Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys Vienoje (Austrija) dalyvauja tris dienas vyksiančiame 24-ajame Jungtinių Tautų Organizacijos (JT) ir Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) simpoziume „Skaitmenizacija, atviri duomenys ir duomenų gavyba – jų aktualumas ir poveikis aukščiausiųjų audito institucijų darbui bei tolesni veiksmai įgyvendinant tvarios plėtros tikslus“.

Kas trejus metus organizuojamame simpoziume bus aptariami atvirų duomenų klausimai, INTOSAI narių vaidmuo prisidedant prie Tvarios plėtros 2030 m. darbotvarkės, įskaitant tinkamą valdymą ir stiprinant kovą su korupcija, diskusijų metu valstybės kontrolierius A. Dulkys pasidalys  Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus turimų duomenų atvėrimas?“ rezultatais ir įžvalgomis.

Susitikimo su INTOSAI generaline sekretore, Austrijos audito rūmų pirmininke Margita Kraker ir kitais JT pareigūnais metu valstybės kontrolierius A. Dulkys pristatys Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos 2017 m. lapkričio mėnesį Vilniuje organizuojamą valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals“, INTOSAI generalinė sekretorė M. Kraker bus kviečiama minėtoje konferencijoje skaityti pranešimą ir pasidalyti įžvalgomis apie JT tvarios plėtros tikslų aktualumą ir įgyvendinimo nacionaliniame lygmenyje svarbą.

 JT yra pripažinusios INTOSAI ir jos narių indėlį skatinant viešojo sektoriaus valdymo efektyvumą, atskaitingumą ir skaidrumą bei prisidedant prie šalių nacionalinių ir tarptautinių tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo. Nuo 1971 m. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas per savo Viešojo administravimo ir plėtros padalinį ir INTOSAI yra surengęs jau 23 seminarus ir simpoziumus.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys Stambule vykstančiame aukščiausiųjų audito institucijų (EUROSAI) kongrese pristatė tarptautinės Savivaldybių audito grupės, vienijančios 26 Europos šalis, veiklą. Kongresas pritarė šios darbo grupės veiklos ataskaitai, 2017–2020 m. strateginiam planui ir paskyrė Lietuvos aukščiausiąją audito instituciją vadovauti grupei trejus ateinančius metus.

„Jei aukščiausiosios audito institucijos nesiims lyderio vaidmens užtikrinant šalies finansinių išteklių valdymo efektyvumą visose grandyse, įskaitant savivaldą, rizikuos prarasti savo kaip institucijos, valdančios visą apimantį šalies rizikų žemėlapį, vaidmenį. Privalu įsitikinti, kad finansinių išteklių valdymas yra vienodai efektyvus ir vykdomosios valdžios, ir savivaldos sprendimams. Aukščiausiosios audito institucijos turi būti lyderės ir valdyti informaciją apie sprendimus anksčiau, nei jie galėtų virsti nepataisomomis klaidomis“, – kalbėjo valstybės kontrolierius A. Dulkys, pristatydamas minėtos darbo grupės tikslus.

Trijų ateinančių metų laikotarpiu 26 Europos šalys kartu sieks bendrų tikslų: keisis gerąja praktika, patirtimi ir įžvalgomis, sieks reikšmingo audito poveikio savivaldos finansų valdyme; savivaldos išorės audito sistemų stiprinimo, atliks bendrus tarptautinius auditus.

Savivalda ypač svarbi siekiant ne tik vietos, bet ir valstybės darnaus vystymosi tikslų, o savivaldybių auditas ypač svarbus ir regioniniu, ir nacionaliniu lygmeniu. Kita vertus, auditas savivaldoje yra kompleksiškas, apima daug subjektų ir jų vykdomų funkcijų, teikiamų paslaugų, reikalauja specifinių žinių įvairiose srityse ir gebėjimo valdyti didelės apimties informaciją. Keitimasis patirtimi padės audito institucijoms tobulinti įgūdžius planuojant ir atliekant savivaldybių auditus, parenkant aktualias temas, nustatant apimtis ir surenkant patikimus, pakankamus, reprezentuojančius visumą įrodymus, kad būtų audituojama visa sistema, o audito mastas būtų kuo platesnis. Išorės audito sistemų savivaldoje analizė parodė, kad sistemos yra labai skirtingos, bet tikslas – bendras. Turinčios skirtingą praktiką audito institucijos dalydamosi patirtimi stiprins profesinę kompetenciją.

Tam tikros savivaldybės problema gali atrodyti nedidelė, bet gali turėti reikšmingos įtakos tiek kiekvienai valstybei, tiek visam Europos regionui. Todėl sistemines problemas būtina spręsti ir aukštesniu lygmeniu arba, išsprendus vietos lygmeniu, užtikrinti gerosios praktikos sklaidą. Be to, savivaldybių duomenys sudaro reikšmingą nacionalinių ataskaitų dalį, jų finansiniai rodikliai turi būti tikslūs ir patikimi. Būtent todėl grupė sieks diegti novatoriškus duomenų apdorojimo būdus ir efektyvinti auditų atlikimą.

Lietuvos aukščiausioji audito institucija, vadovaudama EUROSAI Savivaldybių audito grupės veiklai, tikisi, kad ši veikla bus naudinga auditorių bendruomenei: planuojant ir atliekant savivaldybių auditus, siekiant pažangos ir reikšmingo auditų poveikio visuomenei.

Daugiau informacijos apie grupės veiklą galima rasti www.vkontrole.lt/tf/

Aukščiausiojoje audito institucijoje vyko apskritojo stalo diskusija, kurios metu kalbėta apie būtinus esminius pokyčius regionų politikoje, apie planuojamų Vyriausybės priemonių rezultatyvumą ilguoju laikotarpiu.

Diskusijoje dalyvavę Valstybės kontrolės, Vyriausybės atstovai, Vidaus reikalų, Finansų ir Ūkio ministerijų viceministrai, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai dalijosi savo įžvalgomis, kokia turėtų būti regionų politika, kaip turėtų būti investuojama, kad valstybės skiriami ištekliai duotų naudą regionams.  

„Valstybės politika regioninės plėtros klausimais yra fragmentiška, trūksta nuoseklaus ir sisteminio požiūrio į regionų ilgalaikį ir kryptingą vystymąsi, orientavimosi į konkretaus žmogaus poreikius. Lietuva iki šiol neturi ilgalaikės, neapsiribojančios tik ES finansinės paramos laikotarpiu, nacionalinės regioninės politikos strategijos, – sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.

Diskusijos dalyviai diskutavo, kas apskritai yra regioninė politika, regionas. Vieniems regionas gali būti suprantamas kaip savivaldybė, kitiems atskiras kaimas ar bendrais požymiais pasižymintis, tačiau vienos teritorijos nesudarantis, administracinis vienetas. Nėra aišku, kokių regionų Lietuvai reikia, kaip jie turėtų formuotis ir vystytis, kokios jų ilgalaikės perspektyvos.

Pasak vidaus reikalų viceministro Giedrius Surplio, regioninė politika buvo suprantama siaurai, apsiribojo ES investicijomis ir vykdomais projektais. Jo teigimu, vieni iš pagrindinių naujosios regioninės politikos formavimo principų turėtų būti stipri savivalda, veiklos optimizacija, regionų stipriųjų pusių (specializacijos) išgryninimas, sveika konkurencija dėl investicijų.

Diskusijos metu dalyviai dalijosi įžvalgomis apie inovacijų vaidmenį regionų vystymosi procese, galimas verslo atstovų iniciatyvas ir joms įgyvendinti būtinas sąlygas, į regionų plėtrą orientuoto strateginio planavimo svarbą.

Šiuo metu įgyvendinamos regionų plėtros priemonės vis dar orientuotos į atskiras savivaldybes ir jų vykdomus projektus. Tačiau ir čia svarbu šalies mastu išanalizuoti poreikį ir įvertinti, ar įgyvendindamos projektą savivaldybės bus finansiškai pajėgios ne tik sukurti turtą, bet ir jį išlaikyti, ar ES lėšas savivaldybės panaudos efektyviai. Atliktų auditų rezultatai rodo, jog rizikos, kad projektai duotų didžiausią ekonominę ir socialinę naudą, įvertinamos nepakankamai.

„2014-2020 metams regionų plėtrai planuojame išleisti 1 mlrd. 192 mln. Eur (iš jų: 1 mlrd. 139 mln. ES finansinė parama) arba beveik 1,6 karto daugiau nei 2007-2013 m. ES finansinės paramos laikotarpiu. Taigi įvertinę šalies demografinę padėtį ir kitus svarbius rodiklius, valstybė kartu su savivalda turi kuo greičiau apsispręsti, kokius nori matyti regionus ir jų plėtros perspektyvas“, – sakė Valstybės kontrolės vyriausiasis konsultantas Audrius Misevičius.

Aukščiausioji audito institucija ir toliau atliks priemonių, skirtų regionams vystyti, įgyvendinimo stebėseną, analizuos ir viešins laiku nesprendžiamus klausimus, siekiant, kad pokyčiai vyktų suplanuotu metu ir paskatintų regioninės politikos klausimams spręsti būtinus esminius politinius sprendimus.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys gegužės 22–25 d. Stambule dalyvauja Turkijos aukščiausiosios audito institucijos organizuojamame Europos aukščiausiųjų audito institucijų (EUROSAI) organizacijos 10-ajame kongrese, kurio tema – „ISSAI įgyvendinimas: iššūkiai ir sprendimai tolimesniam tobulėjimui“.

Kas trejus metus rengiame EUROSAI kongrese Europos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai diskutuos apie aukščiausiųjų audito institucijų vaidmenį sprendžiant kibernetinio saugumo, lėšų, skiriamų migracijai ir humanitarinei pagalbai klausimus, darbinių sesijų metu kongreso dalyviai dalysis įžvalgomis apie audito poveikį siekiant gerinti valdymą viešajame sektoriuje, aptars efektyvios ir novatoriškos audito rezultatų stebėsenos klausimus, šalių bendradarbiavimą.  

Be kitų klausimų, kuriais diskutuos kongreso dalyviai, valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys EUROSAI Valdymo tarybai ir kongresui pristatys Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos iniciatyva įkurtos EUROSAI savivaldybių audito darbo grupės veiklą, planuojamą atlikti savivaldos sistemų analizę EUROSAI šalyse.

Šio vizito metu valstybės kontrolierius A. Dulkys taip pat susitiks su Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Turkijoje Audriumi Brūzga.

Šiandien aukščiausiojoje audito institucijoje vyksta pirmasis Valstybės kontrolės kaip fiskalinės institucijos funkcijas vykdančios institucijos atstovų ir užsienio ekspertų patariamosios darbo grupės narių susitikimas. Užsienio ekspertų patariamoji darbo grupė suburta fiskalinės institucijos iniciatyva, siekiant sustiprinti Valstybės kontrolei pavestų fiskalinės institucijos funkcijų kokybę, užtikrinti, kad teikiamos išvados, ataskaitos, analizei atlikti taikoma metodologija ir naudojamos priemonės atitiktų gerąją praktiką.

Susitikime Valstybės kontrolės  Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi užsienio ekspertų patariamosios darbo grupės nariams Kembridžo universiteto ekonominių tyrimų srities magistrei dr. Zsuzsai Munkacsi,  dirbusiai Vengrijos fiskalinėje taryboje, ir dr. Michalui Horvathui, Jorko universiteto magistrui, pristatys Lietuvoje veikiančią fiskalinės drausmės sistemą ir fiskalinės drausmės taisykles, fiskalinės institucijos darbe taikomus analizės metodus ir naudojamas priemones. Su patariamosios grupės nariais bus diskutuojama fiskalinių rizikų ir fiskalinio tvarumo, fiskalinės institucijos darbo tobulinimo klausimais. Kitų susitikimų metu bus nagrinėjami iškilę metodologiniai klausimai, perduodama kitų nepriklausomų fiskalinių institucijų geroji praktika.

Į nacionalinę teisę perkėlus su Europos Sąjungos ekonomine valdysena susijusių ES teisės aktų ir Fiskalinės sutarties nuostatas, Valstybės kontrolei nuo 2015 m. sausio 1 d. pavesta vykdyti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas. Vykdydama šią funkciją, Valstybės kontrolė stebi ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą.

Paminėtina, jog šiuo metu Valstybės kontrolė kaip fiskalinė institucija rengia Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą dėl 2017–2047 metų laikotarpio. Šiuo vertinimu siekiama sustiprinti supratimą apie ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidas, rizikos veiksnius, makroekonominį stabilumą ir darnią ūkio plėtrą, atskleisti būsimų valdžios sektoriaus įsipareigojimų naštą. Tokio pobūdžio ataskaita rengiama antrą kartą, tačiau, skirtingai negu pernai, šiais metais finansinio tvarumo vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į atnaujintas demografijos projekcijas, naujus teisės aktus, reguliuojančius socialinį draudimą. Vertinimas apims ir valstybės grynosios vertės analizę.

Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaita valdžios atstovams, žiniasklaidai ir visuomenei bus pristatyta š. m. birželį.

Šiandien Valstybės kontrolėje lankėsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, kurie gegužės 4-15 d. vykstančios kasmetinės konsultacinės misijos Lietuvoje metu vertina šalies ekonominę padėtį ir vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, įpareigojantį TVF šalis nares siekti vykdyti šalies ir globalų finansinį ir ekonominį stabilumą užtikrinančią ekonominę ir finansų politiką.

Susitikimo su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu ir kitais Valstybės kontrolės atstovais metu buvo aptarti aukščiausiosios audito institucijos atlikti ir vykdomi auditai mokesčių administravimo, valstybės išlaidų efektyvumo, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, mokslinių tyrimų bei inovacijų srityse.

Susitikime dalyvavo ir auditų problematiką TVF nariams pristatė Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas, l. e. p. Valstybės finansų ir turto audito departamento direktorė Emilija Jasaitienė, Informacinių technologijų audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė, švietimo srities auditus atliekančio departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė ir Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi.

TVF atstovai misijos metu taip pat susitiks su Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų valstybės institucijų bei privačiojo sektoriaus atstovais. TVF ekspertai analizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

Šiuo metu TVF priklauso 189 šalys. Lietuva Tarptautinio valiutos fondo nare tapo 1992 m. Kiekvienais metais šio fondo atstovai  lankosi ir mūsų šalyje ir teikia rekomendacijas finansiniam ir ekonominiam stabilumui pasiekti ar išlaikyti.

Seminare Izraelyje aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovams „Kibernetinis saugumas: grėsmės valstybėms ir valstybinis auditas“, kuriame dalyvavo ir Lietuvos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, keturiolika aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovų vieningai sutarė kibernetines grėsmes traktuoti kaip vienas svarbiausių savo nacionaliniuose, vietiniuose ir tarporganizaciniuose rizikų žemėlapiuose.

„Augantis kompiuterinių tinklų naudojimas, geresnės sąsajos, ir su tuo susijęs kibernetinis saugumas bei jo keliamos grėsmės tampa viena iš didžiausių rizikų bet kuriai valstybei. Tai yra jau globalaus masto grėsmė, su kuria kovojant reikalingas tarptautinės auditorių bendruomenės bendradarbiavimas. Apsikeitimas šios srities patirtimi, idėjomis ir gerąja praktika gerins nacionalinių AAI supratimą apie kibernetinį saugumą ir jo auditą bei būtinybę tobulinti auditorių gebėjimus, dalijimąsi žiniomis ir profesinių standartų kūrimą tarptautinėse AAI organizacijose“, – rašoma seminaro išvadose ir rekomendacijose.

Oficialias seminaro išvadas ir rekomendacijas (angl. k.) galite rasti čia
  
  
 

Šiandien valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys susitikime su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi aptarė institucijoms aktualius viešojo sektoriaus valdymo efektyvinimo, korupcijos prevencijos ir kitus su bendradarbiavimu susijusius klausimus.

Aukščiausiajai audito institucijai (AAI) pristatyta ilgametė STT patirtis sudarinėjant Lietuvos korupcijos žemėlapį: jo praktiniai aspektai, tyrimui keliami uždaviniai, tyrimo respondentų tikslinių grupių parinkimas, taikomos apklausos metodikos ir pan. Toks pasidalinimas gerąja praktika ypač svarbus AAI, kadangi įgyvendinant vieną iš AAI 2016-2020 m. strategijoje numatytų priemonių, šiuo metu audito institucija kuria rizikų viešajame sektoriuje žemėlapį. Šio įrankio pagalba norima nepertraukiamai stebėti pokyčius viešajame sektoriuje ir pagal joje matomą ir fiksuojamą problematiką – savotišką rizikų ,,šviesoforą“ – inicijuoti audito temas arba kitas valstybinio audito poveikio priemones.

Susitikime aptarti ir kiti klausimai, susiję su šiuo metu AAI atliekamais valstybiniais auditais. Atskirai aptarta problematika, kurią valstybiniai auditoriai stebi atliekamo veiklos audito  ,,Gamintojo atsakomybės principo taikymas“ metu, vertindami ar vykdomos nustatytos atliekų tvarkymo užduotys, kaip šalyje užtikrinamas gamintojo atsakomybės taikymas, kai gamintojai ir importuotojai sutvarko gaminių pakuotės atliekas arba sumoka mokesčius už aplinkos teršimą ir pan.

Šie tradicija tampantys susitikimai siekiant viešojo sektoriaus institucijų turimas kompetencijas ir žinias panaudoti kompleksiškai yra viešųjų finansų kontrolės institucijas apjungiančios bendradarbiavimo iniciatyvos dalis. Toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su viešųjų finansų kontrolės institucijomis yra viena iš priemonių, padedančių paskatinti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą ir stiprinti audito poveikį.

Valstybės kontrolė, kuri yra Bendradarbiavimo komiteto, vienijančio viešojo sektoriaus auditorius, narė, kviečia auditorius ir visus besidominčius šia profesija, dalyvauti pirmą kartą istorijoje organizuojamos Auditoriaus savaitės renginiuose. Auditoriaus savaitės renginiai vyks gegužės 4-12 d. ir yra skirti Auditorių ir buhalterių dienai (gegužės 12 d.) pažymėti.

„Auditoriaus profesijai pažymėti skirta savaitė organizuojama pirmą kartą ir labai džiugu, jog į šią iniciatyvą – stiprinti auditorių bendruomeniškumą, kurti aiškų įvaizdį ir palaikyti glaudų ryšį su savo klientais –  įsitraukė visos Bendradarbiavimo komiteto institucijos. Auditoriaus profesija yra veikiama įvairių veiksnių ir įvykių, jos pokyčius skatina didėjanti globalizacija, informacinių technologijų naujovės, tad norint tinkamai reaguoti į naujus iššūkius, svarbu dalytis žiniomis, komunikuoti tarpusavyje, tapti atviresniais visuomenei“, – sako viena iš savaitės organizatorių Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Tarakavičiūtė.

Auditoriaus savaitės renginius organizuoja ir juose dalyvauja Bendradarbiavimo komiteto narės – Valstybės kontrolė, Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmai, Savivaldybių kontrolierių ir Vidaus auditorių asociacijos. Visą savaitę Vilniuje, Kaune, Palangoje vyks profesinės konferencijos ir seminarai, diskusijos, susitikimai su studentais, atvirų durų dienos Aukščiausioje audito institucijoje ir visų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose.

Gegužės 8 d. (pirmadienį) 11.00–12.00 val. Aukščiausi audito institucija kviečia visus, kuriems smalsu, kaip dirba auditoriai, pamatyti jų darbo aplinką ir kasdienybę, į Atvirų durų valandą (prašome registruotis iki gegužės 8 d. 10.00 val. el. paštu agne.dvarioniene@vkontrole.lt arba tel. (8 5) 266 6857 ir atvykti Pamėnkalnio g. 27, Vilniuje). Tą pačią dieną 10.00–12.00 val. atvirų durų dienos vyks visose šalies savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose.
   
Taip pat gegužės 10 d. 9.00 val. Aukščiausioji audito institucija organizuoja 0,5 val. trukmės Audito egzaminą (internetu), kurį gali laikyti visi, kurie nori pasitikrinti savo žinias apie auditą ir auditoriaus profesiją.  Nuoroda į egzaminą bus paskelbta www.vkontrole.lt ir institucijos Facebook paskyroje, iš anksto registruotis nereikia. Rezultatus, kaip sekėsi, žinoma, bus galima pamatyti iš karto. Geriausiai pademonstravusiųjų savo žinias laukia prizai.

Kviečiame dalyvauti!

Šiandien valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys priėmė Gruzijos Parlamento narių delegaciją, kurios vizito Lietuvoje tikslas – susipažinti su Lietuvos demokratinėmis reformomis ir euroatlantinės integracijos patirtimi.

Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Tarakavičiūtė svečius supažindino su Valstybės kontrolės struktūra ir funkcijomis, kurias ji atlieka kaip aukščiausioji audito institucija (AAI), fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti ir ES investicijų auditus atliekanti institucija, taip pat planavimo dokumentais ir iššūkiais tiek audito, tiek institucijos veiklos optimizavimo srityse.

Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė pasidalijo bendradarbiavimo su Seimu patirtimi, o Valstybės kontrolės vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis – įžvalgomis apie AAI veiklą korupcijos prevencijos srityje. Svečius ypač domino auditų metu nustatomi viešųjų pirkimų pažeidimai, apie kuriuos kalbėjo 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė.

Savaitę trunkančio vizito Lietuvoje metu Gruzijos Parlamento narių delegacija susitiko su Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutiene, Viešųjų pirkimų tarnybos direktore Diana Vilyte, Seimo Audito, Biudžeto ir finansų, Užsienio ir Europos reikalų komitetų, Antikorupcijos, Etikos ir procedūrų bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijų nariais, lankėsi Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje ir Gruzijos ambasadoje.

Šis delegacijos vizitas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Seimo ir Tarptautinio respublikonų instituto bendradarbiavimo sutartį, siekiant perduoti Lietuvos Respublikos demokratinių reformų ir euroatlantinės integracijos patirtį Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių parlamentų nariams, administracijų tarnautojams.

Šiandien valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys Seimo Audito komitetui pristatė metinę Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą, kurioje atsispindi 2016 m. svarbiausi jos, kaip aukščiausiosios audito institucijos (AAI), Biudžeto politikos kontrolės (fiskalinės) institucijos funkcijas vykdančios ir ES investicijų auditus atliekančios institucijos, darbai ir veiklos tobulinimo rezultatai.

„Praktika, kai vienoje institucijoje susibūrusios trijų nepriklausomų institucijų funkcijos, yra išskirtinė. Vienu metu vykdome aukščiausiosios audito, biudžeto politikos kontrolės ir Europos Sąjungos investicijų audito institucijų funkcijas. Šie įpareigojimai mums – tai pasitikėjimas turimu nepriklausomumu ir gebėjimu užtikrinti brandų bei kokybišką kuriamų produktų lygį, nedidinant administracinių kaštų“, – pristatydamas ataskaitą pabrėžė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Vienu sėkmingiausių AAI žingsnių praėjusiais metais įvardijamas sprendimas į veiklos planus įtraukti „horizontaliuosius“ auditus, kurių pagalba buvo išgrynintos ne vieno projekto ar vienos institucijos, o sisteminės viešojo sektoriaus problemos. Tokie auditai buvo atlikti biudžeto valdysenos, valstybės žemės, valstybės investicijų valdymo ir kt. srityse.

Išskirtinis dėmesys 2016 m. buvo skirtas valstybės turto valdymo srities nagrinėjimui, viešojo valdymo tobulinimo proceso stebėsenai. Iš viso 2016 m. atlikti 39 valstybiniai auditai, pateiktos 484 rekomendacijos, kurių 39 proc. įgyvendinta iki metų pabaigos.

„Mūsų tikslas ir yra ne tik identifikuoti sisteminius trūkumus, bet ir pasiūlyti jų sprendimo kryptis. Audito poveikio siekiame skatindami valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. Tinkamai įgyvendinus 2016 m. teiktas rekomendacijas, programinis biudžetas būtų labiau orientuojamas į rezultatus ir žmonių poreikius, iš esmės būtų peržiūrėtas valstybės lėšų investavimo procesas ir prioritetai,“ – sako A. Dulkys.
 
Vykdydama Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, Valstybės kontrolė rengė ir teikė Seimui privalomas išvadas, savo iniciatyva pirmą kartą atliko Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą ir pateikė nepriklausomą nuomonę dėl valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2016–2036 metų laikotarpiu.

„Pirmą kartą pažvelgėme į tolimesnę ateitį: analizavome, kokie iššūkiai gali kilti po 20 ir daugiau metų. Visuomenės senėjimas, valstybės skolos lygis, fiskalinės drausmės taisyklės ir grėsmė, kad vis daugiau žmonių atsidurs žemiau skurdo ribos – į visa tai būtina atsižvelgti priimant sprendimus jau šiandien“, – pristatydamas ataskaitą pabrėžė A. Dulkys.

2016 m. buvo tęsiamos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos užbaigimo audito procedūros ir kartu atliktas 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos, kurią sudaro 30 institucijų, administruojančių apie 6,7 mlrd. eur ES lėšų, auditas dėl sistemos atitikties jos paskyrimo kriterijams ir reglamentuose keliamiems reikalavimams.

Siekdama būti pavyzdžiu viešajame sektoriuje, 2016 m. institucija  tęsė išteklių optimizavimo darbus: Turto bankui perdavė Mokymo centro patalpas Klaipėdoje, 5 proc. (nuo 383 iki 363) sumažino maksimalų pareigybių skaičių.

Valstybės kontrolės 2016 metų veiklos ataskaita