Valstybės kontrolė kreipėsi į Turto banką, prašydama perimti valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Valstybės kontrolės mokymo centro patalpas Klaipėdoje.
 
„Vykdome 2014 metais Seimo priimtą Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymą, o mokymo centro valdymas yra nebūdinga  aukščiausiosios audito institucijos funkcija“, –  turto perdavimo priežastis nurodo valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Mokymo centro patalpų perdavimas leis dar labiau optimizuoti Valstybės kontrolės nekilnojamojo turto valdymą ir audito palaikymo funkcijas atliekančių padalinių struktūrą.


Komentarams: Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Vidaus reikalų ministerija padarė pažangą stiprindama savo vidaus kontrolę ir ėmėsi konkrečių veiksmų viešųjų pirkimų pažeidimams taisyti bei procedūrų skaidrumui užtikrinti. Taip teigia Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. finansinį auditą.

Finansinėse ministerijos ataskaitose reikšmingų pažeidimų nenustatyta, tačiau auditoriai turėjo pastabų dėl ministerijos vykdomos viešajam sektoriui nebūdingos veiklos, viešosios tvarkos užtikrinimo, pareigūnų sveikatos priežiūros, netinkamų finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšų grąžinimo bei racionalesnio lėšų naudojimo. Kai kurie panašūs pažeidimai nustatyti ir Policijos departamente atlikto audito metu.  

Auditorių teigimu, ministerija taiso buvusią itin prastą padėtį viešųjų pirkimų srityje: yra atlikusi anksčiau nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų tyrimus, darbuotojus siuntė į mokymus, nutraukė sutartis, kurios buvo sudarytos po galimai neskaidriai atliktų viešųjų pirkimų, ir kai kuriuos abejotinus pradėtus vykdyti viešuosius pirkimus. Tačiau minėtų priemonių imtasi tik 2014 m. pabaigoje, taigi audituojamuoju laikotarpiu (2014 m.) nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo vis dar buvo atlikta prekių, paslaugų ir darbų pirkimų už daugiau kaip 4 mln. Lt. Sisteminiai didelės vertės viešųjų pirkimų pažeidimai ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose kartodavosi metai iš metų, o  2011 ir 2013 m. auditų metu surinktus faktus, keliančius abejonių dėl paslaugų pirkimo skaidrumo, Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai, pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Įvertinus policijai priskirtų funkcijų vykdymą, nustatyta, kad beveik visų apskričių vyriausieji policijos komisariatai ir Lietuvos kelių policijos tarnyba ėmė mokestį už teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymą (institucijų ir kitų svarbių objektų apsaugą, eismo saugumo užtikrinimą lydint krovinius ir pan.). Valstybės kontrolės nuomone, policijos įstaigos turi užtikrinti, kad policijai teisės aktuose nustatytos funkcijos būtų vykdomos tik iš joms vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų asignavimų, neimant papildomo mokesčio.

Taip pat, auditorių nuomone, Policijos departamentas nekoordinavo ir nekontroliavo policijos įstaigų dalyvavimo savivaldybių veikloje, nes policijos įstaigos vykdė ne bendras su savivaldybėmis programas, bet savivaldybių priemones, kurių dalis nepriskirta policijos įstaigų vykdomai veiklai, todėl neaišku, kokių policijos veiklos rezultatų buvo siekiama. Policijos įstaigos šioms priemonėms vykdyti gavo 1,2 mln. Lt savivaldybių biudžetų lėšų.

Apie Vidaus reikalų ministerijoje ir Policijos departamente atliktų auditų rezultatus Valstybės kontrolė informuos LR Seimo Audito komitetą.


Finansinių auditų ataskaitos: Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų; Dėl Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Komentarams: 4-ojo audito departamento l. e. p. direktorius pavaduotoja Akvilė Dovydaitytė, tel. (8 5) 266 6879, el. p. akvile.dovydaityte@vkontrole.lt   

Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolėje lankosi Europos Audito Rūmų (EAR), atsakingų už Europos Sąjungos biudžeto auditą, atstovai. Lietuvos ir EAR auditoriai dvi dienas trunkančio vizito metu aptaria ES finansuojamų projektų audito rizikos, atrankos ir nustatytų klaidų vertinimo klausimus, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio audito ypatumus.

Susitikimo dalyvius pasveikinęs valstybės kontrolierius A. Dulkys pažymėjo, jog aukščiausiosios audito institucijos pajėgios derinti audito profesijos nepriklausomumą su bendradarbiavimu siekiant geriausio rezultato. Pasak A. Dulkio, vienas iš Lietuvos Valstybės kontrolės tikslų yra kokybiškas auditas, atitinkantis aukščiausiųjų audito institucijų standartus bei geriausią kitų aukščiausiųjų audito institucijų praktiką.

Valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento, audituojančio ES struktūrines investicijas, direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė pabrėžė nepriklausomų aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimo svarbą. Pasak S. Rojutės, galimybė dalytis patirtimi, taikomais audito metodais su EAR, kurioje dirba audito srities specialistai iš visos ES, yra ypač naudinga siekiant tobulinti esamą valstybino audito procesą ir gerinti valstybinių auditų kokybę.

Susitikimo metu taip pat aptariami klausimai, susiję su aukščiausiųjų audito institucijų vaidmeniu atliekant valstybės biudžeto vykdymo auditus, valstybinių audito rekomendacijų įgyvendinimu ir ES investicijų Audito institucijos funkcijomis vykdant privalomuosius ES struktūrinių investicijų auditus.


Komentarams: 8-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė, tel. (8 5) 204 7221, el. p. sigita.rojute@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija, atlikusi Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. finansinį (teisėtumo) auditą, teigia, jog ministerija daro pažangą valdydama turtą ir lėšas ir yra pastebimai sustiprinusi savo vidaus kontrolę.

Pasak auditorių, ministerijos konsoliduotose ir finansinėse biudžeto vykdymo ataskaitose reikšmingų netikslumų nenustatyta, tačiau pateikta pastabų dėl galimo racionalesnio valstybės lėšų ir turto naudojimo bei valdymo. Auditoriai ministerijai nurodė sritis, kuriose, jų nuomone, yra galimybių padėtį pagerinti ir pateikė rekomendacijas.

Aukščiausiosios audito institucijos pastabos ir rekomendacijos daugiausiai buvo susijusios su lėšų skyrimą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymu, taip pat dėl didesnės asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos programų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų kontrolės, mokslininkų atstovavimo mokslo renginiuose finansavimo reglamentavimo, racionalaus lėšų panaudojimo vykdant investicijų projektą. Kai kurie nustatyti netikslumai buvo ištaisyti audito metu – ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, taisė nurodytas klaidas.

Audito metu buvo vertinama, kaip ministerija valdo jos funkcijoms vykdyti skiriamas biudžeto lėšas, turtą, taip pat ar finansinės ataskaitos parodo teisingus finansinius rezultatus ir finansinę būklę. Auditoriai taip pat domėjosi, kaip įgyvendinamos ir ankstesnių auditų metu teiktos rekomendacijos.

Apie audito rezultatus Valstybės kontrolė informuos LR Seimo Audito komitetą.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Komentarams: 4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Rasa Kislovskienė, tel. (8 5) 266 6725, el. p. rasa.kislovskiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Rygoje vykstančiame  Europos Sąjungos (ES) struktūrinių investicijų audito institucijų ir Europos Komisijos atstovų (Homologinės grupės) susitikime dalyvauja bei patirtimi audito kokybės srityje dalijasi ir Lietuvos Valstybės kontrolės atstovai.

Šiųmetinio Homologinės grupės susitikimo tema – kokybiškas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpio uždarymas. Susirinkusių ES struktūrinių investicijų auditorių tikslas – aptarti iššūkius, suvienyti požiūrius į problemines sritis ir pasidalyti metodologine patirtimi siekiant kuo sklandžiau užbaigti 2007–2013 metų finansinio laikotarpio ES struktūrinės paramos auditus.  

Pasak Valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento, audituojančio ES struktūrines investicijas, direktoriaus pavaduotojos Sigitos Rojutės, nors šiuo metu pagrindinis dėmesys jau nukrypęs į naująjį 2014–2020 metų finansinį laikotarpį, ne mažiau svarbūs ir 2007–2013 m. veiksmų programų uždarymo klausimai ir sklandus galutinio atsiskaitymo su Europos Komisija procesas.

„Audito masto, kokybės ir poveikio balansas esant dviejų ES investicijų periodų persidengimui, projektų tikslų pasiekimo įvertinimas, toleruotinas klaidų (netinkamų išlaidų) lygis, jį viršijus – finansinių korekcijų taikymas – šioms temoms reikalingas tiek Europos Komisijos, tiek ES investicijų administratorių, tiek auditorių susitelkimas ir konstruktyvus bendradarbiavimas. Savo ruožtu mus, auditorius, funkcijų gausa skatina ieškoti efektyvaus auditų atlikimo ir tinkamų kokybės valdymo sprendimų“, – sakė S. Rojutė.

Savo pranešime ES kolegoms S. Rojutė pristatė Lietuvos ES paramos audito institucijoje taikomas audito kokybės valdymo priemones – išorės vertinimus, audito kokybės rodiklius, atnaujinamas audito procedūras ir kitus sėkmės faktorius, užtikrinančius deramą ir kokybišką audito rezultatą.

Kvietimą mūsų šalies auditoriams pasidalyti savo patirtimi su kitų ES šalių kolegomis, Lietuvos valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui šių metų vasarą asmeniškai perdavė Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato vadovas Valteris Defa (Walter Deffaa) susitikimo Briuselyje metu. Pasak V. Defa, Valstybės kontrolės patirtis yra unikali tuo, jog tai vienintelė aukščiausioji audito institucija visoje ES, kuri vienu metu vykdo nacionalinę finansinių ir veiklos auditų programą, prižiūri biudžeto fiskalinę drausmę ir atlieka privalomuosius reglamentinius ES investicijų auditus.

Kasmetinių Homologinės grupės susitikimų metu ES auditoriai aptaria naudojamas audito metodikas, dalijasi savo patirtimi ES paramą administruojančių institucijų rizikos analizės, valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo, tikrintinų ES projektų atrankos bei nustatytų klaidų vertinimo srityse.

ES finansinės paramos auditus Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu Valstybės kontrolė atlieka nuo 2003 m. Homologinės grupės susitikimas Lietuvoje vyko 2012 m. Vilniuje.


Papildoma informacija: 8-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė, tel. (8 5) 204 7221, el. p. sigita.rojute@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys su darbo vizitu lankosi Latvijos valstybinėje audito institucijoje. Dvišalio susitikimo su Latvijos valstybinės audito institucijos vadove Elita Krumina metu buvo aptartos abiem šalims aktualios temos: 2016–2020 metų valstybinio audito strategijos rengimo procesas, institucijų bendradarbiavimas su šalių Parlamentais, audito rezultatų tolesnė sklaidą, jų svarba priimant valstybėms svarbius sprendimus.

„Dalijimasis išmoktomis pamokomis ir sukaupta patirtimi – pagrindinis ir patikimas būdas išvengti klaidų tiek atliekant konkrečius darbus, tiek siekiant bendro visoms audito institucijoms tikslo – skatinti viešojo sektoriaus finansinį skaidrumą ir į rezultatus bei žmonių poreikius orientuotą valdymą“, – susitikimo metu sakė valstybės kontrolierius A. Dulkys. – Kaimyniškas ir kolegiškas Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimas yra didelė vertybė mūsų šalių auditoriams, kurie turėjo progos tuo įsitikinti bendradarbiaudami atliekant paralelinius auditus“.

 Lietuvos ir Latvijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai taip pat aptarė abiem šalims reikšmingą „Rail Baltica“ projektą, tolesnio dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo galimybes. Susitikimo metu valstybės kontrolierius A. Dulkys pasiūlė surengti bendrą seminarą, skirtą šiam projektui aptarti. Pasak A. Dulkio, „Rail Baltica“ – strateginės reikšmės projektas, išsiskiriantis daugiamilijardine finansine apimtimi, todėl Baltijos šalių aukščiausiosios audito institucijos turi būti pasirengusios laukiamiems iššūkiams ir svarstyti galimus auditus šiame sektoriuje.

Aptariant bendradarbiavimo su šalių Parlamentais patirtį, valstybės kontrolierius A. Dulkys pabrėžė, jog konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetu, kitais komitetais, komisijomis – vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti efektyvų audito poveikį ir valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą.

2016–2020 metų valstybinio audito strategijų rengimo, „Rail Baltica“ projekto klausimus rugsėjo pradžioje valstybės kontrolierius A. Dulkys taip pat aptarė ir su Estijos generaliniu auditoriumi Alaru Kariu vizito į Estijos nacionalinę audito instituciją metu.


Papildoma informacija: Audito plėtros departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Vilma Kanapeckienė tel. (8 5) 266 6868, el. p. vilma.kanapeckiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija patvirtino Finansų ministerijos patikslintą 2015–2018 metų šalies ekonominės raidos scenarijų, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos išorės aplinkoje dominuoja neigiami rizikos veiksniai.

Paskelbtas patikslintas ekonominės raidos scenarijus parengtas pagal 2015 m. gegužės mėnesį Europos Komisijos skelbtos prognozės prielaidas. Pažymėtina, kad ateities sandorių rinkose yra fiksuojami „Brent“ rūšies naftos kainos JAV doleriais ir USD/EUR valiutų poros perspektyvos ženklūs pasikeitimai, lyginant su prielaidomis, kuriomis remiantis atnaujintas scenarijus. Pasitvirtinus prielaidoms dėl mažesnės naftos kainos ir stipresnio euro JAV dolerio atžvilgiu valiutų kurso, nominalaus bendrojo vidaus produkto ir kainų rodiklių prognozuojami pokyčiai būtų peržiūrėti jų mažėjimo kryptimi.

Atsižvelgiant į minėtus aspektus, Vyriausybei rekomenduojama laikytis apdairios biudžeto pajamų planavimo taktikos, ypač atsargiau planuojant 2016 m. įplaukas iš pridėtinės vertės mokesčio.

Tai antroji šiemet Valstybės kontrolės, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas atliekančios institucijos, Seimui teikiama išvada. Pirmoji išvada dėl Finansų ministerijos parengto 2015–2018 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo Seimui buvo pateikta kovo 31 d.

Lapkričio viduryje Valstybės kontrolė Seimui pateiks 2016 m. Valstybės biudžeto projekto vertinimą.
 

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

 
Papildoma informacija, Atstovas  ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) auditus. Auditų metu buvo vertinama, kaip ministerija, kaip kultūros politiką formuojanti ir įgyvendinanti institucija vykdė savo funkcijas, ar 2014 m. finansinių ataskaitų duomenys teisingi, o valstybės lėšos ir turtas buvo valdomi teisėtai, taip pat analizuotas LNDT kūrybinės veiklos ir lėšų planavimas, vidaus kontrolės sistema, darbo santykių teisinis reglamentavimas.

Keletą metų ministerija sulaukdavo auditorių priekaištų dėl apskaitoje simboline 1 lito verte registruojamų muziejinių vertybių, tačiau, auditorių teigimu, šis sudėtingas pervertinimo procesas kasmet spartėja: 2012 m. buvo pervertinta 78,8 tūkst., o 2014 m. – jau 176,5 tūkst. vienetų.

Ministerijoje iki šiol nėra aiškios tvarkos, kokias pavaldžių įstaigų išlaidas finansuoti biudžeto, o kokias Kultūros rėmimo fondo (KRF) lėšomis. Nors KRF lėšos yra skirtos kultūros ir meno projektams, jomis buvo finansuojama ministerijai pavaldžių muziejų veikla. Be to, per 250 tūkst. Lt fondo lėšų buvo panaudoti su kultūra ir menu nesusijusiems projektams (sakralinių objektų elektros, gaisro sistemoms tvarkyti ir pan.). Taip pat ministerija ir Kultūros taryba nepasinaudojo teise perskirstyti metų pabaigoje likusių beveik 4,6 mln. Lt fondo lėšų, todėl aktualūs kultūros ir meno sričių projektai prarado galimybę būti finansuojami.

Auditoriai ministerijai turėjo pastabų ir dėl lėšų, skirtų romų integracijai į Lietuvos visuomenę, panaudojimo efektyvumo. Ministerija iš 2012–2014 m. šiam tikslui planuotų beveik 5,5 mln. Lt, per trejus metus panaudojo tik 59 proc. Auditorių nuomone, ministerija nesiėmė veiksmų likusiam finansavimui gauti, todėl buvo prarasta galimybė plėtoti romų vaikų ir suaugusiųjų švietimą ir ugdymą dar už beveik 2,3 mln. Lt. Pastebėta ir LNDT skiriamų lėšų planavimo (lėšos skiriamos kaip ir praėjusiais metais, neatsižvelgiant į tai, kokią programą teatras parengia), etatinių teatro darbuotojų darbo sutarčių sudarymo trūkumų.

Auditoriai ministeriją ragina skubiai spręsti jau du dešimtmečius trunkančią gyventojų iškeldinimo iš Užutrakio dvaro sodybos problemą. Neiškeldinus gyventojų, kyla rizika, kad nebus panaudota Europos Sąjungos finansinė parama ir sodyba nepritaikyta turizmo reikmėms.

Kitas skubiai spręstinas klausimas – kultūros paveldo objektų registravimas. VĮ Registrų centras jau keletą metų atsisako neatlygintinai registruoti Kultūros paveldo departamento pateiktus duomenis, todėl, auditorių nuomone, kyla rizika, jog kultūros paveldo objektą įsigiję asmenys, nežinodami, kad jam taikomi paveldosaugos reikalavimai, gali imti naikinti objekto vertingąsias savybes. Tokia situacija susiklostė dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nesuderinamumo. Auditorių teigimu, šiuo metu jau kuriama automatinė sąveika objektams registruoti.

Audito metu vis dėlto pavyko paspartinti sprendimų priėmimą keleto opių ilgamečių problemų klausimais. Pavyzdžiui, po auditorių pastabų ministerija patikslino KRF lėšomis finansuojamų projektų gaires ir nustatė, jog KRF lėšomis finansuojamus kino srities projektus administruos (vertins, spręs dėl finansavimo ir pan.) tik Lietuvos kino centro ekspertai, o ne ir Kultūros taryba, ministerija taip pat ėmėsi veiksmų spartinti Nematerialaus kultūros paveldo sąvado įsteigimą.

Apie audito rezultatus Valstybės kontrolė informuos Seimo Audito komitetą ir Vyriausybę.


Finansinio audito ataskaitos: Dėl Lietuvos nacionaliniame dramos teatre atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų; Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija, 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė, tel. (8 5) 266 6819, el. p. rasa.kudzmiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 2666 724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Baigtas kasmetinis Aplinkos ministerijos auditas, kurio metu buvo vertinama, ar ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2014 m. racionaliai naudojo savo funkcijoms vykdyti ir programoms įgyvendinti skirtas lėšas, ar teisėtai valdė joms patikėtą valstybės turtą.

Nustatyta, jog ministerijai pavaldi įstaiga Lietuvos geologijos tarnyba jau trejus metus taiko netinkamą mineralinių išteklių apskaitos metodiką, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, kad dabartinė mineralinių išteklių vertė – beveik 1,9 mlrd. Lt  – yra teisinga. Pažymėtina, kad pagal neteisingą metodą mineralinių išteklių vertė buvo nustatyta ir 2012 m., kuri sudarė 63,8 mlrd. Lt, o 2013 m. patikslinta iki 6,7 mlrd. Lt. Auditoriai konstatuoja, jog tikroji mineralinių išteklių vertė šiandien vis dar nėra aiški, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniems svarbiems valstybei sprendimams, susijusiems su mineralinių išteklių žvalgymu, naudojimu ir pan.

Jau ne pirmus metus auditoriai ministerijai teikia pastabas dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos, tampančios kitų programų priemonių finansavimo šaltiniu, lėšų naudojimo tinkamumo. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme yra apibrėžta tikslinė šių lėšų paskirtis, bet Aplinkos apsaugos įstatymas leidžia jas naudoti kaip papildomą aplinkos apsaugos finansavimo šaltinį. Auditorių teigimu, ministerija ne visais atvejais jas naudojo pagal paskirtį, nes apmokėjo kitų vykdomų programų priemones ir pirko paslaugas jai teisės aktais pavestoms funkcijoms atlikti.

Taip pat nustatyta, jog ministerija nevykdė Vyriausybės nutarimo ir nesudarė darbo grupės dvimetėms Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaitoms rengti, bet ataskaitos parengimo paslaugą pirko iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Auditoriai taip pat turėjo pastabų ir dėl lėšų renginiams naudojimo racionalumo. Auditorių teigimu, planuojant lėšas renginiams, reikėtų įvertinti galimas rizikas, galinčias sąlygoti papildomą valstybės lėšų poreikį.

Apie audito rezultatus ir būtinybę spręsti mineralinių išteklių apskaitos ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo reglamentavimo klausimus bus informuoti Seimo Audito ir Aplinkos apsaugos komitetai.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija, 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Sakalauskienė, tel. (8 5) 2666 865, el. p. daiva.sakalauskiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 2666 724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolėje lankosi Vengrijos audito institucijos auditoriai, vertinantys Europos Sąjungos (ES) struktūrinių investicijų administravimą ir finansuojamus projektus.

Lietuvos ir Vengrijos ES struktūrinių investicijų auditoriai dvi dienas trunkančio vizito metu lygina šalyse naudojamas audito metodikas, aptaria atskirus audito etapus ir jų įgyvendinimo subtilybes. Taip pat dalijasi gerąja praktika ES paramą administruojančių institucijų rizikos analizės, tikrintinų ES projektų atrankos bei nustatytų klaidų vertinimo srityse.

„Galimybė pasidalyti audito patirtimi ir palyginti save su gimininga institucija – geriausias kelias siekiant efektyvesnio audito proceso. Tokie patirčių mainai parodo, kur esame stiprūs, kur link galime tobulėti. Tikslas – patikimas ir kokybiškas ES struktūrinių investicijų audito rezultatas, kurį teikiame Europos Komisijai ir Lietuvos valstybei“, – sakė Sigita Rojutė, 8-ojo audito departamento, audituojančio ES struktūrines investicijas, direktoriaus pavaduotoja.

Vizito metu taip pat aptariami klausimai, aktualūs rengiantis 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos periodo uždarymui ir 2014–2020 m. ES struktūrinių investicijų periodo auditams.

Tai antras tokio pobūdžio vizitas Lietuvos audito institucijoje. Praėjusiais metais Vilniuje lankėsi Nyderlandų audito institucijos atstovai. Valstybės kontrolė privalomuosius ES struktūrinių investicijų auditus Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu atlieka nuo 2003 m.


Papildoma informacija, 8-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Rojutė, tel. (8 5) 204 7221, el. p. sigita.rojute@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys šiandien su darbo vizitu lankosi Taline, Estijos nacionalinėje audito institucijoje, kur susitinka su Estijos generaliniu auditoriumi Alaru Kariu. Susitikimo tikslas – pasidalyti šalių valstybinio audito strategijos rengimo patirtimi ir apsikeisti gerąja strategijos kūrimo bei įgyvendinimo praktika.

Šiuo metu abi aukščiausiosios audito institucijos rengia 2016–2020 metų valstybinio audito strategijas ir atidžiai vertina tiek visuomenės, tiek viešojo sektoriaus subjektų lūkesčius. Pasak valstybės kontrolieriaus A. Dulkio, kolegiškos įžvalgos ir abipusė patirtis yra didžiulė vertybė rengiant šį dokumentą ir ieškant sprendimų finansų ir turto kontrolės problemoms spręsti, įgyvendinant pokyčius, padėsiančius gerinti audito kokybę ir jo poveikį. Susitikimo metu aptarti svarbiausių strategijos prioritetinių krypčių nustatymo, jos formavimo proceso organizavimo ir įgyvendinimo  klausimai.

„Planavimas – gerų rezultatų pagrindas, todėl kolegiškumas ir bendradarbiavimas 2016–2020 metų valstybinio audito strategijų rengimo klausimais padės siekiant abiem pusėms svarbių tikslų – išlikti pripažinta ir paveikia aukščiausiąja audito institucija, siekiančia gerinti viešojo sektoriaus veiklą ir padedančia kurti skaidresnę valstybę“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Dvišalio susitikimo metu Estijos generalinis auditorius A. Karis ir Lietuvos valstybės kontrolierius A. Dulkys aptarė abiem institucijoms aktualias temas: tolesnį dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, institucijų patirtį atliekant auditus energetikos srityje, taip pat reikšmingą investicinį Europos Sąjungos planą transporto sektoriuje – „Rail Baltica“ projektą.

Valstybės kontrolierius A. Dulkys pabrėžė, jog šis strateginės reikšmės projektas išsiskiria daugiamilijardine finansine apimtimi, todėl Baltijos šalių aukščiausiosios audito institucijos turi būti pasirengusios laukiamiems iššūkiams ir svarstyti galimus auditus šiame sektoriuje.

Estijos generalinis auditorius A. Karis pabrėžė, jog sėkmingai įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, jis bus bendrų prioritetinių infrastruktūros projektų pavyzdys, todėl galimo šalių aukščiausiųjų audito institucijų darbo rezultatus taip pat lems darbo kartu kokybė ir kolegiškumas.   

Lietuvos ir Estijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai taip pat aptarė audito institucijų vaidmenį biudžeto formavimo procese, taip pat prižiūrint biudžeto fiskalinę drausmę.


Papildoma informacija: Audito plėtros departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Vilma Kanapeckienė tel. (8 5) 2666 868, el. p. vilma.kanapeckiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Zita Bislienė, tel. (8 5) 2666 724, el. p. zita.bisliene@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolėje lankėsi studijų vizito į Lietuvą atvykę Moldovos vyriausybinės delegacijos nariai. Vizitas suorganizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir projektą administruojančiai Europos socialinio fondo agentūrai įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Dvynių projektą „Parama Moldovos Respublikos valstybės tarnybos modernizavimui pagal Europos Sąjungos gerąją praktiką“.

Valstybės kontrolėje Moldovos delegacija buvo supažindinta su Valstybės kontrolės veikla, jos paskirtimi, pagrindinėmis funkcijomis ir įgaliojimais. Jiems taip pat pristatyta žmogiškųjų išteklių valdymo sistema: kaip organizuojamas kasmetinis darbuotojų vertinimas, mokymai, karjeros valdymas, pasidalyta gerosios praktikos pavyzdžiais.

„Valstybės kontrolė, kaip valstybinė institucija, nuėjo ilgą tobulėjimo kelią, kuriame mokėsi tiek iš savo klaidų, tiek iš sėkmingos kitų šalių patirties. Šiandien mūsų veiklą  gerai vertina tarptautiniai ekspertai,  todėl esame pasirengę perduoti savo patirtį kitų šalių institucijoms. Vertiname parodytą pasitikėjimą mumis ir tikimės, jog Valstybės kontrolės patirtis bus naudinga mūsų kolegoms Moldovoje, siekiantiems modernizuoti valstybės tarnybą“, – sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas A. Keraminas.

Vizito Lietuvoje metu Moldovos valstybės tarnautojai taip pat lankysis kitose viešojo administravimo institucijose.


Papildoma informacija, Audito plėtros departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Vilma Kanapeckienė, tel. (8 5) 266 6868, el. p. vilma.kanapeckiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Baigti Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) mokesčių fondo (MF) auditai. Audito Finansų ministerijoje metu buvo vertinama, ar finansinėse ataskaitose pateikta informacija yra patikima, ar parodo teisingus finansinius rezultatus ir finansinę būklę, taip pat ar ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2014 m. valstybės lėšas ir turtą valdė, naudojo ir disponavo jais teisėtai. VMI buvo atlikta išsami rizikos analizė, apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų tyrimas, siekiant įsitikinti VMI MF metinių finansinių ataskaitų teisingumu.

Finansų ministerijos konsoliduotose ir finansinėse biudžeto vykdymo ataskaitose reikšmingų netikslumų nenustatyta, o lėšos ir turtas valdytas, naudotas ir disponuota juo teisėtai, tačiau auditoriai turėjo pastabų ministerijai pavaldžioms įstaigoms.

Audito metu nustatyta, kad ministerijai pavaldžios biudžetinės įstaigos įsigijo prekių ir paslaugų už 5,4 mln. Lt, pažeisdamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Daugiausia pastabų auditoriai turėjo VMI dėl informacinių sistemų modifikavimo ir priežiūros paslaugų viešųjų pirkimų. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) veikimo užtikrinimo paslaugas už 5,2 mln. Lt įsigijo ribodama tiekėjų konkurenciją – neužtikrino, kad kuo daugiau tiekėjų galėtų pateikti pasiūlymų.

VMI, ruošdamasi euro įvedimui, informacinių sistemų modifikavimo ir priežiūros paslaugas (dar už 5 mln. Lt) pirko neskelbiamų derybų būdu, o tai, auditorių nuomone, taip pat galimai apribojo tiekėjų konkurenciją, pirkimai vyko skubotai ir galėjo sudaryti sąlygas neefektyviai panaudoti valstybės biudžeto lėšas.

Atlikę VMI MF auditą, auditoriai trečius metus iš eilės atsisakė pareikšti nuomonę dėl šio fondo finansinių ataskaitų teisingumo. Valstybės kontrolė jau ankstesnių VMI MF auditų metu taip pat buvo nustačiusi MAIS, kuria tvarkoma VMI MF apskaita, veikimo ir valdymo trūkumų. Šie trūkumai didina duomenų pažeidžiamumo ir patikimumo riziką, turi neigiamos įtakos tvarkant mokesčių fondo buhalterinę apskaitą, sudarant finansines ir kitas ataskaitas. Kadangi VMI MF buhalterinė apskaita tvarkoma trūkumų turinčia MAIS, auditoriai negalėjo įsitikinti, kad 2014 m. mokesčių fondo apskaitoje duomenys apie mokesčių mokėtojų mokestines prievoles, jų vykdymą teisingai registruojami, grupuojami ir teisingai atskleidžiami finansinėse ir kitose ataskaitose. VMI šią problemą planuoja spręsti 2015–2016 m.

Taip pat audito metu auditoriai pateikė pasiūlymus dėl pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno mokesčių, akcizų už elektros energiją, įmokų į Garantinį fondą apskaitos ir kontrolės procedūrų gerinimo, tai padės surinkti daugiau pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus.

VMI jau audito metu reagavo į auditorių pastebėjimus, ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrintas šių įmokų surinkimas, koregavo mokesčių grąžinimo reglamentavimą.



Finansinio audito ataskaitos: Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų ; Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija, 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas ir 2-ojo audito departamento atstovai susitiko su Lietuvoje besilankančiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Sekretoriato darbuotojais Hans Christiansen, Korin Kane, Švedijos delegatu EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje Lars Erik Fredriksson.

Valstybės kontrolės atstovams svečiai pristatė EBPO atliktos Lietuvos valstybės valdomų  įmonių sektoriaus peržiūros rezultatus ir domėjosi Valstybės kontrolės šiuo metu atliekamu valstybiniu veiklos auditu „Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“. Auditas atliekamas pagal 2015 metų audito programą, jį numatoma baigti 2016 m. pirmą pusmetį. Susitikime taip pat buvo aptarti valstybės valdomų įmonių skaidrumo, ekonominio efektyvumo ir valdybų nepriklausomumo klausimai.

Tai jau antroji EBPO atstovų misija Lietuvoje, skirta įvertinti Lietuvos valstybės valdomų įmonių sektorių ir Lietuvoje taikomų įmonių valdysenos principų atitikimą EBPO parengtoms rekomendacijoms, skirtoms valstybės valdomoms įmonėms. Lietuvoje besilankantys EBPO atstovai taip pat susitinka su Finansų ministerijos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų atstovais.


Papildoma informacija, Audito plėtros departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Vilma Kanapeckienė, tel. (8 5) 266 6868, el. p. vilma.kanapeckiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Baigėme valstybės iždo – Finansų ministerijos valdomos sistemos, apimančios valstybės piniginius išteklius, jų valdymą, kontrolę, apskaitą ir atskaitomybę – 2014 metų finansinį (teisėtumo) auditą.
 
Konstatavome, kad reikšmingais atžvilgiais finansinės ataskaitos parengtos, lėšos valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama teisėtai. Valstybės iždas prisiėmė skolinius įsipareigojimus, teikė paskolas ir valstybės garantijas vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad informacija apie netinkamai panaudotas Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, kurias reikia susigrąžinti iš projektų vykdytojų, valstybės iždo finansinėse ataskaitose nėra pilnai atskleista. Valstybės iždo apskaita organizuojama taip, kad grąžintinų finansavimo sumų įrašams apskaitoje registruoti reikalingus duomenis valstybės iždas gauna iš kitų viešojo sektoriaus subjektų, kurie vadovaujantis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, turi savo apskaitoje registruoti valstybės biudžetui grąžintinas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus subjektai, administruojantys ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos projektų lėšas, savo apskaitoje netinkamai ar nepilnai užregistravo valstybės biudžetui grąžintinas lėšas, valstybės iždo finansinėse ataskaitose iš projektų vykdytojų susigrąžintinos lėšos negalėjo būti teisingai ir pilnai atskleistos.

Siekiant užtikrinti teisingų finansinių ataskaitų rinkinių parengimą, informacijos finansinėms ataskaitoms sudaryti pateikimo procesas turi būti tobulinamas, taip pat tikslinga inventorizuoti ir atitinkamai peržiūrėti paramos gavėjų ir valstybės iždo apskaitoje registruotinus apskaitos įrašus ir derinimo procesus. Apskaitos teisingumui teigiamos įtakos turėtų aktyvesnis Finansų ministerijos metodinis vadovavimas, aiškesnis apskaitos reglamentavimas. Finansų ministerija įsipareigojo ieškoti būdų šiai problemai spręsti.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Valstybės ižde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija, 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6724, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt