Nors veislinė gyvulininkystė Lietuvoje yra prioritetinė žemės ūkio šaka, tačiau valstybės auditoriams atlikus ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros auditą paaiškėjo, kad ji planuojama nepakankamai, nėra sudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti nykstančias Lietuvos ūkinių gyvūnų veisles, o gyvulių produktyvumo kontrolė ir valstybinė veislininkystės priežiūra yra neefektyvi.

Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programoje 2010–2015 m. neįvertinta esama veislininkystės situacija, nenustatytos konkrečios priemonės ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijai (esamos ir planuojamos jų reikšmės). Iš programoje nurodytų 42 priemonių 8 vertintinos kaip aiškiai apibrėžtos (jas galima kiekybiškai išmatuoti arba konstatuoti faktą), o dauguma – 34 priemonės – nekonkrečios, susijusios ne su rezultatu (pasiekti geresnius rodiklius), o su procesu (vykdyti tam tikrą veiklą). Žemės ūkio ministerijos strateginio veiklos plano programos „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ priemonei „Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa“ įgyvendinti kasmet skiriama apie 1 mln. Eur, o priemonei „Parama veislininkystei“ – 3,27 mln. Eur. Tačiau šios priemonės ir jų veiklos neįtrauktos į Veislininkystės programą 2010–2015 m., todėl nėra galimybių šias iš valstybės biudžeto finansuojamas priemones susieti su minėta programa ir nustatyti, kokius programos tikslus jos įgyvendina.

Valstybės auditoriai įspėja, kad nesudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti visas nykstančias ūkinių gyvūnų veisles, nes nėra nustatyti veislės įtraukimo į saugomų lietuviškų ūkinių gyvūnų veislių sąrašą kriterijai, o vykdomos priemonės šioms veislėms išsaugoti yra nepakankamos, todėl išlieka didelė grėsmė kai kurioms iš jų išnykti.

Audito metu taip pat nustatyta, kad ūkininkai nepakankamai skatinami vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę, todėl, palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje kontroliuojama dvigubai mažiau pieninių galvijų (karvių kontroliuojama 46 proc., ES vidurkis – 80 proc.), mažai kontroliuojami kiti veisliniai ūkiniai gyvūnai, todėl nėra išsamių veislininkystės duomenų, reikalingų strateginiams ir ūkiniams veislininkystės sprendimams priimti.

Be to, stinga priežiūros institucijų bendradarbiavimo, o patikrinimams atlikti subjektai atrenkami remiantis netikslių duomenų pagrindu atliktu rizikos vertinimu. Vykdomi neplanuoti ir su priežiūros tikslais nesusiję ūkio lankymai sudaro prielaidas neefektyviai naudoti išteklius, be to yra nepakankama nustatytų pažeidimų šalinimo stebėsena – mažėja grįžtamosios kontrolės patikrinimų skaičius  (2012 m. atlikta 30 patikrinimų, 2014 m. – 7).

Siekiant užtikrinti Lietuvos ūkinių gyvūnų veislių gerinimą ir nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą, Žemės ūkio ministerijai rekomenduota tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros ir selekcinių programų rengimą, numatyti ir įgyvendinti priemones, skatinančias ūkinių gyvūnų produktyvumo kontrolės vykdymą bei Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą. Siekiant mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai pasiūlytos priemonės, padėsiančios efektyviau vykdyti valstybinę veislininkystės priežiūrą. Iš viso  nustatytiems trūkumams pašalinti pateikta 14 rekomendacijų, kurias Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba turėtų įgyvendinti iki 2017 metų. Valstybės kontrolė stebės, ar šios rekomendacijos įgyvendinamos.


Valstybinio audito ataskaita: Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtra


Komentarams: 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. +370 5 266 6707 , el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt  

Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Šiandien valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Biudžeto politikos stebėsenos departameno direktorė Asta Kuniyoshi ir šio departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė susitiko su Lietuvoje besilankančiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertais Andreas Wörgötter, Lilas Demmou, Ben Westmore, Herwig Immervoll ir Sigita Strumskyte, vadovaujamais EBPO Ekonomikos ir plėtros peržiūros komiteto direktoriaus pavaduotojo Robert Ford.

Tai yra politinė EBPO atstovų misija Lietuvoje, skirta suderinti Lietuvos ekonomikos apžvalgos tekstą. Faktai Lietuvos ekonomikos apžvalgai buvo renkami techninės misijos metu 2015 m. birželio mėnesį.

 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolėje vyko konferencija-diskusija, skirta viešajame sektoriuje auditą atliekančių auditorių 2011–2015 m. bendradarbiavimo programai įgyvendinti.

Konferencijoje dalyvavę valstybės auditoriai, Finansų ministerijos, Lietuvos auditorių rūmų, Vidaus auditorių asociacijos ir Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai ir savivaldybių administracijų direktoriai aptarė vidaus kontrolės ir vidaus audito savivaldybėse  svarbos ir naudos klausimus.

„Savivaldybių skola turi įtakos valstybės skolai, o savivaldybių veikla, skaidrus, efektyvus finansų valdymas sudaro prielaidas rezultatyviems valdžios institucijų sprendimams bei turi tiesioginę įtaką tiek mūsų visuomenės, bendruomenių, tiek ir kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybės gerinimui, todėl vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemai turime skirti ypatingą dėmesį – turime  užtikrinti jos patikimumą”, –  sveikindamas konferencijos dalyvius sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Valstybės kontrolė kartu su Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija įgyvendina 2011–2015 metų bendradarbiavimo programą, kurios pagrindinis tikslas – padėti gerinti viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę. Bendradarbiavimo šalys kasmet organizuoja bendrus renginius, kuriuose aptariamos audito metodikos naujovės, pristatomi metiniai audito rezultatai, dalijamasi sukaupta patirtimi.
 

Konferencijos-diskusijos pranešimų medžiagą galite rasti čia

 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Šiandien valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys LR Seimo plenariniame posėdyje pristatė išvadas dėl 2014 m. valstybės biudžeto ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinių bei  4-ių fondų – Privatizavimo, Rezervinio, Garantinio ir Privalomojo sveikatos draudimo ataskaitų.

Šių auditų tikslas – įvertinti, ar valstybės, visų fondų biudžetų vykdymo ir finansinės, valstybės skolos ataskaitos parengtos pagal teisės aktų reikalavimus, ar jose nėra reikšmingų informacijos iškraipymų, bei pareikšti apie jas nepriklausomą nuomonę bei įvertinti biudžetų vykdymo teisėtumą.

Išvados dėl Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo ir SODROS ataskaitų bus pristatytos ketvirtadienio plenariniame posėdyje.

Valstybinių auditų išvados:
Dėl 2014 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų ir skolinimosi teisėtumo;
Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo;
Dėl 2014 metų Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų;
Dėl 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų;
Dėl Rezerviniame (stabilizavimo) fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų;
Dėl Privatizavimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų;
Dėl Garantiniame fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų;
Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų.

Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Lietuvoje vykdoma nemokumo politika numato prevencinę priemonę, padedančią išvengti bankroto − restruktūrizavimo procesą. Ši priemonė taikoma įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų, tačiau kai jos dar nėra  nemokios.  

Nemokumo politika ir jos praktinis įgyvendinimas neužtikrina efektyvaus restruktūrizavimo proceso, neužkertamas kelias piktnaudžiauti restruktūrizavimo galimybe siekiant atitolinti bankroto procedūras, procesas nėra tinkamai prižiūrimas, nepakankamai apsaugomi kreditorių interesai, ribojamas restruktūrizuojamų įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ir kitose priemonėse, be to, nesukurta prevencinių priemonių, kurios skatintų restruktūrizavimą vykdyti laiku. Tokias išvadas pateikė valstybės auditoriai, įvertinę įmonių restruktūrivizavimo proceso organizavimą.

Lietuvoje kasmet vidutiniškai 1,5 tūkst. įmonių iškeliamos bankroto bylos, tai lemia neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes, kreditoriai atgauna tik apie 13 proc. reikalavimų, o valstybės biudžetas netenka dalies pajamų.  Audito metu nustatyta, kad 5,8 proc. restruktūrizavimo procesų 2001–2015 I ketv. laikotarpiu baigėsi sėkmingai, o nutraukus restruktūrizavimą net 81 proc. įmonių bankrutavo. Valstybinių kreditorių reikalavimų padengimo lygis siekia tik 7 proc., o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma 2014 m. pabaigoje sudarė daugiau negu 20 mln. eurų. Be to, pradėtų procesų skaičius mažėja: 2011 m. – 58,  2014 m. – 31.

Restruktūrizavimo proceso neefektyvumą lemia tai, kad praktikoje restruktūrizavimo bylos keliamos ir nemokioms įmonėms, kurios neturi perspektyvų (37 proc. iš audito metu analizuotų 30-ties bylų buvo nemokios, ir visos įmonės bankrutavo), todėl tokios galimybės suteikimas nemokiai įmonei yra bankroto atitolinimas ir kreditorių galimybių atgauti savo lėšas mažinimas. Pavyzdžiui, įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kai įmonė jau buvo nemoki, jos įsipareigojimai sudarė 97 proc. turimo turto, vėliau įmonė bankrutavo. Dėl to kreditorių galimybės atgauti savo reiklavimus nuo restruktūrizavimo pradžios iki bankroto sumažėjo 2,5 mln. eurų.

Proceso neefektyvumą lemia ir tai, kad teismui pateikiami duomenys, neatspindintys tikrosios įmonės finansinės padėties. Tokiu atveju teismas iškelia restruktūrizavimo bylą nemokioms įmonėms, o kreditoriai pritaria restruktūrizavimo planui, kuris neįgyvendinamas.

Pasigendama prevencinių priemonių, užtikrinančių ir skatinančių finansinių sunkumų turinčias įmones restruktūrizavimo procesą pradėti laiku. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas valstybiniams kreditoriams nenumato pareigos ar prievolės laiku informuoti skolininkus apie restruktūrizavimo galimybę, tačiau tai galėtų paskatinti įmones laiku spręsti finansinius sunkumus restruktūrizavimo būdu ir užtikrintų didesnę tikimybę atgauti tiek mokestines nepriemokas, tiek apsaugoti ir finansinius sunkumus patiriančios įmonės verslo partnerius nuo didelių praradimų.

Svarbu paminėti, kad dėl dviejų atskirų nemokumo procesų (bankroto ir restruktūrizavimo) taikymo nemokumas restruktūrizavimo ir bankroto bylose vertinamas skirtingai, nėra numatytas sklandus perėjimas iš restruktūrizavimo proceso į bankroto procesą, kas atitolina bankroto bylos iškėlimą, mažina kreditorių reikalavimų atgavimo lygį bei didina proceso laiko sąnaudas.

Daugeliu atvejų kreditorių galimybės restruktūrizavimo laikotarpiu atgauti lėšas mažėja, nes neužtikrinama tinkama proceso priežiūra, nenustatyta pareiga sekti įmonės nemokumo būsenos ir laiku kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o ataskaitų apie plano įgyvendinimą turinys ir teikimo periodiškumas kreditoriams ir teismui nepakankamai reglamentuotas.

Kitas svarbus restruktūrizavimo proceso veiksnys − Įmonių bankroto ir valdymo departamento vykdoma administratorių priežiūra. Auditoriai nustatė, kad skiriamas dėmesys ir atliekamas planinių patikrinimų mastas yra nepakankami, patikrinimai nėra visapusiški, neįsitikinama, ar administratorius atliko įstatymu jam pavestas reikšmingas pareigas.

Valstybės auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo bylos yra sudėtingos ekonominio pobūdžio bylos. Joms spręsti reikalingos ne tik nemokumo teisės, bet ir kitos ekonominės verslo analizės žinios. Tačiau organizuojama nepakankamai mokymų teisėjų specialiosioms žinioms gilinti. 89 proc. teisėjų teigia, kad tokie mokymai būtų reikalingi ir naudingi nagrinėjant restruktūrizavimo bylas.

Valstybė kontrolė Vyriausybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Įmonių bankrotų valdymo departamentui, Nacionalinei teismų administracijai pateikė išvadas ir rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus, didėtų sėkmingai baigtų restruktūrizavimo procesų skaičius, kreditorių reikalavimų padengimo lygis, mažėtų įmonių, kurioms po restruktūrizavimo iškeliamos bankroto bylos, be to, būtų prisidedama prie verslo skatinimo ir ilgalaikio įmonės gyvybingumo atkūrimo, suteikiant sąžiningiems verslininkams dar vieną galimybę.


Valstybinio audito ataskaita: Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas


Komentarams: 2-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Kristina Binkytė, tel. +370 526 66834, el. p. kristina.binkyte@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Prekyba žmonėmis suvokiama kaip vergijos forma ir pripažįstama vienu iš pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų. Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. žmonių. Kokie prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje, tikslių duomenų nėra. Žmonės parduodami seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui ir paslaugoms, organų donorystei, nusikaltimams daryti, elgetauti ir pan. Atsiranda ir naujų prekybos žmonėmis formų, tokių kaip fiktyvios vedybos, nepilnamečių išnaudojimas nelegalioms kovoms, moterų išnaudojimas surogatinei motinystei. Tačiau žmonės ne visais atvejais supranta, kad tapo prekybos žmonėmis auka, todėl ne visada kreipiasi pagalbos, be to, dažnai  nežino, kur kreiptis, nemano, kad kas nors gali padėti.

Siekiant stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, būtina ne tik atskleisti jau įvykdytus nusikaltimus, tačiau ne mažiau svarbu vykdyti veiksmingą prekybos žmonėmis nusikaltimų prevenciją, užtikrinti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems teikimą.  Apie tai valstybės auditoriai  pasisakė jau 2005 m. Po dešimties metų Valstybės kontrolei pakartotinai atlikus kovos su prekyba žmonėmis auditą, tenka konstatuoti, kad nebaigtos spręsti esminės kovos su prekyba žmonėmis organizavimo problemos – prevencinė veikla išlieka fragmentiška ir nenuosekli, o pagalbos teikimas šio nusikaltimo aukoms organizuojamas netinkamai.  

Valstybės institucijos neįpareigotos pagal galimybes prisidėti siekiant valstybės iškelto tikslo – stiprinti kovą su prekyba žmonėmis. Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į 27 valstybės institucijas su prašymu dalyvauti vykdant priemones, skirtas kovai su prekyba žmonėmis, tačiau pasiūlymo prisidėti prie prevencinės veiklos  sulaukta tik iš Policijos departamento. Policijos vykdomų priemonių napakanka, kad būtų pašalintos esminės prekybos žmonėmis nusikaltimų sąlygos. Be to, parenkant priemones nebuvo pakankamai įvertinta nusikaltimų raiškos specifika atskirose vietovėse. Pavyzdžiui, Kauno apskrityje vykdyta priemonė, skirta tik prekybos žmonėmis prostitucijai sąlygoms šalinti, nors daugiau nei pusė ten įvykdomų tokių nusikaltimų susiję su žmonių pardavimu  priverstiniam darbui ir nusikalstomų veikų darymui. Daugiau nei pusė savivaldybių 2011–2014 m. nevykdė jokių prekybos žmonėmis prevencijos priemonių ir nevaldė informacijos apie šių nusikaltimų statistiką, priežastis ir sąlygas.  

Tinkamai nepasirengta identifikuoti prekybos žmonėmis aukas. Nepakankamai reglamentuota, kaip turėtų būti organizuojamas pagalbos teikimas, identifikavus prekybos žmonėmis auką: nenustatyta, kokios institucijos, kokiais atvejais, per kokį terminą ir kam turi perduoti informaciją apie nukentėjusįjį bei kokią informaciją ir kokiu būdu suteikti nukentėjusiajam, todėl ne visos šio nusikaltimo aukos sulaukia tinkamos pagalbos. Pavyzdžiui, į vieną iš pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų – Vyrų krizių centrą – nuo 2012 iki 2014 m. prašydami suteikti laikiną būstą kreipėsi 14 nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis. Iš jų tik 4-iems buvo suteiktas būstas, 6 pastogę surado pas gimines ar pažįstamus, o 4-ių likimas buvo nežinomas. Nesuteikus būsto nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis, gali būti neužtikrinama tinkama jų apsauga, didėja rizika pakartotinai tapti šio nusikaltimo aukomis.

Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms pateikė rekomendacijas, padėsiančias sukurti veiksmingą prekybos žmonėmis nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemą bei užtikrinti, kad nuosekliai ir kompleksiškai būtų šalinamos esminės prekybos žmonėmis nusikaltimų priežastys ir sąlygos, o šių nusikaltimų aukoms būtų teikiama reikiama pagalba.


Valstybinio audito ataskaita: Prekyba žmonėmis – prevencija ir pagalba nusikaltimo aukoms


Komentarams: 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova, + 370 5 266 6748, el. p. sigita.gorovniova@vkontrole.lt    

Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolės auditoriai, atliekantys savivaldybių auditus, spalio 6-7 d. vadovauja Varšuvoje vykstančiam tarptautiniam seminarui „Savivaldybių biudžetų planavimas ir vykdymas“. Renginio metu 16-kos Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovai diskutuoja apie savivaldybių biudžetų planavimo ir vykdymo problemas, jų sprendimo būdus, finansinį tvarumą užtikrinančių kontrolės priemonių efektyvumą, aptaria šalių savivaldybių išorės audito sistemas, jų tobulinimo galimybes.

„Aukščiausiųjų audito institucijų dalijimasis patirtimi ir gerąja praktika padeda identifikuoti ptioritetines, visuomenei svarbias savivaldybių audito sritis ir pasiekti rezultatus, darančius esminį poveikį gerinant viešojo sektoriaus finansų valdymą, užtikrinant savivaldybių finansinį tvarumą, teisėtą ir racionalų lėšų ir turto valdymą bei tinkamą savivaldybių funkcijų vykdymą. Todėl mūsų šalies auditorių iniciatyva – kviesti savivaldybių auditus atliekančius auditorius konstruktyviai diskusijai ir bendradarbiavimui – sveikintinas ir konkretus žingsnis siekiant visoms šalims geriausio rezultato“, – sako Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento, atliekančio savivaldybių auditus, direktorė Regina Rudokienė.

Seminaras yra organizuojamas vystant Valstybės kontrolės pradėtą iniciatyvą įkurti EUROSAI darbo grupę savivaldybių audito klausimais. Šio renginio metu toliau bus aptariami darbo grupės, kurioje būtų keičiamasi vietos valdžios finansų valdymo, auditų metodologijos bei auditų atlikimo gerąja praktika, skatinama diegti naujoves, didinti audito poveikį bei teikiamų rekomendacijų naudingumą, kūrimo klausimai.

Seminaro moderatorė Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento Vilniaus skyriaus vedėja Aurelija Brukštutė pabrėžė, jog skaidrus ir efektyvus savivaldybių finansų valdymas turi tiesioginę įtaką visuomenės, bendruomenių ir kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybės gerinimui. Todėl, pasak A. Brukštutės, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį ir rezultatyvesnį šalių savivaldybių audito sistemos veikimą, savivaldybių auditus atliekantiems auditoriams ypač svarbu nuolat keistis informacija ir dalytis savo patirtimi.

Aptarti savivaldybių auditų klausimus Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovai mūsų šalies auditorių iniciatyva renkasi jau trečius metus iš eilės. Pirmasis šios srities auditorių susitikimas vyko Slovakijoje (2013 m.), jo metu buvo keičiamasi auditų atlikimo savivaldybėse praktika, antrasis – Vilniuje (2014 m.), kur buvo diskutuojama savivaldybių skolos audito klausimais.


Komentarams: 3-iojo audito departamento direktorė Regina Rudokeinė, tel. (8 5) 266 1532 el. p. regina.rudokiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Šiandien į Aukščiausiosios audito institucijos inicijuotą renginį sukviesti Specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai tarėsi, kaip pagerinti viešųjų lėšų apsaugą.

Seminaro–diskusijos „Pažangios rizikų analizės ir atrankos metodikos – efektyviausios priemonės viešųjų lėšų apsaugai“ metu dalytasi institucijų rizikų analizės praktikomis, įvertinti poreikiai ir galimybės taikomų metodikų peržiūrai, siekiant efektyvesnio viešųjų lėšų apsaugos proceso ir geresnių jo rezultatų.

„Vienas esminių šių institucijų tikslų – apsaugoti valstybės lėšas nuo švaistymo ar neteisėto panaudojimo.  Tikimės, kad ši neformali diskusija taps postūmiu glaudesniam jų bendradarbiavimui, padės surasti efektyvesnius veiklos įrankius ir atsisakyti neveiksmingų priemonių. Geriau koordinuojama šių institucijų veikla užtikrins efektyvesnę valstybės, tai yra, visų mūsų, lėšų apsaugą“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė 60-ties savivaldybių valstybinį auditą. Valstybės kontrolės auditoriai nustatė sistemines problemas savivaldybių biudžetų planavimo ir paskirstymo, skolinimosi, mokinių nemokamo maitinimo organizavimo, civilinės saugos užtikrinimo, kelių ir gatvių priežiūros, savivaldybių vidaus sandorių bei finansinių ataskaitų parengimo srityse.

Auditoriai konstatavo, kad savivaldybių biudžetų pajamų planavimo ir paskirstymo principai turėtų būti peržiūrimi, o tai reguliuojantis metodikos įstatymas tobulinamas. Nors nuo 2015 m. įteisinta galimybė didėti savivaldybių biudžetų pajamoms dėl ekonomikos augimo, o daliai metodikos nuostatų parengti pakeitimai, tačiau savivaldybių ekonominiai ir finansiniai bei veiklos rodikliai nevertinami ir neturi įtakos savivaldybių biudžetų pajamų didinimui ar mažinimui.

Tobulintinas ir savivaldybių skolų valdymas. Savivaldybių statistinių ataskaitų duomenimis jų skola 2014 metų pabaigoje siekė 2 008 mln. Lt (581,5 mln. eurų), tačiau šie duomenys nerodo teisingos informacijos, nes minėtose ataskaitose nebuvo parodyta 44,4 mln. Lt finansinės nuomos įsipareigojimų., Savivaldybėms nustatyti papildomi skolinimosi limitai, gali riboti būtinų investicinių projektų, kurie yra svarbūs vietos bendruomenėms, įgyvendinimą.

Savivaldybėms vis dar sudėtinga parengti ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas, o neteisingais jų duomenimis negali pasinaudoti išorės vartotojai, duomenys nenaudojami ir savivaldybėse priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas. Detaliau apie šias problemas

Valstybės kontrolė savivaldybėse pasigedo vaikų nemokamo maitinimo kokybės kontrolės, o 4,5 mln. Lt (1,3 mln. eurų) vaikų nemokamam maitinimui skirtų lėšų buvo panaudota pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą.  

Savivaldybėms sunkiai sekasi įgyvendinti ir civilinei saugai keliamus tikslus: esant ekstremaliai situacijai turimomis priemonėmis galima perspėti tik 51,5 proc. gyventojų, nepakankamai pasirengta valdyti gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas, apsaugoti gyventojus pavojaus atveju.

Savivaldybėse trūksta kompleksinio požiūrio ir į vietinės reikšmės kelių plėtrą, investicijų planavimą ir projektų atranką, o dalis lėšų investicijoms į vietinės reikšmės kelius skiriama nerengiant investicijų projektų.  Netinkamai tvarkoma ir lėšų, gautų už parduotą valstybinę žemę, apskaita, dėl to ne visais atvejais aišku, ar savivaldybės lėšas naudojo laikantis teisės aktuose nustatytų prioritetų. Detaliau apie valstybės lėšų ir turto naudojimą valstybinėms ir savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti

Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl vidaus sandorių. Savivaldybių sprendimai įsigyti paslaugas ne konkurso tvarka iš valdomų įmonių turi įtakos konkurencijai ir viešųjų finansų panaudojimo racionalumui, o kai kuriose savivaldybėse tai tapo priemone atidėti apmokėjimą kontroliuojamoms įmonėms vėlesniam laikotarpiui. Detaliau apie vidaus sandorius

Apie savivaldybėse nustatytas problemas informuotas Seimo Audito komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Vyriausybės kanceliarija, rekomendacijos spręsti sistemines problemas savivaldybėse pateiktos Finansų, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijoms.   


Valstybinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Komentarams: 3-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė, tel. + 370 5 268 5072, el. p. rita.svediene@vkontrole.lt
   
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt