Valstybės kontrolė Asmens dokumentų išrašymo centre prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjo auditą „Biometrinių asmens dokumentų gamyba“. Audito tikslas – įvertinti biometrinių asmens dokumentų išdavimo valdymą ir kontrolę. Audito metu bus siekiama nustatyti, ar biometrinių asmens dokumentų išdavimo procesas yra efektyvus, saugus ir tinkamai įgyvendinamas.

Tai tarptautinis lygiagretusis auditas, kurį pernai inicijavo ir koordinuoja Šveicarijos federalinė audito institucija, pirmininkaujanti EUROSAI šalių aukščiausiųjų audito institucijų informacinių technologijų (IT) darbo grupei. Septynios EUROSAI aukščiausiosios audito institucijos (Belgijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Portugalijos, Šveicarijos ir Turkijos) išreiškė susidomėjimą atlikti šios aktualios srities auditą – įvertinti biometrinių asmens dokumentų išdavimo proceso efektyvumą ir rezultatyvumą, informacijos saugą. Audito rezultatai bus pristatyti šių metų pabaigoje.

Lygiagrečiojo audito metu keletas aukščiausiųjų audito institucijų atlieka pasirinktų vertinimo sričių auditą ta pačia tema, taikydamos bendrus vertinimo metodus, pvz.: vertinant IT valdymą, numatyta taikyti COBIT IT valdymo ir audito metodiką, pagrįstą gerąja IT valdymo ir vadovavimo praktika.

Valstybės kontrolė COBIT metodiką jau devintus metus taiko IT audito procesuose, aktyviai dalyvauja šią metodiką verčiant į lietuvių kalbą.

Papildoma informacija: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius, tel. (8 5) 266 6766, el. p. dainius.jakimavicius@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vedėja Violeta Kiburytė, tel.(8 5) 266 6794, 8 611 52051, el. p. violeta.kiburyte@vkontrole.lt   

Centralizuotų viešųjų pirkimų, vykdomų per centrinę perkančiąją organizacija VšĮ „ƒCPO LT“, vertė nuo 2008 m. iki 2012 m. išaugo beveik 28 kartus ir 2012 m. siekė 234,8 mln. Lt. Šiais metais pirkimų per „CPO LT“ apimtys turėtų augti dar sparčiau, nes, įsigaliojus naujoms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos privalės įsigyti prekes, paslaugas ir darbus tik centralizuotai, jei kitu būdu negali jų įsigyti pigiau ir greičiau. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu siekė įsitikinti, ar vykdant centralizuotus viešuosius pirkimus per „CPO LT“ racionaliai naudojamos viešojo sektoriaus lėšos.

„Centralizuotai vykdant viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos turi galimybę išvengti sudėtingų ir ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, tačiau ne visuomet užtikrinama per „CPO LT“ perkamų prekių, paslaugų ir darbų kokybė bei mažesnė jų kaina“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu paaiškėjo, kad perkančiosios organizacijos nepakankamai komunikuoja su „CPO LT“ ir pastaroji neturi informacijos apie nepatikimus tiekėjus bei sutarčių vykdymo kokybę. Pasitaiko atvejų, kai pristatomos nekokybiškos, brangesnės arba ne tos prekės, kai suteikiamos nekokybiškos paslaugos ar darbai.

Be to, šiuo metu veikiantis elektroninis CPO.lt katalogas sukurtas neįvertinus didėjančio naudotojų skaičiaus, pirkimo kategorijų plėtros,  užsakymų įvairovės, o  įdiegti tobulesnę katalogo versiją vėluojama, todėl jo privalumais negali pasinaudoti visi centralizuotų pirkimų dalyviai. Dėl CPO.lt katalogo techninių trūkumų ir  tiekėjų skundų teismui, stabdančių pirkimo procedūras, „CPO LT“ ne visada užtikrina nepertraukiamą naudojimąsi katalogu.

Vertinant vaistų įsigijimą paaiškėjo, kad per „CPO LT“ perkamų vaistinių preparatų kaina daugeliu atvejų mažesnė, nei perkant savarankiškai, tačiau neretai pasitaiko, kai perkančiosios organizacijos neturi galimybės įsigyti vardinių vaistinių preparatų, nes juos tiekia vienintelis gamintojas, kuris ne visada šią prekę pasiūlo. Be to, vaistinių preparatų įsigijimo sutartis sudaroma 6 mėnesiams, nėra galimybės jos pratęsti, todėl užsakydamos mažesnius vaistų kiekius sveikatos priežiūros įstaigos moka aukštesnę kainą. Pažymėtina, kad „CPO LT“ siekia keisti esamą situaciją tobulindama preliminariosios sutarties sąlygas.  

Šiuo metu „CPO LT“ veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Dėl padidėjusio darbo krūvio prireiks daugiau „CPO LT“ personalo, o nuolat plečiant CPO.lt katalogo asortimentą didės išlaidos preliminariosioms sutartims administruoti. Norint efektyvinti įstaigos veiklą ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, veiklos administracinės išlaidos galėtų būtų padengiamos renkant administravimo mokestį iš tiekėjų.

Valstybės kontrolė Ūkio ministerijai ir „CPO LT“ pateikė rekomendacijas, padėsiančias racionaliau naudoti valstybės lėšas ir administracinius išteklius.

Valstybinio audito ataskaita: Centralizuoti viešieji pirkimai
 

Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas, tel. (8 5) 266 6716, el. p. mindaugas.milciunas@vkontrole.lt  

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės vadovaujama delegacija  dalyvauja Šiaurės, Baltijos šalių ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovų susitikime Stokholme (Švedija), kur aptariami gilėjančios Europos integracijos keliami iššūkiai valstybiniams auditoriams.

Susitikimo dalyviai diskutavo apie pokyčius ekonominio valdymo srityje, jų  įtaką atskaitomybei bei susijusioms struktūroms, ieškojo sprendimų,  padėsiančių stiprinti  nacionalinių audito institucijų poveikį esant naujoms aplinkybėms.

Kiekvienos susitikime dalyvaujančios šalies atstovai pristatė per pastaruosius dvejus metus aukščiausiosios audito institucijos veikloje įvykusius pokyčius. Buvo akcentuota, kad per šį laikotarpį visos institucijos auditus pradėjo atlikti pagal tarptautinius audito bei ISSAIs standartus. Taip pat kalbėta apie pokyčius viešojo sektoriaus apskaitos sistemose, institucijų struktūrinius pokyčius,  atliekamus aukščiausiųjų audito institucijų ekspertinius vertinimus, dalyvavimą tarptautinėje veikloje.

Daugumai susitikimo dalyvių aktuali tema buvo fiskalinės sutarties įgyvendinimo procesas. Šia tema savo įžvalgomis pasidalijo Suomijos valstybinės audito institucijos atstovai, kurie sutarties įgyvendinimui ruošiasi jau nuo praėjusių metų.

Susitikime taip pat aptarta Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir su ja susijusių projektų audito atlikimo galimybės. Pranešimą šia tema skaitė valstybės kontrolierė G. Švedienė, kuri pasiūlė galimas bendrų auditų temas. Šiuo metu jau yra baigti 23 projektai, kuriuos įgyvendino Baltijos jūros regiono šalys. Viename projekte („Prevencinių veiksmų prieš prekybą žmonėmis įgyvendinimas bei tarptautinės paramos ir apsaugos aukoms ir rizikos grupėms suteikimas“), kuris bus baigtas šiais metas, dalyvauja ir jam vadovauja Lietuva.

Švedijoje vykstančiame susitikime dalyvauja atstovai iš Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Danijos ir Farerų salų.

Šiaurės, Baltijos šalių ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijųvadovų susitikimai vyksta kartą per dvejus metus.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar žemės ūkio srities mokesčių lengvatos taikomos efektyviai. Žemės ūkio veiklos subjektai į apmokestinimo sistemą įtraukti nuo 2009 metų, jiems yra nustatytos lengvatinės apmokestinimo sąlygos. Tačiau apmokestinant žemės ūkio subjektus nebuvo išsamiai įvertintos jų mokamų mokesčių administravimo priemonės ir būdai.  

„Lietuvos mokesčių įstatymuose nustatytos 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos. Tai reiškia, kad žemės ūkio subjektams taikomi mažesni mokesčių tarifai, supaprastintos mokesčių schemos, kitos lengvatos. Valstybė turi žinoti, kiek ir dėl kokių priežasčių negauna pajamų ir ar mokesčių lengvatas taikyti yra tikslinga, – pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Mokesčių lengvatomis taikomos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, tačiau prieš jas nustatant nebuvo numatytas tinkamas jų administravimas“.

Siekiant įvertinti, ar mokesčių lengvatos taikomos tinkamai, būtina žinoti, kiek žemės ūkio subjektų gali jomis naudotis ir kokios yra pajamos, gaunamos iš šios veiklos. Auditoriai konstatavo, kad informacija apie žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis kaupiama trijuose registruose, kuriuos valdo ir tvarko skirtingos institucijos. Visų registrų paskirtis ir registravimui taikomi reikalavimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, viename registre yra registruota 197 tūkst. fizinių asmenų valdų, o kitame žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis nustatytas 259 tūkst. fizinių asmenų. Be to, dviejuose iš trijų registrų registracija nėra privaloma, o viename gali būti užregistruoti ir asmenys, kurie iš tikrųjų nevykdo žemės ūkio veiklos. Todėl nustatyti, kiek Lietuvoje yra subjektų, realiai vykdančių žemės ūkio veiklą, yra sudėtinga.

Valstybiniai auditoriai taip pat konstatavo, kad yra deklaruojamos ne visos iš žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos, nors tokia prievolė yra numatyta. Neturint tikslių duomenų apie šias pajamas, susidaro situacija, kai mokesčių lengvatomis gali naudotis asmenys, kuriems jos nepriklauso. Pajamų dydis lemia trijų žemės ūkio srities mokesčių lengvatų, skirtų juridiniams asmenims, ir 12 lengvatų, skirtų fiziniams asmenims, taikymą.   

Audito metu nustatyta, jog neišnaudojamos visos priemonės, kad žemės ūkio srities mokesčių lengvatos būtų administruojamos tinkamai. Patikrinę kelių dešimčių fizinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktas finansines ataskaitas, auditoriai nustatė, kad 84 proc. asmenų metinėse pajamų deklaracijose nurodyti 8,7 mln. Lt prastesni žemės ūkio veiklos rezultatai. Norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos parama, fiziniai asmenys turi atitikti ekonominio gyvybingumo rodiklius, taigi NMA pateikiamose ataskaitose jie gali būti suinteresuoti parodyti pelningą veiklą, tuo tarpu siekdami išvengti mokesčių, VMI teikiamose gyventojų pajamų deklaracijose gali nurodyti mažesnes pajamas arba netgi nuostolingą veiklą.

Valstybės kontrolė VMI ir Žemės ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti rezultatyvesnį žemės ūkio srities mokesčių lengvatų administravimą.


Valstybinio audito ataskaita: „Žemės ūkio srities mokesčių lengvatos“

Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, tel. (8 5) 266 6736, el. p. romualda.masiulioniene@vkontrole.lt   

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Vyriausybės nutarimu įsteigus draudimo bendrovę UAB „Būsto paskolų draudimas“, 2000 metais Lietuvoje buvo pradėtas vykdyti būsto kreditų draudimas. Būsto kreditų draudimas sudarė galimybes gyventojams, gaunantiems reguliarias pajamas, bet negalintiems sukaupti ar neturintiems reikiamo pradinio įnašo bankui, įsigyti būstą su mažesniu pradiniu įnašu ar be jo. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius penkerius metus bendrovė patiria vien nuostolius, o jos prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti skiriama valstybės lėšų, Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino šios draudimo bendrovės veiklos rezultatyvumą.

„UAB „Būsto paskolų draudimas“ kaip pelno siekiančios draudimo įmonės veiklos tęstinumas kelia pagrįstų abejonių, nes bendrovė nebedraudžia kreditų, t. y. nebevykdo veiklos, dėl kurios buvo įsteigta, jos vykdoma išieškojimo veikla neužtikrina pakankamų pinigų srautų, o be papildomų valstybės lėšų injekcijų ji yra nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Bendrovės įstatuose nurodyta, kad jos veiklos tikslas – vykdyti kredito draudimą ir vykdant šią veiklą siekti maksimalaus pelno. Prasidėjus ekonominei krizei ir sumažėjus bankų skolinimui bei daliai žmonių netekus darbo, sudarytų būsto kreditų draudimo sutarčių sparčiai mažėjo, 2012 m. – 2013 m. nebuvo sudaryta nė viena kreditų daugiabučiams namams modernizuoti draudimo sutartis, o 2013 m. nesudaryta nė viena būsto kreditų draudimo sutartis.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, bendrovės veikla buvo pertvarkyta į draudžiamųjų įvykių tyrimą ir išieškojimą, tačiau tai neužtikrina pakankamų pinigų srautų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Iki 2013 metų vidurio išieškota 14 proc. bankams išmokėtos draudimo išmokų sumos – iš 240,8 mln. Lt bankams išmokėtos sumos išieškota 33,3 mln. Lt. Išmokos bankams dėl draudžiamųjų įvykių ir itin nedidelė išieškota iš skolininkų suma turėjo lemiamą įtaką bendrovės patirtiems nuostoliams. Nuo 2009 metų bendrovės veiklos rezultatas – beveik 170 mln. Lt nuostolio.

Be to, nuo 2011 m. bendrovė neatitinka draudimo įmonei privalomo reikalavimo dėl draudimo techninių atidėjinių padengimo tinkamu turtu. Nevykdant šio reikalavimo ir bendrovės valdybai nepateikus Lietuvos bankui sprendimo dėl bendrovės veiklos perspektyvų, 2013 m. lapkričio mėn. buvo sustabdyta jos draudimo veiklos licencija.  

Nepaisant nurodytų problemų, valdymo organų sprendimais į bendrovę toliau investuojamos valstybės lėšos įstatiniam kapitalui didinti (157 mln. Lt) bei teikiamos paskolos, tačiau nesprendžiama, ar dabartinės formos ir dydžio bendrovės veikla dar kelis dešimtmečius yra ekonomiškai pagrįsta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ administruoja 35 tūkst. galiojančių draudimo sutarčių, bei tai, kad  bendrovė nebegali sudarinėti naujų draudimo sutarčių, o paskutinė sutartis baigsis 2047 metais, Valstybės kontrolė ragina Finansų ministeriją pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiklos tęstinumo tikslingumo ir (ar) bendrovės veiklos modelio pertvarkymo.

Valstybinio audito ataskaita: „UAB „Būsto paskolų draudimas“: abejotinas veiklos tęstinumas“


Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, tel. (8 5) 266 6736, el. p. romualda.masiulioniene@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Tarptautinė informacinių sistemų valdymo ir audito asociacija ISACA sausio 10 d. išleido informacinių technologijų specialistams skirtą leidinį lietuvių kalba „COBIT 5. Organizacijos IT valdymo ir vadovavimo metodika“. Tai informacinių technologijų valdymo metodika, naudojama organizacijų informacinių technologijų valdymo, audito ar kokybės užtikrinimo klausimais. Lietuviškasis leidinio vertimas yra vienas iš pirmųjų pasaulyje – anksčiau ši metodika buvo išleista tik ispanų, kinų, japonų, vokiečių, rumunų, rusų, arabų ir prancūzų kalbomis.

Pasak Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktoriaus,  asociacijos ISACA Lietuva Tyrimų direktoriaus ir standartų koordinatoriaus Dainiaus Jakimavičiaus, šis leidinys bus aktualus ne tik informacinių sistemų audito ir kontrolės srityje dirbantiems specialistams, bet ir visiems informacinių technologijų specialistams ir jų vadovams, siekiantiems efektyviai planuoti ir valdyti informacinius išteklius bei užtikrinti aukščiausią informacinių sistemų kokybę ir saugą.  Minėta metodika pateikia informacinių technologijų valdymo tikslus ir principus, susiedama organizacijos veiklos tikslus ir informacinių technologijų teikiamas galimybes.  Metodikoje taip pat pateikiama informacinių technologijų valdymo geroji praktika, jos taikymo metodai ir vertinimo kriterijai. Valstybės kontrolė naudoja COBIT kaip pagrindinę metodinę priemonę atliekamiems informacinių technologijų auditams.

„COBIT 5. Organizacijos IT valdymo ir vadovavimo metodika“ lietuvių kalba išleista tarptautinės asociacijos ISACA Lietuva iniciatyva. Rengiant leidinio vertimą, asociacijai ISACA Lietuva talkino ir Valstybės kontrolės informacinių sistemų auditoriai Dainius Jakimavičius, Živilė Kindurytė ir Rimgaudas Gamulis. Leidinio vertimui nebuvo naudojami Lietuvos biudžeto pinigai, jis parengtas iniciatyvinės grupės savanoriškais pagrindais.  

Tarptautinė informacinių sistemų valdymo ir audito asociacija ISACA vienija daugiau kaip 110 tūkstančių narių iš daugiau nei 180-ties šalių. Organizacijai priklauso informacinių technologijų  specialistai, kuriantys informacinių technologijų valdymo ir audito standartus, atliekantys tyrimus šioje srityje, skleidžiantys pažangią patirtį ir gerąją praktiką, skatinantys efektyvų informacijos, sistemų ir technologijų valdymą ir kontrolę. Asociacija turi daugiau kaip 200 nacionalinių ISACA skyrių, vienas iš jų – asociacija ISACA Lietuva, įsteigta 2002 metais. Asociacijai ISACA Lietuva priklauso daugiau kaip šimtas Lietuvos informacinių technologijų profesionalų, dauguma jų turi pasaulyje pripažįstamus CISA, CISM, CGEIT, CRISC sertifikatus.

Leidinį nemokamai galima atsisiųsti iš ISACA interneto svetainės adresu http://www.isaca.org/COBIT/Pages/COBIT-5-Lithuanian.aspx .

Papildoma informacija: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius, tel. (8 5) 266 6766, el. p. dainius.jakimavicius@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 266 6724, el.p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Šiandien pradedamas Valstybės kontrolės kaip aukščiausiosios audito institucijos veiklos ekspertinis vertinimas, kurį atliks devyni ekspertai iš Europos Audito Rūmų, Norvegijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų. Ekspertinio vertinimo tikslas – nustatyti, ar Valstybės kontrolės veikla atitinka tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus bei tarptautinę gerąją praktiką, įvertinti Valstybės kontrolės ryšius su Seimu ir audituojamomis institucijomis bei gauti nepriklausomų tarptautinių ekspertų rekomendacijas dėl Valstybės kontrolės veiklos tobulinimo.

Pradėdama pirmąjį Valstybės kontrolės veiklos ekspertinio vertinimo grupės susitikimą, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė išreiškė pasitikėjimą, kad profesionalūs ir turintys gilias valstybinio audito žinias ekspertai nuodugniai ir objektyviai išnagrinės Valstybės kontrolės veiklą ir pateiks rekomendacijas, kaip ją tobulinti bei didinti valstybinio audito efektyvumą. „Siekiame, kad visuomenė labiau pasitikėtų valstybinio audito ataskaitomis, todėl norime būti tikri, jog mūsų valstybiniai auditoriai dirba pagal aukščiausius tarptautinius audito standartus. Užsienio ekspertų atliekamas mūsų veiklos vertinimas suteiks galimybę pasitikrinti, ar einame teisingu keliu bei progą patobulinti valstybinio audito procesą Lietuvoje“, – pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Tarptautinių ekspertų grupė, kuriai vadovauja Europos Audito Rūmai, Valstybės kontrolės veiklą analizuos ir vertins visus 2014 metus. Ekspertai nagrinės, kaip sudaroma Valstybės kontrolės metinė audito programa, pasirinktinai peržiūrės jau atliktus Valstybės kontrolės auditus, išanalizuos taikomas audito metodikas ir praktikas, audito kokybės užtikrinimo procesą, bendradarbiavimą su Seimu, susitiks ne tik su valstybiniais auditoriais, bet ir su Valstybės kontrolės audituotais subjektais. Vertinimas bus atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) parengtu klausimynu ir pasirašytu supratimo memorandumu. Šių metų pabaigoje ekspertai pateiks Valstybės kontrolės veiklos vertinimo ataskaitą ir rekomendacijas, kaip tobulinti veiklą ir didinti valstybinio audito efektyvumą.

Tai jau trečiasis Valstybės kontrolės veiklos ekspertinis vertinimas. 2000 m. Valstybės kontrolės veiklą vertino SIGMA (bendra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos iniciatyva) ekspertai kartu su kolegomis iš  Europos Audito Rūmų, Danijos ir Prancūzijos aukščiausiųjų audito institucijų. Antrasis vertinimas vyko 2005 m., jį atliko SIGMA kartu su valstybinio audito ekspertais iš Airijos, Danijos, Škotijos ir Vokietijos aukščiausiųjų audito institucijų.


Papildoma informacija: Audito plėtros departamentodirektorius Mindaugas Macijauskas, tel. (8 5) 266 6772, el. p. mindaugas.macijauskas@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel.(8 5) 266 6792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar valstybinės ir savivaldybių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus. „Audito rezultatai parodė, kad Vidaus reikalų ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas audituojamu laikotarpiu neužtikrino, kad visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir turtą“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Priešgaisrinę saugą Lietuvoje vykdo valstybės ir savivaldybių institucijos. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai šiai funkcijai vykdyti per metus skiriama apie 190 mln. Lt. Savivaldybėms perduotai priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 50 mln. Lt.

Beveik  pusė gaisrų 2010–2012 metais kilo miesteliuose ir kaimo vietovėse, kuriose gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, tačiau juose žuvo beveik dvigubai daugiau žmonių nei mieste.  Nors į miesteliuose ir kaimo vietovėse kilusius gaisrus kaip pirmosios pajėgos dažniausiai atvyksta savivaldybių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai, tačiau neturint specialios aprangos ir kvėpavimo aparatų, jie ne visada gali pradėti žmonių gelbėjimo darbus. Ne visi ugniagesiai aprūpinti specialiąja uniforma, galinčia apsaugoti juos nuo rizikos veiksnių, kvėpavimo aparatus turi mažiau nei penktadalis savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (SPT) ugniagesių. Audito metu nustatyta, kad ugniagesių aprūpinimas asmeninės apsaugos ir ryšio priemonėmis organizuojamas netinkamai.

Teisės aktuose aiškiai neapibrėžta ir nedetalizuota, kokius darbus turi vykdyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai gesindami gaisrus ir vykdydami gelbėjimo darbus. To neapibrėžus, negalima numatyti, kokiomis priemonėmis ir technika privalu juos aprūpinti. Todėl yra atvejų, kai skirtingų rajonų SPT atlieka tik tam tikrus gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į tai, kokią įrangą, techniką ar priemonių turi. Pavyzdžiui, Jurbarko SPT ugniagesiai gelbėja skęstančiuosius, nes turi valčių, gelbėjimo ratų, liemenių, o Rokiškio SPT gali likviduoti naftos produktų išsiliejimo į aplinką padarinius, nes turi tam pritaikytą automobilį.

Audito metu nustatyta, kad nepakankami ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškieji ištekliai – dalis (apie 20 proc.) ugniagesių pareigybių yra neužimtos, trūksta ugniagesių  budinčioms pamainoms suformuoti. Todėl dažnai pamainoje budi ir į gaisrus vyksta ne visos sudėties ugniagesių komandos. Pavyzdžiui, pernai vasarį Kupiškio rajone gesinti ūkinį pastatą atvyko dvi ugniagesių komandos, kurių ekipažuose buvo po vieną ugniagesį, todėl jie tik vežiojo vandenį ir negalėjo atlikti pagrindinės – gaisro gesinimo funkcijos.  

Atlikus auditą taip pat paaiškėjo, kad ne visi ugniagesiai turi reikiamą kompetenciją. 15 proc. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių neturi ugniagesio kvalifikacijos, todėl nėra tinkamai pasirengę gesinti gaisrus.

Taip pat nustatyta, kad ne visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi tinkamą ir pakankamą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką bei įrangą, per 60 proc. gaisrinių automobilių – daugiau nei dešimties metų senumo. Todėl būna atvejų, kai gesinti gaisrą tenka siųsti septynis automobilius, nes trys iš jų nuvykę į vietą sugenda.

Audito metu konstatuota, kad trūksta technikos, reikalingos atlikti gesinimo ir gelbėjimo darbus aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose. Nors pagal nustatytus minimalius reikalavimus kiekvienoje savivaldybėje turi būti bent po vienerias 20-ties metrų ilgio automobilines kopėčias, 21-oje savivaldybėje jų nėra. Neturėjo jų ir Kelmės rajono ugniagesiai, kai degė Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas. Automobilines kopėčias atsiuntė Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, tačiau tam prireikė bemaž valandos laiko.

Išanalizavę gautus dokumentus valstybiniai auditoriai nustatė, kad ne visuomet tinkamai organizuojama gaisrų prevencinė veikla. Prevencinių priemonių trūksta tuose objektuose, kuriuose dažniausiai kyla gaisrai, t. y. gyvenamosios paskirties pastatuose.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių ir priešgaisrinės saugos funkcijai atlikti skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir geresnį gaisrų kilimo, žmonių žūties ir turto sunaikinimo gaisro metu rizikos šalies mastu valdymą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Vidaus reikalų ministerijai ir  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.


Valstybinio audito ataskaita: Ar priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus?


Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja  Sigita Gorovniova, tel. (8 5) 266 6748, el.p. sigita.gorovniova@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė patvirtino 2014 m. valstybinio audito programą, kurioje numatyti 109 auditai (38 iš jų – veiklos ir 71 finansinis (teisėtumo) auditas).

„Kaip ir praėjusiais metais, prioritetine veiklos auditų sritimi išlieka viešojo sektoriaus valdymo tobulinimas bei visuomenei teikiamų viešojo sektoriaus paslaugų prieinamumas ir efektyvumas. Daug dėmesio bus skiriama valstybės institucijų vaidmeniui ginant žmogaus teises, taip pat informacinių išteklių valstybės įstaigose saugumui. Finansinių (teisėtumo) auditų metu vertinsime audituojamų subjektų (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis bei valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą“, – pristatydama 2014 metų audito programą sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

2014 metais finansiniai (teisėtumo) auditai bus atliekami keturiolikoje ministerijų, aštuoniuose išteklių ir mokesčių fonduose (Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo, Garantinio, VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo), Valstybės iždo, Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių) ir kitose valstybės institucijose. Iš viso Valstybės kontrolė planuoja audituoti 25,5 mlrd. Lt valstybės biudžeto lėšų.

Siekiant suaktyvinti valstybės vaidmenį ginant žmogaus teises, bus atliekami prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje organizavimo, psichikos sveikatos apsaugos organizavimo, vaiko minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimo,  neformaliojo vaikų švietimo organizavimo, socialinių paslaugų vyresniojo amžiaus žmonėms ir imigracijos procesų valdymo veiklos auditai.

Be to, bus vertinamas teisinis prekybos el. erdvėje reglamentavimas ir lošimų bei didžiųjų loterijų organizavimo priežiūra. Taip pat bus vertinama žemės naudojimo valstybinė kontrolė, finansinės rizikos valdymas valstybės  įmonėse, palankios investicinės aplinkos formavimas, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas elektros energetikos sektoriuje ir kitos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei tarptautinės paramos lėšų finansuojamos sritys.

Informacinių sistemų srityje bus vykdomas tarptautinis biometrinių asmens dokumentų gamybos proceso auditas, kuriame dalyvaus Šveicarija, Belgija, Norvegija, Latvija, Vokietija ir kitos šalys, kurių asmens dokumentų išdavimo procesas artimas Lietuvai. 2014 metais bus baigtas Lietuvos koordinuojamas tarptautinis mūsų šalies, Danijos, Norvegijos, Lenkijos, Ukrainos, Bulgarijos, Kroatijos ir Armėnijos nacionalinių parkų auditas. Nacionalinių auditų pagrindu Valstybės kontrolė parengs bendrą ataskaitą, kurią planuojama pasirašyti 2014 m. Hagoje  vyksiančio EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) kongreso metu.

Šiais metais bus atliekamas policijos informacinių išteklių valdymo ir elektroninių paslaugų plėtros auditas. Taip pat bus vertinama, ar Lietuvos valstybinės įstaigos pasirengusios atremti kibernetines grėsmes.

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų auditai apims 2004–2006, 2007–2013 ir 2014–2020 m. finansavimo periodus. 2014 m. bus baigti devyni ir pradėti trys Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų auditai.


2014 m. valstybinio audito programa

Papildoma informacija: Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas, tel. (8 5) 266 6772, el. p. mindaugas.macijauskas@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6724, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt