|
2018-10-26
|
Patirtimi IT auditų srityje dalijamasi su Latvijos IT ekspertais
|
|
 Spalio 25–26 d. Lietuvos aukščiausiojoje audito institucijoje (AAI) lankosi informacinių technologijų (IT) audito ekspertai iš Latvijos AAI.
Vizito metu abiejų šalių atstovai dalijasi patirtimi ir iššūkiais, su kuriais susiduriama atliekant auditus IT srityje. Susitikime aptariami atliktų auditų rezultatai, diskutuojama valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros, ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių, programinės įrangos valdymo ir kitomis temomis.
Mūsų šalies auditoriai pristatė dviejų auditų – „Ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymas“ ir „Valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra“ rezultatus, kolegos iš Latvijos AAI aptarė savo atliktą auditą „Programinės įrangos valdymo vertinimas savivaldybėse bei savivaldybių švietimo įstaigose“.
Lietuvos ir Latvijos AAI auditoriai palaiko glaudžius profesinius ryšius, nuolat keičiasi žiniomis, dalyvauja bendruose tarptautiniuose audituose, dalijasi patirtimi kultūros, personalo, komunikacijos, valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo audito, fiskalinės drausmės taisyklių srityse.
|
|
2018-10-25
|
Su TVF atstovais aptarta šalies ekonominė padėtis ir biudžeto prognozės
|
|
 Šiandien aukščiausiojoje audito institucijoje (AAI) lankėsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, kurie spalio 23–30 d. vykstančios kasmetinės konsultacinės misijos Lietuvoje metu vertina šalies ekonominę padėtį ir vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutartį. Šis dokumentas įpareigoja TVF nares siekti vykdyti ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrina finansinį bei ekonominį stabilumą.
Makroekonominių projekcijų vertinimo, fiskalinės drausmės taisyklių taikymo, ES fondų audito, netinkamo viešųjų lėšų panaudojimo problemų ir reformų prioritetų klausimus susitikime su TVF atstovais aptarė valstybės kontrolieriaus pavaduotojai Mindaugas Macijauskas ir Živilė Simonaitytė, Valstybės kontrolės, kaip fiskalinės institucijos, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi ir vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas.
Šiuo metu TVF priklauso 189 šalys. Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Kiekvienais metais šio fondo atstovai lankosi mūsų šalyje ir teikia rekomendacijas finansiniam ir ekonominiam stabilumui pasiekti ar išlaikyti.
|
|
2018-10-18
|
Susitikime su EK atstovais aptarta Lietuvos ekonominė situacija
|
|
 Šiandien aukščiausiojoje audito institucijoje (AAI) lankėsi Europos Komisijos (EK) Ekonomikos ir finansų reikalų bei Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų direktorato atstovai. Kasmetinio vizito Lietuvoje tikslas – įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos (ES) Tarybos rekomendacijas, ir pasirengti metinei Lietuvos ekonominės situacijos analizei, kurią planuojama paskelbti 2019 m. vasario arba kovo mėnesį.
Susitikime valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolės, kaip fiskalinės institucijos, ir kiti AAI atstovai diskutavo apie pagrindinius socialinius ir ekonominius iššūkius Lietuvoje. Vizito dalyviai aptarė šalies konkurencingumo, mažėjančios darbo rinkos, sąlyginai sulėtėjusio investicijų ir produktyvumo augimo klausimus bei aktualių sričių (švietimo, sveikatos ir kt.) auditų rezultatus.
Vizito Lietuvoje metu numatyti EK atstovų susitikimai su valstybės institucijų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir privataus sektoriaus atstovais.
|
|
2018-10-16
|
Aukščiausioji audito institucija: efektyvesnei ir brandesnei biudžeto valdysenai būtini tikslūs finansiniai duomenys
|
|
 Šiandien Seime aukščiausioji audito institucija (AAI) pristato išvadas dėl 2017 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės biudžeto ir šešių fondų (Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo (SODRA) ir kitų išteklių fondų) biudžetų ataskaitų rinkinių ir jų vykdymo. Šias išvadas AAI parengia kasmet, vykdydama savo Konstitucinę pareigą.
AAI ypatingos svarbos darbu laiko atliekamą biudžeto valdysenos pertvarką. „Šiandien apčiuopiamų rezultatų dar nėra, bet pirmieji pertvarkos daigai jau matomi: supaprastinta atsiskaitymo už metinius veiklos rezultatus tvarka ir valdymo išteklių planavimas, o vykdomų Valstybės investicijų programos projektų mažėja. Vis dėl to iki šiol nežinome, kokių rezultatų reikalaujame, skirdami valstybės biudžeto asignavimus. Tikimės, kad, Vyriausybei įgyvendinus strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, naujos kokybės vidutinės trukmės biudžetą turėsime 2021–2023 metams“, – pastebi valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius.
Todėl kartu su išvadoms buvo pristatytas ir pirmą kartą AAI atliktas biudžeto valdysenos brandos vertinimas, kurio rezultatai tik patvirtino pertvarkos svarbą ir būtinybę – nesame perkopę taisyklėmis grįstos klasikinės valdysenos. Svarbu žinoti, kur esame, siekiant nuosekliai judėti brandesnio lygio link. Auditorių vertinimu, šiandien sunkumų vis dar kyla visuose etapuose: nuo politikos formavimo ir veiklos prioritetų nustatymo, iki atsiskaitymo už rezultatus ir šios informacijos panaudojimo, formuojant ateinančių laikotarpių biudžetus.
Pirmiausia tobulintina finansinių duomenų kokybė. Dėl 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinių pateiktos penkios sąlyginės nuomonės, nes vis dar yra reikšmingų klaidų valstybės, Socialinio draudimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų fondų ataskaitose. Neatitikimai jose lėmė ir klaidas nacionaliniame ataskaitų rinkinyje. Tuo tarpu piniginiu principu parengtose biudžetų vykdymo ataskaitose reikšmingų trūkumų nenustatyta.
Šešios Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir trylika Socialinio draudimo fondą administruojančių įstaigų turėtų būti sujungtos į du juridinius asmenis – po vieną kiekvienam fondui administruoti. Taip fondai būtų administruojami mažesnėmis sąnaudomis, juos administruojančios įstaigos įsilietų į dabar Vyriausybės vykdomą įstaigų optimizavimo procesą.
AAI atkreipia dėmesį į Privalomojo sveikatos draudimo fondo audito rezultatus, kurie parodė kainos už sveikatos draudimo paslaugas formavimo ydas: jas siūloma reguliariai perskaičiuoti remiantis objektyviomis sąnaudomis, įvertinant pažangių metodų taikymo efektą. AAI pažymi fondo išgryninimo svarbą – valstybė nepakankamai moka už savo draudžiamuosius asmenis, tačiau gydymo įstaigoms suteikia pastatus, perka įrangą, o tai turi įtakos garantuojamų paslaugų apimčiai ir paslaugų kainai.
Besąlyginė nuomonė pareikšta dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkinių, kurie, auditorių teigimu, yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę. Kalbant apie būklę – šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurios santaupas naudotume finansinei krizei užklupus, tačiau esamas (2017 m. – 163 mln. Eur/0,4 proc. BVP) ar artimiausiu metu planuojamas sukaupti santaupų dydis (2018 m. planas 284 Eur/0,6 proc. BVP) vargu ar būtų pakankamas.
Daugiau apie valstybės plėtrai gyvybiškai svarbius signalus Valstybės kontrolė kviečia diskutuoti antroje viešojo sektoriaus konferencijoje SIGNALS lapkričio 28 d., kurioje bus kalbama apie biudžetą, suprantamą piliečiams, sveikatos apsaugos sistemos iššūkius ir 2021–2027 m. ES finansavimo perspektyvą.
|
|
2018-10-11
|
Kroatijoje viešintis valstybės kontrolierius: esame vieni pirmųjų Europoje tarp AAI, atvėrusių duomenis visuomenei
|
|
 Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys spalio 11–12 d. Dubrovnike (Kroatijoje) dalyvauja Europos Sąjungos (ES) aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) Ryšių palaikymo komiteto susitikime, kurio pagrindinė tema – „Bendravimas su ES piliečiais – atviresnės aukščiausiosios audito institucijos“.
Ryšių palaikymo komiteto seminaro dalyje apie inovatyvius ES AAI sąveikos su piliečiais ir suinteresuotosiomis šalimis metodus valstybės kontrolierius A. Dulkys skaito pranešimą apie Lietuvos AAI praktiką šioje srityje: duomenų atvėrimą ir antrą kartą organizuojamą valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals 2018“.
„Šių metų susitikime daugiausia dėmesio skiriama novatoriškumui, todėl buvo pastebėta būtent Lietuvos AAI. Esame vieni pirmųjų Europoje tarp AAI, atvėrusių duomenis visuomenei, – 2016 metais Valstybės kontrolės informacija apie audituojamoms institucijoms pateikiamų rekomendacijų įgyvendinimą tapo prieinama visiems. Duomenų atvėrimas ne tik didina skaidrumą, bet ir sudaro sąlygas piliečiams aktyviau įsitraukti į šalies valdymo procesą“, – sako A. Dulkys.
Ryšių palaikymo komiteto susitikime pristatyta ir Valstybės kontrolės organizuojama kasmetinė tarptautinė valstybės tvarios plėtros konferencija „Signals 2018“. Lapkričio 28 d. vyksiančioje konferencijoje bus aptariami piliečių biudžeto, kokybiškos sveikatos priežiūros užtikrinimo klausimai ir iššūkiai derybose dėl ES biudžeto.
|
|
2018-10-05
|
Jungtinis aštuonių šalių auditas: energijos efektyvumo siekis vis dar išlieka iššūkiu
|
|
 Aštuonių šalių (Vengrijos, Slovakijos, Belgijos, Portugalijos, Latvijos, Bulgarijos, Estijos ir Lietuvos) aukščiausiosios audito institucijos (AAI) atliko bendrą auditą, kurio metu nustatė, kad viešojo sektoriaus vaidmuo, siekiant pagrindinių Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos tikslų, atnaujinti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų ar sutaupyti atitinkamą kiekį energijos, turėtų būti didesnis ir sistemiškesnis.
Bendrame audite dalyvavusios šalys gerai perkėlė direktyvų tikslus į nacionalinę teisę, siekiant atnaujinti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų. Pavyzdžiui, daugumoje šalių buvo numatyta atnaujinti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų ar sutaupyti atitinkamą kiekį energijos, parengtos finansinės priemonės ir numatytas finansavimas, taip pat nustatyti reikalavimai beveik nulinės energijos pastatams ir tai, kad visi viešieji pastatai privalo turėti paskelbtus energinio naudingumo sertifikatus.
Vis dėlto, minėtos direktyvos įgyvendinimas lieka iššūkiu. Atlikus auditą nustatyta, kad finansavimas pastatų atnaujinimui nebuvo užtikrintas, o finansinių priemonių įtaka pastatų atnaujinimui iš viso nebuvo analizuota.
Atlikus auditą paaiškėjo, kad priežiūrą atliekančios institucijos retai tikrindavo energijos vartojimo efektyvumo sertifikatų kokybę ir tinkamą jų paskelbimą, o kai kuriais atvejais šie veiksmai apskritai nebuvo atliekami.
Daugiau nei pusė audite dalyvavusių šalių vis dar stengiasi pasiekti 3 proc. energijos taupymo tikslą. Pasak AAI, tikslas nėra pasiektas daugiausia dėl netinkamo planavimo stokos ir priemonių neįgyvendinimo. Skaičiuojama, kad apie trečdalis ES pastatų yra senesni nei 50 metų, bet kasmet atnaujinama tik 0,4–1,2 proc. jų. Viešojo sektoriaus užimami pastatai sudaro apie 10–12 proc. visų ES pastatų.
Atlikusios auditą AAI rekomendavo pagerinti energijos vartojimo efektyvumo programų planavimą ir parengimą, užtikrinti efektyvų įgyvendinimą bei visapusę priežiūrą ir kontrolę. AAI pabrėžė poreikį gerinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių finansavimą, suteikiant daugiau informacijos viešosioms įstaigoms apie finansinių priemonių panaudojimo galimybes, atnaujinant pastatus ir siekiant energijos vartojimo efektyvumo.
Lietuva, siekdama didinti konkurencingumą ir įgyvendindama ES reikalavimus bei prisidėdama prie bendro ES tikslo iki 2020 m. sumažinti energijos vartojimą 20 proc., 2014–2020 m. laikotarpiu numatė sutaupyti 11,67 TWh galutinės energijos. Šiais metais Valstybės kontrolės atliktas auditas „Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas“ parodė, kad šis tikslas gali būti nepasiektas. Siekiant, kad Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje numatyti tikslai būtų pasiekti laiku, reikalinga nuolatinė energijos efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo stebėsena ir efektyvesnių bei papildomų priemonių veikimas.
EUROSAI WGEA Cooperative Audit: Energy Efficiency of Public Sector Buildings
|
|
2018-10-04
|
Saugiai ir veiksmingai sveikatos priežiūrai užtikrinti reikia recepto
|
|
 Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalimis, nėra geri. Sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis vienas didžiausių ES ir daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį – 2017 metais pažymėjo EBPO. Taikant šiuolaikinius saugius ir veiksmingus ligų diagnostikos ir gydymo metodus galima pasiekti kokybiškesnį, sveikesnį ir ilgesnį žmonių gyvenimą.
Asmens sveikatos priežiūros kokybę lemia saugios, veiksmingos, prieinamos, į pacientą orientuotos paslaugos. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ parodė, kad dar reikia nemažai padirbėti, kad pacientams teikiamos paslaugos duotų geriausią tikėtiną rezultatą.
„Tam, kad kiekvienas iš mūsų gautų saugią ir veiksmingą sveikatos priežiūros paslaugą, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvename, reikia padėti gydytojams užtikrinti vienodą paslaugų kokybę visose gydymo įstaigose. Tai galima padaryti parengus ir nuolat atnaujinant ligų diagnostikos, gydymo metodikas ar schemas. Deja, bet valstybės lygiu jų turime tik penktadaliui ligų ir sveikatos būklių“, – teigia Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.
Tikėtis kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos galime tik tada, kai ją teikia kvalifikuotas specialistas. Įgijęs išsilavinimą, kiekvienas specialistas yra licencijuojamas, o vėliau kas 5 metus peržiūrima, ar jis vertėsi praktine veikla ir išklausė reikiamą kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičių. Auditas parodė, kad, atliekant licencijų peržiūrą, neįsitikinama atitiktimi konkrečios srities specialistui taikomiems reikalavimams ir kompetencijoms, t. y. medicinos normoms, kurios turi būti peržiūrimos ir atnaujinamos kas 5 metai, bet 51 proc. jų nebuvo peržiūrėta. Yra tokių normų, kurios nebuvo peržiūrėtos daugiau nei 15 metų.
Kad ir kaip sunku pripažinti, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, neįmanoma išvengti nepageidaujamų pasekmių, tačiau jų galima sumažinti taikant rizikos valdymo priemones. Vienas būdų sumažinti neigiamas gydymo pasekmes – gydymo procese nutikusių nepageidaujamų įvykių registravimas, vėliau – jų analizė, siekiant nustatyti ir pašalinti priežastis. Auditoriai nustatė, kad gydymo įstaigos vengia registruoti nepageidaujamus įvykius. Kitas būdas gerinti sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą – vertinimas, ar pacientas gavo tikėtiną gydymo rezultatą, tačiau toks vertinimas nėra atliekamas.
Valstybės kontrolė ir toliau nagrinėja asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės temą – lapkričio mėnesį bus pristatytas dar vienas šios srities auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“, o kasmetinėje Valstybės kontrolės organizuojamoje konferencijoje „Signals 2018“ geriausių srities profesionalų bus klausiama, ar turime kokybiškos sveikatos priežiūros receptą.
Valstybinio audito ataskaita: Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas
Komentarams:
Vilma Maslauskienė
Visuomenės gerovės audito departamento pavaduotoja,
tel. (8 5) 266 67 43, el. p. vilma.maslauskiene@vkontrole.lt
|
|
2018-10-02
|
Teatrų ir koncertinių įstaigų auditas: ar galime pamatuoti jų efektyvumą?
|
|
 Profesionaliems teatrams ir koncertinėms įstaigoms Lietuvoje per metus skiriama 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 97 proc. šių pinigų atitenka 20-iai Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigų – nacionaliniams ir valstybiniams teatrams bei koncertinėms įstaigoms. Deja, nėra pakankamai pagrįstų duomenų, ar valstybės lėšos panaudojamos tikslingiausiai, atskleidžia Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar užtikrinama efektyvi teatrų ir koncertinių įstaigų veikla“.
Profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas yra suteiktas 62-iem Lietuvoje veikiantiems teatrams ir koncertinėms įstaigoms. Tarp jų – 4 nacionaliniai, 17 valstybinių, 16 savivaldybių ir 25 kitų juridinių ir fizinių asmenų įsteigti teatrai bei koncertinės įstaigos.
Audito metu nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, taip pat iki 2018 m. nebuvo keliami konkretūs atskiri reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms.
Ar kultūrinę veiklą reikia matuoti?
Auditorių teigimu, už visų sektorių, kuriems skiriama valstybės biudžeto lėšų, veiklą yra atsiskaitoma, atsiskaitymas už kultūros finansavimą taip pat turėtų būti tobulinamas.
„Kultūros įstaigos – ypač svarbus visuomenės raidos veiksnys. Kaip tai įrodyti? Turime surasti būdų, kaip kultūros įstaigų veiklą išmatuoti. Finansavimas meno įstaigoms skiriamas iš valstybės biudžeto tam, kad jos kurtų pridėtinę vertę visuomenei. Turime skirtingus nacionalinius, valstybinius, savivaldybių ir kitus teatrus bei koncertines įstaigas, tačiau neaišku, kuo skiriasi jų kuriama pridėtinė vertė ir jiems keliami tikslai“, – sako Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
Auditas atskleidžia, kad Kultūros ministerija savo valdymo srities teatrų ir koncertinių įstaigų (20) efektyvumo audituojamuoju laikotarpiu (2014–2017 m.) nevertino. Įstaigoms nustatyti kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, tačiau kokybinių veiklos rodiklių nėra pakankamai.
Kiekybiniai profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai nerodo nuoseklaus jų veiklos gerėjimo: tik 40 proc. įstaigų kasmet rengė pasirodymus užsienyje, 7 įstaigų (iš 20) uždirbamų lėšų dalis siekė 30 proc. joms skirto finansavimo, tik 2 teatrai iš 13 surengė daugiau negu 50 edukacinių renginių ir nė viena koncertinė įstaiga nepasiekė šio kriterijaus.
Nevertindami veiklos, nežinome, kaip padėti
Audito rezultatai rodo, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus. Tokiu atveju nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu.
Kaip tikina auditoriai, nėra aiškus kultūrinės veiklos vertinimo modelis, trūksta informacijos apie profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos geruosius pavyzdžius. Neįvertinus teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, sunku nustatyti, kokia konkreti pagalba šioms įstaigoms reikalinga, ir sudėtinga ją suteikti.
Situacijai keisti Kultūros ministerija pagal aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas parengė priemonių planą, kurį įsipareigojo įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos.
Valstybinio audito ataskaita: Ar užtikrinama efektyvi teatrų ir koncertinių įstaigų veikla
Komentarams:
Lina Balėnaitė
Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja,
tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt
|