Šiandien vyksta Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – organizuojama kasmetinė tarptautinė valstybės tvarios plėtros konferencija „Signals 2018“. Šių metu signalai:
2021–2027 m. Europos sąjungos (ES) biudžetas ir sveikatos priežiūros kokybė. Konferencijoje AAI  atstovai kartu su geriausiais šalies ir užsienio savo sričių profesionalais diskutuos apie svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria viešasis sektorius ir kuriuos būtina spręsti nedelsiant.

Konferencijoje bus keliami šie klausimai: ar įmanoma sudaryti valstybės biudžetą, suprantamą kiekvienam piliečiui; kokios derybų dėl daugiametės finansinės programos baigties tikėtis, besikeičiančioje globalioje aplinkoje; ko reikia, kad sveikatos priežiūra būtų kokybiška: saugi, veiksminga, prieinama ir orientuota į pacientą?

Pranešimus skaitys: Edwin Lau (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) tema „Biudžeto sudarymas piliečiams“; dr. Zsolt Darvas (Bruegel) „Kaip pertvarkyti ES biudžetą?“; prof. dr. Werner Leodolter (Štirijos ligoninių organizacija ir Graco universitetas) „Skaitmeninė transformacija ir kintantis pasitikėjimas sveikatos priežiūra“; Agnes Couffinhal (EBPO) „Investicijos į kokybę siekiant sumažinti neracionalų lėšų panaudojimą: Lietuvos perspektyvos“; prof. Iain Begg (Europos institutas, Londono ekonomikos mokykla) „ES biudžetas po „Brexit“: naujoji aušra ar nerealūs lūkesčiai?“ ir kiti pranešėjai.

Konferencijos metu vyks dvi diskusijos, kuriose dalyvaus įvairioms pozicinėms šalims atstovaujantys pašnekovai: „2021–2027 m. ES biudžetas – kokio derybų rezultato galime tikėtis?“ ir „Pacientas – svarbi sveikatos priežiūros komandos dalis“.

Konferenciją organizuoja Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – kartu su INTOSAI ir Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT).

Daugiau informacijos: www.signals.lt

Konferencijos tiesioginę transliaciją galima stebėti čia.

Lietuvoje daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų patenkinamai arba blogai vertina galimybę norimu laiku patekti pas šeimos gydytoją, o blogiausiai (66 proc.) vertina patekimą pas gydytojus specialistus. Tik 15 proc. minėtų paslaugų rūšių galima gauti greičiau nei per 31 dieną. Statistika rodo, kad pas medikus Lietuvoje lankomasi trečdaliu dažniau, o gydytojų ir lovų ligoninėse yra daugiau (20 ir 45 proc.) nei ES vidurkis.

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rodo, kad šalyje svarbiausia sveikatos priežiūros problema išlieka didelės eilės, o viena to priežasčių – neoptimali specialistų struktūra, slaugytojų ir gydytojų specialistų trūkumas.

„Dėl specialistų trūkumo ilgiausiai tenka laukti gydytojo genetiko, hematologo, kardiologo, endokrinologo, oftalmologo paslaugų. Kita vertus, šeimos gydytojai vis dar dirba darbus, kurie įveikiami slaugytojams. Norėdami greičiau patekti pas gydytojus arba atlikti tyrimus, žmonės linkę rinktis mokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Dalis žmonių, nenorėdami laukti ilgose eilėse, nusprendžia gydytis patys“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.

Anot auditorių, specialistų poreikio planavimą šalyje reikia tobulinti: vertinti paslaugų poreikio regionuose pokyčius, specialistų krūvius, gydytojų poreikio prognozes.

Auditas atskleidė, kad ir patys pacientai prisideda prie didelių eilių, nes apie 20 proc. užsirašiusiųjų į gydymo įstaigas pas gydytojus neatvyksta. Gydymo įstaigos teigia, kad dalis pacientų nepraneša, kad neatvyks, o priemonių, kurios skatintų pacientus laikytis pareigų, nėra.

Tai yra antrasis šiais metais Valstybės kontrolės atliktas auditas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tema. Spalio mėnesį buvo paviešinti audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ rezultatai. Jie atskleidė, kad saugių ir veiksmingų paslaugų užtikrinimui trūksta gydymo metodikų, tinkamo specialistų licencijavimo, klaidų registravimo ir paslaugų veiksmingumo vertinimo. Šių problemų sprendimas padėtų gerinti ir paslaugų prieinamumą.

Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė atliko kasmetinį Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį (teisėtumo) auditą ir konstatavo, kad iki šiol nėra išgrynintos fondo teikiamos paslaugos, o kainos nėra pagrįstos objektyviomis sąnaudomis – tai taip pat turi įtakos paslaugų kokybei ir prieinamumui.

Sveikatos priežiūros klausimai bus nagrinėjami kasmetinėje Valstybės kontrolės organizuojamoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2018“, kur kartu su geriausiais šios srities profesionalais bus ieškoma kokybiškos sveikatos priežiūros recepto.

Valstybinio audito ataskaita: Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą

    
Komentarams:
Vilma Maslauskienė
Visuomenės gerovės audito departamento pavaduotoja,
tel. (8 5) 266 6743, el. p. vilma.maslauskiene@vkontrole.lt

Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) atstovai lapkričio 20–21 d. Stambule (Turkija) dalyvauja Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) seminare, kurio tikslas – pasidalyti praktika ir patirtimi apie kylančius iššūkius, kurie daro ar darys poveikį AAI veiklai ateityje.

Dirbtinis intelektas, automatizavimas, kibernetinis saugumas, ateities prognozės ir strateginis planavimas – tokiomis pagrindinėmis temomis valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir jo pavaduotojas Mindaugas Macijauskas su kitų šalių atstovais diskutuos seminare, kurį Suomijos nacionalinė institucija organizuoja bendradarbiaudama kartu su Turkijos audito rūmais.

Seminaras organizuojamas kaip EUROSAI Valdymo tarybos projekto „Kylantys iššūkiai ir pažangus mąstymas“, kuriam vadovauja Suomijos AAI, renginys.

Valstybės kontrolė, vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, atliko 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimą ir pateikė Seimui išvadą. Fiskalinės institucijos vertinimu, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2018 m. sudarys 0,5 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, kuris siekia 1 proc. BVP deficitą. Todėl, rengiant 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.

Fiskalinės institucijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau išliks prociklinė: formuojamos fiskalinės erdvės nepakanka, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Fiskalinė institucija, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pabrėžia optimalios skolos lygio, fiskalinės erdvės apsibrėžimo bei veiksmų jai sukurti reikalingumą.

„Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimta papildomų ilgalaikių įsipareigojimų, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį“, – teigia Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi.
Fiskalinė institucija sudarė fiskalinių rizikų švieslentę. 2017–2019 m. dauguma makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinės rizikos lygį, bet augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir žemas sukauptų lėšų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde lygis signalizuoja atitinkamai vidutinę ir aukštą riziką.

Be to, dėl 2019 m. projektuojamo valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln. eurų, nominali valstybės skola atitinkamai didės. 2019 m. valdžios sektoriaus perviršis nemažins valstybės skolos, bet jį planuojama kaupti rezervuose. Pasak Fiskalinės institucijos, santykinė, procentais BVP išreikšta, skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo.

Fiskalinė institucija dar 2017 m. rudenį atkreipė dėmesį, kad pagal EBPO gerąją praktiką kartu su valdžios sektoriaus biudžetų projektais turėtų būti parengiamas ir vadinamasis biudžetas piliečiams: dokumentas, kuriame glaustai, suprantama kalba, yra pateikiama informacija apie biudžetą. Vyriausybė pirmą kartą kartu su 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektais parengė ir pateikė piliečiams skirtą biudžetą – dokumentą „2019 m. biudžetas glaustai“. Apie piliečių biudžetą Valstybės kontrolė kvies diskutuoti konferencijoje „Signals“.

Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

Ataskaita: 2019 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas

Komentarams:
Asta Kuniyoshi
Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė,
tel. (8 5) 204 76 58, el. p. asta.kuniyoshi@ifi.lt
 

2019 m. fiskaliniai rodikliai vienu žvilgsniu

EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacija) Savivaldybių audito darbo grupė, kuriai pirmininkauja Lietuvos aukščiausioji audito institucija (AAI), pristatė grupės narių šalyse veikiančių savivaldos išorės audito sistemų apžvalgą. Tai – pirmasis leidinys, pateikiantis išsamią informaciją apie savivaldos išorės auditą skirtingose šalyse: savivaldybių išorės auditą atliekančius subjektus, jų kompetencijas, audito apimtis, bendradarbiavimo tarp audito institucijų praktiką ir pan.

„Informaciją teikė 26 šalių aukščiausiosios audito institucijos – grupės narės, o ją susistemino ir apžvalgą parengė Lietuvos AAI atstovai kartu su kolegomis iš Estijos ir Graikijos“, – teigia Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūra Ivonaitytė.

Remiantis surinkta informacija ir tęsiant darbo grupės veiklą, ateityje planuojama atlikti palyginamąją savivaldos išorės audito sistemų analizę: atskleisti sistemų silpnąsias ir stipriąsias puses, pateikti gerosios praktikos pavyzdžių. Tikimasi, kad  vykdomos priemonės prisidės prie efektyvesnio šalių išorės audito sistemų veikimo, skatins auditus atliekančių subjektų bendradarbiavimą ir padės įstatymų leidėjams priimti sprendimus dėl sistemų tobulinimo.

Grupės narių šalyse veikiančių savivaldos išorės audito sistemų apžvalga pristatyta šiuo metu vykstančiame EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės narių metiniame susitikime Belgrade (Serbija).

EUROSAI savivaldybių audito darbo grupė įkurta 2016 m. birželį, jai priklauso 27 šalys. Lietuvos AAI – šios grupės iniciatorė – yra prisiėmusi atsakomybę pirmininkauti grupei, koordinuoti jos veiklą ir komunikaciją. Darbo grupės veikla siekiama tobulinti savivaldos audito sistemą ir audito procesą taip, kad rezultatai atneštų teigiamų pokyčių savivaldos gyventojams.
    
Su apžvalga galima susipažinti čia

Lapkričio 5–6 dienomis Serbijoje, Belgrade, vyksta EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės, kuriai pirmininkauja Lietuvos aukščiausioji audito institucija (AAI), antrasis kasmetinis susitikimas ir seminaras „Ateities iššūkiai savivaldybių finansams“. Seminare savo patirtimi dalijasi ir Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos atstovai.

Antrą kartą rengiamame Savivaldybių audito darbo grupės susitikime diskutuojama apie finansinę vietos valdžios gerovę, efektyvų finansų valdymą ir atskaitingumą, skolinimąsi ir skolą bei centrinės valdžios vaidmenį šiuose procesuose.
 
„Kiekvienos šalies aukščiausioji audito institucija privalo padėti savo valstybei išmintingai valdyti jos finansus ir turtą. AAI turi stebėti galimas rizikas viešajame sektoriuje, vertinti šios srities veiklos problemas ir siūlyti priemones, kurios padėtų efektyvinti veiklą. AAI turi matyti ne tik atskiras vitražo spalvas, bet ir platesnį vaizdą – tai padėtų įvertinti veiklos poveikį ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės pirmininkas, valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Seminare diskutuojama, kaip gerinti supratimą apie arčiausiai piliečių esantį valdžios lygį, įvardyti universalius, regionams ar šalims būdingus iššūkius, iškylančius savivaldybių finansams. Pranešimą apie savivaldybių biudžetus ir skolas skaito Lietuvos AAI Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūra Ivonaitytė, savo įžvalgomis šia tema dalijasi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyresnysis ekonomistas Hansjörgas Blöchligeris.
 
Metiniame susitikime taip pat aptariamas darbo grupės veiklos plano įgyvendinimas, pristatomi rezultatai ir 2019 metų veiklos planai.

Lietuvos AAI pirmininkauja EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupei nuo pat jos įkūrimo 2016 m. Šiuo metu darbo grupei priklauso 27 narės Europos AAI ir viena stebėtoja – Šveicarijos regioninė finansų kontrolės institucija.