Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir nurodė, kad jis yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2018 m. programai ir valdžios sektoriui priklausantiems biudžetams rengti. Kartu su vertinimu fiskalinė institucija pateikė savo įžvalgas ir pastebėjimus dėl ekonominės raidos ir rizikų balanso.

Fiskalinės institucijos ekonomistai pažymi, jog 2017 m. buvo ekonomikos piko metai, tačiau jos raida vidutiniu laikotarpiu lėtai artės prie daugiametės augimo tendencijos. „Tai, kaip projektuojamas Lietuvos ekonomikos judėjimas į priekį, primena bėgiką, kuris 2017 metų spurtą pamažu keičia į bėgimą ristele, – pristatydamas išvadą tvirtina fiskalinės institucijos vyriausiasis specialistas Dmitrij Celov. – Ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas projektuojamas ir kitose Baltijos šalyse, tačiau dėl lėtesnio augimo tempo Lietuvos ekonomikos įveiktas atstumas galimai bus trumpesnis nei kaimyninių šalių.“

Finansų ministerijos projektuojamas ekonomikos augimas yra subalansuotas – jį vienodai stipriai veiks vidaus ir išorės paklausa. Sparčiau įsibėgėti Lietuvos ekonomikai neleidžia darbo rinkoje gilėjantys neigiami demografiniai pokyčiai, apie kuriuos fiskalinė institucija rašė 2017 m. valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo ataskaitoje. Darbo rinką papildančių ir paliekančių dirbančiųjų skirtumas toliau lieka neigiamas, darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, todėl Lietuvos verslui teks toliau efektyvinti ir modernizuoti gamybos procesus.

Vidutiniu laikotarpiu dėl projektuojamo darbuotojų trūkumo ir toliau tikėtinas atlyginimų augimas (vidutiniškai apie 6 proc.). Remiantis „Sodros“ skelbiamais duomenimis, 2017 m. minimalią ir mažesnę nei minimalią mėnesinę algą gaunančių apdraustųjų asmenų mažėjo (nuo 23,6 proc. iki 16,3 proc.) ir daugėjo asmenų (nuo 32,0 proc. iki 40,6 proc.), gaunančių daugiau nei 800 Eur.

Fiskalinė institucija atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą iki šiol vyravusį neigiamą rizikos veiksnių balansą keičia neutralus. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos kelia neapibrėžtumą ES viduje iki 2020 m. Esminių pokyčių Eurosistemos vykdomoje pinigų politikoje bent iki 2018 m. rugsėjo mėn. nematyti. Neapibrėžtumą iš esmės didina procesai ir už ES ribų: JAV prezidento pozicija dėl tarptautinės prekybos, liekanti geopolitinė įtampa rytuose, galimas Kinijos ekonomikos kietojo nusileidimo scenarijus.

Pažymėtina, jog fiskalinės institucijos patvirtintų Finansų ministerijos projekcijų 2017 metams ir faktinių šių rodiklių skirtumų analizė rodo, kad ministerijos rengti ekonominės raidos scenarijai buvo labiausiai tikėtini. „Su optimistiniu scenarijumi mes rizikuotume nesurinkti į biudžetą pajamų, o nesurinkę pajamų nesukauptume pakankamo rezervo juodai dienai, tad turėtume mažinti viešųjų paslaugų finansavimą arba skolintis“, – teigia fiskalinės institucijos vyriausiasis specialistas Dmitrij Celov. Vertinimą, kokią įtaką ekonominės raidos scenarijaus paklaidos daro pagrindinių mokesčių pajamų surinkimui, fiskalinė institucija kartu su pirmą kartą atliekamu Lietuvos stabilumo 2018 m. programos vertinimu pristatys šių metų gegužės mėnesį.

Finansų ministerija kovo 21 d. viešai paskelbė 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Komentarams: Dmitrij Celov, Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas, tel. (8 5) 204 7225, el. p. dmitrij.celov@ifi.lt

Lietuvoje verslą prižiūri 56 institucijos, nuo kurių veiklos efektyvumo priklauso, ar nėra nepagrįstų biurokratinių kliūčių, perteklinių reikalavimų, kurie kuria administracinę ir kitą reguliavimo naštą. Tarp prižiūrimų verslo sričių yra tokių kaip statybų sauga, ne maisto produktų sauga ir vartotojų apsauga, vaistai ir sveikatos priežiūra, darbo sauga ir kt., kurių priežiūra reikalinga, kad būtų apsaugotos piliečių teisės ir užtikrinta saugi aplinka.

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ rodo, kad nuo 2012 m. vykdytas verslo priežiūros institucijų konsolidavimas daugiau buvo orientuotas į priežiūros institucijų skaičiaus mažinimą, o priežiūros veiklos kokybės gerinimas nebuvo prioritetu. Institucijų sumažėjo šešiomis, o planuota gerokai daugiau. Auditoriai pastebi, kad planuojant konsolidavimą nebuvo atlikta kaštų ir naudos analizė. 2015 m. EBPO taip pat pažymėjo, kad rengiant planą nebuvo keliamas principinis klausimas – kokių priežiūros funkcijų reikia valstybei ir kas jas vykdys.

Iš audito rezultatų matyti, kad priežiūros institucijos ir atsakingos ministerijos nevertina vykdomos priežiūros efektyvumo ir naudos visuomenei bei verslui. Iki šiol nėra skaičiuojama, kiek valstybei kainuoja verslo priežiūra. Pagal institucijų pateiktus duomenis apie veiklos dalį, kurią sudaro priežiūra, auditoriai apskaičiavo, kad 2016 m. iš valstybės biudžeto buvo panaudota bent 229 mln. Eur, o 2017 m. – 233 mln. Eur. Pagal pateiktas audito rekomendacijas taikomi veiksmai leistų įvertinti šių kaštų optimalumą ir mažinti naštą verslui. Audito metu nustatyta, kad Vyriausybės ir pusės ministerijų metinėse veiklos ataskaitose iš viso nėra informacijos apie jų sektoriuose vykdomą verslo priežiūrą.

Verslo priežiūros sistemoje yra ir gerųjų praktikų, tačiau, siekiant mažinti priežiūros kaštus, Ūkio ministerijai, priežiūros institucijoms ir ministerijoms, kurių valdymo srityje jos veikia, trūksta efektyvios tarpusavio sąveikos dalijantis informacija apie ūkio subjektus, priežiūros rezultatus, pažangius metodus ir pan. Institucijos teigia bendradarbiaujančios ir koordinuojančios savo veiksmus su kitomis, tačiau tik keletas turėjo ir pateikė tai pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, kad šioje srityje ir EBPO ekspertai Lietuvai siūlė  stiprinti pertvarkos koordinavimo sistemą, veiklos valdymo ir poveikio duomenų rinkimą, tačiau rekomendacijos neįgyvendintos.

„Valstybės priežiūros institucijoms trūksta bendro požiūrio užtikrinant reglamentuotų teisių ir interesų apsaugą, nes ne visų institucijų priežiūra pagrįsta ūkio subjektų veiklos rizikos vertinimu, kuris padėtų pasirinkti, kada verslą tikrinti, o kada užtenka konsultuoti ar taikyti kitas prevencines priemones. Tai sumažintų perteklinių reikalavimų ir perteklinės biurokratijos kliūtis verslui“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.
 
Aukščiausioji audito institucija rekomenduoja: valstybės mastu įvertinti ūkines veiklas – ką turi prižiūrėti valstybės institucijos ar savivalda, o ką galima palikti savikontrolei ir taip sumažinti priežiūros kaštus, bet neprasti kokybės; kasmet vertinti verslo priežiūros būklę ir už ją atsiskaityti Seimui; imtis kitų priežiūros institucijų veiklos tobulinimo priemonių (rizikos vertinimu pagrįsta veikla; tarpusavio bendradarbiavimas; teisės aktų, reguliuojančių ūkio subjektų veiklą, vertinimas; darbuotojų etikos, nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimai).

Valstybinio audito ataskaita: Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi

 
Komentarams: Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius, tel. (8 5) 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt 

Teisinis reguliavimas turi būti kokybiškas, nes tvarkomi visuomeniniai santykiai, užtikrinamas tinkamas valstybinių funkcijų vykdymas, sudaromos sąlygos visuomenės ir valstybės efektyviam vystymuisi. Teisinio reguliavimo aiškumas, racionalumas ir veiksmingumas priklauso nuo jo kūrimo arba kitaip – teisėkūros – proceso ir jo kokybės. Šiuo metu fragmentiškai ir nekokybiškai atliekamos teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatai nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą ir efektyvumą, o tai neleidžia laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, rodo atliktas Valstybės kontrolės auditas „Teisėkūros procesas“.

Auditas taip pat parodė, kad veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo iki šiol nėra, o neretai pastebima, kad tik priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės. Nepaisant egzistuojančios formaliosios teisėkūros sistemos, jos realizavimas nėra efektyvus.

Nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei bendrai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms.

Teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų. Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų. Pavyzdžiui, Estijoje skubos tvarka priimama apie 10 proc. įstatymų.

„Mūsų atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje populiari praktika priimti teisės aktus skubos ir ypatingos skubos tvarka, kas turi būti daroma tik išskirtinais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Ši praktika neleidžia Seimo nariams aptarti visų susijusių rizikų ir įvertinti galimo reguliavimo poveikio“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Valstybės kontrolės duomenimis, beveik 70 proc. siūlymų svarstyti įstatymų projektus skubos ir ypatingos skubos tvarka buvo pateikta motyvuojant, kad Lietuva vėluoja perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Parengti ir priimti įstatymus, kuriais perkeliamos direktyvų nuostatos, Lietuvai kaip ir kitoms ES valstybėms narėms paprastai nustatomas 2 metų terminas. Be to, Lietuva į nacionalinę teisę vėlavo perkelti 54 proc. ES direktyvų, kurių perkėlimo terminas suėjo 2014–2017 m. I pusm.

Audito metu taip pat buvo nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo. Visuomenės įsitraukimas svarbus, nes tik tokiu atveju sukuriamos sąlygos įvertinti jos lūkesčius. Aukščiausiosios audito institucijos duomenimis, net 11-ai iš 14-os ministerijų trūksta informacijos apie galimus konsultavimosi su visuomene būdus ir jų taikymą. Nepakankamai konsultuojantis rengiant įstatymų projektus, konsultacijos persikelia į Seimą – dėl to ilgėja įstatymų projektų leidybos procesas ir didėja Seimo komitetų darbo krūvis.

Po atlikto audito „Teisėkūros procesas“ Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei pertvarkyti poveikio vertinimo ir teisinio reguliavimo stebėsenos sistemas, nustatyti konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką. Siekiant sudaryti sąlygas tobulinti teisėkūros procesą, Vyriausybei taip pat nurodoma užtikrinti duomenų, susijusių su teisėkūros procesu, dokumentavimą, kaupimą ir sisteminimą.

Valstybinio audito ataskaita: Teisėkūros procesas

 
Komentarams: Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė, tel. 266 6704, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, dalyvaujantis 49-ajame Europos aukščiausiųjų audito institucijų (EUROSAI) organizacijos Valdymo tarybos susitikime Gdanske, pristatė EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės veiklą, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuvos AAI.

„Bendra Savivaldybių audito darbo grupės veikla yra dar vienas įrodymas, kad sistemingas viešojo sektoriaus vertinimas gali padėti nustatyti viešojo sektoriaus problemas, jų priežastis ir kartu ieškoti jų sprendimo būdų“, – sakė A. Dulkys. Savo pranešime valstybės kontrolierius taip pat pažymėjo, kad bendras ir aiškus tikslas padeda kurti tiltus tarp skirtingų kalbų, tautų ir aukščiausiųjų audito institucijų.

EUROSAI savivaldybių audito darbo grupė įkurta 2016 m. birželį, jai priklauso 27 šalys. Lietuvos AAI – šios grupės iniciatorė – yra prisiėmusi atsakomybę pirmininkauti grupei, koordinuoti jos veiklą ir komunikaciją. Darbo grupės veikla siekiama tobulinti savivaldos audito sistemą ir audito procesą taip, kad rezultatai atneštų teigiamų pokyčių savivaldos gyventojams.

Viešojo sektoriaus auditus atliekanti aukščiausioji audito institucija atveria 2016–2018 metais baigtų finansinių (teisėtumo) auditų metu teiktų rekomendacijų ir jų įgyvendinimo duomenis. Tai suteikia galimybę matyti, kaip institucijos laikosi auditų metu teiktų rekomendacijų, ar vykdo parengtus jų įgyvendinimo priemonių planus, ar tai atlieka laiku.

Šiuo metu svetainėje galima rasti ir atsisiųsti visų 2014–2018 metais baigtų veiklos auditų ir 2016–2018 metais baigtų finansinių (teisėtumo) auditų metu teiktų rekomendacijų ir jų įgyvendinimo informaciją (įgyvendinimo rezultatai ir būklė). Taip pat galima išsirinkti tam tikram sektoriui ar konkrečiai institucijai teiktas rekomendacijas.

Seimo Audito komitetui nuo 2016 metų pradėta teikti ir viešai skelbti rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos informaciją ir apibendrintus duomenis – tai buvo pirmasis žingsnis siekiant duomenų atvėrimo. 2016 metų gruodį buvo atverti veiklos auditų metu institucijoms pateiktų rekomendacijų duomenys.

Aukščiausiosios  audito institucijos svetainėje pateikiama metinio veiklos plano įgyvendinimo būklė (parodanti aktualią auditų ir kitų pagrindinių darbų atlikimo pažangą) ir nuolatos atnaujinami audito rekomendacijų įgyvendinimo duomenys.
 
Tinkamai įgyvendintos rekomendacijos yra viena pagrindinių priemonių, kuriomis aukščiausioji audito institucija gali daryti realų teigiamą poveikį viešojo sektoriaus valdymui, o viešumas yra viena labai svarbių priemonių, galinčių paskatinti šio sektoriaus institucijas veikti efektyviau ir noriau taisyti trūkumus.

Visą informaciją apie tai, kaip viešasis sektorius įgyvendina auditų metu pateiktas rekomendacijas, galima rasti čia.
 

Komentarams: Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, tel. 2 66 6707, el. p. gediminas.svetkauskas@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys kovo 13–15 dienomis dalyvauja 49-ajame Europos aukščiausiųjų audito institucijų (EUROSAI) organizacijos Valdymo tarybos susitikime Gdanske, kurį organizuoja Lenkijos aukščiausioji audito institucija (AAI).

Susitikime A. Dulkys pristatys Savivaldybių audito darbo grupės veiklą, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuvos AAI, ir kartu su kitų AAI vadovais aptars EUROSAI 2017-2023 strateginį veiklos planą.

Šiuo laikotarpiu Lietuvos AAI kartu su Vokietijos ir Prancūzijos AAI vykdys projektą „Inovacijos EUROSAI“, kurio tikslas – nustatyti inovacijas EUROSAI audito bendruomenėje, jas skleisti ir skatinti jų taikymą AAI veikloje.

EUROSAI Valdymo tarybai šiuo metu pirmininkauja Turkijos AAI.
 

Aukščiausiosios audito institucijos Seimo Audito komitetui pateiktoje audito rekomendacijų ataskaitoje nurodoma, kad audito subjektai ėmėsi veiksmų priemonėms įgyvendinti, tačiau vis dar vėluojama įgyvendinti 24 proc. sutartais terminais neįgyvendintų rekomendacijų. Jos yra aktualios, siekiant viešojo valdymo sisteminių pokyčių. Paskelbtoje ataskaitoje nurodyti 2015–2017 m. teiktų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatai. Šiuo laikotarpiu aukščiausioji audito institucija atliko 129 viešojo sektoriaus auditus ir ataskaitose pateikė 795 rekomendacijas.

Valstybės kontrolės pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad labiausiai vėluojama įgyvendinti auditų rekomendacijas valstybės ūkio ir rinkos kontrolės, teisingumo, valstybės turto ir finansų valdymo srityse, o daugiausia rekomendacijų sutartu laiku įgyvendinta žemės ūkio, aplinkos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo srityse.

„Vėluojama įgyvendinti su valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų sistemos pertvarka, kibernetinio saugumo ir el. informacijos saugos strategine sritimi susijusias svarbias rekomendacijas“, – sako Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas. Tarp vėluojamų įgyvendinti rekomendacijų Valstybės kontrolė taip pat išskiria ir valstybinės žemės nuomos naudingumo užtikrinimo, visapusės pagalbos su savižudybės rizika susijusiems asmenims ir kitas rekomendacijas.

Aukščiausioji audito institucija kiekvieną kartą atlikdama auditus pateikia rekomendacijas atitinkamiems subjektams: nurodo, ką reiktų keisti, kad netinkamos veiklos atvejai viešajame sektoriuje būtų ištaisyti ir nepasikartotų.
 
Valstybės kontrolė pažymi, kad auditų rekomendacijoms įgyvendinti reikalingi ir teisės aktų pokyčiai. Seimui pateikta svarstyti 13 įstatymų projektų, kuriais siūloma spręsti audito metu nustatytas problemas – vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos tobulinimo, korupcijos prevencijos ir rizikų nustatymo, valstybinės žemės disponavimo, žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje, valstybės informacinių išteklių valdymo, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir kt.

Teikdama valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą aukščiausioji audito institucija siekia skatinti audituotus subjektus ir kitas suinteresuotas šalis laiku įgyvendinti rekomendacijas. Šios ataskaitos – tai parlamentinės kontrolės priemonė, kuria prisidedama prie rekomendacijų įgyvendinimo.

Siekiant didesnio duomenų prieinamumo, nuo kovo mėn. Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira tapo informacija ir apie finansinių (teisėtumo) audito rekomendacijų įgyvendinimą. Visą informaciją galite rasti čia.
 
Valstybės kontrolė audito rekomendacijų ataskaitą Seimui teikia du kartus per metus.

Valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

 
Komentarams: Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas, tel. 266 6772, el. p. mindaugas.macijauskas@vkontrole.lt 

Valstybės kontrolės organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje (2018 m. kovo 2 d.) pristatytos Lietuvos ilgojo laikotarpio išlaidų pensijoms projekcijos, aptartos pensijų sistemos modeliavimo ir ilgojo laikotarpio projekcijų rengimo praktika ir problematika. Taip pat aptartas Belgijos komisijos parengtas finansinį ir socialinį tvarumą turintis užtikrinti Belgijos I pakopos pensijų sistemos modelis 2020–2040 metams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento vyr. specialistė Vidija Paštukienė pristatė naujausias ilgojo laikotarpio išlaidų pensijoms projekcijas, kurios šių metų vasarą kartu su kitų Europos Sąjungos šalių projekcijomis bus publikuojamos Europos Komisijos rengiamoje 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitoje. Taip pat buvo pristatytas ministerijos taikomas Lietuvos socialinės apsaugos pensijų sistemos prognozavimo modelis LSIM. Juo remiantis rengiami skirtingi Lietuvos vidutinio ir ilgojo laikotarpio išlaidų pensijoms ir pajamų pakeitimo normos projekcijų scenarijai, vertinami pakeitimų efektai.

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyr. specialistas dr. Dmitrij Celov pristatė Belgijos komisijos pensijų sistemos 2020–2040 m. siūlymą. Belgijos Vyriausybė 2013 m. įsteigė komisiją iš 12 skirtingų ideologinių mokyklų ir sričių ekspertų (ekonomistų, teisininkų, sociologų ir aktuarų). Komisijos darbo tikslas buvo sugalvoti ir pateikti išsamų naujos pensijų sistemos modelį, kuris turėtų užtikrintų šalies socialinį bei ekonominį tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Pensijų reformos modelis, paremtas taškų sistema, buvo pateiktas 2017 m. vasario mėn.

Diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Valstybės socialinio draudimo fondo ir komercinių bankų atstovai.

Valstybės kontrolėje nuo 2015 m. įkurtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas atlieka nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, stebi ir informuoja apie fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi. Vienas iš Lietuvoje galiojančių fiskalinės drausmės taisyklių tikslų yra užtikrinti šalies ilgalaikį fiskalinį tvarumą, kuriam didelę įtaką daro pensijų sistemos tvarumas. 2017 m. birželio mėn. fiskalinė institucija paskelbė Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą 2017–2047 m., kuriame pateikė ir socialinio modelio sudėtyje priimtų pensijų sistemos pakeitimų vertinimą.
 

Papildoma informacija: Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, tel. (8 5) 266 6741, el. p. asta.kuniyoshi@ifi.lt