nebus vertinama IT teikiama nauda ministro valdymo srityje vykdomai veiklai.

Taip pat nustatyta, kad ministerija nepakankamai dėmesio skiria IS ir registrų kūrimui ir įteisinimui: neturi tikslios informacijos apie ministro valdymo srities informacinių išteklių skaičių, o kai kurios ministerijai pavaldžios įstaigos naudoja neįteisintas IS. Pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas, kurdamas IS, nesivadovauja jos kūrimo tvarka – nepatvirtino privalomos dokumentacijos, kaupia jautrius duomenis apie asmenis ir teikia juos kitoms institucijoms iš neįteisintos ir nebaigtos kurti IS.

Ministerijos taikomos kontrolės priemonės, padedančios užtikrinti teisės aktais nustatytą el. informacijos (duomenų) konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, vertintinos kaip nepakankamos. Tačiau pažymėtina, kad kai kuriose ministro valdymo sričiai priskirtose įstaigose yra sektinų IT projektų valdymo pavyzdžių.

Valstybės kontrolė Teisingumo ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias tobulinti ministerijos informacinių išteklių valdymą, taip pat rekomendavo įvertinti ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų gerąją praktiką ir pritaikyti ją kitose valdymo sričiai priskirtose įstaigose.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės informacinių išteklių valdymas Teisingumo ministerijoje


Papildoma informacija: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius, tel. (8 5) 266 6766, el. p. dainius.jakimavicius@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolėje vyksta seminaras „Vidaus kontrolės sukūrimas, tobulinimas ir vertinimas viešojo sektoriaus subjektuose", kuriame pristatomos Vidaus kontrolės sukūrimo, veikimo, tobulinimo bei vertinimo gairės viešojo sektoriaus subjektams.

Gairių rengėjų – Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos specialistų – teigimu, gairės padės auditoriams vertinti vidaus kontrolę, o viešojo sektoriaus subjektų atsakingiems asmenims – tinkamai sukurti ir palaikyti vidaus kontrolės funkcionavimą. Dokumentas parengtas išanalizavus skirtingų audito grandžių naudojamas viešojo sektoriaus subjektų vidaus kontrolės vertinimo metodikas, bendrus vertinimo aspektus.

Renginio, kuriame dalyvauja Finansų ministerijos, Lietuvos auditorių rūmų, Vidaus auditorių asociacijos ir Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai, metu bus pristatyti pagrindiniai vidaus kontrolės sukūrimo, veikimo, tobulinimo bei vertinimo principai, diskutuojama, kaip bendradarbiaujant ir vadovaujantis bendra metodika, vertinti vidaus kontrolės sistemą.

Valstybės kontrolė kartu su Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija įgyvendina 2011–2015 metų bendradarbiavimo programą, kurios pagrindinis tikslas – padėti gerinti viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę. Bendradarbiavimo šalys kasmet organizuoja bendrus renginius, kuriuose aptariamos audito metodikos naujovės, pristatomi metiniai audito rezultatai, dalijamasi sukaupta patirtimi. Įgyvendinant programoje numatytas priemones ir buvo parengtos minėtos gairės.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 266 6724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Šiandien tarptautinio ekspertinio vertinimo grupės nariai, vadovaujami Europos Audito Rūmų generalinio sekretoriaus Eduardo Ruiz-Garcia, Valstybės kontrolės kolektyvui pristatė Valstybės kontrolės veiklos ekspertinio vertinimo ataskaitą. Pagrindinis šio vertinimo tikslas buvo nustatyti, kiek Valstybės kontrolės atliekami auditai atitinka Tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus (TAAIS). Valstybės kontrolės veiklos vertinimą atliko aštuoni ekspertai iš Norvegijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų bei Europos Audito Rūmų. Ekspertai vertino pagrindinius Valstybės kontrolės finansinių (teisėtumo) ir veiklos auditų procesus, auditų atranką, planavimą, vykdymą, kokybės kontrolę, bendradarbiavimą su subjektais, audito ataskaitų rengimą, jų stebėseną po audito bei institucijos ryšius su Seimu.

Ekspertai konstatavo, jog Valstybės kontrolės audito praktika atitinka TAAIS reikalavimus, institucija tinkamai bendrauja su suinteresuotomis šalimis, turi veiksmingus kokybės kontrolės ir ataskaitų teikimo procesus, gerą auditų dokumentavimo sistemą, auditus atlieka greitai.

„Ekspertų išvados patvirtino, jog dirbame teisinga linkme, o mūsų atliekami auditai atitinka aukščiausius tarptautinius audito standartus. Šis vertinimas yra institucijos brandos ir kiekvieno jos darbuotojo kompetencijos bei pastangų įvertinimas. Dėkoju ekspertams už šį darbą ir rekomendacijas, kurios padės siekti dar efektyvesnio auditų poveikio valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai“, – po ataskaitos pristatymo sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Ataskaitoje pažymima, jog Valstybės kontrolė turi reikiamą kompetenciją ir gebėjimus veiklai vykdyti: institucijoje dirba įvairų išsilavinimą ir kompetenciją turintys auditoriai, galintys atlikti įvairių sričių auditus. Ekspertai taip pat akcentavo konstruktyvų bendradarbiavimą su audituojamaisiais subjektais: auditoriai su subjektais reguliariai aptaria audito kriterijus, o rengiant audito ataskaitas atsižvelgiama į subjektų parengtus veiksmų planus audito rekomendacijoms įgyvendinti.

Ekspertai gerai įvertino ir Valstybės kontrolės auditų dokumentavimo, priežiūros ir peržiūros sistemą. Jų teigimu, institucija tinkamai ir skaidriai dokumentuoja visą audito procesą, todėl audito rezultatų apskaitos sistemoje kaupiamą vertingą informaciją rekomendavo išnaudoti dar efektyviau. Valstybės kontrolės rengiamos auditų ataskaitos, pasak ekspertų, aiškios ir tinkamos struktūros bei apimties, daug dėmesio skiriama rekomendacijoms.

Vertindami Valstybės kontrolės ir Seimo bendradarbiavimą, ekspertai bendravo ir su Seimo Audito komiteto nariais. Pasak ekspertų, komiteto nariai Valstybės kontrolę vertina kaip svarbiausią partnerį, su kuriuo siekiama bendro tikslo – gerinti finansų valdymą ir atskaitomybę, suvokia jos nepriklausomumo, funkcijų ir rezultatų svarbą, turi pakankamai galimybių prisidėti prie audito temų pasirinkimo. Ekspertų nuomone, šį bendradarbiavimą ir toliau būtina stiprinti organizuojant daugiau formalių ir neformalių susitikimų, apsikeitimų nuomonėmis, konferencijų.

Valstybės kontrolės ekspertinio vertinimo ataskaitoje taip pat pateiktos rekomendacijos, kurios prisidės prie institucijos veiklos gerinimo.

Rytoj Valstybės kontrolės veiklos ekspertinio vertinimo ataskaitą ekspertai pristatys Seimo Audito komitete.


 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 266 6724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolė ir 57 Lietuvos savivaldybių audito ir kontrolės tarnybos pasirašė susitarimus bendradarbiauti atliekant 2014 m. savivaldybių finansinius (teisėtumo) auditus. Institucijos įsipareigojo dalytis profesine audito patirtimi, gerąja praktika, suderinti audito strategijas ir plėtoti bendradarbiavimą išorės auditų klausimais.  

Prieš penkerius metus Valstybės kontrolės auditorių kartu su savivaldybių kontrolieriais atliktos pavienės audito procedūros paskatino ieškoti būdų, kaip šį procesą formalizuoti ir padaryti abiem pusėms priimtinu kolegišku darbų pasidalijimu, siekiant nedubliuoti vieni kitų darbo. Šis procesas išsirutuliojo į partnerystės iniciatyvą – jau penktus metus iš eilės su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis pasirašomi abipusiai naudingi bendradarbiavimo susitarimai.

Valstybės kontrolė, būdama aukščiausioji audito institucija ir teikdama išvadą Lietuvos Respublikos Seimui dėl Nacionalinio ataskaitų rinkinio, turi gauti užtikrinimą, kad savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditai yra atlikti tinkamai ir kokybiškai. Savivaldybių kontrolieriai teikia savivaldybių taryboms išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo. Rengiant šią išvadą, būtina užtikrinti, kad finansinio (teisėtumo) audito metu buvo įvertintos visos savivaldybėje nustatytos klaidos ir pažeidimai. Todėl savivaldybių kontrolieriai turi naudotis ir Valstybės kontrolės auditorių atliktu darbu. Bendradarbiavimo susitarimai yra tokio rezultato garantas.

„Tikiu, kad atsakomybė prieš save ir kolegas iš kitos institucijos, planavimas ir sprendimų priėmimas bei užduočių atlikimas tarpusavyje bendradarbiaujant, skatins atliekamų auditų efektyvumą ir jų kokybės gerinimą, padės profesionaliau parengti audito ataskaitas ir išvadas“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybės kontrolierė įteikė padėkas už ypač efektyvų, profesiniu pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą vienuolikos savivaldybių kontrolieriams: Kėdainių rajono, Vilniaus miesto, Kauno miesto, Marijampolės, Mažeikių rajono, Joniškio rajono, Šalčininkų rajono, Palangos miesto, Akmenės rajono, Širvintų rajono ir Šiaulių miesto.    



Papildoma informacija: 3-iojo audito departamento direktorė Regina Rudokienė, tel. (8 5) 266 6779, el. p. regina.rudokiene@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt    

Valstybės kontrolėje vyko labdaringa akcija „Pyragų diena“. Pietų pertraukos metu darbuotojai savo iškeptais pyragais vaišino kolegas, o šie aukojo pinigus. Labdaringos akcijos metu buvo surinkta per tris tūkstančius litų, kurie bus skirti vaikų, gyvenančių nepasiturinčiose arba socialinės rizikos šeimose, paramai.

„Džiaugiuosi, kad mūsų institucijoje dirba tiek gerų, padėti vargingai gyvenantiems pasiruošusių žmonių. Vos prieš trejus metus pradėta organizuoti labdaros akcija suburia vis daugiau kolegų. Smagu, kad galime ne tik kartu darniai dirbti, bet ir vieningai dalyvauti socialinėse akcijose“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Pernai prieš Kalėdas už Valstybės kontrolės darbuotojų paaukotus pinigus buvo išpildytos šešių vaikų svajonės.  

Valstybės kontrolės kolektyvas mielai prisijungia ir prie kitų institucijoje organizuojamų socialinių akcijų – prieš Kalėdas tradiciškai renkama drabužių labdara, kuri perduodama organizacijoms, besirūpinančioms tais, kuriems reikalinga pagalba, dešimtmetį vyksta kasmetinė neatlygintinos kraujo donorystės akcija.
 

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolės Kauno skyriuje vyko Seimo Audito komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame buvo aptarta valstybinio audito ataskaita „Dėl savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“. Posėdyje taip pat dalyvavo Valstybės kontrolės, Kauno miesto ir rajono savivaldybių,  Lietuvos savivaldybių asociacijos bei Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai.

Posėdyje buvo aptariamos audito metu nustatytos sisteminės problemos ir joms spręsti pateiktos rekomendacijos. Auditoriai konstatavo, kad savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai.

Taip pat buvo diskutuota apie bendrą Valstybės kontrolės auditorių ir savivaldybių kontrolierių darbą atliekant savivaldybių finansinius (teisėtumo) auditus.

Seimo Audito komitetui buvo pristatytas Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su savivaldybių auditus atliekančiomis užsienio aukščiausiomis audito institucijomis. Rugsėjį Vilniuje sėkmingai surengus tarptautinį darbinį susitikimą savivaldybių audito klausimais, Valstybės kontrolė pasiūlė įkurti savivaldybių audito darbo grupę Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijoje EUROSAI.

Komunikacijos skyrius, vedėja Violeta Kiburytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 611 52051, el. p. violeta.kiburyte@vkontrole.lt