Valstybės kontrolėje 2016 m. spalio 28 d. įvyko susitikimas su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais (STT) dėl valstybinio veiklos audito „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ rezultatų.

Susitikimo metu diskutuota apie tai, kad STT, kaip valstybės teisėsaugos įstaiga, atskleidžianti ir tirianti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengianti ir įgyvendinanti korupcijos prevencijos priemones, įvertintų korupcijos pasireiškimo tikimybes Valstybės investicijų programos projektų atrankoje.

Susitikimo metu nutarta, kad STT atstovai artimiausiu metu informuos Valstybės kontrolę, kokių priemonių savo kompetencijos ribose institucija ruošiasi imtis, prisidėdama prie atrankos proceso skaidrumo.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Pastarąjį dešimtmetį finansavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai auga, tačiau Lietuva pagal MTEP ir inovacijų rodiklius užima priešpaskutines vietas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mokslo ir studijų institucijų skatinimui skirtų programų analizė parodė, kad nėra nustatytos nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamų MTEP projektų prioritetinės kryptys, nevertinamas jų poveikis. Galimybės orientuoti šiuos projektus į svarbiausių valstybės problemų sprendimą taip pat neišnaudojamos.

Auditoriai analizavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) programos „Studijų ir mokslo plėtra“ ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“ vykdymą. Šioms programoms vykdyti 2015 m. skirta apie 40 mln. Eur. Auditai atskleidė svarbias visos sistemos problemas: MTEP nėra kokybiškai orientuota į svarbiausių valstybės problemų sprendimą ir valstybės investicijų naudą; papildomų lėšų iš verslo sektoriaus ir tarptautinių programų pritraukiama neefektyviai. Pasigendama mokslo stebėsenos sistemos koordinavimo ir aktyvesnių LMT veiksmų patariant Seimui ir Vyriausybei mokslo politikos klausimais.

Auditai parodė, kad Lietuvos mokslo taryboje MTEP temas dažniausiai siūlo pačios mokslo ir studijų institucijos, jų mokslininkai, būdami ekspertais, jas atrenka ir atlieka projektų vertinimą bei, galiausiai, patys dalyvauja juos įgyvendinant. LMT ir ŠMM, inicijuodamos skubius mokslinius tyrimus valstybės problemoms spręsti, nesiremia Vyriausybės, galinčios įvertinti problemų aktualumą ir svarbą, nuomone. Todėl kyla abejonių, ar investicijos į MTEP davė didžiausią naudą visuomenei ir sprendė strategiškai aktualiausias valstybės problemas.

Auditorių vertinimu, šiuo metu nėra pakankamų priemonių, kurios motyvuotų mokslui imlaus verslo atsiradimą ir paskatintų verslą investuoti. Pritraukti papildomų lėšų iš tarptautinių programų taip pat sekasi sunkiai. Pagal gaunamų dotacijų iš programos „Horizontas 2020“ dydį, Lietuva ES užima priešpaskutinę vietą. Tokią žemą poziciją lemia tai, kad vykdytos priemonės institucijas skatina tik dalyvauti programoje, bet nepadeda pasiekti geriausių rezultatų ir gauti finansavimą. Už šalies rodiklių gerinimą yra atsakinga ir Ūkio ministerija, nes inovacijos priklauso ne tik nuo mokslo institucijų, bet ir verslo pasiekimų.

Audituojamų subjektų atstovai nuolat pabrėžė, kad viena iš pagrindinių problemų MTEP sistemoje yra per maži mokslininkų atlyginimai, todėl vykdant projektus prisidedama prie jų didinimo. Auditorių nuomone, opūs atlyginimų klausimai turėtų būti sprendžiami kitais būdais, bet ne pasitelkiant minėtas programas, kurios yra skirtos skatinti mokslo ir studijų institucijas ir prisidėti prie mokslo pažangos.
 

• Valstybinio audito ataskaita: Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos programos „Studijų ir mokslo plėtra“ vertinimas
• Valstybinio audito ataskaita: Lietuvos mokslo tarybos vykdomos programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“ vertinimas

Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė, tel. (8 5) 266 6819, el. p. rasa.kudzmiene@vkontrole.lt
 
Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Asta Šerėnaitė, tel. (8 5) 266 6795, el. p. asta.serenaite@vkontrole.lt

2015 m. valstybės biudžeto asignavimai ir turtas kariniuose vienetuose buvo naudoti pagal teisės aktus – tai rodo aukščiausiosios audito institucijos šiemet atliktas auditas. Juo siekta įvertinti, kaip panaudoti padidinti valstybės biudžeto asignavimai, skirti karinių vienetų pajėgumų išlaikymui ir vystymui.

Siekiant didinti finansavimą krašto apsaugai, 2015 m. šiai sistemai buvo skirti 116 mln. eurų didesni valstybės biudžeto asignavimai nei 2014 m. Nuo 2015 m. Lietuvoje grąžinta ir nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Atsižvelgiant į šias permainas, 2015 m. pabaigoje į Valstybinio audito programą buvo įtrauktas lėšų ir turto naudojimo išlaikant ir vystant karinių vienetų pajėgumus auditas. Valstybės auditoriai vertino asmenų, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skatinimą, aprūpinimą, analizavo karinių vienetų žmogiškuosius išteklius. Pavyzdžiui, buvo nagrinėta, kaip kariniuose vienetuose organizuotas aprūpinimas maistu, apranga ir ekipuote, kaip valstybės biudžeto lėšos panaudojamos karinių vienetų infrastruktūros atnaujinimui. Audito metu analizuotas ir karinių vienetų modernizavimas, pajėgumų komplektavimas, valstybės turto panaudojimas ir disponavimas juo.

Auditoriai turėjo pastabų dėl lėšų naudojimo įgyvendinant mokslo tiriamųjų darbų ir eksperimentinės plėtros projektus, taip pat dėl to, kaip buvo užtikrinamas prievolės atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymas. Krašto apsaugos ministerijai pateiktos rekomendacijos, kurios padės pašalinti pastebėtus trūkumus.

Aukščiausioji audito institucija šiuo metu atlieka strateginį tyrimą, kurio pagrindu bus sudaryta 2017 m. valstybinio audito programa. Kadangi finansavimas krašto apsaugos sistemai toliau didinamas, valstybės auditoriai skirs daugiau dėmesio jos stebėsenai. Didesnis dėmesys skiriamas toms sritims, kuriose jau įžvelgiama rizikų: pasirengimui mobilizacijai, profesinės karo tarnybos formavimo procesui, karių sveikatos priežiūros organizavimui, lėšų ir turto valdymui. 2017 m. pradžioje įvyks ir pirmieji susitikimai su kolegomis iš Vokietijos aukščiausiosios audito institucijos, su kuria sutarta bendradarbiauti ir dalytis patirtimi atliekant krašto apsaugos sistemos auditus.

Valstybinio audito ataskaita: Lėšų ir turto naudojimas išlaikant ir vystant karinių vienetų pajėgumus

Papildoma informacija: Rosita Griciūtė, 4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, tel. (8 5) 266 6880, el. p. rosita.griciute@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Spalio 20–21 dienomis Bratislavoje vykusiame Europos Sąjungos (ES) aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komiteto susitikime šiemet didžiausias dėmesys buvo skiriamas ES energetikos politikai ir klimato kaitai.

Susitikime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos atstovai, diskutuota apie ES energetikos rinką, audito institucijų patirtį atliekant auditus ES energetikos ir klimato kaitos tema, aptarti būdai, kaip aukščiausiosios audito institucijos gali prisidėti prie energetikos ir klimato kaitos klausimų sprendimo.

ES yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja – importuoja net 53 proc. suvartojamos energijos, o kai kurios ES šalys yra pažeidžiamos dėl energetinės priklausomybės. Pabrėžiama, kad energetikos srityje ES nėra bendros rinkos, o dabartinė sistema nėra tvari, todėl būtina imtis priemonių šią padėtį pagerinti.

Susitikime buvo aptarti Ryšių palaikymo komiteto vidaus valdymo klausimai, išklausytos veiklą vykdančių darbo grupių ir tinklų ataskaitos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai ketvirtadienį Bratislavoje pasirašė ir susitarimo memorandumą, kuriuo sutarė stebėti pasirengimą „Rail Baltica“ projektui ir jo įgyvendinimą.

Ryšių palaikymo komitetas – tai ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų asamblėja. Ji yra savarankiška, nepriklausoma ir nepolitinė. Šio komiteto susitikimas šiemet organizuotas kaip Slovakijos pirmininkavimo ES Tarybai renginys.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai ketvirtadienį pasirašė susitarimo memorandumą ir sutarė stebėti pasirengimą „Rail Baltica“ projektui ir jo įgyvendinimą. Memorandumą institucijos pasirašė Bratislavoje, Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komiteto susitikime.

Aukščiausiųjų audito institucijų vadovai pabrėžia, kad šis projektas turi strateginę reikšmę ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai. Projektas yra ypač didelės apimties ir kompleksiškas, todėl kyla didelė pasiruošimo ir įgyvendinimo rizika. Suprasdamos stebėsenos prevencinę reikšmę ir nepriklausomo audito svarbą, šalys yra apsisprendusios dėl aiškių šio projekto stebėsenos darbų.

Memorandumo pasirašymo ceremonijoje stebėtojų teisėmis buvo pakviesti dalyvauti Lenkijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai. Su jais tariamasi bendradarbiauti atliekant projekto „Rail Baltica“ stebėseną.

Šių metų birželio mėnesį Vilniuje buvo surengtas pirmasis projekto „Rail Baltica“ stebėsenos darbo grupės susitikimas „Rail Baltica“ – projekto įgyvendinimo stebėsena ir aukščiausiosios audito institucijos vaidmuo“. Jame aptartos projekto rizikos, galimybės ateityje atlikti bendrą auditą, viešųjų pirkimų specifika ir iššūkiai visose trijose Baltijos šalyse. Planuojama, kad kitas darbo grupės susitikimas vyks 2017 metų pradžioje Estijoje.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Vidaus reikalų ministerijos vadovybė turėtų skirti daugiau dėmesio informacinių technologijų (IT) valdymo koordinavimui ir kontrolei, rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas. Ministerija yra atsakinga ne tik už savo IT sistemų kūrimą ir palaikymą, bet ir formuoja politiką IT taikymo viešojo administravimo (elektroninės valdžios) bei valstybės informacinių išteklių saugos srityse. Tačiau, kaip rodo audito duomenys, IT išteklių valdymo būklė pačioje ministerijoje per pastaruosius devynerius metus nepagerėjo.

Vidaus reikalų ministerija valdo iš viso 16 valstybės informacinių sistemų ir registrų, aštuoni iš jų – ypatingos svarbos: juose tvarkomi teistumo duomenys, registruojami įtariamieji ir ieškomi asmenys, saugomi baudžiamojo proceso bylų duomenys, registruojami atvykę užsienio piliečiai ir kita. Pasak IT išteklių valdymo būklę vertinusių valstybės auditorių, surinkti audito įrodymai neleidžia užtikrintai teigti, kad ministerija pakankamai suvaldo visas informacijos konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo rizikas. Nepakankamai užtikrinama ir tai, kad ministerijos IT paslaugų tiekimas veiks be trikdžių.

Auditoriai pažymi, kad IT valdymo koordinavimui ir kontrolei nepakankamai dėmesio skiriama ministerijos vadovybės lygmeniu: nerengiamas strateginis IT planas, tobulintina IT valdymo organizacinė struktūra, nepakankamas stebėsenos ir vertinimo procesas. Pasak auditorių, šios ministerijos IT valdymo procesų branda išlieka pirminio proceso (Ad Hoc) lygio. Be to, buvo nustatyti 24 teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejai.

Aukščiausioji audito institucija pažymi, kad ministerijos IT valdymo kokybė turės įtakos ir kitų valstybės institucijų veiklai: nuo 2016 m. sausio 5 d. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos paskirtas vienu iš keturių valstybės IT paslaugų teikėju. Ministerijai pateiktos rekomendacijos. Laiku jas įgyvendinus, bus pašalinti nustatyti IT valdymo trūkumai, o tai padės siekti ir aukštesnio IT valdymo brandos lygio.

Valstybinio audito ataskaita: Vidaus reikalų ministerijos informacinių išteklių valdymas
 

Vidaus reikalų ministerijos valdomos valstybės informacinės sistemos ir registrai

Papildoma informacija: Živilė Simonaitytė, l. e. p. Informacinių technologijų audito departamento direktorė, tel. (8 5) 2666704, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

 Šiandien Aukščiausioji audito institucija teikia LR Seimui aštuonias auditų išvadas, kurias valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys 12.00 val. pristato Seimo plenariniame posėdyje.

 Kartu su išvadomis dėl 2015 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir valstybės biudžeto vykdymo, dėl 2015 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio bei dėl 6-ių fondų – Valstybinio socialinio draudimo (Sodros), Privalomojo sveikatos draudimo, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo, Privatizavimo, Rezervinio ir Garantinio Seimui bus pateiktas ir auditų ataskaitų paketas: „Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programos įgyvendinimas“, „Žemės tvarkymo ir administravimo programos lėšų naudojimas valstybinės žemės valdymui“, „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ ir „Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir jų įgyvendinimo stebėsena“.

 Nuo 15.00 val. Seimo spaudos konferencijų salėje rengiama spaudos konferencija pristatytų išvadų ir audito ataskaitų klausimais.
 

 
Konferencijoje dalyvaus: valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė ir 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė.

Išvados ir ataskaitos:
Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas;
2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos ataskaitų teisingumas ir skolinimosi teisėtumas;
Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas;
Valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas;
Garantinio fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas;
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas;
Privatizavimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas ir lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumas;
Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2015 metų ataskaitų rinkinio teisingumas ir lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumas;
Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programos įgyvendinimas;
Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą;
Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas;
Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir jų įgyvendinimo stebėsena.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausiojoje audito institucijoje (toliau – AAI) spalio 4–5 d. lankosi Kirgizijos Respublikos sąskaitų rūmų delegacija, vadovaujama Sąskaitų rūmų pirmininko Ulukbeko Maripovo.

Delegacija susitiks su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu, valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijole Mickuviene, Audito plėtros departamento direktoriumi Mindaugu Macijausku, Teisės ir personalo departamento direktore Albina Radzevičiūte ir kitais AAI atstovais, kurie dalysis žiniomis ir patirtimi strateginio planavimo, auditų programos sudarymo, tarptautinių audito standartų diegimo ir audito metodikos, personalo valdymo ir bendradarbiavimo su Seimu klausimais.

Lietuvos ir Kirgizijos dvišalis bendradarbiavimas prasidėjo 2012 m., įgyvendinant JAV paramos ir Jungtinių Tautų vystymo programos projektą „Parama nacionaliniam biudžeto skaidrumui Kirgizijos Respublikoje“. Kirgizijos sąskaitų rūmų atstovai Lietuvoje lankėsi su studijų vizitu, o 2013 m. Lietuvos AAI ekspertai lankėsi Kirgizijos sąskaitų rūmuose, kur identifikavo institucinės plėtros problemas, teikė rekomendacijas joms šalinti, dalijosi institucijos veiklos planavimo ir darbo organizavimo patirtimi.