Baigtas kasmetinis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) auditas. 2014 metais universitetų reitingams kelti, švietimo veiklai remti, mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkai, infrastruktūrai prižiūrėti ir bendrabučiams modernizuoti ŠMM skyrė 17,3 mln. Lt. Audito rezultatai parodė, kad ministerija ne visais atvejais lėšas panaudojo maksimaliai efektyviai.

Siekdama, kad bent viena aukštoji mokykla patektų į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, ministerija jaunimo veiklų iniciatyvų skatinimo projektams skyrė 1,8 mln. Lt. Tačiau Valstybės kontrolės auditoriai mano, kad panaudotos lėšos nėra susijusios su siektinais rezultatais.

Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad ministerijai sunkiai sekasi planuoti lėšas, skirtas švietimo veiklai remti. Jau ne pirmus metus šiam tikslui numatomas kelis kartus didesnis biudžetas, nei sugebama panaudoti. 2014 metais iš 7,5 mln. Lt panaudota tik apie 800 tūkst. Lt, o likusios lėšos perskirstytos kitoms veikloms.

Auditoriai ne pirmus metus kelia klausimą ir dėl Valstybinio studijų fondo sąskaitoje laikomų ir nenaudojamų lėšų, gautų iš sugrąžintų paskolų, palūkanų ir delspinigių, pervedimo į valstybės biudžetą. Per 2014 metus fondas pasipildė 17 mln. Lt ir šiuo metu sukaupta 94 mln. Lt. Nusprendus lėšas ir toliau palikti Valstybiniame studijų fonde, turėtų būti priimtas sprendimas dėl finansinės rizikos valdymo, nes šiuo metu visos sukauptos lėšos  laikomos viename banke.

Ministerija, nepaisydama to, kad mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarka turėjo baigtis 2013 metais, pernai skyrė 2 mln. Lt ir toliau lėšas planuoja 2015–2016 metams. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad pertvarka vykdyta neturint aiškaus plano, todėl jos kaina išaugo tris kartus.  

Audito metu taip pat paaiškėjo, kad ministerija skyrė 5,7 mln. Lt mokslo ir studijų institucijų sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, o iniciatyvą spręsti, kokius konkrečius objektus finansuoti, perleido pačioms institucijoms. Tai neužtikrina, kad valstybės lėšos pirmiausia atitektų tiems objektams, kuriems jų  labiausiai reikia.

Valstybės kontrolė pasigedo atsakingo ministerijos požiūrio ir atstovaujant valstybės interesams viešosiose įstaigose. Ministerija, perdavusi viešajai įstaigai „Vaikų poilsis“ valstybės nekilnojamąjį turtą, nekontroliavo, kad jis būtų naudojamas tik vaikų poilsio stovyklų, o ne komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Įstaiga stacionariosiose moksleivių poilsio stovyklose ir poilsio namuose teikė apgyvendinimo, maitinimo ir kitas paslaugas ne tik vaikų kolektyvams, bet ir įmonių, įstaigų, įvairių organizacijų rengiamų konferencijų, sąskrydžių ar seminarų dalyviams ir poilsiautojams. Ministerija nedelsdama audito metu ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti.

Kitą savaitę Valstybės kontrolė planuoja pateikti ataskaitas apie auditą valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose bei kasmetinius auditus Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijose.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija, 5-ojo audito departamento direktorė Rasa Gabrilavičienė, tel. (8 5) 266 6756, el. p. rasa.gabrilaviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt
 

Valstybės kontrolė, įgyvendindama 2015 metų veiklos programą, jau atliko trečdalį šiais metais planuotų baigti finansinių (teisėtumo) auditų ir parengė jų ataskaitas. Šiandien visuomenei pateikiama ataskaita apie auditą Ūkio ministerijoje – kaip ši institucija ir jai pavaldžios įstaigos 2014 m. vykdė joms deleguotas funkcijas bei naudojo lėšas, skirtas programoms įgyvendinti.

Auditoriai vertino, kaip ir kokiomis priemonėmis ministerijai pavaldus Turizmo departamentas įgyvendino turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą. Atlikdamas šias ir kitas funkcijas departamentas panaudojo 2,6 mln. Lt. Paaiškėjo, kad jis tinkamai nevykdė turizmo paslaugų teikėjų priežiūros – neatliko jų planinių patikrinimų ir nebuvo sukūręs rizikų vertinimo sistemos, kuri padėtų įsitikinti, ar kelionių organizatoriai tinkamai vykdo savo pareigas ir atitinka jiems keliamus reikalavimus. Be to, Turizmo departamentas nebuvo parengęs įmonių konsultavimo tvarkos, kuri užtikrintų, kad kilus klausimų kelionių organizatoriai gautų kokybišką konsultacinę pagalbą.

Ministerijai taip pat pateikta pastabų dėl jai pavaldžios įstaigos Nacionalinio akreditacijos biuro veiklos. Biuras vykdė jam įstatymais nepriskirtą ekspertų mokymo funkciją.

Auditoriai suabejojo ir ministerijos atsiskaitymo su viešąja įstaiga „Versli Lietuva“ teisingumu. Įstaigai už suteiktas paslaugas sumokėta pagal vidutiniškai, o ne faktiškai sugaištą laiką paslaugai suteikti. Auditorių manymu, toks atsiskaitymas nėra teisingas, nes teikiant paslaugas skirtingiems jų gavėjams patiriamos skirtingos darbo laiko sąnaudos. Iš viso už paslaugas, skatinančias eksportą, sumokėta 763,2 tūkst. Lt.

Audito metu ministerija ir jai pavaldžios įstaigos geranoriškai atsižvelgė į auditorių pastabas ir įgyvendino jų rekomendacijas. Tačiau kai kurių klaidų ištaisyti nebeįmanoma – pinigai išleisti neracionaliai, nesilaikant teisės aktų. Be to, dėl netinkamos turizmo paslaugų tiekėjų priežiūros, yra rizika, kad valstybei gali grėsti žalą patyrusių keliautojų ieškiniai.

Valstybės kontrolė finansinius (teisėtumo) auditus visose ministerijose atlieka kasmet ir ataskaitas pateikia trečią metų ketvirtį. Šią savaitę dar bus skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos audito rezultatai.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

Papildoma informacija, 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Sakalauskienė, tel. (8 5) 266 6865, el. p. daiva.sakalauskiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt
 

Valstybės kontrolė, atlikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)  auditą konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai.

Nuo 2008 m. valstybė kasmet išmokėjo nuo 40 iki 50 mln. Lt vaikų išlaikymui, kai tuo nesirūpino asmenys, kurie teismo sprendimu privalėjo tai daryti. Tačiau auditoriai nustatė, kad per šį laikotarpį dalis lėšų buvo išmokėta neteisėtai ir 2014 m. pabaigoje permokų suma sudarė daugiau nei 1,8 mln. Lt. Neteisėtos išmokos atsirado, kai pareiškėjai, netekę teisės į tokią socialinę paramą, neinformuodavo šių lėšų administratoriaus – Vaikų išlaikymo fondo, o fondas neužtikrino, kad išmokos būtų mokamos tik tiems, kam jos priklauso. Nustatyta ir teisinio reglamentavimo spragų.

Auditoriai nustatė ir SADM permoką Trakų rajono savivaldybei. Ministerija, gavusi iš savivaldybės neteisingus duomenis apie valstybės išlaikomų vaikų skaičių, skyrė jai 864 tūkst. Lt didesnę dotaciją, nei priklausė. Savivaldybė suskaičiavo globojanti 27 vaikais daugiau, nei tokių globotinių turi faktiškai, ir gautomis valstybės biudžeto lėšomis padengė savo išlaidas. Valstybės kontrolei rekomendavus, SADM ėmėsi priemonių permokai susigrąžinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į aktyvios darbo rinkos formavimo trūkumus. Per 2014 metus bedarbių profesiniam mokymui išleista daugiau nei 19 mln. Lt. Auditoriai, susipažinę su mokymo teikėjams ir programoms taikomais reikalavimais, nustatė, kad šiuo metu organizuoti neformalius profesinius mokymus gali bet kuris juridinis asmuo, o mokymo kokybė, trukmė ir kaina nėra reglamentuota. Pavyzdžiui, išmokti vairuoti sunkiasvorę mašiną galima vos per 70 val., o sušių gamintojų mokymo programa trunka net 320 val. Tiek mokymo teikėjui (kuris yra ir darbdavys), tiek besimokančiajam naudinga dalyvauti kuo ilgesniuose mokymuose, nes kol asmuo mokosi, valstybė jam moka stipendiją, apmoka apgyvendinimo ir kelionės išlaidas.  

Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl rinkos reguliavimo agentūros viešųjų pirkimų organizavimo. 2014 m. už SADM finansuojamo projekto lėšas (11 mln. Lt) buvo perkami maisto produktai skurstantiems Lietuvos žmonėms. Nustatyta, kad pats konkurso laimėtojas tiekė tik vieną iš devynių reikalingų maisto produktų, o kitus – per tarpininkus. Taip dideliais kiekiais įsigyti produktai kainavo ne mažiau, nei mažmeninėje prekyboje. „Šeimose visi už mažiau stengiamės nupirkti daugiau. Tai kodėl darbe šiuo principu nesivadovauja tie, kuriems valstybė patikėjo tarnauti piliečiams ir kasdienio maisto parūpinti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms?“, – retoriškai klausia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.  

Pasak valstybės kontrolieriaus, kadangi darbo ir socialinės paramos srityse naudojamos valstybės lėšos turi ne tik stiprinti gyvenimo kokybę, bet ir tenkinti žmogiškojo orumo poreikius, ypač atidžiai bus stebima ir rekomendacijų įgyvendinimo eiga.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Merkininkienė, tel. (8 5) 266 6712, el. p. egle.merkininkiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 266 6792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijai sunkiai sekasi valdyti jos funkcijoms vykdyti skiriamas biudžeto lėšas ir turtą.
 
Auditoriai nustatė, kad ministerija 8 mln. Lt panaudojo ne funkcijoms vykdyti, o kitoms reikmėms. Iš Vilniaus miesto savivaldybės ji perėmė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės savininko teises ir pareigas, tačiau neatsakingai įvertino visus perimamus finansinius įsipareigojimus ir sumokėjo  5,6 mln. Lt savivaldybės skolą lizingo bendrovei už ligoninės naudojamą medicininę įrangą. Be to, ministerija padarė 2,3 mln. Lt žalą valstybės biudžetui, nes iki 2011 m. greitosios pagalbos automobiliuose nesugebėjo pradėti naudoti už ES lėšas nupirktos technikos (kompiuterių, navigacinės sistemos, programinės įrangos), todėl jai pirkti panaudotus pinigus teko grąžinti iš ministerijai skirtų asignavimų. Netikslingai panaudota ir beveik 54 tūkst. Lt, nes juos teko sumokėti kaip netesybas po bylinėjimosi teismuose, pavaldžiai įstaigai nutraukus subnuomos sutartį.

Vertindami gebėjimą disponuoti valstybės turtu, auditoriai nustatė, kad ministerija sudarė sąlygas privatiems juridiniams asmenims pelnytis iš valstybės turto. Valstybės kontrolė 2011 metais rekomendavo ministerijai įvertinti Šiauliuose esančių patalpų nuomos sutartį, bet ministerija neatsižvelgė į rekomendacijas ir nuomoja patalpas privačiai bendrovei, o ši jas pernuomoja už beveik 10 kartų didesnę sumą.

„Valstybės tarnybos senbuviai mane tikina, kad prie tokių faktų ir skaičių priprantama. Kaip ekonomistas negaliu su tuo susitaikyti. Privalome visi žinoti, kad ne tik biudžeto lėšos, bet ir valstybės įstatymai turi ekonominę vertę, nes jiems sukurti buvo naudojami riboti ir ekonomiškai vertingi ištekliai”, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Be to, ministerija neveiksmingai sprendžia sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose esančių automobilių stovėjimo aikštelių klausimą. Iki šiol pacientai, atvykę į Santariškių ar Kauno klinikas, turi susimokėti už automobilių stovėjimą. Sveikatos priežiūros įstaigų administracijos, neatlygintinai disponuodamos valstybės turtu, gauna papildomų pajamų, o pacientai patiria papildomų išlaidų.

Valstybės kontrolė antri metai konstatuoja, kad greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo programos ministerija neįgyvendina. Dėl ministerijos neveiklumo kyla pavojus, kad, esant nusidėvėjusiam greitosios medicinos pagalbos automobilių parkui, galimos liūdnos pasekmės – pradės strigti skubios pagalbos ligoniams paslaugos.

„Sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas taip pat yra ribotas, todėl privalome labai atsakingai vertinti kiekvieną išleistą centą. Kaip valstybės pareigūnas, deja, turiu diagnozuoti: tokia klaidų gausa ir sistemingas aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijų ignoravimas yra jau ne biurokratinis, o biuropatologinis reiškinys“, – apibendrino valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija:  1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, tel. (8 5) 266 6707, el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 266 6792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko 2014 metų auditą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. Aukštųjų mokyklų finansinių ataskaitų rinkinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenys visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingi. Nenustatyta reikšmingų studijų ir mokslo organizavimo pažeidimų, tačiau rasta valdymo srities trūkumų.  

Aukštosioms mokykloms pateikta pastabų dėl netinkamo statybų ir remonto darbų planavimo ir vykdymo, paslaugų pirkimo pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, nustatyta patalpų ir kito turto nuomos pažeidimų. Be to, Lietuvos muzikos ir teatro akademija kultūros paveldo objektus (pastatus) valdė ir naudojo nerūpestingai, nes nepakankamai dėmesio skyrė jų priežiūrai. Vytauto Didžiojo universitetas kai kuriais atvejais išsinuomojo patalpas be pirkimo procedūrų arba nepagrindė pasirinktų pirkimo būdų.

Taip Lietuvos muzikos ir teatro akademija 159 tūkst. Lt, o Vytauto Didžiojo universitetas 645,4 tūkst. Lt panaudojo neatsakingai arba neracionaliai.

Abi įstaigos geranoriškai reagavo į pateiktas pastabas ir audito metu taisė nurodytas klaidas, ėmėsi priemonių stiprinti vidaus kontrolės sistemą.
 

Finansinio audito ataskaitos: Dėl Vytauto Didžiojo universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų ; Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko finansinį (teisėtumo) auditą Susisiekimo ministerijoje. 2014 metais ji programoms vykdyti panaudojo 2,3 mlrd. Lt.

Ministerijos 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenys visais reikšmingais aspektais teisingi, valstybės lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Dėl nustatytų teisinio reglamentavimo trūkumų buvo pateikta rekomendacijų.

Pateikta pastabų dėl valstybės įmonių atliekamos valstybinės reikšmės kelių priežiūros finansavimo. Lietuvos automobilių kelių direkcija į pastabas atsižvelgė ir ėmėsi veiksmų nustatytoms problemoms spręsti.
Direkcijai rekomenduota tobulinti jos kontroliuojamų vienuolikos valstybės įmonių finansinių rodiklių analizės ir vertinimo sistemą bei patikslinti rodiklius, turinčius įtakos valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčiui.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė Užsienio reikalų ministerijoje atliko auditą, kurio metu vertino, ar ministerija tikslingai naudojo jos funkcijoms vykdyti skirtas biudžeto lėšas.

Viena Lietuvos užsienio politikos sričių, už kurią atsakinga ministerija, yra pagalba besivystančioms šalims. 2014 metais šiam tikslui valstybė išleido per 105 mln. Lt. Ministerija disponavo tik kiek daugiau nei dešimtadaliu minėtos sumos. Kita šių tikslinių lėšų dalis buvo išdalyta per kitas institucijas. Ar jų panaudojimas atitiko valstybės nustatytus prioritetus ir tikslus – nežinoma, nes ministerija, vykdydama Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą, atlieka tik statistiko vaidmenį, bet neatlieka vertinimo.

Panaši padėtis susiklosčiusi ir teikiant humanitarinę pagalbą. 2014 metais valstybė per įvairias institucijas šiam tikslui panaudojo per 1,2 mln. Lt (tik apie pusė iš jų – per ministeriją). Taigi, ir šioje srityje nekontroliuojama, ar kitos institucijos lėšas naudojo tinkamai. Be to, galioja įstatymo nuostata, kad už prioritetų įgyvendinimą teikiant humanitarinę pagalbą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, tačiau iki šiol Lietuva jų nėra apibrėžusi.

„Ministerijai rekomendavome imtis priemonių, kurios rodytų šeimininkišką valstybės požiūrį naudojant biudžeto lėšas. Tikimės ministerijos ryžto keistis ir iniciatyvos tobulinti teisinę bazę taip, kad institucija galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas“, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Antrus metus iš eilės auditoriai ministerijai nurodo valstybės lėšų naudojimo klaidas. Ministerija įsigyja paslaugas pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. 2014 m. be viešųjų pirkimų procedūrų pirko su komandiruotėmis susijusias paslaugas, netinkamai kontroliavo sudarytų sutarčių vykdymą, pirko paslaugų beveik už 16,5 mln. Lt daugiau, nei buvo planuota. 2013 m., nesivadovaudama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, ministerija pirko prekių ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. Lt. Auditoriai laikosi griežtos nuostatos – įstatymų privalu laikytis, o tuo atveju, kai jie neatitinka bendruomenės poreikių, netinkamas jų nuostatas reikia tobulinti.

„Visuotinis įstatymų laikymasis yra viešoji gėrybė ir šalies turtas, o visuomenėje susitartų taisyklių ir tvarkų laužymas – viešoji blogybė, todėl mūsų krašto žmonės pagrįstai tikisi principingų veiksmų ir reikalauja realios tarnautojų atsakomybės už savo veiksmus. Deja, klaidų gausa rodo nepakankamą valstybės tarnybos darbo kultūrą ir netinkamą pirkimus atliekančių specialistų kvalifikaciją. Tikime, kad mūsų audito rezultatai paskatins esminius pokyčius ir bus reikšminga pagalba institucijos vadovams priimant sprendimus dėl personalo kompetencijų stiprinimo ir atsakomybės principu grįsto ministerijos valdymo“, – sakė A. Dulkys.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų


Papildoma informacija: 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jurgita Lizūnaitė, tel. (8 5) 266 6879, el. p. jurgita.lizunaite@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 266 6792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė 2014 metų finansinį (teisėtumo) auditą Energetikos ministerijoje. Auditoriai pastabų dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių neturėjo, tačiau atkreipė dėmesį į tobulintinas ministerijos veiklos sritis.

Valstybinio audito ataskaitoje pateikiami pastebėjimai dėl valstybės biudžeto lėšų planavimo ir racionalesnio jų panaudojimo, siūloma tobulinti valdybų sudarymą ministerijos valdomose įmonėse ir atsiskaitymą už Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos ir jos priemonių plano įgyvendinimą.
 
 
Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė atliko 2014 metų finansinį (teisėtumo) auditą Ryšių reguliavimo tarnyboje.
 
Tarnybos finansinių ataskaitų rinkinio ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenys visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingi. Auditoriai dėl tarnybos vykdomų funkcijų – ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių ir pašto paslaugas, veiklos priežiūros, elektroninių išteklių skyrimo – pastabų neturėjo.

Vis dėlto, siekiant skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį tarnybos veiklai ir atkreipti dėmesį į tobulintinas sritis, ataskaitoje pateikta pastabų dėl tarnybos lėšų valstybės kapitalo investicijoms planavimo, valstybės informacinių sistemų kūrimo, paslaugų įsigijimo, užmokesčių už jos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių nustatymo.

Pažymėtina, kad tarnyba atsižvelgė į auditorių pastabas ir kai kurias jų rekomendacijas įgyvendino audito metu. Tarnyba taip pat ketina imtis veiksmų ir pašalinti kitus nustatytus trūkumus.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje atlikto  finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė baigė 2014 metų finansinį (teisėtumo) auditą Vyriausybės kanceliarijoje. Jos 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenys visais reikšmingais aspektais teisingi. Vyriausybės kanceliarija audito metu geranoriškai bendradarbiavo, taisė nurodytas klaidas ir ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti apskaitos duomenis, rasti ir ištaisyti kitas apskaitos klaidas, kad pateiktų teisingą ataskaitų rinkinį.

Vyriausybės kanceliarijai pateiktos pastabos dėl patalpų naudojimo ir lėšų skyrimo Istorinės atminties puoselėjimo programai įgyvendinti. Institucija pripažino nustatytus trūkumus ir dalį jų ištaisė audito metu, taip pat informavo, kad artimiausiu metu priims būtinus sprendimus kitiems neatitikimams pašalinti.

Dėl nustatytų kitų, ne tokių reikšmingų, trūkumų šalinimo ir vidaus kontrolės stiprinimo pateiktos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas bus stebimas.


Finansinio audito ataskaita: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų

 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Senyvo amžiaus žmonių Lietuvoje daugėja (1990 m. pensininkų buvo 19 proc., 2014 m. – 22,4 proc.), jiems teikiamų socialinių paslaugų  poreikis didėja, deja, paslaugų pasiūla išlieka skurdi ir sunkiai prieinama. Atlikusi  auditą Valstybės kontrolė konstatavo, kad esanti socialinių paslaugų infrastruktūra neatitinka nei senjorų poreikių, nei valstybės deklaruojamų siekių atsakingai jais rūpintis. Tik trijose (iš 60) Lietuvos savivaldybėse – Vilniaus miesto, Vilniaus ir Anykščių rajonų – teikiamos visų rūšių socialinės paslaugos senyvo amžiaus žmonėms.

Prieš dešimtmetį Vyriausybės patvirtintoje strategijoje ir Seimo priimtame Socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad pagalba senyvo amžiaus žmonėms būtų teikiama sudarant galimybes kuo ilgiau oriai gyventi savo, o ne valdiškuose namuose. Deja, savivaldybės tokių galimybių ne visada gali pasiūlyti, tad garbaus amžiaus žmonės laukia eilėse, norėdami patekti į stacionarias socialinės globos įstaigas. 2014 m. ilgalaikės globos laukė 47 proc. pagalbos besišaukiančiųjų. Vidutinis laukimo laikas – 6 mėnesiai (nuo 4 dienų iki 1,5 metų). Beje, visais auditorių nagrinėtais atvejais, skiriant ilgalaikę globą įstaigoje, senjorams nebuvo siūloma alternatyvi globa jų namuose.  Be to, audito metu nustatyta, kad senyviems žmonėms trūksta informacijos apie socialines paslaugas, ji pateikiama sunkiai jiems prieinamomis priemonėmis.

„Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ užsimojome lygiuotis į Skandinavijos valstybes, o vis dar gyvename pagal praėjusio šimtmečio sistemos palikimą. Danijoje socialiniai darbuotojai prevenciškai dukart per metus lanko visus 75 metų sulaukusius žmones, įvertina jų poreikius, o Lietuvoje du trečdaliai savivaldybių net nežino, kiek jų teritorijoje gyvena senyvo amžiaus žmonių. Nors strategijose deklaruojame, kad vaikai turi augti šeimose, senoliai – būti prižiūrimi namuose, veiksmai atsilieka nuo žodžių – pirmenybę teikiame priežiūrai valdiškose įstaigose, žmonių socialinius poreikius deriname prie sovietinius laikus menančios infrastruktūros, o ne atnaujiname sistemą“,– apibendrindamas atlikto audito rezultatus sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Socialinėms paslaugoms skiriamas finansavimas nuolat didėja – nuo 2012 m. išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir 2014 m. siekė 82 mln. eurų. Siekiant socialines paslaugas garbaus amžiaus žmonėms teikti efektyviau, savivaldybės privalo turimas ir skiriamas valstybės lėšas perskirstyti pagal įstatyme numatytą prioritetą – kuo daugiau paslaugų teikti namuose, o ne investuoti į brangią ir menkai patrauklią institucinę globą.

Valstybinio audito ataskaita: Ar teikiamos socialinės paslaugos tenkina didėjančius senyvo amžiaus asmenų poreikius

Papildoma informacija:  1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Sinkevičienė, tel. (8 5) 266 6847, el. p. jurate.sinkeviciene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 266 6792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Varšuvoje susitikę Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) informacinių technologijų (IT) audito darbo grupių atstovai dalijosi valstybinio audito metodinėmis naujovėmis ir praktine audito patirtimi.

Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius skaitė pranešimus apie IT strateginių planų sudarymo metodus, kurie remiasi COBIT metodikoje veiklos ir IT tikslų hierarchine priklausomybe ir leidžia pagrindinę institucijos veiklą susieti su IT veikla. Tai nauja praktika, leidžianti organizacijoms be didesnio metodinio pasirengimo, išorės auditorių ar konsultantų pagalbos planuoti, stebėti ir tobulinti šių technologijų valdymą.

Aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atstovams buvo pristatyta IT audito būklė ir raida Valstybės kontrolėje. Beveik 10 metų veikiančios stabilios ir efektyvios IT audito funkcijos sukūrimo ir valdymo klausimai buvo aktualūs EUROSAI narėms.

EUROSAI IT darbo grupė ne tik keičiasi darbo patirtimi, bet ir sudaro galimybę AAI dalyvauti lygiagrečiuose audituose. 2014 m. Valstybės kontrolė kartu su Šveicarijos Federaline audito įstaiga (auditui vadovaujanti institucija), Belgijos, Latvijos, Norvegijos ir Portugalijos AAI dalyvavo atlikdama auditą „Biometrinių asmens dokumentų gamyba“. Jo metu buvo vertinami visi biometrinių pasų gamybos procesai, pradedant dokumentų užsakymu ir baigiant jų naikinimu. Audito rezultatai buvo oficialiai pristatyti susitikimo dalyviams. Pažymėtina, kad Lietuvoje asmens dokumentų išdavimo procesas yra vienas geriausių, lyginant su audituotomis kitų šalių institucijomis, koordinuojančiomis ir valdančiomis asmens tapatybės dokumentų gamybos procesus.

Šių metų rugsėjo mėn. planuojama pradėti tarptautinį duomenų saugos auditą. Jame Valstybės kontrolė ir vėl turės ne tik puikią galimybę keistis gerąja metodine ir praktine audito patirtimi, bet ir galės pasiūlyti viešojo sektoriaus institucijoms kaip pažangią kitų šalių IT valdymo praktiką taikyti Lietuvoje.


Papildoma informacija: Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius, tel. (8 5) 266 6766, el. p. dainius.jakimavicius@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vedėja Violeta Kiburytė, tel. (8 5) 266 6794, 8 611 52051, el. p. violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Energetikos ministerija vienerius metus vėluoja įgyvendinti Vyriausybės 2012–2016 m. programos prioritetinę priemonę – peržiūrėti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) nustatymo principus ir jų kompensavimo tvarką. Atsižvelgdama į tai, Valstybės kontrolė atliko išankstinį tyrimą, kurio metu siekė nustatyti riziką, kylančią taikant neperžiūrėtą VIAP schemą.

Elektros energijos kainoje, kurią moka visi elektros energijos vartotojai, VIAP dedamoji 2015 m.  sudarė 1,642 euro ct/kWh.  Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad galiojanti VIAP teikimo schema Lietuvoje nėra pakankamai skaidri, o sprendimai dėl šių paslaugų formavimo priimami neatlikus jų poreikio analizės.

Sumažinus VIAP išlaidas, atsirastų galimybė atitinkamai sumažinti galutinę elektros energijos kainą vartotojams. Todėl būtina atlikti VIAP sąrašo analizę dėl vienos ar kitos paslaugos būtinumo ir aiškiai įvardyti jų naudą visuomenei.

Energetikos ministerija  yra įsipareigojusi parengti Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, atsižvelgiant į elektros energijos rinkos pokyčius bei siekiant aiškaus ir skaidraus VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo ir administravimo.

Be to,  ministerija iki 2015 m. pabaigos turi parengti atnaujintą Nacionalinės energetikos strategijos projektą, užtikrinsiantį ekonomiškai optimalų ir vartotojams palankų apsirūpinimą energijos ištekliais.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – tai atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, kogeneracija (bendra šilumos ir elektros energijos gamyba), energijos tiekimo saugumo ir sistemos rezervų užtikrinimas, elektros tinklų optimizavimas, radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, strateginių energetikos projektų finansavimas.


Išankstinio tyrimo ataskaita: Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas elektros energetikos sektoriuje


Papildoma informacija, 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas tel. (8 5) 266 6863, el. p. mindaugas.milciunas@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt