Valstybės kontrolė baigė Aplinkos ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Jo metu nebuvo nustatyta reikšmingų valstybės lėšų ir turto valdymo pažeidimų, tačiau auditoriai turėjo pastabų dėl ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų. „Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos padarė nemažai klaidų apskaitydamos turtą ir įsipareigojimus, netinkamai nurodė patirtas biudžeto išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad jos geranoriškai reagavo į pateiktas pastabas ir audito metu ištaisė nurodytas klaidas bei ėmėsi priemonių stiprinti vidaus kontrolės sistemą“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditoriai taip pat pateikė pastabų dėl ministerijos įgyvendinamos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos. Šios programos nepanaudotų lėšų likutis nuo 2011 metų kasmet didėjo ir 2013 m. pabaigoje sudarė 37,7 mln. Lt. Tvirtinant šios programos lėšų finansavimo kryptis ataskaitinių metų pradžioje, o ne jiems įpusėjus, ir sutrumpinus laiką nuo paraiškų gavimo iki sprendimo priėmimo, per trumpesnį laiką galėtų būti finansuota daugiau aplinkos investicinių projektų.

Valstybės kontrolė jau ne pirmus metus pastebi ydingą praktiką, kai nuolatinio pobūdžio administracinėms funkcijoms atlikti perkamos specialistų paslaugos. Ministerijai pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra per 2013 metus už tokias paslaugas sumokėjo 490,8 tūkst. Lt. Auditoriai apskaičiavo, kad jei nuolatinio pobūdžio užduotis atliktų agentūroje dirbantys darbuotojai, agentūrai skirtos lėšos būtų naudojamos taupiau, be to, būtų kaupiama darbuotojams reikalinga patirtis.

Auditoriai atkreipė dėmesį į tai, kad ministerija sukūrė vieną, o Aplinkos projektų valdymo agentūra – dvi valstybės informacines sistemas, prieš tai nepatvirtinusios šių sistemų nuostatų. Baigtos kurti dvi informacinės sistemos pradėtos naudoti jų neįteisinus, t. y. nepatvirtinus priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktų.  

Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai pateikė rekomendacijas  su terminais nustatytiems trūkumams šalinti.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel. (8 5) 266 6760, el. p. zita.valatkiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko Susisiekimo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. „Daugiausiai klaidų pastebėjome naudojant programų vykdymui skirtas lėšas, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Deja, neišvengta klaidų, kurios ministerijai buvo nurodytos ir pernai atliktame Valstybės kontrolės audite“.    

Dėl ministerijos finansinių ataskaitų rinkinio auditoriai pastabų neturėjo. Įvertinę biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, auditoriai dar kartą pakartojo ankstesniais metais išsakytą pastabą, jog kitiems subjektams (AB „Lietuvos geležinkeliai“, 11 valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių, viešajai įstaigai Kelių ir transporto tyrimo institutui) planuojamos ir skiriamos lėšos turi būti detaliai paskirstomos pagal jų ekonominę paskirtį.  

Vertinant ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą bei jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams, auditoriai pastabų turėjo daugiau.

Lietuvos automobilių kelių direkcija įgaliota vykdyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą ir administravimą. Programa finansuojama priklausomai nuo to, kiek surenkama tam tikrų mokesčių. Todėl jos finansavimas metų eigoje turi būti koreguojamas, atsižvelgiant į faktinį surinktų mokesčių dydį. Tačiau pajamų gavus mažiau nei prognozuota, Lietuvos automobilių kelių direkcija metų pabaigoje nesuderino faktinių įmokų sumos ir gavo bei panaudojo 3 mln. Lt daugiau nei priklausė ir atitinkamai mažiau lėšų paliko bendroms biudžeto reikmėms. Analogiška klaida  ministerijai buvo nurodyta ir po praėjusių metų audito.

Dar viena auditorių Lietuvos automobilių kelių direkcijai išsakyta pastaba – valstybės įmonėms buvo perduoti nauji keliai ir kelių rekonstravimo darbai, kurių balansinė vertė – per 608 mln. Lt., nors nebuvo priimtas  tam reikalingas Vyriausybės nutarimas.

Deja, pasitaikė ir atvejų, kai ministerija neužtikrino, jog asignavimai iš valstybės biudžeto būtų naudojami tinkamai. Valstybės įmonė, naudojanti biudžeto lėšas, skirtas programai „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ vykdyti, daugiau nei ketvirtadalį lėšų (485,4 tūkst. Lt), skirtų ilgalaikio materialiojo turto einamajam remontui, panaudojo ne pagal paskirtį.

Valstybės kontrolės auditoriai pateikė Susisiekimo ministerijai rekomendacijas, padėsiančias efektyviau naudoti valstybės lėšas ir turtą.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel. (8 5) 266 6760, el. p. zita.valatkiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Energetikos ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Auditoriai konstatavo, jog pernai ministerija lėšas bei turtą naudojo įstatymų numatytiems tikslams, reikšmingų klaidų nenustatyta ir finansinėse bei biudžeto vykdymo ataskaitose.

„Reikšmingų klaidų ministerijos finansinėse bei biudžeto vykdymo ataskaitose nenustatyta, tačiau auditoriai turėjo pastabų dėl racionalesnio lėšų naudojimo vykdant programas ir tų programų priemones įgyvendinančių įmonių veiklos. Tokia praktika, kuomet nenaudojamos valstybės biudžeto lėšos yra kaupiamos įmonių ar įstaigų sąskaitose, neturėtų būti taikoma“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Ministerija programų priemones įgyvendinančioms įmonėms – Lietuvos naftos produktų agentūrai ir VĮ Energetikos agentūrai – pagal sudarytas sutartis kiekvieno ketvirčio pradžioje mokėjo valstybės biudžeto lėšas avansu taip, kaip ir buvo planuota, tačiau neįvertino, kad įmonės yra nepanaudojusios visų praėjusį ketvirtį gautų lėšų. Tokiu būdu nenaudojamos valstybės biudžeto lėšos buvo kaupiamos įmonių sąskaitose. Pavyzdžiui, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra per metus susikaupusias lėšas – per 1 mln. litų – panaudojo tik ketvirtąjį ketvirtį.

Taip pat auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl skirtingo teisinio reguliavimo susidaro situacija, kai lėšos pagal Valstybės rezervo įstatymą kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke, o pardavus perteklines valstybės kuro atsargas pagal Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą – laikomos VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros sąskaitoje, agentūros veiklą finansuojant valstybės biudžeto lėšomis (2011–2013 m. skirta 8,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų). Realizavus perteklines kuro atsargas, šios agentūros sąskaitoje 2013 m. pabaigoje buvo laikoma beveik 36 mln. Lt. Auditorių nuomone, visos lėšos, gautos pardavus už valstybės biudžeto lėšas įsigytų kaupiamų atsargų perteklių, yra valstybės nuosavybė ir turėtų būti pervedamos į valstybės iždo sąskaitą. Valstybės kontrolė apie tai dar audito metu informavo Finansų ministeriją, o Energetikos ministerijai pasiūlė įvertinti teisinio reguliavimo tinkamumą bei pagrįstumą ir prireikus inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel. (8 5) 266 6760, el. p. zita.valatkiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 266 6724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Krašto apsaugos ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų dėl ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų, bet jų turėjo dėl valstybės turto ir lėšų naudojimo ir valdymo. „Krašto apsaugos ministerija ne visais atvejais užtikrino racionalų ir taupų valstybės lėšų ir turto naudojimą ir neišvengė nepagrįstų išlaidų. Be to, ministerija ne visada laikėsi valstybės turto valdymą reglamentuojančių įstatymų nuostatų“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Antrus metus iš eilės Valstybės kontrolė nurodė ministerijai, kad ši krašto apsaugos sistemos centralizuotą aprūpinimą organizuoja pažeisdama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus. Neįgyvendinus pernai teiktos rekomendacijos, pažeidimai kartojami.

Ministerija neįgyvendino ir kitos ankstesnio audito metu teiktos rekomendacijos. Nustačius, kad aptarnavimo ir maitinimo paslaugas teikianti privati įmonė ministerijos patalpomis ir įranga naudojasi nemokamai, buvo rekomenduota šį klausimą išspręsti vadovaujantis teisės aktais. 2013 metais baigus galioti su privačia įmone sudarytai aptarnavimo ir maitinimo paslaugų sutarčiai, ministerija atliko viešąjį pirkimą ir iš tos pačios įmonės nusipirkusi paslaugas vėl leido jai neatlygintinai naudoti patalpas, baldus, virtuvės įrangą ir ūkinį inventorių.

Teisės aktuose nenumatyta galimybė kariams, kuriems mokamos maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos, valstybės biudžeto lėšomis dar ir mažinti maisto kainą. Nepaisant to, Lietuvos kariuomenė mažino parduodamo maisto kainas, tokiu būdu 2013 metais tam išleisdama daugiau kaip 2,6 mln. Lt.

Ministerijai pateikta pastabų dėl karinės įrangos įsigijimo. 2013 metais Krašto apsaugos ministerija beveik 2,8 mln. Lt, o Lietuvos kariuomenė daugiau kaip 8,6 mln. Lt panaudojo valstybės kapitalo investicijoms, kurios nebuvo įtrauktos į Valstybės investicijų 2013–2015 metų programą.

Krašto apsaugos ministerijai pavaldi Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba nesilaikė viešųjų pirkimų įstatymo ir neteisingai nustatė kompiuterių įrangos, organizacinės technikos ir telekomunikacinės įrangos numatomo pirkimo vertę ir dėl to pasirinko netinkamą viešojo pirkimo būdą, kuriuo įsigijo daugiau kaip 1,1 mln. Lt vertės įrangą ir techniką. Pasirinkus netinkamą viešojo pirkimo būdą, buvo apribota galimybė konkurse dalyvauti didesniam skaičiui tiekėjų ir įsigyti prekes mažesne kaina.

Valstybės kontrolė taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą ir išieškoti valstybės biudžetui padarytą 350,8 tūkst. Lt žalą, teismui pripažinus neteisėtais trijų karių atleidimus.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas, tel. (8 5) 266 6727, el. p. rimvidas.aleliunas@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. „Vidaus reikalų įstaigose nustatyti sisteminiai turto perdavimą ir nuomą, taip pat viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, neracionalaus lėšų naudojimo atvejai. Audito metu surinkta informacija tapo pagrindu kreiptis į prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą ir išsiaiškinti įtarimus dėl galimai neskaidraus sandorio“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Vertindami, kaip Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas ir kitos vidaus reikalų sistemos įstaigos perduoda valdyti ir nuomoja valstybės turtą, auditoriai nustatė atvejų, kai privačioms įmonėms buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis patikėjimo teise valdomu turtu. Be to, tokiais atvejais nebuvo užtikrinta, kad turto naudotojas kompensuotų visas naudojamose patalpose patirtas elektros energijos, vandens ir šildymo išlaidas, todėl jos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Kai kurios ministerijai pavaldžios įstaigos taip pat laiku neperskaičiavo nuomos mokesčio už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą ir dėl to negavo 23,6 tūkst. Lt pajamų, kurias galėjo panaudoti įvairioms programos vykdyti.

Pasak auditorių, dažni buvo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai: paslaugų (taip pat ir sutartyje nenumatytų papildomų) pirkimas be viešųjų pirkimų procedūrų, derybų metu nustatytų pirkimo sąlygų keitimas sudarant sutartį, sąlygų konkurse dalyvauti tik vienam ar keliems konkretiems tiekėjams sudarymas, netinkamų pirkimo būdų pasirinkimas ir kt. Pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos apskričių vyriausieji policijos komisariatai be viešųjų pirkimų procedūrų įsigijo prekių už 166,1 tūkst. Lt.  Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įsigijo 1,4 mln. Lt vertės remonto darbus dirbtinai ribodamas konkurenciją, nes dalyviams nustatė pernelyg aukštus, pirkimo sąlygoms neproporcingus reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, patvirtinęs pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, daugiau kaip už pusę milijono litų pirko gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninės priežiūros paslaugas, už kurių dalį jau buvo sumokėta tam pačiam tiekėjui pagal sistemos diegimo 2011 metų sutartį. Audito metu surinktus faktus, keliančius abejonių dėl šių paslaugų pirkimo skaidrumo, Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai.

Audito metu nustatyti ir darbo užmokestį ir priemokas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai –didesnių priemokų, vienkartinių išmokų ir kompensacijų, negu priklausė mokėjimas. Vienas tokių atvejų – Policijos įstaigų sumokėti 405,6 tūkst. Lt priemokų ir 111,1 tūkst. Lt su jomis susijusių darbdavio socialinio draudimo įmokų, tinkamai nepagrindus jų skyrimo.

Be to, audito metu paaiškėjo ir neracionalaus bei neteisėto lėšų naudojimo atvejai. Pavyzdžiui, Policijos departamentui pavaldžios įstaigos, vykdydamos investicijų projektus, 443,9 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, skirtų kapitalo investicijoms, planavo ir naudojo baldams, kompiuteriams, buitinei technikai, ūkiniam inventoriui ir trumpalaikiam turtui įsigyti, nors Valstybės investicijų programoje lėšos tokiam turtui įsigyti neplanuojamos.

Valstybės kontrolė taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą ir išieškoti valstybės biudžetui padarytą 306,1 tūkst. Lt žalą, teismams pripažinus neteisėtais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojo atleidimus.


Finansinių auditų ataskaitos:
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
Dėl Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

 
Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas, tel. (8 5) 266 6727, el. p. rimvidas.aleliunas@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau nustatyta teisės aktų pažeidimų naudojant lėšas ir turtą, atliekant viešuosius pirkimus.

„Audito rezultatai parodė, jog VSD neišvengė pažeidimų valdydamas turtą ir pirkdamas paslaugas, o turimas lėšas ne visada naudojo toms reikmėms, kurioms jos skirtos. Tačiau ši institucija itin geranoriškai reagavo į auditorių pastabas ir jau audito metu darė reikiamus pakeitimus, perskaičiavimus, nutraukė netinkamą paslaugų teikimo sutartį“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Nustatyta, jog 2013 m. liepą VSD skyrė tarnybinį butą žvalgybos pareigūnui ir su juo sudarė nuomos sutartį. Tokių butų skyrimas pagal VSD statutą buvo galimas tik iki 2013 m. sausio 1 d., iki įsigaliojant Žvalgybos įstatymui, kuriame tokia galimybė nenumatyta. Be to, 2013 m. butai buvo nuomojami dar aštuoniems žvalgybos pareigūnams. 2011 m. pasikeitus gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, VSD jo neperskaičiavo ir dėl to negavo 30,5 tūkst. Lt nuomos pajamų. Pažymėtina, jog audito metu pateikus pastabas, mokestis buvo perskaičiuotas ir atlikti nuomos sutarčių pakeitimai.

Auditoriai turėjo pastabų ir dėl netinkamo lėšų panaudojimo. Sutaupytus 135,5 tūkst. Lt, skirtų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai priemonėms vykdyti, VSD perskirstė pagal plano priemones, nors tai nebuvo suderinta su tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo koordinatoriumi Užsienio reikalų ministerija ir dalį jų – 72,2 tūkst. Lt – skyrė darbuotojams vienkartinėms piniginėms išmokoms mokėti. Tokiu būdu lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, kadangi tarpinstituciniame veiklos plane lėšos darbuotojų skatinimui nebuvo numatytos. Iš viso VSD 2013 m. darbuotojams skyrė ir iš sutaupytų valstybės biudžeto lėšų išmokėjo 80,5 tūkst. Lt vienkartinių išmokų (įskaitant ir pirmininkavimo priemonių vykdymui sutaupytas lėšas), nors metų pabaigoje turėjo 170,5 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, kurį padengė tik iš kitų metų asignavimų. Be to, VSD nesiėmė priemonių susigrąžinti iš valstybės biudžeto jam priklausančių 54,3 tūkst. Lt pajamų už turto naudojimą ir tarnybinių butų nuomą, kurias galėjo panaudoti minėtam įsiskolinimui apmokėti.

Audito metu paaiškėjo, jog VSD septyniais atvejais maitinimo paslaugas įsigijo neatlikęs viešųjų pirkimų procedūrų, o įsigydamas ūkines paslaugas sudarė neterminuotą sutartį, nors tai prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Audito metu pateikus pastabas, neterminuota sutartis buvo nutraukta.

Valstybės kontrolė rekomendavo VSD nustatyti papildomas kontrolės procedūras, užtikrinančias, kad paslaugos būtų perkamos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, užtikrinti, kad iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia būtų dengiamas kreditinis įsiskolinimas, taip pat spręsti klausimą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų (tarnybinių butų) teisinio statuso.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas, tel. (8 5) 266 6727, el. p. rimvidas.aleliunas@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 266 6724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Auditoriai konstatavo, jog ministerija ir jai pavaldžios įstaigos valstybės lėšas bei turtą valdė ir disponavo jais iš esmės teisėtai, reikšmingų klaidų nenustatyta ir konsoliduotosiose finansinėse bei biudžeto vykdymo ataskaitose.

„Audito metu reikšmingų pažeidimų nenustatėme, tačiau turime pažymėti, jog ministerija neįgyvendino ankstesnio audito metu teiktos rekomendacijos ir dėl to ministerijos veikloje kartojasi anksčiau nustatyti neatitikimai, daromos tos pačios klaidos. Taip pat pasigedome ministerijos reiklumo užtikrinant racionalesnį valstybės lėšų naudojimą jai pavaldžiose įstaigose“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Teisingumo ministerija iki šiol neįgyvendino anksčiau teiktos Valstybės kontrolė rekomendacijos ir neišsprendė klausimo dėl ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytos funkcijos – apmokėti būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas pagal antstolių prašymus – vykdymo. Be to, ministerija, apmokėdama būtinąsias teismų sprendimų vykdymo išlaidas, neužtikrino, kad jos būtų indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ir 2013 metais nustatyta atvejų, kai vykdymo išlaidas antstoliams ministerija apmokėjo neteisingai, tuo neužtikrindama teisėto ir taupaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo.

Teisingumo ministerijai pavaldžios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos audituojamu laikotarpiu už 506,5 tūkst. Lt iš trečiųjų asmenų įsigijo paslaugų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir joms priskirtų funkcijų vykdymu, kurias vadovaujantis teisės aktais turėjo vykdyti pačios ir negalėjo įsigyti iš trečiųjų asmenų.

Audito ataskaitoje taip pat pažymima, jog ministerija nepakankamai kontroliavo, kad jai pavaldus Kalėjimų departamentas valstybės lėšas naudotų taupiai ir racionaliai. Pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas sudarė probacijos procese naudojamų elektroninių stebėjimo priemonių ir programinės įrangos nuomos paslaugų sutartį, tačiau joje numatė atsiskaitymo pagal fiksuotą kainą būdą, neatsižvelgiant į tai, kokia apimtimi jos faktiškai bus naudojamos. Todėl, panaudojęs mažiau negu numatyta sutartyje elektroninių stebėjimo priemonių, Kalėjimų departamentas mokėjo už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos.

Siekiant, kad Teisingumo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos išvengtų klaidų finansinėse ataskaitose, o lėšas naudotų racionaliau, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas, tel. (8 5) 266 6727, el. p. rimvidas.aleliunas@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 266 6724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Ūkio ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Kaip ir ankstesniais metais, auditoriai neturėjo pastabų dėl ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų, tačiau pastebėjo valstybės lėšų ir turto naudojimo trūkumų. „Ūkio ministerijai ne visais atvejais pavyko ekonomiškai naudoti valstybės lėšas, tinkamai kontroliuoti jų panaudojimą bei disponuoti valstybės turtu, tačiau pažymėtina, kad institucija operatyviai reagavo į pateiktas pastabas ir inicijavo kai kurių nurodytų trūkumų pašalinimą dar audito metu“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu paaiškėjo, kad ministerija 19,7  mln. Lt valstybės biudžeto lėšų kapitalo investicijoms panaudojo neparengusi investicijų projektų. Privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) nuostoliams atlyginti buvo panaudoti 5 mln.  Lt. Dar 14, 7 mln. Lt buvo skirti valstybės įmonei, akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visos arba didžioji dalis akcijų priklauso savivaldybėms, šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūros objektams modernizuoti. Neparengus investicijų projektų, tampa neaiškus projekto vykdymo laikotarpis, darbų apimtis, projekto vertė, jo finansavimo šaltiniai ir kita svarbi informacija.

Auditoriai nustatė ir netinkamo disponavimo valstybės turtu atvejų. Vienu jų ministerija nesudarė  valstybinės žemės panaudos sutarties dėl po jai priklausančiu pastatu esančio žemės sklypo naudojimo, o kitais atvejais sudarytose panaudos sutartyse nenurodė, kad panaudos gavėjas privalo apdrausti gaunamą turtą ministerijos naudai. Lietuvos standartizacijos departamentas, nuomodamas tarnybines gyvenamąsias patalpas, neperskaičiavo nuomos mokesčio, todėl mažiau pajamų įmokėta į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad ministerija operatyviai reagavo į Valstybės kontrolės audito metu pateiktas pastabas ir inicijavo minėtų sutarčių pakeitimus nurodytiems trūkumams ištaisyti bei įpareigojo Lietuvos standartizacijos departamentą perskaičiuoti patalpų nuomos mokesčio dydį.

Audito metu buvo nustatyti ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį faktai. Šiais atvejais ministerija netinkamai vykdė lėšų, skirtų priemonei „Investicijų skatinimo veiklos organizavimas“ įgyvendinti, naudojimo kontrolę. VšĮ „Investuok Lietuvoje“, įgyvendindama šią priemonę, Valstybės biudžeto lėšomis (62,2 tūkst. Lt) apmokėjo teisės aktų projektų rengimo paslaugas, kurios buvo nesusijusios su sutartyje nurodyta lėšų naudojimo paskirtimi. Be to, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sudarė paslaugų teikimo sutartį su advokatų kontora ir 2013 metais už šias paslaugas sumokėjo 193,5 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, tačiau sutartyje nurodyta, kad ji yra finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis.

Siekiant teisėto ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, Valstybės kontrolė Ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas  su terminais nustatytiems trūkumams šalinti.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel. (8 5) 266 6760, el. p. zita.valatkiene@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Žemės ūkio ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Ministerijai pareikšta neigiama nuomonė dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, nes jai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai apskaitė laisvos valstybinės žemės tikrąją vertę, neteisingai registravo iš žemės pirkėjų gautas sumas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros ataskaitose rasta nematerialiojo turto apskaitos klaidų. Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, bet nustatė reikšmingų valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo pažeidimų. „Nepaisant ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pastangų, joms nepavyksta išvengti reikšmingų apskaitos klaidų finansinėse ataskaitose, o dėl nuolatinių problemų viešųjų pirkimų srityje ir nepakankamos valstybės lėšų naudojimo kontrolės nepavyksta ekonomiškai  ir racionaliai valdyti lėšas ir turtą“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu nustatyta, kad ministerija, gyvūnų kilmės knygoms rengti Žemės ūkio rūmams skyrė  1,6 mln. Lt paramos veislininkystei lėšų, bet prieš tai nenustatė tam reikalingų administracinių išlaidų limitų, neįvertino realaus lėšų poreikio, patvirtino objektyviai nepagrįstus pagalbos veislininkystei skirstymo kriterijus ir jų dydžius, nenustatė pakankamų lėšų naudojimo kontrolės procedūrų.  

Ministerija taip pat neužtikrino tinkamos lėšų naudojimo kontrolės skirdama pinigus žirgų genetiniams ištekliams išsaugoti. UAB „Lietuvos žirgynas“ skirtas lėšas naudojo neatsižvelgdama į sąmatą, be to, 88,5 tūkst. Lt, skirtų vykdyti ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo veiklą, panaudojo ne pagal paskirtį (biologiniam turtui įsigyti ir žemės nuomos mokesčiui sumokėti).

Auditoriai nustatė ir Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimų. Ministerija, pirkdama tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas, už skrydžių lėktuvais bilietus mokėjo brangiau, nei nurodyta laimėjusio tiekėjo pasiūlyme ir sutartyje, o sutartyje nenurodytų skrydžių bilietus, neužtikrindama konkurencijos, pirko iš vieno tiekėjo. Pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, per 11 mėnesių sutarties vykdymo laikotarpį už paslaugas ministerija sumokėjo per 1,6 mln. Lt, t. y. 316,2 tūkst. Lt daugiau, nei buvo nurodyta sutartyje.

Vykdydama tarptautinio ristūnų žirgų renginio organizavimo paslaugos pirkimą, ministerija paslaugas įsigijo neracionaliai panaudojusi 139,8 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų – sumokėjo už pirkimo sąlygose nenumatytus prizus, neturėjo tikslių duomenų apie privataus pelno siekiančio tiekėjo (organizatoriaus) renginiui organizuoti surinktas ir panaudotas lėšas, pirkimo dokumentus ir sutartis – taigi negalėjo vykdyti lėšų panaudojimo kontrolės.

Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidė ir Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri, pirkdama didelės vertės informacinių technologijų paslaugas, formaliai ir netinkamai įvertino tiekėjo pasiūlytos 1,5 mln. Lt, arba 30 proc. mažesnės nei pripažinto laimėjusiu tiekėjo, kainos pagrįstumą. Dėl šių pažeidimų teismas agentūrai skyrė 100 tūkst. Lt baudą, kuri buvo sumokėta valstybės lėšomis.

Siekiant teisėto ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, Valstybės kontrolė Žemės ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas  su terminais nustatytiems trūkumams šalinti.

Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. (8 5) 266 6707, el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt