Šiandien Seime vyksta aukščiausiosios audito institucijos ir Seimo Ekonomikos komiteto  organizuojama  konferencija „Kiek energijos eikvojame kurdami tvarią energetiką“. Konferencijoje pristatomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės Europos Sąjungoje, svarbiausios Lietuvos Vyriausybės energetikos politikos kryptys ir veiksmai, aptariamos didžiausią energijos vartojimo efektyvumo potencialą turinčios priemonės.

Įžanginį žodį konferencijos dalyviams tarė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius ir valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

„Kalbėdami apie atskirus įgyvendinamus ar įgyvendintinus projektus, kad ir kokie teisingi jie būtų, neatrandame visumos, be kurios ir geriausi darbai gali būti arba per brangūs, arba nekryptingi, neintegruoti ir tokiu būdu nekuriantys laukto rezultato. Iki šiol neturime aiškios mūsų šalies energetikos vystymosi strategijos, todėl vėluoti daugiau negalime, – pabrėžė  A. Dulkys. – Neišsprendus pirminių, priežastinių problemų, paskesni mūsų darbai, o taip pat ir valstybiniai auditai, netenka prasmės. Todėl taip, kaip siekiame aiškių pokyčių biudžeto valdysenoje, investicijų planavime, regioninėje politikoje, taip ir energetikos srityje stebėsime, analizuosime, kelsime patogius ir nepatogius klausimus, kad pokyčiai vyktų“.

Pranešimus apie Europos Sąjungos energetiką ir Europos Audito Rūmų (EAR) patirtį šioje srityje pristatė EAR narys Filas Vynas Ovenas ir Lietuvos atstovas EAR Rimantas Šadžius,  apie XVII Vyriausybės prioritetus energijos vartojimo efektyvumo srityje pranešimą skaitė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, o aukščiausiosios audito institucijos įžvalgomis atliekant auditus energetikos srityje dalijosi Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Skaityti pranešimai:

• Rimantas Šadžius – Europos Audito Rūmų narys  atsakingas už institucinius santykius
• Phil Wynn Owen – Europos Audito Rūmų narys, I kolegijos seniūnas
• Žygimantas Vaičiūnas – Lietuvos Respublikos energetikos ministras
• Mindaugas Milčiūnas – Valstybės kontrolės 2-ojo departamento direktoriaus pavaduotojas
• Andrius Šimkus  – Ekspertas, Energetikos Bendrijos Sekretoriatas

Šeštą kartą vykusioje „Investors‘ Forum“ metinių apdovanojimų ceremonijoje Metų valstybės tarnautoju pripažintas valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys – už kryptingą veiklą siekiant efektyvinti valstybės biudžeto valdyseną, aukščiausią audito instituciją padaryti atvira, atsakinga ir profesionalia partnere didinant viešojo sektoriaus efektyvumą.

„Ačiū visiems, kurie pastebėjo mūsų institucijos pastangas. Šiuo įvertinimu dalinuosi su visa mūsų Komanda. Anot patarlės, galvos daro patarimus, o pinigai - tik nutarimus. Investuokite į valstybės auditorių galvas ir sulauksite gausios grąžos gerų patarimų! – atsiimdamas apdovanojimą sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.  – Ir nors sakoma, neduok patarimo, jei tavęs jo neprašo, Lietuvos Konstitucija mūsų institucijai pavedė labiausiai belstis būtent į tas viešojo sektoriaus duris, kur tų patarimų paprašyti kaip tik ir nenori. Buvęs JAV prezidentas R. Reiganas teigė, jog jam patys baisiausi žodžiai yra šie: „Sveiki, mes iš vyriausybės, ir atėjome jums padėti“. Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – stengiasi pakeisti tokį požiūrį. Taigi, jeigu išgirsite beldimą į savo duris, atidarykite, nes mes iš Valstybės kontrolės ir ateiname Jums padėti. Jei neatidarysite, nesulauksite vertingo patarimo“.

Asociacija „Investors‘ Forum“ taip pat apdovanojo metų investuotoją, kuriuo tapo AB „Vilkyškių pieninė“, už geriausią sprendimą verslo aplinkai gerinti apdovanojimą gavo praėjusios kadencijos Vyriausybė, atsakinga įmone pripažinta bendrovė „Telia“, metų verslo žurnalistu tapo portalo „15min.lt” tyrimų redaktorius Šarūnas Černiauskas, o metų ekonomikos mokytoju – Daugų gimnazijos ekonomikos ir verslo mokytojas Modestas Raudonis.

Kartu su agentūra „Investuok Lietuvoje“, investuotojų forumas taip pat įvertino labiausiai verslo lūkesčius atitinkančias ir perspektyviausios šalies aukštųjų mokyklų studijų programas. Specialų kokybės ženklą „Investors‘ Spotlight“ gavo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos bakalauro studijų programa, Vilniaus universiteto Informacinių technologijų bakalauro studijų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerinės informatikos bakalauro studijų ir to paties universiteto Mechanikos inžinerijos bakalauro studijų programa.

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas e. sveikatos sistemos trečiojo plėtros etapo (2012–2015 m.) auditas rodo, kad šiuo etapu, kurio vertė apie 30 mln. Eur, buvo kartojamos ankstesniems sistemos kūrimo etapams būdingos klaidos: strateginio valdymo ir racionalaus požiūrio į informacinių sistemų finansavimą trūkumas.

E. sveikatos sistema – tai skaitmenizuoti pacientų sveikatos duomenys (ligos istorijos įrašai, receptai, medicininės pažymos ir pan.) ir informacinės technologijos, kuriomis sudaroma galimybė šiais duomenimis keistis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų („Sodra“, Valstybinė liginių kasa ir pan.). Lietuvoje e. sveikatos sistema buvo diegiama nuo 2005 m. trimis plėtros etapais, į jos kūrimą investuota beveik 40 mln. Eur.

Auditas parodė, kad naudojimasis sistema išlieka pasyvus, neišspręsta IT infrastruktūros trūkumo problema, nėra sukurtos visos būtinos e. sveikatos sistemai reikalingos sąsajos tarp įstaigų, stringa e. parašo naudojimas, nėra aiškus incidentų valdymo ir šalinimo procesas, užtikrinamos ne visos ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemonės, kyla klausimų dėl sukurtos sistemos palaikymo ateityje.

Vienas strateginio valdymo trūkumų ir neracionalaus lėšų panaudojimo pavyzdžių – besidubliuojantys sprendimai. E. sveikatos sistemos regioninių projektų planavimo etape nebuvo išsamiai apsvarstytos lygiaverčių projektų sujungimo ir tiražavimo galimybės, todėl 8 regioniniuose projektuose, kurių vertė siekia beveik 2 mln. Eur, dalyvavusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos atskirai kūrė, modernizavo ir finansavo 17 analogiškų IS funkcijų.

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog 2015 m. patvirtinta 2015–2025 m. E. sveikatos plėtros programa, planuojamos investicijos sudaro apie 28 mln. Eur. Jos pagrindu planuojama toliau vystyti e. sveikatos sistemą, tačiau, jei ši programa nebus peržiūrėta, bus susidurta su tomis pačiomis šios sistemos plėtros problemomis.

Aukščiausioji audito institucija Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti sukurtos sistemos veikimą, taip pat rekomendavo, prieš pradedant naująjį sistemos plėtros etapą dar kartą įsivertinti klaidas ir numatyti priemones, užtikrinančias, kad naujajame plėtros etape būtų sukurtas tvarus sistemos valdymo ir finansavimo modelis.

Valstybinio audito ataskaita: Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas

Komentarams: Živilė Simonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6704, +370 645 53726, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija pirmą kartą vienu metu teikia sistemines įžvalgas apie valstybės vaidmenį valdant viešajame sektoriuje veikiančias įmones ir įstaigas.

Atlikti trys sisteminiai auditai – „Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“, „Savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymas ir veikla“, „Viešųjų įstaigų steigimas ir valdymas“ – parodė, jog šiuo metu dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms.

Auditų metu buvo išanalizuoti duomenys apie 1 057 juridinius asmenis, turinčius skirtingas teisines formas: 2017 m. pradžioje valstybė buvo 118 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) savininkė arba pagrindinė akcininkė; 2015 m. pabaigoje šalyje veikė 271 savivaldybės kontroliuojama įmonė; 2015 m. pabaigoje šalyje veikė 668 valstybės ir savivaldybės viešosios įstaigos.

Auditorių teigimu, valstybės politika šioje srityje yra fragmentiška, trūksta nuoseklaus ir sisteminio valstybinio požiūrio į jų valdyseną. Savivaldybėse trūksta iniciatyvos kelti kontroliuojamoms įmonėms bendrus tikslus, nesukuriama aiški ir objektyvi įmonių veiklos rodiklių vertinimo sistema, neužtikrinamas stiprių valdybų sudarymas, neambicingi ir nesusieti su strateginiais tikslais valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos rodikliai, nenumatoma pažanga, ne visi sprendimai pamatuojami ir užtikrina naudą valstybei ar savivaldybei.

Netinkamą įmonių ir įstaigų valdyseną rodo ir veiklos rezultatai. 2015 m. nustatytą 5 proc. siektiną metinę nuosavo kapitalo kainą pasiekė tik apie 40 proc. visų VVĮ, kurioms taikomas šis reikalavimas. VVĮ nuosavo kapitalo grąža siekė tik 2,1 proc. (normalizuotas grąžos rodiklis buvo 4,4 proc.), o dėl ypatingosios priežasties 82 proc. iš 104,52 mln. Eur dividendų sumos sudaro vienos VVĮ sumokėti dividendai. Savivaldybių kontroliuojamų įmonių nuosavo kapitalo grąža 2015 m. mažėjo palyginti su ankstesniais laikotarpiais, o 75 proc. dividendų uždirbo 5-ios (iš 271) savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Bendra savivaldybių kontroliuojamų įmonių dividendų ir pelno dalies suma 2015 m. sudarė 6,57 mln. Eur. Esant vidutinei 9,2 proc. Lietuvos įmonių nuosavo kapitalo grąžos normai, tikėtinas VVĮ ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių pelnas galėtų viršyti 500 mln. Eur.

Aukščiausiosios audito institucijos teigimu, atsižvelgiant į įmonių ir įstaigų veiklos prioritetus ir finansinius rezultatus tikslinga sistemiškai įvertinti viešųjų įstaigų ir įmonių veiklą ir, remiantis vertinimo rezultatais, priimti strateginius sprendimus: optimizuoti visų formų įstaigas ir įmones, sukurti aiškią ir neprieštaringą įmonių ir įstaigų veiklos tikslų kėlimo ir rodiklių vertinimo sistemą. Taip pat svarbu užtikrinti efektyvią institucinę priežiūrą ir jos valdymą, ją atskyrus nuo politikos formavimo.

Valstybinio audito ataskaitos: Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei; Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei; Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą

Apibendrintos įžvalgos: Viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų veiklos tobulinimui būtini koordinuoti veiksmai

Komentarams: Julius Lukošius, vyriausiasis auditorius, tel. (8 5) 268 5065, +370 659 98 699, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt

Valstybinio audito metu nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra 212 įstaigų naudojamo 559,9 mln. Eur įsigijimo vertės ir apie 29 tūkst. ilgalaikio turto vienetų, daugiausia medicininės įrangos ir pastatų, valdytoja. Pažymėtina, kad pagrindinis ministerijos tikslas – formuoti sveikatos apsaugos politiką.

Sveikatos apsaugos srityje dominuoja ministerijai nebūdingas valstybės turto valdymo būdas: valstybės ir daliai savivaldybių sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pagal panaudos sutartis ministerija suteikia valstybės turtą sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

Esant dabartiniam reglamentavimui, ministerija turėtų užsiimti šio turto valdytojo veikla: prižiūrėti jo naudojimą, dalyvauti inventorizacijose, sudaryti ir tikslinti panaudos ir nuomos sutartis, nurašyti nereikalingą turtą, jį parduoti aukcionuose, užsiimti laisvų patalpų nuomos ir kita turto valdytojui būdinga veikla.

Auditas atskleidė, kad ministerija tik formaliai dalyvauja pagal panaudą perduoto turto valdymo procese: neatnaujina panaudos sutarčių ir neprižiūri jų vykdymo, neturi tikslios informacijos ir duomenų apie perduotą turtą, jo būklę, naudojimą, sprendimai dėl turto nurašymo yra pavėluoti (pavyzdžiui, nenaudojama medicininė technika nurašoma tik po 5–8 metų), nedisponuoja informacija apie laisvas patalpas, išnuomoja jas mažesne nei rinkos kaina.

Sveikatos apsaugos ministerija neatlieka dalies turto valdytojo funkcijų ir jas paveda vykdyti sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios nėra suinteresuotos tinkamai atlikti šį darbą, nes pagal galiojantį reglamentavimą jos nėra atsakingos už valstybės turto valdymo principų taikymą ir negauna turto nuomos, pardavimo pajamų.

Siekiant spręsti audito metu nustatytus trūkumus, kol bus priimti turto valdymo sprendimai šalies mastu, auditoriai rekomenduoja ministerijai imtis neatidėliotinų veiksmų: peržiūrėti struktūrinių padalinių vykdomas šio turto valdymo funkcijas, nustatyti aiškią atsakomybę už jų vykdymą, kad būtų atskirtas politikos formavimas nuo jos įgyvendinimo, mažėtų administracinė našta ministerijai ir būtų  užtikrintas efektyvus šios srities valstybės turto valdymas. Reaguodama į auditorių rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja peržiūrėti ilgalaikio turto valdyseną.

Aukščiausioji audito institucija šiuo metu atlieka sisteminį viso valstybės nekilnojamojo turto auditą ir šių metų antroje pusėje pateiks siūlymus dėl kompleksinio valstybės turto valdymo politikos formavimo ir problemų sprendimo valstybės mastu.

Valstybinio audito ataskaita: Viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas

Komentarams: Laimonas Čiakas, 1-ojo audito departamento direktorius, tel. (8 5) 266 6707, el. p. laimonas.ciakas@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Siekdama tapti inovatyvia šalimi, valstybė remia mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Tam tikslui 2007–2016 m. skirta 628 mln. Eur, tačiau Europos inovacijų švieslentėje Lietuva yra vos 24 vietoje tarp 28 šalių. Išleidus šimtus milijonų eurų projektams, skirtiems skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, inovacijų proveržio dar teks palaukti – rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas. Jo metu buvo vertinama, ar valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra rezultatyvios.

Auditas parodė, jog Lietuvoje investiciniam projektui studijų ir mokslo srityje – slėnių sukūrimui – 2012–2015 m. buvo panaudota beveik 299 mln. Eur, tačiau šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo įrankis nedavė laukiamų rezultatų: infrastruktūra nėra išnaudojama taip, kaip planuota: atviros prieigos centrų užimtumas 2012–2015 m. buvo 44 proc. Be to, slėniuose įsteigtų mokslo ir technologijų parkų, turėjusių pritraukti ir remti verslo įmones, veikiančias MTEP srityje, pagrindinė veikla (96 proc. pajamų) – patalpų nuoma. Auditoriai pažymi, jog, nepritraukus verslo ir privačių investicijų ir neišnaudojant pajamas kuriančių slėnių teikiamų galimybių, atnaujintos infrastruktūros išlaikymas guls ant mokesčių mokėtojų pečių.

Projekto pradžioje buvo iškelti ambicingi slėnių programų tikslai ir nustatyti siektini rodikliai, tačiau jų veiklos stebėsena nevykdoma nuo 2013 m., kai buvo panaikinta Slėnių stebėsenos grupė, ir Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už slėnių programų koordinavimą, neapibendrino projektų rezultatų ir nepateikė jų visuomenei.  

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog 2014–2020 m. ir toliau bus investuojama į MTEP (numatoma skirti 678,9 mln. Eur), nors ankstesnio finansavimo laikotarpio rezultatai pasiekti ne tokie, kokie planuoti. Atsižvelgiant į audito metu nustatytus dalykus, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai buvo pateiktos rekomendacijos, kurias įgyvendinus bus numatytos inovacijų plėtros ir mokslo pažangos kryptingo koordinavimo, inovacijų kūrimo ir diegimo viešajame ir verslo sektoriuose priemonės, padėsiančios įgyvendinti Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sistemos pertvarką.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siekiant inovacijų augimo

Komentarams: Solveiga Naginevičiūtė, 5-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, tel. +370 614 72 286 el. p. solveiga.nagineviciute@vkontrole.lt

Šiandien Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos organizuojamas steigiamasis Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Savivaldybių audito darbo grupės narių susitikimas, kurio iniciatorė – Lietuvos aukščiausioji audito institucija.

Susitikime, kuriame dalyvauja daugiau nei 50 atstovų iš 26-ių EUROSAI šalių, bus aptariamas 2017–2019 metų Savivaldybių audito darbo grupės veiklos planas, pasiskirstomos atsakomybės už tam tikras užduotis, tvirtinami kiti strateginiai darbo grupės dokumentai.

Tarptautinė savivaldybių audito darbo grupė buvo įkurta 2016 m. birželio mėn., kai EUROSAI Valdymo taryba pritarė Lietuvos iniciatyvai suburti EUROSAI aukščiausiąsias audito institucijas, kurioms aktualūs savivaldybių audito klausimai. Darbo grupės veikla siekiama tobulinti savivaldos audito sistemą ir audito procesą taip, kad rezultatai atneštų teigiamų pokyčių savivaldos gyventojams ir realią audito naudą pajustų kiekvienas pilietis.

Lietuvos aukščiausioji audito institucija kaip šios idėjos iniciatorė prisiėmė atsakomybę pirmininkauti darbo grupei, koordinuoti jos veiklą ir komunikaciją tiek tarp darbo grupės narių, tiek su išorės partneriais. Be to, ėmėsi iniciatyvos ir planuoja įgyvendinti vieną iš veiklos plano priemonių bei atlikti savivaldos sistemų analizę EUROSAI šalyse. Tikimasi, kad šis tyrimas atskleis gerąsias savivaldos audito organizavimo praktikas ir inicijuos teigiamus pokyčius šioje srityje ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.

Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos nuo 2013 m. savivaldybių audito srityje organizuojami tarptautiniai susitikimai ir seminarai, atliktos apklausos ir vykdyta veikla atskleidė, kad savivaldybių audito klausimai yra aktualūs ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui EUROSAI narių. Paskelbus, kad įkurta ši darbo grupė, prie Lietuvos iniciatyvos prisijungė 26-ių EUROSAI šalių narių aukščiausiosios audito institucijos.

Daugiau informacijos: Aurelija Brukštutė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 268 5066, 8 610 01347, el. p. aurelija.brukstute@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija koreguoja 2017 m. valstybinio audito programą ir iki š. m. pabaigos atideda planuotą auditą „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas“.  Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į konsolidavimo proceso eigą: nesutvarkyta procesą reglamentuojanti įstatyminė bazė, iš Vyriausybės 2015 m. nutarimu patvirtinto konsolidavimo darbų sąrašo, kuriame numatyta įvykdyti 21 darbą, įvykdyti du.

Apie nuotolinį valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesą buvo pradėta kalbėti dar 2012 m., numatyta siekti efektyvesnio informacinių išteklių panaudojimo ir plėsti nuotolines kompiuterijos paslaugas. Konsolidavus valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, debesijos paslaugų teikėjai įrangą ir duomenis kauptų duomenų centruose, todėl valstybės institucijoms nebereiktų pačioms rūpintis IT infrastruktūra.

Valstybės auditoriai tikisi, jog konsolidavimo darbai bus vykdomi sparčiau, teisinė bazė sukurta ir planuotą auditą bus galima pradėti vykdyti dar šiais metais. 

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 9-ajame metiniame parlamentų biudžeto pareigūnų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų atstovų susitikime Edinburge (Škotija).

Susitikimo dalyviai diskutuoja klausimais, susijusiais su biudžeto deficito augimu nekeliant pavojaus fiskaliniam tvarumui, aptaria būdus geriau įvertinti fiskalinę erdvę ir suplanuoti viešuosius finansus taip, kad būtų skatinamas ilgalaikis augimas ir sprendžiami socialinės nelygybės klausimai. Taip pat bus pristatytos naujos fiskalinės institucijos Latvijoje, Suomijoje ir kitose Europos šalyse, aptartas parlamentų biudžeto pareigūnų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų skaičiaus augimas. 

Susitikimo darbinių sesijų metu dalyviai aptars fiskalinių rizikų ir fiskalinio tvarumo, regioninių fiskalinių sistemų  klausimus, kalbama apie techninio pobūdžio fiskalinės informacijos pateikimą visuomenei ir šių duomenų vizualizavimą, kad jie būtų suprantami ir lengvai prieinami vartotojams. 

Į nacionalinę teisę perkėlus su Europos Sąjungos ekonomine valdysena susijusių ES teisės aktų ir Fiskalinės sutarties nuostatas, Valstybės kontrolei nuo 2015 m. sausio 1 d. pavesta vykdyti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas. Vykdydama šią funkciją, Valstybės kontrolė stebi ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą.

Paminėtina, jog 2016 m. Valstybės kontrolė, kaip fiskalinė institucija, savo iniciatyva pirmą kartą atliko Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą – pateikė nepriklausomą požiūrį į valdžios sektoriaus finansų tvarumą, analizuojant 2016–2036 metų laikotarpį. Šiuo vertinimu buvo siekiama sustiprinti supratimą apie ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidas, rizikos veiksnius, makroekonominį stabilumą ir darnią ūkio plėtrą, atskleisti būsimų valdžios sektoriaus įsipareigojimų naštą.

Valstybės kontrolės, kaip fiskalinės institucijos, teikiamas išvadas galima rasti čia  

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys dalyvavo seminare Izraelyje aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovams „Kibernetinis saugumas: grėsmės valstybėms ir valstybinis auditas“. Seminaro metu dalyviai diskutavo kibernetinio saugumo klausimais, aptarė kylančias grėsmes valstybėms ir aukščiausiųjų audito institucijų atsakus į kylančius iššūkius. Savo patirtį šioje srityje pristatė ir Lietuvos AAI vadovas A. Dulkys, kuris skaitė pranešimą apie 2015 m. Valstybės kontrolės atliktą auditą „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“.

„Kibernetinio saugumo problemos nebeturi tradicinių sienų ir yra vis sunkiau suvaldomos, nes gyvena virtualioje „niekieno žemėje“. Todėl pagrindinė kryptis šiandien – išgryninti atskirų institucijų atsakomybes, sinchronizuoti jų veiksmus ir centralizuoti išbarstytų veiklų koordinavimą. Ne mažiau svarbus žingsnis – skirti pakankamai išteklių žmonių švietimui šiuo klausimu ir institucijų inovatoriškumo skatinimui, – diskusijų akcentais dalijosi A. Dulkys. – Palyginimui galima paminėti, jog kiekviena viešojo sektoriaus institucija Izraelyje kibernetiniam saugumui užtikrinti turi skirti ne mažiau 8 proc. savo metinio biudžeto, o kibernetinio saugumo klausimų sprendimas, pasak kolegų, jų ekonomikai kasmet pateikia 0.5-1.5 proc. BVP dydžio „sąskaitą“.

Seminaro dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje vieningai sutarta, jog kibernetines grėsmes šalių AAI turi traktuoti kaip vienas svarbiausių savo nacionaliniuose, vietiniuose ir tarporganizaciniuose rizikų žemėlapiuose. Sprendžiant kibernetinio saugumo užtikrinimo klausimus, pasak AAI vadovų, turėtų aktyviai dalyvauti ir tarptautinė valstybinio audito bendruomenė. Seminaro dalyviai sutarė įkurti   nuolatinę tarptautinio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo klausimais ir audito šioje srityje darbo grupę. Į šią grupę bus deleguotas ir Lietuvos AAI atstovas.  

 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija kartu su Seimo Audito komitetu Seime organizavo konferenciją „Ar galime atverti iki 2 proc. BVP?“. Konferencijos metu diskutuota apie atvirų duomenų pridėtinę vertę ir teigiamą poveikį viešojo sektoriaus efektyvumui, kasdieniam žmonių gyvenimui, inovacijų plėtrai ir ekonomikai.

Renginio dalyvius pasveikino valstybės kontrolierius dr. Arūnas Dulkys ir Seimo ADK pirmininkė Ingrida Šimonytė. Pasak valstybės kontrolieriaus A. Dulkio, aukščiausios audito institucijos atliktas auditas parodė, jog šiandien institucijoms dar stinga žinių apie duomenų atvėrimo būdus ir naudą, baiminamasi atverti neviešinamą ar klaidingą informaciją. Lietuva pagal atvirų duomenų rodiklius užima 24 vietą ES ir yra priskiriama prie pradedančiųjų šalių.

„Kalbant apie atvirus duomenis nebereikėtų kelti klausimo, ar reikia juos atverti. Bendraudami su audito klientais pastebime, kad klausimas su žodeliu ar labai dažnai slepia baimę. Baimių yra pačių įvairiausių: nežinoma, kaip teisingai atverti duomenis, abejojama dėl duomenų kokybės, baiminamasi atverti neviešintiną informaciją. Dėl šių baimių kelias nuo sprendimo ar daryti iki apsisprendimo kada ir kaip daryti tampa labai ilgas“, – sakė A. Dulkys.

Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento direktorė dr. Živilė Simonaitytė savo pranešime „Ar užtikrinamas viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas“ akcentavo, jog Lietuvoje prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys galėtų sukurti naudos, prilygsiančios beveik 2 proc. BVP, o tai siektų apie 800 mln. Eur. Be to, pasak Ž. Simonaitytės, atvirų duomenų nauda būtų ne tik finansinė.

„Skaičiuojant atvirų duomenų naudą svarbu pabrėžti ne tik finansinę, bet ir visas kitas šio proceso naudas. Atviri duomenys galėtų padėti mažinti kaštus, įvertinti nebūtinas išlaidas, užtikrinti tarpsektorinę duomenų kaitą, gerinti viešąsias paslaugas, kurti naujas paslaugas. Duomenų atvėrimas padeda ir gerinti viešojo valdymo įvaizdį, santykį su piliečiais, užtikrina skaidrumą ir suteikia daugelį kitų naudų“, – pažymėjo Ž. Simonaitytė.

Pranešimus konferencijoje taip pat skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto ir CTO Baltijos pažangių technologijų instituto prof. dr. Tomas Kirilavičius, Vilniaus miesto mero patarėjas Povilas Poderskis ir INFOBALT prezidentas Tomas Vitkus.
 

Konferencijos vaizdo įrašą galima žiūrėti čia.
 

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt