Valstybės kontrolė baigė Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau nustatė valstybės lėšų ir turto naudojimo pažeidimų. „Dėl neatsakingo ministerijos požiūrio į valstybės lėšų ir turto valdymą valstybė patiria žalą ir negauna galimų pajamų“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Vertindami valstybės lėšų panaudojimo teisėtumą, auditoriai nustatė, kad ministerija valstybės biudžetui padarė per 3 mln. litų žalos. Teismui pripažinus ministerijos kaltę netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, netinkamai administravus projektą ir vienašališkai nutraukus sutartį su uždarąja akcine bendrove, 3 038,3 tūkst. Lt biudžeto asignavimų buvo panaudota sumokėti skolą ir avansą už darbus, kurių pritaikyti nėra ir nebus galimybės. Teismams pripažinus neteisėtais Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos darbuotojų ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vadovo ir darbuotojų atleidimus, dar 309,7 tūkst. Lt valstybės lėšų panaudota nedirbusių darbuotojų darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką ir susijusioms socialinio draudimo įmokoms sumokėti.

Audito metu taip pat nustatyta, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nesiėmė pakankamai veiksmingų priemonių, kad atsisakytų nebūdingos veiklos – elektros energijos tiekimo ir šalto vandens pardavimo fiziniams asmenims. Nuo šios veiklos vykdymo pradžios centras 101,9 tūkst. Lt sumokėjo už fiziniams asmenims suteiktas ir jų neapmokėtas komunalines paslaugas. Be to, centras nesiėmė jokių teisinių priemonių iš elektros energijos tiekėjo išieškoti gyventojų įsiskolinimo ir patirtų nuostolių sumą, susidariusią dėl tiekėjo taikytų juridiniams asmenims skirtų tarifų už faktiškai gyventojų suvartotą elektros energiją, todėl patyrė 30,1 tūkst. Lt žalą.

Vertindami valstybės turto valdymo teisėtumą, auditoriai nustatė, kad ministerijai neįregistravus patikėjimo teisės į valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (poilsiavietes Neringoje ir Latežerių k.), valstybė negavo 173,6 tūkst. Lt pajamų už turto nuomą.

Siekiant teisėto ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas  su terminais nustatytiems trūkumams šalinti.


Finansinio audito ataskaita: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatai


Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. (8 5) 266 6707, el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau finansinių ataskaitų rinkinyje rado apskaitos klaidų. Jų, apskaitydamos nekilnojamąsias kultūros vertybes, padarė ministerijai pavaldžios, dažniausiai – socialinės globos, įstaigos. Be to, auditoriai nustatė valstybės lėšų ir turto naudojimo pažeidimų. „Ministerija neužtikrina, kad jai pavaldžios įstaigos tikslingai ir teisėtai naudotų valstybės lėšas: pirmiau įvertintų išlaidų būtinumą, o vėliau tinkamai kontroliuotų lėšų panaudojimą“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditoriai nustatė, kad savivaldybėse atliekami viešieji darbai finansuojami tik Užimtumo fondo ir specialiųjų tikslinių valstybės biudžeto dotacijų lėšomis. Tačiau didžioji dalis šių darbų priskiriami savivaldybių funkcijoms, todėl joms finansuoti administracijos privalo skirti 20–50 proc. savivaldybių biudžetų lėšų.

Abejonių dėl valstybės lėšų naudojimo teisėtumo auditoriams kėlė ir tai, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvaujantiems asmenims teritorinės darbo biržos apmokėjo per 4 mln. Lt kelionės išlaidų, bet neįvertino, ar programos dalyviai nurodo teisingus gyvenamosios vietovės duomenis, ir neįsitikino, ar jie tikrai turėjo tokių kelionės išlaidų. Be to, teritorinės darbo biržos skyrė subsidijas (304,5 tūkst. Lt) neįgaliųjų socialinėms įmonėms asistento išlaidoms apmokėti, neįvertinusios asistento pagalbos būtinumo ir neįsitikinusios išlaidų tinkamumu.

Neįgaliųjų reikalų departamentas taip pat netinkamai vykdė savivaldybėms skirtų valstybės biudžeto lėšų neįgaliųjų būstams pritaikyti naudojimo kontrolę, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad savivaldybės dalį iš neįgaliųjų būstams pritaikyti skirtų 2,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudojo laikydamosi teisės aktų reikalavimų.

Audito metu nustatyta ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Kupiškio socialinės globos namai, kurių steigėja 2007 m. buvo apskrities viršininko administracija, pirkdami rekonstravimo darbus, nustatė neproporcingus, diskriminacinius ir konkurenciją ribojančius reikalavimus, neatmetė tiekėjo, nurodžiusi per didelę, nepriimtiną kainą, pasiūlymo. Globos namai sudarė su tiekėju sutartį ir ją vykdydami keitė jos sąlygas. 2013 m. šie globos namai panaudojo beveik 2 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, toliau vykdydami sutartį, sudarytą pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. (8 5) 266 6707, el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt  
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Finansų ministerijos ir Valstybės iždo finansinius (teisėtumo) auditus. „Finansų ministerijai dėl finansų tvarkymo ir biudžeto vykdymo pastabų neturime, tačiau jai ne visada pavyksta užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos ekonomiškai ir teisėtai naudotų valstybės turtą ir lėšas“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu nustatyta, kad Finansų ministerijai pavaldi Valstybinė mokesčių inspekcija, modernizuodama valstybės informacines sistemas, pažeidė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą, nes naudojo neįteisintas Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų informacines sistemas, nebuvo parengusi, suderinusi ir patvirtinusi jų nuostatų ir specifikacijų.

Finansų ministerijai taip pat nepavyksta užtikrinti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ekonomiškai naudotų valstybės biudžeto asignavimus. Inspekcija, net ir turėdama įsiskolinimų valstybės biudžetui dėl netinkamai panaudotų daugiau nei trijų milijonų litų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, gaunamus asignavimus naudojo ne padengti skolas, o pirkti teisines paslaugas. Su minėtas paslaugas teikiančiomis įmonėmis buvo sudarytos sutarys, kurių bendra vertė viršija 100 tūkst. litų. Valstybės kontrolės nuomone, bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau inspekcijoje dirbantys teisininkai turi būti pajėgūs teismuose atstovauti įstaigai. Auditorių vertinimu, atvejai, kai advokatai samdomi darbui, kurį turi atlikti inspekcijoje dirbantys teisininkai, vienareikšmiškai traktuotini kaip neekonomiškas valstybės lėšų naudojimas.

Atlikus kitos ministerijai pavaldžios įstaigos – Mokymo centro transporto išlaidų ir tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo audito procedūras, auditoriams kilo abejonių, ar transportui išlaikyti skirtos lėšos panaudotos teisėtai, nes kelionės lapuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys kelionės tikslai, o patys kelionių lapai buvo keičiami net tris kartus. Paskutinis patikslinimas Valstybės kontrolei taip ir nebuvo pateiktas. Abejonių kelia ir tai, kad 2013 metų rugpjūčio pabaigoje vieno centrui priklausančio lengvojo automobilio benzino kuro norma šimtui kilometrų Vilniaus mieste buvo net 33,63 litro.

Auditoriai turėjo pastabų ir dėl Valstybės iždo tikrosios finansinės būklės pateikimo ataskaitose bei lėšų ir turto valdymo. Pasak valstybės kontrolierės, pagrindinė priežastis, kodėl Valstybės ižde auditoriai suranda klaidų, tai nepakankamos kontrolės procedūros, kurios negali užtikrinti, kad pajamų ir įsipareigojimų sumos visais atvejais būtų užregistruotos teisingai, o asignavimai naudojami pagal teisės aktus.


Finansinio audito ataskaitos: Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų ; Dėl Valstybės ižde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo finansinių ataskaitų teisingumo trečius metus iš eilės atsisakome pareikšti nuomonę. Tai, ko gero, pirmasis viešojo sektoriaus subjektas, kuriam taip sunkiai sekasi tvarkyti apskaitą kaupimo principu pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
 
Audito metu nustatyta, kad mokesčių fondo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. 2013 metų tarpinių laikotarpių (ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių) finansinių ataskaitų rinkiniai buvo sudaryti tik metams pasibaigus – 2014 metų kovo mėn., o sudarius metinį finansinių ataskaitų rinkinį, buvo rengiami jį atitinkantys apskaitos registras ir žiniaraščiai. 2012 metų ataskaitinio laikotarpio buhalterinių sąskaitų likučiai buvo matematiškai koreguojami iki norimos sumos.
 
Nustatyta, kad ne visais atvejais inspekcija kontrolės veiksmus atliko laiku ir ne visi jie buvo efektyvūs, todėl gyventojams buvo sudaromos sąlygos išvengti mokestinių prievolių deklaravimo ir vykdymo, o valstybė negavo visų jai priklausančių mokesčių pajamų. Inspekcija neparenka tokios mokesčių fondo apskaitos politikos, kuri užtikrintų, kad galimos prievolės būtų registruojamos fondo buhalterinėje apskaitoje, o tai padėtų vykdyti efektyvesnę mokestinių prievolių vykdymo kontrolę.
 
Valstybinė mokesčių inspekcija, net turėdama informacijos apie nedeklaruotas arba klaidingai deklaruotas 2008 metų pajamas, per daugiau nei ketverius metus neužtikrino, kad gyventojai teisingai deklaruotų ir sumokėtų pajamų mokestį. Taigi valstybės interesas gauti jai priklausančias pajamas nebuvo užtikrintas. Valstybės kontrolė kreipėsi į finansų ministrą ir rekomendavo inicijuoti tyrimą, kad būtų nustatyta, ar inspekcija, kaip mokesčių administratorė, tinkamai atliko Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą funkciją kontroliuoti, ar mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti.
 
„Žinoma, matome ir pažangą: pernai atsisakėme pareikšti nuomonę ir dėl Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos teisingumo, o šiemet dėl jos teikiame sąlyginę nuomonę, tačiau ir šioje srityje reikia padirbėti“, – pažymėjo valstybės kontrolierė. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą apyskaitą būtina sudaryti anksčiau, negu Valstybinė mokesčių inspekcija gauna visus šią apyskaitą sudaryti reikalingus duomenis, todėl nėra tikslūs joje teikiami duomenys apie pajamas pagal pajamų rūšis.
 
 
Finansinio audito ataskaita: Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų
 
 
Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt 
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko Kultūros ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą ir pateikė tris išvadas. Dėl konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditoriai reikšmingų pastabų neturėjo, tačiau pateikė jų dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio bei valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo.

„Ministerijai vis dar nepavyksta išspręsti viešųjų pirkimų ir kultūros vertybių apskaitos problemų. Tačiau džiugina tai, kad su auditoriais noriai bendradarbiaujama, atsižvelgiama ir į ankstesniais metais, ir audito metu teiktas rekomendacijas, o ministerijos veiksmai valstybės investicijų srityje gali būti laikomi gerosios praktikos pavyzdžiu viešajame sektoriuje“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Kultūros ministerijos kontroliuojamos įstaigos spartina sudėtingą kilnojamųjų kultūros vertybių tikrosios vertės nustatymą, tačiau ministerijos 2013 m. konsoliduotojo finansinių ataskaitų rinkinio duomenys vis dar nenurodo tikros ir teisingos finansinės būklės. Neįvertinus kilnojamųjų kultūros vertybių tikrąja verte, metų pabaigoje simboline vieno lito verte vis dar buvo užregistruota 3 316,8 tūkst. kultūros vertybių, arba 89 proc. bendro jų skaičiaus.

Vertinant ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumą, nustatyta, kad 2013 metais ministerija, pirkdama valymo paslaugas už 110 tūkst. Lt, o Lietuvos rusų dramos teatras – už 217, 8 tūkst. Lt, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu, nes netinkamai nustatė pirkimo vertes ir pasirinko netinkamus viešųjų pirkimų būdus. Lietuvos kino centras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras ir Lietuvos aklųjų biblioteka, pirkdami prekių ir paslaugų už 187,9 tūkst. Lt, nesivadovavo pasitvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir, esant didesnei pirkimo vertei, nei nustatyta reikalavimuose, su tiekėjais bendravo žodžiu. Lietuvos aklųjų biblioteka taip pat pažeidė bendrą viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo trukmės principą, nes su tiekėjais sudarė 32 sutartis, galiojančias ilgiau nei 3 metus. Pažymėtina, kad audito metu įstaigos geranoriškai reagavo į pastebėjimus ir operatyviai vykdė rekomendacijas – nutraukė neterminuotas sutartis, atliko sutarčių galiojimo terminų pakeitimus, patvirtino viešųjų pirkimų vykdymo tvarkas.

Valstybės kontrolė pateikė pastabas ir dėl kino projektų finansavimo. Tai atlieka dvi ministerijai pavaldžios įstaigos: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kino centras, todėl kino projektų vykdytojams kyla neaiškumų, į kurią įstaigą kreiptis dėl paraiškų teikimo. Šių įstaigų projektų finansavimo taisyklės nustato skirtingas kino projektų finansavimo, lėšų panaudojimo ir atsiskaitymo sąlygas ir tvarką. Be to, galima rizika, kad įstaigos finansuos tuos pačius kino projektus.

Apibendrinus valstybės investicijų srityje atliekamus ministerijos veiksmus, darytina išvada, kad šioje institucijoje sukurtos reikiamos kontrolės priemonės, padedančios užtikrinti tinkamą valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktorė Rasa Gabrilavičienė, tel. (8 5) 266 6756, el. p. rasa.gabrilaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šią savaitę Valstybės kontrolėje organizuojamas Juodkalnijos valstybės audito institucijos atstovų studijų vizitas. Kolegos bus supažindinti su Lietuvos valstybinio audito sistema, tarptautinių audito standartų taikymo praktika ir kitais aktualiais klausimais. Šis vizitas yra dalis Europos Sąjungos (ES) finansuojamo Dvynių programos projekto „Audito kokybės kontrolė Juodkalnijos valstybės audito institucijoje“.

Vykdomo projekto tikslas – padėti Juodkalnijos valstybės aukščiausiajai audito institucijai sukurti audito kokybės kontrolės sistemą, atitinkančią tarptautinius audito standartus ir geriausią tarptautinę audito praktiką.

Juodkalnijos valstybiniams auditoriams Valstybės kontrolės ekspertai skaitys paskaitas žmogiškųjų išteklių valdymo, valstybinių auditorių etikos, metinės audito programos sudarymo, finansinių ir veiklos auditų, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito vykdymo, audito kokybės užtikrinimo ir audito dokumentų valdymo klausimais.

Europos Komisijos finansuojama ES Dvynių programa pradėta vykdyti 1998 m. Ji remia įvairių šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina ES narystės siekiančių šalių administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. Nuo 2004 m. programoje kaip paramos teikėja dalyvauja ir Lietuva. Valstybės kontrolės projektas Juodkalnijoje yra 39-asis Lietuvos laimėtas šios programos projektas. Dvynių projektų metu Lietuva kaip Europos Sąjungos šalis narė teikia paramą narystės siekiančioms šalims kandidatėms.

 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko nacionalinių parkų veiklos auditą: vertino, ar efektyvi parkų veikla užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą.

Tai dalis tarptautinio audito, kuriame dalyvauja Bulgarijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos, ir Ukrainos aukščiausiosios audito institucijos. Jo tikslas – analizuoti biologinės įvairovės išsaugojimo ir nacionalinių parkų veiklos panašumus ir skirtumus, dalytis audito patirtimi ir ją taikyti.

Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų bei Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą auditoriai vertino keliais aspektais. Svarbiausias jų – ar nacionaliniuose parkuose užtikrinamas biologinės įvairovės išsaugojimas.

„Atlikus auditą nustatyta, kad Lietuva iki šiol neatnaujino 1998 m. priimtos Biologinės įvairovės strategijos, todėl ji neatitinka šių dienų poreikio, nes dalis nustatytų grėsmių ir priemonių tapo neaktualios, o dalis naujų – neįvertintos, pavyzdžiui: nešienaujamos pievos, invazinių rūšių populiacijų didėjimas ir didelis lankytojų, transporto priemonių skaičius. Žinoma, strategijos atnaujinimas neišspręstų visų biologinės įvairovės išsaugojimo problemų, tačiau nustatytų pagrindines grėsmes ir išsaugojimo kryptis“, – komentuodama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
 
Biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės nurodomos gamtotvarkos planuose, tačiau jie parengti ne visoms skirtingus apsaugos reikalavimus turinčioms teritorijoms. Neparengus planų, neįvertinama teritorijų būklė, nenumatomos konkrečios jų tvarkymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės.

Nacionaliniuose parkuose veikia gyvosios gamtos monitoringo ir apskaitos sistema, Aplinkos apsaugos agentūra ir Gamtos tyrimų centras rengia visos šalies būklę apibendrinančias ataskaitas, tačiau nacionalinių parkų direkcijos pasigenda išsamių monitoringo ir apskaitos duomenų, apibendrintų išvadų ir rekomendacijų, kaip vykdyti biologinės įvairovės išsaugojimą.

Audito metu nustatyta, kad jungtinės tarybos, turinčios organizuoti ir koordinuoti nacionalinių parkų direkcijų ir kitų institucijų (savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, seniūnijų ir miškų urėdijų) veiklą dalyvaujant nacionalinių parkų valdyme, įsteigtos tik dviejuose parkuose, o ir įsteigtosios veikia tik epizodiškai.

Nacionalinių parkų direkcijos neturi galimybių reguliuoti lankytojų srautus, joms sudėtinga įvertinti, kokį poveikį lankytojai daro kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei.  Direkcijose mažėja darbuotojų skaičius, didėja vieno darbuotojo prižiūrimas plotas, darbuotojams priskiriamos papildomos funkcijos ir teritorijos, tačiau tam neskiriama papildomų išteklių. Vertinant, ar nacionalinių parkų finansavimas užtikrina jų tikslų įgyvendinimą, nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos nacionalinių parkų direkcijoms planuojamos ne pagal prižiūrimą teritoriją, o pagal Aplinkos ir Kultūros ministerijų skiriamus asignavimus, kurių užtenka tik pagrindinėms direkcijų funkcijoms vykdyti. Direkcijos dalyvauja vykdant ES ir tarptautinių organizacijų finansuojamus projektus, ieško kitų papildomų finansavimo šaltinių, tačiau kol kas papildomos lėšos sudaro nedidelę dalį visų nacionalinių parkų direkcijų veiklai gaunamų lėšų.

Valstybės kontrolė Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir nacionalinių parkų direkcijoms pateikė rekomendacijas.
 
 
Valstybinio audito ataskaita: Nacionalinių parkų veikla


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas, tel. (8 5) 266 6863, el. p. mindaugas.milciunas@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Finansinės rizikos efektyvaus valdymo klausimas tapo ypač aktualus po 2011 metų „Snoro“ banko bankroto, todėl Finansų ministerijos iniciatyva 2012 m. buvo parengtos Rekomendacinės finansinės rizikos valdymo gairės valstybės valdomoms įmonėms. Valstybės kontrolė atliko auditą: vertino, ar valstybės valdomos įmonės taiko finansinės rizikos valdymo priemones.
 
„Audito rezultatai parodė, kad Finansinės rizikos valdymo gairių sukūrimas paskatino įmones reglamentuoti finansinės rizikos valdymą: daugiau nei pusė finansinės rizikos valdymą reglamentuojančius dokumentus turinčių įmonių juos patvirtino paskelbus gaires. Nepaisant to, finansinė rizika valstybės valdomose įmonėse valdoma nepakankamai – skiriama per mažai dėmesio finansinės rizikos valdymo politikai suformuoti ir jai įgyvendinti”, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
 
Atlikus auditą paaiškėjo, kad vienuolika (iš 29 vertintų) įmonių, kurios priklauso vidaus reikalų, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, finansų ir kultūros ministrų valdymo sritims, neturi finansinės rizikos valdymą reglamentuojančio įmonės dokumento. Dvi vidaus reikalų ir švietimo ir mokslo ministrų valdymo srities įmonės nepatvirtino minėto dokumento net ir po banko „Snoras“ bankroto, kai prarado beveik 17 mln. Lt.
 
Nustatyti finansinės rizikos valdymo procesą – vienas sėkmingo šios rizikos valdymo veiksnių. Tačiau audito metu paaiškėjo, kad pusė vertintų įmonių nepaskyrė asmenų ir (ar) padalinių, kurie būtų atsakingi už pasiūlymų investuoti rengimą, teikimą ir sprendimų priėmimą, nenumatyta atskaitomybė įmonių valdymo organams už investavimą.
 
Nepakankamą finansinės rizikos valdymą rodo ir tai, kad devynios (iš 29 vertintų) įmonės finansinių išteklių nediversifikuoja pagal ūkio subjektus arba diversifikuoja menkai. Šios įmonės 80–100 proc. visų lėšų laikė vieno komercinio banko sąskaitose.
 
Audito metu nustatyta, kad įmonės ne visais atvejais taiko viešųjų pirkimų procedūras pirkdamos bankų ir investavimo paslaugas, nes neaišku, kaip apskaičiuoti pirkimo vertę perkant tokias paslaugas, kaip įgyvendinti Finansinės rizikos valdymo gairėse pateikiamas rekomendacijas, nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
 
Vienas pagrindinių rodiklių, kurį įmonės vertina priimdamos investavimo sprendimus, yra komercinio banko ar emitento ilgalaikio skolinimosi kredito reitingas – rodiklis, suteikiantis investuotojams informaciją apie skolininko gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Įmonėms sudėtinga laiku įvertinti bankų būklės pokyčius ir komercinių bankų patikimumą, nes ne visi banko kredito rizikos rodikliai yra skelbiami viešai, ne visi bankai nurodo kredito reitingą ir jo patvirtinimo datą.
 
Siekiant geresnio finansinės rizikos valdymo valstybės valdomose įmonėse, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Vyriausybei ir ministerijoms bei Viešųjų pirkimų tarnybai.


Valstybinio audito ataskaita: Finansinės rizikos valdymas valstybės valdomose įmonėse ir viešosiose įstaigose


Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, tel. (8 5) 266 6781, el. p. nomeda.poteliūnienė@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitiko su Vengrijos valstybinės audito institucijos pirmininku László Domokos. Susitikimo metu abiejų institucijų atstovai pristatė savo veiklos specifiką, aptarė jiems aktualius klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

„Šis susitikimas praturtins abiejų šalių audito institucijų patirtį ir bus naudingas mums dalyvaujant Vengrijos aukščiausiosios audito institucijos veiklos ekspertiniame vertinime“, – sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė. Ji svečiams pristatė Valstybės kontrolės statusą valstybėje, jos struktūrą, funkcijas bei veiklą.

Susitikime buvo pasidalyta patirtimi apie Vengrijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vaidmenis įgyvendinant su valstybės biudžeto politikos priežiūra susijusias funkcijas. Vengrijos kolegoms buvo pristatyta nuo kitų metų Valstybės kontrolei tenkanti nauja nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija.

Vengrijos kolegas taip pat domino Valstybės kontrolės patirtis sprendžiant interesų konfliktų klausimus bei institucijoje veikiantis Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas.

Susitikimo metu buvo aptartas bendradarbiavimas su aukščiausiomis valdžios ir teisėsaugos institucijomis bei būsimas Vengrijos AAI veiklos ekspertinis vertinimas (Peer Review), kurį atlikti kartu su Lenkijos AAI kolegomis pakviesti ir Valstybės kontrolės ekspertai. Vertinimas apims komunikacijos strategijos ir komunikacijos su suinteresuotomis šalimis klausimus.

Prieš susitikimą Valstybės kontrolėje L. Domokos ir G. Švedienė susitiko su Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutiene aptarti aukščiausiųjų audito institucijų ryšių su parlamentu.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt