Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektų, 726 turto valdytojų. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur. Valstybės NT valdymo politika tradiciškai inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Valstybės NT valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai. Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.

 „Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių –  kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti“, – teigia Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.

Valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT. Auditorių teigimu, dalies šių sprendimų  tikslingumas kelia abejonių – kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai. Iš tikrintų 63 viešųjų įstaigų, asociacijų ir pan., panaudos teise valdančių patalpas, 30 (48 proc.) teikia įvairias mokamas paslaugas. Auditoriai nustatė atvejų, kai valstybės įstaigos tampa viešosios įstaigos dalininkėmis už simbolinį mokestį ir perduoda joms neatlygintinai valdyti neadekvačiai didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

Auditoriai taip pat pažymi, jog kai kurios savivaldybės, prašydamos perimti valstybės NT nuosavybėn, ne visada tinkamai įvertino, ar jo tikrai reikia veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, 32 savivaldybės 2012–2016 m. jų nuosavybėn perduotų 25 proc. valstybės NT objektų nenaudoja, iš jų trečdalis po kelerių buvo parduota arba įtraukta į savivaldybių parduodamo turto sąrašus.
 
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo parengti valstybės NT valdymo gaires: numatyti, kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės funkcijoms atlikti, o kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti; spręsti dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais atsisakymo, o teisės aktuose maksimaliai apriboti galimybę valstybei priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės nekilnojamojo turto valdymas

Komentarams: Živilė Simonaitytė, Valdymo audito departamento direktorė, tel. (8 5) 266 6704, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt

Šiandien Valstybės kontrolėje lankėsi Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių atstovai, kurie dviejų dienų vizito į Lietuvą metu vertina mūsų šalies demokratijos situaciją. Susitikimo su aukščiausiosios audito institucijos atstovais (toliau – AAI) metu svečiai buvo supažindinti su AAI teiktų rekomendacijų įgyvendinimu, delegacijos narius taip pat domino savivaldybių finansine situacija, naujausi teisės aktai, turintys įtakos savivaldybių finansams Lietuvoje, kiti su savivalda susiję klausimai. Taip pat svečiams buvo pristatytos finansinės priežiūros procedūros mūsų šalyje.

Tai jau antrasis Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių atstovų vizitas į Lietuvos AAI. Pirmąjį kartą delegacija lankėsi 2011 m. birželio mėn., domėjosi valstybinio audito Lietuvoje planavimo procesu, vietos valdžios finansavimo modeliu bei savivaldybių biudžetų sudarymo principais.

Europos vietos ir regionų valdžių kongresas yra konsultacinis Europos Tarybos organas, atstovaujantis vietos ir regionų valdžioms. Jame dirba Europos Tarybos valstybių narių vietos ir regionų valdžių atstovai. Pagrindinis Kongreso tikslas - stiprinti vietos ir regionų demokratines struktūras, jų veiksmingumą bei tarpregioninį bendradarbiavimą Europoje.

Aukščiausioji audito institucija antradienį pristatė 2018-ųjų metų veiklos planą ir šiemet planuojamus viešinti auditus. Institucija pasirinko penkias prioritetines veiklos sritis, kurioms šiemet skirs daug dėmesio atlikdama valstybinius auditus, vykdydama atliktų auditų rekomendacijų stebėseną ir inicijuodama viešas diskusijas ir konferencijas. Tai – biudžeto valdysena, švietimas, viešasis valdymas, valstybinės žemės valdymas ir informacinės visuomenės plėtra.
 
„Pernai Valstybės kontrolė gavo apie 140 prašymų atlikti auditus. Visų auditų visuma turi apimti didžiausias šalyje jaučiamas rizikas ir padėti kovoti su esamų problemų priežastimis, o ne pasekmėmis“, – spaudos pusryčiuose teigė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir pridūrė, kad svarbiau yra ne pavienių institucijų auditai, bet sisteminių problemų anuliavimas.

 „Tarp ankstesniais metais pradėtų auditų yra 2018 m. numatomų baigti auditų: viešųjų pirkimų sistema, socialinės paramos sistema, valstybės NT valdymas, viešosios pajamos ir jų valdymas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo sistema ir kt.“, – spaudos pusryčių metu kalbėjo Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį ir į kitas sritis, kuriose vyksta reikšmingų pokyčių, o netinkamas jų valdymas gali turėti neigiamų pasekmių ateityje. Viena jų – asmens duomenų apsauga. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris dar labiau sugriežtina pareigas duomenų apsaugos srityje. Aukščiausioji audito institucija dėmesį atkreipia ir į tokias sritis kaip „Rail Baltica“ projektas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir kova su korupcija.

Valstybės kontrolės veiklos plane nurodomi ir šie 2018 m. planuojami pradėti auditai: statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams; išmanioji mokesčių administravimo sistema; elektroniniai nusikaltimai; socialinės paramos sistema; darbo rinkos šešėlio prevencija ir kontrolė; vartotojų teisių apsauga.

Valstybės kontrolė dėkoja visiems, teikusiems siūlymus 2018 m. veiklos planui. Su Aukščiausiosios audito institucijos 2018 m. veiklos planu galite susipažinti čia.
 

2018 m. Valstybės kontrolės veiklos planas