Aukščiausiosios audito institucijos atlikta kasmetinė savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra šiemet parodė, kad nė vienos iš vertintų tarnybų negalima įvertinti kaip veikiančios be trūkumų. Pastebima, kad pažangą, palyginti su ankstesnių metų išorinių peržiūrų rezultatais, padarė tik Zarasų rajono ir Druskininkų tarnybos, tačiau bendras audito kokybės lygis negerėjo.

Iš viso buvo vertinama 15 savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų (iš 60-ties), jas aukščiausioji audito institucija atrinko atsitiktinės atrankos būdu. Analizuojant kokybės kontrolės sistemas, reikšmingų trūkumų šiemet buvo nustatyta devyniose tarnybose (Ignalinos, Jurbarko, Kauno, Lazdijų, Raseinių, Vilniaus, Vilkaviškio rajonų, Druskininkų ir Marijampolės). Birštono tarnyba nebuvo vertinta, nes nepateikė šios sistemos veikimą įrodančių dokumentų. Vertinant atliktų auditų kokybę, daugiau nei pusėje tarnybų taip pat nustatyta reikšmingų nukrypimų nuo auditą reglamentuojančių teisės aktų. Dviejų tarnybų (Birštono ir Ignalinos rajono) atliktų auditų kokybės įvertinti aukščiausioji audito institucija negalėjo, nes buvo pateikti ne visi dokumentai.

Auditoriai pastebi, kad dalis savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų jau keletą metų vengia atlikti veiklos auditus, nors tai galėtų padėti viešojo sektoriaus subjektams efektyviau organizuoti veiklą ir taupyti lėšas. Taip pat matomas ryškus atotrūkis tarp skirtingą darbuotojų skaičių turinčių tarnybų – ten, kur dirba vienas darbuotojas, užtikrinti tinkamą audito kokybės lygį yra sunku.

Aukščiausioji audito institucija tarnyboms pateikė rekomendacijas, kurios padėtų gerinti atliekamų auditų kokybę. Institucijos nuomone, ši išorės priežiūros ataskaita gali būti naudinga ir savivaldybių tarybų nariams bei merams. Jiems siūloma inicijuoti susitikimus, aptarti išorinės priežiūros rezultatus ir priežastis, darančias neigiamą įtaką tarnybų veiklai ir atliekamų auditų kokybei. Apie išorinės peržiūros rezultatus taip pat informuotas Seimo Audito komitetas ir Savivaldybių asociacija.

Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų išorinė peržiūra atliekama kasmet nuo 2005 m. Jos tikslas – įvertinti savivaldybių kontrolės ir auditų tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti veiklos kokybę toms tarnyboms, kurioms ją užtikrinti sekasi sunkiau.

Išorinių peržiūrų apibendrinimo ataskaita: Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. rezultatai

Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų išorinės peržiūros rezultatai pagal 2014 m. duomenis

Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 268 5072, el. p. rita.svediene@vkontrole.lt

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria aukščiausioji audito institucija ir universitetas sutarė sutelkti jėgas ir patirtį, dalytis konsultacijomis, užtikrinti studentų praktikos galimybes.

„Labai malonu, kad universitetas suteiks mums pagalbą ir dėl sąnaudų ir naudos analizės metodo taikymo mūsų institucijos veikloje, padės sukurti valstybinio audito kainos ir poveikio skaičiavimo metodikas. Viešasis sektorius dažnai kritikuojamas dėl per mažo dėmesio sąnaudoms ir veiklos teikiamai naudai. Tikiu, kad mūsų institucija gali tapti pavyzdžiu šioje srityje“, – sako valstybės kontrolierius.

Numatyta, kad po sutarties pasirašymo abi šalys taip pat aktyviau dalyvaus viena kitos organizuojamose diskusijose, svarstymuose, mokslinėse–praktinėse konferencijose.
 

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tikrintinų mokesčių mokėtojų atrankos sistemos auditas rodo, kad taikomos atrankos priemonės padeda užtikrinti gana aukštą kontrolės veiksmų rezultatyvumą, tačiau didelę dalį užduočių inspekcija atlieka remdamasi ne tik sukurta sistema, bet ir privalomais vykdyti įsipareigojimais.

Viena iš svarbių tikrintinų mokesčių mokėtojų atrankos priemonių yra specialiai tam sukurta Audito informacinė sistema (IS). Audito duomenimis, 2012–2014 m. šios sistemos atrankos kontrolės veiksmų rezultatyvumas siekė 53 proc. Tačiau naudojantis ja buvo atrenkama vidutiniškai tik 6 proc. į tikrinimo planus įtrauktų mokesčių mokėtojų, taigi šios sistemos galimybes VMI išnaudoja nepakankamai.

Auditoriai pastebi, kad į tikrintinų mokesčių mokėtojų planą VMI įtraukia iš viso apie 60 proc. analize ir atrankos priemonėmis atrinktų mokesčių mokėtojų, o apie 40 proc. jų tikrinama kitais įstatymų numatytais pagrindais: pagal teisėsaugos ir kitų institucijų pavedimus, atliekant pakartotinius tikrinimus ir pan. Tačiau taip atrinktų mokesčių mokėtojų tikrinimų efektyvumas ne visuomet yra aukštas, pavyzdžiui, priešpriešinės informacijos surinkimo tikrinimų, kurie sudaro dešimtadalį VMI kontrolės veiksmų, rezultatyvumas siekia tik 10 proc.

„Auditas parodė, kad skirtingais būdais į tikrinimo planus įtrauktų mokesčių mokėtojų patikrinimų rezultatyvumas gerokai skiriasi. Kontrolės veiksmų rezultatyvumo analizė galėtų būti nuolatinė VMI praktika, kuri padėtų ieškoti tinkamų priemonių veiksmams optimizuoti ir siekti geresnių rezultatų“, – sako Sigita Rojutė, Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė.

Pastebima, kad Audito IS priemonėmis vykdomą atranką taip pat dar reikia tobulinti: automatizuoti kuo daugiau šiuo metu atliekamų rankinių procedūrų, taip užtikrinant atrankos objektyvumą, įvesti pirminių tikrinimui atrinktų mokesčių mokėtojų atsekamumą ir pan. Aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas. Tinkamai jas įgyvendinus, VMI taikoma atrankos sistema taptų pažangesnė, būtų užtikrinamas skaidresnis ir objektyvesnis atrankos vykdymas, o tai turėtų tiesioginės įtakos biudžeto pajamų surinkimui.

VMI pažymi, kad auditorių pateikti pastebėjimai ir rekomendacijos padės tobulinti veiklos procesus, efektyvins rizikingų mokesčių mokėtojų atranką kontrolės procedūroms.

„VMI sutinka, kad reikėtų dažniau naudoti Audito IS, daugiau dėmesio skirti tiems rizikingiems mokėtojams, kuriuos identifikuoja būtent ši informacinė sistema. Todėl pastebėjimai, kad kitų institucijų pavedimu atliekami patikrinimai yra labai nerezultatyvūs, galbūt paskatins diskusiją valstybiniu lygiu dėl teisėsaugos institucijų bei mokesčių administratoriaus  bendradarbiavimo bei vykdomų funkcijų paskirstymo“, – teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotojas Virginijus Narvilas ir priduria, kad VMI jau įgyvendina pateiktas rekomendacijas.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tikrintinų mokesčių mokėtojų atrankos sistema

Papildoma informacija: 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, tel. (8 5) 266 6770, el. p. sigita.rojute@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

2016 m. balandžio 11–12 d. valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 8-ajame metiniame parlamentų biudžeto pareigūnų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų atstovų susitikime, Paryžiuje.

Šiame renginyje valstybės kontrolierius pirmadienį skaitė pranešimą, kuriuo kolegoms pristatė Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, veiklą. Vizito metu dr. Arūnas Dulkys taip pat susitiko su Prancūzijos sąskaitų rūmų pirmininku Didier‘u Migaud‘u ir aptarė Valstybės kontrolei priskirtą biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją, savivaldybių išorės audito sistemą Prancūzijoje ir kitus aktualius valstybinio audito klausimus.

„Prancūzijos sąskaitų rūmai susidomėjo mūsų patirtimi atliekant fiskalinės institucijos funkciją po aukščiausiosios audito institucijos skėčiu. Aptarėme galimybę keistis ekspertų  pagalba peržiūrint fiskalinių institucijų ataskaitų kokybę, pasidalyti savivaldybių audito patirtimi ir kitą kartą susitikti jau Vilniuje“, – po susitikimo sakė valstybės kontrolierius.

Į nacionalinę teisę perkėlus su Europos Sąjungos ekonomine valdysena susijusių ES teisės aktų ir Fiskalinės sutarties nuostatas, Valstybės kontrolei nuo 2015 m. sausio 1 d. pavesta vykdyti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas. Daugiau informacijos apie tai – Biudžeto politikos stebėsenos departamento svetainėje www.ifi.lt.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Įgyvendindama Seimo priimtą nutarimą, kuriuo Valstybės kontrolei pavesta atlikti „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės „NT Valdos“ ir Karalienės Mortos mokyklos 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties valstybinį auditą, aukščiausioji audito institucija papildė patvirtintą 2016 m. veiklos planą ir pavėlino esamų sisteminių auditų terminus.

Į metinį veiklos planą įtrauktas naujas auditas, kuriuo bus vertinama, kaip buvo sudaryta ir vykdoma  minėta „NT Valdų“ ir Karalienės Mortos mokyklos preliminarioji sutartis. Šį auditą pavesta baigti iki birželio 1 d.

„Pernai, pristatydami veiklos programos kriterijus ir rizikas, mes jau atkreipėme dėmesį į valstybės valdomų įmonių veiklos problematiką ir jau pradėjome šių įmonių grąžos valstybei auditą.  Mūsų tikslas – ne tik pastebėti klaidas, bet ir padėti išvengti jų ateityje, todėl Seimo pavestą auditą stengsimės atlikti taip, kad mūsų pastebėjimai būtų sisteminiai ir padėtų didinti viso viešojo sektoriaus valdymo skaidrumą ir atsakomybę“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Gavusi skubų Seimo pavedimą, aukščiausioji audito institucija peržiūrėjo išteklius ir pakoregavo valstybinių auditų terminus. Dviejų anksčiau suplanuotų sisteminių veiklos auditų – „Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“ ir „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ – galutiniai rezultatai visuomenei bus pateikti nuo vieno iki trijų mėnesių vėliau, nei buvo planuota.

Patvirtintoje 2016 m. valstybinio audito programoje iš viso numatyti 57 viešojo sektoriaus sričių auditai, 19 išvadų, teikiamų vykdant Valstybės kontrolės įstatymą, 5 auditai vykdant Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos bei ES fondų investicijų audito institucijų funkcijas ir dar 5 išvados vykdant biudžeto politikos kontrolę.

 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas valstybei svarbių ekonominių projektų auditas atskleidė, kad šį statusą gavę projektai ne visada reikšmingai prisideda įgyvendinant valstybės interesus, be to, dauguma jų valdomi neturint aiškių valdymo principų, o galimybė panaikinti šį statusą iki šiol nenumatyta.

Valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą Vyriausybė 1999–2015 m. suteikė iš viso 41 projektui. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šie projektai yra atrenkami neturint bendros jų identifikavimo ir atrankos sistemos, projektų įgyvendinimo stebėsenos procesas yra komplikuotas, nėra kaupiama ir viešinama informacija apie jų eigą, būklę, pasiektus rodiklius ir bendrą jų įvykdymo naudą valstybei. Nustatyta, kad šiuo metu stebimas tik vienas (iš 41) projektas.
 
Projektų įgyvendinimo būklė – įvairi. Apie 47 proc. projektų šiuo metu yra įgyvendinami, nors kai kurių iš jų vykdymas tęsiasi ilgiau nei 15 metų, 40 proc. yra baigti įgyvendinti, o 13 proc. projektų įgyvendinimą patys vykdytojai yra sustabdę.

Valstybei svarbių ekonominių projektų vykdytojai pasinaudoja išskirtinėmis sąlygomis, prioritetais ar išimtimis, kurios palengvina jų įgyvendinimą, tačiau nėra apibrėžtos teisės aktuose. Teisės aktuose nėra numatyta ir galimybė panaikinti statusą, net jei projektas yra užbaigtas arba nepradėtas įgyvendinti, arba jei jo vykdytojai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Valstybės kontrolė Vyriausybei pateikė rekomendacijas patikslinti valstybei svarbių ekonominių projektų statuso suteikimo tvarką ir inicijuoti Vyriausybės nutarimais patvirtintų valstybei svarbių ekonominių projektų peržiūrą.

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ir Ūkio ministerija šiuo metu dar neturi bendro sutarimo dėl pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių ir terminų, Vyriausybės prašoma dar kartą išnagrinėti valstybei svarbių ekonominių projektų problemas ir iki gegužės 16 d. pateikti rekomendacijų įgyvendinimo planą.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybei svarbūs ekonominiai projektai

Papildoma informacija: 2-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Vaida Barizienė, tel. 266 6831, el. p. vaida.bariziene@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. +370 611 52051, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt