Lietuva 2011 m. deklaravo siekį atverti viešojo sektoriaus duomenis. Seimas ir Vyriausybė nuo 2012 m. teikė siūlymus dėl priemonių, kurios turėjo sudaryti sąlygas atverti duomenis, bet per penkerius metus atsakingoms institucijoms nepavyko atlikti daugiau nei pusės suplanuotų darbų, o viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo branda Lietuvoje vis dar yra tik pradinio lygmens, rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas.

Atvirais vadinami išsamūs, nemokamai ar už ribines sąnaudas padengiančią kainą prieinami duomenys, kuriuos galima laisvai atsisiųsti internetu atviru formatu ir kuriuos kiekvienas turi teisę pakartotinai naudoti ar platinti be apribojimų. Tokie duomenys sukuria pridėtinę vertę ir daro teigiamą poveikį viešojo sektoriaus efektyvumui, skaidrumui, kasdieniam piliečių gyvenimui, inovacijų plėtrai ir ekonomikai. Atliktos studijos rodo, kad Europos Sąjungos (ES) šalių narių pelnas iš atvirų duomenų 2008 m. sudarė 28 mlrd. Eur, o 2010 m. – 32 mlrd. Eur.

Lietuvoje prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys galėtų sukurti naudos, kuri prilygtų beveik 2 proc. BVP. Skaičiuojant pagal 2015 m. duomenis, tai siektų apie 800 mln. Eur. Tačiau, pagal dabartinius institucijų planus, viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimo rezultatus matysime geriausiu atveju tik nuo 2019 metų.

Lietuva pagal atvirų duomenų rodiklius 2015 m. užėmė 24 vietą ES ir yra priskiriama prie pradedančiųjų šalių. Audito rezultatai rodo, kad Lietuvoje nesukurta kryptinga valstybės politika – nacionalinė duomenų atvėrimo iniciatyva plėtojama neturint aiškios jų atvėrimo vizijos, principų, prioritetų ir įgyvendinimo plano. Iki šiol neįvertintos galimybės viešojo sektoriaus duomenis teikti nemokamai. Procesą stabdo ir taikoma kainodaros praktika, kuri suteikia galimybę taikyti išimtis ir neskatina duomenų atvėrimo.

Auditorių vertinimu, įstaigos nepasirengusios atverti turimus duomenis: per mažai žinoma apie jų atvėrimo būdus ir naudą, baiminamasi atverti neviešinamą ar klaidingą informaciją, 95 proc. įstaigų, tvarkančių prioritetinius viešojo sektoriaus duomenis, neatliko jų inventorizacijos.

Aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas LR Vyriausybei, LR susisiekimo ministerijai ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui.

Pati institucija šiandien jau atvėrė rekomendacijų įgyvendinimo duomenis. Visą informaciją apie tai, kaip viešasis sektorius įgyvendina auditų metu joms pateiktas rekomendacijas, galima rasti Valstybės kontrolės puslapyje internete.

Valstybinio audito ataskaita: Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas

Papildoma informacija: Živilė Simonaitytė, l. e. p. Informacinių technologijų audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6704, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys penktadienį susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Virginijumi Sinkevičiumi. Susitikime aptarti Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos ir komiteto bendradarbiavimo klausimai, parlamentinės kontrolės stiprinimo galimybės ir kryptys.

Ekonomikos komiteto veikla apima daug valstybės valdymo krypčių. Valstybės kontrolė yra atlikusi ne vieną šio komiteto kuruojamos srities valstybinį auditą ir teikusi rekomendacijas, kaip tobulinti atitinkamų institucijų veiklą, siekiant tvaraus viešųjų finansų valdymo. Pastarojo laikotarpio valstybinių auditų rezultatai rodo, kad šalyje trūksta aiškių ir visuotinai priimtų svarbiausių šalies vystymosi dokumentų. Susitikime valstybės kontrolierius pažymėjo, kad, neturint ilgalaikės energetikos srities strategijos, ir tam tikri viešojo sektoriaus institucijų sprendimai, ir valstybiniai auditai nekuria tvarios šalies vystymosi perspektyvos, mažina atliktų darbų vertę ir teigiamą jų poveikį.

Apie Lietuvai ypač svarbius energetikos klausimus valstybės kontrolierius turėjo galimybę diskutuoti ir su Europos Audito Rūmų (EAR) nariu iš Jungtinės Karalystės Philu Wynnu Owenu oficialaus vizito EAR, vykusio lapkričio 16–17 dienomis, metu. Susitikime buvo kalbama apie būtinumą išlaikyti ir stiprinti pasitikėjimą audito rezultatais, pasitelkiant auditus viešuosiuose finansuose didinti išleidžiamų pinigų našumą ir vertę, užtikrinti tinkamą problemos atskleidimą ne tik strateginiu, bet ir vietiniu šalių narių lygmeniu vienu metu. Taip pat buvo aptarta EAR ruošiama energetikos ir klimato strategijos padėties apžvalga.

Susitikime su V. Sinkevičiumi sutarta stiprinti aukščiausiosios audito institucijos ir komiteto bendradarbiavimą ne tik nagrinėjant atskiras valstybinių auditų ataskaitas, tačiau ir rengiant bendrus pasitarimus Lietuvai aktualiais klausimais. Nuspręsta, kad pirmoji aptariama tema, kuria bus kalbama bendrame Valstybės kontrolės ir Ekonomikos komiteto renginyje, bus energetika. Beje, apie šios srities problemas bus diskutuojama ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu. EAR narys P. Wynnas Owenas sutiko palaikyti šią idėja dalyvaudamas renginyje – pristatys EAR energetikos ir klimato apžvalgą ir kitų susijusių EAR auditų rezultatus tokiomis temomis kaip ES biudžeto išlaidos klimato kaitai, branduolinių jėgainių uždarymas, biokuras ir ES vidaus energetikos rinkos.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys trečiadienį susitiko su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu.  Susitikime aptarti 2017 metų biudžeto projekto vertinimo ir Europos Sąjungos finansavimo klausimai, kalbėta apie Valstybės kontrolės indėlį ir vaidmenį stiprinant parlamentinę kontrolę, pasidalyta įžvalgomis apie viešojo sektoriaus modernizavimą ir galimybes vykdyti struktūrines reformas, kurios padėtų siekti tvaraus viešųjų finansų valdymo.

Pastarojo laikotarpio Valstybės kontrolės atliktų vertinimų ir auditų rezultatai rodo, kad be esminių biudžeto sąrangos pokyčių, be aiškių ir visuotinai priimtų svarbiausių ilgalaikių šalies vystymosi dokumentų, atskirais sprendimais yra vykdomi tik pavieniai, neatsargūs, iliuziniai keitimai. Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos ir fiskalinės institucijos, nuomone, tai nekuria tvaraus viešųjų finansų valdymo prielaidų ir mažina atliktų darbų vertę bei teigiamą jų poveikį.

Susitikime pristatytos ir ateinančių metų prioritetinės valstybinių auditų kryptys. Aukščiausiosios audito institucijos vertinimu, neišvengiamų pokyčių šalyje reikalauja švietimas, valstybės turto valdymas, mokesčių ir viešųjų pirkimų sistemos.  Šios ir kitos auditų temos bus įtrauktos į 2017 m. institucijos veiklos planą, tačiau sėkmingam realizavimui bei norimų rezultatų pasiekimui labai svarbus ir Seimo dėmesys.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Pastaraisiais metais Europos Sąjungos (ES) išorės sieną kerta vis didesnis ES ir trečiųjų šalių piliečių skaičius, todėl valstybėms, kurių sienos sutampa su ES išorės siena, tarp jų ir Lietuvai, didėja atsakomybė už jos kontrolę. Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas rodo, kad su Lietuvoje turimais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais nėra užtikrinama pakankamai veiksminga išorės sienos apsauga.

Lietuvos Respublikos siena yra 1763 km ilgio, iš jų 1070 km (60 proc.) yra ES išorės siena. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vykdydama programą „Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose“, 2015 metais sienos apsaugai užtikrinti panaudojo daugiau negu 54,5 mln. Eur valstybės biudžeto ir 6,7 mln. Eur europinių lėšų.

Auditoriai, išanalizavę šios programos vykdymą, pažymi, kad, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, valstybėje trūksta atsakingo požiūrio į išorės sienų kontrolės stiprinimą, plėtojant modernias sienos stebėjimo technologijas ir skiriant šiam tikslui reikalingas lėšas, nes išorės sienos ruožuose neužtikrinama pakankamai veiksminga sienos kirtimo kontrolė. Nesudarytos ir tinkamos sąlygos kuo operatyviau reaguoti į ES išorės sienos pažeidimus, nustatyti ir išaiškinti sienos pažeidėjus.

Aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Auditorių vertinimu, tinkamai įgyvendinus rekomendacijas ir pasitelkus modernias priemones, pavyktų užtikrinti geresnę valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, efektyviau užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kontrabandai. Audito ataskaita nėra vieša, ji pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetams.

Papildoma informacija: Jurgita Grebenkovienė, 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6879, el. p. jurgita.grebenkoviene@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Teisėjams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas, dažnai tenka pasitelkti ekspertus, kurie, panaudodami specialias žinias, atlieka ekspertinius tyrimus ir patvirtina ar paneigia tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas, kuriuo buvo vertintas ekspertizių atlikimo organizavimas, atskleidė, kad ne visi ekspertinių tyrimų rezultatai pateikiami laiku, o tai lemia ir užsitęsusį teisingumo vykdymą.

Vyriausybės 2012–2016 m. programoje buvo numatytas tikslas sutrumpinti ekspertų išvadų teikimo terminus, tačiau nėra susistemintų duomenų, kokių rūšių ekspertinių tyrimų išvadų teikimo terminus pavyko sutrumpinti ir kiek. Audito rezultatai parodė, kad kai kurių ekspertinių tyrimų (ekonominių, informacinių technologijų) eilėje tenka laukti apie metus, tai yra ilgiau nei nustatyti ikiteisminio tyrimo terminai. Trijų (iš 10 apklaustų) apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų atstovai nurodo, kad dėl ilgų ekspertinių tyrimų terminų laiku nebaigiama nuo 10 iki 30 proc. jų vykdomų ikiteisminių tyrimų, kitų teigimu, ši dalis siekia iki 10 proc. Lietuvoje kasmet pradedama apie 80 tūkst. šių tyrimų, tad laiku nebaigtų skaičius gana reikšmingas.

Audito rezultatai rodo, kad imamasi nepakankamų priemonių ekspertinių tyrimų eilėms mažinti. Lietuvoje ekspertinius tyrimus gali atlikti ir privatūs, ir valstybinėse teismo ekspertizės įstaigose dirbantys teismo ekspertai, tačiau nėra vizijos, kaip ateityje turėtų būti plėtojama teismo ekspertizių sritis, kokios rūšies tyrimus ir kokiais atvejais turėtų atlikti teismo ekspertizės įstaigos, kokiais – privatūs teismo ekspertai. Auditorių nuomone, privačių teismo ekspertų pasitelkimas kai kuriais atvejais galėtų padėti mažinti eiles. Tačiau šiuo metu jie nepakankamai įtraukiami: nepaisant didelių eilių, prioritetas teikiamas tyrimams teismo ekspertizės įstaigoje, o apmokėjimo tvarka neskatina rinktis privačių teismo ekspertų.

Nepakankamai koordinuojama ekspertinius tyrimus atliekančių subjektų veikla. Trūksta bendradarbiavimo tarp šiuos tyrimus užsakančių ir juos atliekančių subjektų. Vien valstybės teismo ekspertizės įstaigos kasmet atlieka apie 62 tūkst. ekspertinių tyrimų, tačiau nebuvo vertinama, ar visi atliekami tyrimai panaudojami bylos nagrinėjimo procese teisingumui vykdyti.

Auditorių teigimu, priėmus strateginius sprendimus ir tinkamai koordinuojant teismo ekspertizių sritį, užtikrinant bendradarbiavimą, būtų galimybė sutrumpinti ekspertinių tyrimų išvadų teikimo terminus ir užtikrinti jų kokybę, o tai padėtų trumpinti ir ikiteisminių tyrimų, ir teisminių procesų trukmę. Siekiant, kad ekspertinių tyrimų rezultatai duotų didžiausią naudą, būtų atlikti laiku ir kokybiškai, auditoriai pateikė rekomendacijų Teisingumo ministerijai, kuri yra atsakinga už valstybės politikos formavimą ir jos įgyvendinimą teismo ekspertizių srityje.

Valstybinio audito ataskaita: Teismo ekspertizių eilės – kliūtis vykdant teisingumą

    
Papildoma informacija: Tadas Karanauskas, 4-ojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius, tel. (8 5) 266 6854, el. p. tadas.karanauskas@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Lapkričio 17 d., oficialaus vizito Europos Audito Rūmuose (EAR) metu, valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys susitiko su šių metų rugsėjo mėnesį naujai išrinktu EAR pirmininku Klausu-Heineriu Lehne. Tai buvo pirmasis dvišalis abiejų vadovų susitikimas ir pirmasis oficialus naujojo EAR pirmininko susitikimas su nacionalinės aukščiausiosios audito institucijos (AAI) vadovu.

Susitikime buvo kalbama apie išaugusią nepriklausomų audito institucijų bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą. Pažymėta, kad, siekiant išlaikyti ir stiprinti pasitikėjimą audito rezultatais, būtina siekti maksimalaus audito proceso efektyvumo. Nagrinėjant visai Europos Sąjungai (ES) svarbius klausimus, būtina užtikrinti tinkamą problemos atskleidimą ne tik strateginiu, bet ir vietiniu šalių narių lygmeniu vienu metu. Auditoriams, veikiantiems ES kontekste ir nagrinėjantiems bendras sąjungos problemas, dirbti nutolus vieniems nuo kitų reiškia dubliuoti audito procedūras, ilginti audito laiką, rizikuoti turimus ribotus audito išteklius panaudoti ne pačiu efektyviausiu galimu būdu.

Valstybės kontrolierius A. Dulkys ir EAR pirmininkas Klaus-Heiner Lehne sutarė inicijuoti bendrą projektą, kurio rezultatas turėtų parodyti, ar noras suvienyti ES auditorių bendruomenę ir sukurti bendrą audito sistemą yra realus ir užsibrėžtas tinkamu laiku. Planuojama inicijuoti ne tik teorinių galimybių studijas, bet ir bendrus, bandomuosius, praktinius aktualių ES problemų nagrinėjimo auditus.  

Tęsiant abipusį institucijų bendradarbiavimą, sutarta keistis praktinėmis žiniomis, dalytis naujausiomis metodinėmis įžvalgomis. Naujasis EAR vadovas patvirtino dalyvavimą 2019 m. numatomame Lietuvos AAI ekspertiniame vertinime, kurio metu bus nagrinėjami institucijos veiklos efektyvumo ir profesionalumo klausimai. Tai yra tęstinis abiejų institucijų bendradarbiavimas. EAR komanda vadovavo ir 2014 metų Lietuvos AAI vertinimo grupei.

 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Lapkričio 16–17 dienomis valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio vadovaujama delegacija vieši Europos Audito Rūmuose (EAR) Liuksemburge. Vizito tikslas – aptarti tolimesnius bendrus Lietuvos ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) bendradarbiavimo klausimus bei projektus, siekiančius vienyti audito bendruomenę bei kartu dalyvauti kasmetinėje EAR mokymų dienoje – Audito mugėje.

Dalyvauti šiame renginyje ir pasidalyti savo profesine patirtimi Lietuvos AAI auditoriai buvo pakviesti pernai, įvertinus jų darbo profesionalumą ir gebėjimą savo veikloje taikyti novatoriškus ir efektyvius veiklos organizavimo principus, skatinant daugiau naudotis kitų auditorių darbu. Tai leidžia ne tik efektyviau panaudoti turimus ribotus išteklius, bet ir pasiekti didesnį audito poveikį, sukurti galimybes nagrinėti problemas, kurios aktualios ne tik šaliai narei, bet ir visai ES.  Apie tai vizito metu valstybės kontrolierius A. Dulkys taip pat kalbėjo ir pirmą kartą Liuksemburge susitikęs su Lietuvos deleguotu EAR nariu R. Šadžiumi ir jo komanda.

„Išlaikydami savo nepriklausomumą šiuolaikiniame pasaulyje auditoriai vis dėl to turi būti atviresni ne tik visuomenei, audituojamiems subjektams, bet ir vieni kitiems. Vien pagalvojus apie galimą audito poveikį sujungus mūsų visų pastangas, žinias ir įžvalgas, paaiškėja, kad nieko nedarymas būtų kelias atgal“, – susitikimo metu kalbėjo valstybės kontrolierius. Ypač pabrėžtas bendradarbiavimo ir bendravimo tarp šių dviejų nepriklausomų audito institucijų klausimas.

EAR narys R. Šadžius dirba IV Rūmų kolegijoje „Rinkų organizavimas ir konkurencinga ekonomika“. Susitarta keistis informacija ne tik šiomis temomis, bet ir dalintis profesine patirtimi, praktinėmis ir metodinėmis žiniomis. R. Šadžius susitikime pažymėjo, kad kokybiškas ir profesionalus bendravimas bei bendradarbiavimas yra vertybė, kuri nuosekliai kuria stipresnį tarpusavio pasitikėjimą.

„Šiandieninis Lietuvos AAI atstovų dalyvavimas EAR organizuojamoje Audito mugėje yra aiškus sėkmingo dviejų aukščiausiųjų audito institucijų bendravimo, pagarbos ir pasitikėjimo vieni kitais ženklas. Lietuvos auditorių nagrinėjama tema yra drąsi ir aktuali nūdienai. Mes turime kalbėti apie audito metodikų, profesinių gairių suartėjimą, kad savo darbuose būtume efektyvesni, kurtume pasitikėjimą vieni kitais, nuveiktume daug daugiau, nei dirbdami po vieną“, – sakė EAR narys.

Svarbiausia žinia, kurią Lietuvos AAI delegacija siekia pristatyti kasmetinėje EAR mokymų dienoje, yra skatinimas ieškoti būdų, kaip auditoriai galėtų labiau pasitikėti vieni kitų darbu, išvengti procedūrų dubliavimosi, gebėti dirbti kartu net ir nutolus vieniems nuo kitų, kalbėti viena kalba. Mugėje Lietuvos auditoriai pristato labai konkrečius ir pačių išbandytus bei taikomus metodus iri priemones kaip audito bendruomenei sukurti pasitikėjimą vieni kitų darbu. Audito mugėje taip pat dalyvauja aukščiausiųjų audito institucijų atstovai iš Danijos, Norvegijos, Ispanijos, Vokietijos ir Šveicarijos.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė, vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, atliko 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir teikia Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties. Kartu teikiama ir šią išvadą pagrindžianti 2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių analizė.

Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2016 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas (0,7 proc. BVP) yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis nenustatyta pagrįstai.

2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo analizė parodė, kad rengiant 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nebuvo užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Ši taisyklė reikalauja, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kasmet turi mažėti bent 0,1 proc. BVP. Vyriausybė 2016 m. numato 0,9 proc. BVP dydžio deficitą, o 2017 m. prognozuoja 1,3 proc. BVP. Tai reiškia, kad 2017 m. deficitas ne tik nemažėja, palyginti su 2016 m., bet ir nukrypsta nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficito).

Pasak fiskalinės institucijos ekspertų, vidutinio laikotarpio biudžeto sistema Lietuvoje veikia tik formaliai. Trimečiai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų planuojami rodikliai bei stabilumo programų vidutinio laikotarpio fiskaliniai rodikliai tėra indikatyvūs skaičiai, kurie tik aprašo, bet nenustato galimos trejų metų rodiklių raidos.

Fiskalinė institucija atkreipia dėmesį, kad biudžeto projekto lydimuosiuose dokumentuose informacija vis dar yra pateikiama neišsamiai, nestruktūrizuotai, nedraugiškai vartotojui ir yra nesuderinta tarpusavyje. Šį pastebėjimą ekspertai buvo išsakę ir 2015 metais. Finansinių rodiklių analizė taip pat rodo, kad Lietuvos valstybės biudžeto formavimo sistema neatitinka esminių į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto bruožų. Biudžeto projekto pateikimo forma orientuota tik į išlaidas ir nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais tikslais ir rezultatais. Nesudaromos prielaidos visuomenei įsitraukti į biudžeto valdyseną, didesnėms paskatoms mokėti mokesčius ir planuojamu laikotarpiu reikalauti pasiekti ambicingesnių tikslų.

Šių metų spalį, pristatydama audito dėl 2015 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitą, Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės veiklos prioritetai ar tikslai nėra siejami su atitinkamų metų finansiniais rodikliais, o biudžeto vykdymo ataskaitos neatspindi pasiektų veiklos rezultatų. Sprendžiant šią esminę problemą, su Vyriausybe ir Finansų ministerija jau yra sutarta iš esmės peržiūrėti biudžeto sąrangą ir susieti išlaidas su rezultatais. Šiems pokyčiams įgyvendinti Vyriausybė įsipareigojo 2017 m. II ketv. parengti ir priemonių planą.

2016-11-15 Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

2016-11-15 2017 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas

Valdžios sektoriaus pagrindiniai finansiniai rodikliai, fiskalinės institucijos vertinimu

Papildoma informacija: Erika Latyšovič, Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja, tel.: (8 5) 2666891, el. p. erika.latysovic@ifi.lt

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausiojoje audito institucijoje ketvirtadienį viešėjęs Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius pristatė 2015 m. metinę ataskaitą dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo.

EAR kasmet audituoja ES biudžeto pajamas ir išlaidas, teikia savo nuomonę apie metinių finansinių ataskaitų patikimumą ir pajamų bei išlaidų operacijų atitiktį galiojančioms taisyklėms, teisės aktams. 2015 m. ES biudžeto išlaidos iš viso sudarė 145,2 mlrd. Eur, t. y. po maždaug 285 Eur kiekvienam piliečiui. Šios lėšos sudaro apie 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. EAR vertinimu, 2015 m. ES finansinės ataskaitos yra patikimos, bet išlaidas ir toliau veikia reikšmingas nukrypimų, vadinamųjų klaidų, lygis, kuris 2015 m., tikėtina, sudarė 3,8 proc. EAR pažymi, kad padėtis geresnė nei ankstesniais metais, tačiau numatyta 2 proc. klaidų reikšmingumo riba vis dar viršijama.

Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas, kuriuo analizuota 1,3 mlrd. Eur 2014 m. Europos Komisijai deklaruotų ES išlaidų, parodė, kad tikėtinas klaidų lygis Lietuvoje galėtų sudaryti iki 0,424 proc., t. y. mažiau, nei numatyta reikšmingumo riba.

Susitikime su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu ir aukščiausiosios audito institucijos atstovais R. Šadžius taip pat pristatė naujausias EAR praktikas, institucijos keliamus tikslus, veiklos kryptis. Susitikime dėmesio skirta išlaidų prioritetų ir rezultatų matavimo svarbai, kurią šiemet atliktų auditų išvadose pabrėžė ir Valstybės kontrolė.

EAR – nepriklausomas ES finansų išorės auditorius, padedantis tobulinti ES finansų valdymą ir veikiantis kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų sergėtojas. Lietuvos aukščiausioji audito institucija glaudžiai bendradarbiauja su EAR, dalijasi profesinėmis žiniomis, dalyvauja bendrose veiklose, nagrinėja audito bendruomenei svarbius klausimus. Tai buvo pirmas naujojo EAR nario iš Lietuvos vizitas Lietuvos aukščiausiojoje audito institucijoje.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt