Šiandien Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Viešųjų finansų tvarumas: iššūkiai po euro įvedimo“, kurioje buvo aptariamos ekonominės krizės pamokos siekiant išlaikyti viešųjų finansų tvarumą bei diskutuota dėl viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo iššūkių valstybėse narėse, pranešimą skaitė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Lietuvai tapus euro zonos nare, viešųjų finansų srityje įvyko reikšmingų teisinio reguliavimo pokyčių – dabar taikomos ne tik Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės, bet ir Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas ir su juo susiję įstatymai. Šiais metais atsirado pareiga iki spalio 15 d. pateikti Europos Komisijai įvertinti kitų metų biudžeto projektą, keliami griežtesni reikalavimai makroekonominių prognozių nepriklausomumui, tvarumo rodikliams, išlaidų ribojimui, Valstybės kontrolei pavesta atlikti naują nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją.

Iki šiol Seimas ir Valstybės kontrolė į biudžeto rengimo ciklą įsitraukdavo tik nuo Konstitucijoje įtvirtintos datos – likus 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos, kai Vyriausybė pateikia Seimui valstybės biudžeto projektą. „Nuo šių metų pradžios Seimas vaidina svarbų vaidmenį ex ante formuojant biudžeto politiką viduriniuoju laikotarpiu, o Valstybės kontrolė biudžeto politikos stebėsenos, tai yra „sarginio šuns“, funkcijas nuosekliai vykdo nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens“, – pristatydamas naują Valstybės kontrolės funkciją sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Lietuvos teisės aktuose nėra numatytos sankcijos už fiskalinių taisyklių nesilaikymą, todėl fiskalinė drausmė iš esmės priklauso nuo politinės valios. Pasak valstybės kontrolieriaus, fiskalinė drausmė – politinės kultūros atspindys. „Mus, kaip aukščiausiąją audito instituciją, labiausiai neramina tai, kad mūsų politikams trūksta fiskalinės drausmės laikymosi gerosios praktikos pavyzdžių iš Europos Sąjungos istorijos. Jos raida kupina kompromisų. Fiskalinės drausmės kultūra dar tik formuojasi, todėl mūsų laukia sudėtingas darbas“, – mano A. Dulkys.

Konferenciją organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su Valstybės kontrole bei Finansų ministerija, taip pat bendradarbiaudama su Seimo kanceliarija.



Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt
 

Atsižvelgiant į visuomenėje ir valdžios institucijose kilusias diskusijas dėl dvigubo valstybės tarnautojų atlyginimo už projektinius darbus, valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pavedė Valstybės kontrolės teisininkams ir auditoriams operatyviai išanalizuoti susidariusią situaciją.

Valstybės kontrolė per savaitę pareikš nuomonę dėl šiuo metu galiojančios valstybės tarnautojų darbo ES lėšomis finansuojamuose projektuose apmokėjimo tvarkos. „Pateiksime pasiūlymus, kurie padėtų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų rengėjams suformuluoti optimalias apmokėjimo už darbą nuostatas. Jos privalo užtikrinti teisingą apmokėjimą už atliktus darbus, tačiau taip pat turi užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kad už darbus, kuriuos valstybės tarnautojui privalu atlikti pagal jo pareigybės aprašymą, nebūtų apmokėta antrą kartą pagal projektinę darbo sutartį. Tokios įstatymo pataisos apribos galimybes ES finansuojamus projektus paversti „pinigų plovyklomis“, – įsitikinęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6724, el.p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien Seime prisiekė naujasis valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. Jis pakeis kadenciją baigusią valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę. Naująjį valstybės kontrolierių institucijos darbuotojams pristatė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Seimo Pirmininkė padėkojo penkerius metus Valstybės kontrolei vadovavusiai G. Švedienei, naujajam valstybės kontrolieriui palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus ir įgyvendinti naujus sumanymus.

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Šiandien įsigalioja bendradarbiavimo susitarimas, kurį Valstybės kontrolė pasirašė su asociacija „Mentor Lietuva“. Šalys susitarė bendradarbiauti siekiant ugdyti vaikus ir jaunimą dorais visuomenės piliečiais įtraukiant juos į veiklas, padedančiais mažinti piktnaudžiavimo narkotikais tikimybes.

Valstybės kontrolės darbuotojai, norintys ir galintys savo laisvalaikį skirti vaikams, kuriems reikia pagalbos, taps socialinių darbuotojų atrinktų vaikų praktinio mokymo vadovais, arba mentoriais (angl. mentor).

„Esame ne tik savo srities profesionalų komanda, bet ir socialiai atsakinga institucija, kurioje dirba ilgalaikių įsipareigojimų visuomenės labui prisiimti nebijantys žmonės. Jei dalyvaudami šioje programoje padėsime nors vienam vaikui, galėsime drąsiai sakyti, kad buvo verta stengtis“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

„Valstybės kontrolė yra pirmoji valstybinė institucija, su kuria pasirašėme ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą. Kiekvienas mentorius įsipareigoja metus laiko bendrauti su vaiku. Jie kartu dalyvaus įvairiose organizacijos „Mentor Lietuva“ prižiūrimose veiklose, skirtose apsaugoti jaunus žmones nuo piktnaudžiavimo narkotikais, – pasakojo organizacijos „Mentor Lietuva“ generalinė sekretorė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer. – Norisi tikėti, kad Valstybės kontrolės pavyzdžiu paseks ir daugiau institucijų iš valstybinio sektoriaus“.  

Valstybės kontrolė nuolat vykdo įvairias socialines akcijas. Kiekvienais metais organizuoja labdaros pyragų dieną, kai darbuotojai aukoja pinigus nepasiturinčiose šeimose gyvenantiems vaikams, renka labdarą prieš Kalėdas ir Velykas, organizuoja neatlygintinos kraujo donorystės akciją.
 

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolė paminėjo 25-ąsias atkūrimo metines. 1990 m. balandžio 5 d. buvo panaikintas sovietinės okupacijos metais veikęs Liaudies kontrolės komitetas ir Įstatymu Dėl Lietuvos Aukščiausiajai tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo atkurta Lietuvos Respublikos aukščiausioji kontrolės institucija – Valstybės kontrolės departamentas.

Šventiniame minėjime Valstybės kontrolės kolektyvą sveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, svečiai iš Prezidentūros, Vyriausybės, institucijų ir visuomeninių organizacijų, su kuriomis bendradarbiauja Valstybės kontrolė, vadovai. Šia  proga už nuveiktus darbus, pasiekimus ir nepriekaištingą pareigų atlikimą buvo apdovanoti Valstybės kontrolės darbuotojai. Renginio metu taip pat buvo pristatyta Vilniaus universiteto ir Istorijos instituto mokslininkų parengta kolektyvinė monografija „Valstybės kontrolės istorija“.



Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt

Lietuvoje daugėja elgesio sutrikimų turinčių vaikų. Tai mokyklos nelankantys, savo elgesiu keliantys pavojų arba darantys žalą sau ar aplinkiniams, vaikai. Siekiant padėti jiems įveikti ydingą elgesį, yra taikoma minimalios priežiūros priemonių sistema, skirta tokių vaikų ugdymui ir socialinės pagalbos teikimui. Pavyzdžiui, vaikas gali būti įpareigojamas lankytis pas specialistą, mokytis pagal tam tikrą mokymo programą, dalyvauti prevencinėse, socialinių įgūdžių ugdymo ar kitose vaiko elgesį koreguojančiose programose. Valstybės kontrolė vertino, ar tinkamai įgyvendinama vaiko minimali priežiūra, t. y. ar pagalba vaikams teikiama efektyviai.   

„Nuo to, kaip bus įgyvendinama vaiko minimali priežiūra, priklauso, ar pagerės elgesio sutrikimų turinčių vaikų elgesys, ar bus išugdytos visuomenėje priimtinos vertybių nuostatos ir socialiniai įgūdžiai, kurie ateityje padės vaikams tapti atsakingais piliečiais, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Deja, nors ši priemonė taikoma vis didesniam vaikų skaičiui, daugėja vaikų, kuriems tokios pagalbos neužtenka ir kurie vėliau nukreipiami į socializacijos centrus“.

Vienas svarbiausių sėkmingo minimalios priežiūros priemonių taikymo garantų yra priemonių ir jų vykdytojų parinkimas atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius. Auditorių teigimu, kaip tik to ir stinga. Minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos tik tada, kai mokykla, kurioje vaikas mokosi, jau yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos priemones. Tačiau apklausus 58 iš 60 savivaldybių nustatyta, kad 94 proc. atvejų, kai mokykla kreipėsi dėl pagalbos priemonių vaikui skyrimo, ji pati buvo paskirta jų vykdytoju, nors jai reikia kitų institucijų ar specialistų pagalbos.

Auditoriai konstatavo, kad mieste ir kaime gyvenantiems vaikams vienodai prieinamos tik socialinių pedagogų paslaugos. Kitų specialistų pagalbą kaime gyvenantiems vaikams suteikti yra sunkiau. Dar viena problema – netolygus švietimo, švietimo pagalbos ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų pasiskirstymas. Atokesnėse vietovėse gyvenantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams jos yra sunkiau prieinamos. Auditoriai pažymėjo, kad trūksta programų kurios būtų specialiai pritaikytos  elgesio problemų turintiems vaikams arba jos yra mokamos, o savivaldybės dalyvavimo programose išlaidų dažniausiai nekompensuoja.

Dažnai vaiko elgesio problemos yra susijusios su jo aplinka, tad svarbu teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai. Kai kurios savivaldybės elgesio sutrikimų turinčių vaikų tėvams siūlo psichologo konsultacijas, kviečia dalyvauti organizuojamuose seminaruose. Tačiau tėvai jų lankyti neprivalo. Todėl problematiškų šeimų šios priemonės gali ir nepasiekti, o vien darbo su vaiku rezultatai gali būti trumpalaikiai. Bendravimo su vaikais tobulinimo kursus privalo lankyti tik administracinius teisės pažeidimus padariusių vaikų tėvai. Tokius privalomus kursus būtų tikslinga lankyti daugeliui tėvų, kurių vaikams taikoma minimali priežiūra.

Be to, auditorių teigimu, stinga vaiko elgesio korekcijai taikytų priemonių vertinimo, nes savivaldybės iš jų vykdytojų ne visuomet reikalauja ataskaitų apie tai, kaip sekėsi priemonę įgyvendinti. Neturint šios informacijos sunku įvertinti pasirinktos priemonės rezultatyvumą ir numatyti, kaip toliau dirbti su vaiku.

Ypač svarbu, kad tiek vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdytojai, tiek patys vaikai ir jų šeimos suprastų, kad šių priemonių taikymas yra pagalba vaikui jo paties labui ir dalyvautų priemonių veiklose geranoriškai, o ne suprasdami tai kaip bausmę arba prievartinį auklėjimą.  

Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms pateikė rekomendacijas, kaip tobulinti dabar taikomą vaiko minimalios priežiūros sistemą užtikrinant, kad pagalba vaikams būtų efektyvi ir duotų didesnį rezultatą.


Valstybinio audito ataskaita: Ar vaiko minimalios priežiūros priemonės užtikrina pagalbą vaikui


Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt
 

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto ir viešai paskelbto 2015–2018 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo. Pasak ekonominės raidos scenarijų parengusios Finansų ministerijos, nors numatomas lėtesnis nei prognozuota praėjusių metų rudenį Lietuvos ekonomikos augimas, jis ir toliau išliks tarp sparčiausiųjų Europos Sąjungoje bei euro zonoje – 2,5 proc. Valstybės kontrolės vertinimu, ministerijos parengtas scenarijus nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, yra pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams.

Atlikus Finansų ministerijos 2006–2014 m. skelbtų makroekonominių rodiklių projekcijų paklaidų analizę, optimistinio prognozavimo tendencijų nenustatyta. Analizuojamu laikotarpiu apskaičiuotos paklaidos patvirtina, kad rodiklių prognozės buvo realistinės arba atsargios. Vis dėlto tam tikrais metais buvo nustatytas galutinės vidaus paklausos pervertinimas, o grynojo eksporto įtaka prognozuota konservatyviai. Šiuo metu Finansų ministerija yra vienintelė iš vertinimui pasirinktų prognozes skelbiančių institucijų, projektuojanti reikšmingai neigiamą grynojo eksporto įnašą ir svaresnę vidaus paklausos įtaką realaus bendrojo vidaus produkto augimui. Vidaus paklausos raidos pervertinimas lems didesnius mokestinius pajamų planus biudžetų projektuose.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu norminiuose teisės aktuose nenustatyta ekonominės raidos scenarijaus rengimo tvarka ir jo rengimo periodiškumas, nėra patvirtintos ir viešai paskelbtos makroekonominių prognozių formavimo metodikos, įskaitant prognozavimui naudojamus modelius, prielaidas ir išorinius rizikos veiksnius.

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Ksenija Aleksejeva, tel. (8 5) 266 6795, el. p. ksenija.aleksejeva@vkontrole.lt