Kibernetinio saugumo auditą atlikusi Valstybės kontrolė kibernetinio saugumo užtikrinimo lygį Lietuvos viešajame sektoriuje apibūdina kaip vidutinį. Lietuvoje valstybinės įstaigos taiko vidutiniškai ketvirtadalį kibernetinei saugai užtikrinti rekomenduojamų organizacinių priemonių ir tinkamai įgyvendina mažiau nei pusę kibernetinei saugai užtikrinti rekomenduojamų techninių priemonių. Pagrindiniai valstybės įstaigų kibernetinės saugos organizaciniai trūkumai susiję su saugumo valdymo sistemos kūrimu, incidentų valdymu, veiklos tęstinumo užtikrinimu, personalo kompetencijos tobulinimu ir išoriniu bendradarbiavimu. Įstaigos taip pat pažeidžiamos dėl nepakankamai įgyvendinamų techninių priemonių – netinkamo saugios konfigūracijos nustatymo, el. ryšių tinklų, mobiliųjų ir kitų technologijų valdymo.

Nuo 2015 m. įsigaliojo Kibernetinio saugumo įstatymas, tačiau to nepakanka, kad valstybė sistemiškai sureguliuotų strategiškai svarbias kibernetinio saugumo ir el. informacijos saugos sritis. Šios sritys Lietuvoje atskirtos įstatymų lygiu, tačiau juos įgyvendinti nėra lengva, o bendra valstybės saugumo būklė minėtose srityse kol kas negerėja. Be to, laiku neparengti kiti susiję teisės aktai, reglamentuojantys kibernetinį saugumą, neišvengiama dalinio įstaigų veiklos dubliavimo, trūksta kompetencijos atskyrimo formuojant ir įgyvendinant kibernetinio saugumo ir el. informacijos saugos politiką.

Šiuo metu Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas reagavimui į incidentus ir jų užkardymui kibernetinėje erdvėje, tačiau pamirštami tradiciniai el. informacijos saugos valdymo aspektai (konfidencialumas, vientisumas, prieinamumas) ir nuo 2015 m. neskiriama pakankamai dėmesio šios srities plėtrai. El. informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 m. programa, kurioje planuota pasiekti daugiausia rezultatų šioje srityje, vykdoma nerezultatyviai (bendras programos tikslų įgyvendinimas 2015 m. rugsėjo mėn. siekė penktadalį).

Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad kibernetiniam saugumui ir el. informacijos saugai reikalingų lėšų skyrimas ir panaudojimas (2015–2020 m. suplanuota 15,6 mln. EUR) vykdomas nenustačius lėšų skyrimo prioritetų ir kriterijų, neturint duomenų apie faktinę įstaigų kibernetinio saugumo ir el. informacijos saugos būklę, panaudotas lėšas (2011–2014 m. 20,9 mln. EUR) ir jų poveikį.

Valstybės kontrolė Vyriausybei pateikė rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti kibernetinį saugumą ir jo atsparumo didinimą, tobulinti esamą planavimą, teisinį reguliavimą ir finansų valdymą, o Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms auditorių patarimai turėtų padėti gerinti kibernetinio saugumo reglamentavimo kokybę ir efektyvumą.
 
Valstybinio audito ataskaita: Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje

 
Komentarams: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vedėja Živilė Kindurytė, tel. +370 266 6754, el.p. zivile.kinduryte@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, Atstovas ryšiams su visuomene Justas Jaskonis, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt
 

Šiandien valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys Seimo plenariniame posėdyje pristatė Valstybės kontrolės išvadą dėl 2016 metų valstybės biudžeto projekto.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į tris dalykus – projekte numatytas per didelis biudžeto deficitas, todėl siūloma jį mažinti nuo 1 iki 0,5 proc., nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės ir neužtikrinamas valstybės skolos mažėjimas.

Plačiau apie Valstybės kontrolė pateiktą išvadą skaitykite čia.

Posėdyje taip pat dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonomikos semestro patarėjas Jonas Rasimas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir Finansų ministras Rimantas Šadžius.

Oficialaus vizito Europos Audito Rūmuose metu Valstybės kontrolės atstovai pristatė valstybinių auditų valdymo, kokybės užtikrinimo, auditų rekomendacijos stebėsenos temas. Įvertinęs Valstybės kontrolės patirtį, Europos Audito Rūmų generalinis sekretorius Eduardo Ruiz Garcia  pakvietė Lietuvos aukščiausiąją audito instituciją išskirtinio svečio teisėmis dalyvauti Europos Audito Rūmų mokymų renginyje, vyksiančiame 2016 m. spalio mėn., ir pristatyti taikomą audito metodiką bei konkrečių auditų rezultatus.

„Džiaugiamės, jog esame vertinami kolegų, kad mūsų institucijos praktika įdomi kitiems. Dalyvaudami tokiuose renginiuose ir dalydamiesi patirtimi turtiname ne tik tuos, kas domisi mūsų veikla, ne tik save, bet ir visą audito bendruomenę“, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, baigdamas oficialų Valstybės kontrolės delegacijos vizitą Europos Audito Rūmuose.

Dar 2014 m. atlikto tarptautinio ekspertinio Valstybės kontrolės veiklos vertinimo metu ekspertai iš Norvegijos, Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų pažymėjo, kad Valstybės kontrolės audito praktika atitinka Tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, taigi ir Tarptautinius audito standartus.

Ekspertai išvadose pažymėjo, kad Valstybės kontrolė tinkamai bendrauja su suinteresuotomis šalimis, turi veiksmingus kokybės kontrolės ir ataskaitų teikimo procesus, auditus atlieka greitai.