Seimo valdyba pritarė dar 5 proc. sumažinti didžiausią leistiną Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių skaičių.  Valstybės kontrolė nuosekliai mažina didžiausią leistiną pareigybių skaičių  - pastaraisiais metais toks Seimo valdybos sprendimas jau trečiasis.

„Dažnai teikiame rekomendacijas efektyvinti viešojo sektoriaus valdyseną, optimizuoti kaštus duodant visuomenei būtiną naudą, liekninti struktūras, atsisakyti nebūdingų ir nebūtinų funkcijų. Tai patarimai, kuriuos esame išbandę patys ir kurie iš tiesų pasiteisino. Siekiame būti pavyzdžiu viešajam sektoriui – nuo 2015 m. aukščiausiojoje audito institucijoje sumažinome darbuotojų skaičių ir turimų administracinių patalpų plotą, pertvarkėme struktūrą mažindami vadovų ir padalinių skaičių“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Taip optimizavusi savo veiklą, nuo 2015 m. spalio mėn. aukščiausioji audito institucija didžiausią leistiną pareigybių skaičių sumažina jau 60 pareigybių (t. y. 15 proc.). Lieknėjimo efektą iliustruoja ir šie skaičiai – pastaraisiais metais automobilių parkas sumažintas 2,5 karto, išlaidos transportui sumažėjo daugiau nei 40 proc., turto išlaikymo išlaidos sumažėjo beveik 14 proc. Tuo tarpu audito klientų vertinamas valstybinio audito kokybės balas liko stabiliai aukštas – 8,6, o auditorių etiškas bendravimas ir bendradarbiavimas įvertintas net 9,5 balo.

Valstybės kontrolė tuo pat metu įgyvendina tris savarankiškas didelės apimties ir kompleksiškas funkcijas: yra ir aukščiausioji valstybinio audito, ir biudžeto politikos kontrolės, ir Europos Sąjungos investicijų audito institucija.

Lietuvos aukščiausiojoje audito institucijoje gegužės 24–25 d. vyksta „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimas. Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų atstovai, stebėsenos grupės nariai, diskutuoja apie projekto pažangą, rizikas, būsimas veiklas, aptaria planuojamą bendrą projekto auditą.

„Rail Baltica“ projekto, turinčio strateginę reikšmę ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai, svarba įpareigoja audito institucijas užtikrinti įgyvendinimo proceso skaidrumą, – sveikindamas stebėsenos grupės narius sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. – Auditoriams tai neįkainojama patirtis ir galimybė susitelkti bendram tikslui, pasidalyti žiniomis, kartu įgyti tarptautinio audito praktikos.“    

Susitikime dalyvauja ir Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos ekspertai, o Europos Audito Rūmų (EAR) atstovas Guido Fara dalysis šių rūmų patirtimi atliekant stambių geležinkelio infrastruktūros projektų auditus. Pranešimą apie bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ vaidmenį, projekto pažangą, rizikų valdymą ir iššūkius skaitys šios įmonės valdybos narys ir finansų direktorius Ignas Degutis.  

Susitikime bus atnaujintas ir suderintas Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų 2018–2019 m. veiksmų planas prie susitarimo memorandumo, skirto šio projekto stebėsenai. Susitarimo memorandumą dėl projekto stebėsenos Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausiosios audito institucijos pasirašė 2016 m. spalio 20 d. Bratislavoje. Reguliarūs „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimai vyksta nuo 2016 m.

„Rail Baltica — svarbiausias ir didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Bendra investicijų į projektą suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apie 5,788 mlrd. Eur.

Komentarams: Julius Lukošius, Ekonomikos audito departamento direktorius, tel. 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt

Šiandien aukščiausiojoje audito institucijoje (AAI) su pažintiniu vizitu lankosi Azerbaidžano valstybės tarnybos atstovų delegacija. Jos vizito gegužės 21–25 d. Lietuvoje tikslas – susipažinti su Lietuvos viešojo administravimo sistema, valstybės tarnyba ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema.

Susitikime Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūra Ivonaitytė pristatė atlikto valstybinio audito „Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijose“ rezultatus, Personalo skyriaus vedėja Danguolė Subačienė  supažindino su institucijos žmogiškųjų išteklių valdymo politika: kasmetinio darbuotojų vertinimo ir mokymų organizavimu, karjeros valdymu, atrankos procesais, organizacine kultūra ir vidine komunikacija, jos efektyvumo reikšme įgyvendinant pokyčius. Audito plėtros departamento Strateginio planavimo ir analizės skyriaus patarėja Daina Šatkutė-Vinskienė svečiams papasakojo apie strateginio planavimo ir stebėsenos sistemą.

Šis vizitas Lietuvoje organizuojamas įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Dvynių projektą „Parama tolesnei valstybės tarnybos sistemos reformai Azerbaidžane“. Projektas skirtas valstybės tarnybos pareigybių grupavimui, atrankos proceso ir veiklos vertinimo procedūrų tobulinimui.

Aukščiausioji audito institucija ir Seimo Audito komitetas šiandien LR Seime surengė konferenciją ,,Viešieji pirkimai. Gerosios ES patirtys ir jų taikymas Lietuvoje“.

Konferencijos dalyvius pasveikino valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, Valstybės kontrolės atlikto audito „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“ rezultatus pristatė Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

„Siekdami efektyvių viešųjų pirkimų, turime ne didinti formalių procedūrų skaičių, o stiprinti perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės procedūras, kurios leistų pirkimus atlikti efektyviai.  Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, jog griežtas reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į rezultatą“, – savo pranešime pabrėžė Julius Lukošius.

Pranešimus konferencijoje taip pat skaitė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato G3 skyriaus „Viešųjų pirkimų teisės aktai ir vykdymas“ vadovas Alvydas Stančikas, ūkio viceministras Gediminas Miškinis,  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Konferencijos metu taip pat buvo akcentuota viešųjų pirkimų centralizavimo svarba, kuri leistų didinti administravimo efektyvumą, specializuoti ir profesionalizuoti viešųjų pirkimų specialistus, sutelkti ekspertines žinias ir taip sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių.

Valstybės kontrolė pastebi, kad Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems viešiesiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų šių pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimų detalų teisinį reglamentavimą. Auditorių duomenimis, 2016 m. įvykdyta 810 tūkst. pirkimų, iš jų mažos vertės pirkimai sudaro 99 proc. (arba 801 tūkst. pirkimų), o  supaprastinti ir tarptautiniai  – 1 proc. (arba 9 tūkst. pirkimų).

Pranešimas: „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“
Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius

Komentarams: Julius Lukošius, Ekonomikos audito departamento direktorius, tel. 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt

Olgos Posaškovos nuotr.

Šiandien aukščiausiojoje audito institucijoje lankėsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai. TVF atstovai gegužės 9–21 d. kasmetinės konsultacinės misijos Lietuvoje metu vertina ekonominę padėtį ir vystymosi tendencijas, aptaria fiskalinės politikos, mokesčių, socialinės apsaugos, valstybės biudžeto planavimo ir įgyvendinimo klausimus.

Susitikime su aukščiausiosios audito institucijos atstovais buvo aptartas Fiskalinių taisyklių taikymas dabar ir ateityje. Susitikime diskutuota dėl šių taisyklių reformos ir netinkamo viešųjų lėšų panaudojimo: aptartos esamos problemos ir Europos Sąjungos lėšų vertinimas.

Tarptautinio valiutos fondo narė Lietuva yra nuo 1992 m. Kasmet šio fondo atstovai lankosi mūsų šalyje ir teikia rekomendacijas dėl finansinio ir ekonominio stabilumo, kaip jį pasiekti ir išlaikyti. Fondo atstovai susitiks su Lietuvos banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos, ministerijų, kitų valstybės institucijų atstovais.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys gegužės 14–16 dienomis Sofijoje (Bulgarija) dalyvauja tarptautinėje konferencijoje „Aukščiausiųjų audito institucijų vaidmuo skatinant atskaitingumą, skaidrumą bei sąžiningumą viešajame sektoriuje“, kurią organizuoja šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Bulgarijos aukščiausioji audito institucija (AAI).

Konferencijoje vyks diskusijų forumas „AAI – geros valdysenos pavyzdys“, pranešimus skaitys aukšti Bulgarijos pareigūnai, Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininkas kalbės apie skaidrumo, atskaitingumo ir sąžiningumo viešajame sektoriuje svarbą.

Konferencijos dalyviai dalysis patirtimi ir diskutuos institucinio nepriklausomumo, vertybėmis grįsto audito, administracinių gebėjimų modernizavimo bei komunikacijos su suinteresuotomis šalimis ir piliečių pasitikėjimo didinimo temomis.
 
Šioje konferencijoje A. Dulkys aptars ir 2019 metų Lietuvos AAI ekspertinį vertinimą su jį atliksiančiais EAR ir Lenkijos AAI.

Š. m. lapkričio 28 d. aukščiausioji audito institucija organizuoja antrąją valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals 2018“, kurios šūkis – IŠGIRSKIME. VEIKIME.

Šių metų konferencijos dalyviai bus kviečiami išgirsti du pagrindinius signalus: ar įmanoma sudaryti piliečių biudžetą, suprantamą kiekvienam šalies gyventojui ir kaip užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę.

Diskutuoti apie piliečių biudžetą, pažvelgti į ES daugiametės finansinės programos perspektyvas po 2020 m., dalytis tvariai šalies plėtrai įtvirtinti reikalingomis iniciatyvomis, IŠGIRSTI sveikatos sistemos siunčiamus signalus ir, svarbiausia, VEIKTI bus kviečiami geriausi šalies viešojo valdymo specialistai ir pasaulyje pripažinti šios srities ekspertai, viešojo sektoriaus institucijų vadovai, verslo ir akademinės visuomenės lyderiai bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir „Bruegel“ tyrimų instituto atstovai.

Tarptautinėje viešojo sektoriaus konferencijoje „Signals 2018“ tikimasi sulaukti iki 500 dalyvių. Pirmojoje tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2017“ buvo diskutuojama valstybės biudžeto valdysenos ir švietimo bei bendrojo ugdymo temomis.

Viešųjų pirkimų sistemos teisinis reglamentavimas ir pirkimus planuojančių ir atliekančių darbuotojų gebėjimai ne visada sudaro sąlygas viešiesiems pirkimams efektyviai funkcionuoti, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“. Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė 2016 m. siekė 4,6 mlrd. Eur, tai sudaro apie 12 proc. BVP. Auditorių skaičiavimais, sistemos funkcionavimo sąnaudos sudaro apie 101 mln. Eur per metus.

„Efektyvus viešųjų pirkimų vykdymas turi užtikrinti ne tik racionalų lėšų panaudojimą, bet ir skatinti ekonomiką, mažinti socialinę atskirtį, remti ekologiją, inovacijas ir taip prisidėti prie valstybės tvarumo didinimo“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Griežtas reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į rezultatą, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. Perkančiosioms organizacijoms sudėtinga laiku įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų.

Valstybės kontrolė pastebi, kad Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems viešiesiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų šių pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimų detalų teisinį reglamentavimą. Auditorių duomenimis, 2016 m. įvykdyta 810 tūkst. pirkimų, iš jų mažos vertės pirkimai sudaro 99 proc. (arba 801 tūkst. pirkimų), o  supaprastinti ir tarptautiniai  – 1 proc. (arba 9 tūkst. pirkimų).

„Siekdami efektyvių viešųjų pirkimų, turime ne didinti formalių procedūrų skaičių, o stiprinti perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės procedūras, kurios leistų pirkimus atlikti efektyviai“, – teigia Julius Lukošius.

Viešųjų pirkimų sistemos efektyviam funkcionavimui didelę įtaką daro ir pirkimus planuojančių ir atliekančių darbuotojų gebėjimai. Viešųjų pirkimų specialistams būtina turėti reikiamų įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Audito metu nustatyta, kad perkančiosioms organizacijoms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus.

Auditorių teigimu, perkančiųjų organizacijų, kurios kasmet atlieka bent po vieną pirkimą, yra apie 4 tūkst. Valstybės kontrolės skaičiavimais, daugiau kaip 150 viešųjų pirkimų, perkant už 1000 Eur, per metus įvykdančios perkančiosios organizacijos patiria tris kartus mažiau sąnaudų, nei įvykdančios iki 150 viešųjų pirkimų (jų 2016 m. buvo 2200). Viešųjų pirkimų didesnis centralizavimas leistų didinti administravimo efektyvumą, specializuoti ir profesionalizuoti viešųjų pirkimų specialistus, sutelkti ekspertines žinias ir taip sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių.

Valstybės kontrolė viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo auditu rekomenduoja Vyriausybei, Ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai tobulinti viešųjų pirkimų strateginį planavimą: nustatyti viešųjų pirkimų politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir rodiklius, priimti sprendimus dėl supaprastintų ir mažos vertės viešųjų pirkimų reglamentavimo supaprastinimo, pirkimų centralizavimo ir perkančiųjų organizacijų specialistų kvalifikacijos.

Audito metu, siekiant identifikuoti pagrindines rizikas, susijusias su viešaisiais pirkimais, buvo bendradarbiauta su viešųjų pirkimų politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis, Konkurencijos taryba, teisėsaugos institucijomis, perkančiosiomis organizacijomis, ES investicijų fondus administruojančiomis institucijomis, verslo asociacijomis, Lietuvos advokatūros atstovais, Nacionaline teismų administracija ir kitais. Susitikimų metu buvo aptariamos ir analizuojamos pagrindinės viešųjų pirkimų problemos, susipažinta su siūlomais jų sprendimų būdais.

Šio audito rezultatus Valstybės kontrolė pristatys Seime kartu su Seimo Audito komitetu ir Europos informacijos biuru gegužės 18 d. organizuojamoje konferencijoje  „Viešieji pirkimai. Gerosios ES patirtys ir jų taikymas Lietuvoje“.

Valstybinio audito ataskaita: Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas

Komentarams: Julius Lukošius, Ekonomikos audito departamento direktorius, tel. 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė kaip nepriklausoma fiskalinė institucija pirmą kartą atliko Lietuvos stabilumo 2018 m. programos vertinimą, kurio tikslai: pateikti nepriklausomą nuomonę dėl 2017 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir skolos, įvertinti Lietuvos stabilumo 2018 m. programoje numatomo 2018 m. valdžios sektoriaus perviršio pagrįstumą ir  2018 m. fiskalinės politikos kryptį.

Praėjusiais metais valdžios sektoriaus perviršis sudarė 221,2 mln. Eur, arba 0,5 proc. BVP. Fiskalinė institucija pažymi, kad 2017 m. valdžios sektoriaus perviršį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai ir apskaitos principai (t. y. išlaidos ginkluotei kaupiamuoju principu 110 mln. Eur mažesnės).

„Valstybės finansų padėtis kaupiamuoju principu yra pateikiama tiksliau, nes įvykiai finansiniuose rodikliuose yra parodomi tada, kai jie įvyksta, o ne tada, kai iš arba į sąskaitą įplaukia pinigai. Dabar džiaugiamės perviršiais, tačiau ateityje išlaidos ginkluotei turės priešingą efektą – išlaidos kaupiamuoju principu bus didesnės nei pinigų principu, todėl planuojant maksimalias išlaidų ribas vidutiniu laikotarpiu būtina atsižvelgti į šį neapibrėžtumą“, – teigia fiskalinės institucijos vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Spartus 2017 m. ekonomikos augimas teigiamai veikia valdžios sektoriaus skolos dinamiką: 2017 m. pabaigoje ji sudarė 16,6 mlrd. Eur, arba 39,7 proc. BVP, ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,4 proc. BVP.
Fiskalinė institucija 2017 m. spalio mėn., vertindama 2018 m. valdžios sektoriui priskiriamus biudžetų projektus, pateikė nuomonę, kad jo perviršis sudarys 0,5 proc. BVP. Įvertinusi 2017 m. pagrindinių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų planų neįvykdymą ir 2018 m. I ketv. vykdymo tendencijas, fiskalinė institucija sumažino 2018 m. valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų pajamų projekcijas, atsižvelgė į 2018 m. patvirtintus savivaldybių biudžetus ir sprendimus, darysiančius įtaką didesnėms išlaidoms. Įvertinus šiuos veiksnius, 2018 m. numatomas valdžios sektoriaus perviršis mažinamas iki 0,2 proc. BVP.
 
Remiantis fiskalinės institucijos vertinimu, 2018 m. mažėja struktūrinis pirminis valdžios sektoriaus perviršis, todėl Lietuvos fiskalinė politika nekeičia vyraujančios prociklinės krypties. Tai reiškia, kad gerais laikais nebuvo ir nėra formuojama fiskalinė erdvė tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį skatinimą, o ne prociklinį konsolidavimą.

Kartu su Lietuvos stabilumo 2018 m. programos vertinimu fiskalinė institucija pateikė 2012–2017 metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais patvirtintų pagrindinių mokesčių – gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir akcizų – planų paklaidų vertinimą. Jo tikslas – atskleisti, kurią dalį mokesčio plano paklaidos lėmė netikėta ekonomikos raida. Analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai pusę gyventojų pajamų mokesčio plano absoliučiosios paklaidos lėmė geresni nei projektuota darbo rinkos rodikliai, pelno mokesčio – 12,9 proc. absoliučiosios paklaidos lėmė geresnis arba lėtesnis ekonomikos augimas, pridėtinės vertės mokesčio – 20,8 proc. absoliučiosios paklaidos lėmė galutinio vartojimo išlaidų projekcijos paklaida.

Ataskaita Lietuvos stabilumo 2018 metų programos vertinimas

Vertinimo ataskaita Pagrindinių mokesčių planų paklaidos

Komentarams: Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, tel. (8 5) 204 7646, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

Šių metų gegužės 8 d. aukščiausioji audito institucija jau antrą kartą organizuoja AUDITO EGZAMINĄ, kurį gali laikyti visi, norintys pasitikrinti savo žinias apie auditą ir auditoriaus profesiją.
 
Egzaminas vyks internetu, tačiau registruotis iš anksto nereikia - nuoroda į egzaminą bus paskelbta čia ir Valstybės kontrolės Facebook paskyroje bei bus aktyvi gegužės 8 d. nuo 10.00 val. iki 16.00 val.

Teisingi atsakymai bus paskelbti gegužės 9 d. ir išsiųsti kiekvienam dalyviui nurodytu el. pašto adresu.

Norint pasiekti geriausią rezultatą reikia ne tik teisingai atsakyti į visus klausimus, bet ir padaryti tai greičiau už kitus. Nugalėtojo laukia specialus prizas, tad kviečiame dalyvauti ir linkime visiems sėkmės!
 
 

Nuoroda bus aktyvi gegužės 8 d. 10.00 val.