Išanalizavusi 2014 metais baigtų finansinių (teisėtumo) auditų rezultatus, Valstybės kontrolė apibendrino viešajame sektoriuje dažniausiai daromas klaidas ir pažeidimus. Ši informacija išsiųsta ministerijoms ir paskelbta Valstybės kontrolės interneto svetainėje. „Siekdami didinti audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai, apibendrinome dažniausiai pasitaikančias valstybės turto valdymo ir biudžeto vykdymo klaidas bei rekomendavome, kaip jų išvengti. Toks klaidų apibendrinimas – puiki pagalba institucijoms mokytis iš svetimų klaidų ir nekartoti savųjų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Atliekant auditus pastebėta, kad dar ne visos valstybės institucijos ir įstaigos išmoko tvarkytis pagal naujus apskaitos standartus, pradėtus taikyti 2010-aisiais. Apibendrinus auditų rezultatus matyti, kad valstybės institucijos dažnai klydo apskaitydamos žemę, nekilnojamąsias ir kilnojamąsias kultūros vertybes, investicijas, skaičiuodamos turto nuvertėjimą, sudarydamos finansines ataskaitas.

Be to, auditoriai atkreipė audituojamų subjektų dėmesį į tai, kad programoms finansuoti įstaigos neretai pirmiausia naudoja valstybės biudžeto asignavimus, o ne biudžetinių įstaigų pajamas. Dažni ir tokie atvejai, kai, užuot grąžinus į biudžetą, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nepanaudoti asignavimai avansu sumokami už darbus, prekes ir paslaugas.

Valdant ir naudojant valstybės turtą daugiausia sunkumų viešajam sektoriui kėlė viešieji pirkimai, tolesnis nenaudojamo turto likimas, investicijų planavimas ir naudojimas, gyvenamųjų patalpų ir kito turto nuoma.

Nustatytų klaidų apibendrinimą Valstybės kontrolė atlieka antrus metus iš eilės. Deja, kai kurios klaidos kartojamos kasmet. „Matome, kad ne visų institucijų finansininkai noriai priima mūsų siūlomą geranorišką pagalbą. Todėl kaip ir kasmet, metų pradžioje vyksiančiuose susitikimuose su ministrais pateiksiu jų vadovaujamose institucijose kartojamų klaidų sąrašus ir paprašysiu akyliau vertinti darbuotojų pareigingumą ir kompetencijas“, – sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.
 

Papildoma informacija: Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva,
tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Spalio 28-29 dienomis Vilniuje vyksta tarptautinės Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) seminaras „Atitikties auditas: Atitikties audito gairių (TAAIS 400 ir 4000-4999) taikymas ir geroji praktika“. Pasidalyti profesinėmis žiniomis ir tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standartų taikymo patirtimi, įgyti naujų žinių, mokytis ir dirbti kartu su kolegomis susirinko daugiau nei 60 seminaro dalyvių: auditorių, audito grupių vadovų, metodologų.
 
„Vienas valstybinių auditų tikslų – skatinti valdymo skaidrumą ir atskaitomybę. Šiame kelyje mums labai padeda tarptautinių  aukščiausiųjų audito institucijų standartų taikymas audituojant viešąjį sektorių. Tačiau svarbu pripažinti ir tai, kad tarptautinius standartus taikančios aukščiausiosios audito institucijos susiduria su tam tikrais iššūkiais. Būtent todėl turime susitikti ir pasidalyti savo patirtimi ir gerąja praktika bei kartu spręsti jų taikymo procese kylančius klausimus“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
 
Seminarą pradės Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Atitikties audito standartų pakomitečio, atsakingo už atitikties standartų aukščiausiosioms audito institucijoms rengimą, pirmininkas Jensas Gunvaldsenas. Jis seminaro dalyvius supažindins su pakomitečio veiklos rezultatais ir standartų tobulinimo planais. INTOSAI plėtros iniciatyvos atstovas Shofiqulas Islamas pristatys neseniai parengtus TAAIS taikymo atitikties audito srityje vertinimo instrumentą (iCAT) ir Atitikties standartų įgyvendinimo aukščiausiosioms audito institucijoms vadovą, kurį rengiant aktyviai dalyvavo Valstybės kontrolė.

Lietuvos, Latvijos, Turkijos, Suomijos, Estijos aukščiausiųjų audito institucijų auditoriai ir metodologai pristatys jų institucijose geriausią taikytiną praktiką, aptars metodologijos klausimus ir taikant atitikties audito standartus kylančias problemas. Kviestiniai svečiai pasidalys savo įžvalgomis ir praktiniais pavyzdžiais, kaip pasiekti efektyvesnį auditoriaus ir audituojamojo bendradarbiavimą.
 
Seminaro metu numatoma parengti išvadas, kurios padėtų dalyviams geriau spręsti problemas, kylančias atliekant atitikties auditus savo šalyse, o Atitikties audito pakomitečiui – tobulinti standartus.
 
EUROSAI yra viena iš septynių INTOSAI regioninių darbo grupių. Šiuo metu EUROSAI jungia 50 narių: 49 šalių aukščiausiąsias audito institucijas ir Europos Audito Rūmus. Valstybės kontrolė EUROSAI veikloje dalyvauja nuo 1993 m.
 
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Siekdama atsakyti į klausimą, ką ir kokiomis sąnaudomis sukuria mūsų valstybė, Valstybės kontrolė 2013 metų finansinių (teisėtumo) auditų metu įvertino, ar sprendimai tam tikroje valstybės investavimo srityje įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir visais atvejais atitinka visuomenės poreikius. „Kasmet vertindami valstybės investicijų planavimą pastebime, kad šiam procesui pakankamai dėmesio neskiria tiek valstybės politiką formuojančios valstybės institucijos ir įstaigos, tiek savivaldybės. Investicijų valdymo srityje būtini sisteminiai ir neatidėliotini pokyčiai, kad būtų veiksmingai ir lanksčiai reaguojama į aplinkos pasikeitimus ir ekonomikos iššūkius“, – apibendrindama auditų rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditų metu nustatyta, kad institucijos ir įstaigos (Krašto apsaugos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos, Lietuvos kariuomenė ir Aplinkos projektų valdymo agentūra) nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir valstybės kapitalo investicijoms, kurios nebuvo įtrauktos į Valstybės investicijų 2013–2015 metų programą, 2013 metais panaudojo 26,7 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Dėl šios priežasties programos vykdymo ataskaita nerodo visų valstybės investicijų – joje nėra duomenų apie šių lėšų panaudojimą.

Aiškindami, kodėl investicijų projektų vykdymas užsitęsia, yra sustabdomas ar atidedamas, daugelis audituotų subjektų pagrindine priežastimi nurodė lėšų stoką. Pritrūkus lėšų tenka keisti prioritetus, gautą finansavimą nukreipiant projektams, kuriems to labiausiai reikia.

Ydinga valstybės investicinių projektų planavimo praktika susiklostė švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos ministrų valdymo srityse. Neužbaigus tęstinių projektų, planuojami ir pradedami vykdyti nauji, kurie ankstesniais metais nebuvo įtraukti į valstybės investicijų programą.

Nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje nepradėta įgyvendinti Greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo programa, todėl nėra planuotos lėšų ekonomijos – jos išleidžiamos senų ir dažnai gendančių automobilių priežiūrai ir remontui.

Taip pat paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi ilgalaikės socialinių paslaugų įstaigų investicijų strategijos, o socialinės globos įstaigų investicijų projektų atrankos tvarka ir patvirtinti kriterijai neužtikrina objektyvios projektų atrankos.

Auditoriai konstatavo, kad didžioji dalis laisvės atėmimo vietų nebus laiku modernizuotos, todėl nuteistieji ir toliau bus kalinami netinkamomis sąlygomis, o už tai teks mokėti kompensacijas.

Savivaldybėse nebaigtų švietimo ir kultūros įstaigų projektų vykdymo laikotarpis siekia 10 ir daugiau metų, dėl to jie praranda aktualumą, jų įgyvendinimas brangsta.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai ir Vyriausybės vykdoma politika planuojant ir skirstant lėšas investicijų programai vykdyti apsiriboja atskirų ūkio sektorių poreikiais ir daugiau remiasi atskiromis iniciatyvomis. Trūksta sisteminio požiūrio ir investicijų naudojimo koordinavimo tarp investavimo sričių.

Audituotoms institucijoms ir įstaigoms Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, padėsiančias efektyviau įgyvendinti valstybės investicijų projektus, užtikrinti investicijų politikos tęstinumą, kryptingumą ir tikslingumą bei pasiekti, kad savivaldybės būtų labiau suinteresuotos projektų įgyvendinimo efektyvumu.


Valstybinio audito ataskaita: Kaip valstybė investuoja: 2013 metų valstybės kapitalo investicijų vykdymo vertinimas
 

Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6724, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Lietuvoje statutiniai pareigūnai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, todėl, kaip ir visi šalies gyventojai, turi teisę jų pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). 2013 metais už statutinius pareigūnus į PSDF buvo pervesta 92 mln. Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Atsižvelgiant į sunkų ir neretai pavojingą pareigūnų darbą, jiems suteikta teisė gauti daugiau nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų (tokių kaip profilaktiniai sveikatos patikrinimai, gydytojo specialisto konsultacijos, reabilitacija ir kt.) nei kitiems šalies gyventojams. Šios pareigūnų sveikatos priežiūros paslaugos neapmokamos iš PSDF, o papildomai remiamos valstybės biudžeto lėšomis. Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kuriai pavesta organizuoti pareigūnų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, šiam tikslui kasmet skiriama apie 7,5 mln. Lt.

„Vidaus reikalų ministerija neužtikrino, kad valstybės biudžeto lėšos pareigūnų sveikatos priežiūrai būtų naudojamos taupiai, o teikiamos paslaugos būtų vienodai prieinamos visiems šalies pareigūnams“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditorių teigimu, trūksta aiškaus reglamentavimo, kokios sveikatos priežiūros paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, todėl už suteiktas analogiškas paslaugas vienais atvejais apmokama iš valstybės biudžeto, kitais – iš PSDF lėšų. Taip pat nenustatytos pareigūnų profilaktinių sveikatos patikrinimų kainos (atlikti analogišką patikrinimą VRM įsteigtame  Medicinos centre valstybei kainavo du kartus brangiau nei kitose sveikatos priežiūros įstaigose). Nenustatyta pareigūnų reabilitacijos, apmokamos ne iš PSDF, o iš valstybės biudžeto, tvarka, todėl neaišku, kokiems susirgimams esant, kokios reabilitacijos paslaugos turi būti remiamos valstybės biudžeto lėšomis ir kokia tvarka vykdoma pareigūnų reabilitacija. Tik aiškiai įvardijus visas pareigūnų sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo atvejus, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek pareigūnams bus aišku, kokios jiems teikiamos paslaugos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto, kokios iš PSDF, o už kurias turi susimokėti patys pareigūnai.

Pareigūnų profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir imunoprofilaktikos paslaugos teikiamos ir Medicinos centre Vilniuje, ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose (dar penkiuose šalies miestuose). Tačiau tai yra vienintelės paslaugos, priartintos prie jų gavėjų. Visos kitos papildomai iš valstybės biudžeto remiamos paslaugos pareigūnams teikiamos tik dviejose VRM įsteigtose įstaigose – Medicinos centre (paslaugos koncentruotos Vilniuje, o Kaune veikia tik odontologijos kabinetas) ir Trakų medicininės reabilitacijos centre. Todėl daugiausia jomis naudojasi Vilniaus apskrityje gyvenantys ir (ar) tarnaujantys pareigūnai. Per 90 proc. apklaustų pareigūnų nurodė, kad esant sveikatos sutrikimams jie kreipiasi į jų gyvenamojoje vietoje esančias, o ne į VRM įsteigtas sveikatos priežiūros įstaigas, nes taip yra patogiau (nereikia mokėti už kelionę, papildomai gaišti laiką ir pan.). Pavyzdžiui, daugiau nei pusė apklaustų pareigūnų, turėjusių teisę į reabilitacijos paslaugas, nesikreipė į VRM įsteigtas įstaigas vien dėl to, kad jos yra per toli nuo jų gyvenamosios vietos. Todėl pusei iš jų už reabilitaciją kitose sveikatos priežiūros įstaigose teko susimokėti savo lėšomis.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad VRM turėtų steigti įstaigas, padedančias įgyvendinti tik jos veiklos sričiai priskiriamas funkcijas, t. y. organizuoti papildomai iš valstybės biudžeto finansuojamų pareigūnų sveikatos paslaugų teikimą. Organizuoti bendrą asmens sveikatos priežiūrą pavesta savivaldybėms ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau Medicinos centro ir Trakų medicininės reabilitacijos centro teikiamomis paslaugomis naudojasi tiek pareigūnai, tiek kiti asmenys. Pavyzdžiui, Medicinos centro Vilniaus filialas turi per 14 tūkst. pacientų ir tik 22 proc. iš jų – pareigūnai.

LR Vyriausybei, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijoms pateiktos rekomendacijos, kaip valstybės biudžeto lėšas naudoti taupiau, o pareigūnų sveikatos priežiūrą organizuoti efektyviau.


Valstybinio audito ataskaita: Statutinių pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimas


Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova, tel. (8 5) 266 6748, el. p. sigita.gorovniova@vkontrole.lt     

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt    

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė dalyvauja kasmetiniame Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) šalių aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) ir Europos Audito Rūmų (EAR) vadovų Ryšių palaikymo komiteto (RPK) susitikime, skirtame finansų valdymo iššūkiams ir atsakui į juos aptarti. Pagrindinė šių metų susitikimo tema – minėtų institucijų bendradarbiavimo stiprinimo galimybės.

Susitikime, kuriam pirmininkauja EAR pirmininkas Vitoras Caldeira, Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto vicepirmininkas Igoris Šoltes pristatys 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES AAI ir Audito Rūmų bendradarbiavimo.

EAR narys Kevinas Cardiffas pasidalys įžvalgomis dėl neseniai EAR paskelbtos apžvalgos ES atskaitomybės ir audito srityje („Spragos, veiksmų dubliavimas ir uždaviniai: ES atskaitomybės ir viešojo audito sistemos padėties apžvalga“).

Išsamios diskusijos vyks ir kitomis ES AAI aktualiomis temomis – strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas ir bendras Europos bankų priežiūros mechanizmas. EAR požiūrį šiais klausimais debatuose pristatys EAR nariai Henrikas Otbo ir Nevenas Mates.

Ryšių palaikymo komitetas apžvelgs skirtingas audito sritis nagrinėjančių darbo grupių veiklos rezultatus ir ataskaitas, priims su šia veikla susijusias rezoliucijas, susipažins su informacija apie valstybėse narėse atliekamus ES lėšų panaudojimo auditus, numatys 2015 m. veiklos prioritetus.

Tradiciniu darbotvarkės klausimu apie ES lėšų audito naujienas pasisakys Danijos, Lenkijos ir Lietuvos AAI atstovai. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pasidalys Valstybės kontrolės patirtimi vykdant Struktūrinės paramos audito institucijos funkciją. Pasak G. Švedienės, pagrindiniai ES paramos lėšų auditavimo iššūkiai artimiausius trejus metus bus susiję su pasirengimu atlikti 2014–2020 m. audito institucijos funkcijas ir dėl dviejų persidengiančių programavimo periodų daugiau kaip dvigubai padidėsiančiomis darbo apimtimis, nes per artimiausius kelerius metus Valstybės kontrolė bus atsakinga ir  už 2007–2013 m. metinius auditus bei šio laikotarpio uždarymo auditą. „Abiejų laikotarpių auditai yra panašios apimties. Kasmet teikiame nuomonę dėl kelių milijardų litų išlaidų, deklaruotų Europos Komisijai, ir dėl 29 institucijų valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, patikriname apie 70 mokėjimo prašymų. Todėl, persidengiant finansiniams laikotarpiams, būtina darbus atlikti dukart efektyviau, nes papildomų žmogiškųjų išteklių tam neturime“, – sako valstybės kontrolierė G. Švedienė.

Darbo pietų metu EAR narys Alexas Brenninkmeijeris pristatys Audito Rūmų nuomonę dėl Europos Komisijos kovos su korupcija priemonių ataskaitos. Jos aptarime dalyvaus Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato viešųjų pirkimų direktorius Joaquimas Nunes de Almeida.

2015 m. susitikimui, kuris vyks Rygoje, pirmininkaus Latvijos valstybės kontrolė, kuri šį susitikimą rengs kaip Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai renginį.
 

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva,  tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemę. Apie 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos išauginama nusausintose žemėse, todėl melioracija Lietuvoje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar Žemės ūkio ministerija tinkamai formuoja ir vykdo valstybės politiką melioracijos srityje ir ar savivaldybės tinkamai prižiūri valstybei priklausantį melioracijos turtą. „Žemės ūkio ministerija ne visas jai nustatytas funkcijas melioracijos srityje vykdė tinkamai, todėl nežinoma visos melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklė ir jos pokyčiai, negalima efektyviai planuoti melioracijos darbų“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditoriai konstatavo, kad Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatytas melioracijos turto privatizavimo iki 2015 metų planas nebus įgyvendintas, nes Žemės ūkio ministerija neparengė visų reikalingų teisės aktų projektų. Todėl valstybei ir toliau neapibrėžtą laiką teks papildoma našta – rūpintis turtu, iš kurio naudos gauna melioruotos žemės sklypų savininkai.

Taip pat nustatyta, kad ministerijos parengtoje 2012–2014 metų Melioracijos programoje išdėstyti vertinimo kriterijai nėra aiškiai išskirti, sudaryti nesilaikant hierarchinio principo, abstraktūs. Nerengiamos metinės programos įgyvendinimo ataskaitos, todėl nėra galimybės vertinti pasiektus programos tikslus.

Žemės ūkio ministerijai neužtikrinus, kad nuo 2004 metų būtų sukurta ir funkcionuotų grafinė melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų bazė, yra nežinoma viso valstybei priklausančio melioracijos turto būklė, negalima efektyviai planuoti melioracijos darbų. Taip pat nežinomas ir tikslus lėšų poreikis, reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausančio melioracijos turto tinkamai priežiūrai. Ministerija nevertino, ar savivaldybės lėšų poreikį melioracijos funkcijai vykdyti apskaičiuoja pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.

Valstybei priklausantį melioracijos turtą pavesta prižiūrėti savivaldybėms. Audito metu nustatyta, kad jos kasmet nušienauja tik apie 2 proc. visų valdomų melioracijos griovių (pagrindinės melioracijos sistemos dalies), o penktadalis savivaldybių griovių iš viso nešienauja. Audito metu vertintose Alytaus, Pasvalio, Šilutės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse per metus melioracijos specialistai apžiūri ir įvertina mažiau kaip 7 proc. drenažu nusausintos žemės būklę. Melioracijos griovių šiose savivaldybėse apžiūrima mažiau kaip 9 proc., o nušienaujama – iki 5 proc., todėl jų būklė nuolatos blogėja, o melioracijos sistemų efektyvumas mažėja.

Valstybės kontrolė Žemės ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias formuoti efektyvesnę valstybės politiką melioracijos srityje, įgyvendinti turto pertvarką ir mažinti valstybei tenkančią melioracijos turto priežiūros naštą.


Valstybinio audito ataskaita: Valstybei priklausančio melioracijos turto priežiūra


Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, tel. (8 5) 266 6736, el. p. romualda.masiulioniene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šią savaitę Vilniuje vykusiame tarptautinės profesinės audito organizacijos EUROSAI Aplinkosaugos audito darbo grupės 12-ajame susitikime Valstybės kontrolė patvirtinta šios grupės Priežiūros komiteto nare.

Komiteto tikslas – nustatyti strateginę kryptį, teikti patarimus ir paramą EUROSAI Aplinkosaugos audito darbo grupei. „Aplinkosauga yra sritis, neturinti sienų ir šios srities problemos dažnai yra bendros ir aktualios daugeliui šalių. Svarbu formuoti vieningą atskirų valstybių požiūrį, sutelkti auditorių gebėjimus spręsti aktualias problemas. Be to, aplinkos apsaugos auditas turi būti orientuotas į ateitį, o ne tik spręsti jau iškilusias problemas, todėl mūsų institucijai svarbu dalyvauti šios darbo grupės Priežiūros komiteto veikloje“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Priežiūros komitetą sudaro 10 narių, kurių kadencijos trukmė sutampa su darbo grupės Strateginio ir veiklos plano galiojimo trukme. Priežiūros komiteto nariai atrenkami atsižvelgiant į šiai darbo grupei priklausančių aukščiausiųjų audito institucijų regioninį pasiskirstymą bei aktyvų dalyvavimą darbo grupės veikloje. Šiuo metu naujojo priežiūros komiteto sudėtyje yra Estijos, Europos Audito Rūmų, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Slovėnijos ir Ukrainos aukščiausiųjų audito institucijų atstovai.

EUROSAI Aplinkosaugos audito darbo grupės susitikimai vyksta kasmet. Į juos susirenka Europos aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų atstovai, kurie dalijasi aplinkosaugos audito žiniomis, gerąja praktika, savo darbo rezultatais, supažindina kolegas su audito metodikos ir auditų atlikimo naujovėmis.
 

Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Vaida Barizienė, tel. 266 6831, el. p. vaida.bariziene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar Lietuvoje maisto sauga užtikrinama tinkamai. „Palyginę trijų metų duomenis galime teigti, kad maisto sauga užtikrinama vis efektyviau ir tai duoda apčiuopiamos naudos. Pavyzdžiui, ligų protrūkių dėl maisto tvarkytojų veiklos skaičius ir susirgusių asmenų skaičius per du metus sumažėjo maždaug du kartus. Tačiau nesaugūs ir nekokybiški maisto produktai vis dar pasiekia vartotojus“, – komentuodama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.   

Lietuvoje valstybinę maisto kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su jai pavaldžiu Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu, kuris atlieka rizikos vertinimą ir laboratorinius maisto tyrimus. Auditoriai  priekaištų neturėjo nei dėl maisto tvarkymo subjektų tikrinimo procedūrų, nei jų periodiškumo. Pasienio veterinarijos postuose, kur tikrinamos visos iš trečiųjų šalių įvežamos pašarų ir maisto siuntos, tikrinimų ir laboratorinių tyrimų skaičius didėja, o pažeidimų nustatoma vis mažiau (2012 m. buvo nustatyta 2,8 proc. pažeidimų, 2011 m. – 2,1 proc., 2013 m. – 0,7 proc.).

Viešojo maitinimo įstaigose patikrinimų taip pat daugėja, tačiau čia nustatomų pažeidimų lygis trejus metus iš eilės išlieka aukštas – per 40 proc. Ketvirtadalis šių pažeidimų – reikšmingi, už juos buvo taikytos poveikio priemonės. Auditoriai taip pat pažymi, kad priemonės, užtikrinančios genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolę, nėra pakankamos. GMO mėginių tyrimų atliekama mažai (0,014 proc. visų tyrimų), nors pažeidimų dalis, palyginti su kitais pažeidimais – triskart didesnė. Be to, šių tyrimų skaičius nuo 2008 m. sumažėjo daugiau nei tris kartus.   

Valstybiniai auditoriai atsitiktinės atrankos būdu atliko kai kurių maisto produktų tyrimus. Buvo nustatyta, kad viename (iš dviejų) dešrelių mėginyje baltyminių mėsos pakaitalų kiekis leidžiamą normą viršijo daugiau nei 6 kartus, o fosfatų kiekis leistiną maisto priedo kiekį viršijo abiejuose mėginiuose. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas netiria pridedamo fosfatų kieko mėsos gaminiuose, nes tyrimais nėra galimybės atskirti natūraliai mėsoje susidarančio fosfatų kiekio nuo pridėto. Bendras (t. y. ir pridedamas, ir susidarantis natūraliai) leistinas jo kiekis gaminiuose nėra reglamentuotas. Todėl bet koks fosfatų perviršis gali būti aiškinamas kaip susidaręs natūraliai ir gamintojai gali tuo piktnaudžiauti.  

Auditoriai nustatė, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kur atliekami laboratoriniai maisto tyrimai, trečdalis įrangos naudojama ilgiau nei 10 metų, todėl didėja gedimų ir ilgiau užtrunkančių tyrimų rizika. Per metus atliekama per milijoną tyrimų, o pusė auditorių peržiūrėtos technikos genda 1-5 kartus per metus.

Audito rezultatai rodo ir tai, jog vartotojai ne visada tinkamai informuojami apie į rinką patekusius nesaugius maisto produktus.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateiktos rekomendacijos, padėsiančios efektyviau užtikrinti maisto saugą Lietuvoje.

Valstybinio audito ataskaita: Maisto saugos užtikrinimas
 

Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. (8 5) 266 6707, el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Šiandien valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitiko su Estijos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) generaliniu auditoriumi dr. Alaru Kariu. Dvišalio susitikimo metu buvo aptartos abiem institucijoms aktualios temos: tolesnis dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas su Europos Audito Rūmais, bendro darbo tarptautiniuose audituose galimybės. Taip pat buvo diskutuojama aktualiomis valstybės įmonių valdymo bei valstybės turto panaudojimo efektyvumo audito temomis, aptartisavivaldybių audito ir apsikeitimo valstybinio audito patirtimi ekspertų lygmeniu klausimai.

„Su Estijos aukščiausiąja audito institucija visuomet palaikėme glaudžius ryšius, tačiau svarbu kurti ir ateities planus. Vienas iš tokių bendrų darbų galėtų būti tarptautinis auditas, susijęs su „Rail Baltica“ projektu“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Po susitikimo Valstybės kontrolėje G. Švedienė ir A. Karis Seime susitiko su Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutiene, su kuria aptarė AAI ryšius su nacionaliniais parlamentais. Taip pat vyko susitikimas su Seimo Audito komiteto pirmininke Jolita Vaickiene.

Estijos AAI vadovas Alar Karis lankosi Lietuvoje spalio 6-9 dienomis ir dalyvauja tarptautinės profesinės audito organizacijos EUROSAI Aplinkos apsaugos darbo grupės 12-ajame susitikime.
 

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Spalio 6-9 dienomis Valstybės kontrolėje vyksta 12-asis Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Aplinkosaugos audito darbo grupės susitikimas, skirtas bioįvairovės apsaugos ir apklausos duomenų analizės klausimams aptarti. Kartu rengiamas ir infrastruktūros plėtros poveikio aplinkai audito seminaras, kurį ves Jungtinės Karalystės ir Estijos aukščiausiųjų institucijų auditoriai.

„Džiaugiuosi, kad šis svarbus Aplinkosaugos audito darbo grupės metinis susitikimas vyksta Lietuvoje. Didžiuojamės turėdami gražią gamtą, darome viską, kad ji būtų išsaugota, todėl kasmet atliekame įvairių sričių, darančių įtaką gamtos būklei, auditus, dalyvaujame tarptautiniuose aplinkosaugos audituose. Šiame renginyje galėsime pasidalyti su kitų šalių kolegomis šių auditų rezultatais bei išmoktomis pamokomis“, –apie susitikimą sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Renginyje dalyvauja atstovai iš 23 Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų, tarptautinių ir Lietuvos aplinkosaugos organizacijų bei akademinės bendruomenės. Susitikime Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė pristatys baigiamo tarptautinio nacionalinių parkų audito, atlikto kartu su kolegomis iš Bulgarijos, Danijos, Estijos, Kroatijos, Lenkijos, Norvegijos ir Ukrainos aukščiausiųjų audito institucijų, rezultatus. Pranešimą tema „Apklausų rezultatų panaudojimas audituose“ skaitys Audito plėtros departamento Audito metodikos skyriaus vyriausioji valstybinė auditorė Natalija Bryžachina.

EUROSAI Aplinkosaugos audito darbo grupės susitikimai – tai kasmet vykstantys forumai, sutelkiantys šiai darbo sričiai priklausančius valstybinius auditorius ir suteikiantys galimybę jiems dalytis žiniomis, supažindinti dalyvius su audito metodikos ir atlikimo naujovėmis, gerąja praktika bei savo darbo rezultatais.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei aštuonias išvadas – dėl 2013 m. valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Privatizavimo, Garantinio ir Rezervinio (stabilizavimo) išteklių fondų ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio bei skolos ataskaitų.

„Auditų rezultatai rodo, kad biudžetų vykdymo ataskaitos sudaromos be didesnių klaidų. Tačiau dėl Privatizavimo fondo finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo pareiškėme neigiamą nuomonę, nes pasigedome ne tik atidumo, bet ir kompetencijos tvarkant buhalterinę apskaitą. Naudojant fondų lėšas ir valdant turtą neišvengta ir teisės aktų pažeidimų“, – kalbėdama apie auditų rezultatus pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
 
Įvertinus valstybės biudžeto vykdymą, nustatyta, kad pažeidžiant teisės aktus buvo panaudota 84,7 mln. Lt, arba 0,3 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Šios lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, neekonomiškai, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, investicijas reglamentuojantį įstatymą, padarant žalą valstybei, pažeidžiant finansinę drausmę ar nesilaikant darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų. Be to, 45,8 mln. Lt valstybės biudžete nenumatytų išlaidų apmokėta tiesiogiai iš skolintų lėšų neperskirsčius jų per valstybės biudžetą.

Apibendrindami, kaip valdomas valstybės turtas, auditoriai pabrėžia, kad pažeidimų pobūdis daugelį metų iš esmės nesikeičia. Pavyzdžiui, valstybės turtu leidžiama naudotis neatlygintinai kitiems ūkio subjektams ir jiems gauti naudą, turtas perduodamas valdyti nepasirašius sutarčių, nekontroliuojama, ar perdavus valdyti, jis naudojamas pagal paskirtį, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomojamos įstaigose jau nedirbantiems asmenims ir už nepagrįstai mažą kainą, nuomojamas be viešojo nuomos konkurso, neteisingai apskaičiuojamas nuomos mokestis.

Vertinant Privatizavimo fondo lėšų ir turto valdymą nustatyta atvejų, kai Valstybės turto fondas nesiekė, nekontroliavo ir neužtikrino, kad jam patikėtas turtas būtų valdomas taip, kad iš jo valstybė gautų kiek galima daugiau naudos, savo neveikimu privačioms bendrovėms sudarė sąlygas gauti naudos neatlygintinai naudojantis valstybės turtu. Nustatyta, kad pagal panaudą perduotas technikos sporto šakoms plėtoti turtas buvo naudojamas ne pagal paskirtį.

Atlikus Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) auditą nustatyta, kad skiriant pinigus užimtumui didinti ir susijusioms įstaigoms išlaikyti nesiremta lėšų poreikio analize, išsamiais skaičiavimais ir 2013 m. į Užimtumo fondą pervesta 3,7 mln. Lt daugiau, nei šiam tikslui buvo patvirtinta 2013 m. fondo biudžete. Taip pat 640,6 tūkst. Lt fondo lėšų panaudota padengti Užimtumo fondo administravimo išlaidas, nors teisės aktuose toks lėšų naudojimas nėra numatytas.

Tarpusavyje nesuderinus teisės aktų nuostatų dėl kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų administravimą, Sodra 2013 m. negavo 15,2 mln. Lt pajamų už šių įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Apie šiuos neatitikimus buvo žinoma, tačiau atitinkami įstatymų pakeitimai nebuvo laiku inicijuoti. Fondo valdyba taip pat neišnaudojo galimybių iš dviejų komercinių bankų išreikalauti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme įteisintų nemokamų fondo lėšų apyvartos operacijų ir 2013 m. sumokėjo 15,2 mln. Lt už socialinio draudimo išmokų įskaitymą į gavėjų sąskaitas.

Taip pat nustatyta, kad 2013 m. Sodros teritoriniai skyriai dalį (iš viso 208 mln. Lt) motinystės (tėvystės) pašalpų, mokėtų vienam iš tėvų už vaikus nuo 1 iki 2 metų, mokėjo neišėjusiems vaiko priežiūros atostogų asmenims, be to, šias pašalpas skaičiavo taikydami nevienodus principus.

Atliekant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) auditą, Valstybinė ligonių kasa atsisakė pateikti visą auditui atlikti reikalingą informaciją apie ŽIV/AIDS užsikrėtusiems pacientams atliktus laboratorinius kraujo tyrimus, už kuriuos buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl negauta patikimų įrodymų, kad 794,2 tūkst. Lt šio biudžeto lėšų buvo sumokėta už faktiškai atliktus kraujo tyrimus.

Dėl audito metu nustatytų neatitikimų auditoriai negalėjo įvertinti ir 2,6 mln. Lt PSDF biudžeto lėšų, skirtų sumokėti už greitosios medicinos pagalbos centralizuotų dispečerinių tarnybų paslaugas, panaudojimo teisėtumo, nes šios paslaugos didesniu baziniu įkainiu apmokėtos tinkamai neįvertinus šių tarnybų atitikimo teisės aktuose tokiam apmokėjimui keliamiems reikalavimams.

Vertinant PSDF lėšų panaudojimą nustatyti ir viešųjų pirkimų pažeidimai. VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir VšĮ Kauno klinikos 588,2 tūkst. Lt PSDF biudžeto lėšų, skirtų jodo I-125 šaltiniams įsigyti, panaudojo pažeisdamos lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Šiuos principus pažeidė ir Valstybinė ligonių kasa atviro konkurso būdu vykdydama peritoninės dializės tirpalų viešąjį pirkimą (vertė – 3, 4 mln. Lt be PVM). Ji tirpalų pirkimo sąlygose nurodė tiekėjų konkurenciją ribojančias sąlygas. Ta pati įstaiga už 270,3 tūkst. Lt pirko nekokybiškus lęšiukus iš pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančio tiekėjo ir dėl netinkamai parengtų pirkimo sąlygų negalėjo pasinaudoti perkamų lęšiukų pavyzdžių bandymų rezultatais.

Sveikatos apsaugos ministerija, neturėdama įgaliojimų disponuoti PSDF lėšomis, Valstybinei ligonių kasai pavedė skirti papildomas tikslines fondo lėšas Vilniaus priklausomybės ligų centro išlaikymui, nors šis centras turėjo būti išlaikomas iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinė ligonių kasa šias lėšas (2 mln. Lt) skyrė Priklausomybės ligų gydymo programai vykdyti, nepagrindusi jų poreikio ir nesant paskirstymo kriterijų, nenurodžiusi jokių papildomų programos vykdymo užduočių, jų rezultatų ar įvertinimo kriterijų, kuriuos būtų turėjęs pasiekti centras.

Atlikus audito procedūras Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir Garantiniame fonduose reikšmingų klaidų nenustatyta. Audito metu Garantiniame fonde fiksuotos įmonių administratorių klaidos, kurių nepastebėjo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos specialistai, buvo geranoriškai ištaisytos ir 47,5 tūkst. Lt Garantinio fondo permoka dar auditui nepasibaigus buvo grąžinta į valstybės iždą.

Antrus metus iš eilės sudaromas ir nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys. Įvertinę 2013 m. nacionalinį ataskaitų rinkinį auditoriai pažymėjo, kad mūsų valstybei priklausančio turto vertė dar nėra žinoma, nes apskaitoje neregistruojama ir finansinėse ataskaitose nenurodoma miško žemės ir miško vertė, didelė dalis kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitoje užregistruotos simboline vieno lito verte, laisva valstybinė žemė neregistruota Nekilnojamojo turto registre ir neįvertinta pagal teisės aktų reikalavimus.

Atlikę auditus auditoriai konstatavo, kad Vyriausybė 2013 metais prisiimdama skolinius įsipareigojimus laikėsi teisės aktų reikalavimų, tačiau to negalima pasakyti apie kai kurias savivaldybes.

Šias išvadas Valstybės kontrolė iki spalio 10 d. pateiks svarstyti Seimui.


Valstybinių auditų ataskaitos: Dėl 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinio (teisėtumo) audito rezultatų; Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų; Dėl Rezerviniame (stabilizavimo) fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų; Dėl Privatizavimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų; Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų; Dėl Garantiniame fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų.

Valstybinio audito ataskaita Dėl 2013 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų ir skolinimosi teisėtumo;
Išvada Dėl 2013 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų ir skolinimosi teisėtumo.

Valstybinio audito ataskaita Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo;
Išvada Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo.

Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt