Valstybės kontrolėje ketvirtadienį lankėsi Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius. Susitikime su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu aptarti abiem šalims aktualūs klausimai, o susitikime su Valstybės kontrolės tarybos nariais buvo pristatyta Europos Audito Rūmų 2016-ųjų finansinių metų ES biudžeto vykdymo ataskaita.

Ataskaitoje pastebima, kad 2016 m. ES išlaidos sudarė 136,4 milijardo Eur, arba apie 267 Eur kiekvienam piliečiui. Šios lėšos sudaro apie 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų ir apie 2 proc. visų ES valstybių narių visų viešojo sektoriaus išlaidų. Kiekvienais metais Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina ES biudžetą pagal septynerių metų finansines programas.

Užtikrinti tinkamą biudžeto lėšų naudojimą – ir Europos Komisijos, ir kitų ES institucijų ir įstaigų atsakomybė. Dėl maždaug 80 proc. lėšų – daugiausia žemės ūkio ir sanglaudos srities – šia pareiga Europos Komisija dalijasi su ES valstybėmis narėmis.

Kiekvienais metais Europos Audito Rūmai audituoja ES biudžeto pajamas ir išlaidas ir teikia savo nuomonę apie metinių finansinių ataskaitų patikimumą bei pajamų ir išlaidų operacijų atitiktį galiojančioms taisyklėms ir teisės aktams.
Susipažinti su metinėmis ataskaitomis ir dokumentu „2016 m. ES auditas trumpai“, kurie paskelbti 23 ES kalbomis, galite spustelėję čia.
 

Šiandien aukščiausiojoje audito institucijoje lankėsi Moldovos Respublikos Parlamento narių delegacija, kurios vizito Lietuvoje tikslas – susipažinti su Lietuvos demokratinėmis reformomis ir euroatlantinės integracijos patirtimi. Susitikimo aukščiausiojoje audito institucijoje metu svečiai domėjosi Valstybės kontrolės funkcijomis ir įgaliojimais, ryšiais su Seimu, bendradarbiavimu su Moldovos sąskaitų rūmais.

Valstybės kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Dainius Jakimavičius ir Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas svečius supažindino su Valstybės kontrolės struktūra ir funkcijomis, kurias ji atlieka kaip aukščiausioji audito institucija (AAI), fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti ir ES investicijų auditus atliekanti institucija, taip pat planavimo dokumentais ir iššūkiais tiek audito, tiek institucijos veiklos optimizavimo srityse.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė pasidalijo institucijos bendradarbiavimo su Seimu patirtimi, pabrėžė pokyčių ir išteklių optimizavimo darbų svarbą viešajame sektoriuje. Moldovoje šiuo metu vyksta Vyriausybės struktūros reforma, kuria siekiama sumažinti valstybinio aparato išlaidas ir padidinti Vyriausybės darbo efektyvumą, tad delegacijos narius domino ir AAI išteklių optimizavimo, darbo efektyvumo didinimo priemonės, institucijoje vykstantys ir planuojami pokyčiai.  

Lietuvos AAI ir Moldovos sąskaitų rūmai yra pasirašę ilgalaikį dvišalio bendradarbiavimo susitarimą. Šiuo metu Lietuvos AAI teikia paramą atliekant Moldovos Vyriausybės IT transformacijos projekto auditą.

Trijų dienų vizito Lietuvoje metu Moldovos delegacija taip pat lankėsi LR Seime, Konstituciniame Teisme, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, susitiko su Moldovos Respublikos ambasados atstovais bei dalyvavo iškilmingame Lietuvos Konstitucijos 25-mečio minėjime.

Valstybės kontrolierius šiandien Seime pristatė septynias valstybinio audito išvadas, kurias aukščiausioji audito institucija parengia kasmet vykdydama savo Konstitucinę pareigą: išvadas dėl 2016 metų nacionalinio, valstybės, Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo ir kitų išteklių fondų biudžetų vykdymo. Valstybės kontrolė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė ir atliktų auditų („Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“) rekomendacijų įgyvendinimo eigos vertinimą.

A. Dulkys pažymėjo – valstybės finansiniais duomenimis šiandien visiškai pasikliauti dar negalime, o pagrindine priežastimi įvardijo silpną įstaigų vidaus kontrolę. Pateikdamas viešųjų finansų būklės vertinimą, jis nurodė ir būtinų pokyčių kryptis.

2016 m. nacionaliniame finansų ataskaitų rinkinyje, apimančiame 52 mlrd. Eur viešojo sektoriaus turto ir 19 mlrd. Eur įsipareigojimų, parengtame konsolidavus visų viešojo sektoriaus subjektų finansinius duomenis, nurodyta, kad net 11-os (iš 14-os) ministerijų vidaus kontrolės sistemos nėra orientuotos į tinkamą veiklos organizavimą, nevertinamos veiklos rizikos, vis dar neatsisakyta perteklinių priemonių apibrėžiant veiklos procesus, kurios augina nereikalingą administracinę naštą.

Valstybės biudžeto sistemos pertvarkoje pasigendama orientavimosi ne į išlaidas pagal tam tikras biudžeto eilutes, o į siekiamą rezultatą ir būtinus išteklius. Valstybė, nutarusi turėti daug atskirų pajamų ir išlaidų fondų – Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo – ir valstybės biudžetą, galutinai neapsisprendžia, kuris šaltinis kuriems visuomenės poreikiams tenkinti turi būti naudojamas. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad kuriama praktika, kai vienarūšiai valstybės prisiimti įsipareigojimai dengiami ir iš valstybės biudžeto, ir iš „Sodros“ ar privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Auditoriai rekomenduoja primiausia išgryninti sveikatos draudimo įmokų paskirtį ir aiškiai nustatyti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtį. Šiuo metu sveikatos draudimo lėšomis yra vykdomi ir valstybės prisiimti įsipareigojimai, kurie savo esme artimesni nedraudžiamiesiems ar net turi socialinės paramos požymių.

Rezerviniame fonde 2016 metų pabaigoje buvo 126 mln. Eur. Tai sudarė tik 0,3 proc. BVP, arba apie 1,5 proc. valstybės biudžeto išlaidų. Nėra sutarta, kokio dydžio finansinis rezervas Lietuvai reikalingas, tačiau, įvertinus labai mažas jo didėjimo tendencijas, planuojama, kad 2017 m. jis paaugs iki 0,5 proc. BVP – sunkmečiu tokio dydžio finansiniu rezervu valstybės finansų stabilumas sunkiai galėtų būti užtikrintas. Vyriausybė valstybės finansiniam stabilumui palaikyti turėtų ieškoti papildomų fondo finansavimo šaltinių.

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas, kaip pastebi Valstybės kontrolė, apima tik vieną nereikšmingą finansavimo šaltinį ir neparodo tikro ir teisingo vaizdo apie visas eksploatavimo nutraukimo procesui naudojamas lėšas. Darbams užbaigti iki eksploatavimo nutraukimo trūksta 1,66 mlrd. Eur. Eksploatavimo nutraukimas yra Lietuvai išskirtinė finansinė našta, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo. Todėl Vyriausybė turi ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, priešingu atveju bus sutrikdytas galutinio eksploatavimo nutraukimo plano įgyvendinimas, o finansinė našta teks Lietuvos gyventojams.

Aukščiausioji audito institucija antradienį taip pat pristatė 2016 metais atliktų sisteminių auditų – „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ – teiktų rekomendacijų įgyvendinimo auditą, kuris parodė, kad esminių pokyčių minėtuose procesuose šiandien dar nėra. Tačiau teigiamas audito poveikis jaučiamas – Vyriausybės vadovas audito metu šiam strateginiam klausimui skyrė ypatingą dėmesį – Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka buvo įtraukta į Vyriausybės strateginių projektų portfelį, kurio įgyvendinimą kontroliuoja Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisija.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad būtinas atsakingas visų viešojo sektoriaus valdymo lygių vadovų požiūris į vidaus kontrolę, priešingu atveju objektyvios ir išsamios informacijos apie viešojo sektoriaus finansinę būklę ir ūkinės veiklos rezultatus dar ilgai neturėsime. Efektyvi vidaus kontrolė – Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, turėtų būti vienas svarbiausių įrankių, padedančių nuosekliai ir strategiškai siekti veiklos rezultatų, valdyti rizikas.

• Valstybinio audito ataskaita: 2016 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos vertinimas; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: Garantinio fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas ir biudžeto vykdymo teisėtumas; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas ir biudžeto vykdymo teisėtumas; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: Auditų „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo eiga; Santrauka

Spalio 12–13 d. Liuksemburge vyksta ES aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) Ryšių palaikymo komiteto susitikimas, kurio pagrindinė tema – „Ar aukščiausiosios audito institucijos gali prisidėti atkuriant ES piliečių pasitikėjimą?“. Taip pat buvo aptartos valdymo naujovės, išklausytos komiteto įsteigtų darbo grupių ir tinklų ataskaitos.

Vizito Liuksemburge metu A. Dulkys kartu su kitais Ryšių palaikymo komitete dalyvaujančių AAI vadovais yra pakviestas paminėti Europos Audito Rūmų įkūrimo 40 m. jubiliejų. Šia proga išleistas leidinys, kuriame yra ir A. Dulkio straipsnis apie Lietuvos AAI ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimo istoriją.Taip pat valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys susitinka su Europos Audito Rūmų nariais Rimantu Šadžiumi ir Philu Wynnu Owenu.

Ryšių palaikymo komitetas – tai ES valstybių narių AAI ir Europos Audito Rūmų vadovų susirinkimas: savarankiškas, nepriklausomas ir nepolitinis forumas, kuriame sprendžiami klausimai, susiję su ES reikalais.

Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius didins išlaidas pensijoms, būtinajai sveikatos ir ilgalaikei priežiūrai, o tai kels viešųjų finansų tvarumo riziką. Apie didžiausius demografiniu procesų keliamus iššūkius tvariam viešųjų finansų ir ekonomikos augimui kalbėjo Lietuvos ir užsienio ekspertai penktadienį Seime vykusioje konferencijoje „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas“.

Sveikinimo žodį tarę Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė ir valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys atkreipė dėmesį, kad efektyviai valdyti viešuosius finansus galėsime tada, kai disponuosime gilia ir plačia  informacija apie fiskalines rizikas ir neapibrėžtuosius valstybės įsipareigojimus.

„Demografinės problemos daro didelę įtaką, kadangi ji lemia, kiek žmonių dalyvauja ekonominiame procese, kurios neigiamas pasekmes matome jau šiandien“, – teigė Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Seimo Audtio komitero narė Rasa Budbergytė konferencijoje atkreipė dėmesį, kad demografinių procesų keliamų iššūkių kontekste svarbu galvoti ne tik apie fiskalinį, tačiau  ir apie socialinį tvarumą. „Delsimas kuo skubiau imtis struktūrinių reformų ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti negatyvių pasekmių Lietuvos ekonomikos augimui, o žmonės bus įsprausti į dar didesnius pajamų ir socialinės nelygybės spąstus. Turime priimti reikiamus sprendimus jau dabar, jeigu nenorime būsimų kartų mokesčių mokėtojams perkelti naštą apmokėti dabartines sąskaitas už valstybės paslaugas“, – sakė R. Budbergytė.

Socialinio modelio sudėtyje 2016 m. priimti su pensijų sistema susiję pakeitimai daro teigiamą poveikį finansų tvarumui, tačiau didina socialinio tvarumo riziką. „Siekiant šias rizikas mažinti, šalies ekonominę politiką būtina orientuoti į žmonių pajamų didinimą, kurioms išaugus, emigracija mažėtų, o tai atitinkamai padėtų užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Valdžios finansai yra tvarūs, tačiau išlieka grėsmė socialiniam tvarumui“, – teigė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, pristačiusi šiais metais atlikto valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo rezultatus. „Senėjimas – Lietuvos dabartis. Projektuojama, kad po 30 m. gyventojų sumažės iki 2 mln.“, – sakė A. Kuniyoshi.

Konferencijos metu dalyviai pabrėžė, kad, prognozuojant, su kokiais iššūkiais bus susiduriama ateityje, svarbios ir pasirenkamos prielaidos. „Analizuojant viešųjų finansų tvarumą, būtina atlikti kompleksinį fiskalinių rizikų vertinimą, išvadas formuluoti remiantis ne supaprastintais finansų tvarumo rizikos rodikliais, o kruopščiai išanalizuota valstybės balanso ataskaita, kuri daugeliu atveju parodys, kad sukauptų įsipareigojimų jau yra daugiau nei turto. Neužtenka žinoti visų fiskalinių rizikų, jas būtina valdyti“, – teigė Slovakijos biudžeto atsakomybės tarybos narys Ľudovít Ódor.

Senstanti visuomenė kelia kur kas daugiau iššūkių užtikrinti ekonomikos augimą ir tvarią pensijų sistemą. Tai savo kalboje pabrėžė Svend E. Hougaard Jensen, Kopenhagos Verslo mokyklos ekonomikos profesorius, Pensijų tyrimo centro direktorius ir Breigelio (ol. Bruegel) Mokslo tarybos pirmininkas. „Planuojant fiskalinę politiką svarbu vadovautis aiškiai apsibrėžtomis gairėmis – pavyzdžiui, išlaidos turi būti padengtos išsaugant subalansuotą biudžetą“, – kalbėjo Svend E. Hougaard Jensen.

Konferenciją „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas“ organizavo Lietuvos aukščiausioji audito institucija kartu su Seimo Audito komitetu.

Diskusijų platforma organizuota siekiant stiprinti parlamentinę kontrolę ir kalbėti apie problemas, reikalaujančias atsakingo finansų valdymo ir atitinkamos ekonominės politikos vykdymo. Konferenciją kaip naudingų diskusijų formatą Lietuvos aukščiausioji audito institucija ketina naudoti ir ateityje su Seimo Audito ir kitais komitetais.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.
 

Lietuvoje yra per 4 tūkst. iš valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų išlaikomų viešojo valdymo institucijų, kurios vykdo valstybės valdymo funkcijas ir užtikrina viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą. Viešasis sektorius, atsižvelgdamas į keliamus paslaugos tikslus ir kokybės reikalavimus, turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos ar verslo įmonės. Iki šiol nėra žinoma, kiek tokių paslaugų turime ir kas jas turi teikti, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo pertvarkos“.

Auditoriai pastebi, kad viešosios institucijos neteikia informacijos apie teikiamų paslaugų kokybę, todėl valstybė neturi patikimų duomenų apie viešojo valdymo institucijų teikiamas paslaugas, jų kokybę, prieinamumą bei kainą. Ankstesnių auditų metu Valstybės kontrolė ne kartą yra nustačiusi menką viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę.

Nėra nustatyto ir sureguliuoto bendro valdymo modelio – nepaisant to, vis dar steigiami nauji paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, 2015–2017 m. I ketvirtį 21 savivaldybė įsteigė 46 naujus paslaugų teikėjus – įstaigas ir įmones.

Atlikti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo stebėseną ir analizę pavesta Vidaus reikalų ministerijai. Kaupti tokią informaciją ministerija pradėjo nuo 2013 m. ir turėjo baigti iki šių metų gegužės mėnesio.

„Stebėsenos sistemai jau yra išleista 862 tūkst. eurų lėšų, tačiau iki šiol nevaldomi patikimi ir išsamūs duomenys apie administracines ir viešąsias paslaugas. Į Vidaus reikalų ministerijos informacinę sistemą pateikta 10 tūkst. paslaugų teikimo aprašymų ir tik 2 proc. šių paslaugų stebėsenos rodiklių, apibūdinančių paslaugų kokybę, kainą ir kitus parametrus. Sukaupta informacija turėjo būti panaudota ne tik valstybei priimant valdymo sprendimus, bet ir sudarant sąlygas visuomenei atlikti paiešką viešame kataloge“, –  teigė vyriausioji valstybinė auditorė Ingryda Česnakevičiūtė.

Audito rekomendacijose Vidaus reikalų ministerijai nurodoma sukurti viešųjų paslaugų teikimo administravimo mechanizmą, kuris leistų pasirinkti tinkamiausią viešųjų paslaugų teikėją ir nustatyti, kokias administracines ir viešąsias paslaugas turėtų teikti valstybė. Ministerija tai turėtų atlikti iki 2019 m. pabaigos.

Atliktas auditas yra vienas iš Valstybės kontrolės 2017 metų valstybinio audito programoje numatyto valstybinio audito „Viešojo valdymo tobulinimas“ sudėtinių dalių. Spalio mėnesį Valstybės kontrolė pradėjo kitą šios programos auditą – „Viešojo sektoriaus institucinės sandaros tobulinimas“.

Valstybinio audito ataskaita: Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo pertvarkos

Komentarams: Ingryda Česnakevičiūtė, vyriausioji valstybės auditorė, tel. (8 5) 266 6853, el. p. ingryda.cesnakeviciute@vkontrole.lt

Siekiant pasikeisti gerąja praktika tarp šalių ir ieškant būdų savivaldybių auditu suteikti kuo didesnę pridėtinę vertę, spalio 5–6 dienomis Rygoje vyksta 1-asis EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės susitikimas. Taip pat bus aptarta 2017–2020 m. darbo grupės veiklos plano įgyvendinimo eiga ir numatomi planai 2018 metams.

„Kad vyktų sisteminiai pokyčiai ne tik savivaldos, bet ir valstybiniame lygmenyse, bendradarbiaudamos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) keičiasi patirtimi, gerąja praktika ir ieško naujų būdų, kaip savivaldybių auditai galėtų kurti kuo didesnę pridėtinę vertę“, – teigė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
 
Susitikimą organizuoja Latvijos AAI kartu su Lietuvos AAI. Renginyje dalyvauja 64 atstovai iš 30 valstybių. Tarp kurių – Švedijos savivaldybių asociacijos ir Europos regioninių audito institucijų organizacijos (EURORAI) atstovai.

Numatomame dvišaliame susitikime su Latvijos valstybės kontroliere Elita Krumina ketinama aptarti abiejų valstybių institucijoms aktualius klausimus, pristatyti pokyčius ir iniciatyvas optimizuojant išteklius ir efektyvinant institucijų veiklą, aptarti tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

EUROSAI savivaldybių audito darbo grupė įkurta 2016 m. birželio mėn., jai priklauso 27 šalys. Lietuvos AAI – šios grupės iniciatorė – yra prisiėmusi atsakomybę pirmininkauti grupei, koordinuoti jos veiklą ir komunikaciją. Šia tarptautinės darbo grupės veikla siekiama tobulinti savivaldos audito sistemą ir audito procesą taip, kad rezultatai atneštų teigiamų pokyčių savivaldos gyventojams ir realią audito naudą pajustų kiekvienas pilietis.

Lietuva kartu su kitomis Jungtinių Tautų Organizacijos šalimis 2015 m. išsikėlė 17 nedalomų ir visas gyvenimo sritis apimančių tikslų, kuriuos įsipareigojo įvykdyti iki 2030 m. Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) auditų rezultatai jau šiandien siunčia aiškius signalus siekti užsibrėžtų tikslų ir kviečia imtis būtinų veiksmų užtikrinti darnią valstybės raidą.
 
Š. m. lapkričio 28 d. Lietuvos AAI organizuoja pirmąją valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals 2017“.

Į šią konferenciją AAI kviečia Lietuvos ir Europos viešojo sektoriaus institucijų vadovus, mokslininkus, apžvalgininkus, verslininkus diskutuoti apie svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria šalies viešasis sektorius ir kuriuos būtina spręsti nedelsiant, taip pat pristatyti sėkmingus Lietuvos ir kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžius.

„Konferencijos „Signals 2017“ šių metų signalai: valstybės biudžeto valdysenos ir švietimo problemos. Diskutuosime, kodėl biudžetas vis dar formuojamas atsietas nuo strateginių tikslų, o investicijomis vadiname pirkimus, skirtus gerinti kasdienės veiklos aplinką, kalbėsime apie tai, ar Lietuvos mokinių pasiekimai mums signalizuoja ką nors apie padėtį švietimo srityje, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. – Šiandien neužtenka pakeisti tik pavienius sistemos elementus, svarbu ryžtingai tobulinti visą biudžeto sudarymo mechanizmą ir rasti tinkamą atsiskaitymo visuomenei už pasiektus rezultatus formą“.

Konferencijoje bus diskutuojama, kokio švietimo reikia Lietuvai, kas lemia švietimo sistemos – prioritetinės visuomenės raidos srities – kokybę ir kokie mūsų šalies pasiekimai gali būti laikomi pavyzdžiu kitoms šalims, o ko galime ir turėtume pasimokyti iš kitų valstybių.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys ne tik Lietuvos viešojo sektoriaus ir nuomonių lyderiai, bet ir užsienio svečiai, tarp kurių  – JAV Vyriausybės atskaitingumo institucijos atstovas  J. Christopher Mihm, Jungtinės Karalystės švietimo tyrėja ir tarptautinė švietimo konsultantė Lucy Crehan, Austrijos audito rūmų pirmininkė, INTOSAI generalinė sekretorė dr. Margit Kraker, EBPO Švietimo ir profesinių gebėjimų  direktorius Andreas Schleicher, Austrijos Federalinės kanceliarijos Viešojo sektoriaus inovacijų departamento vadovė Ursula Rosenbichler, Suomijos Juveskiulės universiteto profesorius Jouni Välijärvi, programos „HundrED“ įkūrėjas Saku Tuominen ir kt. Iš viso laukiama apie 400 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio.

Į konferenciją „Signals 2017“ kviečiame registruotis internetinėje svetainėje iki lapkričio 17 d.

Konferenciją organizuoja Lietuvos aukščiausioji audito institucija kartu su partneriais INTOSAI, Britų Taryba, Lietuvos radiju ir televizija.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys susitiko su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Andy Pearce.

„Susitikime buvo aptartos aukščiausiosios audito institucijos veiklos kryptys, tarptautinis bendradarbiavimas. Buvo išreikštas domėjimasis viešųjų pirkimų klausimais, kuriuos nagrinėja mūsų aukščiausioji audito institucija. Taip pat kalbėjomės apie artėjančią valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals“, – po susitikimo teigė A. Dulkys.

Britų Taryba Lietuvoje yra viena iš Valstybės kontrolės kartu su Tarptautine aukščiausiųjų audito institucijų organizacija (INTOSAI) organizuojamos metinės konferencijos partnerių.

INTOSAI, kaip globalus valstybinių auditorių forumas, palaikantis glaudžius ryšius su Jungtinių Tautų Organizacija, savo strateginiame plane nustatė strateginę kryptį – siekti tvarios plėtros stiprinant valstybių darnaus vystymosi svarbą. Lietuvos aukščiausioji audito institucija (AAI)  palaiko šį siekį, kuris atsispindi ir valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals“.

Valstybės kontrolė yra aktyvi INTOSAI ir jos regioninės organizacijos EUROSAI narė. 2016 m. Lietuvos AAI trejų metų biudžeto laikotarpiui buvo išrinkta atlikti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos išorės auditą.
 
Valstybės kontrolė taip pat planuoja kviesti Jungtinės Karalystės kolegas 2019 m. atlikti institucijos ekspertinį vertinimą.

Jungtinės Karalystės aukščiausioji audito institucija prisidėjo prie Lietuvos AAI formavimo: dvišalis bendradarbiavimas su šia institucija prasidėjo 1994 m., tai buvo viena iš pirmųjų Europos šalių AAI, su kuria užmegzti dvišaliai ryšiai ir gauta intelektinė parama.

Valstybės ir regionų strategijose nėra aiškios, tvarios ir integralios tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI) pritraukimo vizijos, o valstybės institucijų ir savivaldybių veiklos planavimas nėra orientuotas į efektyvų šių investicijų pritraukimą. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“ rodo, kad užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus: didelė dalis valstybės ir ES investicijų skiriama ne TUI pritraukimo priemonėms, o patrauklesnės aplinkos sukūrimo darbams.

2007–2013 m. ES paramos regionams investicijų pritraukimo priemonėms skirta 850 mln. Eur, o 2014–2020 m. paramos laikotarpiu planuojama skirti dar daugiau – 1,2 mlrd. Eur. Nepaisant to, Lietuva pagal TUI vienam žmogui yra 26 vietoje arba trečia nuo galo tarp ES valstybių narių.

ES parama investicijoms pritraukti – mažo efektyvumo priemonėms

„850 mln. Eur ES paramos regionų ekonominiam augimui iš esmės buvo panaudota ne tiesioginiam užsienio investuotojų pritraukimui ir ilgalaikių darbo vietų sukūrimui, o trumpalaikės vertės priemonėms“, – teigia audito departamento direktorius Julius Lukošius. – Tad, pasibaigus finansavimui, naudojant ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus – nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst. vienetų.“

Savivaldybės nesinaudoja efektyviomis priemonėmis pritraukti investicijų

Audite pažymima, kad savivaldybės, siekdamos pritraukti tiesioginių užsienio investuotojų, gali taikyti „minkštąsias“ priemones: bendradarbiauti su jais ir konsultuoti, t. y., rengti renginius ir dalyvauti juose, teikti pagalbą investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir pan. Tai yra efektyvu ir nereikalauja didelių finansinių išteklių, tačiau to nedaro didžioji dauguma (77 proc.) savivaldybių, o įstatymuose numatytomis įvairiomis lengvatomis investuotojams nesinaudoja per 88 proc. savivaldybių.

Neišnaudojamas ekonominių zonų potencialas

Nuo LEZ atsiradimo praėjo daugiau nei 23 metai, valstybė į 7-ių LEZ infrastruktūrą investavo per 40 mln. Eur, tačiau iki 2016 m. pabaigos vis dar buvo nenaudojama 74 proc. visos jų veiklai skirtos teritorijos. Audito ataskaitoje pažymima, kad, steigiant šias zonas ir nustatant jų teritorijų ribas, buvo nepakankamai įvertinta jų vieta, parinktų sklypų paskirtis ir užterštumas.

Valstybės auditoriai rekomenduoja Vyriausybei sukurti aiškia vizija ir nuosekliais tikslais grįstą TUI pritraukimo politiką, nustatyti prioritetinius verslo sektorius, Ūkio ministerijai – užtikrinti LEZ valstybinį valdymą ir priežiūrą, tobulinti TUI finansinės pritraukimo priemonės administravimą, siekiant atsekamumo ir nuoseklumo, Vidaus reikalų ministerijai – užtikrinti efektyvesnį ES investicijų naudojimą regionuose, specializaciją pagal prioritetines investicijų pritraukimo kryptis, o regionų planavimą derinti su valstybės strateginiais ir teritorijų planavimo dokumentais.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas

Komentarams: Julius Lukošius, l. e. p. 2-ojo audito departamento direktorius, tel. (8 5) 266 6898, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt