Trečiadienį vykusioje aukščiausiosios audito institucijos ir Lietuvos mokslininkų bei akademinės bendruomenės atstovų apskritojo stalo diskusijoje buvo aptarti Lietuvos viešojo sektoriaus valdymo trūkumai ir rizikos.

Į diskusiją atvykę Lietuvos viešojo administravimo instituto (LIVADIS), Kauno technologijos ir Mykolo Romerio universitetų atstovai pasidalino įžvalgomis apie opiausias viešojo sektoriaus valdymo problemas ir pastebėjimais, kurios sritys reikalauja gilesnio ir sisteminio valstybinių auditorių įvertinimo. Diskutuota apie pasitikėjimo viešuoju sektoriumi trūkumą, visuomenės įtraukimo į valdymą stygių, lyderystės gebėjimų ugdymą ir sprendimus, kurie galėtų padėti pagerinti padėtį.

Atsižvelgdama į valstybės išsikeltus viešojo valdymo pažangumo tikslus, EBPO rekomendacijas ir numatomas rizikas, aukščiausioji audito institucija šiemet jau subūrė strateginio tyrimo grupę viešojo valdymo tobulinimo procesui stebėti. Siekiant išgirsti kuo daugiau visuomenės įžvalgų ir pastebėti įvairiose srityse jaučiamas viešojo sektoriaus valdymo problemas, planuojamos diskusijos ir su kitų sričių ekspertais: ekonomistais, viešojo sektoriaus, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Į išsakytus pastebėjimus aukščiausioji audito institucija planuoja atsižvelgti rengdama 2017 metų valstybinio audito programą.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Lietuvoje daugėja įvykių, dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos. Tokiais įvykiais laikomi tiek gamtos stichijų, tiek ir žmonių veiksmais sukelti pavojai: gaisrai, liūtys, rasti sprogmenys, teroro grėsmės ir kt. Hidrometeorologijos tarnybos prognozuoja, kad ateityje dėl klimato kaitos daugės stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų. Jų gali daugėti ir dėl pasikeitusios geopolitinės padėties.

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas, kuriuo siekta įvertinti už civilinę saugą ir reagavimą ekstremaliu atveju atsakingų valstybės institucijų pasirengimą pavojams, rodo, kad Lietuvoje šiems atvejams pasiruošta nepakankamai. Daugiau nei trečdalis valstybės institucijų trejus metus iš eilės neorganizavo institucinio lygio civilinės saugos pratybų, daugiau nei ketvirtadalis – ir civilinės saugos mokymų. Taigi didelė dalis valstybės institucijų ilgą laiką nepasitikrino pasirengimo reaguoti į realiai gresiančius pavojus, o jų darbuotojams nebuvo suteiktos net minimalios žinios, kaip elgtis pavojaus atveju.

Vyriausybė 2010 m. nustatė, kad už reagavimą ekstremaliu atveju atsakingos valstybės institucijos turi turėti įrengtas slėptuves, tačiau daugiau nei du trečdaliai šių institucijų jų neturi. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklai skirta pagrindinė slėptuvė vis dar nėra baigta įrengti, o atsarginė slėptuvė neatitinka dalies nustatytų įrengimo reikalavimų. Tai kelia grėsmę, kad, susidarius ekstremaliajai situacijai, pavyzdžiui, kilus didelei cheminei avarijai, gali būti neužtikrinta tinkama jos likvidavimą organizuojančių asmenų apsauga.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad institucijose vyrauja formalus požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. 2015 m. pabaigoje ketvirtadalis valstybės institucijų vis dar neturėjo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, o jie turėjo būti parengti 2011 m. Šiuose planuose turi būti aprašyti aiškūs veiksmai ir priemonės, skirtos veiksmingai likviduoti pavojų. Neturint aiškaus veiksmų plano, sklandaus ir koordinuoto valstybės institucijų darbo tikėtis sunku.

Auditoriai dar 2015 m. konstatavo, kad įgyvendinti civilinei saugai keliamus tikslus sunkiai sekasi ir savivaldybėms: gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai perspėjimo sirenomis sistema galima perspėti tik 51,5 proc. gyventojų; galimybę gauti perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus turi ne visi Lietuvos gyventojai; valdyti ekstremaliąsias situacijas ir apsaugoti gyventojus pavojaus atveju pasirengta nepakankamai.

Aukščiausioji audito institucija Vyriausybei, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijoms bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikė rekomendacijas, kurios turėtų padėti geriau pasirengti ekstremaliosioms situacijoms.

Valstybinio audito ataskaita: Ar valstybės institucijos pasirengusios ekstremaliosioms situacijoms

Papildoma informacija: Gediminas Sungaila, 4-ojo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius, tel. (8 5) 266 6882, el. p. gediminas.sungaila@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausiojoje audito institucijoje šią savaitę lankėsi Vokietijos audito rūmų delegacija, vadovaujama audito rūmų pirmininko Kay Schellerio. Susitikimuose su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu ir Valstybės kontrolės darbuotojais susitarta išskirtinai bendradarbiauti programinio biudžeto sudarymo ir atsiskaitymo už jo vykdymą auditų klausimais.

K. Schelleris susitikimuose pabrėžė išorės audito svarbą: „Auditas nėra savitikslis. Jis sudaro galimybes nuolat tobulinti viešųjų finansų panaudojimą. Efektyvus išorės auditorių darbas gali padėti užtikrinti viešųjų finansų būklės tvarumą ir stabilumą“.

Pasak valstybės kontrolieriaus A. Dulkio, siekiant atitikti EBPO standartus, valstybei yra labai svarbu skaidrus biudžeto planavimas, vykdymas ir valdymas. Vokietijos audito rūmų patirtis ir žinios padės siekti Lietuvos užsibrėžtų tikslų, tobulėti atliekant šios srities auditus. Aukščiausioji audito institucija šiemet jau numatė pradėti auditą programinio biudžeto sistemos klausimais: bus analizuojamos pasiektų veiklos rezultatų ir valstybės biudžeto vykdymo duomenų sąsajos.

Vizito metu diskutuota ir aukščiausiosios audito institucijos komunikacijos, ryšių su suinteresuotomis šalimis palaikymo temomis. Vokietijos audito rūmų atstovas pristatė savo institucijos darbo rezultatus ir jų panaudojimą siekiant geresnio audito poveikio. Valstybės kontrolės darbuotojai pasakojo apie Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos valdymą ir darbo organizavimą.

Tai yra pirmasis Vokietijos audito rūmų pirmininko vizitas Lietuvoje. Valstybės kontrolė su Vokietijos audito rūmais bendradarbiauja įvairiais tarptautiniais formatais: ES aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komitete, tarptautinėse aukščiausiųjų audito institucijų profesinėse organizacijose INTOSAI ir EUROSAI.

 
Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Kad įgytų daugiau profesinių žinių ir keistųsi gerąja patirtimi, Lietuvos banko atstovai galės laikinai vykti į Valstybės kontrolę, o šios institucijos deleguoti tarnautojai bus priimami stažuotis banke. Tokią galimybę numato Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės susitarimas dėl tarnautojų stažuočių šiose institucijose.

Bendradarbiavimo susitarimą Lietuvos bankas ir aukščiausioji audito institucija pasirašė 2015 m. sausio mėn., o šiemet jį nuspręsta papildyti galimybe vykdyti ir tarpusavio stažuotes. Tikimasi, kad tai sustiprins ir ugdys tarnautojų kompetenciją, sudarys tinkamas galimybes jiems pritaikyti turimą darbo patirtį, pasidalyti gerąja praktika.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Valdymo taryba pritarė Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos iniciatyvai įsteigti specialiosios paskirties Savivaldybių audito grupę.

Planuojama, kad Savivaldybių audito grupė oficialią veiklą pradės jau nuo 2017 metų. Prie jos bus kviečiami prisijungti visi EUROSAI nariai, siekiantys įgyti daugiau patirties ir gerosios praktikos pavyzdžių iš užsienio kolegų savivaldybių auditų srityje.

Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos nuo 2013 m. savivaldybių audito srityje organizuojami tarptautiniai susitikimai ir seminarai, atliktos apklausos bei vykdyta veikla atskleidė, kad savivaldybių audito klausimai yra aktualūs ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui EUROSAI narių. Tai ir paskatino Lietuvos instituciją siekti EUROSAI specialiosios paskirties grupės įkūrimo.

Dalijimasis patirtimi ir gerąja praktika leis identifikuoti prioritetines, visuomenei svarbias savivaldybių audito sritis ir pasiekti rezultatų, kurie padės gerinti viešojo sektoriaus finansų valdymą, užtikrinti savivaldybių finansinį tvarumą, teisėtą ir racionalų lėšų ir turto valdymą bei tinkamą savivaldybių funkcijų vykdymą.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės dienos proga savaitraščio „Veidas“ surengtuose apdovanojimuose geriausia 2016-ųjų metų valstybės institucija paskelbta Valstybės kontrolė, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys šiemet išrinktas vienu iš trijų geriausių valstybės tarnautojų.

Apdovanojimas institucijai įteiktas už atstovavimą Lietuvos Respublikos interesams, kompetenciją, atsakingumą ir puikius darbo rezultatus. Tokį įvertinimą lėmė ministerijų, įvairių valstybės institucijų ir verslo asociacijų atstovų balsai. Pasak valstybės kontrolieriaus, šis apdovanojimas – svarbus įvertinimas, rodantis, kad aukščiausioji audito institucija eina teisingu keliu, o pastangos tobulėti ir savo pavyzdžiu daryti teigiamą pokytį viešajame sektoriuje yra matomos.

„Norint, kad kažkas keistųsi, visada reikia pradėti nuo savęs. Mūsų institucijos pavadinime minimas žodis kontrolė, tačiau įstatyme nėra nė vienos funkcijos, kuria mums būtų pavesta ką nors kontroliuoti ar bausti. Bet yra žodžiai audituoti, vertinti, bendradarbiauti, ir mes savo veiklą pasukome būtent šiuo keliu. Ačiū visai komandai už tai, kad ji ryžosi keistis. Džiaugiamės, kad mūsų pokytis ir noras tapti tikra aukščiausiąja audito institucija buvo pastebėtas“, – atsiimdamas geriausios metų institucijos apdovanojimą sakė valstybės kontrolierius A. Dulkys.

Geriausio Lietuvos valstybės tarnautojo ir geriausios valstybės įstaigos rinkimai rengiami nuo 2005 m. Juose savo nuomonę išreiškia ministrai, viceministrai, ministerijų kancleriai, merai, savivaldybių administracijų direktoriai, valstybės institucijų, verslo asociacijų ir kitų institucijų vadovai. Valstybės kontrolė geriausios metų institucijos vardą yra pelniusi ir 2009 m.

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt