Lietuvoje vėžio kontrolės priemonės vykdomos nuo 1993 m., tačiau gyventojų sveikatos rodikliai negerėja, o sergamumas piktybiniais navikais nuosekliai didėja. Piktybiniai navikai – dažniausia mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar vėžio kontrolės priemonės vykdomos efektyviai. „Įvertinus 2010-2012 m. laikotarpį, nustatyta, kad šalyje nesudarytos prielaidos teikti vienodai prieinamas ir kokybiškas onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas. Be to, vėžio kontrolės priemonės nėra pakankamos“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu nustatyta, kad nėra aiškiai reglamentuota diagnostikos ir gydymo bei kitų svarbių paslaugų teikimo pacientams seka, nenustatyta, kas, kada ir kokiu mastu turėtų teikti pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis. Todėl specializuotose onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo įstaigose suteikiamos ir tokios paslaugos, kurias pagal kompetenciją gali teikti rajonų ar regionų ligoninės, šeimos gydytojai. Dėl šios priežasties pacientų ištyrimas ir bendras paslaugų teikimo laikas specializuotose gydymo įstaigose ilgėja. Be to, nacionaliniu lygmeniu nenustatyti planinių onkologinių paslaugų prieinamumo rodikliai – per kiek laiko žmogus turėtų gauti gydytojų specialistų konsultacijas, dienos stacionaro, diagnostinių tyrimų ar kitas paslaugas. Kai kurių specialistų konsultacijų, tyrimų pacientams laukti tenka 2 mėn. ir ilgiau (urologo, chirurgo, dermatologo konsultacijų, instrumentinių tyrimų).

Šalies mastu taip pat nėra parengtų bendrų visoms gydymo įstaigoms taikytinų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikų, kurios yra pagrindas tinkamai diagnozuoti ir gydyti onkologines ligas visuose paslaugų teikimo etapuose. Dėl šios priežasties skirtingose gydymo įstaigose taikomi skirtingi onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo standartai. Kai kurios gydymo įstaigos (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) turi parengusios išsamias pagrindinių onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikas, tačiau jų patirtimi nepasinaudojama.

Auditoriai konstatuoja, jog šalyje nėra atliekamas vertinimas, ar onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos teikiamos kokybiškai ir kokiu mastu taikomi efektyviausi diagnostikos ir gydymo metodai (pavyzdžiui, šiuolaikinis radikalus piktybinių navikų gydymas radioterapija, sutaptinis gydymas). Taip pat nevertinama ir kokius rezultatus duoda suteiktos paslaugos (pavyzdžiui, kokie tam tikrų ligų radikalaus gydymo rezultatai, koks atkryčių, komplikacijų skaičius).

Nesudarytos prielaidos tinkamai vertinti ir prognozuoti onkologinių ligų situaciją šalyje – nėra informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiami išsamūs duomenys apie onkologines ligas ir jomis sergančius asmenis (pavyzdžiui, nekaupiami duomenys apie onkologinės ligos stadijas, taikytą gydymą, jo rezultatus), nepaskirta įstaiga, atsakinga už šių duomenų stebėseną. Nuo 2011 m. nepatvirtinta nauja Vėžio kontrolės programa, nenustatyti nacionaliniai vėžio kontrolės tikslai ir priemonės jiems pasiekti, o tik vykdomos keturios tęstinės atrankinio gyventojų sveikatos tikrinimo programos: gimdos kaklelio vėžio prevencijos, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos.

Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybę ir gerinti jų prieinamumą, tinkamai vertinti ir prognozuoti onkologinių ligų situaciją šalyje bei vykdyti jų kontrolę. Dalį problemų Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi spręsti jau audito metu, šie pokyčiai yra nurodyti audito ataskaitoje.


Valstybinio audito ataskaita: Kaip vykdoma onkologinė sveikatos priežiūra


Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. (8 5) 266 6707, el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolės 8-ajame audito departamente darbą baigė Europos Komisijos (EK) Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato audito misija, kurios tikslas buvo įvertinti departamento per praėjusius metus atlikto 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos bei EK deklaruotų išlaidų audito kokybę, audito rezultatų patikimumą bei anksčiau teiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Auditoriai taip pat vertino pasirengimą dirbti nauju 2014–2020 m.  finansinės perspektyvos laikotarpiu – ar Valstybės kontrolė turi pakankamą skaičių tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie būtų pajėgūs susitvarkyti su darbo krūviu, nepasibaigus senojo laikotarpio darbams ir jau prasidėjus naujajam.

Misijos metu buvo tikrinami Valstybės kontrolės atlikti penkių projektų auditai. EK auditoriai tikrino projektų dokumentus ir audito procedūras. Trijuose iš jų auditoriai ne tik vertino taikomą audito metodiką, darbo dokumentus, bet ir lankėsi pas projektų vykdytojus, patys atliko  tikrinimus, kuriuos vėliau palygins su institucijos pateiktais rezultatais. EK auditorių išvados bus pateiktos po kelių mėnesių pasirodysiančioje audito ataskaitoje.

„Tai jau septintoji Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato audito misija. Auditoriai mūsų veiklą vertino 2009, 2010 ir 2012 m. Tuomet sulaukėme gerų atsiliepimų. Šįkart Komisija nori įsitikinti, ar tebedirbame taip pat patikimai kaip anksčiau“, – sakė 8-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė.

Vertindami Valstybės kontrolės atliktus ES struktūrinės paramos auditus, Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato auditoriai daugiausiai  dėmesio skyrė tam, kaip Valstybės kontrolės auditoriai vertina projektų vykdytojų atliktus viešuosius pirkimus, valstybės pagalbos privačiam sektoriui taisyklių laikymąsi bei projektų pajamų skaičiavimą.

Valstybės kontrolės 8-asis audito departamentas vykdo ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos audito institucijos funkcijas ir kasmet EK teikia valstybinio audito ataskaitą ir išvadą apie ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos, gaunamos Lietuvoje, valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumą bei Europos Komisijai deklaruotas išlaidas. Seimo pavedimu šią funkciją Valstybės kontrolė vykdys ir kitu, 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos periodu.
 
 
Papildoma informacija: 8-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė, tel. (8 5) 204 7221, el.p. sigita.rojute@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Tarptautinės informacinių sistemų valdymo ir audito asociacijos ISACA Lietuvos skyriaus pirmininku vakar išrinktas Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius. Tai, jog ISACA Lietuva skyriui vadovaus Valstybės kontrolės atstovas – svarbus Valstybės kontrolės ir jos atliekamo informacinių technologijų (IT) audito pripažinimas. ISACA vienija daugiau kaip 110 tūkstančių narių iš daugiau nei 180-ties šalių, turi daugiau kaip 200 nacionalinių ISACA skyrių, vienas iš jų – asociacija ISACA Lietuva.
 
„Dalyvaudami ISACA veikloje, mes dirbame kartu ne tik su viešojo, bet ir su privataus sektoriaus IT valdymo ir audito specialistais, keičiamės žiniomis, metodais ir patirtimi. Šis bendradarbiavimas padeda efektyviau siekti bendro tikslo – gerinti Lietuvos IT valdymo kokybę, kad Lietuva  taptų dar žinomesnė ir patrauklesnė pasauliui“, – sako D. Jakimavičius.
 
Valstybės kontrolė aktyviai naudoja ISACA principus ir metodus atlikdama IT auditus, siūlydama Lietuvos valstybės institucijoms ir įstaigoms diegti naujus IT valdymo metodus ir gerąją pasaulinę IT valdymo praktiką. Valstybės kontrolės IT audito patirtimi domisi kitos užsienio aukščiausiosios audito institucijos, Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento specialistai kviečiami dalytis audito metodikomis ir praktine IT audito patirtimi.
 
ISACA organizacijai priklauso informacinių technologijų  specialistai, kuriantys ir naudojantys informacinių technologijų valdymo ir audito standartus, atliekantys tyrimus šioje srityje, skleidžiantys pažangią patirtį ir gerąją praktiką, skatinantys efektyvų informacijos, sistemų ir technologijų valdymą ir kontrolę. 2002 m. įsteigtai asociacijai ISACA Lietuva priklauso daugiau kaip šimtas Lietuvos informacinių technologijų valdymo, audito ir saugos profesionalų. 
  
 
 Papildoma informacija: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius, tel. (8 5) 266 6766, el. p. dainius.jakimavicius@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 266 6724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt
 

Valstybės kontrolė atliko 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą administruojančios valdymo ir kontrolės sistemos (VKS) veikimo efektyvumo bei 2012 m. Europos Komisijai (EK) deklaruotų 3,64 mlrd. Lt išlaidų auditą. „Antrus metus iš eilės pareiškiame besąlyginę nuomonę dėl pateiktų išlaidų ataskaitų teisingumo bei valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingumo, nes deklaruotose išlaidose reikšmingų klaidų nenustatyta, o valdymo ir kontrolės sistema veikė pakankamai efektyviai“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

2012 m. EK deklaruotų išlaidų tinkamumas buvo vertinamas statistinės atrankos metodu atrinkus 61 mokėjimo prašymą, susijusį su visų įgyvendinančiųjų institucijų administruojamomis paramos priemonėmis. Kartu buvo įvertinta daugiau nei 470 viešųjų pirkimų, kuriuos atliko projektų vykdytojai. Patikrinus minėtus mokėjimo prašymus, kurių vertė 206,2 mln. Lt, nustatyta, kad ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų neatitinkančios išlaidos juose sudarė 1,6 mln. Lt. Tačiau labiausiai tikėtina klaida (statistiškai apskaičiuojamas rodiklis) deklaruotose išlaidose sudarė 1,64 proc. nuo visų 2012 metais EK deklaruotų išlaidų ir neviršijo ES teisės aktuose nustatyto toleruotino 2 proc. reikšmingumo lygio.

Audito metu Valstybės kontrolė VKS sudarančioms institucijoms pateikė 53 pastebėjimus bei rekomendacijas. Dalį šių rekomendacijų institucijos įgyvendino jau audito metu. Ateityje dar turės būti įgyvendintos 29 rekomendacijos, skirtos tobulinti VKS ir šalinti trūkumus, susijusius su deklaruotomis išlaidomis.

Seimo nutarimu 2007–2013 m. ES paramos lėšų audito funkcija pavesta Valstybės kontrolei, kuri kasmet EK rengia metinę kontrolės ataskaitą ir metinę nuomonę apie paramos administravimo sistemos veikimo efektyvumą ir EK deklaruotų išlaidų teisėtumą ir teisingumą. Valstybiniai auditoriai kasmet įvertina 28 institucijų, sudarančių valdymo ir kontrolės sistemą Lietuvoje, veiklą administruojant ES paramą, teikiamą transporto, sveikatos priežiūros, verslo skatinimo, užimtumo, turizmo, viešojo administravimo, aplinkosaugos ir kitose srityse. Audito metu taip pat tikrinami paramos gavėjų įgyvendinami projektai, kurių išlaidos buvo deklaruotos EK.

Seimo pavedimu šią funkciją Valstybės kontrolė vykdys ir kitu, 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos periodu. 2014 metais bus atliekamas atskiras auditas, kurio metu bus vertinama VKS institucijų atitiktis jų paskyrimo kriterijams, taip pat bus rengiama audito strategija, kuri apims visą 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos, numatytos Lietuvai, laikotarpį.


Valstybinio audito ataskaita: Dėl veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo bei Europos Komisijai 2012 metais deklaruotų išlaidų


Valstybinio audito išvada: Dėl veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo bei Europos Komisijai 2012 metais deklaruotų išlaidų



Papildoma informacija: 8-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė, tel. (8 5) 204 7221, el. p. sigita.rojute@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė pateikė Seimui 2013 metų veiklos ataskaitą, kurioje pristatyti atliktų valstybinių auditų rezultatai, institucijos veiklos rodikliai ir veiklos tobulinimas, bendradarbiavimas su audituojamais subjektais ir kitomis institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis.

2013 metais buvo baigti 37 finansiniai (teisėtumo) auditai, kurių metu buvo nustatyta daugiau nei 1000 teisės aktų pažeidimų ir pateikta beveik 900 rekomendacijų, kaip tinkamai valdyti valstybės turtą ir finansus. Siekiant asmeninės atsakomybės už nustatytus pažeidimus, buvo priimti šeši valstybės kontrolieriaus sprendimai. Dažniausia priežastis, dėl kurios priimti sprendimai – Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai. „Tai, kad apie viešojo sektoriaus institucijų veiklą vis dar esame priversti pareikšti sąlygines, neigiamas nuomones, o kartais net ir atsisakyti pareikšti nuomonę, rodo, jog vis dar daroma reikšmingų pažeidimų tvarkant valstybės lėšų bei turto apskaitą, juos valdant, naudojant ir jais disponuojant“, – pristatydama valstybinių auditų rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Pernai atliktuose finansiniuose (teisėtumo) audituose sąlyginių, neigiamų nuomonių bei atsisakymų pareikšti nuomonę skaičius buvo toks pat kaip ir besąlyginių, kai auditoriai neturėjo pastabų subjektams.

Kita vertus, pastebima ir pozityvi tendencija – klaidos operatyviai taisomos. Bemaž 85 proc. teisės aktų pažeidimų buvo ištaisyti auditų metu, o iki metų pabaigos įgyvendinta 89 proc. rekomendacijų. Pagal finansinių (teisėtumo) auditų rekomendacijas valstybės turto buvo atstatyta daugiau nei už 10,8 mln. Lt, o į valstybės biudžetą sugrąžinta 1,8 mln. Lt. „Tai glaudaus auditorių bendradarbiavimo su audituojamais subjektais ir aktyvios rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos rezultatas. Be to, padarėme tam tikrą metodinę investiciją į ateitį – išanalizavome per pastaruosius dvejus metus atliktų finansinių (teisėtumo) auditų rezultatus ir paviešinome dažniausiai pasikartojančias viešojo sektoriaus klaidas tvarkant apskaitą. Tai puiki galimybė subjektams pasimokyti ir ateityje nekartoti nei savo, nei kitų klaidų“,– sakė  valstybės kontrolierė G. Švedienė.

Atliekant veiklos auditus buvo tęsiamas viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų bei socialiai jautrių veiklos sričių (brangių medicininių prietaisų įsigijimo ir naudojimo procesų, vaikų globos ir įvaikinimo procesų, žemės ūkio srities mokesčių lengvatų, priešgaisrinės parengties ir kitų sričių) vertinimas.  2013 metais baigtuose 27 veiklos audituose audituojamiems subjektams buvo pateikta 218 rekomendacijų. Dažniausiai rekomendacijos (45,2 proc.) yra susijusios su veiklos efektyvumo didinimu. Iki 2013 m. pabaigos 15 proc. šių rekomendacijų jau buvo įgyvendintos arba įgyvendintos iš dalies.

Dar devyniose ataskaitose pateikti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų auditų rezultatai. Be to,  pernai pirmą kartą Valstybės kontrolė teikė išvadą apie sudarytą 2012 metų nacionalinį konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, o audito procedūras atliko visose 60-yje savivaldybių.

Veiklos ataskaitoje pristatyti ir svarbiausi pernai vykę tarptautinio bendradarbiavimo renginiai. Vilniuje surengtas INTOSAI informacinių technologijų (IT) audito darbo grupės, kurią sudaro 43 valstybių aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atstovai, susitikimas, INTOSAI IT audito darbo grupės veiklos audito seminaras, kuriame dalyvavo beveik 100 dalyvių iš 48 pasaulio valstybių.

Be to, Valstybės kontrolė pernai pirmininkavo ES aukščiausiųjų audito institucijų vadovų Ryšių palaikymo komitetui. Baigiamasis Lietuvos pirmininkavimo metinis renginys taip pat vyko Vilniuje. Tai buvo pirmas tokio masto ir svarbos aukščiausiųjų audito institucijų atstovų renginys Lietuvoje, kuriame dalyvavo ES narių ir šalių kandidačių aukščiausiųjų audito institucijų vadovai.


Valstybės kontrolės 2013 metų veiklos ataskaita


Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Europos Audito Rūmų (EAR) narė Rasa Budbergytė Valstybės kontrolės specialistams pristatė EAR 2012 m. audito ataskaitą ir pagrindinius Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, apžvelgė, kaip Lietuva atrodo tarp šalių narių, taip pat supažindino su EAR veiklos pokyčiais.

EAR vertinimu, 2012 m. pagrindinės ES finansinės ataskaitos teisingai atspindi tų metų ES finansinę būklę, tačiau mokėjimuose iš ES biudžeto auditoriai nustatė didesnį nei 2011 m. reikšmingą 4,8 proc. klaidų lygį. Tai reiškia, kad iš viso 7 mlrd. eurų ES lėšų panaudoti pažeidžiant viešųjų pirkimų taisykles, netinkamai arba neteisingai skaičiuojant ES bendrai finansuojamų projektų deklaruotas išlaidas ar ūkininkams deklaruojant per didelius žemės plotus. Nuo 2009 m. įvertintas klaidų lygis didėjo kiekvienais metais.

Daugiausiai klaidų panaudojant lėšas, kaip ir 2011 m., nustatyta Kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos politikos srityse, kur 7,9 proc. lėšų buvo panaudotos neteisingai ar neteisėtai. Šioje srityje dažniausi pažeidimai  – agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų ir tinkamumo taisyklių, įskaitant viešuosius pirkimus, nesilaikymas. Didžiausias sistemų kaimo plėtros srityje trūkumas buvo turimos informacijos neįvertinimas ir neveiksmingos viešųjų pirkimų taisyklių patikros. Kita sritis, kurioje daug pažeidimų – Regioninė, energetikos ir transporto politika. Čia netinkamos išlaidos taip pat augo ir siekė 6,8 proc. Rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai sudaro daugiau kaip pusę šioje išlaidų srityje įvertinto klaidų lygio.

Klaidų skaičius labiausiai augo užimtumo ir socialinių reikalų, žemės ūkio, rinkos ir tiesioginės paramos bei regioninės politikos, energetikos ir transporto srityse. Pažymėtina, kad valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų didžiąją dalį klaidų žemės ūkio ir sanglaudos srityse, tačiau to nepadarė.

Daugelyje ES biudžeto sričių teisinė sistema yra sudėtinga ir nėra skiriama pakankamai dėmesio veiklos rezultatams. EAR teigimu, atrodo, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpis tebėra pagrįstas išlaidomis – parengtas daugiausia dėmesio skiriant ES biudžeto paskirstymui ir lėšų panaudojimui, o ne vertei, kuri turi būti sukurta. Todėl EAR ragina iš naujo apsvarstyti ES išlaidų taisykles ir rekomenduoja supaprastinti teisinę sistemą.

2012 m. ES išleido 138,6 milijardo eurų, iš kurių Lietuva gavo 1,832 mlrd. eurų. Į bendrą biudžetą Lietuva įmokėjo 342 mln. eurų.  EAR audito vizitų 2012 m. ir 2013 m. Lietuvoje metu 5 mokėjimuose iš 13 audituotų buvo nustatyti išlaidų pagrįstumo tikrinimo trūkumai, viešųjų pirkimų trūkumai, nepakankamas išlaidų detalizavimas, netaupus lėšų naudojimas.  „Nors remiantis šiais auditais negalima spręsti apie bendrą situaciją, kaip Lietuvoje yra naudojamos ES skiriamos lėšos, tačiau auditų rezultatai rodo, kad vis dar trūksta skaidrumo, o Nacionalinės mokėjimų agentūros atliekama kontrolė yra nepakankama. Be to, Lietuvos parlamentas turi turėti informacijos apie Lietuvai skiriamas finansines korekcijas neteisingai įvykdytiems mokėjimams koreguoti, kad galėtų ja efektyviai disponuoti vykdant savo parlamentinės priežiūros funkcijas“, – vertindama Lietuvos Europos Komisijai deklaruojamas išlaidas  sakė R. Budbergytė.

EAR yra viena iš penkių pagrindinių ES institucijų – tai nepriklausomas ES finansų išorės auditorius, kuris padeda tobulinti ES finansų valdymą ir veikia kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų sergėtojas. R. Budbergytė yra EAR kolegijos, prižiūrinčios ES žemės ūkį ir gamtinius išteklius, seniūnė.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt