|
 Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“, teigia, kad bendrasis ugdymas Lietuvoje ne visiems mokiniams tampa raktu į geresnį gyvenimą. Siekiant įvertinti, ar užtikrinama bendrojo ugdymo kokybė, audito metu buvo pasirinkti mokinių ugdymosi rezultatai ir jų kaita, nes tai vienintelis rodiklis, kuriuo matuojama mokinių ugdymo pažanga visoje Lietuvoje. Audito metu nustatyta, kad siekis gerinti mokinių pasiekimus lieka tik „popieriniu“ rodikliu svarbiausiame šalies strateginiame dokumente.
Nuo 2006 m. mokymo išlaidos išaugo net 53 proc. ir 2016 m. iš viso sudarė daugiau nei pusę milijardo eurų, bet mokymosi rezultatai negerėja. Remiantis EBPO vertinimu, pagal mokinių pasiekimus laikomės žemiau vidurkio.
„Auditas parodė, kad pertvarkant mokyklų tinklą, mokinių ugdymo rezultatai negerėja. Dėl demografinių procesų mažėjant mokinių skaičiui, klasės nesukomplektuojamos ir yra jungiamos. Didelis mokyklų tinklas lemia, kad mokytojai dirba keliose mokyklose pustuštėse klasėse ir nemotyvuojami siekti mokinių aukštesnių pasiekimų“, – teigia Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
Auditoriai pastebi, kad daugumoje mažesnių mokyklų mokinių ugdymo rezultatai žemesni ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu. Mokinių pasiekimams pakilus aukščiau EBPO šalių vidurkio, per 10 metų šalies BVP išauga tiek, kad atsiperka švietimo išlaidos. Pastebima, kad žemų pasiekimų mokiniai yra potenciali našta visuomenei, dauguma jų ateityje nesugebės gyventi ir dirbti savarankiškai, juos reikės išlaikyti.
Auditoriai nustatė, kad 34 proc. tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, samdė korepetitorius. Ketvirtis iš jų, juos samdė ir pradinių klasių mokiniams. 28 proc. tėvų nurodė, kad korepetitorių paslaugomis naudojasi dėl nepakankamai aiškiai išdėstomų dalykų mokykloje. 24 proc. tėvų pripažino, kad korepetitorių poreikis yra, bet tam trūksta lėšų. Naudojimasis korepetitorių paslaugomis rodo, kad ne visų mokinių ugdymosi poreikiai yra realizuojami.
Vadovavimas mokyklai taip pat daro didelę įtaką mokinių ugdymosi rezultatams. Atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje tos mokyklos, kurių vadovai yra lyderiai, suburia bendruomenišką mokyklos aplinką, į jos gyvenimą įtraukiami tėvai ir bendrai pasiekiama mokyklos pažangos. Auditoriai rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerijai sukurti ir įdiegti mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo ir pagalbos jiems sistemą.
Audito ataskaitoje nurodoma, kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka vykdoma nesiekiant gerinti mokinių ugdymosi rezultatų, o Švietimo ir mokslo ministerija neturi įtakos pertvarkant savivaldybių mokyklų tinklą.
Ne visos savivaldybės ir mokyklos nusimato gerinti mokinių pasiekimus savo strateginiuose planuose. Auditoriai pasigenda keliamų tikslų, orientuotų į rezultatus.
Rekomendacijose nurodoma, kad siekiant, jog savivaldybių mokyklų tinklo pertvarka užtikrintų gerėjančius mokinių pasiekimus, ekonomišką ir efektyvų infrastruktūros išlaikymą, reikia, kad juose būtų nustatyti aiškūs mokyklų tinklo pertvarkymo tikslai, uždaviniai ir kriterijai, užtikrinantys gerėjančią ugdymo kokybę. Švietimo ir mokslo ministerijai rekomendacijose taip pat nurodoma patvirtinti švietimo pažangos rodiklius, susijusius su mokinių pasiekimais ir ugdymo kokybe. Tai užtikrintų, kad valstybės švietimo prioritetai būtų įgyvendinami kryptingai, o sprendimai priimami įrodymų pagrindu.
Valstybinio audito ataskaita: Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai
Komentarams: Lina Balėnaitė, Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt
|
|
 Šiandien vyksta Valstybės kontrolės organizuojama pirmoji viešojo sektoriaus konferencija „Signals 2017“, skirta palaikyti ir plėtoti darnų požiūrį į valstybės ateitį. Lietuvos ir Europos viešojo sektoriaus institucijų vadovai, mokslininkai, apžvalgininkai, verslininkai diskutuos apie svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria šalies viešasis sektorius ir kuriuos būtina spręsti nedelsiant, taip pat pristatys sėkmingus Lietuvos ir kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžius.
Šių metų signalai: valstybės biudžeto valdysenos ir švietimo bei bendrojo ugdymo problemos. Konferencijos dalyviai diskutuos esminiais klausimais, kurie neatsiejami nuo tvarios valstybės plėtros: kodėl biudžetas vis dar formuojamas atsietas nuo strateginių tikslų, o investicijomis vadiname pirkimus, skirtus gerinti kasdienės veiklos aplinką? Kodėl Lietuvos mokinių pasiekimai signalizuoja apie negerėjančią padėtį švietimo srityje? Ką darome ne taip?
Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitys: Dr. Margit Kraker (INTOSAI generalinis sekretoriatas, Audito rūmai, Austrija) tema „Aukščiausiosios audito institucijos vaidmuo ir svarba įgyvendinant tvarios plėtros tikslus – INTOSAI perspektyva“; J. Christopher Mihm (Vyriausybės atskaitingumo institucija, JAV) tema „Tvarios plėtros tikslų aktualumas ir įgyvendinimo nacionaliniame lygmenyje svarba“; Ronnie Downes (EBPO atstovas) tema „ Biudžeto valdysena - geroji EBPO praktika viešosios politikos kūrimui, išteklių skyrimui ir vertinimui“; Lucy Crehan (švietimo konsultantė, Jungtinė Karalystė) tema „Geriausius rezultatus pasiekusių švietimo sistemų patirtis“; Vilius Šapoka (Finansų ministras) tema „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka. Tikslai. Rezultatai. Tvarumas.“; dr. Arūnas Dulkys (Valstybės kontrolierius) tema „Kodėl „SIGNALS“? Pokyčiams reikia žmogaus“ ir kiti.
Konferenciją organizuoja Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija kartu su INTOSAI, British Council Lithuania ir LRT.
Daugiau informacijos:
Programa: http://www.signals.lt/#programa
Pranešėjai: http://www.signals.lt/#pranesejai
Konferencijos tiesioginę transliaciją galima stebėti čia.
|
|
 Valstybės kontrolė, vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, atliko 2018 m. biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir pateikė Seimui išvadą. Fiskalinės institucijos vertinimu, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2017 m. sudarys 0,2 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, kuris siekia 1 proc. BVP deficitą. Todėl, rengiant 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.
„Jei struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas taptų didesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas, turėtume nustatyti struktūrinio postūmio užduotį ir gaires – planą, kaip turėtume grįžti prie vidutinio laikotarpio tikslo“, – paaiškino Asta Kuniyoshi, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė.
Fiskalinė institucija teigiamai vertina Vyriausybės ryžtą reformuoti biudžeto valdyseną. Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo, orientuoto į rezultatus ir užtikrinančio finansų tvarumą, sistemos pertvarka įtraukta į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
„Siekiant, kad pertvarka būtų įgyvendinta, būtinas nuoseklus Vyriausybės darbas ir atsiskaitymas, kiekvienais metais Seimui ir visuomenei parodantis, kas padaryta, kad Lietuvos biudžeto valdysenos sistema, lyginant su praeitais metais, pagerėtų, – teigė Asta Kuniyoshi.
Fiskalinė institucija rekomenduoja pasitelkti išorės ekspertų techninę paramą kuriant ir nuolat taikant tinkamą išlaidų peržiūros procesą. Vyriausybė turi užtikrinti, kad piliečiai aiškiai suprastų, kaip valstybės biudžetas veikia jų kasdienį gyvenimą. Tokia išvada teikiama, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl biudžeto skaidrumo, kuriomis siūloma kartu su biudžeto projektu rengti ir viešai skelbti ne tik specialistams suprantama kalba parengtą informaciją apie biudžetą – vadinamąjį piliečių biudžetą.
Teigiamai vertintina tai, kad, esant ekonomikos šilimo požymiams, 2018 m. valdžios sektoriaus biudžeto projektais formuojamas perteklius. Svarbu pažymėti, kad šis perteklius nesumažins nominalios valstybės skolos, nes ji augs, kol bent vienas valdžios sektoriaus biudžetas bus deficitinis. Valstybės skolą mažins palankus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumas – automatinė skolos dinamika. Nesant kitų valstybės skolos mažinimo šaltinių, valstybės skolos refinansavimui skolinimosi poreikis iki 2026 m. kasmet sudarys apie 1,6 mlrd. Eur. Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausi skolos grąžinimai numatyti 2018 m. ir 2020–2022 m.
Fiskalinės institucijos ekspertai teigia, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo metodiką. Fiskalinė institucija ne kartą konstatavo, kad turi būti įvertintas ir teisės aktuose nustatytas grėsmės Lietuvos valstybės finansų tvarumui nekeliantis skolos lygis ir siektina fiskalinė erdvė. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti.
Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties
Ataskaita: 2018 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas
Komentarams: Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi. tel. (8 5) 204 7658; el. p. asta.kuniyoshi@ifi.lt
Valdžios sektoriaus pagrindiniai finansiniai rodikliai, fiskalinės institucijos vertinimu
|
|
 Siekiant užtikrinti gaminių ir pakuočių atliekų (padangų, akumuliatorių, baterijų ir kt.) tvarkymą, o netinkamo tvarkymosi atveju – mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimą, būtina, kad Aplinkos ministerija įdiegtų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ir užtikrintų nepertraukiamą jos veikimą, inicijuotų atitinkamų įstatymų pakeitimus, efektyvintų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Aplinkos ministerija šias ir kitas priemones Valstybės kontrolei nurodė rekomendacijų įgyvendinimo plane, pateiktame po atlikto audito „Gamintojo atsakomybės principo taikymas“. Atlikusi auditą Valstybės kontrolė perdavė audito medžiagą STT tolimesniam vertinimui.
„Esminiai pokyčiai tvarkant gaminių ir pakuočių atliekas būtini siekiant, kad šios atliekos būtų sutvarkytos, o gyventojai už tai nemokėtų papildomai“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.
Kaip parodė atliktas auditas, viena pagrindinių susidariusios situacijos priežasčių: gamintojai ir importuotojai nevykdo jiems pavestos pareigos sutvarkyti gaminių ir pakuočių atliekas, o nesutvarkius jų – sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. 2016 m. pabaigoje buvo registruota per 15 tūkst. gamintojų ir importuotojų, kurie vidaus rinkai 2013–2015 m. pateikė 1,4 mln. t gaminių ir pakuočių, tačiau šie duomenys nėra teisingi, nes regionų aplinkos apsaugos departamentai nustatė, kad 2014–2016 m. patikrinti gamintojai ir importuotojai nedeklaravo 3,2 tūkst. t gaminių ir pakuočių. Be to, šiuos procesus privalančios prižiūrėti ir kontroliuoti Aplinkos ministerijos institucijos, deja, tinkamai to neįvykdo.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad atliekų tvarkytojai teikia neteisingus duomenis apie sutvarkytų atliekų kiekius ir nustatytais terminais nepašalina nustatytų netikslumų, todėl viešai skelbiama informacija apie Lietuvoje sutvarkytas atliekas yra nepatikima. Atliekų tvarkytojai 2013–2016 m. 23,4 tūkst. t atliekų sutvarkė nesilaikydami nustatytų reikalavimų ir į valstybės biudžetą turėtų būti sumokėta 36,2 mln. Eur už aplinkos teršimą. Beveik visi sprendimai apskųsti teismams, o iki šiol už neteisėtai sutvarkytas atliekas mokestis nesumokėtas.
Gamintojai ir importuotojai turi finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau ne visi gyventojai šalia savo namų turi atliekų rūšiavimo konteinerius ir ne visi rūšiuoja atliekas. Tai viena priežasčių, kad iki 28 proc. mišrių atliekų kiekio sudaro pakuočių atliekos, o už jų sutvarkymą tenka sumokėti gyventojams.
Gyventojams suteikta galimybė nemokamai pristatyti elektros ir elektroninės įrangos bei padangų atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, bet, gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šių aikštelių eksploatavimui, gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.
Siekiant tinkamo gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymo, būtina užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Auditoriai nustatė, kad Aplinkos ministerija neužtikrino, kad regionų aplinkos apsaugos departamentų veikla būtų koordinuojama. Iki šiol nesukurtas nuoseklus, nuolat veikiantis kontrolės priežiūros mechanizmas, nesukurta ir skaidri gamintojų ir importuotojų, įtraukiamų į metinius patikrinimų planus, atrankos sistema, o patys regionų aplinkos apsaugos departamentai planuodami ir vykdydami atliekų tvarkytojų patikrinimus nederina tarpusavio veiksmų bei tai daro savo nuožiūra.
Valstybinio audito ataskaita: Gamintojo atsakomybės principo taikymas
Komentarams: Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas, tel. (8 5) 266 6863; el. p. mindaugas.milciunas@vkontrole.lt
|