Siekiant kuo geriau informuoti gyventojus apie asmens duomenų apsaugą, Europos Tarybos siūlymu sausio 28-ąją minima Europos duomenų apsaugos diena. Valstybės kontrolė taip pat nuolat skiria didelį dėmesį šiai laikmečiui aktualiai temai.

Dar 2013 m. atlikus valstybės informacinių išteklių valdymo auditą, buvo pastebėtas valstybės  informacinių išteklių valdymo reikalavimų nenuoseklumas, taip pat nustatyta ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir naujų informacinių technologijų sprendimų valdymo, saugos ir priežiūros reikalavimų trūkumų. Vėliau vykdytas automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų saugos auditas, jo metu pateiktos rekomendacijos įgyvendinamos.

Šiuo metu Valstybės kontrolė dalyvauja  tarptautiniame Šveicarijos audito institucijos koordinuojamame biometrinių asmens dokumentų gamybos audite, kuriame taip pat dalyvauja Belgija, Norvegija, Latvija bei kitos šalys, kurių asmens dokumentų išdavimo procesas artimas Lietuvai arba naudojami tapatūs technologiniai sprendimai. Atlikus audito procedūras, bus pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip Lietuvoje tobulinti biometrinių dokumentų išdavimo procesą, gerinti naudojamos informacijos saugą. Dokumentų gamybos proceso Lietuvoje efektyvumą bus galima palyginti tarptautiniu mastu, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias tobulintinas vietas, pasinaudoti kitų šalių gerąja praktika. Apibendrintus visų šalių auditų rezultatus Šveicarijos audito institucija planuoja paskelbti šių metų gegužės mėnesį.

Šiais metais bus pradėtas dar vienas tarptautinis – duomenų apsaugos – auditas, šįkart koordinuojamas Belgijos sąskaitų rūmų, kuriame be Lietuvos dalyvaus Estija, Slovėnija ir Šveicarija. Audito metu bus vertinamos šiose šalyse taikomos duomenų apsaugos priemonės. Kiekviena audite dalyvaujanti šalis turi savo teisinę duomenų apsaugos sistemą, todėl bus lyginamas duomenų apsaugos proceso efektyvumas tarptautiniu mastu. Audito temos apims duomenų klasifikavimą, saugumą ir konfidencialumą, paslaugų (tvarkymo funkcijų) perdavimą kitoms įmonėms / įstaigoms. Visos šios duomenų apsaugos sritys aktualios Lietuvoje, ypač paslaugų perdavimo kitoms įstaigoms praktika ir taikomi duomenų apsaugos principai, nes nuo 2012 m. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas valstybės institucijoms sudaro tokią galimybę. Audito rezultatus planuojama paskelbti 2016 m. pirmąjį pusmetį.

Valstybės kontrolė skiria dėmesį ir kibernetiniam Lietuvos valstybinių įstaigų saugumui. Šiuo metu atliekamas auditas Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijose. Audito metu planuojama įvertinti, ar Lietuvos valstybinės įstaigos pasirengusios atremti kibernetines grėsmes ir užtikrinti, kad informacija biudžetinėse įstaigose būtų pakankamai apsaugota nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ir kitokio neteisėto jos tvarkymo.



Papildoma informacija: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius, tel. (8 5) 266 6766, el.p. dainius.jakimavicius@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar naujoji daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d., sudarė sąlygas vartotojams gauti tinkamas šilumos punkto priežiūros ir eksploatavimo paslaugas. „Auditoriai nustatė, kad dėl neparengtų reikalingų poįstatyminių teisės aktų Šilumos ūkio įstatyme numatytų šilumos tiekimo ir priežiūros pokyčių nuostatos nėra tinkamai įgyvendinamos ir nepasiekti visi numatyti tikslai – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų. Taip pat nesudarytos sąlygos tinkamai prižiūrėti šilumos sistemas, o nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas, nustatančias, kad į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemų modernizavimo sąnaudos, buvo prarastas šio modernizavimo lėšų šaltinis. Tačiau nebuvo numatytos priemonės, galinčios užtikrinti šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir remontą (tarp jų – ir gyventojų lėšų kaupimas šiam tikslui). Todėl iki šiol nebaigtas šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesų atskyrimas – liko nemodernizuota (nepertvarkyta) apie 20 proc. šilumos punktų. Nepertvarkyti šilumos punktai neužtikrina efektyvaus šilumos vartojimo, centralizuoto šilumos tiekimo tinklai negali dirbti optimaliu režimu, dėl to vartotojai negauna visos galimos naudos ir turi papildomų išlaidų dėl neefektyvaus šilumos naudojimo.

Auditoriai konstatavo, kad numatytas modernizuotų šilumos punktų perdavimas gyventojams vyksta vangiai, per 2012–2014 m. gyventojams priklausančių šilumos punktų dalis padidėjo vos 4 proc.,  neperduotų liko dar maždaug 9 tūkst. šilumos punktų (apie 50 proc.). Kol jie visi neperduoti šilumos vartotojams, nėra galimybių finansuoti likusių maždaug 6 tūkst. punktų modernizavimą, nes neperduotų šilumos punktų savininkams – šilumos tiekėjams – nekompensuojamos su jų remontu ar modernizavimu susijusios išlaidos.

Iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų į šilumos tarifą buvo įtrauktos sąnaudos, reikalingos šilumos punktų priežiūrai, remontui ir atnaujinimui, tad savivaldybėse kiekvieno namo gyventojai už tai mokėdavo po lygiai, nepriklausomai nuo faktinių sąnaudų. Atsisakius išlaidų padengimo solidarumo principu, gyventojai atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, nes dalis jų mokėdami už šilumą mokėjo ir už šilumos punktų modernizavimą, tačiau jo taip ir nesulaukė. Dabar jiems tenka patiems rūpintis šilumos punktų atnaujinimu ir papildomai kaupti lėšas šiam tikslui. Apskritai, bendros šilumos punktų priežiūros išlaidos gyventojams padidėjo, ypač mažų daugiabučių namų gyventojams. Pažymėtina, kad priėmus minėtus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, nebuvo numatytos priemonės, leidžiančios išvengti tokios padėties.

Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kad šilumos tiekėjas negali būti šilumos punkto prižiūrėtoju, galioja tiems centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjams, kurių paslaugomis naudojasi maždaug pusė šalies gyventojų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos). Todėl ne visi šilumos vartotojai Lietuvoje turi vienodas galimybes pasirinkti šilumos punktų prižiūrėtoją. Be to, auditoriai pastebi, kad viena iš pagrindinių neefektyvaus šilumos vartojimo priežasčių yra daugiabučių namų šildymo sistemų išbalansavimas, tačiau šių sistemų subalansavimas nėra vienas iš privalomųjų namo eksploatavimo darbų, kurie atliekami be gyventojų sutikimo, o gyventojai dažnai trukdo prižiūrėtojams sutvarkyti šildymo sistemas. Eksploatuojant tokias sistemas, šiluma vartojama neefektyviai.

Auditorių nuomone, perteklinės šilumos tiekimo rizikos būtų galima išvengti prie nuotolinio (distancinio) valdymo sistemų prijungus savivaldybių ir kontroliuojančiųjų institucijų ar net gyventojų informacines sistemas ir tokiu būdu sugriežtinti šilumos punktų prižiūrėtojų darbo kontrolę.

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei, Energetikos ir Aplinkos ministerijoms rekomendacijas, kurios turėtų padėti padidinti šilumos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose namuose, pagerinti šilumos punktų priežiūrą ir šio proceso kontrolę.


Valstybinio audito ataskaita: Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra


Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas, tel. (8 5) 266 6863, el. p. mindaugas.milciunas@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt
 

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje žemės naudojimo valstybinė kontrolė ne visuomet užtikrina, kad žemė būtų naudojama racionaliai, o žemės naudojimą reglamentuojantys teisės aktai būtų efektyviai vykdomi. Deja, nustatant žemės naudojimo valstybinės kontrolės prioritetus ne visuomet atsižvelgiama į ilgametes žemės naudojimo problemas, visuomenei keliančias susirūpinimą.

Nepaisant to, kad tokios žemės naudojimo problemos, kaip laisvas priėjimas prie vandens telkinių arba žemės naudojimas ypač jautrioje Baltijos pajūrio teritorijoje, yra tapusios ilgalaikėmis, jos nėra tinkamai sprendžiamos. Reikalingų veiksmų nesiima nei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), formuojanti žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką, nei Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), atsakinga už šios kontrolės organizavimą ir vykdymą.

Deramas dėmesys žemės naudojimo valstybinei kontrolei neteikiamas ypač vertingoje, ekologiškai lengvai pažeidžiamoje Baltijos pajūrio teritorijoje. Valstybės kontrolė dar 2007 m. konstatavo, kad Šventosios gyvenvietėje valstybei priklausančioje žemėje stovi apie tūkstantis poilsio namelių, o jų statuso teisės aktai tiksliai neapibrėžia. Praėjus septyneriems metams po šio audito nustatyta, kad didžioji dalis poilsio namelių yra itin prastos būklės, fiziškai ir morališkai pasenę, teršia vertingas Baltijos pajūrio teritorijas, gadina kraštovaizdį. Šiuose nameliuose poilsiaujančių asmenų higienos poreikiai išspręsti primityviai, todėl nuotekomis teršiamas gruntas, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai ir visai gamtinei aplinkai. Be to, prie šių namelių niokojama žalia veja, nes ant jos statomi automobiliai.

Nekilnojamojo turto registre 215 registruotų namelių stovi nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose, su jų savininkais nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Dar 170 poilsio namelių net nėra registruoti šiame registre. Kai žemės sklypas nėra suformuotas, jam nėra nustatytos ir žemės naudojimo sąlygos, todėl poilsio namelių savininkai gali nežinoti, kokia veikla sklype yra galima, kas yra itin svarbu šioje išskirtinėje teritorijoje.

Dėl minėtų priežasčių blogėja šių ekologiškai jautrių rekreacinių teritorijų būklė. Tačiau NŽT Palangos teritorinis skyrius vangiai tikrina, kaip naudojama valstybinė žemė, ant kurios stovi nameliai, nesiima reikiamų priemonių poilsio namelių savininkams nustatyti.

193 poilsio nameliai stovi nesuformuotuose sklypuose valstybinės reikšmės miško teritorijoje. Formuojant sklypus teritorija po šiais nameliais ir aplink juos turės būti išbraukiama iš valstybinės reikšmės miškų plotų, todėl kyla grėsmė šio vertingo miško išsaugojimui. Auditoriai konstatavo, jog tai, kas Šventosios gyvenvietėje padaryta per beveik penkerių metų žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo laikotarpį, iš esmės padėties nepagerino.

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė yra efektyvi ne įvardijus pažeidimus, bet juos pašalinus. Tačiau NŽT nėra įgaliota įsitikinti, ar jos nustatyti pažeidimai yra pašalinami. Iš auditorių patikrintų 76 žemės sklypų, kuriuose NŽT buvo nustačiusi pažeidimų, 51 sklype pažeidimai nebuvo pašalinti. Trakų ir Švenčionių rajonuose nebuvo pašalintas nė vienas NŽT specialistų nustatytas pažeidimas, o Vilniaus m., Vilniaus r. ir Klaipėdos r. pašalinta mažiau kaip pusė nurodytų pažeidimų.

Auditoriai atkreipia dėmesį ir į tai, jog žemės savininkams už neprižiūrėtus ir apleistus sklypus skiriamos baudos neturi drausminančio poveikio, nes baudos dydis nepriklauso nuo apleisto žemės ploto. Neretai žemės savininkui labiau apsimoka sumokėti baudą už netvarkomą žemę, nei ją sutvarkyti. Tokiais atvejais žemės naudojimo kontrolė tampa nerezultatyvi.

Valstybės kontrolė ŽŪM ir NŽT pateikė rekomendacijas, kaip žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdyti efektyviau.

Valstybinio audito ataskaita: Žemės naudojimo valstybinė kontrolė


Papildoma informacija:  6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, tel. (8 5) 266 6736, el. p. romualda.masiulioniene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Šiandien paskelbta dvejus metus trukusio Valstybės kontrolės koordinuoto tarptautinio nacionalinių parkų audito, kuriame dalyvavo Lietuvos, Estijos, Bulgarijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Norvegijos ir Ukrainos aukščiausiosios audito institucijos, ataskaita. Septynios šalys sutarė dėl bendrų vertinimo kriterijų ir klausimų, kurie buvo atsakyti atlikus nacionalinius auditus. Bendra tarptautinio audito ataskaita parengta remiantis šių nacionalinių auditų rezultatais.

Audite dalyvavo labai skirtingos šalys. Pavyzdžiui, Danija ir Bulgarija turi tik po tris nacionalinius parkus, Lietuva – penkis, o Ukraina – net 48. Danijoje pirmas nacionalinis parkas buvo įkurtas 2008 m., o Lenkijoje, Kroatijoje ir Norvegijoje – atitinkamai 1932 m., 1949 m. ir 1962 m. Daugelio audite dalyvavusių šalių nacionalinių parkų steigimo dokumentuose nurodyta, kad vienas iš pagrindinių jų tikslų yra išsaugoti gamtos įvairovę, o štai Danijos nacionaliniai parkai tokio išskirtinio statuso neturi. Nepaisant visų skirtumų, audite dalyvavusių šalių auditoriams pavyko parengti bendras audito išvadas ir rekomendacijas dėl nacionalinių parkų valdymo, bioįvairovės apsaugos ir finansavimo.

Nustatyta, kad daugelyje audite dalyvavusių šalių nacionaliniai parkai iš esmės atlieka savo funkcijas ir siekia vyriausybės jiems nustatytų tikslų, tačiau skiriasi jų valdymo modeliai. Pavyzdžiui, Norvegijoje viena valdyba administruoja daugiau nei vieną parką, be to, valdybą sudaro vietos bendruomenės atstovai, o Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ar Kroatijoje kiekvienas parkas turi savo direkciją. Vis dėlto tam, kad parkai būtų sklandžiai valdomi ir turėtų nustatytas specifines veiklos, bioįvairovės išsaugojimo ir jų naudojimo ar lankymo gaires, jiems visiems reikia tinkamų gamtotvarkos planų, kurį ne visi parkai turi. Pavyzdžiui, Ukrainoje, parkuose, kurie šių planų neturėjo, buvo iškirsti miškai, pastatyti pastatai, o pažeidėjai argumentavo savo neleistiną veiklą tuo, kad nėra patvirtintų planų, reglamentuojančių teritorijos apsaugą ir veiklą joje. Be to, auditoriai pažymi, kad šiuose planuose numatyti veiklos rezultatai turėtų būti konkretūs, aktualūs, pamatuojami, o valdžia turėtų akyliau stebėti, kaip parkai pasiekia jiems iškeltus tikslus.

Auditoriai sutaria, kad visoms šalims aktualus potencialus interesų konfliktas tarp gamtos išsaugojimo ir veiklos nacionaliniuose parkuose, todėl svarbu reguliuoti parkų lankytojų srautus bei ekonominę veiklą juose. Nors didžioji dalis lėšų nacionaliniams parkams skiriama iš valstybės biudžeto, kai kurie parkai turi ir kitų pajamų šaltinių. Tačiau siekis gauti papildomų pajamų gali kirstis su siekiu išsaugoti bioįvairovę. Taigi tam, kad nacionaliniai parkai galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas, finansavimas iš biudžeto turėtų būti grindžiamas kiekvieno nacionalinio parko poreikių įvertinimu.

Audito ataskaitoje pateikiami konkretūs nacionalinių parkų administravimo, bioįvairovės apsaugos ir finansavimo praktiniai pavyzdžiai iš dalyvavusių šalių, joje taip pat galima rasti visų septynių šalių nacionalinių auditų išvadas bei rekomendacijas, pateiktas dalyvavusių šalių vyriausybėms. Lietuvos nacionalinio audito rezultatai buvo atskirai pristatyti 2014 m. liepos mėn.

Tarptautinio nacionalinių parkų audito ataskaita (angl. k.)

Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolės 2015 m. valstybinio audito programoje numatyti 106 auditai (40 iš jų – veiklos ir 66 finansiniai (teisėtumo) auditai).

„Jau kelerius metus atlikdami veiklos auditus prioritetą teikiame viešojo sektoriaus valdymo tobulinimui bei visuomenei teikiamų viešojo sektoriaus paslaugų prieinamumo ir efektyvumo didinimui. Daug dėmesio ir toliau bus skiriama informacinių išteklių valstybės įstaigose saugumui ir funkcionalumui. Finansinių (teisėtumo) auditų metu vertinsime, ar audituojamieji subjektai tinkamai valdo jiems patikėtus finansus bei turtą. Iš viso Valstybės kontrolė planuoja audituoti per 40 mlrd. Lt valstybės lėšų ir apie 200 mlrd. Lt vertės valstybės turto“, – pristatydama 2015 metų audito programą sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

2015 metais finansiniai (teisėtumo) auditai bus atliekami 60-yje savivaldybių, keturiolikoje ministerijų, aštuoniuose išteklių ir mokesčių fonduose (Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo, Garantinio, VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo), Valstybės iždo, Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių) ir kitose valstybės institucijose.

Šiais metais Valstybės kontrolė atliks visuomenei ypač aktualius – vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo sistemos, psichikos sveikatos organizavimo, neįgaliųjų socialinės integracijos, civilinės saugos, Viešojo saugumo tarnybos veiklos, teismo ekspertizių atlikimo – auditus.  

Nemažai dėmesio bus skiriama švietimui – bus vertinama praktinio mokymo centrų plėtra, centrų pajėgumų išnaudojimas, tęstinio profesinio mokymo paslaugų pardavimo rinkoje galimybės. Bus atliekami švietimo ir mokslo stebėsenos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo auditai, vertinama, kaip sprendžiama mokinių pavėžėjimo į mokyklas problema.

Auditoriai šiai metais taip pat vertins valstybei svarbių ekonominių projektų atrankos mechanizmą bei jų vykdymo stebėseną, bus nagrinėjami šių projektų rezultatai ir nauda valstybei. Bus atliekami statybos investicinių projektų gyvavimo ciklo, palankios investicinės aplinkos formavimo, valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei, Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrintinų mokesčių mokėtojų atrankos sistemos, importuotojų atleidimo nuo PVM režimo auditai. Siekiant efektyvesnio valstybės finansinių išteklių valdymo, bus teikiamos rekomendacijos dėl programinio biudžeto sudarymo proceso tobulinimo.

Informacinių sistemų srityje bus vykdomas tarptautinis duomenų apsaugos auditas, kuriame dalyvaus Lietuva, Belgija, Estija, Slovėnija ir Šveicarija. Taip pat bus vertinama, ar Lietuvoje išnaudojamos viešojo sektoriaus turimų atvirų duomenų galimybės (prieinamumas, viešoji ir komercinė nauda).

Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje auditai apims 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpius. 2015 m. bus baigti du valstybiniai auditai: bus vertinamas 2007–2013 m. struktūrinę paramą administruojančių 27 institucijų veiklos efektyvumas ir 2014 m. Europos Komisijai deklaruotos 4,5 mlrd. Lt išlaidos bei 32 nacionalinių institucijų pasirengimas administruoti 2014–2020 m. struktūrinių fondų investicijas Lietuvoje. Taip pat bus pradėti dar trys Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir struktūrinių fondų investicijų auditai.


2015 m. valstybinio audito programa


Papildoma informacija: Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas,
tel. (8 5) 266 6772, el. p. mindaugas.macijauskas@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva,
tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai tapus 19-ąja euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija. Tuo tikslu įsteigtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas. Vykdydama naująją funkciją, Valstybės kontrolė stebės ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą.

Iki įsigaliojant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolė biudžeto projektą vertindavo tik prieš šiam patenkant į Seimą. Nuo šiol biudžeto formavimas bus vertinamas kiekviename jo etape, bus stebimas ne tik metinių, bet ir vidutinės trukmės valdžios sektoriaus finansų tvarumo tikslų vykdymas.

Vykdydama biudžeto politikos stebėseną, Valstybės kontrolė rengs, teiks Seimui ir viešai skelbs išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai, dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams, dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti.


Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt