Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl studijų paskolų sistemos – jos naudingumo, valstybei tenkančių įsipareigojimų ir skolinimosi sąlygų studentams – Valstybės kontrolė atliko auditą, siekdama nustatyti, ar valstybės remiamų paskolų sistema didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sudaro sąlygas taupyti valstybės lėšas.

1998–2013 m. studentams iš valstybės lėšų buvo teikiamos valstybės paskolos studijų įmokai mokėti, 2003–2009 m. be minėtų paskolų – ir paskolos gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms užsienyje. Nuo 2009 m. pasikeitė studijų paskolų finansavimo šaltinis ir iš kredito įstaigų lėšų pradėta teikti valstybės remiamas paskolas. „Pasikeitusios studijų paskolų sąlygos padidino galimybes studentams gauti šias paskolas, tačiau negalime teigti, kad dėl to padidėjo aukštojo mokslo prieinamumas. Audito rezultatai taip pat parodė, kad valstybei šiuo metu efektyvu šias paskolas teikti iš kredito įstaigų lėšų, tačiau turėtų būti užtikrinama, kad būtų vertinama ilgalaikė valstybės išlaidų didėjimo rizika“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Atlikus auditą paaiškėjo, kad šiuo metu iš kredito įstaigų lėšų teikiamų valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygos palankesnės nei iš valstybės lėšų iki 2009 m. teiktų valstybės paskolų, nes suteikta galimybė jas imti visiems studentams, be to, paskoloms teikti skiriama daugiau lėšų. Kita vertus, valstybės remiamų paskolų atidėjimo ir grąžinimo sąlygos studentams yra ne tokios palankios kaip iš valstybės lėšų teiktų paskolų, nes jų grąžinimas prasideda anksčiau, gali būti atidėtas tik esant mažoms pajamoms, o tęsiant studijas toje pačioje ar aukštesnėje studijų pakopoje negalimas grąžinimo atidėjimas.

Valstybinių auditorių nuomone, šalyje vykdoma aukštojo mokslo prieinamumo stebėsena nepakankamai sisteminga ir išsami, todėl švietimo  politikos formuotojai neturi pakankamai įrodymų dėl valstybės remiamų paskolų poveikio aukštojo mokslo prieinamumui.

Audito metu taip pat nustatyta, kad pradėjus teikti valstybės remiamas paskolas iš kredito įstaigų lėšų, sumažėjo Valstybinio studijų fondo ir aukštųjų mokyklų administracinė našta ir valstybės lėšų poreikis, paskolos išduodamos greičiau, todėl valstybei šiuo metu efektyvu šias paskolas teikti tokiu būdu. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija neužtikrina, kad būtų prognozuojamos paskolų grąžinimo tendencijos ilguoju laikotarpiu, todėl tinkamai neįvertinama valstybės išlaidų didėjimo rizika.

Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias valdyti išsamią informaciją apie studijų paskolų poveikį aukštojo mokslo prieinamumui bei tinkamai įvertinti valstybės išlaidų studijų paskoloms didėjimo riziką.
 

Valstybinio audito ataskaita: Studijų paskolų sistema


Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Gegužės 27–28 d. Valstybės kontrolėje vyksta  metinis Tarptautinės aukščiausių audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Profesinių standartų komiteto Vidaus kontrolės standartų pakomitečio narių susitikimas. Į Vilnių atvyksta daugiau nei 30 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuoti ir dalytis INTOSAI gerojo valdymo standartų taikymo viešajame sektoriuje patirtimi. Susitikime pakomitečio atstovai ir kitos dalyvaujančios šalys pristatys veiklos rezultatus, aptars ir dalysis patirtimi vidaus kontrolės viešajame sektoriuje sistemos diegimo ir tobulinimo klausimais, aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) ir jų partnerių – institucijų, atsakingų už vidaus kontrolės diegimą viešajame sektoriuje – bendradarbiavimo rezultatais. Taip pat bus aptartas naujas veiklos planas 2014–2016 metams, kurio vienas iš pagrindinių prioritetų yra peržiūrėti INTOSAI gerojo valdymo standartus, susijusius su viešojo sektoriaus institucijų atsiskaitymu už vidaus kontrolę bei rizikos valdymu.

Profesinių standartų komitetas buvo pirmasis komitetas, į kurį įstojo Valstybės kontrolė, tapusi INTOSAI nare 1992 m. „Vienas iš šalies aukščiausiosios audito institucijos uždavinių yra įvertinti vidaus kontrolės efektyvumą ir kurti gerojo valdymo standartus viešajame sektoriuje, todėl Valstybės kontrolė aktyviai dalyvauja pakomitečio veikloje ir šis susitikimas yra puiki galimybė pasidalyti tarptautine vidaus kontrolės viešajame sektoriuje tobulinimo patirtimi ir per metus susikaupusiomis įžvalgomis“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Tai jau trečią kartą Valstybės kontrolei patikėtas organizuoti INTOSAI renginys. Jo metu Valstybės kontrolėje svečiuosis Austrijos, Bangladešo, Belgijos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos Federacijos AAI, INTOSAI atitikties standartų pakomitečio Sekretoriato (Norvegija), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), Tarptautinės apskaitininkų federacijos (IFAC), Lenkijos ir Lietuvos finansų ministerijų atstovai.

1992 m. įsteigtas INTOSAI Vidaus kontrolės standartų komitetas 2005 m. buvo reorganizuotas į INTOSAI Profesinių standartų komiteto Vidaus kontrolės standartų pakomitetį, kuriam nuo 2010 m. pirmininkauja Lenkijos AAI. Pakomitetis turi 28 nares – įvairių pasaulio šalių AAI – ir 1 stebėtoją – tarptautinį Vidaus auditorių institutą. Pagrindinis pakomitečio veiklos tikslas yra vystyti programą, kuri sukurtų bei palaikytų efektyvią vidaus kontrolę viešajame sektoriuje. Daugiau informacijos apie Vidaus kontrolės standartų pakomitetį galima sužinoti šiuo adresu.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitiko su Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) pirmininku Krzysztofu Kwiatkowskiu. Dvišalio susitikimo metu buvo aptartos abiem institucijoms aktualios temos – tolesnis regioninis Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos AAI bendradarbiavimas, diskutuotinos temos birželio mėnesį vyksiančio Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) kongreso metu, rugsėjo mėnesį Lietuvoje organizuojamas tarptautinis susitikimas savivaldybių audito klausimais, tolesnis dvišalis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose galimybės.

„Su Lenkijos aukščiausiąja audito institucija palaikome gerus profesinius ryšius, glaudžiai bendradarbiaujame nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Mūsų šalys turi nemažai panašumų, todėl  turime ko vieni iš kitų pasimokyti, galime pasidalyti patirtimi sprendžiant panašias problemas, keistis gerąja audito praktika, efektyviais abiem šalims aktualių klausimų sprendimais, metodologijos patirtimi“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

2014 metų rudenį Lietuvos ir Lenkijos AAI kartu su Bulgarijos, Norvegijos, Kroatijos, Danijos ir Ukrainos AAi paskelbs bendro tarptautinio nacionalinių parkų 2010–2012 m. audito ataskaitą.

Lenkijos AAI pirmininko K. Kwiatkowskio pageidavimu, svečias kartu su valstybės kontroliere G. Švediene ir Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje Jarosławu Czubińskiu lankėsi Antakalnio kapinėse ir padėjo gėlių prie paminklo Sausio 13-osios aukoms atminti.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Pilieti, tu esi tikrasis valstybės turto ir finansų šeimininkas. Sužinok, kaip tavo sumokėtus mokesčius naudoja valstybės institucijos ir įstaigos – sek Valstybės kontrolės paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

„Tikiuosi, kad Valstybės kontrolės prisijungimas prie šio populiaraus socialinio tinklo palengvins informacijos sklaidą ir pagerins piliečių supratimą apie valstybės aukščiausiosios audito institucijos veiklą. Čia – trumpai, paprastai ir operatyviai apie tai, ką darome, kokius rezultatus turime, kaip dirbame ir gyvename institucijoje. Čia mums abipusiai bus lengva bendrauti ir tai, tikiuosi, paskatins jus labiau domėtis Valstybės kontrolės veikla“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Institucijos paskyroje bus dalijamasi atliktų auditų rezultatais, skelbiamos gyventojų apklausos, rašoma apie kasdienius institucijos darbus. Šiame tinkle bus atspindėtas ir vidinis institucijos gyvenimas.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Kultūros vertybių registre 2012 metų pabaigoje buvo 554 dvarų nekilnojamojo paveldo objektai. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, kaip 2005–2013 metų laikotarpiu buvo organizuojamas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas. „Vis dar neišspręstos dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apskaitos, finansavimo, pagalbos jų valdytojams problemos. Todėl dažnai neaišku, kuriuos objektus, kodėl ir kaip valstybė saugo. Be to, parengti ne visi paveldo objektų apsaugos dokumentai, o tvarkant tuos, kuriems šie dokumentai parengti, ne visada laikomasi paveldosaugos reikalavimų.  Apie 80 proc. Kultūros vertybių registre esančių dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų yra blogos fizinės būklės ir nyksta“,  – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Atlikus auditą paaiškėjo, kad dabartiniame Kultūros vertybių registre esančių kultūros paveldo objektų statusas ir nustatyti apsaugos tikslai ne visada atitinka objektų tikrąją kultūrinę vertę, nes iš senojo registro jie buvo perkelti neatlikus vertinimo. Be to, moksliniai tyrimai atlikti ir vertingosios savybės nustatytos mažai daliai nekilnojamųjų objektų, todėl jų apskaita yra netiksli bei neinformatyvi ir ne visada aišku, kurias vertybes reikėtų siekti išsaugoti prioriteto tvarka. Kyla grėsmė, kad nebus išsaugoti vertingiausi dvarų paveldo objektai. Dėl šių apskaitos trūkumų teisinė apsauga taikoma daliai paveldosauginiu požiūriu abejotinos vertės, sunykusių kultūros paveldo objektų, todėl vykdoma jų stebėsena, naudojami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos galima būtų skirti vertingų objektų apžiūrai.

Tinkamą paveldo objektų saugojimą apsunkina ir tai, kad ne visi su jais susiję juridiniai faktai yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jų valdytojai gali nežinoti, kad objektai yra saugomi ir vykdyti statybos ar rekonstrukcijos darbus be Kultūros paveldo apsaugos departamento leidimo.

Taip pat nustatyta, kad dvarų nekilnojamasis kultūros paveldas finansuojamas neturint aiškių prioritetų, lėšos dažniausiai skiriamos dvarų avaringai būklei pašalinti ir būtiniems tvarkybos darbams. Tačiau vėliau, neskiriant finansavimo, netvarkomi dvarai nyksta.

Auditoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad dvarų valdytojai nepakankamai skatinami tvarkyti kultūros vertybes. Trūksta bendros informacijos apie galimybes gauti finansavimą tvarkybai iš kitų valstybinių institucijų ir kitą pagalbą. Dvarų valdytojai taip pat pasigenda metodinių rekomendacijų dėl dvarų pritaikymo įvairiai paskirčiai, gerosios praktikos pavyzdžių.

Pažymėtina, kad apie 74 proc. dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų yra nevientisos teritorijos ir turi kelis valdytojus, todėl dėl jų skirtingų interesų ir finansinės padėties sunku priimti bendrus sprendimus dėl tvarkybos darbų. Be to, 82 proc. šių objektų nėra parengti apsaugos reglamentai, įvardijantys, ką ir kaip reikėtų išsaugoti, nereglamentuotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų būklės kaitos vertinimas, todėl negalima laiku nustatyti pažeidimų ir imtis prevencinių priemonių.

Siekiant užtikrinti dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tinkamą apskaitą, apsaugą, priežiūrą, naudojimą ir išvengti vertingiausių iš jų galimų praradimo atvejų, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo apsaugos departamentui.


Valstybinio audito ataskaita: „Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo užtikrinimas“


Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt