Naudojant ypatingos svarbos valstybės informacinius išteklius – ypatingos svarbos elektroninę informaciją, įgyvendinamos svarbios valstybės funkcijos, pavyzdžiui:, valstybės finansų valdymas, mokesčių administravimas, sveikatos apsauga. Šiuos išteklius valdo valstybinės įmonės ir įstaigos: Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos. Ypatingos svarbos informacijos praradimas ir nepasiekiamumas gali turėti skaudžių pasekmių visuomenės saugai, gerovei ir ekonomikai.

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymas“ rodo, kad Lietuvoje ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymo brandos pokyčių tendencijos yra teigiamos, bet, atsižvelgus į didėjantį kibernetinių grėsmių lygį, reikalingi spartesni pokyčiai. Siekiant didinti šių išteklių saugą, reikia tobulinti valstybės informacinių išteklių valdymo mechanizmą, kad jis maksimaliai atitiktų gerąsias praktikas.

Ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymo brandą lemia valstybės informacinių išteklių valdymo efektyvumas. Audito metu informacinių technologijų (toliau – IT) valdymo branda buvo vertinama 12-oje viešojo sektoriaus organizacijų.

„Aukščiausioji audito institucija IT valdymo brandos vertinimus atlieka nuo 2006 m., tačiau esminio proveržio dar nefiksuojama: vidutinis IT valdymo brandos lygis siekia tik 1,7. Tokių išteklių branda turėtų siekti 3 lygį iš 5 galimų“, – teigia Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Živilė Uždavinytė-Kerbelė.

Auditoriai taip pat pažymi, kad priemonės, galinčios užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, nėra pakankamai veiksmingai įgyvendinamos. Reikia didinti IT saugos rizikų vertinimo veiksmingumą, kuriant ir modernizuojant informacines sistemas skirti daugiau dėmesio saugos testavimui, ugdyti personalą. Pastaraisiais metais kibernetinių atakų taikiniu vis dažniau tampa ypatingos svarbos informaciniai ištekliai, kuriuos naudojant visuomenei  teikiamos svarbios paslaugos ir saugoma ypač svarbi informacija. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kibernetinių incidentų Lietuvoje skaičius auga: 2017 m. jų užregistruota dešimtadaliu daugiau (54,4 tūkst.), palyginti su 2016 metais.

Šiuo metu valstybės IT politikos funkcijos perskirstomos tarp ministerijų. Peržiūrimas informacinių išteklių konsolidavimo procesas, diskutuojama dėl Informacinių išteklių vadovo biuro steigimo. Užtrukusios  diskusijos dėl IT politikos stabdo ES investicijų naudojimą IT srityje. 2018 m. balandžio mėn. buvo priimtas sprendimas 55 mln. Eur. fondų lėšų iš IT srities skirti kitoms sritims. Aukščiausioji audito institucija, dar 2013 m. atlikusi auditą, pabrėžė aiškios informacinės visuomenės plėtros (IVP) politikos nebuvimo problemą, todėl, be audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, aukščiausioji audito institucija ragina atsakingas institucijas kuo skubiau priimti sprendimus dėl IVP politikos.

Valstybinio audito ataskaita: Ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymas

Komentarams:
Živilė Uždavinytė-Kerbelė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja
tel. (85) 266 6754, el. p. Zivile.Uzdavinyte-Kerbele@vkontrole.lt

Vykdant Europos Komisijai (toliau – EK) atskaitingos audito institucijos funkcijas, kasmet atliekamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) veikimo tinkamumo, EK deklaruotų išlaidų teisėtumo ir metinių sąskaitų (apibendrinančios finansinės informacijos) teisingumo auditas. Lietuvoje audito institucijos funkcijas atlieka Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamentas (toliau – ESIAD).

ESIAD, atlikęs trečiojo ataskaitinio laikotarpio (2016 m. liepos 1 d.–2017 m. birželio 30 d.) auditą, pateikė besąlyginę nuomonę, kuri reiškia, jog metinėse sąskaitose pateikta informacija yra teisinga, finansuotų projektų išlaidos ir valdymo ir kontrolės sistemos veikla, įvertinus ištaisytus trūkumus, atitiko ES ir nacionalinius reikalavimus.

Iš viso per ataskaitinį laikotarpį EK deklaruota daugiau kaip 812 mln. Eur. ESIAD atsirinko ir patikrino per 440 mln. Eur, t. y. 54 procentus, EK deklaruotų išlaidų. Tikrinant projektus, rasta klaidų, susijusių su pažeidimais viešųjų pirkimų srityje, netinkamu finansinių priemonių administravimu, valstybės pagalbos nuostatų ir kitų išlaidų tinkamumo taisyklių nesilaikymu.

„Vertinant išlaidų tinkamumą, audito metu tikrintuose projektuose nustatyta 22 mln. Eur netinkamų finansuoti išlaidų. Šios išlaidos negali būti apmokamos iš ES fondų lėšų, todėl turi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų“, – teigia Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas.

Vertinant Europos socialinio fondo agentūros administruojamus projektus, neatitikimų nustatyta daugelyje tikrintų mokėjimo prašymų. Atsižvelgiant į tai, šios agentūros veiklos tinkamumas buvo įvertintas kaip reikalaujantis reikšmingų patobulinimų.

Vertinant, kaip veikia valdymo ir kontrolės sistema administruojant ES fondų investicijas, reikšmingiausių trūkumų nustatoma palyginti su 2007–2013 m. finansavimo periodu naujose srityse, pavyzdžiui: integruotos teritorinės plėtros srityje, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros srityje. Dėl trūkumų šiose srityse Vidaus reikalų ministerijos veikla įvertinta kaip reikšmingai tobulintina.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyti trūkumai nėra būdingi visai administravimo sistemai, taip pat įvertinus audituojamųjų subjektų atliktus rizikos mažinimo ir trūkumų šalinimo veiksmus (audito metu įgyvendintas rekomendacijas), padaryta išvada, kad VKS ataskaitiniu laikotarpiu veikė gerai, reikalingi tik tam tikri patobulinimai.    

Valstybinio audito ataskaita: Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2016 m. liepos 1 d.–2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti (Kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)

Komentarams:
Arūnas Siniauskas, Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius
tel. (8 5) 204 7649, el. p. arunas.siniauskas@vkontrole.lt

Aukščiausiosios audito institucijos (AAI) 2018 m. kovo mėn. atlikto audito „Teisėkūros procesas“ rezultatai parodė, kad šis procesas nepakankamai efektyvus: neveiksmingas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama Lietuvos visuomenė, dalyviams trūksta viešumo ir skaidrumo, o tai sudaro rizikas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai ir neužkerta kelio galimoms korupcijos apraiškoms.

Valstybinio audito rezultatai sulaukė ne tik žiniasklaidos, viešojo sektoriaus, verslo atstovų, bet ir institucijų, vykdančių korupcijos prevenciją, dėmesio. Atsižvelgdama į audito išvadas ir siekdama nustatyti teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti sąlygas pasinaudoti įstatymų spragomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2018 m. gegužės mėn. atliko teisėkūros procesą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą ir pateikė pastabas bei pasiūlymus, siekiant skaidresnio teisės aktų projektų rengimo, pateikimo ir priėmimo proceso. Analizuoti dviejų krypčių aspektai – pirma: įstatymų, siūlomų svarstyti projektų skubos ir ypatingos skubos tvarka, procedūrų peržiūra, antra: derinant teisės akto projektą papildomai teikiamų ar įtraukiamų siūlymų dermė su pirminio teisinio reguliavimo pokyčio iniciatorių atliktu teisinio reguliavimo poveikio vertinimu.

Pasidalyti turimomis kompetencijomis ir informacija teisėkūros proceso tobulinimo srityje, detaliau aptarti minėto audito bei antikorupcinio vertinimo rezultatų ir tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje galimybių šiandien susitiko AAI ir STT atstovai.

Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje skubos ir ypatingos skubos tvarka priimama apie 50 proc. įstatymų, o, pavyzdžiui, Estijoje –apie 10 proc., Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje – apie 5 proc. Ši praktika neleidžia Seimo nariams įvertinti visų su priimamu teisės aktu susijusių rizikų ir galimo reguliavimo poveikio.

Susitikime AAI ir STT atstovai pabrėžė, jog, sutelkus pastangas, tikimasi sukurti tvirtesnį pagrindą skaidresnei teisėkūrai. Pažymėtina, jog toks institucijų bendradarbiavimas yra viena iš priemonių, padedančių skatinti valstybinio audito ir antikorupcinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą ir stiprinti jų poveikį.

Su teisėkūros proceso audito rezultatais galite susipažinti čia.

Šiandien Lietuvos aukščiausioje audito institucijoje su darbo vizitu lankosi Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos (toliau – AAI) pirmininko Krzysztofo Kwiatkowskio vadovaujama delegacija.

Dvišalio susitikimo metu Lietuvos ir Lenkijos AAI vadovai diskutavo apie bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose – ES Ryšių palaikymo komitete, profesinėse valstybinio audito organizacijose EUROSAI ir INTOSAI, Lietuvos AAI vadovaujamoje EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupėje bei „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupėje.

„Valstybės kontrolė palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos AAI, bendradarbiauja įvairiuose tarptautiniuose formatuose, atliekant bendrus tarptautinius auditus. Šis Lenkijos AAI vizitas – dar vienas mūsų sėkmingo dvišalio bendradarbiavimo rezultatas“, – po susitikimo teigė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Darbinio susitikimo metu aptarti AAI reputacijos valdymo, tarptautinių organizacijų išorės audito, abiem šalims aktualūs energetikos srities audito klausimai bei pristatytas Lietuvos AAI atliktas veiklos auditas – „Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas“.

„Profesinis bendradarbiavimas dalijantis patirtimi sprendžiant panašias problemas, keičiantis gerąja audito praktika ir yra didelė vertybė tiek auditoriams, tiek mums, vadovams, todėl sieksime išlaikyti glaudžius ryšius  tiek dvišalio bendradarbiavimo formate, tiek dalyvaudami bendruose tarptautiniuose projektuose“,– sakė Lenkijos AAI pirmininkas Krzysztofas Kwiatkowskis.

Vizito metu taip pat buvo aptartas Lietuvos AAI ekspertinis vertinimas, kurį 2019 m. atliks ekspertų komanda iš Lenkijos AAI ir Jungtinės Karalystės AAI, vadovaujama Europos Audito Rūmų ekspertų.

Valstybės kontrolė palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos AAI, bendradarbiauja įvairiuose tarptautiniuose formatuose, atliekant bendrus tarptautinius auditus.
 

Lietuva, siekdama didinti konkurencingumą bei įgyvendindama ES reikalavimus ir prisidėdama prie bendro ES tikslo iki 2020 m. sumažinti energijos vartojimą 20 proc., 2014–2020 m. laikotarpiu numatė sutaupyti 11,67 teravatvalandžių (toliau – TWh) galutinės energijos. Tai atitinka metinį elektros energijos suvartojimą šalyje.

Vyriausybė yra numačiusi energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, ir, praėjus pusei įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, sutaupyta 3,9 TWh, t. y. 33,7 proc. Auditorių skaičiavimais, Vyriausybei nesiimant papildomų veiksmų, tikslas nebus pasiektas. Tokiu atveju Lietuvai gresia sankcijos – viena iš jų – 0,6 mln. Eur vienkartinė bauda. Ypač svarbu tai, kad ateityje taupymo reikalavimai tik didės, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas“.

„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš svarbiausių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų, kuriuo siekiama turėti tą patį gyvenimo sąlygų lygį, pagaminti prekę ar paslaugą sunaudojant mažiau energijos. Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti, remiantis Eurostatu, yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Audito metu nustatyta, kad taupymo priemonių įgyvendinimas vėluoja pirmiausiai dėl dvejus metus užtrukusios būtinos teisinės aplinkos sukūrimo, o šių priemonių įgyvendinimas iki šiol nėra tinkamai koordinuojamas. Keturios iš septynių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių nebuvo pradėtos vykdyti iki 2016 m. pabaigos. Trys naujos priemonės, turinčios generuoti 48 proc. sutaupymų, buvo patvirtintos ir pradėtos vykdyti likus mažiau nei pusei įgyvendinimo laikotarpio (2017 m. pabaigoje). Pažymėtina, jog, prasidėjus audito procedūroms, pastebimas ryškus priemonių įgyvendinimo postūmis, tačiau būtino spurto dar nėra, todėl išlieka tikslo nepasiekimo rizika.

Auditoriai pastebi, kad, vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 m. nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Aplinkosaugos audito darbo grupė (angl. EUROSAI WGEA) taip pat atlieka auditą – vertina, ar šalys yra pasirengusios įgyvendinti ir laikytis viešojo sektoriaus pastatų energinio naudingumo reikalavimų, įtvirtintų energijos vartojimo ir pastatų energetinio efektyvumo direktyvose. Auditą planuojama baigti ir rezultatus pristatyti iki š. m. spalio mėnesio.

Valstybės kontrolės duomenimis, įgyvendinant priemonę Daugiabučių namų atnaujinimo programa, turinčią generuoti 2,67 TWh energijos sutaupymų (arba beveik 23 proc. visų sutaupymų), iki 2016-12-31 jau buvo sutaupyta 2,1 TWh (arba beveik 18 proc. visų sutaupymų), t. y. daugiausia iš visų energiją taupančių priemonių. Jos įgyvendinimui 2014–2017 m. jau investuota 513 mln. Eur. Daugiabučių namų atnaujinimo fonduose 2017-12-31 buvo likę 87,8 mln. Eur, todėl, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą tikslą atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet, tikėtina, kad šių lėšų nepakaks. Todėl valdant riziką, būtina numatyti atitinkamą lėšų poreikį.

Siekiant, kad energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje numatyti tikslai būtų pasiekti laiku, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į tai, jog reikalinga nuolatinė energijos efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo stebėsena ir efektyviai veiktų esamos ir papildomos priemonės. Tam būtinas visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, veiksminga priežiūros sistema ir parlamentinė kontrolė.

Valstybinio audito ataskaita: Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas
    
Komentarams: Julius Lukošius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius
tel. 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija atliko Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą ir apibendrinimo ataskaitą  pateikė Seimo Audito komitetui.
 
Su audito ataskaita „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2018 metais rezultatai“ galima susipažinti čia. 
 
 
 

Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais, atsižvelgus į valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio teikimą, naujais pavaduotojais paskirti Živilė Simonaitytė, Audrius Misevičius ir Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolės kolektyvas taip pat šiandien atsisveikina su kadencijas baigusiais ir iki šiol valstybės kontrolieriaus pavaduotojų pareigas ėjusiais Nijole Mickuviene, Arūnu Keraminu ir Daiva Bakutiene.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja paskirta Živilė Simonaitytė yra socialinių mokslų daktarė, Valstybės kontrolėje dirba nuo 2008 metų. Šiuo metu yra Valdymo audito departamento direktorė.

Audrius Misevičius, paskirtas valstybės kontrolieriaus pavaduotoju, yra socialinių mokslų daktaras, nuo 2017 m. ėjo Valstybės kontrolės vyriausiojo konsultanto pareigas.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoju paskirtas Mindaugas Macijauskas yra viešojo valdymo magistras, Valstybės kontrolėje dirba nuo 2002 m., iki šiol ėjo Audito plėtros departamento direktoriaus pareigas.

Prezidentė prisiekusiems naujiesiems valstybės kontrolieriaus pavaduotojams palinkėjo stiprinti institucijos ekspertinius gebėjimus, jos nepriklausomumą ir objektyvumą.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus į pareigas 5 metų kadencijai skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas valstybės kontrolieriaus teikimu. Jie gali būti skiriami ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Roberto Dačkaus nuotrauka