Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar tikslingai organizuojamas ir tinkamai vykdomas mokinių profesinis orientavimas. „Profesinis orientavimas – svarbus mokymo ir užimtumo politikos elementas, sudedamoji aktyvios darbo rinkos politikos dalis, todėl svarbu, kad visi mokiniai turėtų galimybę gauti tokias paslaugas. Audito rezultatai parodė, kad kol kas ne visiems mokiniams sudaromos vienodos sąlygos gauti profesinio informavimo, konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugas, neužtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas ir kokybė“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Profesinio orientavimo plėtra nuo 2003 m. vykdoma įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojamus projektus. Iki 2010 m. jie buvo orientuoti į profesinį informavimą ir konsultavimą. Nuo 2010 m. imta daugiau dėmesio skirti ugdymui karjerai – buvo pradėtas vykdyti vaikų ir jaunimo savęs pažinimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymui skirtas projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Tačiau mokyklų darbuotojai dvejiems mokslo metams dirbti karjeros specialistais buvo įdarbinti tik daugiau nei 100 mokinių turinčiose mokyklose, todėl mažesnių kaimo mokyklų (apie 25 proc. visų mokyklų) mokiniams nebuvo sudarytos galimybės gauti šias paslaugas. 2014 m. trims mėnesiams šiame projekte buvo suteikta galimybė dalyvauti ir 50-100 mokinių turinčioms mokykloms, o mažesnėse mokyklose sąlygos gauti profesinio orientavimo paslaugas taip ir nebuvo sudarytos.  

Pažymėtina, kad pagal Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašą Ugdymo karjerai programą mokyklos turėjo įgyvendinti nuo 2012 m., tačiau programa buvo patvirtinta tik 2014 m., todėl audituojamu laikotarpiu (2010–2013 m.) šalyje nebuvo sudarytos sąlygos pagal vienodus reikalavimus vykdyti ugdymo karjerai veiklą.

Auditoriai pastebi, kad nėra užtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas. ES lėšomis finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus, savivaldybės ir mokyklos turi savo nuožiūra užtikrinti, kad profesinis orientavimas būtų prieinamas visiems mokiniams. Šių metų rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, iš 818 bendrojo ugdymo mokyklų ir 65 profesinio mokymo įstaigų atitinkamai 56 ir 62 proc. mokyklų nurodė, kad juose nedirbs karjeros specialistas.

Vertinant, kaip užtikrinama profesinio orientavimo paslaugų kokybė, paaiškėjo, kad šias paslaugas mokykloje teikė įvairūs mokyklos darbuotojai, tačiau nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas mokiniams teikiančio specialisto sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir profesinės veiklos sritys; nesukurta šių specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistema, todėl nesudaromos prielaidos nuolatiniam jų tobulinimui ir lygios galimybės visiems mokiniams gauti vienodai kokybiškas paslaugas. Be to, neatliekamas visų profesinio orientavimo veiklų vertinimas, taip pat nevertinama, ar jos atitinka vartotojų lūkesčius ir poreikius, todėl neturima pakankamo pagrindo formuojant šios srities politiką, trūksta informacijos siekiant gerinti profesinio orientavimo kokybę.

Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias sudaryti sąlygas visiems mokiniams gauti kokybiškas ugdymo karjerai bei profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas.


Valstybinio audito ataskaita: Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas


Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko auditą – vertino, ar įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė yra efektyvūs. Įmonių bankroto proceso valdymui reikalinga efektyvi nemokumo politika, kuri padėtų apsaugoti kreditorių interesus ir sumažintų įmonių bankrotų pavėluoto inicijavimo riziką. Kol kas bankrutavusių įmonių kreditorinių reikalavimų padengimo lygis siekia vos 13 proc.

Bankrutavusių įmonių kreditoriai 2009–2014 m. I ketv. laikotarpiu neatgavo 8,4 mlrd. Lt pajamų, iš jų 1,5 mlrd. Lt neteko valstybės biudžetas. Pažymėtina, kad didžioji dalis įmonių į bankroto procesą patenka gerokai peržengusios nemokumo ribą. 2011–2013 m. net 70 proc. įmonių bankroto pradžioje kreditoriniai reikalavimai buvo du kartus didesni nei jų turimas turtas, 20 proc. įmonių neturėjo turto net administravimo išlaidoms padengti. „Akivaizdu, kad bankrotai inicijuojami pavėluotai, tad net ir tuo atveju, jeigu bankroto procesas būtų organizuojamas pačiu efektyviausiu būdu, didžioji dalis kreditorių neturi galimybės atgauti savo lėšų. Todėl svarbu, kad įmonių bankrotai būtų inicijuojami laiku ir tinkamai koordinuojami, o įmonių vadovams ir savininkams būtų taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė už pareigos nevykdymą inicijuoti bankrotą, atsiradus Įmonių bankroto įstatyme nustatytiems pagrindams ir sąlygoms“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įmonių vadovai ir (ar) savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama įmonės nemokumo, nes tyčinių bankrotų įrodymas reikalauja daug laiko ir finansinių sąnaudų, tačiau, pripažinus bankrotą tyčiniu, nėra nustatomi kalti asmenys. Daugeliu atvejų inicijuoti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamo bankroto buvo nutraukiami dėl įrodymų trūkumo ir suėjusio senaties termino. 2009–2014 m. I ketv. laikotarpiu pradėta 400 ikiteisminių tyrimų, iš jų 72 (18 proc.) baigti ikiteisminiai tyrimai pasiekė teismą, o iš pasiekusiųjų teismą 20-yje (28 proc.) baudžiamųjų bylų kalti asmenys patraukti atsakomybėn. Pažymėtina, kad už nusikalstamą bankrotą nustatyta atsakomybė – laisvės atėmimas iki trejų metų, nenumatant turtinio pobūdžio poveikio priemonių – nepakankamai efektyvi.

Audito metu nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės didesnės vertės turtas ne visada be varžytinių realizuojamas už rinkos kainą, todėl kreditoriai netenka galimybės atgauti dalies skolų. Auditorių manymu, galimybė turtą parduoti skirtinga apimtimi iš varžytinių ir be varžytinių sudaro prielaidas išvengti skaidraus turto pardavimo.

Pažymėtina, kad dalis bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių darbuotojų, kuriems įtvirtinta teisė gauti išmokas iš Garantinio fondo, nėra surandami, todėl jie negauna jiems priklausančių išmokų, kurios 2011–2014 m. balandžio mėn. laikotarpiu sudarė 3,8 mln. Lt.

Auditoriai taip pat nustatė trūkumų bankroto administratorių atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų apmokėjimo, administratorių kvalifikacijos, veiklos ir jos priežiūros reglamentavime.

Atsižvelgdama į audito rezultatus, Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos pateikė rekomendacijas, padėsiančias formuoti ir vykdyti efektyvesnę nemokumo politiką.


Valstybinio audito ataskaita: Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel. (8 5) 266 6760, el. p. zita.valatkiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt