Susitikime su finansų ministru Viliumi Šapoka valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys antradienį pristatė 2017 metų valstybinio audito programą ir aptarė reikšmingiausius sisteminius su ministerijos valdymo sritimi susijusius auditus. Susitikime diskutuota ir apie jau atliktų auditų rekomendacijas ir pateiktas išvadas, kurios numato būtinybę atlikti esminę valstybės biudžeto pertvarką.

Valstybės kontrolės pernai atlikta fiskalinių rodiklių analizė ir išvados dėl valstybės biudžeto parodė, kad biudžetas orientuotas tik į išlaidas ir nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais tikslais ir rezultatais. Pasak valstybės kontrolieriaus, vienas svarbiausių tokia pertvarka siektinų pokyčių – kad tvirtinami asignavimai būtų siejami su planuojamais pasiekti srities rezultatais, o atsiskaitymas už rezultatus būtų susietas su atsiskaitymu už panaudotas lėšas.

A. Dulkio teigimu, įgyvendinant šią pertvarką turėtų būti pakeista ir valstybės investicijų, taip pat ir tų, kurios numatytos Valstybės investicijų programoje, planavimo ir atsiskaitymo tvarka, t. y. integruoti strateginio ir investicijų planavimo bei atsiskaitymo procesai. Nemažiau svarbu apsispręsti, kokius ir kiek finansinių rodiklių privalo patvirtinti Seimas ir kiek teisių vykdyti biudžetą suteikti Vyriausybei, kad būtų užtikrintas Konstitucijos nuostatų laikymasis.

Susitikimo metu išsamiau aptarti ir suplanuoti sisteminiai valstybės turto ir finansų valdymo srities auditai – pirmąjį šių metų ketvirtį baigiamas Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemos auditas ir pradedamas didelės apimties auditas, kuriuo bus vertinama, kaip valdomas valstybės nekilnojamasis turtas.  

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Giedriaus Šniuko nuotrauka

Susitikime su teisingumo ministre Milda Vainiute valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys šiandien pristatė su ministerijos valdymo sritimi susijusius jau atliekamus ir planuojamus atlikti auditus. Plačiau diskutuota apie viešojo valdymo tobulinimo problemą, pasidalyta įžvalgomis apie šiuo metu atliekamą sisteminį auditą „Teisėkūros procesas“.

Pasak valstybės kontrolieriaus, Lietuva iš kitų Europos valstybių išsiskiria dideliu priimamų teisės aktų skaičiumi. Perteklinis ir neracionalus teisinis reguliavimas lemia neproporcingą administracinę naštą asmenims ir ūkio subjektams, didina viešojo valdymo institucijų veiklos apimtį ir valdymo išlaidas. Nepakankamai aiškus ir perkrautas reglamentavimas trukdo visuomenei tinkamai atstovauti savo interesams, suvokti savo teises ir pareigas, jas deramai įgyvendinti.

Aukščiausioji audito institucija tikisi Teisingumo ministerijos didesnio indėlio koordinuojant teisės aktų stebėseną. Pasak A. Dulkio, svarbu imtis efektyvesnių priemonių, kad būtų stebimi ne pavieniai teisės aktai, bet vertinama, ar tam tikro sektoriaus reguliavimas atitinka keliamus tikslus. Būtent sisteminiai vertinimai ir analizės sudarytų sąlygas nuosekliai tobulinti teisinį reglamentavimą.

Susitikime diskutuota ir apie būtinus pokyčius ministerijai formuojant valstybės politiką kovos su korupcija srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant šios politikos įgyvendinimą. Aukščiausioji audito institucija 2008 m. ir 2013 m. jau teikė su šia sritimi susijusias audito rekomendacijas, jos aktualios ir šiandien. Pasak A. Dulkio, laukiama ministerijos veiksmų ir dėl regreso teisės įgyvendinimo, racionalių sprendimų dėl skolų valstybei išieškojimo. Būtina taisyti dabartinę tvarką, kuria, valstybei atlyginus kitų asmenų padarytą žalą, iš kaltų asmenų išieškoma vos keli procentai išmokėtų sumų. Strateginių ministerijos sprendimų laukiama ir teismo ekspertizių srityje.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Lietuvos aukščiausioji audito institucija ir Konkurencijos taryba sutarė teikti viena kitai dalykinę pagalbą ir stiprinti institucijų darbuotojų profesinį bendradarbiavimą. Toks susitarimas patvirtintas šiandien valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio ir Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašyta sutartimi.

Institucijos įsipareigojo teikti viena kitai reikalingą informaciją, konsultacijas, specialistų vertinimus, ekspertinę, metodinę ir kitokią pagalbą, susijusią su teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymu. Sutarta keistis informacija konkurencingumo didinimo, valstybės ūkio, rinkos kontrolės, valstybės pagalbos teikimo, vidaus sandorių, draudžiamų susitarimų temomis. Numatyta galimybė siųsti darbuotojus tobulinti kvalifikaciją iš vienos institucijos į kitą, siekiant, kad jie pagilintų teorines žinias, įgytų papildomų praktinių įgūdžių ir kitų tam tikros srities gebėjimų, keistis aktualia informacija apie institucijoje rengiamus mokymus, seminarus, konferencijas.

Šią savaitę Lietuvos aukščiausioji audito institucija jau atnaujino bendradarbiavimo susitarimą ir su Generaline prokuratūra. Praėjusių metų pabaigoje tokia sutartis buvo pasirašyta ir su Valstybine mokesčių inspekcija, atnaujinti susitarimai su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Susitikime su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys šiandien pristatė 2017 m. valstybinio audito programą ir aptarė reikšmingiausius sisteminius su ministerijos valdymo sritimi susijusius auditus. Diskutuota ir apie Lietuvos pasirengimą tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, aptarta viešojo sektoriaus institucijų veikla vykdant prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą ir aukščiausiosios audito institucijos vykdoma šio pasirengimo proceso stebėsena.

Valstybės kontrolierius pabrėžė, kad narystė EBPO vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis, todėl nuosekliam ir sklandžiam Lietuvos stojimo į EBPO sąlygų ir procesų įgyvendinimui būtinos sutelktos viešojo sektoriaus pastangos. Nepriklausomą pasirengimo stebėseną vykdantys valstybės auditoriai turi galimybę su ministerijos, atliekančios stojimo proceso koordinatoriaus funkcijas, specialistais pasidalyti nešališkomis ir objektyviomis proceso pažangos įžvalgomis.

Valstybės kontrolierius su užsienio reikalų ministru aptarė ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausiųjų audito institucijų pasirašytą susitarimo memorandumą dėl šalių pasirengimo „Rail Baltica“ projektui ir projekto veiklų įgyvendinimo stebėsenai. Šis projektas turi strateginę reikšmę ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai. Kadangi jis yra ypač didelės apimties, kompleksiškas, susijęs su didele pasiruošimo ir įgyvendinimo rizika, pasak valstybės kontrolieriaus, turi būti atliekama nuolatinė valstybinio audito stebėsena.

A. Dulkys atkreipė užsienio reikalų ministro dėmesį, kad tarp svarbiausių Valstybės kontrolės darbų 2017 m. yra Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), jungiančios 194 nares, išorės auditas, kurį Lietuvos aukščiausioji audito institucija atliks pirmą kartą. Institucija šiai užduočiai buvo išrinkta INTOSAI XXII kongrese 2016 m. pabaigoje. Kitas reikšmingas veiklos etapas – Valstybės kontrolės iniciatyva Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) formate įsteigtos tarptautinės savivaldybių audito darbo grupės veiklos organizavimas ir koordinavimas. Pernai EUROSAI Valdymo taryba pritarė šiai Lietuvos iniciatyvai, taigi oficiali veikla prasideda jau šiemet.

Susitikime A. Dulkys ir L. Linkevičius sutarė, kad, atsižvelgiant į intensyvėjantį Valstybės kontrolės tarptautinį bendradarbiavimą, besiplečiančią tarptautinės audito veiklos partnerystę, aukščiausioji audito institucija ir Užsienio reikalų ministerija aktyviai keisis šioms veikloms vykdyti būtina institucijų specialistų parama, kita aktualia informacija.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Lietuvos aukščiausioji audito institucija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Generaline prokuratūra. Šiuo susitarimu institucijos atnaujina 2010 m. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį ir įsipareigoja teikti viena kitai tarpusavio pagalbą, ekspertines nuomones ir vertinimus, bendradarbiauti siekiant apginti pažeistas valstybės teises ir turtinius interesus, pagal kompetenciją keistis informacija tiriant padarytas nusikalstamas veikas.

Bendradarbiavimo susitarimą antradienį pasirašė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Valstybės kontrolė šiuo susitarimu įsipareigoja nedelsiant informuoti Generalinę prokuratūrą apie veiklos metu nustatytus įtarimus dėl galimų nusikalstamų veikų, viešojo intereso pažeidimo požymius ir tai patvirtinančius dokumentus. Generalinė prokuratūra pagal savo kompetenciją įsipareigoja teikti Valstybės kontrolei informaciją apie jos pranešimų pagrindu pradėtų tyrimų eigą ir rezultatus, taip pat konsultuoti ir padėti įvertinti auditorių nustatytus faktus ir aplinkybes.

Glaudesnis institucijų ir jų specialistų bendradarbiavimas yra būtinas siekiant viešojo sektoriaus turimas kompetencijas ir žinias panaudoti kuo efektyviau ir yra naudingas abiejų institucijų veiklai. Aukščiausiajai audito institucijai tai yra ir viena iš priemonių, padėsiančių paskatinti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą laiku ir stiprinti audito poveikį.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos aukščiausioji audito institucija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir su Valstybine mokesčių inspekcija bei atnaujino susitarimus su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Sausio 19–20 dienomis valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys lankosi Vokietijos audito rūmuose. Vizito tikslas – su Vokietijos audito rūmų pirmininku Kay Schelleriu ir kitais rūmų specialistais pasikeisti profesine patirtimi ir praktiniais gynybos sistemos audito klausimais, aptarti galimybes stiprinti audito poveikį, rezultatų panaudojimą ir kitas aktualias temas.

Susitikime bus pristatyti aukščiausiosios audito institucijos įgaliojimai, pareigų ir darbo organizavimas. Vokietijos audito rūmų atstovai pristatys savo institucijos padalinio, atsakingo už gynybos sistemos auditą, darbą. Bus aptartas ir tolesnis Vokietijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimas, galimybės keistis žiniomis, organizuoti ekspertų susitikimus.

Tai yra atsakomasis valstybės kontrolieriaus ir Vokietijos audito rūmų pirmininko susitikimas. 2016 metų liepą K. Schelleris oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje. Valstybės kontrolė su Vokietijos audito rūmais bendradarbiauja įvairiais tarptautiniais formatais: ES aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komitete, INTOSAI ir EUROSAI – tarptautinėse aukščiausiųjų audito institucijų profesinėse organizacijose.

 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Susitikime su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys antradienį pristatė 2017 metų valstybinio audito programą ir aptarė reikšmingiausių su ministerijos kompetencija susijusių auditų rezultatus. Susitikime pasidalyta įžvalgomis ir apie kultūros politikos formavimą, kultūros paveldo valstybinę priežiūrą, ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos kokybės vertinimą.

A. Dulkys atkreipė dėmesį, kad iki šiol Kultūros ministerija skyrė per mažai dėmesio strateginiam kultūros politikos formavimui. Nėra sukurta tinkama kultūros lauko stebėsenos sistema, be jos ministerija negali priimti pagrįstų sprendimų. Būtina suaktyvinti kultūros ir meno ekspertų veiklą, kuri taip pat padėtų ministerijai formuoti kultūros politiką. Be to, ministerijai pavaldžių įstaigų veikla vis dar neorientuota į rezultatą, nesukurta šių įstaigų vertinimo ir motyvacinė sistema, nors tai padaryti planuota dar 2015 metais.

Pasak valstybės kontrolieriaus, tobulinant kultūros valdymą vertėtų sukurti ir taikyti nevyriausybinių kultūros organizacijų ilgalaikio finansavimo modelį. Nevyriausybinės organizacijos kartu su ministerijai pavaldžiomis organizacijos teikia paraiškas kultūros projektams finansuoti per Kultūros tarybą, bet  konkurencinės sąlygos joms nėra vienodos. Iš valstybės biudžeto išlaikomų pavaldžių įstaigų projektų valdymui Kultūros taryba papildomai kasmet skiria apie 37 proc. Kultūros rėmimo fondo lėšų.

„Šiuo metu esama kultūros ir meno ekspertų vertinimo pirkimo procedūra, vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, yra ydinga ir sukelia daug abejonių kultūros srities atstovams dėl profesionalaus projektų įvertinimo. Kultūros ministerija siūlys Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kad ekspertai, kurie vertina pateiktus projektus, būtų perkami ne pagal mažiausią kainą. Tikimės, kad tai bus teigiamas poslinkis vertinant įvairių sričių kultūros projektus teikiamus Kultūros tarybai“, – sakė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.

Susitikime su kultūros ministre A. Dulkys taip pat atkreipė dėmesį į anksčiau pateiktų audito rekomendacijų įgyvendinimą, nes šis procesas kol kas užsitęsia per ilgai. Tarp ilgai įgyvendinamų rekomendacijų – bibliotekų plėtros, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo strategijų kūrimas ir įgyvendinimas.

 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Irmanto Gelūno nuotr.

Energetikos sritį nuolat stebinti Lietuvos aukščiausioji audito institucija labiausiai pasigenda ilgalaikės nacionalinės energetikos strategijos. Apie būtinybę ją atnaujinti valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pirmadienį kalbėjo su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu. Susitikime pristatyta ir aukščiausiosios audito institucijos 2017 m. valstybinio audito programa bei svarbiausi su energetikos sritimi susiję auditai.

„Energetikos sritis neatsiejama nuo bendro šalies ūkio vystymo, tad bet kokie sprendimai plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, plėsti ar modernizuoti esamus pajėgumus  neišvengiamai paveiks  energetinių  išteklių – elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos – kainas, kurios turi įtakos visų vartojimo paslaugų ir prekių kainoms“, – aiškios energetikos strategijos svarbą pabrėžė valstybės kontrolierius A. Dulkys.

Pristatydamas 2017 m. valstybinio audito programą, A. Dulkys informavo energetikos ministrą apie šių metų pirmoje pusėje suplanuotą sisteminį energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimo auditą.  Juo bus vertinama ne tik viešųjų pastatų renovacija, už kurią tiesiogiai atsakinga Energetikos ministerija, bet ir tai, kaip siekiama bendrų efektyvumo tikslų. Pasak valstybės kontrolieriaus, užsibrėžti tikslai gali būti pasiekti, jei Energetikos, Aplinkos ir Susiekimo ministerijos, atsakingos už tam tikras energijos efektyvumo priemonių grupes, kylančias problemas spręs sistemiškai ir kompleksiškai.

Susitikime taip pat aptartos ankstesnių auditų rekomendacijos ir jų įgyvendinimo klausimai. Diskutuota apie VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo po 2020 m. problemą, elektros energetikos sektoriaus pertvarkos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos efektyvumo ir kitais aktualiais klausimais. Valstybės kontrolierius susitikime priminė ir apie aukščiausiojoje audito institucijoje veikiančią nuolatinę strateginio tyrimo grupę, kurios akiratyje – bendrų ES ir Lietuvos interesų projektai energetikos srityje.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija šiandien pristatė 2017 metų veiklos planą ir šiemet planuojamus viešinti auditus. Institucijos metų plane didžiausią dalį sudaro Valstybinio audito programa, taip pat auditai ir išvados, atliekami vykdant Europos Sąjungos (ES) investicijų audito ir biudžeto politikos kontrolės institucijų funkcijas.

„2017 m. valstybinio audito programoje numatyti 46 viešojo sektoriaus sričių auditai, iš kurių 30 yra veiklos, o kiti – finansiniai (teisėtumo). Dar 3 auditai bus vykdomi atliekant ES struktūrinės paramos ir ES fondų investicijų audito institucijų funkcijas, bus pateiktos 7 išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas“, – pristatydamas audito programą sakė Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas.

Daugiausia, po 4 veiklos auditus, šiemet numatyta atlikti vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos srityse. Švietimo ir mokslo, informacinių išteklių, valstybės turto ir finansų valdymo, valstybės ūkio ir rinkos kontrolės srityse numatyta atlikti po 3 auditus. Tiek pat jų bus atlikta ir savivaldos srityje. Taip pat numatyti auditai nacionalinio saugumo, energetikos, aplinkosaugos, kultūros srityse.

Tarp ankstesniais metais pradėtų, kuriuos numatyta baigti ir viešinti šiemet, yra valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei, palankios investicinės aplinkos formavimą, viešųjų įstaigų steigimą ir valdymą, valstybės investicijas į mokslinius tyrimus analizuojantys auditai. Šiemet pradėti ir baigti planuojama bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimo, viešojo valdymo tobulinimo, viešųjų pirkimų sistemos, valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir kitus auditus.

„Svarbu ne tik nukreipti jėgas į svarbiausias problemas, bet ir užtikrinti prevenciją, užkirsti kelią galimam neefektyviam valstybės turto ir lėšų naudojimui. Laiku įgyvendintos audito rekomendacijos yra viena iš priemonių, padedančių nekartoti praeities klaidų. Siekdami, kad ši priemonė kuo geriau veiktų, pernai atvėrėme rekomendacijų įgyvendinimo duomenis visuomenei. Šiemet skelbsime informaciją ir apie finansinių auditų rekomendacijų įgyvendinimą“, – pabrėžė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Aukščiausioji audito institucija šiemet pristatys ir dvi valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas, kuriose analizuojama, kaip viešasis sektorius įgyvendina auditų metu teiktas rekomendacijas. Šias ataskaitas planuojama viešinti kovą ir rugsėjį. Tarp svarbių Valstybės kontrolės darbų šiemet – ir Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), jungiančios 193 nares, išorės auditas, kurį Lietuvos aukščiausioji audito institucija atliks pirmą kartą.

Aukščiausiosios audito institucijos 2017 m. veiklos planas

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Susitikime su ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys antradienį pristatė 2017 m. valstybinio audito programą ir aptarė joje numatytus svarbius auditus, susijusius su valstybės įmonių valdymu, viešaisiais pirkimais, investicijomis, verslo aplinkos sritimi. Tarp artimiausiu metu numatytų atlikti darbų – horizontalusis visos viešųjų pirkimų sistemos auditas.

„Šiuo auditu bus tikrinami ne konkretūs viešųjų pirkimų atvejai, o iš esmės analizuojama, ar viešųjų pirkimų organizavimo sąnaudos atitinka sukuriamą naudą. Tikime, kad šis auditas padės sprendžiant opiausias Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų problemas: mažinant galimą korupciją ir šių pirkimų organizavimo sąnaudas bei administracinę naštą viešojo sektoriaus institucijoms ir pirkimų dalyviams, didinant skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą šia sistema“, – sako valstybės kontrolierius.
 
2015 m. bendra viešųjų pirkimų vertė buvo 4 168,4 mln. eurų.  Artimiausiu metu, prieš pradedant audito procedūras, numatyta organizuoti viešųjų pirkimų sistemos problemų diskusijas su Ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Vyriausybės kanceliarijos, Prezidentūros, perkančiųjų organizacijų ir šia sritimi suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovais.

Susitikime valstybės kontrolierius informavo ūkio ministrą ir apie kitus šiuo metu atliekamus auditus, kurių rezultatai gali padėti ministerijai iš esmės peržiūrėti valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų  valdymo politiką, paskatinti priimti sprendimus, būtinus tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui.  Pasak A. Dulkio, labai svarbu, kad 2014–2020 m. ES paramos priemonės, skirtos verslo aplinkos gerinimui, būtų orientuotos į tiesioginę pagalbą verslui.

Kiek anksčiau, 2016 m., atliktas valstybei svarbių ekonominių projektų auditas atskleidė, jog šį statusą gavę projektai ne visada reikšmingai prisideda įgyvendinant valstybės interesus, be to, dauguma jų valdomi neturint aiškių principų, galimybė panaikinti šį statusą iki šiol nėra numatyta. Valstybės kontrolė Vyriausybei yra pateikusi rekomendacijas patikslinti šių projektų statuso suteikimo tvarką ir inicijuoti Vyriausybės nutarimais patvirtintų projektų peržiūrą. Valstybės kontrolierius pabrėžė, kad sutarti rekomendacijų įgyvendinimo terminai jau baigėsi, tačiau esminių pokyčių šioje srityje dar neįvyko: valstybei svarbių projektų aprašo pakeitimo projektas tebederinamas su institucijomis.

 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Susitikime su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pristatė gruodį atlikto švietimo sistemos stebėsenos audito rezultatus ir informavo apie aktualiausius planuojamus auditus.

Valstybės kontrolierius atkreipė dėmesį, kad švietimo stebėsena yra vienas pagrindinių švietimo politikos formavimo įrankių, todėl tik sisteminga ir koordinuota stebėsena padės ministerijai laiku nustatyti visos švietimo sistemos problemas ir jas spręsti. Svarbu nustatyti stebėsenos procese dalyvaujančias institucijas ir jų atsakomybes, o šios sistemos dalyvių veikla turi būti planuojama ir koordinuojama. Itin svarbu nustatyti ir veiklos efektyvumo rodiklius, kurie būtų aiškiai pamatuojami, nuolat vertinami ir atnaujinami.

A. Dulkys informavo ministrę apie pradedamą bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimo sisteminį veiklos auditą. Tokį auditą atlikti paskatino ankstesnių auditų rezultatai ir besikartojantys Lietuvos mokinių pasiekimų parasti įvertinimai, kuriuos atlieka ekspertinės organizacijos. Pasak valstybės kontrolieriaus, svarbu konsoliduoti pastangas, kad mokyklų veikla būtų orientuota į rezultatą, mokyklų vadovai ir pedagogai jaustųsi atsakingi už prastus mokinių pasiekimus, pedagogų profesiją rinktųsi patys geriausi abiturientai. Būtina užtikrinti, kad švietimo pagalba mokiniui būtų visur prieinama vienodai, garantuotas individualizuotas mokymas kiekvienam mokiniui pagal jo gebėjimus ir poreikius. Siektinas efektyvesnis švietimo finansavimas, nes dabar daugiau nei pusę išlaidų, skiriamų bendrajam ugdymui, sudaro išlaidos darbo užmokesčiui ir infrastruktūrai.

„Tikiu įrodymais, duomenimis grįsta švietimo politika. Įgyvendinant pertvarkas reikia remtis objektyvia informacija, taip pat svarbu turėti gerai veikiančią kokybės užtikrinimo sistemą. Numatome keletą esminių reformų, kurios švietimą orientuos kokybės ir efektyvumo linkme. Tai aukštųjų ir profesinių mokyklų tinklo pertvarka, nauji mokyklų finansavimo ir mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimo modeliai, pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaita. Švietimo kokybei gerinti numatome ir kitų darbų, įskaitant bendrojo ugdymo programų peržiūrą ir mokyklų aprūpinimą. Dėkojame Valstybės kontrolei už įžvalgas ir pasiūlymus dėl švietimo tobulinimo“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Susitikime su švietimo ir mokslo ministre šiandien buvo pristatytos ministerijos valdymo sričiai aktualiausios 2017 m. valstybinio audito programos temos ir aptarti programoje numatyti sisteminiai auditai, kurie siejasi ir su kitų ministerijų horizontaliomis kompetencijomis, diskutuota dėl tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvų.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius A. Dulkys pabrėžė, kad siekiant užtikrinti orų šalies žmonių gyvenimą, socialinės atskirties mažinimą ir teisingą socialinės paramos priemonių naudojimą, būtina susitelkti į prioritetinius uždavinius.

Ypač svarbu spręsti suminio 3,3 mlrd. eurų „Sodros“ deficito mažinimą. Pasak A. Dulkio, efektyviam ir įtraukiam socialinės politikos įgyvendinimui svarbu pasitelkti NVO, išnaudoti pilietines iniciatyvas, sumaniau pasitelkti savivaldybes ir vietos bendruomenes. Svarbiausi šios veiklos efektyvumo ir sėkmingumo matavimo kriterijai turi būti aiškiai ir sistemiškai apibrėžti.

„Socialinė sritis labai plati ir aktuali kiekvienam. Apsižvalgę visi pamatytume dalykų, kuriuos reikia keisti, gerinti. Dažnai reikia tik tikslesnio lėšų paskirstymo, aiškesnių tvarkų, labiau skatinti aktyviai veikti savivaldybes bei nevyriausybines organizacijas. Mūsų tikslas – skaidresnis valdymas ir socialinių paslaugų visuomenei plėtra. Remdamiesi Valstybės kontrolės rekomendacijomis, sieksime kuo efektyviau jas įgyvendinti“, – šiandienos susitikime akcentavo L. Kukuraitis.

Susitikime taip pat buvo aptartos ankstesnių auditų rekomendacijos, susijusios su ministerijos įsipareigojimu parengti ilgalaikę socialinių paslaugų įstaigų investicijų strategiją, užtikrinti vaikų globos įstaigų pertvarką nustatytu terminu, peržiūrėti ir nustatyti realius asmens (šeimos) minimalių poreikių ir socialinės apsaugos išmokų dydžius.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys susitikime su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ketvirtadienį pristatė 2017 m. valstybinio audito programą ir aptarė numatytus atlikti sisteminius auditus, kurie siejasi su aplinkos ministerijos valdymo sritimi. Susitikime aptarti ir planuojami auditai, kurie siejasi su kitų ministerijų kompetencijomis energetinio efektyvumo, atliekų tvarkymo, statybų priežiūros valstybinės kontrolės srityse.

Aukščiausioji audito institucija nuolat stebi aplinkos apsaugos sritį ir atliekų tvarkymą įvardija kaip vieną iš rizikingiausių sričių, kuri tiesiogiai susijusi ne tik su gamtos tarša, bet ir visuomenės gyvenimo kokybe. Šiuo metu jau atliekamas auditas atliekų tvarkymo srityje, jo metu valstybės auditoriai vertina, kaip įgyvendinamas gamintojų ir importuotojų atsakomybės tvarkant atliekas principas. Valstybės kontrolė mato poreikį 2017 m. atlikti ir atskirą auditą, kuriuo įvertintų, ar atliekų tvarkymo infrastruktūra panaudojama efektyviai. Šalyje veikiančiai atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti yra panaudota virš 500 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, tačiau nerūšiuotų atliekų srautai vis dar patenka į sąvartynus, jų tvarkymo sąnaudos nemažėja. Valstybės kontrolierius atkreipia dėmesį, kad ministerijai svarbu įvertinti ilgalaikę perspektyvą ir numatyti, kaip ši infrastruktūra bus eksploatuojama, atnaujinama ar vystoma po 2020 m., kai ES parama pastebimai sumažės.

Susitikime atkreiptas dėmesys ir į valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo audito išvadas, kurias ministerijos gaus 2017 m. I ketvirtį. Aplinkos ministerija yra atsakinga už miškotvarkos sektorių, jame veikia 42 valstybės įmonės – miškų urėdijos. Tokį  šio sektoriaus veiklos modelį kritiškai vertina EPBO, kurios nare Lietuva siekia tapti. Pasak A. Dulkio, tikimasi, kad audito išvados paskatins ir padės ministerijai priimti būtinus politinius sprendimus, kad miškininkystės sektorius atitiktų geriausius įmonių valdymo praktikos standartus ir būtų išlaikytas miškininkystės komercinės veiklos ir gamtos apsaugos funkcijų balansas.

Vykdydama daugiabučių namų renovacijos programą aplinkos ministerija reikšmingai prisideda prie bendrų šaliai nustatytų energijos efektyvumo rodiklių įgyvendinimo. Šie rodikliai gali būti pasiekti, jei aplinkos, energetikos ir susiekimo ministerijos, atsakingos už atskiras energijos efektyvumo priemonių grupes, problemas spręs sistemiškai ir kompleksiškai. Valstybės kontrolierius A. Dulkys informavo aplinkos ministrą, kad 2017 m. Valstybės kontrolė planuoja pradėti auditą, kuriuo vertins, ar ES ir nacionalinė parama yra orientuota į didžiausią energijos vartojimo efektyvumo potencialą turinčias priemones ir tai, kaip koordinuojama energijos vartojimo efektyvumo skatinime dalyvaujančių valstybės institucijų veikla.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys susitikime su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu šiandien pristatė pagrindines aukščiausiosios audito institucijos 2017 metų veiklos plano nuostatas ir valstybės auditorių įžvalgas apie problemines ir neatidėliotinų sprendimų reikalaujančias viešojo sektoriaus veiklos sritis. S. Skvernelis pristatė pagrindinius naujosios Vyriausybės tikslus ir siekius, tarp kurių – į rezultatus orientuotas strateginis darbų planavimas, monitoringas, su rezultatais susietas valstybės biudžeto planavimas.

Vyriausybės vadovas patikino, jog lygiagrečiai bus įgyvendinama viešojo sektoriaus reforma, siekiant bendrųjų funkcijų optimizavimo ir veiklos efektyvumo. S. Skvernelio žodžiais, kita svarbi sritis – efektyvus valstybės turto valdymas ir išteklių naudojimas. Šiai sričiai taip pat bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Valstybės kontrolė palaiko Vyriausybės iniciatyvą tobulinti viešojo sektoriaus institucijų veiklos reglamentavimą, efektyvinti valstybinių įmonių administravimą. Pasak A. Dulkio, šiais klausimais aukščiausioji audito institucija su Vyriausybe ne tik dalysis atliktų auditų rezultatais, tačiau  partnerystės principais teiks ir reikalingą ekspertinę paramą.

Į veiklos rezultatus orientuotos struktūrinės ir sisteminės biudžeto reformos būtinybę Lietuvoje valstybės kontrolierius įvardijo vienu iš pirmųjų ir svarbiausių darbų. Programinio biudžeto modelis Lietuvoje iš esmės yra sukurtas, tačiau biudžeto valdysena dar nėra pakankamai orientuojama į rezultatus, trūksta valstybės investavimo efektyvumo, o tai trukdo siekti ilgalaikio valstybės finansų tvarumo.  A. Dulkys pabrėžė, kad viso viešojo sektoriaus užduotis – išspręsti reikšmingas šalies finansų ir turto valdymo sistemines problemas. Aukščiausioji audito institucija jau yra pateikusi rekomendacijų, kaip tobulinti biudžeto valdyseną, šalies investicijų  planavimą ir vykdymą.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt