Aukščiausiosios audito institucijos atlikta kasmetinė savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra šiemet parodė, kad vis daugiau tarnybų sugeba išlaikyti palyginti aukštą atliekamų finansinių auditų kokybę, bet atlikti veiklos auditus, kurie geriausiai padeda įvertinti, ar efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomi ir naudojami savivaldybės turtas ir lėšos, dauguma tarnybų vis dar delsia.

Iš viso šiemet buvo vertinama 15 (iš 60-ies) savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų, jas aukščiausioji audito institucija atrinko atsitiktinės atrankos būdu. Lygindami šių ir ankstesnių metų peržiūros rezultatus, valstybės auditoriai pažymi, kad daugumoje tarnybų finansinių auditų kokybė gerėja: net 8 iš 15-os vertintų tarnybų sugebėjo pasiekti ir išlaikyti palyginti aukštą atliekamų auditų kokybę. Reikšmingų trūkumų šiemet buvo nustatyta penkiose tarnybose. Tačiau išlieka įsisenėjusi veiklos auditų problema. Pagrindinį dėmesį ir išteklius skirdamos finansiniam auditui ir kitiems pavedimams, nė vieno veiklos audito 2016 m. neplanavo ir neatliko trys tarnybos, dar keturios šių auditų neplanuoja ir 2017 metais.

„Veiklos auditų išvados ir rekomendacijos labai svarbios savivaldybei priimant sprendimus dėl efektyvaus ir skaidraus lėšų ir turto valdymo, sprendžiant aktualius socialinius, ekonominius ir kitus vietos savivaldai priskirtus klausimus. Tarnybos būtų labai svarbi pagalba savivaldybių taryboms ir merams, jeigu vertintų rizikas ir darytų poveikį identifikuodamos ir spręsdamos svarbiausias savivaldybės problemas“, – sako Rita Švedienė, Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad efektyvus strateginis planavimas yra svarbi priemonė didinti tarnybų efektyvumą ir nepriklausomumą. Dauguma jų rengia savo įstaigos strateginius veiklos planus, tačiau juose dažnai nėra rodiklių, kurie leistų išmatuoti, ar bus pasiekti nustatyti tikslai ir pažanga. Rekomendacijas, kurios padės gerinti atliekamų auditų kokybę, tobulinti kontrolės sistemas ir optimaliai planuoti veiklą, valstybės auditoriai pateikė Savivaldybių kontrolierių asociacijai.  

Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2017 metų rezultatai

Daugiau informacijos: Rita Švedienė, 3-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 268 5072, el. p. rita.svediene@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Institucijų vadovų sukurtos vidaus kontrolės sistemos dažnai nepadeda gerinti veiklos rezultatų, panaudojant turimus išteklius. Be to, Lietuvoje nėra ir atsakingos institucijos, formuojančios valstybės politiką vidaus kontrolės srityje, o ją apibrėžiantis įstatymas neapima tarptautinės gerosios praktikos. Tai atskleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas, kuriuo vertinta, ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai veikti efektyviai.

Efektyvi vidaus kontrolė – vienas svarbiausių įrankių, padedančių vadovams ir darbuotojams priimtinomis sąnaudomis valdyti rizikas, nuosekliai ir strategiškai siekti rezultatų ir būti naudingiems visuomenei. Už visos efektyvios vidaus kontrolės sistemos sukūrimą institucijoje, jos veikimą ir tobulinimą yra atsakingi institucijų vadovai.

Audito duomenys rodo, kad daugelio audituotų ministerijų ir auditui pasirinktų savivaldybių vidaus kontrolės sistemos nėra orientuotos į tinkamą veiklos organizavimą ir kokybę, o tai rodo neatsakingą požiūrį į visą sistemą. Pavyzdžiui, nėra vertinamos veiklos rizikos ir tai, ar joms valdyti parenkamos efektyvios (įvertinus kaštus ir naudą) kontrolės priemonės; neatsisakoma perteklinių priemonių apibrėžiant svarbiausius veiklos procesus; nėra tobulinama vidaus ir išorės komunikacija ir nuolatinė sistemos stebėsena. Tačiau yra ir gerų pavyzdžių, kai vadovai siekia užtikrinti tinkamą vidaus kontrolę.

Institucijų vadovams teisės aktais nėra nustatyta prievolė sistemą kurti pagal Tarptautinės  aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires. Pagal jas vadovai turėtų nustatyti penkis svarbiausius elementus: kontrolės aplinką, rizikos vertinimą, kontrolės veiklą, informavimą ir komunikaciją bei stebėseną.

„Vadovams turi būti nustatyta pareiga parinkti vidaus kontrolės sistemos politiką, pritaikytą konkrečiai institucijai, atlikti sistemos analizę, apimančią visus elementus, ir deklaruoti prisiimtą atsakomybę už sistemos kūrimą ir tobulinimą. Tai padėtų institucijų darbuotojams suprasti vidaus kontrolės tikslus ir sistemos naudą vykdant veiklą taupiai, efektyviai, atsakingai ir skaidriai. Prie sistemos tobulinimo labiau prisidėti turi ir vidaus auditoriai“, – sako Rasa Kudžmienė, auditą atlikusio departamento direktoriaus pavaduotoja.
 
Aukščiausioji audito institucija atkreipia dėmesį, kad dabartinis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas nesudaro pagrindo efektyviai vidaus kontrolės sistemai kurti, palaikyti ir vertinti, todėl jį būtina keisti. Be to, Finansų ministerija metodiškai vadovauja tik finansų kontrolės ir vidaus audito klausimais. Jai nepriskirta atsakomybė už visos vidaus kontrolės sistemos reikalavimų kūrimą, metodologinį vadovavimą ir priežiūrą. Valstybės auditoriai pateikė rekomendacijas Finansų ministerijai ir kreipėsi į Vyriausybę prašydami užtikrinti, kad įstatymo projektas būtų pateiktas Seimui.

Valstybinio audito ataskaita: Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti

Daugiau informacijos: Rasa Kudžmienė, 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6819, el. p. rasa.kudzmiene@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – Fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo. Išvadoje nurodoma, kad šis scenarijus yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl Fiskalinė institucija jį tvirtina.

Pagal patvirtintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. infliacija paspartės iki 3,4 proc. dėl vidaus ir išorės veiksnių. Išorės veiksnius lemia kylančios žaliavų kainos tarptautinėje rinkoje. Vidaus veiksniai apima administracinius sprendimus, tokius kaip PVM lengvatos šildymui panaikinimą ir akcizų alkoholiui pakėlimą. Pastaruosius metus augusių atlyginimų kaštai taip pat perkeliami į galutinio vartojimo kainą.

2015–2016 metais spartesnis nei našumas atlyginimų kilimas Lietuvos konkurencingumo per daug neslėgė, nes rėmėsi po ekonominės krizės susiformavusiu algų kėlimo rezervu. Šis rezervas senka, tačiau yra gausybė neišnaudotų galimybių, taikant tinkamą politiką ir verslo vadybą, pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamo prie aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo modelio ir palaikyti spartų darbo užmokesčio augimą, nedarant neigiamo poveikio konkurencingumui.

Gerėjančios išorės aplinkos projekcijos lemia nuosaikų Lietuvos eksporto atsigavimą vidutiniu laikotarpiu, tačiau ilgesnėje perspektyvoje eksportą ribos pasiūlos veiksniai. Atsigaunantis eksportas kartu su laukiamu investicijų augimu nulems BVP augimo paspartėjimą. Siekiant užtikrinti tolimesnį ekonomikos augimą, būtina tikslingai investuoti – orientuotis į efektyvų investuojamų lėšų panaudojimą, skatinti investicijas į veiklos efektyvinimą, inovacijų ir įmonių našumo augimą.

Ekonominės raidos projekcijos braižo lėtesnio BVP augimo perspektyvą, kurią didžiąja dalimi lemia prasčiausios Europos Sąjungoje Lietuvos demografinės prognozės. Esama Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių lemia, kad nuo 2023 m. Lietuvos potencialaus BVP augimas reikšmingai sulėtės dėl didelio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimo. Įstatymų, reguliuojančių socialinį draudimą ir darbo santykius, pakeitimai darys reikšmingą poveikį ekonominiams rodikliams ir valdžios sektoriaus tvarumui. Šių teisės aktų poveikį Fiskalinė institucija įvertins ir pristatys 2017 m. Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaitoje.

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Daugiau informacijos: Dmitrij Celov, Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas, tel. (8 5) 204 7225, el. p. dmitrij.celov@ifi.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija pradeda vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Valstybinio audito poveikio didinimas“. Projekto tikslas – padidinti valstybinių auditų poveikį valstybės lėšų ir turto valdymui bei viešojo sektoriaus valdymo efektyvumui sukuriant valstybinio audito poveikio vertinimo sistemą.

Projekto metu bus sukurta valstybinio audito poveikio vertinimo metodika (esminiai elementai, turintys įtakos audito poveikiui, apibrėžti kriterijai (rodikliai), jų apskaičiavimo ir vertinimo metodika), renkami skaičiavimui reikalingi duomenys, atliktas bandomasis šešių veiklos auditų ir trijų finansinių auditų poveikio vertinimas, parengta poveikio vertinimo ataskaita ir rekomendacijos, kaip tobulinti institucijos veiklą siekiant didesnio auditų poveikio. Taip pat apmokyti 20 darbuotojų taikyti minėtą metodiką. Metodika bus naudojama tiek atliktų auditų poveikio skaičiavimui, tiek ir planuojant auditus.

Projektas įgyvendinimas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas. Projekto vertė – 154,5 tūkst. eur.

Aukščiausioji audito institucija, atsižvelgdama į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto paklausimus ir domėjimąsi valstybinių miškų srities auditais, atsakingoms institucijoms pateikė informaciją apie svarbiausias 2009–2016 metais atliktų su miškų valdymu susijusių auditų išvadas ir rekomendacijas.

Iš viso šiuo laikotarpiu buvo atlikti 9 su valstybiniu miškų ūkiu susiję auditai. Apibendrinta šių auditų informacija, tikime, bus naudinga svarstant teisės aktų projektus ir priimant svarbius sprendimus dėl pokyčių miškų ūkio valdymo srityje.

Valstybės auditoriai, nuolat stebintys aplinkos apsaugos sritį, miškininkystės sektorių išskiria kaip vieną sudėtingiausių sričių, kurioje būtina suderinti sektoriui keliamus tikslus: didinti šalies miškingumą, siekti didesnio miškų ūkio ekonominio efektyvumo, skatinti inovacijas, tobulinti miškotvarką, gerinti sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos priemones, rekreacinę miško infrastruktūrą, reguliuoti kirtimo apimtis taip, kad būtų galima užtikrinti gamtos išteklių tvarumą. Valstybiniai miškai, kaip išskirtinai valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, turi būti prižiūrimas ir valdomas vadovaujantis efektyvumo, racionalumo, visuomeninės naudos ir viešosios teisės principais.

Informaciją apie auditus, susijusius su valstybinio miškų ūkio valdymu ir valstybės įmonių miškų urėdijų veikla, Valstybės kontrolė pateikė Seimo Aplinkos apsaugos ir Audito komitetams, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Aplinkos ministerijai.

Pažyma dėl valstybinių miškų ūkio veiklos

Daugiau informacijos: Jūra Ivonaitytė, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja, tel. (8 5) 266 6850, el. p. jura.ivonaityte@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys antradienį susitiko su Izraelio valstybės ambasadoriumi Amir Maimon.

Susitikime aptarti socialines problemas liečiančių auditų rezultatai, Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos bendradarbiavimas su Izraelio aukščiausiąja audito institucija, jų vaidmuo Europos profesinėje organizacijoje EUROSAI ir kitos abiejų šalių atstovams aktualios temos.

A. Maimon nepaprastuoju ir įgaliotuoju Izraelio valstybės ambasadoriumi Lietuvoje paskirtas 2015 m. vasarį. Valstybės kontrolieriaus susitikimas su šiuo Izraelio valstybės atstovu buvo organizuotas pirmą sykį.
 
  
  
 
 
 

  
  
  
  
    
  
  
  
  
  

  
 

 

Už šilumos tiekimą atsakingos savivaldybės neužtikrina tinkamos šilumos ūkio nuomos sutarčių priežiūros ir kontrolės, o, pasibaigus sutartims, susiduria ir su problemomis perimant šilumos ūkio turtą, rodo Valstybės kontrolės atliktas šilumos ūkio nuomos savivaldybėse auditas.

Šilumos ūkio nuomos sutartis Lietuvoje buvo ar yra sudariusios 14 savivaldybių, audito procedūros buvo atliktos 8 atrinktose – Vilniaus, Palangos, Alytaus miestų ir Akmenės, Biržų, Prienų, Telšių, Trakų rajonų – savivaldybėse. Surinkti duomenys rodo, kad didžiausios problemos savivaldybėms kyla dėl nepakankamos nuomos sutarčių vykdymo priežiūros. Dėl to joms sunkiai sekasi ir pasiekti nuomos tikslus, užtikrinti gaunamą didžiausią naudą.

Auditorių teigimu, savivaldybės per mažai dalyvauja investicijų planavimo, derinimo procese, tad nepasinaudoja galimybe paveikti investavimo sprendimus taip, kad jie būtų naudingiausi vartotojams. Auditas atskleidė atvejų, kai nuomininkams sutartyse buvo sudarytos sąlygos tapti investicijomis sukurto turto savininkais ir perimti jį savo nuosavybėn. Baigiantis nuomos sutartims, per mažai dėmesio skiriama ir šilumos ūkio perėmimui: yra atvejų, kai investicijų pagrindu sukurtas turtas perimamas neįsitikinus jo vertės pagrįstumu, nevertinama jo techninė būklė. Šilumos ūkio įstatymas numato, kad perimtas turtas sutarties pabaigoje būtų ne mažesnės vertės, nei ją sudarant, tačiau šio įstatymo reikalavimų laikosi ne visos savivaldybės. Dėl tokių galimų viešojo intereso pažeidimų Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, informavo ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.

„Privačių investicijų pritraukimas šilumos ūkio sektoriuje gali būti naudingas savivaldybei ir gyventojams, tačiau tik tuo atveju, jei savivaldybės atsakingai ir aktyviai dalyvaus šilumos ūkio valdyme, labiau atstovaus savo ir vartotojų interesams, imsis priemonių, kad jie nebūtų pažeidžiami, esant poreikiui, juos gins teisinėmis priemonėmis“, – sako Tadas Čiblys, auditą atlikusios grupės vadovas.

Pastebima, kad savivaldybės nežino, kaip turėtų būti organizuojamas šilumos ūkio valdymo perdavimas, ir naują valdytoją atrenka pažeisdamos teisės aktų reikalavimus. Siekiant, kad ateityje turto perdavimas būtų vykdomas laikantis teisės aktų, Valstybės kontrolė informavo Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Vyriausybės atstovus apskrityse. Energetikos ministerijai rekomenduojama parengti šilumos ūkio sutarčių vertinimo tvarką ir kriterijus.

Nuo to, kaip nuomininkas valdo šilumos ūkį, priklauso ir vartotojams nustatomos šilumos kainos dydis. Atsižvelgdami į Vilniaus miesto atvejį, kai UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,30 mln. eurų išlaidų, auditoriai vertino ir šilumos kainų reguliavimo sistemos veikimą. Nustatyta, kad ši sistema yra sudėtinga, ji neužtikrina šilumos kainų pagrįstumo ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikiamų duomenų teisingumo ir patikimumo. Valstybės auditoriai rekomendavo Vyriausybei apsvarstyti galiojančio šilumos kainų reguliavimo modelio keitimo ar tobulinimo alternatyvas ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus. Vilniaus miesto savivaldybei rekomenduojama, bendraujant su atsakingomis institucijomis, rasti būdų, kaip apginti viešąjį interesą ir išieškoti šilumos vartotojų permokėtas lėšas iš UAB „Vilniaus energija“, nes pagal naujai nustatytas šilumos kainas vartotojams bus sugrąžinta tik dalis permokėtų lėšų.

Valstybinio audito ataskaita: Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse

Daugiau informacijos: Tadas Čiblys, 3-iojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius, tel. +370 671 10353, el. p. tadas.ciblys@vkontrole.lt

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija šiandien pristatė trečiąją ataskaitą, kurioje apibendrinami viešojo sektoriaus subjektų veiksmai įgyvendinant 2010–2016 m. valstybinių auditų rekomendacijas. Ši ataskaita teikiama Seimo Audito komitetui ir viešai prieinama visuomenei.

Pirmosios dvi ataskaitos buvo paskelbtos 2016 metais, o nuo praėjusių metų rudens Valstybės kontrolės interneto svetainėje skelbiami ir nuolat atnaujinami atviri duomenys apie institucijoms pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo būklę.

Žinia apie duomenų atvėrimą paskatino audituotus subjektus imtis aktyvesnių veiksmų, dar nesibaigus auditams: 2016 metais nesulaukus audito pabaigos buvo įgyvendinta ar iš dalies įgyvendinta 55 proc. teiktų rekomendacijų. Vis dėlto, dėmesio dideliems pokyčiams ir rekomendacijoms, kurios apima sistemines permainas, vis dar pasigendama. Iš šešių rekomendacijų, kurios pernai rugsėjį buvo išskirtos kaip labai svarbios ir ilgai neįgyvendinamos, per pusmetį visiškai įgyvendinta buvo tik viena; o iš rugsėjį minėtų 12 teisės aktų projektų, kuriuos priėmus būtų buvusios įgyvendintos reikšmingos audito rekomendacijos, kol kas priimti tik du.

„Didele problema išlieka tai, kad nesilaikoma nusistatytų įgyvendinimo terminų – kai kurios institucijos rekomendacijų įgyvendinimo terminus linkusios pratęsti  2, 5, ar net 10 kartų. Tai stabdo problemų sprendimą ir atitolina laukiamą audito poveikį, todėl informaciją apie vėluojamas įgyvendinti rekomendacijas nuo šiol skelbsime viešai“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Iš viso stebimu laikotarpiu (2010–2016 m.) įgyvendinta arba iš dalies įgyvendinta 88 proc. teiktų rekomendacijų, 60 proc. jų buvo įgyvendinta per pirmą sutartą terminą. Iš 2016 m. pateiktų 484 naujų rekomendacijų iki šios dienos yra įgyvendinta 38 proc. Daugiausia rekomendacijų teikta ir įgyvendinta savivaldos srityje.

Valstybės kontrolės pateikta ataskaita yra vienas iš būdų dalytis sukaupta informacija, tikintis geriau informuoti suinteresuotas šalis ir siekiant, kad būtų įgyvendintos tos rekomendacijos, kurioms būtini politiniai sprendimai. Tokia ataskaita Seimui pateikiama dukart per metus: kovo ir rugsėjo mėn.

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimas

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Paramos būstui išsinuomoti sistema Lietuvoje neužtikrina, kad sparčiau aprūpinti būtų labiausiai pažeidžiami žmonės, o investicijos į socialinio būsto plėtrą nesprendžia aprūpinimo būstu problemos – rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir savivaldybėse atliktas Valstybės kontrolės auditas.

2012–2014 m. į socialinio būsto plėtrą valstybė investavo daugiau kaip 21 mln. eurų, savivaldybės – dar 3,6 mln. eurų savo biudžetų lėšų. Už šias lėšas savivaldybės įsigijo apie 900 socialinių butų, tačiau juos kasmet gaudavo tik apie 3 proc. laukiančių asmenų. 2014–2020 m. socialinio būsto fondo plėtrai skirta 49,9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, už kurias numatyta įsigyti 1150 socialinių būstų, bet ir tai nepatenkins viso poreikio – eilėse būsto laukia daugiau nei 12 tūkst. asmenų ir šeimų.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šalyje nėra išskiriama, kurioms asmenų grupėms sudėtingiausia savarankiškai susirasti būstą, kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos. Bendroje eilėje laukia visi mažas pajamas gaunantys asmenys: jaunos šeimos, neįgalieji, likę be tėvų globos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, darbingi asmenys. Visi tikisi gauti socialinį būstą, nors eilėje jo gali tekti laukti nuo 20 iki 30 metų. Dabartinė sistema neskatina laikiną būstą gavusių jaunų šeimų ir darbingų asmenų ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, nes, viršiję numatytas metines turto ir pajamų ribas, jie paramos ir buto nebetektų. Auditas atskleidė ir tai, kad socialiniu būstu gali naudotis asmenys, kurie neturėtų jo gauti. Visus socialiniuose būstuose gyvenančius nesusituokusius ir pajamų nedeklaravusius asmenis, taip pat žmones, kurie gavę butą išvyko iš šalies, nors to nedeklaravo, savivaldybėms sudėtinga sukontroliuoti.

Naujos paramos priemonės – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos – asmenims taip pat nėra patrauklios. Būsto nuomos kompensacijomis 2015 m. pasinaudojo tik 0,3 proc., o 2016 m. – 6,8 proc. iš planuotų šia parama pasinaudosiančių asmenų ir šeimų. Rinkoje nėra pasiūlos išperkamajai būsto nuomai, ja iki šiol nesinaudojama.

Auditoriai turi pastabų ir dėl savivaldybių socialinio būsto fondo plėtros projektų, finansuojamų ES lėšomis, atrankos. Savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų. Tai reiškia, kad savivaldybės už tuos pačius finansinius išteklius socialiniu būstu aprūpina mažiau asmenų ir šeimų, nei galėtų. Informaciją apie savivaldos sprendimus dėl socialinio būsto statybos Valstybės kontrolė perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, įgyvendinančiai korupcijos prevencijos priemones.

Rekomendacijas dėl paramos būstui išsinuomoti sistemos tobulinimo valstybės auditoriai pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Sprendimus, galinčius padėti tobulinti paramos būstui teikimą, institucijos kviečiamos priimti ir nelaukiant sisteminių pokyčių.

Valstybinio audito ataskaita: Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams

Papildoma informacija: Rita Švedienė, 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 268 5072, el. p. rita.svediene@vkontrole.lt
 
Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė šiandien susitiko su teisingumo ministre Milda Vainiute aptarti kalėjimų sistemoje susiklosčiusią padėtį: ministerijai pavaldaus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų sistemos problemas ir būdus joms spręsti.

Susitikime daugiau dėmesio skirta vidaus kontrolės priemonių poreikiui. Valstybės kontrolė vasarį  kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl 2015 metų atlikto Kalėjimų departamento finansinių ataskaitų audito. Dėl neįgyvendintų šio audito rekomendacijų ir neatsakingo Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovų požiūrio į įpareigojimą sukurti efektyviai veikiančias vidaus kontrolės sistemas, kyla neteisėto lėšų naudojimo prielaidos. Vidaus auditas – labai svarbi šios kontrolės dalis, galinti padėti užtikrinti įstaigos veiklos gerinimą, todėl kalėjimų sistemos vidaus audito priemones ir jų veiksmingumą būtina peržiūrėti.

Su ministre taip pat aptartos viešųjų pirkimų sistemos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose spragos, dėl kurių daroma sisteminių įstatymo pažeidimų. Ši sistema turėtų būti peržiūrėta, numatyti saugikliai, kurie užkirstų kelią naujiems pažeidimams.

Aukščiausioji audito institucija praėjusią savaitę jau pradėjo sisteminį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų biudžeto vykdymo vertinimą. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavus informacijos apie galimus pažeidimus Kalėjimų departamente, vasario pradžioje Valstybės kontrolė kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą dėl jos pradėto ikiteisminio tyrimo. Aukščiausiosios audito institucijos atstovai susitiko su ikiteisminį tyrimą koordinuojančiu prokuroru aptarti atliekamo ikiteisminio tyrimo kryptis ir apimtis. Organizuotas susitikimas ir su Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais, tikrinančiais Kauno tardymo izoliatoriaus viešuosius pirkimus. Susitikime aptartos tarnybos ir Valstybės kontrolės planuojamų patikrinimų kryptys ir apimtys, atliekant sisteminius auditus viešųjų pirkimų ir valstybės biudžeto vykdymo srityse.

Justas Jaskonis, Komunikacijos skyriaus vedėjas, tel. (8 5) 266 6794, el. p. justas.jaskonis@vkontrole.lt