|
 Valstybės kontrolė šių metų birželio 29 d. pasirašė sutartį su Finansų ministerija dėl Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (VBAMS) duomenų teikimo elektroniniu būdu. Susitarimas sukūrė sąlygas valstybiniam auditui reikalingus pirminius valstybės biudžeto finansavimo ir vykdymo duomenis gauti tiesiai iš VBAMS, o ne iš kiekvienos audituojamos institucijos.
Tiesioginis duomenų gavimas iš VBAMS Valstybės kontrolei suteiks galimybę analizuoti ir vertinti asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių institucijų planuojamas ir faktines išlaidas, biudžeto vykdymo ataskaitų teisingumą. Be to, spartesnė duomenų analizė padės greičiau atsakyti į dalį audito klausimų, tinkamiau planuotis auditus, tuo pat metu išplečiant audito apimtis ir sutaupant valstybiniam auditui ne tik mūsų auditorių, bet ir mūsų audituojamųjų skiriamą laiką.
Didėjantis viešojo sektoriaus skaitmeninimas ir augantis pasitikėjimas elektroniniais duomenimis keičia valstybinio audito darbo metodus. Pritaikomi audito įrodymams reikiamų duomenų rinkimo ir apdorojimo IT sprendimai. Elektroninis duomenų apdorojimas leidžia didinti analizuojamos informacijos apimtis ir tuo pat metu spartina valstybinių auditorių atliekamas analizes, kelia valstybinio audito išvadų patikimumą ir suteikia pastarosioms daugiau įrodymų.
Pasirašyta sutartis tiesiogiai prisidės prie vieno iš aukščiausiosios audito institucijos strategijos tikslų – vykdomų veiklos procesų efektyvumo ir kokybiško rezultato.
|
|
 Aukščiausiosios audito institucijos atstovai kartu su kolegomis iš Finansų ministerijos gegužės–liepos mėnesiais susitiko su Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių vadovais bei Vidaus auditorių asociacijos nariais ir aptarė vidaus kontrolės svarbą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus valdymą.
Susitikimų metu Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę veiklos auditą „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“, dalijosi audito rezultatais ir pastebėjimais. Kadangi vidaus auditas yra neatskiriama vidaus kontrolės sistemos dalis, Finansų ministerija pasidalijo įžvalgomis apie vidaus auditą viešojo sektoriaus subjektuose. Ministerijų vadovai domėjosi, ką ir kaip galima pakeisti viešajame sektoriuje dabar, neatsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos visuomenei ar kitiems klientams.
Tokiais renginiais yra įgyvendinama viena iš auditorių, atliekančių auditus viešajame sektoriuje, bendradarbiavimo programos priemonių. Jos tikslas – atskleisti vidaus kontrolės viešajame sektoriuje svarbą, padėti vadovams ir darbuotojams priimtinomis sąnaudomis valdyti rizikas, nuosekliai ir strategiškai siekti rezultatų ir būti naudingiems visuomenei.
Aukščiausioji audito institucija ir toliau skirs dėmesio vidaus kontrolei viešajame sektoriuje. Kviečiame susipažinti ne tik su veiklos audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ rezultatais ir audito metu nustatyta gerąja praktika, bet ir su Bendradarbiavimo komiteto parengtomis gairėmis .
Daugiau informacijos apie auditorių, atliekančių auditus viešajame sektoriuje, bendradarbiavimo programą ir jos įgyvendinimo priemones rasite čia.
|
|
 Aukščiausioji audito institucija atnaujino institucijos veiklos plano valstybinio audito programą – ji buvo papildyta įtraukiant teritorijų planavimo, ikimokyklinio ugdymo, atliekų tvarkymo, teatrų ir koncertinių įstaigų, savivaldybių funkcijų ir 2016 metais atliktų valstybės programinio biudžeto ir valstybės investicijų programos auditų rekomendacijų stebėsenos temas. Daugelį auditų planuojama pradėti dar šių metų rudenį, o numatoma pabaiga – 2018 metų pirmoji pusė.
Atnaujintoje programoje auditoriai skirs dėmesio švietimo sričiai: be šiuo metu atliekamo bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimo audito, auditoriai vertins ir ikimokyklinį ugdymą, nes kokybiškas vaiko ugdymas ankstyvajame amžiaus tarpsnyje lemia sėkmingą tolesnį mokymąsi.
Vieni svarbiausių 2016 metais atliktų auditų tie, kuriuos atliekant vertintas programinio biudžeto, strateginių veiklos planų, valstybės investicijų programos sudarymas ir įgyvendinimas. Tinkamas šių auditų rekomendacijų įgyvendinimas tinkamu laiku sudarytų pagrindą ekonomiškiau ir rezultatyviau naudoti visas valstybės biudžeto lėšas. Tad dar šiemet auditoriai įvertins, kaip institucijoms sekasi įgyvendinti 2016 metais teiktas rekomendacijas.
Auditoriai pastebi, kad valstybėje nėra aiškaus apsisprendimo dėl funkcijų apimties ir paskirstymo tarp valstybės ir savivaldos, neaiškus kai kurių savivaldos vykdomų funkcijų turinys ir atsakomybė, o finansavimo sistema nėra susieta su siekiamais rezultatais. Tad atliekant naująjį auditą bus vertinamos savivaldybių atliekamos funkcijos, jų paskirstymo tarp centrinio ir vietos valdymo lygių ir finansavimo sistema.
Aukščiausioji audito institucija nuolat stebi problemas, susijusias su atliekų tvarkymo infrastuktūros panaudojimo, teritorijų planavimo bei teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo klausimais, tad pradedami šių sričių auditai turėtų parodyti pagrindines sistemų neveikimo ir nepakankamai efektyvaus ar optimalaus naudojimo priežastis ir sudaryti prielaidas jas pašalinti.
Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane numatytus, vykdomus ir baigtus darbus visada rasite interneto tinklalapyje
|
|
 Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai, šių tinklų plėtra nekoordinuojama centralizuotai, nepakankamas šių ryšių tinklų saugumas – tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros auditas.
Elektroninių ryšių infrastruktūra – tai aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kanalų, kabelių, bokštų ir kt. priemonių visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti. Dešimt valstybės elektroninių ryšių tinklų valdytojų (operatorių) turi apie 20 tūkst. km fizinės elektroninių ryšių infrastruktūros (kitu teisiniu pagrindu valdo dar 3,8 tūkst. km), į kurios plėtrą per pastaruosius ketverius metus investuota 38,7 mln. Eur, o sukurtai infrastruktūrai išlaikyti kasmet skiriama apie 30 mln. Eur. Audito rezultatai rodo, jog nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų valstybės infrastruktūros plėtrą šalies mastu, todėl nėra priimami bendri racionalūs sprendimai dėl efektyvaus šių tinklų kūrimo ir funkcionavimo.
Pavyzdžiui, dubliuojama 3,6 tūkst. km fizinės infrastruktūros, ryšių tinklų valdytojai (operatoriai) viešojo sektoriaus organizacijoms teikia analogiškas arba panašaus pobūdžio paslaugas (iš 55 nagrinėtų paslaugų 45 dubliuojama). Auditorių teigimu, bendrai naudojant valstybės turimus elektroninių ryšių infrastruktūros išteklius, būtų galima optimizuoti tinklų išlaikymo sąnaudas ir efektyviau panaudoti esamus išteklius, nei tai daroma šiuo metu, kai kiekvienas valstybės elektroninių ryšių tinklų valdytojas juos eksploatuoja atskirai. Auditoriai atkreipia dėmesį, jog iki 2020 m. į elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą planuojama investuoti dar 86,8 mln. Eur, todėl yra rizikos, kad bus sudaromos sąlygos atsirasti naujiems dubliavimo atvejams.
Auditas parodė, jog valstybės elektroninių ryšių tinklų saugumas nėra pakankamas: vidutiniškai trečdalis (36 proc.) gerosios valdymo praktikos saugos reikalavimų neįgyvendinta, netinkamai atliekama tinklų būklės stebėsena, tinkluose vyrauja pasenusi įranga (67 proc.), todėl yra visos sąlygos tinklo pažeidžiamumui atsirasti.
Siekdama spręsti audito metu nustatytus trūkumus, aukščiausioji audito institucija rekomendavo Susisiekimo ministerijai: sukurti valstybės elektroninių ryšių tinklo ir jo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų viešajam sektoriui, modelį; sukurti centralizuotą viešojo sektoriaus elektroninių ryšių infrastruktūros koordinavimo mechanizmą, apimantį informacijos apie viešojo sektoriaus elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą gavimą laiku, darbų koordinavimą ir valstybės elektroninių ryšių tinklų būklės vertinimą. Krašto apsaugos ministerijai auditoriai rekomendavo valstybės elektroninių ryšių tinklams nustatyti vienodus saugos reikalavimus.
Apie audito rezultatus aukščiausioji audito institucija informavo Vyriausybę, kuri yra įsipareigojusi optimizuoti valstybės ir valstybės valdomų įmonių elektroninių ryšių tinklus.
Valstybinio audito ataskaita: Valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra
Komentarams: Živilė Simonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento direktorė , tel. (8 5) 266 6704, +370 645 53726, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt
|
|
 Aukščiausioji audito institucija yra atlikusi švietimo srities auditų, kurių metu vertino mokslo slėnių valdymą, koordinavimą ir jų programų rezultatyvumą, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, studijų ir mokslo plėtros programas ir kt. Pažymėtina, jog šio audito tikslas buvo įvertinti valstybinių universitetų turto valdymą ir disponavimą juo ir ar tas turtas naudojamas kryptingai – mokslinei veiklai ir studijoms.
Audito metu nustatyta, jog universitetai pernai valdė 1 768 vnt. nekilnojamojo turto, kurio vertė – 503,4 mln. Eur. Jo išlaikymo išlaidos kasmet didėja. Be to, 2013–2015 m. laikotarpiu universitetų ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos padidėjo 77 proc., o įsigijimo ir išlaikymo išlaidos Eurostato duomenimis 2014 m. sudarė apie 27 proc. visų universitetų išlaidų ir buvo vienos didžiausių Europoje. Auditoriai atkreipia dėmesį, jog audito 14-oje valstybinių universitetų metu buvo vertinami turto valdymo klausimai, tačiau audito išvadų, kurios atskleidžia taisytiną finansinę ūkinę universitetų situaciją, negalima ignoruoti atliekant universitetų tinklo optimizavimą.
Aukščiausioji audito institucija jau ne kartą yra pasisakiusi, jog viešojo sektoriaus institucijos privalo turėti tiek turto, kad jo pakaktų valstybės funkcijoms vykdyti. Turto, kuris neturi nieko bendra su institucijų vykdomomis funkcijomis, turėtų nelikti, o institucijų išlaikymo išlaidos – sumažėti. Auditorių teigimu, ir šiuo atveju, nepriimant sprendimų dėl turto optimizavimo ir efektyvaus panaudojimo, kyla rizika dėl universitetų galimybės užtikrinti tinkamą turto valdymą ir naudojimą.
Auditoriai pažymi, jog efektyvus turto valdymas, tai ne vien pastatų pardavimai, nuoma ir pan. Tai ilgalaikė strategija, turto vertinimas, apskaita. Atsižvelgdama į audito metu nustatytus dalykus, aukščiausioji audito institucija Vyriausybei kartu su Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo įvertinti universitetuose vykdomą turto optimizavimą ir jo planus bei priimti sprendimus, susietus su efektyvesniu turto valdymu ir naudojimu bei universitetų tinklo optimizavimu.
Aukščiausioji audito institucija yra atlikusi ir viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymo auditą. Šiuo metu vykdomas sisteminis viso valstybės nekilnojamojo turto auditas ir rudenį bus pateikta siūlymų dėl kompleksinio valstybės turto valdymo politikos formavimo ir problemų sprendimo valstybės mastu.
Valstybinio audito ataskaita: Ar valstybinių universitetų turtas valdomas ir naudojamas kryptingai – mokslinei veiklai ir studijoms
Komentarams: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė, tel. (8 5) 266 6819, el. p. rasa.kudzmiene@vkontrole.lt
|