Valstybės kontrolė kartu su Seimo Audito komitetu penktadienį Seime organizavo konferenciją „Valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymas – ar gebame valdyti išmintingai?“, kurioje, remiantis neseniai Valstybės kontrolės atlikto audito „Valstybės NT valdymas“ rezultatais, diskutuota dėl valstybės NT valdymo gairių, siekiant turėti efektyvų jo valdymą.

„Šiais metais aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas parodė aiškias kryptis, kuriomis privalome judėti: mažinti turto, ypač mažaverčio, kiekį ir jo valdytojų skaičių, turėti aiškų matymą, ką darysime su turimu turtu, atsisakyti ydingos ir kitos šalyse neegzistuojančios valstybės nekilnojamojo turto panaudos“, – konferencijoje sakė valstybės kontrolierius A. Dulkys.

„Turto turi būti tiek, kiek reikia iš tikrųjų, o nereikalingo – atsisakoma. Valstybė neturi vienu metu kelti konfliktuojančių tikslų, kai vienas tikslas – atsikratyti turto, o kitas – kurti įstatymus, kurie neleistų to turto atsisakyti“, – teigė Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Valstybės NT turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur, o jo valdymo politika tradiciškai inertiška – planuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Finansų viceministras Darius Sadeckas konferencijoje pažymėjo, kad Finansų ministerija iki 2020 m. išsikėlė tikslą visą administracinį valstybės NT perimti valdyti centralizuotai, o iki 2021 m. parengti ir priimti bendras ilgalaikio valstybės NT valdymo gaires.

Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė atkreipė dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Ir šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT. Dalies šių sprendimų  tikslingumas kelia abejonių – kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai.

„Rizika daryti neigiamą poveikį konkurencijai keliama tada, kai panauda perduodama subjektams, siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą“, – teigė konkurencijos tarybos narė, pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.

Konferencijoje buvo pažymėta, kad, nesant aiškaus ne pelno sektoriaus reglamentavimo, dažnai sunku pagrįsti tokio turto perdavimo tikslingumą. VšĮ NVO teisės instituto ekspertė Aurelija Olendraitė pranešime „Panaudos teisė ir NVO. Ar žinome, ką remia valstybė?“ pažymėjo, kad šiuo metu susiklosčiusi ydinga praktika, kai valstybės (ir savivaldybių) įstaigos tampa viešosios įstaigos dalininkėms tik tam, kad panaudos teise būtų galima paprasčiau perduoti turtą, kelia rimtų iššūkių tiek atsakingam valstybės išteklių valdymui, tiek NVO sektoriaus, kaip organizuotos pilietinės visuomenės dalies, tvariam vystymuisi.

Po konferencijos atviroje diskusijoje dalyvavo A. Dulkys, I. Šimonytė, D. Sadeckas, J. Šovienė. A. Olendraitė, Laisvosios rinkos prezidentas Žilvinas Šilėnas ir ūkio viceministras Marius Skuodis.

D.G. Barysaitės nuotrauka

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės nekilnojamojo turto valdymas

Skaityti pranešimai:

Šiandien aukščiausiojoje audito institucijoje lankėsi ir su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu bei institucijos darbuotojais susitiko Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius. Susitikime R. Šadžius pristatė 2017 m. EAR veiklos ataskaitą, apžvelgė aktualiausias finansų, energetikos, ir regionų politikos veiklos audito ataskaitas.

Metinėje ataskaitoje dėl 2016 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir dėl Europos plėtros fondų EAR pirmą kartą pateikė sąlyginę, o ne neigiamą nuomonę dėl išlaidų atitikties. Buvo vertintos penkios išlaidų sritys – ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; konkurencingumas augimui ir užimtumui; gamtos ištekliai; Europos vaidmuo pasaulyje ir administravimas.

2017 m. EAR atliko 28 specialiąsias ataskaitas (veiklos auditus) ir ES veiksmų energetikos ir klimato kaitos apžvalgą, 55-ias specialiąsias metines ataskaitas dėl ES agentūrų ir bendrųjų įmonių.

R. Šadžius daug dėmesio skyrė naujiesiems EAR produktams – apžvalgoms (briefing paper), kuriose pateikiamos atitinkamos srities įžvalgos ir principiniai pasiūlymai aktualiais klausimais.

EAR – nepriklausomas ES finansų išorės auditorius, padedantis tobulinti ES finansų valdymą ir veikiantis kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų sergėtojas. Lietuvos aukščiausioji audito institucija glaudžiai bendradarbiauja su EAR ir dalijasi profesinėmis žiniomis.
 
 

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys Seimo Audito komitetui pristatė veiklos ataskaitą, kurioje įvardijami 2017 m. Valstybės kontrolės, atliekančios aukščiausiosios audito institucijos, fiskalinės institucijos bei Europos Sąjungos (ES) investicijų audito institucijos funkcijas, darbai ir veiklos rezultatai.

„Pernai tarp pasirinktų veiklos prioritetų buvo biudžeto valdysena, viešojo sektoriaus įmonių valdymas, švietimas ir vidaus kontrolės sistemos efektyvumas. Savo darbais stengėmės padėti rasti atsakymus, ar esamas biudžeto valdysenos modelis padeda mums priimti teisingus sprendimus. Vykdomoji valdžia atsižvelgė į mūsų siūlymus – numatė biudžeto valdysenos ir strateginio planavimo ateities pokyčius“, – pristatydamas ataskaitą sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Iš viso 2017 m. buvo atlikta 30 auditų (22 veiklos ir 8 finansiniai (teisėtumo)), pateiktos 165 rekomendacijos, atlikta 15-os savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų išorinė peržiūra, Seimo Audito komitetui pateiktos dvi pusmetinės teiktų rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos, įvykdytas tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės finansinis auditas, taip pat koordinuota EUROSAI savivaldybių darbo grupės veikla.

Vykdant ES investicijų audito institucijos funkcijas, atliktas 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos užbaigimo auditas, kurio metu patikrinta 1,4 mlrd. Eur (16 proc.) Europos Komisijai (EK) deklaruotų išlaidų. Vertinant 2014–2020 m. ES fondų investicijas, patikrinta 440 mln. Eur (54 proc.) EK deklaruotų išlaidų, pradėtos vertinti 2017–2018 m. laikotarpio ES investicijos.

2017 m. Valstybės kontrolė organizavo pirmąją kasmetinę tarptautinę valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals 2017“, skirtą plėtoti darnų požiūrį į valstybės ateitį.

„Šį rudenį organizuojame antrąją valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals 2018“. Joje geriausius šalies viešojo valdymo specialistus ir pasaulyje pripažintus šios srities ekspertus, viešojo sektoriaus institucijų vadovus ir darbuotojus kviesime diskutuoti apie piliečių biudžetą, pažvelgti į ES daugiametės finansinės programos perspektyvas po 2020 m., išgirsti sveikatos sistemos siunčiamus signalus ir veikti“, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Suprasdama pareigą būti pavyzdžiu viešajame sektoriuje, aukščiausioji audito institucija (AAI) per porą pastarųjų metų atsisakė poilsinių, nebenuomoja savo patalpų maitinimo paslaugų įmonėms, nesinaudoja kitomis valstybės patalpomis panaudos sąlygomis, bendrą valdomo nekilnojamojo turto plotą sumažino 15 proc., o administracinių patalpų – 26 proc. Automobilių parkas sumažintas 2,5 karto, išlaidos transportui sumažėjo daugiau nei 40 proc., turto išlaikymo išlaidos sumažėjo beveik 14 proc.

2018 m. AAI prioritetinės auditų sritys yra biudžeto valdysena, švietimas, viešasis valdymas ir informacinės visuomenės plėtra.

Valstybės kontrolės 2017 metų veiklos ataskaita

 
Komentarams: Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas, tel. 266 6772, el. p. mindaugas.macijauskas@vkontrole.lt

Europos Sąjungos (ES) paramą gaunančios šalys turi užtikrinti, kad joms skirtos lėšos būtų administruojamos pagal Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus. Reglamentai numato, kad institucijų, administruojančių paramos lėšas, veiksmų ir deklaruotų projektų išlaidų atitiktį nustatytiems reikalavimams vertina valstybės narės paskirta audito institucija. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamentas.

Europos Sąjungos investicijų audito departamentas, atlikęs Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijai įgyvendinti skirtų veiksmų programų, finansuojamų iš Europos regioninės plėtros, Europos socialinio ir Sanglaudos fondų, užbaigimo auditą, pateikė besąlyginę nuomonę. Tokiu būdu sudarydamas sąlygas Europos Komisijai, įvertinus audito ataskaitą, atlikti tolesnius 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio užbaigimo veiksmus ir priimti sprendimą dėl galutinio 300 mln. Eur lėšų likučio išmokėjimo Lietuvai.

„Mūsų auditas – tai, pirma, patvirtinimas Europos Komisijai, kad 2007–2013 m. ES paramos administravimo sistema Lietuvoje atitiko nustatytus reikalavimus. Atliktas didelis darbas, nes buvo atliktos ir įprastos ataskaitinio laikotarpio audito procedūros, ir papildomai patikrinta viso laikotarpio finansinė informacija bei Finansų ministerijos Europos Komisijai teikiamuose veiksmų programų užbaigimo dokumentuose pateiktos informacijos teisėtumas ir teisingumas“, – pažymi Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas.

Valstybės kontrolės duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu šalyje įgyvendinta per 8 tūkst. projektų, Europos Komisijai deklaruota per 8 mlrd. Eur. Iš jų per visą programavimo laikotarpį audito institucija atsitiktinės atrankos būdu patikrino beveik 1,4 mlrd. Eur, o nustatytų netinkamų išlaidų suma sudaro 0,44 proc. visų patikrintų išlaidų. Audito rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje sukurta ES investicijų administravimo sistema iš esmės veikė gerai – netinkamų finansuoti išlaidų suma neviršijo ES teise nustatyto toleruotino klaidų lygio. Atkreiptinas dėmesys, kad ES teisės aktai nesuteikia audito institucijai įgaliojimų auditų metu vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumo.

Europos Sąjungos investicijų audito departamento kaip 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpio audito institucijos darbas baigtas. Galutinį sprendimą dėl oficialaus veiksmų programų užbaigimo priima Europos Komisija. Šiuo metu ES investicijų audito departamentas atlieka 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio metinius finansinius (teisėtumo) auditus.

Valstybinio audito ataskaita: Dėl veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, Europos Komisijai ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotų išlaidų, galutinių išlaidų ataskaitų ir galutinio likučio mokėjimo paraiškų (Galutinė kontrolės ataskaita pagal reglamento (EB) Nr.1083/2006 62 str.)

 
Komentarams: Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas, tel. (8 5) 204 7649, el. p. arunas.siniauskas@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys balandžio 11–13 d. Taline dalyvauja Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) IT darbo grupės susitikime ir seminare „Kontrolės aplinka: e-Estija“, kuriuos organizuoja Estijos aukščiausioji audito institucija (AAI).

A. Dulkys šio vizito metu susitiks su paskirtuoju Estijos generaliniu auditoriumi Janaru Holmu, kadenciją baigiančiu AAI vadovu Alariu Kariu ir Lenkijos AAI pirmininku Krzysztofu Kwiatkowskiu. Trišaliame susitikime vadovai aptars aktualius darbo klausimus, bendradarbiavimo perspektyvas.
 
EUROSAI IT darbo grupės susitikime bus pristatomi grupės atlikti lygiagretieji auditai, planuojami ateities projektai ir diskutuojama aktualiomis šios srities temomis. Seminare „Kontrolės aplinka: e-Estija“ bus pristatoma e. Estijos sėkmės istorija, Estijos valstybinė informacijos ir komunikacijos technologijų infrastruktūra, IT srities valdymo ir pritaikymo viešajam sektoriui gerosios praktikos pavyzdžiai.

EUROSAI IT darbo grupė įkurta 2002 m., nuo 2014 m. jai pirmininkauja Lenkijos AAI.

Latvijos valstybės kontrolierė Elita Krūmina su delegacija balandžio 9–10 d. lankosi Lietuvos aukščiausiojoje audito institucijoje (AAI).

Vizito metu Lietuvos ir Latvijos AAI atstovai diskutuos audito rekomendacijų įgyvendinimo, kibernetinio saugumo, ES investicijų audito ir AAI reputacijos valdymo bei komunikacijos temomis. Susitikime svečiams taip pat bus pristatyti Lietuvos AAI atliktų trijų veiklos auditų: „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“, „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“ ir „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ rezultatai.

Abiejų šalių valstybės kontrolieriai aptars savo institucijų indėlį į tarptautinių valstybinio audito organizacijų EUROSAI ir INTOSAI darbą, bendrą veiklą EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupėje, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuvos AAI, ir „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimą, kurį 2018 m. gegužės mėn. Vilniuje organizuoja Lietuvos AAI.

Lietuvos ir Latvijos AAI palaiko glaudžius profesinius ryšius, nuolat keičiasi patirtimi ir žiniomis, bendradarbiauja įvairiuose tarptautiniuose formatuose bei dalyvauja bendruose tarptautiniuose audituose.

Siekdama pritraukti aukštos kompetencijos ir talentingų darbuotojų, aukščiausioji audito institucija penktadienį jau antrą kartą organizavo novatorišką darbuotojų atradimo renginį (DAR), į kurį sukvietė kandidatus, siuntusius savo gyvenimo aprašymus auditoriaus pareigybei užimti.
 
Renginio metu kandidatams dirbti aukščiausiojoje audito institucijoje buvo pristatyta institucijos veikla, jau dirbantys auditoriai pasakojo apie tipišką auditoriaus darbo dieną, audito procedūras, o kandidatai vykdė komandines užduotis ir neformaliai bendravo su institucijos ir departamentų vadovais. Pasak dalyvių, tai buvo puiki proga pasitikrinti savo motyvaciją, pasigilinti į darbo specifiką ir susipažinti su darbo aplinka.

DAR metu taip pat buvo vertintos pretendentų kompetencijos greitųjų interviu (angl. – speed interview) metodu.

Darbšti, kvalifikuota ir darni komanda yra kiekvienos organizacijos sėkmingos veiklos garantas. Tai suprasdama, Valstybės kontrolė nuolat ieško perspektyvių ir kvalifikuotų, talentingų ir motyvuotų darbuotojų eiti valstybinių auditorių pareigas. Net ir tada, kai konkursai į laisvas pareigybes nėra skelbiami, pretendentai yra laukiami. Daugiau informacijos apie karjeros galimybes aukščiausiojoje audito institucijoje – čia.

Aukščiausioji audito institucija, tęsdama bendradarbiavimo tradicijas, pakvietė bendrai diskusijai savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atstovus, kurių teikiami duomenys yra šiuo metu Valstybės kontrolės atliekamo nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos audito sudėtinė dalis.

Susitikime aukščiausiosios audito institucijos atstovai pristatė minėto  audito strategiją, įžvelgiamus apskaitos trūkumus savivaldybėse, aptarė jų poveikį audito rezultatams ir lūkesčius, kurių tikimasi iš savivaldybių kontrolierių.
 
„Šis mūsų susitikimas organizuojamas bendradarbiavimo vertybės pagrindu. Savivaldos lygmenyje svarbu turėti savarankišką, nepriklausomą auditą, kaip yra ir daugelyje pasaulio šalių. Valstybės mastu auditas turi turėti daug stiprių grandžių, kurios tarpusavyje profesionaliai bendradarbiautų“, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Praėjusių metų audito rezultatai parodė, jog savivaldybės laikėsi joms įstatymu nustatytų skolos, grynojo skolinimosi ir garantijų apribojimų, tačiau ne visos laikėsi reikalavimo mažinti trumpalaikius įsiskolinimus. Valstybės kontrolė nustatė atvejų, kai savivaldybės sudarytus sandorius ne visada vertina turinio viršenybės prieš formą principu, todėl dalies skolinių įsipareigojimų pagal šias sutartis nepateikia ataskaitose ir jų neįvertina skaičiuodamos skolos ir grynojo skolinimosi limitus.

Visų savivaldybių duomenys svarbūs ir šalies finansinėms ataskaitoms, ir valstybės skolai. Pažymima, kad dabartiniai vietos valdžios veiklos rodikliai nerodo neigiamų požymių, tačiau atsakingas savivaldybių finansų valdymas yra svarbus visos šalies fiskalinės drausmės valdysenai.

Aukščiausioji audito institucija, teikdama išvadą Seimui dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio, turi gauti užtikrinimą, kad savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditai yra atlikti tinkamai ir kokybiškai. Savivaldybių kontrolieriai teikia savivaldybių taryboms išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo. Rengiant šią išvadą, būtina užtikrinti, kad finansinio (teisėtumo) audito metu buvo įvertintos visos savivaldybėje nustatytos klaidos ir pažeidimai.
 
Aukščiausiosios audito institucijos atliekamo kasmetinio nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos audito rezultatai visuomenei ir Seimui bus pristatyti spalio mėnesį.

Komentarams: Danguolė Krištopavičienė, Finansinio audito departamento direktoriaus pavaduotoja, tel. (8 5) 266 6759, el. p. danguole.kristopaviciene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolei suteiktas sertifikatas, patvirtinantis, kad institucijos kokybės vadybos sistema įdiegta, ir veikia sėkmingai. Valstybės kontrolės rizikos vertinimu grįstas veiklos valdymas, veiklos ir procesų tikslų bei rodiklių nustatymas ir jų pasiekimo stebėsena atitinka ISO 9001:2015 standarto reikalavimus.

„Norime pasidžiaugti: iki šiol buvo sertifikuojamas tik valstybinis auditas, o dabar – visos trys pagrindinės aukščiausiosios audito institucijos veiklos sritys, įskaitant ES investicijų auditą ir fiskalinės drausmės stebėseną“, – teigė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Kadangi naujausiu ISO 9001 sertifikatu buvo išplėstos ir sertifikuotos visos sritys, dabar užtikrinamas vienodas požiūris į produktų ir paslaugų kokybę bei patvirtinama, kad Valstybės kontrolės kokybės vadybos sistema atitinka tarptautiniu lygiu pripažįstamus standartus, o tai leidžia toliau sėkmingai optimizuoti procesus.

Kokybės vadybos sistema apima visą Valstybės kontrolės veiklą, orientuotą į išorinius ir  į vidinius klientus, veiklos procesus ir išteklius.

Atnaujintu ISO 9001:2015 standartu daug dėmesio skiriama susijusių šalių lūkesčių vertinimui. 2017 m. Valstybės kontrolėje buvo parengta reputacijos valdymo politika, pagal naujus reikalavimus suformuoti aiškūs veiklos procesų tikslai ir rodikliai.

Pirmąjį ISO 9001 sertifikatą Valstybės kontrolė gavo 2015 m.

Komentarams: Mindaugas Macijauskas, Audito plėtros departamento direktorius, tel. (8 5) 266 6772, el. p. mindaugas.macijauskas@vkontrole.lt