Sklandžiam ir saugiam keleivių bei krovinių judumui užtikrinti būtina efektyvi viešoji geležinkelių infrastruktūra. Tai yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, naudojamas keleiviams ir kroviniams geležinkeliais vežti. Už tinkamą šios infrastruktūros valdymą, funkcionavimą, geležinkelių transporto eismo ir rinkos reguliavimą atitinkamai yra atsakingi Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos transporto saugos administracija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas“ parodė, kad susikaupė uždelstų viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbų.  Jų poreikis per 10 metų padidėjo 55 proc. ir 2017 m. pabaigoje sudarė 702 km, arba 30 proc. visų geležinkelio kelių. Bendrovės teigimu, kelių būklės palaikymas buvo vykdomas atliekant einamąją priežiūrą, taip užtikrinant pakankamą pralaidumą ir saugų eismą.

„Siekiant užtikrinti saugų ir nenutrūkstamą traukinių eismą, keleivinių traukinių  greičiai sumažinti 75-iuose proc., o krovininių traukinių – 18-oje proc. geležinkelio kelių, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius. – Be to, tokia geležinkelių ruožų būklė sukelia ir kitų neigiamų pasekmių: blogėja vežimo paslaugų kokybė, patiriama didesnių geležinkelių kelio priežiūros išlaidų“. AB „Lietuvos geležinkeliai“, išanalizavę geležinkelio kelių, kurių kapitalinį remontą reikia atlikti, priežiūros išlaidas, nustatė, kad 1 km tokio kelio priežiūra per metus papildomai kainuoja apie 30,8 tūkst. Eur.

Audito metu nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimas turi trūkumų. „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių ir Krovinių vežimo direkcijos turi palankesnes sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, nes šios direkcijos privalomų avansinių įmokų už teisę pasinaudoti šia infrastruktūra, skirtingai nei kiti vežėjai, nemoka. Be to, vežėjai dėl vežimo geležinkeliais organizavimo ir vykdymo specifikos per mėnesį neįvykdo vidutiniškai 39 proc. suplanuotų važiavimų. Tokiu būdu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negauna visų  galimų gauti pajamų.

Auditorių vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas turėtų generuoti daugiau pajamų. Pavyzdžiui Geležinkelių infrastruktūros direkcija, kuri turi užtikrinti efektyvų šio turto panaudojimą, 22 proc. valdomų patalpų ploto kitiems bendrovės padaliniams suteikia ne rinkos kainomis, o tik faktinių to turto eksploatavimo sąnaudų  kaina.

Atkreipiamas dėmesys, kad Susisiekimo ministerija, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėtoja, nesukūrė nuoseklios, nuolat veikiančios viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos priežiūros sistemos, kuri leistų nustatyti valstybės biudžeto lėšų, skirtų šiai infrastruktūrai valdyti, poreikio pagrįstumą.

Audito metu Valstybės kontrolė vertino 2007-2017 m. laikotarpio faktinius ir 2018-2027 m. perspektyvinius duomenis. Svarbu paminėti ir audito metu vykusius pokyčius. Šio rudens sesijoje Seimas pradėjo svarstyti Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo projektą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizuojami, atskiriant krovinių vežimo, keleivių vežimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros veiklas ir sukuriant atskiras įmones. Tikimės, kad šie veiksmai turės teigiamos įtakos šios infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui užtikrinti. Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Susisiekimo ministerijai. Su jų įgyvendinimo priemonėmis ir terminais galite susipažinti ataskaitos dalyje „Rekomendacijų įgyvendinimo planas“.

Valstybinio audito ataskaita: Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas

Komentarams:
Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius, tel. (8 5) 266 6760; mob. tel. nr.: 8 673 78183; el. p. julius.lukošius@vkontrole.lt

Vilniuje rengiamas Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) ekspertinio vertinimo komandos pirmasis susitikimas. Savanoriško Lietuvos AAI vertinimo tikslas – nustatyti, ar Lietuvos AAI auditai atitinka tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, ir pateikti rekomendacijų dėl institucijos veiklos ir audito proceso tobulinimo.

Tarptautinių nepriklausomų ekspertų komanda, vadovaujama Europos Audito Rūmų (EAR), Lietuvos AAI vertinimą atliks per 2019 m., o metų pabaigoje pateiks ataskaitą ir rekomendacijas. Ekspertinį vertinimą, kuris atliekamas vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais bei bendradarbiavimo susitarimu, atliks EAR, Jungtinės Karalystės AAI ir Lenkijos AAI atstovai.

Vertinant bus analizuojama, kiek Lietuvos AAI veikla ir auditai atitinka aukščiausiųjų audito institucijų standartus ir gerąją praktiką, ir nagrinėjama, ar efektyviai veikia audito kokybės kontrolės sistema. Be to, bus vertinami atsirinkti veiklos, finansiniai ir atitikties auditai.

Tai jau ketvirtasis Lietuvos AAI savanoriškas ekspertinis vertinimas, kurį institucija inicijuoja remdamasi tarptautine gerąja praktika ir tarptautiniais standartais. Ekspertinio vertinimo komandos lyderiai – EAR atstovai – Lietuvos AAI ekspertiniam vertinimui vadovauja antrą kartą.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, joms išvežti reikėtų daugiau kaip 8 tūkst. vilkikų. Deja, pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema Lietuvoje turi trūkumų, todėl atsiranda sąlygos atliekų tvarkytojų piktnaudžiavimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“.

„Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Būtent todėl šias atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą. Tačiau audito metu nustatėme, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – sako Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Pasak auditorių, beveik pusė buityje susidariusių pavojingųjų atliekų – buitinės chemijos produktų, lakų, dažų ir kt. – patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis. Deja, gyventojai ne visas atliekas rūšiuoja, o savivaldybės nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų, dviejose savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra 2 kartus mažiau, nei turėtų būti.

Audito rezultatai atskleidžia, jog pavojingųjų atliekų tvarkytojai veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, jos neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų. Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip gali kelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai. Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. t viršija nurodytas maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.

Auditorių teigimu, teisė tvarkyti pavojingąsias atliekas įmonėms suteikiama neįvertinus būsimos taršos sklaidos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturi priemonių, kad galėtų patikrinti duomenis apie būsimą taršą, ir vertina tik skaičiavimo prielaidas.

Visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ir šalinantys pavojingąsias atliekas, privalo turėti garantą, kuris užtikrintų atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju. Jo suma apskaičiuojama įvertinus atliekų tvarkymo kainas garanto išdavimo metu. Jei atliekų kiekis ir numatoma jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų. Tokiu atveju pavojingąsias atliekas tenka tvarkyti valstybės lėšomis.

2012–2017 m. trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2 542 t nesutvarkytų pavojingųjų atliekų. Joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. Eur.

Valstybinio audito ataskaita: Pavojingųjų atliekų tvarkymas
        
Komentarams:
Mindaugas Milčiūnas
Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas,
tel. (8 5) 266 6863, el. p. Mindaugas.Milciunas@vkontrole.lt 
 

Šiandien valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Mindaugas Macijauskas dalyvavo Kaune vykusiame Savivaldybių kontrolierių asociacijos 20-mečio paminėjime. Valstybės kontrolierius įteikė padėkas asociacijos nariams.

Už dalyvavimą Bendradarbiavimo tarp Valstybės kontrolės ir viešojo sektoriaus vidaus auditorių, savivaldybių kontrolierių, atestuotų auditorių, atliekančių išorės auditą viešajame sektoriuje, komiteto veikloje, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą auditą atliekančiais asmenimis ir gerinti išorės ir vidaus audito kokybę, A. Dulkio padėkos įteiktos Kėdainių rajono savivaldybės kontrolierei Zitai Valiauskienei ir Panevėžio miesto savivaldybės kontrolierei Laimai Skeirytei.

Aukščiausiosios audito institucijos padėką už Valstybės kontrolės ir Savivaldybių kontrolierių asociacijos bendradarbiavimo koordinavimą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbuotojų švietimo srityje, siekiant gerinti išorės audito savivaldybėse kokybę, gavo Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Renginyje Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūra Ivonaitytė skaitė pranešimą apie savivaldybių nekilnojamojo turto auditą ir kryptis. L. e. p. Audito plėtros departamento direktorė Audronė Vaitkevičiūtė aptarė savivaldybių kontrolierių išorinės peržiūros pokyčius. 2017 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio audito rezultatus ir 2018–2019 m. darbų kryptis pristatė Finansinio audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė.