Aukščiausioji audito institucija atliko „Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos priemonių vykdymo“ auditą. Valstybės auditoriai konstatuoja, kad dalis programos vertinimo kriterijų neleidžia tinkamai įvertinti programos rezultatų.

Daugiau informacijos apie ministerijų strateginių veiklos planų vertinimo kriterijus bus pateikta  rengiamoje ataskaitoje „Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas, jų įgyvendinimo stebėsena“, kuri bus paviešinta šių metų spalio mėnesį.

Valstybinio audito ataskaita: Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos priemonių vykdymas

Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel. (8 5) 266 6760, el. p. zita.valatkiene@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija, atlikusi Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos auditą, nustatė, jog 2015 m. pusė programos lėšų – apie 4 mln. eurų – buvo panaudotos ne miškų būklei gerinti, o Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų valdymo išlaidoms. Auditoriai atkreipia dėmesį, jog administravimo išlaidos neturėtų būti laikomos prioritetinėmis, nes mokesčių pagrindu formuojamos programos paskirtis yra finansuoti bendrąsias miškų ūkio reikmes.

Programos pajamas sudaro valstybinių ir nuo 2015 m. privačių miškų valdytojų į valstybės biudžetą sumokėti 5 proc. atskaitymai iš pajamų  už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bei asmenų mokamos kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Šiomis lėšomis ir yra finansuojamas programos priemonių įgyvendinimas. Auditas parodė, jog programos sudarymas, administravimas ir vykdymas turi trūkumų, o ministerijos sukurta priemonių finansavimo sistema ne visais atvejais užtikrina, kad lėšos būtų panaudotos svarbiausioms priemonėms.

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog kasmet nepanaudojama apie 10 mln. eurų (arba 50 proc.) programos lėšų (įskaitant nepanaudotą praėjusių metų likutį), o tai rodo, kad valstybės biudžeto lėšos planuojamos ne pačiu efektyviausiu būdu.

Aukščiausioji audito institucija Aplinkos ministerijai pateikė rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus programos lėšų administravimo sistema taptų efektyvesnė ir daugiau lėšų būtų panaudojama miškų ūkio plėtrai ir svarbiausioms priemonėms vykdyti.

Valstybinio audito ataskaita: Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos įgyvendinimas

Papildoma informacija: Giedrė Piktelytė, 2-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, tel. (8 5) 266 6833, el. p. giedre.piktelyte@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolės 8-asis audito departamentas, audituojantis Europos Sąjungos fondų investicijas Lietuvoje, ir Biudžeto politikos stebėsenos departamentas nuo 2017 m. kovo 2 d. tęs darbą naujose patalpose Konstitucijos pr. 7, Vilniuje.

Baigiantis nuomos sutarčiai su bendrove „LF Property“, kurios valdomose patalpose (Goštauto g. 40) šiuo metu yra įsikūręs 8-asis audito departamentas, aukščiausioji audito institucija birželį paskelbė patalpų nuomos pirkimo konkursą skelbiamų derybų būdu. Konkursui buvo gautos 4 paraiškos. Atlikus visas pirkimo procedūras, įvertinus gautas paraiškas ir pravedus derybas su kandidatais, pirkimo laimėtoja buvo pripažinta AB „Hanner“ pateikta paraiška. Rugsėjo 20 d. su šia bendrove pasirašyta nuomos sutartis.

Į naujas patalpas persikels ir Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, vykdantis fiskalinės institucijos funkciją. Šiuo metu departamentas veikia pagrindinėje Valstybės kontrolės buveinėje, adresu Pamėnkalnio g. 27, Vilnius. Pagrindinės aukščiausiosios audito institucijos buveinės adresas lieka nepakitęs.

Pagal sudarytą sutartį patalpos, esančios Konstitucijos pr. 7, bus išnuomotos nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2023 m. pabaigos.
 

Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinio audito institucija. Jos pagrindinė funkcija – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas. Taip pat vykdomos ir dar dviejų nepriklausomų institucijų funkcijos: nuo 2007 m. Valstybės kontrolei pavesta vykdyti Europos Sąjungos struktūrinės paramos audito institucijos, o nuo 2015 m. – ir biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.

Papildoma informacija: Arūnas Keraminas, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, tel. (8 5) 266 6700, el. p. arunas.keraminas@vkontrole.lt

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – Fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto ir rugsėjo 12 d. viešai paskelbto 2016–2019 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.

Išvadoje nurodoma, kad Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų lėmė pasirinktos ir įvardytos prielaidos, jis pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl Fiskalinė institucija jį tvirtina.

Pagal patvirtintą ekonominės raidos scenarijų 2017–2019 m. namų ūkių vartojimas lieka pagrindinis ūkio plėtros veiksnys. Palanki padėtis darbo rinkoje ir žemas ribinis polinkis taupyti nuolatines pajamas skatina namų ūkius didinti dabartinį vartojimą. Kita vertus, vangus taupymas, sumažėjęs investicinis aktyvumas ir dalinis eksporto pajėgumas silpnina vidutinio laikotarpio Lietuvos ūkio plėtros perspektyvas, todėl BVP augimo projekcijos peržiūrimos mažėjimo kryptimi visu vidutiniu laikotarpiu.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus įtraukia padidėjusį ekonominį ir geopolitinį neapibrėžtumą. Tikėtina, kad tarptautinės institucijos, skelbdamos projekcijas Lietuvai, taip pat atsižvelgs į pasikeitusias prielaidas ir jų projekcijos bus artimos Finansų ministerijos projekcijoms.

Fiskalinė institucija pritaria Finansų ministerijos įvardytiems rizikos veiksniams ir tam, kad, norint juos suvaldyti, reikalingas neatidėliotinas struktūrinių reformų įgyvendinimas ir palankios investicinės aplinkos užtikrinimas.

Išvadoje yra pateikiama 2016 m. pirmojo pusmečio ekonominės raidos apžvalga, šią išvadą pagrindžianti makroekonominių rodiklių ir rizikos veiksnių analizė, taip pat prekių ir paslaugų eksporto paklausos ir pasiūlos veiksnių ekspertinis vertinimas.

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Papildoma informacija: Dmitrij Celov, Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas, tel. (8 5) 266 6764, el. p. dmitrij.celov@ifi.lt

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Per 2013–2015 metus kitų asmenų padarytai žalai atlyginti valstybė išmokėjo beveik 51 mln. Eur, o regreso teise išieškota suma per tą laikotarpį siekia vos 1,6 mln. Eur. Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas parodė, kad sunkumų susigrąžinant lėšas kyla ne tik dėl sudėtingo ir brangaus regreso teisės įgyvendinimo proceso, bet ir dėl institucijų per mažai aktyvių veiksmų.

„Valstybės institucijos regreso teise susigrąžino vos 3 proc. visos atitinkamais metais kitų asmenų padarytai žalai atlyginti išmokėtos sumos. Nepertvarkius regreso teisės įgyvendinimo, tikimybė atgauti įsisenėjusias skolas tik mažėja“, – sako Ingryda Česnakevičiūtė, 4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.

Smurtiniais nusikaltimais padarytai žalai kompensuoti 2013–2015 m. Teisingumo ministerija iš viso išmokėjo 2,4 mln. Eur kompensacijų, o regreso tvarka per tą laikotarpį išieškojo 23,7 tūkst. Eur. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad laikotarpis nuo kompensacijų išmokėjimo iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui yra palyginti ilgas, jis trunka nuo trejų iki devynerių metų. Atlygindama žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ministerija išmokėjo 4,2 mln. Eur, o regreso tvarka per šį laikotarpį atsakingos valstybės institucijos išieškojo 0,08 proc. sumos. Vienas svarbesnių trukdžių šiame procese yra tai, kad valdžios institucijos nevertino, ar jų darbuotojams kyla civilinė atsakomybė.

Kiek didesnę dalį lėšų audituojamu laikotarpiu išsiieškojo statutinės įstaigos. Statutinių pareigūnų sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais šios įstaigos išmokėjo 1 mln. Eur kompensacijų, o regreso tvarka išieškojo apie 16 proc. išmokėtų lėšų. Savo ruožtu  Vaikų išlaikymo fondo administracija, vaikams išlaikyti audituojamu laikotarpiu išmokėjusi didžiausią sumą – 43,3 mln. Eur, regreso tvarka atgavo tik 1,4 mln. Eur, t. y. apie 3 proc. išmokėtos sumos. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šio fondo administracija audituojamu laikotarpiu veiksmų ėmėsi tik dėl 13 proc. skolininkų, o iš įsiskolinusių ir į užsienį išvykusių asmenų išieškojimas visai nebuvo vykdomas, nors teisinės prielaidos tam buvo sukurtos.

Iki 2015 metų pabaigos vien Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikams išlaikyti išmokėtų išmokų bendras įsiskolinimas valstybei siekė 108 mln. Eur. Kitos valstybės institucijos nevertino, kokios tikėtinos atgauti sumos, tad tikslus įsiskolinimas joms nėra žinomas.

Aukščiausioji audito institucija Vyriausybei ir atitinkamoms institucijoms pateikė rekomendacijas, kurios, tinkamai jas įgyvendinus, padės pertvarkyti regreso teisės įgyvendinimo procesą, valstybės institucijas paskatins veikti aktyviau ir iš atsakingų asmenų susigrąžinti didesnę dalį valstybei priklausančių lėšų.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą.

Papildoma informacija: Ingryda Česnakevičiūtė, 4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, tel. (8 5) 266 6853, el. p. ingryda.cesnakeviciute@vkontrole.lt

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

2016 m. rugsėjo 20–21 d. Vilniuje organizuojamas Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (toliau – EUROSAI) seminaras savivaldybių audito tema. Šių metų seminare „Novatoriški analizės metodai savivaldybių audite – audito poveikis laiku“ dalyvaus aukščiausiųjų audito institucijų atstovai iš 24 EUROSAI šalių.

Seminare, kurį organizuoja Lietuvos aukščiausioji audito institucija, bus diskutuojama apie finansines ekonomiško išteklių valdymo savivaldybėse rizikas, aptariamas naujas požiūris į strateginę analizę savivaldybių sektoriuje, analizuojamas atvirų duomenų apie valstybės finansus pateikimas ir kitos temos.

Austrijos ir Vengrijos aukščiausiųjų audito institucijų atstovai seminare dalysis novatoriškų savivaldybės auditų metodų nauda ir ves praktines darbines sesijas, kuriose dalyviai galės išbandyti dalį metodų. Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos atstovai seminare organizuos ir darbinę sesiją, kurioje bus keičiamasi įvairių šalių patirtimi atliekant savivaldybių valdomų įmonių auditus ir taikomus įmonių būklės finansinės analizės metodus. Viena sesijų vyks ir Vilniaus miesto savivaldybėje, kur užsienio svečiai bei savivaldybių įmonių atstovai diskutuos pažangesnio šių įmonių valdymo tema.

Tarptautinius susitikimus ir seminarus savivaldybių audito srityje Lietuvos aukščiausioji audito institucija organizuoja nuo 2013 m. Šių metų birželio 14 d. EUROSAI Valdymo taryba pritarė ir Lietuvos iniciatyvai įsteigti darbo grupę savivaldybių audito klausimams. Planuojama, kad ši grupė  oficialią veiklą pradės nuo 2017 metų. Prie jos bus kviečiami prisijungti visi EUROSAI nariai, siekiantys įgyti daugiau patirties ir gerosios praktikos pavyzdžių iš užsienio kolegų savivaldybių auditų srityje. Dalijimasis patirtimi ir gerąja praktika leis identifikuoti prioritetines, visuomenei svarbias savivaldybių audito sritis ir pasiekti rezultatų, kurie padės gerinti viešojo sektoriaus finansų valdymą, užtikrinti tinkamą savivaldybių funkcijų vykdymą.

Įgyvendinant jaunimo politiką socialinės apsaugos ir darbo srityje, Lietuvoje trūksta ambicingesnio planavimo ir kokybinio požiūrio į vykdomos veiklos rezultatus. Be to, jaunimo politikos priemonės ir rodikliai nėra susieti su Valstybės pažangos strategija, tad ir jų indėlis į valstybės pažangą – sunkiai išmatuojamas. Tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas.

Įvertinus jaunimo politikos formavimą ir jaunimo politikai socialinės apsaugos ir darbo srityje 2015 m. panaudotus 1,9 mln. Eur, nustatyta, kad, finansuojant kai kuriuos projektus, nėra vertinamas kokybinis jų poveikis jaunimui, trūksta projektų vykdymo kontrolės, dubliuojamos priemonės. Pasigendama ir politiką įgyvendinančių įstaigų veiklos efektyvumo.

Valstybės auditoriai įžvelgia ir sisteminių visos jaunimo politikos formavimo trūkumų. 2016 m. 83 proc. lėšų skiriama jaunimo nedarbo problemoms spręsti, jos nukreipiamos nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, nors šis sudaro tik 6,3 proc. visos jaunimo grupės. Kitų aktualių klausimų sprendimui dėmesio ir išteklių lieka mažiau. Sunkumų identifikuojant ir sprendžiant jaunimo problemas kelia ir tai, kad jaunimo amžius įvairiuose teisės aktuose ir priemonėse Lietuvoje yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai: jaunimu skirtingais atvejais laikomi asmenys nuo 14–19 m. iki 23–34 metų.

Jaunimas Lietuvoje 2015 m. sudarė beveik 20 proc. visų šalies gyventojų. Tais pačiais metais iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. gyventojų, iš kurių jaunimas sudarė net 49 proc. Akcentuojama, kad jaunimas – vienas svarbiausių ateities stabilumo veiksnių, tačiau, remiantis Europos Komisijos duomenimis, nacionalinio biudžeto lėšų dalis, tenkanti jaunimui Lietuvoje, yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. jaunimo politikai skyrė 18 mln. Eur. Valstybės biudžeto dalis, tekusi jaunimui dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, sudarė tik 7,3 Eur vienam asmeniui (2015 m. planuotas pasiekti rodiklis – 24,62 Eur).

Atsižvelgdama į audito metu nustatytas problemas, aukščiausioji audito institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė rekomendacijų: užtikrinti didesnę biudžeto lėšomis finansuojamų jaunimo projektų pridėtinę vertę, stiprinti jų kontrolę, identifikuoti visų jaunimo grupių problemas, formuojant jaunimo politiką siekti kokybinio arba kokybiškai reikšmingo rezultato ir kita.

Valstybinio audito ataskaita: Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas socialinės apsaugos ir darbo srityje

Papildoma informacija: Aušrinė Asanavičienė, 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, tel. (8 5) 266 6762, el. p. ausrine.asanaviciene@vkontrole.lt

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija trečiadienį Seimo Audito komitete pristatė rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje analizuojama 2010–2016 metų valstybinių auditų metu institucijoms pateiktų rekomendacijų būklė ir svarbiausi pastebėjimai.

Naujausioje ataskaitoje pastebima, kad audituotos institucijos aktyviau imasi veiksmų: vien per pastarąjį pusmetį įgyvendinta arba iš dalies įgyvendinta beveik 200 rekomendacijų, o ilgai neįgyvendintų rekomendacijų skaičius sumažėjo perpus. Šiandien valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimas siekia 88 proc., o tai yra išties aukštas rodiklis. Dalis rekomendacijų jau virto ir svarbiais įstatymų projektais, kurių likimą Seimas spręs šį rudenį. Tiesa, tarp 344 šiuo metų stebimų dar neįgyvendintų  rekomendacijų yra ir tokių, kurios buvo pateiktos 2010 ar 2011 metais.

„Mūsų tikslas, kad rekomendacijos būtų ne tik įgyvendinamos, bet ir įgyvendinamos laiku, nes tik tada jos turi naudą“, – pažymi valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Aukščiausioji audito institucija Seime šiandien pristatė ir artimiausiu metu planuojamus baigti auditus. Tarp jų auditai, analizuojantys jaunimo politikos įgyvendinimą, biudžeto lėšų apsaugą atlyginus kitų asmenų padarytą žalą, valstybės investicijų valdymą, lėšų panaudojimą privalomosios karo tarnybos reikmėms ir kt. Rugsėjį bus paskelbta ir išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.

Nuo trečiadienio Valstybės kontrolės internetiniame puslapyje viešai skelbiamas visų šiais metais numatytų baigti auditų sąrašas. Dar šį rudenį visuomenei bus visiškai atverti ir rekomendacijų įgyvendinimo duomenys, parodysiantys, kaip konkrečios institucijos vykdo valstybinių auditų metu joms pateiktas rekomendacijas.

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimas ir stebimos problemos

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Trečiadienį aukščiausiojoje audito institucijoje viešėję nevyriausybinio sektoriaus ir organizacijas  konsultuojančių įmonių atstovai diskutavo apie opiausius Lietuvos viešojo sektoriaus valdymo trūkumus ir matomas rizikas.

Diskusijoje, kartu su aukščiausiosios audito institucijos atstovais, dalyvavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, VU TSPMI, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, bendrovių „OVC Consulting“, „TOC sprendimai“, Ekonominių konsultacijų ir tyrimų vadovai ir atstovai. Didžiausią dėmesį diskusijos dalyviai skyrė strateginio planavimo, valstybės prioritetų, veiklos vertinimo ir atskaitomybės klausimams. Taip pat diskutuota apie viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijas, aiškios ir pagrįstos statistinės analizės poreikį. Aptartas ir Valstybės kontrolės vaidmuo valdymo tobulinimo procese.

Atsižvelgdama į valstybės išsikeltus viešojo valdymo pažangumo tikslus, EBPO rekomendacijas ir numatomas rizikas, aukščiausioji audito institucija šiemet jau subūrė strateginio tyrimo grupę viešojo valdymo tobulinimo procesui stebėti. Siekiant išgirsti kuo daugiau visuomenės įžvalgų, ateityje planuojamos diskusijos ir su kitų sričių ekspertais: ekonomistais, viešojo sektoriaus, žiniasklaidos atstovais.  Liepą jau buvo organizuotas susitikimas-diskusija su akademine bendruomene.

Į išsakytus pastebėjimus aukščiausioji audito institucija planuoja atsižvelgti rengdama 2017 metų valstybinio audito programą.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt